Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. R. atstovo advokato Remigijaus Voliko apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. vasario 22 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) vyresniojo tyrėjo 2023-12-28 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-15144-2023 O. R. buvo nubaustas 700 Eur dydžio bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2023-10-02 08.00 val., (duomenys neskelbtini), Plungė, Plungės r. sav., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nevykdė transporto priemonės savininkui (valdytojui), Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. nepateikė duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos adreso, vairuotojo pažymėjimo numerio, išdavimo datos ir išdavusios institucijos) asmens, kuris 2023-09-12 11.31 val. Kauno r. sav., kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo įmonei priklausantį automobilį „Toyota“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. R. atstovas advokatas R. Volikas apskundė teismui.

2. Skundžiama 2024-02-22 nutartimi Plungės apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. R. atstovo advokato R. Voliko skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023-12-28 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-15144-2023 paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

8. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo sutikti su apelianto plačiai dėstomais skundo argumentais dėl skundžiamą nutartį priėmusio teismo šališkumo.

10. Teismas turi būti nešališkas. Nešališkumo reikalavimas turi subjektyvų aspektą, kad nei vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, asmeninis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių. Teismas turi būti nešališkas ir objektyviai, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Tam, kad būtų eliminuotas teismo šališkumas, BPK nuostatos bylos nagrinėjimo teisme dalyviams suteikia teisę reikšti nušalinimus.

11. Kartu kasacinėje praktikoje aiškinama, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai, o tik nesutikimas su teismo sprendimais nėra pakankamas pagrindas tam, kad būtų konstatuotas teismo šališkumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-542/2013, 2K-174-788/2017). Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks manymas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017, 2K-204-689/2019).

12. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog apeliaciniame skunde apylinkės teismo šališkumas yra įžvelgiamas iš esmės vien dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepalankių apylinkės teismo išvadų, padarytų tiriant ir vertinant įrodymus – apeliantui nesutinkant su šio teismo priimtu procesiniu sprendimu. Tačiau iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog tokie apelianto teiginiai, vertinant skundžiamoje nutartyje išdėstytus O. R. nepalankius apylinkės teismo motyvus (šiam teismui, be kita ko, išsamiai atsakant į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo argumentus) kaip teismo šališkumą, yra tik jo subjektyvi nuomonė, kuri negali būti vertinama kaip nustatytas faktas, pagrindžiantis teisėjos šališkumą, nes kiekvienoje byloje teismas priima sprendimą ištyręs konkrečioje byloje surinktus įrodymus ir atlikdamas būtinus procesinius veiksmus objektyviai tiesai byloje nustatyti, o jokių kitų aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumu, apeliantas nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas. Pažymėtina ir tai, kad bylos medžiaga patvirtina, jog nagrinėjamoje byloje teisė pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjai nebuvo varžoma – nei O. R., nei jo atstovas advokatas šia savo teise nepasinaudojo, nors tokią galimybę turėjo. Konstatuotina, kad argumentai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti, todėl atmetami.

13. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2023-11-28 administracinio nusižengimo protokolu ir 2023-12-28 nutarimu bei bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog O. R. padarė ANK 431 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Priešingai, nei nurodoma skunde, apylinkės teismo išvados dėl O. R. kaltės yra motyvuotos, paremtos labai išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, dėl jų reikšmės pasisakė ir juos tinkamai įvertino nė vieniems iš jų nesuteikdamas prioritetinės reikšmės. Kaip jau minėta, vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti palankiai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o teismas padarė nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir Institucijos administracinio nusižengimo protokole, nutarime bei teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad O. R. kaltė, padarius ANK 431 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta. Aukštesniojo teismo vertinimu nėra jokių nepašalintų abejonių dėl O. R. kaltės, o apeliaciniame skunde dėstomi argumentai niekaip nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

14. ANK 431 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonės savininkui (valdytojui) Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nurodyti pareigūnui duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, nevykdymas, kai vairuojant transporto priemonę padaryti šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2 dalyse, 426 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki devynių šimtų eurų. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas SEAKĮ nustatytos pareigos pažeidimas. Kaip nustatyta SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu <...> juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, policijos pareigūno, <...> reikalavimu juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo taip pat privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. <...> Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka.

