- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-22
- Bylos Nr.
- AN2-160-908/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00415-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Kategorijos
- 21.1.12Šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims (ANK 573 str.)
- 21.8.3Nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas (ANK 623 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
- 21.11.13Atskirųjų skundų nagrinėjimo ypatumai (ANK 656 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Ž. (toliau – ir Pareiškėjas) atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutarčių, kuriomis atsisakyta priimti V. Ž. skundus dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2023 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-3534-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23194726933 ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2024 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-3826-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24229147699 panaikinimo, ir skundai grąžinti juos padavusiam asmeniui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės 2023 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-3534-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23194726933 V. Ž. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje dėl to, kad 2022 m. lapkričio 14 d. 14.26 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodantiems ženklams. Už administracinį nusižengimą V. Ž. paskirta administracinė nuobauda – 70 Eur dydžio bauda.
2. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2024 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-3826-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24229147699 V. Ž. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 418 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad 2023 m. gruodžio 5 d. 09.02 val. (duomenys neskelbtini), pastatė automobilį transporto priemonių stovėjimo vietoje, kurioje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 taikoma nustatyta vietinė rinkliava, ir iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdamas trumpąją mobiliojo ryšio žinute arba naudodamasis mobiliųjų įrenginių programomis. Už administracinį nusižengimą V. Ž. paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur dydžio bauda.
Šalies argumentai
3. 2025 m. kovo 3 d. V. Ž. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą per Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl Institucijos 2023 m. kovo 16 d. ir 2024 m. kovo 14 d. nutarimų panaikinimo. Pareiškėjas, pateikdamas skundus dėl Institucijos nutarimų, kuriuose nurodė, kad transporto priemones eksploatavo T. L. (T. L. / L.), taip pat pateikė prašymus atnaujinti praleistus apskundimo terminus, nurodydamas, jog gyvena ir dirba ne Lietuvoje, pastovi jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl nežinojo apie paskirtas baudas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartimis atsisakyta priimti V. Ž. skundus dėl Institucijos 2023 m. kovo 16 d. bei 2024 m. kovo 14 d. nutarimų panaikinimo ir skundai grąžinti juos padavusiam asmeniui. Nutartimis nustatyta, kad yra suėjęs naikinamasis šešių mėnesių terminas skundams paduoti, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistus terminus. Taip pat Pareiškėjui išaiškinta teisė pateikti prašymus atnaujinti administracinių nusižengimų bylas dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.
II. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos prašymai ir argumentai
5. Pareiškėjas skundais apygardos teismui prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartis ir klausimą dėl jo prašymų atnaujinti praleistus terminus skundams dėl Institucijos 2023 m. kovo 16 d. ir 2024 m. kovo 14 d. nutarimų paduoti grąžinti pirmosios instancijos teismui.
5.1. Pažymėtina, kad Pareiškėjo skundai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutarčių yra identiško turinio, todėl jų argumentai aprašytini kartu, atskirai jų nekartojant.
5.2. Nors skundžiamos nutartys motyvuotos tuo, kad nutarimai V. Ž. buvo siųsti elektroniniu paštu, todėl jis turėjo su jais susipažinti ir laiku apskųsti, tačiau Pareiškėjas pabrėžia, jog byloje nėra duomenų, kad elektroniniai laiškai buvo gauti. Išvados dėl tinkamo įteikimo yra nesuderintos su teismų praktika. Skunduose cituojama teismų praktika, aktuali nagrinėjamo klausimo kontekste (Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-73-879/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-103-576/2021, AN2-108-1121/2021, AN2-199-576/2021).
5.3. Akcentuojama, kad Institucija, išsiuntusi procesinius dokumentus elektroniniu paštu ir negavusi patvirtinimo, jog laiškas gautas, nebandė išsiaiškinti (išnaudoti kitų siuntimo būdų (el. pristatymo / registruoto pašto), ar Pareiškėjas iš tiesų gavo elektroninius laiškus ir juos perskaitė. Šiame kontekste pažymima Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-173-908/2022, kurioje, be kita ko, pažymėta, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Atsiliepimas
6. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės atsiliepimais į V. Ž. atskiruosius skundus prašoma juos atmesti kaip nepagrįstus ir palikti galioti skundžiamas nutartis.
