- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-17
- Bylos Nr.
- AN2-79-380/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00006-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Pažeidėjas
- O. R.
- Advokatai
- Remigijus Volikas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. R. atstovo advokato Remigijaus Voliko apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. vasario 22 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) vyresniojo tyrėjo 2023-12-28 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-15144-2023 O. R. buvo nubaustas 700 Eur dydžio bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2023-10-02 08.00 val., (duomenys neskelbtini), Plungė, Plungės r. sav., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nevykdė transporto priemonės savininkui (valdytojui), Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. nepateikė duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos adreso, vairuotojo pažymėjimo numerio, išdavimo datos ir išdavusios institucijos) asmens, kuris 2023-09-12 11.31 val. Kauno r. sav., kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo įmonei priklausantį automobilį „Toyota“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. R. atstovas advokatas R. Volikas apskundė teismui.
2. Skundžiama 2024-02-22 nutartimi Plungės apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. R. atstovo advokato R. Voliko skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023-12-28 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-15144-2023 paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. R. atstovas advokatas R. Volikas prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024-02-22 nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Apeliantas nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta nenustačius administracinio nusižengimo sudėties, netinkamai pritaikius materialines ir procesines teisės normas, ir yra naikintina atsižvelgiant į toliau nurodomus esminius argumentus.
3.2. SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalis numato, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikęs šioje dalyje nurodytų duomenų atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą. SEAKĮ nesutapatina transporto priemonės savininko (valdytojo) su juridinio asmens vadovu, o išskiria juos kaip alternatyvius subjektus. Teismas, pasisakydamas, kad juridinio asmens vadovas yra transporto priemonės savininkas (valdytojas), netinkamai taikė materialiąją teisės normą. Teismas nenustatė administracinėn atsakomybėn trauktino asmens, preziumuodamas juridinio asmens vadovo atsakomybę.
3.3. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nurodo „O. R. nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas įmonės kasdieninės veiklos organizavime, už ką jis, kaip vadovas buvo atsakingas (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 8 dalis), todėl skunde minimas argumentas, kad laiškai galimai buvo nukreipti į „šlamšto“ aplanką vertinami kritiškai“. Tokia išvada rodo akivaizdų teismo šališkumą, kadangi: l) bendrovės veiklos organizavimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir pasisakydamas šiuo klausimu teismas peržengė savo kompetencijos ir bylos nagrinėjimo ribas; 2) teismas nenagrinėjo duomenų apie bendrovės kasdienės veiklos organizavimą, tokių duomenų nėra byloje, todėl toks pasisakymas yra išreikšta išankstinė neigiama nuostata proceso dalyvio atžvilgiu; 3) ABĮ 37 straipsnio 8 dalis nustato bendrovės vadovo įgaliojimų, veiksmų apimtį, o ne pareigas, todėl nurodomos įstatymo normos pažeidimas galimas tik kai ši bendrovės vadovo kompetencija neteisėtai ribojama kitų asmenų, o ne paties vadovo veiksmais. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialiąją teisės normą; 4) laiškai į „šlamšto“ aplanką buvo nukreipti asmeniniame O. R. elektroniniame pašte (duomenys neskelbtini) ir tai niekaip nėra susiję su „įmonės veiklos organizavimu“. Pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino faktines aplinkybes, supainiojo procesinių dokumentų įteikimo traukiamam administracinėn atsakomybėn O. R. aplinkybes su pranešimo juridinio asmens vadovui įteikimo aplinkybėmis.
3.4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl esminio pažeidimo, kad O. R. kaltė buvo preziumuojama ir esant alternatyviems atsakomybės subjektams, nutarimas buvo priimtas nevertinant O. R. paaiškinimo, kad jis negavo pranešimo ir nenustatant pranešimo negavimo priežasčių, ar pranešimą gavusio asmens. Taip pat liko neįvertinta aplinkybė, kad tik sužinojęs apie prašomą informaciją O. R. ją nedelsiant pateikė, kad patvirtina, kad jis neturėjo nei tyčios nei tikslo nepateikti informacijos. Jis pateikė informaciją, kaip to reikalauja SEAKĮ 20 straipsnis. Neįvertinta tai, kad administracinio nusižengimo protokolas Nr. 39-ANR_P-415675-2023 buvo surašytas 2023-11-28, tai yra praėjus daugiau nei mėnesiui po to, kai O. R. pateikė prašomą informaciją, tačiau tiek protokole, tiek nutarime nurodoma, kad O. R. „nepateikė duomenų“. Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nevertino procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir tuo rodė palankumą nutarimą priėmusiai institucijai.