15. Iš apeliacinio skundo galima spręsti, kad apeliantas teigia, jog O. R., kaip juridinio asmens (UAB „(duomenys neskelbtini)“) vadovas, nėra tinkamas ANK 431 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo subjektas, nes pagal ANK 431 straipsnį administracinėn atsakomybėn už juridinio asmens nepateiktą informaciją trauktini alternatyvūs atsakomybės subjektai – juridinio asmens vadovas arba kitas atsakingas asmuo, tačiau Institucija nenustatė pažeidimą padariusio asmens, o juridinio asmens vadovo kaltę preziumavo.

17. Aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad atsakomybė už minėtų duomenų nepateikimą kyla juridinio asmens, kuris yra transporto priemonės savininkas (valdytojas), vadovui. Tai reiškia, kad juridinio asmens vadovas yra tinkamas ANK 431 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso AB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau automobilio valdytoja yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 13), o iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad aptariamo administracinio nusižengimo padarymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo O. R. Duomenų, kad administracinio nusižengimo padarymo metu už tokio pobūdžio duomenų pateikimą minėtoje įmonėje būtų buvęs atsakingas kitas asmuo, apeliantas nepateikė ir nenurodė, tokių duomenų nėra ir bylos medžiagoje. Darytina išvada, jog O. R. kilo pareiga Institucijai nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos per penkias darbo dienas pateikti duomenis apie asmenį, kuris 2023-09-12 naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomu automobiliu „Toyota“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), tačiau šios pareigos jis neįvykdė.

18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepasisakė dėl to, kad O. R. negavo siųsto pranešimo apie administracinio nusižengimo padarymą, prašymo pateikti duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomą automobilį vairavusį asmenį, taip pat administracinio nusižengimo teisenos metu nebuvo nustatinėjamos pranešimo negavimo priežastys, o O. R., tik sužinojęs apie prašomą informaciją, šiuos duomenis pateikė.

19. Tačiau dėl šių argumentų apylinkės teismas išsamiai pasisakė. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2023-09-22 buvo išsiųstas ir pristatytas pranešimas el. paštu (duomenys neskelbtini), o 2023-09-27 pranešimas buvo išsiųstas ir pristatytas dar ir asmeniniu O. R. el. paštu (duomenys neskelbtini) (b. l. 24). 2023-10-09 administracinio nusižengimo protokolas išsiųstas tą pačią dieną el. paštu (duomenys neskelbtini), 2023-11-28 administracinio nusižengimo protokolas el. paštu (duomenys neskelbtini) išsiųstas 2023-11-28. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre buvo nurodžiusi elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras. Šis elektroninis paštas nurodytas ir oficialiame šios įmonės internetiniame puslapyje https://www.inlt.eu. Tuo tarpu elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) (kuriuo O. R. pranešimas buvo išsiųstas 2023-09-27) yra asmeniškai naudojamas O. R. (b. l. 12), šį elektroninio pašto adresą Institucijai nurodė ir jis pats savo 2023-10-16 pateiktame prašyme nutraukti administracinio nusižengimo teiseną (b. l. 9). Todėl apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad pranešimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųsti tinkamu būdu. Priešingai nei mano apeliantas, Lietuvos Respublikos apygardų teismų formuojamoje teismų praktikoje yra nurodyta, jog ANK numato procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau nenumato pareigos tikrinti ar asmuo iš tikrųjų gavo šiuos dokumentus ir su jais susipažino. Taip pat nei teismas, nei institucija, nagrinėjanti administracinių nusižengimų bylas, neprivalo asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog Institucijos pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas O. R. buvo tinkamas, todėl įsitikinti ar jis juos gavo ir perskaitė, Institucija neprivalėjo. Be to, iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad O. R. jau daug kartų buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnį dėl jo vadovaujamai bendrovei priklausančiomis transporto priemonėmis padarytų administracinių nusižengimų (b. l. 18–39), todėl, būdamas šios įmonės vadovu, turėjo būti apdairus, atsargus ir atidžiai tikrinti minėtus elektroninio pašto adresus. Įvertinus tai, kas aptarta, taip pat nesant duomenų, kad oficialus UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresas būtų nefunkcionalus, nenaudojamas arba pakeistas, apelianto teiginiai, kad prašymo pateikti informaciją įteikimui juridiniam asmeniui negali būti taikomos ANK 573 straipsnio nuostatos, o gavimo fakto patvirtinimą turi užtikrinti administracinio nusižengimo tyrimą atliekanti institucija, yra klaidingi ir nepagrįsti, paremti vien tik apelianto subjektyvia ANK 573 straipsnio nuostatų interpretacija.