6.1. Pažymėtina, kad Institucijos atsiliepimai į Pareiškėjo atskiruosius skundus grindžiami iš esmės tapataus turinio argumentais, todėl jie aprašytini kartu, atskirai jų nekartojant, pažymint kiekvienu konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes.
6.2. Institucija nurodo, kad 2023 m. sausio 19 d. surašytas protokolas V. Ž. buvo išsiųstas 2023 m. sausio 20 d. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), o paskutinė skundo pateikimo diena, atsižvelgiant į nutarimo išsiuntimo datą, buvo 2023 m. balandžio 5 d., tačiau skundas pateiktas 2025 m. kovo 3 d. Kadangi nuo skundžiamo nutarimo paskelbimo praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai, t. y. daugiau nei dveji metai, egzistuoja vienareikšmiškas pagrindas Pareiškėjo skundą atmesti.
6.3. Taip pat Institucijos 2024 m. kovo 14 d. nutarimas tą pačią dieną buvo išsiųstas Pareiškėjui elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Pažymima ir tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 27 d. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) pareigūnui, surašiusiam administracinio nusižengimo protokolą, pateikė duomenis, kad transporto priemonę fiksuoto pažeidimo metu, t. y. 2023 m. gruodžio 5 d. 9.02 val., (duomenys neskelbtini), vairavo būtent jis. Taip pat pateikdamas duomenis apie automobilį valdžiusį asmenį, Pareiškėjas pats pažymėjo, kad procesiniai dokumentai jam būtų siunčiami elektroniniu paštu ir nors užpildytoje formoje nenurodė konkretaus adreso, tačiau ši forma buvo pateikta iš minėto elektroninio pašto. Kadangi Institucijos nutarimas Pareiškėjui išsiųstas 2024 m. kovo 14 d., paskutinė skundo pateikimo diena buvo 2024 m. balandžio 3 d., tačiau skundas pateiktas 2025 m. kovo 3 d. Institucijos vertinimu, Pareiškėjo elgesys rodo jo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei bandymą bet kokiais būdais išvengti administracinės atsakomybės. Nors 2023 m. gruodžio 27 d. Institucijos pareigūnui nurodė pažeidimo fiksavimo metu valdęs transporto priemonę, skunduose jau nurodė, kad transporto priemonę valdė kitas asmuo ir neigia gavęs procesinius dokumentus.
6.4. Atsiliepimuose laikomasi pozicijos, kad Institucijos nutarimai Pareiškėjui buvo išsiųsti elektroninio pašto adresu, kuris nurodytas oficialiose valstybės informacinėse sistemose (registruose), vadinasi, įteikti, laikantis ANK 573 straipsnio nuostatų. Akcentuojama ir tai, kad duomenų, jog išsiųsti nutarimai nepristatyti arba kitaip nepasiekė adresato, Institucijoje gauta nebuvo, todėl laikytina, jog jie buvo pristatyti gavėjui. Be to, Institucija pastebi, kad Pareiškėjas nenurodė, jog minėtasis elektroninis paštas yra klaidingas arba neveikiantis, dėl to jis nebūtų gavęs jam siųstų procesinių dokumentų, o teikdamas skundus tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui, tiek ir Vilniaus apygardos teismui Pareiškėjas, kaip savo kontaktinius duomenis, nurodė tą patį elektroninį paštą, kuriuo buvo siųsti procesiniai dokumentai.
6.5. Atsiliepimuose pažymima, kad Pareiškėjo nurodoma teismų praktika nelaikytina precedentu nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, nes nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra iš esmės skirtingos. Be to, naujausioje teismų praktikoje yra pažymėta, kad tais atvejais, kai procesiniai dokumentai yra siunčiami registruose nurodytu ir veikiančiu elektroniniu paštu, nesant nustatytų objektyvių kliūčių pranešimui pasiekti adresatą, įteikimas galiojančiu elektroniniu paštu laikytinas tinkamu, nereikalaujant jokio gavimo patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-511/2024, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-367-873/2024). Be kita ko, pažymima, kad asmens patvirtinimas apie laiško gavimą yra išimtinai subjektyvus dalykas, nes gavę procesinius dokumentus elektroniniu paštu asmenys gali piktybiškai tokius laiškus ignoruoti ir į juos neatsakyti, o po to pateikti situaciją taip, kad jie nieko nėra gavę.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apygardos teismo argumentai ir išvados
Apylinkės teismo nutartys paliktinos nepakeistomis.