3.5. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad „UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre buvo nurodžiusi elektroninį paštą, Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras, todėl vertinama, kad pranešimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųstas tinkamu būdu.“. Apelianto nuomone tokia teismo išvada yra neatitinkanti materialiųjų teisės normų nuostatų ir prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. ANK 611 straipsnio 2 dalis nustato juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui pareigą „per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos“ pranešti prašomus duomenis. Taigi yra privalomas nustatyti pranešimo ne išsiuntimo, o gavimo faktas ir laikas, todėl siekiant patraukti asmenį atsakomybėn turi būti nustatyti pranešimo gavimo faktas ir pranešimo gavimo laikas. Nėra nustatyta, kad O. R. yra gavęs pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo įmonės automobiliu. Nėra nustatytas nei pats gavimo faktas, kad būtent O. R. gavo pranešimą, nėra nustatytas gavimo laikas, kuris būtinas, nes nuo jo yra skaičiuojamas terminas, kurio pažeidimas ir sudaro prielaidas administracinei atsakomybei kilti.
Žemesnės instancijos teismas
3.6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pranešimas dėl duomenų pateikimo siųstas 2023-09-22, įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu, ir nurodė, kad toks pranešimas atitinka ANK 573 straipsnio l dalies reikalavimus. Apelianto nuomone tokia išvada yra nepagrįsta ir prieštarauja nurodytos teisės normos nuostatoms. ANK 573 straipsnis reglamentuoja šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimą administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims. Akivaizdu, kad prašymo pateikti informaciją įteikimui juridiniam asmeniui negali būti taikomos ANK 573 straipsnio nuostatos, o gavimo fakto patvirtinimą turi užtikrinti administracinio nusižengimo tyrimą atliekanti institucija. Pranešimo įteikimas juridinio asmens vadovui yra institucijos pareiga, ir atsakomybė negali būti perkelta asmeniui, kuris net nėra administracinio nusižengimo teisenos dalyvis.
3.7. Tik žinodamas, kad jo prašoma pateikti informaciją, asmuo gali tyčia ar dėl nerūpestingumo jos nepateikti. Nežinantis apie reikalavimą pateikti informaciją asmuo negali būti pripažintas padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 431 straipsnio 3 dalyje, kadangi nėra asmens kaltės – būtinojo administracinio nusižengimo sudėties elemento. Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir visiškai nevertino skundo argumentų, ir nepasisakė, kad nėra nustatyti ir tiek protokole, tiek nutarime nėra nurodyti ANK 431 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo objektyvieji požymiai, o būtent, kad vairuojant transporto priemonę padaryti šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio l, 2 dalyse, 426 straipsnio l, 2, 4, 5 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai. Byloje tokių duomenų nėra, taigi nėra išdėstytos esminės inkriminuojamo nusižengimo aplinkybės, kurios patvirtintų, kad nurodytas nusižengimas buvo padarytas. Pirmosios instancijos teismas šio esminio skundo argumento nenagrinėjo, nors pats pažymėjo, kad „Šiuo atveju svarbu tik tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo aiškiai žinotų nuo kokio kaltinimo turi gintis“. Nėra galima aiškiai žinoti nuo kokio kaltinimo reikia gintis, jei nėra nurodomi visi būtini inkriminuojamo pažeidimo objektyvieji požymiai. Pirmosios instancijos teismas, akivaizdžiai matydamas, kad Institucijos nutarime nėra duomenų, leidžiančių veiką kvalifikuoti pagal ANK 431 straipsnio 3 dalį ir jis neatitinka ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimų, pripažino nutarimą Nr. 30-ANR_N-15144-2023 pagrįstu, bei atsisakė nagrinėti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentus, taip išreiškė palankumą nutarimą priėmusiai institucijai ir nevienodą dėmesį šalių išsakomiems argumentas, tai yra buvo akivaizdžiai šališkas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. R. atstovo advokato R. Voliko apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. K. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024-02-22 nutartį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).
Žemesnės instancijos teismas
7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas neigia, kad O. R. padarė jam inkriminuotą ANK 431 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą ir kartodamas iš esmės tuos pačius argumentus bei nurodydamas tas pačias aplinkybes, kuriuos jau buvo nurodęs apylinkės teismui, ir dėl kurių šis teismas labai išsamiai pasisakė, siekia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis būtų panaikinta, o administracinio nusižengimo teisena O. R. nutraukta. Taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
8. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo sutikti su apelianto plačiai dėstomais skundo argumentais dėl skundžiamą nutartį priėmusio teismo šališkumo.
