Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) K. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-7042-1031/2016 pagal pareiškėjo (skolininko) K. P. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas (skolininkas) K. P. kreipėsi į antstolę V. Š. su skundu dėl antstolės veiksmų, prašydamas panaikinti antstolės V. Š. 2016 m. gegužės 5 d. Nr. GŠ-6568 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti kartu su 2016 m. gegužės 3 d. Nr. GŠ-6568 raginimu įvykdyti hipoteka užtikrintą įsipareigojimą.Nurodė, kad antstolės dokumentai negalėjo būti priimti, nes išieškotojas AB „Šiaulių bankas“ ir skolininkas Šiaulių apygardos teisme dėl skolos sprendė ginčą ir 2015 m. kovo 6 d. sudarė taikos sutartį dėl 493106,83 Eur sumos grąžinimo tvarkos ir sąlygų. Antstolė neteisėtai neįvertino, kad K. P. visą taikos sutarties galiojimo laikotarpį nuolat, reguliariai, t. y. kiekvieną kalendorinį mėnesį savanoriškai vykdė mokėjimus išieškotojui AB „Šiaulių bankas“, kas mėnesį įnešdamas į jo banko sąskaitą ženklias sumas skolos dengimui.Antstolė 2016 m. birželio 21 d. patvarkymu skundą atsisakė tenkinti ir jį su vykdomąja byla CPK 510 str. nustatyta tvarka persiuntė teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. liepos 25 d. nutartimi atmetė pareiškėjo (skolininko) K. P. skundą. Teismas nustatė, kad buvo sudarytos dvi taikos sutartys TAIK-2015-2661-00 ir TAIK-2015-2662-00, kuri patvirtinta 2015 m. kovo 17 d. Šiaulių apygardos nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-486-440/2015, ir pagal šią nutartį 2016 m. birželio 10 d. nutarta išduoti vykdomąjį raštą (nutartis apskųsta ir perduota Lietuvos apeliaciniam teismui). Tačiau tokių duomenų, kad trišalė taikos sutartis TAIK-2015-2661-00 būtų patvirtinta teismo, pareiškėjas nepateikė. Kad trišalė taikos sutartis TAIK-2015-2661-00 būtų patvirtinta teismo, teismas nenustatė ir iš Lietuvos informacinės teismų sistemos Liteko duomenų. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, sprendė, jog nėra duomenų, kad trišalė taikos sutartis TAIK-2015-2661-00 būtų patvirtinta teismo ir galima vykdyti tik teismui dėl jos išdavus vykdomąjį raštą. Teismo nuomone, pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jis laikėsi sudarytos trišalės sutarties sąlygų, nėra pagrindas antstolei atsisakyti priimti vykdymui pateiktus dokumentus, nenustačius CPK 651 str. 2 d. numatytų pagrindų. Raginimas įvykdyti vykdomąjį dokumentą pareiškėjui pateiktas po to, kai antstolė įvertino, kad pareiškėjas nesilaikė trišalės taikos sutarties TAIK-2015-2661-00 sąlygų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas (skolininkas) K. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartį ir antstolės V. Š. veiksmus vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), įskaitant 2016-05-05 dienos patvarkymus Nr. GŠ-6565, Nr. GŠ-6566, Nr. GŠ-6567, Nr. GŠ-6568, Nr. GŠ-6569 „Priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti“ kartu su 2016-05-03 dienos raginimu Nr. GŠ-6568 (tas pats numeris kaip ir skundžiamo patvarkymo) „įvykdyti hipoteka užtikrintą įsipareigojimą“, pripažinti neteisėtais ir panaikinti.

7.1. Iš skolininkui pateikto dokumento matyti, kad antstolė, priėmė vykdyti išieškotojo reikalavimus

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

8.1. Atskirajame skunde keliami iš esmės nauji reikalavimai, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, o būtent, skundžiamas ne tik antstolės 2016-05-05 patvarkymas Nr. GŠ-6568 „Priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti“ kartu su 2016-05-03 raginimu Nr.GŠ-6568 „įvykdyti hipoteka užtikrintą įsipareigojimą“ bei sustabdyti visus išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje, bet keliami ir nauji reikalavimai dėl antstolės patvarkymų kitose vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Mano, kad pareiškėjui nesilaikant CPK nustatytu reikalavimu, keliamų atskiriesiems skundams, šis atskirasis skundas laikytinas nepagristu.