Žemesnės instancijos teismas
8. ANK 656 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus ANK 656 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina teismo priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
9. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. Ž. 2025 m. kovo 3 d. pateikė skundus, nesutikdamas su Institucijos 2023 m. kovo 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23194726933 ir 2024 m. kovo 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24229147699. Pareiškėjas siekia apskųsti ne teismo tvarka priimtus nutarimus administracinių nusižengimų bylose. Pagal ANK 623 straipsnio nuostatas skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba prašymas atnaujinti nustatytą skundo padavimo terminą nebuvo patenkintas (ANK 626 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
10. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiamų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutarčių motyvais bei atskirųjų skundų ir Institucijos atsiliepimų į juos argumentais, daro išvadą, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą atsisakyti priimti Pareiškėjo skundus. Atsižvelgdamas į tai, kad Pareiškėjo atskirieji skundai grindžiami identiško turinio argumentais, taip pat ir skundžiamos apylinkės teismo nutartys grindžiamos tapataus pobūdžio motyvais, apygardos teismas dėl abiejų V. Ž. atskirųjų skundų pasisako bendrai, akcentuodamas kiekvienu konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes.
11. Pagal byloje esančius duomenis administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23194726933 V. Ž. atžvilgiu 2023 m. sausio 19 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. SAVAD-13-ANR_P-6985-2023 (b. l. 10–11), kuris 2023 m. sausio 20 d. buvo išsiųstas V. Ž. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 12–14). Pastebėtina, kad nors skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog 2023 m. sausio 19 d. administracinio nusižengimo protokolas Pareiškėjui išsiųstas jo priėmimo dieną, tačiau ši aplinkybė nepaneigia skundžiama nutartimi priimto sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo iš esmės. Elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) priėmimo dieną Pareiškėjui taip pat buvo išsiųstas ir Institucijos 2023 m. kovo 16 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-3534-2023 (b. l. 4–8). Tos pačios aplinkybės iš byloje esančių duomenų nustatytos ir administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24229147699, nes minėtu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) V. Ž. buvo išsiųstas tiek 2024 m. sausio 8 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. SAVAD-13-ANR_P-1987-2024 (b. l. 36–40), tiek ir 2024 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-3826-2024 (b. l. 30–34). Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, šie procesiniai dokumentai V. Ž. išsiųsti jų priėmimo dienomis.
12. Vadovaudamasi ANK 573 straipsnio 1 dalimi, šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. <...> Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 536 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1278 „Dėl Administracinių teisės pažeidimų registro reorganizavimo ir Administracinių nusižengimų registro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Administracinių nusižengimų registro informacinės sistemos nuostatų (toliau – Nuostatai) 36 punkte nurodyti registrai ir valstybės informacinės sistemos, iš kurių duomenys bei informacija naudojami Administracinių nusižengimų registre. Duomenys ir informacija iš susijusių registrų ir valstybės informacinių sistemų gaunami automatiniu būdu (Nuostatai 38 punktas).
13. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. Ž. elektroninio pašto adresas nustatytas iš administracinių nusižengimų registro (b. l. 9, 35). Už valstybės registruose ar informacinėse sistemose pateikiamos informacijos teisingumą atsako informaciją pateikęs asmuo, todėl pastarasis privalo ją nurodyti teisingai, o pasikeitus duomenims (nagrinėjamu atveju elektroninio pašto adresui, jeigu jis būtų pasikeitęs ar nebegaliojantis) – juos atnaujinti. Pažymėtina, kad asmuo, nurodydamas elektroninio pašto adresą, deklaruoja turintis pastovią galimybę pasitikrinti elektroninį paštą ir įsipareigoja būti rūpestingas, priešingu atveju prisiima galimas neigiamas jam kilsiančias pasekmes. Be kita ko, nagrinėjamu atveju pastebėtina ir tai, kad ir atskiruosiuose skunduose Pareiškėjas nurodo visus dokumentus ir informaciją siųsti jam elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Vadinasi, elektroninio pašto adresas, kuriuo buvo siųsti nagrinėjamu atveju reikšmingi Institucijos procesiniai dokumentai, yra Pareiškėjo naudojamas iki šiol. Šios aplinkybės, apygardos teismo vertinimu, sudaro pagrindą pritarti apylinkės teismo išvadoms, kad Pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie skundžiamų Institucijos nutarimų priėmimą, nes jo elektroninio pašto adresas buvo nurodytas valstybės informacinėse sistemose / registruose, todėl Institucija pagrįstai procesinius dokumentus siuntė būtent minėtu elektroninio pašto adresu. Kita vertus, nors Pareiškėjo teigimu, byloje nėra duomenų, kad elektroniniai laiškai buvo gauti, o to, kaip jis teigia, nenurodė ir jis pats, tačiau apie elektroninio pašto adresu, kuriuo buvo siųsti Institucijos priimti nutarimai administracinių nusižengimų bylose, nenaudojimą, neveikimą ir / ar kitokias kliūtis susipažinti su elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) gauta informacija, Pareiškėjas taip pat nenurodė.
14. Be kita ko, atsakant į Pareiškėjo skundo argumentus, pabrėžtina, kad Institucija neturi pareigos procesinius dokumentus asmeniui siųsti visais įmanomais būdais, jeigu asmuo savo elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, taip patvirtindamas, jog šį elektroninio pašto adresą naudoja. Nors ANK nuostatos nustato pareigą nutarimą priėmusiai institucijai procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau nenustato pareigos kiekvienu atveju tikrinti, ar asmuo, kuriam procesiniai dokumentai išsiųsti, iš tikrųjų gavo jam siųstus procesinius dokumentus ir ar su jais susipažino. Nutarimą priėmusi institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, neprivalo asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, kad bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-267-988/2023, AN2-363-1036/2023, AN2-52-1058/2024, AN2-240-497/2024, Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-234-813/2024, AN2-297-919/2024, Klaipėdos apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-79-380/2024, AN2-199-651/2022).
15. Apibendrindamas visa, kas išdėstyta apygardos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju Institucijos nutarimai V. Ž. buvo įteikti tinkamai, todėl apie juos jam turėjo būti žinoma. Teismo praktikoje pasisakyta ANK nėra nustatyto teisinio reguliavimo dėl terminų skaičiavimo, dėl to jiems skaičiuoti taikoma teisės analogija su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis, kurio 100 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo proceso terminai skaičiuojami valandomis, dienomis ir mėnesiais, o skaičiuojant terminus, neįskaitoma valanda ir diena, kuria prasideda terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-29-697/2020). Dienomis skaičiuojamas terminas pasibaigia paskutinės dienos dvidešimt ketvirtą valandą. Jeigu proceso veiksmas turi būti atliekamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar teisme, terminas pasibaigia nustatytu darbo pabaigos metu (BPK 100 straipsnio 2 dalis). Remiantis minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, vadovaujantis nurodytomis BPK nuostatomis bei ANK 623 straipsnyje įtvirtintu ne teismo tvarka priimtų nutarimų apskundimo terminu (dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo / išdavimo dienos), darytina išvada, kad Institucijos 2023 m. kovo 16 d. nutarimo apskundimo terminas baigėsi 2023 m. balandžio 5 d., o Institucijos 2024 m. kovo 14 d. nutarimo – 2024 m. balandžio 3 d. Pareiškėjo V. Ž. skundai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo pateikti tik 2025 m. kovo 3 d. Vadinasi, apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad Pareiškėjo skundai paduoti praleidus įstatyme numatytą tokių skundų padavimo terminą.