Žemesnės instancijos teismas
9. ANK 576 straipsnyje yra įtvirtinta nušalinimo teisė. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Dėl to, pagal analogiją, taikytinos ir teisėjo nušalinimą baudžiamajame procese reglamentuojančios BPK 57–60 straipsnių normos. Teisėjo nušalinimo pagrindai nurodyti BPK 58 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu: 1) jis toje byloje yra nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis; 2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas; 3) jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi; 4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. BPK 58 straipsnio 2 dalyje (1–6 punktai) yra nustatytos papildomos aplinkybės, kurioms esant teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą. Taigi, esant BPK 58 straipsnio 1 ar 2 dalyse nurodytiems nušalinimo pagrindams, teisėjas privalo nusišalinti ar gali būti nušalintas (BPK 59 straipsnio 1 dalis).
10. Teismas turi būti nešališkas. Nešališkumo reikalavimas turi subjektyvų aspektą, kad nei vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, asmeninis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių. Teismas turi būti nešališkas ir objektyviai, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Tam, kad būtų eliminuotas teismo šališkumas, BPK nuostatos bylos nagrinėjimo teisme dalyviams suteikia teisę reikšti nušalinimus.
11. Kartu kasacinėje praktikoje aiškinama, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai, o tik nesutikimas su teismo sprendimais nėra pakankamas pagrindas tam, kad būtų konstatuotas teismo šališkumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-542/2013, 2K-174-788/2017). Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks manymas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017, 2K-204-689/2019).
12. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog apeliaciniame skunde apylinkės teismo šališkumas yra įžvelgiamas iš esmės vien dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepalankių apylinkės teismo išvadų, padarytų tiriant ir vertinant įrodymus – apeliantui nesutinkant su šio teismo priimtu procesiniu sprendimu. Tačiau iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog tokie apelianto teiginiai, vertinant skundžiamoje nutartyje išdėstytus O. R. nepalankius apylinkės teismo motyvus (šiam teismui, be kita ko, išsamiai atsakant į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo argumentus) kaip teismo šališkumą, yra tik jo subjektyvi nuomonė, kuri negali būti vertinama kaip nustatytas faktas, pagrindžiantis teisėjos šališkumą, nes kiekvienoje byloje teismas priima sprendimą ištyręs konkrečioje byloje surinktus įrodymus ir atlikdamas būtinus procesinius veiksmus objektyviai tiesai byloje nustatyti, o jokių kitų aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumu, apeliantas nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas. Pažymėtina ir tai, kad bylos medžiaga patvirtina, jog nagrinėjamoje byloje teisė pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjai nebuvo varžoma – nei O. R., nei jo atstovas advokatas šia savo teise nepasinaudojo, nors tokią galimybę turėjo. Konstatuotina, kad argumentai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti, todėl atmetami.
13. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2023-11-28 administracinio nusižengimo protokolu ir 2023-12-28 nutarimu bei bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog O. R. padarė ANK 431 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Priešingai, nei nurodoma skunde, apylinkės teismo išvados dėl O. R. kaltės yra motyvuotos, paremtos labai išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, dėl jų reikšmės pasisakė ir juos tinkamai įvertino nė vieniems iš jų nesuteikdamas prioritetinės reikšmės. Kaip jau minėta, vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti palankiai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o teismas padarė nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir Institucijos administracinio nusižengimo protokole, nutarime bei teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad O. R. kaltė, padarius ANK 431 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta. Aukštesniojo teismo vertinimu nėra jokių nepašalintų abejonių dėl O. R. kaltės, o apeliaciniame skunde dėstomi argumentai niekaip nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
14. ANK 431 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonės savininkui (valdytojui) Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nurodyti pareigūnui duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, nevykdymas, kai vairuojant transporto priemonę padaryti šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2 dalyse, 426 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki devynių šimtų eurų. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas SEAKĮ nustatytos pareigos pažeidimas. Kaip nustatyta SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu <...> juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, policijos pareigūno, <...> reikalavimu juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo taip pat privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. <...> Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka.