20. Bylos medžiaga patvirtina, kad O. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, atsakingu už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą, galėjo ir turėjo užtikrinti, kad jam būtų žinomi įmonės elektroniniu pašto adresu, nurodytu viešajame registre, gaunami pranešimai, o pasikeitus ar tapus nenaudojamam šiam elektroninio pašto adresui, apie tai informuoti Juridinių asmenų registrą. Taigi pranešimas buvo įteiktas tinkamu būdu 2023-09-22, o po to ir 2023-09-27, todėl O. R. turėjo pareigą per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos pranešti duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu 2023-09-12 vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o jų per numatytą terminą nepateikęs, padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 431 straipsnio 3 dalyje.

21. Apeliantas teigia, kad nei O. R. surašytame administracinio nusižengimo protokole, nei vėliau Institucijos priimtame nutarime nėra nurodyti ANK 431 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo objektyvieji požymiai, o būtent, kad vairuojant transporto priemonę padaryti šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio l, 2 dalyse, 426 straipsnio l, 2, 4, 5 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai. Byloje tokių duomenų nėra, taigi nėra išdėstytos esminės inkriminuojamo nusižengimo aplinkybės, kurios patvirtintų, kad nurodytas nusižengimas buvo padarytas, todėl Institucijos 2023-12-28 nutarimas neatitinka ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Su šiais deklaratyviais argumentais negalima sutikti.

22. ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ne teismo tvarka priimtame nutarime, be kita ko, turi būti: išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs Institucijos 2023-12-28 nutarimą daro išvadą, kad minėtas nutarimas apelianto nurodomų trūkumų neturi, jis yra priimtas laikantis ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimų, jame yra aiškiai išdėstytos O. R. inkriminuoto administracinio nusižengimo aplinkybės, nurodytas ANK straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą, taip pat nurodytas ir specialusis įstatymas, kurio reikalavimus jis pažeidė. Taip pat nutarime paaiškinta, kodėl atmetamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymas nutraukti jam administracinio nusižengimo teiseną, taip pat paaiškinta, kodėl O. R. inkriminuotas administracinis nusižengimas buvo perkvalifikuotas iš ANK 431 straipsnio 4 dalies į ANK 431 straipsnio 3 dalį. Iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad apeliantas mano, jog Institucijos nutarime turėjo būti nurodyta ir koks konkrečiai administracinis nusižengimas buvo padarytas 2023-09-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomu automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat apeliantas nurodo, jog byloje nėra jokių duomenų apie minėtą nusižengimą. Tačiau iš byloje esančio 2024-01-12 Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo matyti, jog 2023-09-12 buvo padarytas ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytas nusižengimas – Kauno rajono sav., magistraliniame kelyje, kur leistinas greitis 70 km/val., po paklaidos buvo užfiksuotas 123 km/val. minėtos transporto priemonės važiavimo greitis (b. l. 13). Taigi duomenys apie minėtą pažeidimą šioje byloje yra, o jų nurodymas Institucijos 2023-12-28 nutarime suformuluotame kaltinime O. R. pagal ANK 431 straipsnio 3 dalį nelaikytinas privalomu, juo labiau negalima teigti, kad tai galėtų būti vertinama kaip visų būtinų O. R. inkriminuojamo ANK 431 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo objektyviųjų požymių nenurodymas, kuris apsunkino administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui galimybę veiksmingai gintis nuo kaltinimo.

23. Apygardos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundžiama Plungės apylinkės teismo 2024-02-22 nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. R. atstovo advokato Remigijaus Voliko apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.