- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-23
- Bylos Nr.
- AN2-108-1121/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03561-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Paulius Veršekys (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. J.
- Institucija
- Lietuvos kelių policijos valdyba
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs (duomenys neskelbtini) J. V. (toliau – ir Institucijos atstovė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarties, kuria tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. J. skundas ir panaikintas (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimas bei byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. (duomenys neskelbtini) automatiniu būdu 2020 m. spalio 4 d. suformavo administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad M. J., 2020 m. spalio 3 d. apie 13.07 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VOLVO S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną 90 km/val. važiavimo greitį 32 km/val. ir važiavo 122 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Šiais savo veiksmais M. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 127 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalyje. Į minėtą administracinio nusižengimo protokolą buvo įrašytas administracinis nurodymas, siūlant M. J. iki (duomenys neskelbtini) sumokėti 60 Eur baudą (b. l. 3-5).
2. Kadangi administracinis nurodymas nebuvo įvykdytas, (duomenys neskelbtini) J. V. 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. J. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskyrė 145 Eur baudą (b. l. 13-14).
3. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, M. J. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartimi M. J. skundą tenkino, t. y. panaikino 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimą ir bylą grąžino institucijai, įpareigojant atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Skundžiama nutartis motyvuota tuo, kad M. J. iki nutarimo priėmimo nebuvo žinoma apie jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo bylos teiseną, procesiniai dokumentai jam nebuvo išsiųsti kaip to reikalauja ANK 573 straipsnio nuostatos, jis neturėjo galimybės pasinaudoti ANK 577 straipsnyje numatytomis teisėmis, todėl nutarimas negali būti pripažįstamas teisėtu (b. l. 28-31).
II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai
5. Apeliaciniu skundu Institucijos atstovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį ir palikti galioti (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimą.
6. Pasak Institucijos atstovės, Vilniaus miesto apylinkės teismas nesivadovavo teismų formuojama praktika, neteisingai išaiškino ir pritaikė teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina, nes M. J. pozicija turėjo būti vertinama kritiškai.
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. vasario 3 d. įsakymu „Dėl elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklių patvirtinimo“ Nr. 3-44(1.5 E) (toliau – Taisyklės), 11 punkte numatyta, jog elektroninio pristatymo dėžutė fiziniam asmeniui sukuriama, kai jis prisijungia prie informacinės sistemos ir patvirtina, kad sutinka, jog jam būtų sukurta elektroninio pristatymo dėžutė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, kuri pagal Informacinės sistemos nuostatus yra asmens duomenų valdytoja, jo asmens duomenis tvarkytų paslaugų teikimo tikslais Reglamento (ES) 2016/679, Informacinės sistemos nuostatų ir Taisyklių nustatyta tvarka. Elektroninio pristatymo dėžutei nuo jos sukūrimo momento automatiškai suteikiamas elektroninio pristatymo dėžutės adresas, kuris susiejamas su paslaugų gavėjo duomenimis. Taisyklių 12 punkte įtvirtinta, kad sukurtą elektroninio pristatymo dėžutę elektroninio pristatymo dėžutės savininkas arba įgaliotasis paslaugų gavėjo atstovas aktyvuoja atlikdamas šiuos veiksmus: informacinėje sistemoje įveda privalomus pateikti registracijos duomenis; patvirtina, kad sutinka su Taisyklių ir Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Informacinės sistemos priemonėmis sutarties sąlygomis. Taisyklių 47.1. punkte nustatyta, kad elektroninės siuntos išsiuntimo ir pristatymo gavėjui laikas patvirtinamas informacinės sistemos suformuotais elektroniniais duomenimis, logiškai susietais su elektronine siunta, kurie įrašomi į elektroninį voką, arba sertifikavimo paslaugų teikėjų teisės aktų nustatyta tvarka suformuotomis laiko žymomis.