15. Iš apeliacinio skundo galima spręsti, kad apeliantas teigia, jog O. R., kaip juridinio asmens (UAB „(duomenys neskelbtini)“) vadovas, nėra tinkamas ANK 431 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo subjektas, nes pagal ANK 431 straipsnį administracinėn atsakomybėn už juridinio asmens nepateiktą informaciją trauktini alternatyvūs atsakomybės subjektai – juridinio asmens vadovas arba kitas atsakingas asmuo, tačiau Institucija nenustatė pažeidimą padariusio asmens, o juridinio asmens vadovo kaltę preziumavo.
Žemesnės instancijos teismas
16. ANK 611 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, yra nurodyta, kad kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie ANK 431 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o dėl šio kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, 431 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse ar 459 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse nurodyto administracinio nusižengimo – taip pat duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą arba už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymą, ar atitinkamai apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuriam administracinio nusižengimo padarymo metu buvo pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Šiam asmeniui surašomas ir siunčiamas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas, o pagal šio kodekso 608 straipsnio 5 dalį – tik nutarimas). Juridinio asmens, kuris perdavė transporto priemonę naudoti pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą sutartį (toliau – lizingo sutartis), vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo pranešti duomenis apie fizinį asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą) arba juridinį asmenį (juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinės adresą), kuriam pagal lizingo sutartį transporto priemonė perduota valdyti.
17. Aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad atsakomybė už minėtų duomenų nepateikimą kyla juridinio asmens, kuris yra transporto priemonės savininkas (valdytojas), vadovui. Tai reiškia, kad juridinio asmens vadovas yra tinkamas ANK 431 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso AB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau automobilio valdytoja yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 13), o iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad aptariamo administracinio nusižengimo padarymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo O. R. Duomenų, kad administracinio nusižengimo padarymo metu už tokio pobūdžio duomenų pateikimą minėtoje įmonėje būtų buvęs atsakingas kitas asmuo, apeliantas nepateikė ir nenurodė, tokių duomenų nėra ir bylos medžiagoje. Darytina išvada, jog O. R. kilo pareiga Institucijai nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos per penkias darbo dienas pateikti duomenis apie asmenį, kuris 2023-09-12 naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomu automobiliu „Toyota“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), tačiau šios pareigos jis neįvykdė.
18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepasisakė dėl to, kad O. R. negavo siųsto pranešimo apie administracinio nusižengimo padarymą, prašymo pateikti duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomą automobilį vairavusį asmenį, taip pat administracinio nusižengimo teisenos metu nebuvo nustatinėjamos pranešimo negavimo priežastys, o O. R., tik sužinojęs apie prašomą informaciją, šiuos duomenis pateikė.
19. Tačiau dėl šių argumentų apylinkės teismas išsamiai pasisakė. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2023-09-22 buvo išsiųstas ir pristatytas pranešimas el. paštu (duomenys neskelbtini), o 2023-09-27 pranešimas buvo išsiųstas ir pristatytas dar ir asmeniniu O. R. el. paštu (duomenys neskelbtini) (b. l. 24). 2023-10-09 administracinio nusižengimo protokolas išsiųstas tą pačią dieną el. paštu (duomenys neskelbtini), 2023-11-28 administracinio nusižengimo protokolas el. paštu (duomenys neskelbtini) išsiųstas 2023-11-28. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre buvo nurodžiusi elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras. Šis elektroninis paštas nurodytas ir oficialiame šios įmonės internetiniame puslapyje https://www.inlt.eu. Tuo tarpu elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) (kuriuo O. R. pranešimas buvo išsiųstas 2023-09-27) yra asmeniškai naudojamas O. R. (b. l. 12), šį elektroninio pašto adresą Institucijai nurodė ir jis pats savo 2023-10-16 pateiktame prašyme nutraukti administracinio nusižengimo teiseną (b. l. 9). Todėl apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad pranešimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųsti tinkamu būdu. Priešingai nei mano apeliantas, Lietuvos Respublikos apygardų teismų formuojamoje teismų praktikoje yra nurodyta, jog ANK numato procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau nenumato pareigos tikrinti ar asmuo iš tikrųjų gavo šiuos dokumentus ir su jais susipažino. Taip pat nei teismas, nei institucija, nagrinėjanti administracinių nusižengimų bylas, neprivalo asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog Institucijos pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas O. R. buvo tinkamas, todėl įsitikinti ar jis juos gavo ir perskaitė, Institucija neprivalėjo. Be to, iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad O. R. jau daug kartų buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnį dėl jo vadovaujamai bendrovei priklausančiomis transporto priemonėmis padarytų administracinių nusižengimų (b. l. 18–39), todėl, būdamas šios įmonės vadovu, turėjo būti apdairus, atsargus ir atidžiai tikrinti minėtus elektroninio pašto adresus. Įvertinus tai, kas aptarta, taip pat nesant duomenų, kad oficialus UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresas būtų nefunkcionalus, nenaudojamas arba pakeistas, apelianto teiginiai, kad prašymo pateikti informaciją įteikimui juridiniam asmeniui negali būti taikomos ANK 573 straipsnio nuostatos, o gavimo fakto patvirtinimą turi užtikrinti administracinio nusižengimo tyrimą atliekanti institucija, yra klaidingi ir nepagrįsti, paremti vien tik apelianto subjektyvia ANK 573 straipsnio nuostatų interpretacija.