8.2. 2014-09-24 Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarė G. Š. kreditoriui AB Šiaulių bankui išdavė vykdomuosius įrašus, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 763 206,07 Lt (510 659,77 Eur) skolos, 5271,00 Lt (1 526,59 Eur) išlaidų už vykdomojo įrašo išdavimą ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko ir subsidiariai atsakingo asmens – jo sutuoktinės G. P., skolos išieškojimą nukreipiant į AB Šiaulių bankui įkeistą turtą pagal hipotekos lakštus, priklausantį skolininkui, G. P., P. P., L. P.. Kaip teisingai nurodoma teismo nutartyje, net penki vykdomieji įrašai buvo išduoti, kadangi tam pačiam skoliniam įsipareigojimui įvykdyti buvo įkeisti skirtingi objektai.

8.3. Įstatymas numato, kad išieškotojas (šiuo atveju - bankas) gali pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti per 3 metus nuo jo išdavimo (CPK 650 str., 606 str.). Įstatymas nenustato kreditoriaus pareigos tik gavus vykdomąjį dokumentą pateikti jį antstoliui vykdymui. Apie notaro išduotus vykdomuosius raštus pareiškėjui buvo žinoma. Siekdamas išsaugoti įkeistą turtą, pareiškėjas kreipėsi į banką su prašymu nepradėti skolos išieškojimo proceso ir įsipareigojo geranoriškai dengti įsiskolinimą. Bankas sutiko leisti pareiškėjui dengti skolą dalimis ir nepradėti skolos išieškojimo proceso. Kadangi kreditavimo sutartis buvo nutraukta, siekiant palengvinti ir pagrįsti grąžinamų sumų apskaitą banko informacinėje sistemoje FORPOST, šalių susitarimas dėl skolos pagal notaro išduotus vykdomuosius įrašus grąžinimo dalimis buvo įformintas 2015-03-06 dienos trišale taikos sutartimi Nr. TAIK-2015-2661-00, kurią sudarė ir pasirašė AB Šiaulių bankas, pareiškėjas K. P. ir jo sutuoktinė G. P. bei įkeisto turto savininkas P. P. ir jo sutuoktinė L. P.. Nurodyta taikos sutartis šalių susitarimu nebuvo pateikta tvirtinti teismui, kaip tai yra numatyta CPK 595 str. 2 d.

8.4. Pagal taikos sutarties Nr. TAIK-2015-2661-00 sąlygas pareiškėjas turėjo bankui grąžinti 493 106,83 Eur skolą pagal sutartyje nustatytą grafiką, mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas ir 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną. Šalys taikos sutartyje susitarė, jog skolininkams 30 kalendorinių dienų vėluojant vykdyti mokėjimus pagal taikos sutarties sąlygas, bankas turi teisę pradėti skolos išieškojimą iš įkeisto turto (taikos sutarties specialiosios sąlygos 1.7.8.2 p.), taip pat jog skolininkams praleidus ar pažeidus bet kurį taikos sutartyje numatytą mokėjimo terminą, bankas įgis teise nedelsiant ir nesilaikant taikos sutartyje numatytu sąlygų reikalauti visos skolos sumos sumokėjimo prieš terminą (pateikti vykdomuosius dokumentus antstoliams vykdymui) (sutarties 4.3.l p.).

8.5. Kritiškai vertintini atskirojo skundo argumentai, kad antstolė priėmė vykdymui vykdomuosius įrašus, kuriuose nurodyta 512 186,36 Eur, nors faktiškai likusi skola sudarė tik 493 106,83 Eur. Vykdomuosiuose dokumentuose nurodytos sumos negali būti keičiamos, tačiau vykdymo procese bankas pateikia skolos patikslinimo paskaičiavimą – bet kuriuo atveju bankui negali būti išieškota didesnė suma, negu kad yra faktinis skolininko įsiskolinimas.

