Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos L. G. (toliau ir – apeliantė) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patrauktos L. G. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22438-2023 paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22438-2023 L. G. pripažinta kalta dėl to, kad ji, 2023 m. liepos 24 d. 08.14 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę pėsčiųjų perėjoje ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje. Institucijos 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimu L. G. paskirta administracinė nuobauda – 190 EUR dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) – 4 (keturiems) mėnesiams.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos L. G. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22438-2023 paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad L. G. neigia padariusi ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, teigdama, jog jai priklausančio automobilio 2023 m. liepos 24 d. 8.14 val. nevairavo, bei nurodydama, kad nebuvo gauta informacija apie jos atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną. Be to, apeliaciniame skunde pažymima, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutartis nemotyvuota, taigi neteisėta ir šiuo aspektu.

6. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad L. G. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Priešingai nei nurodoma skunde, apylinkės teismo išvados dėl L. G. kaltės yra motyvuotos, paremtos ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o teismas padarė apeliantės atžvilgiu nepalankias išvadas dėl jos kaltumo, savaime nereiškia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad L. G. kaltė padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta.

8. ANK 420 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Šiuo atveju L. G. nubausta pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairuodama automobilį „Nissan Leaf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę pėsčiųjų perėjoje.

10. Atkreiptinas dėmesys į ANK 608 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą nuostatą, kad administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant ANK 611 straipsnyje numatytais atvejais. Pagal ANK 611 straipsnio 1 dalį, kai tam tikri ANK numatyti administraciniai nusižengimai, tame tarpe ir numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje, yra užfiksuojamas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Vertinamu atveju, kaip nustatyta, administracinis nusižengimas (lenkimas ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės pėsčiųjų perėjoje) buvo užfiksuotas ne jį padariusio asmens akivaizdoje (technine priemone), todėl surašant administracinio nusižengimo protokolą nedalyvaujant L. G. (jos nešaukiant į Instituciją protokolui surašyti) ANK 608, 611 straipsniuose įtvirtintos normos, o tuo pačiu ir administracinį nusižengimą padariusio asmens teisės, pažeistos nebuvo. 2023 m. liepos 26 d. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, siūlant iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. sumokėti 85 EUR baudą, L. G., kaip transporto priemonės savininkei, buvo išsiųstas 2023 m. liepos 26 d.

11. ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia, be kita ko, elektroniniu paštu. L. G. elektroninio pašto adresas viešajame registre nurodytas (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų apie dokumentų siuntimo statusus (b. l. 21) matyti, kad Institucija L. G. el. paštu (duomenys neskelbtini) 2023 m. liepos 26 d. 13 val. 52 min. siuntė el. laišką pavadinimu „Administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu“; ties šiuo el. laišku skiltyje „Statusas“ nurodoma „Išsiųsta“. Kaip matyti iš minėtų duomenų, L. G. el. pašto adresas buvo nurodomas be klaidų. Duomenų, kurių pagrindu būtų galima manyti, kad aptariamas el. laiškas dėl tam tikrų priežasčių nebuvo išsiųstas ar nepristatytas, byloje nėra. Be to, aptariamu laikotarpiu nenustatyta jokių šio el. pašto adreso pakeitimų. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu L. G. patvirtino, kad el. paštu (duomenys neskelbtini) naudojasi, jis taip pat yra nurodytas ir valstybiniuose registruose (b. l. 37-39).

12. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK numato pareigą institucijai procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau nenumato pareigos kiekvienu atveju tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo jam siųstus procesinius dokumentus ir su jais susipažino (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-182-908/2022, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-74-908/2023). Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, neprivaloma asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais ir pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas.

13. Asmuo, viešajame registre nurodydamas savo el. pašto adresą, iš esmės patvirtina, kad šiuo el. paštu jis bus pasiekiamas. Tai reiškia, kad asmuo deklaravo turintis pastovią galimybę pasitikrinti elektroninį paštą ir įsipareigoja būti rūpestingas, priešingu atveju prisiima galimas neigiamas jam kilsiančias pasekmes. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad ši aplinkybė suponuoja ir asmens pareigą tinkamai nustatyti el. paštą, kad pageidautini gauti el. laiškai nebūtų filtruojami ir patektų į „brukalų“ katalogą, taip pat rūpintis, jog el. pašto dėžutė nebūtų užpildyta, dėl ko el. laiškai nepasiektų adresato, arba adresatą pasiektų pavėluotai, juolab, kad pats asmuo prieš nurodydamas savo el. pašto adresą, yra laisvas pasirinkti el. pašto paslaugos tiekėją. Pareiškėjas, būdamas atsakingas už savo duomenų teikimą atitinkamiems registrams, valstybės institucijoms, prisiima riziką, jog minėtuose registruose esančiais pašto ir elektroninio pašto adresais siųsti dokumentai laikomi tinkamai įteiktais (Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-919/2023, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-188-1053/2023).