16. Kaip jau buvo pažymėta, jeigu terminas skundui dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, jį Pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad praleistas ne tik dvidešimties kalendorių dienų terminas skundams paduoti, tačiau ir naikinamasis, ANK 646 straipsnio 5 dalyje numatytas, terminas, kuriam suėjus terminas nebegali būti atnaujinamas. Prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jei nuo apylinkės teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje paskelbimo praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai (ANK 646 straipsnio 5 dalis). Nors ANK 623 straipsnio nuostatose, reglamentuojančiose administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priimto nutarimo apskundimo terminus, nėra numatytas terminas, per kurį gali būti paduotas prašymas šį terminą atnaujinti, tačiau teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, kad ANK 646 straipsnio 5 dalyje numatytas procesinis terminas yra naikinamasis ir negali būti atnaujintas ar pratęstas, t. y. jam suėjus, asmuo praranda galimybę paduoti prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-51-491/2020; Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-23-954/2022; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-279-365/2022). Pareiškėjas skundą dėl Institucijos 2023 m. kovo 16 d. nutarimo padavė praėjus beveik dvejų metų terminui, o dėl Institucijos 2024 m. kovo 14 d. nutarimo – beveik vienerių metų terminui. Dėl šių aplinkybių Pareiškėjo prašomi atnaujinti praleisti terminai negali būti atnaujinami, o tai sudaro vienareikšmišką pagrindą atskiruosius skundus atmesti.
17. Be kita ko, atkreipiant dėmesį į atskiruosiuose skunduose nurodomas apygardų teismų nutartis administracinių nusižengimų bylose (Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-73-879/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-103-576/2021, AN2-108-1121/2021, AN2-199-576/2021), pažymėtina tai, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai, o rėmimasis jais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, jog teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti, o jais remtis reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Akcentuotina, kad Pareiškėjo nurodomose nutartyse konstatuotos aplinkybės negali būti laikomos analogiškomis nagrinėjamoje byloje. Pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-73-879/2020 analizuotos aplinkybės, susijusios su elektronine pristatymo dėžute, kurios, kaip nustatyta, pareiškėja tikslingai nekūrė, jos neaktyvavo, o ji nebuvo susieta su elektroniniu paštu. Su elektronine pristatymo dėžute susijusi situacija analizuota ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-108-1121/2021, kurioje konstatuota, kad institucija nebandė informacinėje sistemoje patikrinti, ar asmuo siųstą procesinį dokumentą gavo. Kita vertus, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-103-576/2021 nustatyta, kad asmuo administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu dėl tų pačių administracinių nusižengimų ne kartą buvo gavęs ne elektroniniu paštu, o deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, todėl turėjo pagrindą manyti, jog procesiniai dokumentai yra pateikiami tokiu būdu. Iš esmės panašios aplinkybės nustatytos ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-199-576/2021, juo labiau, kad šioje byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, paneigiančių, jog asmuo nesinaudoja elektroninio pašto adresu, kuriuo jam buvo siųstas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, priešingai nei nustatyta nagrinėjamoje byloje. Kita vertus Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-173-908/2022 apskritai neanalizuota procesinių dokumentų įteikimo situacija ir nebuvo taikomas nagrinėjamu atveju aktualus teisinis reglamentavimas. Dėl aptartų aplinkybių atskiruosiuose skunduose nurodomi teismų sprendimai nelaikytini precedentu nagrinėjamu atveju, nes nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės negali būti vertinamos kaip tapačios ar labai panašios į bylų, kuriose priimti minėti procesiniai sprendimai, aplinkybes.
18. Apibendrinant anksčiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Institucijos 2023 m. kovo 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23194726933 ir 2024 m. kovo 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24229147699 Pareiškėjui buvo išsiųsti tinkamai ir laiku. Apygardos teismo vertinimu, V. Ž., nepaduodamas skundų per Administracinių nusižengimų kodekse nustatytą terminą, siekdamas įgyvendinti įstatymų jam suteiktas teises, nebuvo pakankamai atidus bei rūpestingas, o šiuo atveju suėjus naikinamajam terminui, kuriam suėjus praleistas skundo padavimo terminas negali būti atnaujinamas, nenustatyta teisinio pagrindo tenkinti V. Ž. atskiruosius skundus ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartis nepakeistas.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.