8.6. Pareiškėjas taikos sutartį Nr. TAIK-2015-2661-00 vykdė netinkamai, pastoviai vėluodavo mokėti įmokas pagal taikos sutartyje išdėstytą grafiką ir palūkanas bei delspinigius. Pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai pagal aukščiau nurodytus notarės G. Š. išduotus vykdomuosius raštus sudaro 491 635,81 Eur skolos: 481 646,66 Eur negrąžinto kredito, 9 680,23 Eur nesumokėtų palūkanų ir 308,92 Eur nesumokėtų delspinigių, o bendra pareiškėjo įsipareigojimų suma bankui viršija 600 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nevykdė savo įsipareigojimų pagal taikos sutartį Nr.TAIK-2015-2661-00, bankas kaip išieškotojas pasinaudojo įstatymo suteikta teise ir vykdomuosius dokumentus dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo pateikė antstolei. Antstolė teisėtai priėmė iš banko vykdymui notarės G. Š. vykdomuosius įrašus, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nes tam nebuvo jokių kliūčių (CPK 651 str.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Byloje nustatyta, kad 2014-09-24 Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarė G. Š. kreditoriui AB Šiaulių bankui išdavė vykdomuosius įrašus, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 763 206,07 Lt (510 659,77 Eur) skolos, 5271,00 Lt (1 526,59 Eur) išlaidų už vykdomojo įrašo išdavimą ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko ir subsidiariai atsakingo asmens – jo sutuoktinės G. P., skolos išieškojimą nukreipiant į AB Šiaulių bankui įkeistą turtą pagal hipotekos lakštus, priklausantį skolininkui K. P., G. P., P. P., L. P.. Penki vykdomieji įrašai buvo išduoti todėl, kad tam pačiam skoliniam įsipareigojimui įvykdyti buvo įkeisti skirtingi objektai, todėl gavus penkis vykdomuosius įrašus, buvo užvestos penkios vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini).

10. Iš pateikto skundo nustatyta, kad skolininkas, teikdamas skundą antstolei CPK 510 str. 2 d. nustatyta tvarka, prašė panaikinti antstolės V. Š. 2016 m. gegužės 5 d. Nr. GŠ-6568 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti kartu su 2016 m. gegužės 3 d. Nr. GŠ-6568 raginimu įvykdyti hipoteka užtikrintą įsipareigojimą (b. l. 2-4). Antstolei atsisakius skundą patenkinti, skundas buvo persiųstas teismui. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 510 str. 3 d., nagrinėjo skolininko skundą dėl 2016 m. gegužės 5 d. Nr. GŠ-6568 patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir dėl 2016 m. gegužės 3 d. Nr. GŠ-6568 raginimo įvykdyti hipoteka užtikrintą įsipareigojimą, ir priėmė skundžiamą nutartį (b. l. 67-70).

11. Byloje nėra įrodymų, kad skolininkas K. P. būtų antstolei skundęs 2016-05-05 patvarkymus Nr. GŠ-6565, Nr. GŠ-6566, Nr. GŠ-6567, Nr. GŠ-6569 kartu su raginimais įvykdyti hipoteka užtikrintą įsipareigojimą, o pirmosios instancijos teismas, antstolei atsisakius patenkinti skundus, būtų juos nagrinėjęs. Todėl atskirajame skunde keliamų reikalavimų dėl 2016-05-05 patvarkymų Nr. GŠ-6565, Nr. GŠ-6566, Nr. GŠ-6567, Nr. GŠ-6569 kartu su 2016-05-03 raginimais įvykdyti hipoteka užtikrintą įsipareigojimą apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ir dėl jų nepasisako, nes įstatymas draudžia apeliantui kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.).