8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad asmuo, registruodamas elektroninio pristatymo dėžutę, atsisako registruotu laišku siunčiamos siuntos ir išreiškia valią gauti procesinius dokumentus elektroninio pristatymo būdu į savo sukurtą elektroninio pristatymo dėžutę, ką ir padarė M. J.. Pažymėtina, kad M. J. yra susipažinęs su elektroninio pristatymo dėžutės sukūrimo tvarka ir paskirtimi, ką jis padarė prieš ją sukurdamas. Šios aplinkybės teismo posėdžio metu nepaneigė ir pats M. J., priešingai, patvirtino, kad elektroninio pristatymo dėžutę yra susikūręs, nes atliko transporto priemonės registraciją. Pažymėtina, kad elektroninio pristatymo dėžutė nėra sukuriama pavieniam atvejui, t. y. transporto priemonės registracijai atlikti. Remiantis turimais elektroninio pristatymo informacinės sistemos duomenimis, M. J. (duomenys neskelbtini) procesiniai dokumentai sėkmingai išsiųsti ir pristatyti į elektroninio pristatymo dėžutę „(duomenys neskelbtini)“, todėl tai patvirtina, jog asmuo yra susikūręs elektroninio pristatymo dėžutę bei ji yra aktyvi.
9. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad ANK 573 straipsnyje įtvirtinta aiški taisyklė, jog šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti bei prievolėms įvykdyti. Ši nuostata reiškia, kad asmuo deklaravo turintis pastovią galimybę pasitikrinti elektroninį paštą ir įsipareigoja būti rūpestingas, priešingu atveju prisiima galimas neigiamas jam kilsiančias pasekmes, todėl manytina, jog M. J. išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu per elektroninio pristatymo sistemą, ANK 573 straipsnio nuostatų nepažeidė.
10. Atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
11. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
12. Susipažinus su apeliaciniu skundu, įvertinus bylos medžiagą, patikrinus skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai tenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą dėl institucijos priimto nutarimo, kurį panaikino bei bylą grąžino institucijai. Su šiuo procesiniu sprendimu neturi pagrindo nesutikti ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.
13. Institucijos atstovės teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai kritiškai nevertino M. J. paaiškinimų, nesivadovavo teismų praktika ir neteisingai išaiškino bei taikė teisės normas. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad asmuo, registruodamas elektroninio pristatymo dėžutę, atsisako registruotu laišku siunčiamos siuntos ir išreiškia savo valią gauti procesinius dokumentus elektroninio pristatymo būdu į savo sukurtą elektroninio pristatymo dėžutę, kuri nėra sukuriama vienam veiksmui atlikti. Be to, M. J. (duomenys neskelbtini) procesiniai dokumentai buvo sėkmingai išsiųsti ir pristatyti į elektroninio pristatymo dėžutę „(duomenys neskelbtini)“, todėl tai patvirtina, jog asmuo yra susikūręs elektroninio pristatymo dėžutę, kuri – aktyvi.
14. Byloje nekyla ginčo dėl to, kad M. J. padarė ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. viršijo leistiną važiavimo greitį. Šių aplinkybių neneigia bei su jomis sutinka ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, pažeidimo padarymą patvirtina byloje esančių duomenų visuma. Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 4 d., nedalyvaujant M. J., automatiniu būdu suformavo administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, kuriuo pastarajam buvo suteikta teisė ir pasiūlymas iki (duomenys neskelbtini) sumokėti 60 Eur baudą už ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. M. J. neįvykdžius administracinio nurodymo, (duomenys neskelbtini), nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, 2020 m. lapkričio 24 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo M. J. buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nubaustas 145 Eur dydžio bauda.
15. Sutiktina su skundžiamos nutarties išvada, kad administracinio nusižengimo teisenos principai ir nuostatos įpareigoja administracinio nusižengimo protokolą surašiusią instituciją tinkamai informuoti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apie prieš jį pradėtą administracinio nusižengimo bylos teiseną. Taip pat sutiktina ir su Institucijos atstovės pozicija, kad pagal ANK 573 straipsnio 1 dalį šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu, o įstatymų leidėjas nėra suteikęs prioriteto vienam iš šių būdų, t. y. nebūtina, visų pirma, šaukimus ir kitus procesinius dokumentus siųsti registruotu laišku ir tik po to, nepavykus dokumentų įteikti registruotu laišku, tai daryti elektroniniu paštu.
16. Iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktų priedų matyti, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) į M. J. elektroninio pristatymo dėžutę „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė 2020 m. spalio 4 d. automatiniu būdu suformuotą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu. Taip pat iš priedų matyti ir tai, kad ši elektroninė siunta buvo išsiųsta ir pristatyta (duomenys neskelbtini) (b. l. 44-45), t. y. šie duomenys patvirtina, jog procesiniai dokumentai M. J. buvo išsiųsti ir pristatyti į jo susikurtą elektroninio pristatymo dėžutę, tačiau, apygardos teismo vertinimu, vien šių duomenų neužtenka patvirtinti, kad 2020 m. spalio 4 d. administracinio nusižengimo protokolą su jame įrašytu administraciniu nurodymu M. J. iš tiesų gavo, su šiuo procesiniu dokumentu pastarasis susipažino bei jį perskaitė.
17. Apeliaciniame skunde minimų Taisyklių 46 punkte nustatyta, kad informacinė sistema fiksuoja tokias elektroninės siuntos (past. – kurią panaudojo institucija siųsdama procesinius dokumentus M. J.) būsenas ir jų atsiradimo laiką: „Išsiųsta“ – elektroninės siuntos būsena, kuri reiškia, kad elektroninė siunta buvo išsiųsta iš siuntėjo elektroninio pristatymo dėžutės arba subdėžutės. Elektroninės siuntos išsiuntimo laikas patvirtinamas Taisyklių 47.1 papunktyje nustatyta tvarka (Taisyklių 46.1 papunktis); „Pristatyta“ – elektroninės siuntos būsena, kuri reiškia, kad elektroninė siunta buvo pristatyta į gavėjo elektroninio pristatymo dėžutę arba subdėžutę. Elektroninės siuntos pristatymo gavėjui laikas patvirtinamas Taisyklių 47.1 papunktyje nustatyta tvarka (Taisyklių 46.2 papunktis); „Gauta“ – elektroninės siuntos būsena, kuri reiškia, kad gavėjas, kuriam elektroninė siunta adresuota, gavo elektroninę siuntą savo elektroninio pristatymo dėžutėje arba subdėžutėje. Elektroninės siuntos gavimo laikas patvirtinamas Taisyklių 47.2 ir 47.3 papunkčiuose nustatyta tvarka (Taisyklių 46.3 papunktis); „Perskaityta“ – elektroninės siuntos būsena, kuri reiškia, kad gavėjas, kuris gavo elektroninę siuntą, ją atidarė savo elektroninio pristatymo dėžutėje arba subdėžutėje. Elektroninės siuntos perskaitymo laikas patvirtinamas Taisyklių 47.4 papunktyje nustatyta tvarka (Taisyklių 46.4 papunktis).
18. Taisyklių 47.2 papunktyje nustatyta, jog elektroninė siunta yra laikoma gauta nuo to momento, kai gavėjas, kuriam elektroninė siunta adresuota, gali šią elektroninę siuntą pasiekti, t. y. nuo to momento, kai gavėjas, kuriam elektroninė siunta adresuota, pirmą kartą po elektroninės siuntos pristatymo prisijungia prie savo elektroninio pristatymo dėžutės arba subdėžutės. Elektroninės siuntos gavimo laikas patvirtinamas informacinės sistemos suformuotais elektroniniais duomenimis, logiškai susietais su elektronine siunta, kurie įrašomi į elektroninį voką. Elektroninės siuntos gavimo metu užfiksuoti elektroninės siuntos būsenos duomenys patvirtina, kad elektroninė siunta buvo gauta nurodytu laiku. Tų pačių taisyklių 47.3 papunktis numato, kad elektroninio pristatymo dėžutės naudotojui prisijungus prie informacinės sistemos naudojant dokumentų valdymo sistemą (ar kitą informacinę sistemą), laikoma, kad prie informacinės sistemos prisijungė paslaugų gavėjas. Jeigu paslaugų gavėjo naudojama dokumentų valdymo sistema (ar kita informacinė sistema) yra susieta su informacine sistema, paslaugų gavėjui pristatyta elektroninė siunta laikoma gauta nuo to momento, kai ji yra gauta susietoje paslaugų gavėjo dokumentų valdymo sistemoje (ar kitoje informacinėje sistemoje) ir informacinei sistemai yra perduodamas paslaugų gavėjo dokumentų valdymo sistemos (ar kitos informacinės sistemos) automatinis patvirtinimas apie elektroninės siuntos gavimą joje, jeigu teisės aktai nenustato kitaip. Taisyklių 47.4 papunktyje įtvirtinta, jog elektroninės siuntos perskaitymo laikas ir elektroninės siuntos būsena „perskaityta“ patvirtinami informacinės sistemos suformuotais elektroniniais duomenimis, logiškai susietais su elektronine siunta, kurie įrašomi į elektroninį voką.
19. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad institucija išsiuntusi procesinius dokumentus elektroninio pristatymo informacinės sistemos pagalba ir gavusi patvirtinimą, jog siunta buvo pristatyta, nebandė išsiaiškinti (patikrinti informacinės sistemos suformuotų elektroninių duomenų) ar M. J. iš tiesų siuntą gavo į savo susikurtą elektroninio pristatymo dėžutę pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ ir ją perskaitė iki (duomenys neskelbtini), t. y. administracinio nurodymo įvykdymo termino pabaigos, nors tokią informaciją gali lengvai patikrinti prisijungusi prie informacinės sistemos. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų (past. – tokių nepateikė ir institucija), jog M. J., kuriam buvo adresuota elektroninė siunta, po jos pristatymo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) būtų prisijungęs prie savo elektroninio pristatymo dėžutės arba subdėžutės. Atsižvelgiant į tai, kad nėra objektyvių duomenų, jog M. J. buvo tinkamai informuotas apie 2020 m. spalio 4 d. administracinio nusižengimo protokolą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo užtikrinta galimybė tinkamai naudotis procesinėmis teisėmis bei įvykdyti administracinį nusižengimą, todėl skundžiama nutartimi pagrįstai panaikintas 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimas. Apygardos teismo vertinimu, neužtenka vien formalių aplinkybių (dokumentų išsiuntimo ir pristatymo elektroniniu būdu patvirtinimo, asmens turimos elektroninio pristatymo dėžutės) konstatuoti, kad asmuo iš tiesų gavo procesinius dokumentus ir su jais susipažino. Institucija, prieš priimdama 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimą, turėjo išsamiai patikrinti, ar 2020 m. spalio 4 d. administracinio nusižengimo protokolas iš tiesų buvo gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens.
20. Byloje lieka nepaneigti M. J. teiginiai, kad apie jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną jis sužinojo tik tuo metu, kai registruotu laišku gavo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimą, t. y. institucija nepaneigė aplinkybės, jog M. J. iki (duomenys neskelbtini) nebuvo susipažinęs su 2020 m. spalio 4 d. administracinio nusižengimo protokolu. Taip pat byloje nėra paneigta M. J. pozicija, kad jis paskutinį kartą per (duomenys neskelbtini) jungėsi prie „(duomenys neskelbtini)“ dar (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo objektyviai konstatuoti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žinojo apie jam pasiūlytą administracinį nurodymą, t. y. iki (duomenys neskelbtini) sumokėti 60 Eur baudą už padarytą administracinį nusižengimą, todėl net nebandžius aiškintis ar asmuo iš tiesų buvo supažindintas su administraciniu nurodymu, institucija nepagrįstai priėmė 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimą, tokiu būdu padarydama akivaizdų ANK pažeidimą.
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir įrodymus, nepadarė teisės taikymo klaidų ir pagrįstai panaikino 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimą bei bylą grąžino institucijai. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
(duomenys neskelbtini) J. V. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.