20. Bylos medžiaga patvirtina, kad O. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, atsakingu už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą, galėjo ir turėjo užtikrinti, kad jam būtų žinomi įmonės elektroniniu pašto adresu, nurodytu viešajame registre, gaunami pranešimai, o pasikeitus ar tapus nenaudojamam šiam elektroninio pašto adresui, apie tai informuoti Juridinių asmenų registrą. Taigi pranešimas buvo įteiktas tinkamu būdu 2023-09-22, o po to ir 2023-09-27, todėl O. R. turėjo pareigą per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos pranešti duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu 2023-09-12 vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o jų per numatytą terminą nepateikęs, padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 431 straipsnio 3 dalyje.
21. Apeliantas teigia, kad nei O. R. surašytame administracinio nusižengimo protokole, nei vėliau Institucijos priimtame nutarime nėra nurodyti ANK 431 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo objektyvieji požymiai, o būtent, kad vairuojant transporto priemonę padaryti šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio l, 2 dalyse, 426 straipsnio l, 2, 4, 5 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai. Byloje tokių duomenų nėra, taigi nėra išdėstytos esminės inkriminuojamo nusižengimo aplinkybės, kurios patvirtintų, kad nurodytas nusižengimas buvo padarytas, todėl Institucijos 2023-12-28 nutarimas neatitinka ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Su šiais deklaratyviais argumentais negalima sutikti.
22. ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ne teismo tvarka priimtame nutarime, be kita ko, turi būti: išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs Institucijos 2023-12-28 nutarimą daro išvadą, kad minėtas nutarimas apelianto nurodomų trūkumų neturi, jis yra priimtas laikantis ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimų, jame yra aiškiai išdėstytos O. R. inkriminuoto administracinio nusižengimo aplinkybės, nurodytas ANK straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą, taip pat nurodytas ir specialusis įstatymas, kurio reikalavimus jis pažeidė. Taip pat nutarime paaiškinta, kodėl atmetamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymas nutraukti jam administracinio nusižengimo teiseną, taip pat paaiškinta, kodėl O. R. inkriminuotas administracinis nusižengimas buvo perkvalifikuotas iš ANK 431 straipsnio 4 dalies į ANK 431 straipsnio 3 dalį. Iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad apeliantas mano, jog Institucijos nutarime turėjo būti nurodyta ir koks konkrečiai administracinis nusižengimas buvo padarytas 2023-09-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomu automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat apeliantas nurodo, jog byloje nėra jokių duomenų apie minėtą nusižengimą. Tačiau iš byloje esančio 2024-01-12 Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo matyti, jog 2023-09-12 buvo padarytas ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytas nusižengimas – Kauno rajono sav., magistraliniame kelyje, kur leistinas greitis 70 km/val., po paklaidos buvo užfiksuotas 123 km/val. minėtos transporto priemonės važiavimo greitis (b. l. 13). Taigi duomenys apie minėtą pažeidimą šioje byloje yra, o jų nurodymas Institucijos 2023-12-28 nutarime suformuluotame kaltinime O. R. pagal ANK 431 straipsnio 3 dalį nelaikytinas privalomu, juo labiau negalima teigti, kad tai galėtų būti vertinama kaip visų būtinų O. R. inkriminuojamo ANK 431 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo objektyviųjų požymių nenurodymas, kuris apsunkino administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui galimybę veiksmingai gintis nuo kaltinimo.
23. Apygardos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundžiama Plungės apylinkės teismo 2024-02-22 nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. R. atstovo advokato Remigijaus Voliko apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.