12. Išieškotojo galimybę pasinaudoti priverstinio vykdymo priemonėmis įstatymų leidėjas sieja su CPK nustatytų vykdymo proceso sąlygų buvimu. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; kt.). Pirmiau nurodytos nuostatos ir jų išaiškinimai kasacinio teismo praktikoje suponuoja išvadą, kad antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai.

14. CPK 586 str. 1 d. nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas; nesant tokio dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama. Vienas vykdomųjų dokumentų yra notaro vykdomieji įrašai (CPK 587 str. 8 p.). Notaro vykdomieji įrašai pateikiami vykdyti bei vykdomi vadovaujantis bendrosiomis vykdymo proceso taisyklėmis.

15. CPK 586 str. 1 d. nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad be pateikto vykdomojo dokumento draudžiama atlikti vykdomuosius veiksmus. Vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti taip pat nereiškia, kad jis besąlygiškai turi būti vykdomas.

16. CPK 651 str. 1 d. nustatyta, kad antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Pagal šią įstatymo normą antstolis, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą. Tik priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti galimi antstolio procesiniai veiksmai vykdymo procese.

17. Šioje byloje nustatyta, kad antstolės V. Š. kontoroje 2016-04-29 buvo gautas 2014 m. rugsėjo 24 d. vykdomasis įrašas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 1 763 206,07 Lt (510 659,77 Eur) skolos, 5271,00 Lt (1 526,59 Eur) išlaidų už vykdomojo įrašo išdavimą ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko ir subsidiariai atsakingo asmens – jo sutuoktinės G. P., skolos išieškojimą nukreipiant į AB Šiaulių bankui įkeistą turtą pagal sutartinės hipotekos lakštą, kuriuo buvo įkeistas skolininkui K. P. priklausantis nekilnojamasis daiktas, adresu (duomenys neskelbtini) (v. b. Nr. 71-1476/2016 l. 1-3).

18. Įstatymas numato, kad vykdomąjį dokumentą antstoliui galima pateikti vykdyti per 5 metus nuo jo išdavimo (CPK 606 str.). Įstatymas nenustato kreditoriaus pareigos tik gavus vykdomąjį dokumentą pateikti jį antstoliui vykdyti.

19. Atskirajame skunde skolininkas teigia, kad tarp jo, jo sutuoktinės ir išieškotojo buvo pasirašyta taikos sutartis, kuri yra galiojanti, yra skolininko vykdoma, todėl išieškojimas pradėtas neteisėtai.

20. Byloje nustatyta, kad po vykdomojo įrašo išdavimo, iš tikro tarp AB Šiaulių bankas, skolininko K. P., jo sutuoktinės G. P., įkeisto turto savininko P. P. ir jo sutuoktinės L. P. 2015 m. kovo 6 d. buvo sudaryta Trišale taikos sutartis Nr. TAIK-2015-2661-00 (b. l. 36-43), kuri pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažinta, kaip neturinti įtakos antstolės priimto patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimo įvykdyti hipoteka užtikrintą įsipareigojimą teisėtumui (CPK 185 str.).

21. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais atskirojo skundo argumentus, kad esant sudarytai minėtai Taikos sutarčiai, antstolė nepagrįstai priėmė 2016 m. gegužės 5 d. Nr. GŠ-6568 Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, taip pat, kad nepagrįstai priėmė Nr. GŠ-6568 raginimą įvykdyti hipoteka užtikrintą įsipareigojimą.

22. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 str.), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010; 2008 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010; kt.). Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų Civilinio kodekso, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią; iki to laiko bet kuri iš taikos sutarties šalių gali išreikšti valią netvirtinti tokios sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010).

23. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad atskirajame skunde minima ir šios nutarties 20 p. nurodyta Trišalė taikos sutartis teisme patvirtinta nebuvo, todėl ji nėra vykdytinas dokumentas (CPK 584 str. 1 d. 4 p.), ir jos pagrindu negali būti išduotas vykdomasis raštas (CPK 587 str. 1 p.). Šiuo atveju minėta taikos sutartis vertintina kaip išieškotojo gera valia sudarytas susitarimas su skolininku, siekiant išvengti papildomų piniginių sąnaudų, tikintis, kad skolininkas gera valia, įvykdys vykdomojo įrašo reikalavimus, nesikreipiant dėl vykdymo priverstine tvarka.