14. Nors L. G. apeliaciniame skunde nurodo, jog praėjus ilgesniam laikotarpiui, įrodymų apie tai, kad siųsti dokumentai išsitrynė net jų neperžiūrėjus, pateikti negali – galimai jie tiesiog yra išsitrynę, nes jų taip ir nematė, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie paaiškinimai nepaneigia aplinkybės, jog aptariamas el. laiškas su administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu buvo išsiųstas laikantis teisės aktų reikalavimų ir nepatvirtina, kad jo L. G. negavo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Institucijos 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimą apeliantė patvirtino gavusi. Taigi, argumentas, kad Institucijos siųstas protokolas atsidūrė brukalų skiltyje, nepagrindžiamas jokiais įrodymais ir laikomas gynybine pozicija siekiant išvengti atsakomybės.

15. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamos nutarties išvadai, kad Institucija 2023 m. liepos 26 d. administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu išsiuntė nepažeisdama ANK 573 straipsnio reikalavimų.

16. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarė ne L. G., o H. Z. Be to, kartu su apeliaciniu skundu buvo pateiktas ir H. Z. rašytinis paaiškinimas apie administracinio nusižengimo protokole nurodytą laikotarpį ir naudojimąsi dukters L. G. automobiliu „Nissan Leaf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

18. Apeliaciniame skunde pateikiama versija dėl kito asmens, vairavusio transporto priemonę administracinio nusižengimo metu, nėra nauja, ji buvo keliama ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Vis tik, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikyta pagrindu panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. L. G. buvo transporto priemonės, kuria padarytas administracinis nusižengimas, savininkas, todėl nusižengimą užfiksavus ne asmens, įtariamojo padarius nusižengimą, akivaizdoje, būtent jai ir buvo surašytas protokolas dėl pažeidimo padarymo. Po to, kai apeliantei buvo surašytas ir išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas, ji nepateikė jokių duomenų apie tai, kad transporto priemonę vairavo ne ji, o kitas asmuo, nors tokia pareiga numatyta ANK 611 straipsnio 1 dalyje.

19. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad H. Z. asmens dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas, yra negaliojantis – išduotas (duomenys neskelbtini), ir galiojo iki (duomenys neskelbtini). (b. l. 22). Pastebėtina, kad vairuotojų registro įrašo peržiūros duomenimis, vėlesnių vairuotojo pažymėjimų H. Z. vardu neišduota (b. l. 23).

20. Kartu su apeliaciniu skundu yra pateikiamas H. Z. rašytinis paaiškinimas apie administracinio nusižengimo protokole nurodytą laikotarpį ir naudojimąsi L. G. automobiliu. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apeliantė nurodė neprisimenanti, kada automobilis buvo perduotas – galimai 2023 m. liepos 22-23 d., kai tuo tarpu, H. Z. teigimu, automobilis buvo perduotas 2023 m. liepos mėnesį, nenurodant ir neišskiriant konkretesnių laikų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, nes nurodyti laikotarpiai neleidžia kategoriškai nustatyti datų, kada automobiliu naudojosi H. Z., be kita ko, ir pati H. Z. nenurodo, jog būtent ji padarė aptariamą administracinį nusižengimą. Pastebėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo, numatyto BK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo vieta, t. y. (duomenys neskelbtini), tėra tik kiek daugiau nei kilometru nutolusi nuo L. G. gyvenamosios vietos, o nuo H. Z. – apie 23 kilometrus. Taigi teismas nėra įtikintas apeliantės nurodoma versija. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja situaciją, kai, esant neaiškumų dėl to, kas vairavo automobilį nusižengimo metu, įrodinėjimo naštos dalis tenka ir automobilio savininkui, kuris, siekdamas išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn, privalo pagrįsti, kad jis prarado transporto priemonę prieš savo valią, arba nurodyti asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu teisėtai valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-51-788/2020, Nr. 2AT-10-1073/2021). Atitinkamai, byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių apeliantės atsakomybę ir patvirtinančių, jog automobilį vairavo būtent jos nurodomas asmuo. Apeliantė savo pačios pateikiamų duomenų negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, o H. Z. nepripažino padariusį administracinį nusižengimą ir tik nurodė, kad apytiksliai tuo laikotarpiu naudojosi automobiliu. Atsižvelgiant į tai, jog L. G. yra automobilio savininkė, jos pateikiamų duomenų nepagrįstumas gali būti teismo traktuojamas kaip viena iš automobilio savininko kaltumą rodančių aplinkybių, ir tai nelaikytina įrodinėjimo tvarkos bei nekaltumo prezumpcijos nesilaikymu, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog automobilį vairavo ir administracinį nusižengimą padarė H. Z., laikytinas nepagrįstu ir yra atmetamas.

21. Apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl L. G. skirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės, tačiau apygardos teismas pažymi, kad Institucijos paskirta ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda (190 Eur), kuri yra artima minimaliai galimai skirti baudai, bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesių terminui, yra teisingos ir proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui, paskirtos vadovaujantis administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklėmis bei įvertinus visas nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Pastebėtina, kad pagal administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus, L. G. ne kartą yra bausta už pažeidimus, numatytus ANK 416 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 1 ir 2 dalyse, be to, nenustatyta L. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir byloje neįžvelgiama išimtinių pagrindų, būtinų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Taigi Institucijos 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimu L. G. paskirta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė laikytinos proporcingomis ir teisingomis.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde jokių kitų esminių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingas nei aukščiau išdėstyta išvadas ir pakeisti skundžiamą Institucijos nutarimą ir skundžiamą teismo nutartį, nenurodė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti L. G. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos L. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.