24. Iš skundžiamo 2016 m. gegužės 5 d. patvarkymo Nr. GŠ-6568 matyti, kad antstolis skolininkui minėtame patvarkyme yra nurodęs pareigą nedelsiant pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, taip pat nurodęs skolininkui teisę dalyvauti pačiam ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus, susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, gauti pažyma apie vykdymo eigą, reikšti prašymus ir t. t. (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) l. 5-6).

25. Todėl šiuo atveju sutiktina su išieškotojo argumentais, kad vykdomajame įraše (vykdomajame dokumente) nurodytos sumos antstoliui jį priimant vykdyti negali būti keičiamos, tačiau tiek išieškotojui, tiek pačiam skolininkui pateikus įrodymus apie pagal Trišalę taikos sutartį sumokėtos išieškotojui sumas, skolos paskaičiavimas būtų tikslinamas, tačiau ne Patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti metu, o vėliau, kai antstoliui pateikiami atitinkami įrodymai apie dalies skolos padengimą. Bet kuriuo atveju bankui negali būti išieškota didesnė suma, negu kad yra faktinis skolininko įsiskolinimas.

26. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-7042-1031/2016, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pagrįstai šioje proceso stadijoje nėra atlikta jokių veiksmų, susijusių su išieškotinos sumos tikslinimu.

27. Byloje nėra įrodymų, kad antstolė nebendradarbiavo su skolininku, neteikė jam informacijos, nesidomėjo AB Šiaulių banko, ar skolininkas vykdo mokėjimus savanoriškai ir pan.. Priešingai, iš prijungtoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių įrodymų matyti, kad antstolė, gavusi skolininko skundą (v. b. Nr. 71-1481/2016 l. 37), priėmė 2016 m. gegužės 31 d. Patvarkymą dėl trūkumų pašalinimo, nustatydama 7 dienų terminą skolininkui K. P. pateikti Taikos sutarties Nr. TAIK-2015-2661-00 kopiją, mokėjimus pagrindžiančių dokumentų kopijas. Skolininkui mokėjimus pagrindžiančių dokumentų nepateikus, antstolė šiuos įrodymus 2016-06-21 prašymu paprašė patekti AB Šiaulių banko (išieškotojo) (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) l. 51). Gavusi minėtus įrodymus (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) l. 53-69) ir nustačiusi, kad pagal Taikos sutartį Nr. TAIK-2015-2661-00 buvo pervesta 36070,16 Eur, kai iki 2016-04-30 turėjo būti pervesta 50750,00 Eur, antstolė 2016 m. birželio 21 d. patvarkymu atsisakė patenkinti skolininko skundą (b. l. 6-8). Šiuo atveju skolininkas nėra pateikęs įrodymų, kad būtų tinkamai pagal Taikos sutarties Nr. TAIK-2015-2661-00 grąžinimo grafike nustatytus terminus (b. l. 17-18) mokėjęs grąžintinas sumas.

28. Todėl pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad nebuvo CPK 651 str. 2 d. nustatytų pagrindų antstolei atsisakyti priimti vykdymui pateiktą vykdomąjį įrašą. Be to, gavusi skolininko skundą, antstolė pareikalavo įrodymų ir nustatė, kad skolininkas nesilaikė Trišalės taikos sutarties TAIK-2015-2661-00 sąlygų. Visos šios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad tiek 2016 m. gegužės 5 d. Nr. GŠ-6568 Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, tiek ir 2016 m. gegužės 3 d. Raginimas įvykdyti hipoteka užtikrintą įsipareigojimą yra priimti pagrįstai ir teisėtai, laikantis įstatymo reikalavimų.

29. Dėl išdėstyto, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartis paliktina nepakeista.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Šaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartį nepakeistą.