- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-28
- Bylos Nr.
- AN2-367-873/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01244-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Pažeidėjas
- L. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. J. (toliau – ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nutarties, kuria Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. birželio 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-10132-2024 paliktas nepakeistas ir L. J. skundas netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. birželio 20 d. nutarimu (toliau – Institucijos nutarimas) L. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 390 Eur bauda dėl to, kad jis 2024 m. birželio 11 d., 12.50 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „I“ vadovu, nevykdė 2024 m. gegužės 29 d. raštu Nr. A51-81674/24(3.3.2.26E-VŠT) pareikšto reikalavimo iki 2024 m. birželio 9 d. demontuoti lauko kavinę ir šalia jos esančius įrenginius pašalinti iš valstybinės žemės ir apie tai pranešti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), t. y. tokia savo veikla kliudė įstatymų įgaliotam pareigūnui įgyvendinti jo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jam nustatytas teises ar atlikti jam pavestas pareigas, nevykdė šio pareigūno teisėtų nurodymų ir reikalavimų.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, L. J. su skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas L. J. skundo netenkino ir Institucijos 2024 m. birželio 20 d. nutarimą paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu L. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teismui, siekiant užtikrinti teisingą ir tinkamą teisinį procesą; prijungti prie bylos medžiagos su apeliaciniu skundu pridėtus rašytinius įrodymus – priedai Nr. 1–17. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
3.1. Apeliantas nurodo, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis buvo priimta nesilaikant objektyvumo ir išsamumo principų. Teigia, kad apylinkės teismas bylą sprendė šališkai, nesugebėjo ištirti visų reikšmingų aplinkybių, nesigilino į egzistuojančius šalių tarpusavio santykius bei nesilaikė būtinosios procedūrinės tvarkos.
3.2. Pasak apelianto, apylinkės teismas visiškai netyrė aplinkybių, kad „B“ stotelė buvo pastatyta ne savavališkai, o būtent pagal projektą Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 23 d. registruotą Vilniaus miesto savivaldybės sistemoje „Avilys“. Teigia, kad tai rodo, jog teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) numatytų teisėtumo bei proporcingumo principų ir nesugebėjo užtikrinti objektyvaus ir teisėto sprendimo.
3.2.1. Nurodo, kad apylinkės teismas turėjo prie bylos pridėtą „B“ stotelės pastatymo projektą, kurį patvirtino tiek Vilniaus miesto savivaldybė, tiek viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „V“ (priedas Nr. 11), be to, liudytojas, surašęs protokolą, patvirtino, jog anksčiau buvo išduodamas leidimas ir prie jo būdavo išduodamas projektas, tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino. Apelianto teigimu, „B“ stotelė buvo pastatyta ne 2024 m., o 2021 m., todėl teismas neturėjo pagrindo teigti, kad stotelė yra pastatyta neteisėtai ir savavališkai, teismas turėjo išreikalauti reikiamus dokumentus ir išnagrinėti šias aplinkybes, tačiau to nepadarė, buvo pasyvus. Pažymi, kad teismas apsiribojo tik liudytojo teiginiu, kad šiuo metu tokia praktika nevykdoma ir tai neva yra pažeidimas, bei nutarė palikti galioti skundžiamą nutarimą.
3.2.2. Atkreipia dėmesį, kad VšĮ „V“ direktorius L. Č. 2024 m. liepos 22 d. pokalbio metu nurodė, jog projektas visada yra privalomas, o liudytojas nurodo priešingai. Apelianto teigimu, tokie prieštaravimai turėjo būti pašalinti, tačiau teismas to nepadarė.
Atsiliepimas
3.2.3. Nurodo, kad jam nebuvo suteikta galimybė apsiginti, pateikti paaiškinimus dėl „B“ stotelės legalumo. Akcentuoja, kad nors Vilniaus miesto savivaldybė savo atsiliepime patvirtino „B“ stotelės pastatymo legalumą, tačiau teismas vis tiek formaliai paliko galioti baudą.
3.3. Tvirtina, kad šiuo atveju pagrindinė problema buvo ne „B“ stotelė, o leidimas prekiauti. Pasak apelianto, iš Vilniaus miesto savivaldybės ir liudytojo parodymų akivaizdu, jog pažeidimas siejamas su leidimu prekiauti ir kad esant leidimui prekiauti „B“ stotelė nebūtų trukdžiusi. Apeliantas akcentuoja, kad taikant atsakomybę veika turi būti tinkamai kvalifikuota, tačiau teismas nesigilino į netinkamą veikos kvalifikavimą ir nieko apie tai nepasisakė, todėl nesilaikė reikalavimų, numatytų ANK 7 straipsnio 1 dalyje. Akcentuoja, kad šiuo atveju pažeidimai turėtų būti vertinami pagal visiškai kitą straipsnį.
3.3.1. Pasak apelianto, kad problema buvo tik leidimas ir dėl leidimo nesuteikimo kalta VšĮ „V“, įrodo rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai. Dėsto, jog Vilniaus miesto savivaldybės atstovė pažymėjo: „jeigu būtų leidimas, nebūtų fiksuojamas pažeidimas“; asmuo, surašęs protokolą, nurodė: „toje vietoje stovi kioskas, jokios transporto priemonės faktiškai nesimato“; „Niekas nepasikeitė, prekyba vyksta. Nustatė, kad leidimas nėra išduotas, buvo susisiekta su seniūnu, paaiškino aplinkybes, kodėl nėra išduodamas leidimas. Seniūnas teigė, kad teritorijos tvarkytojas Vingio parke yra „V“ ir UAB „I“ direktorius L. J. bandė gauti leidimą. Anksčiau, pagal senas taisykles, buvo išduodamas leidimas ir prie jo būdavo išduodamas projektas“.
3.3.2. Nurodo, kad aplinkybė, jog UAB „I“ neturėjo leidimo prekiauti, yra atskira tema, dėl kurios šalys iki šiol aiškinasi. Taip pat nurodo, kad dėl abipusių pastangų yra pasiektas susitarimas su VšI „V“, dėl leidimo suteikimo klausimai derinami (priedas Nr. 13). Pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi buvo patenkintas jo skundas, kai jis neteisėtai net keturis kartus buvo nubaustas už tą patį – dėl leidimo prekiauti. Tvirtina, jog tai įrodo Vilniaus miesto savivaldybės tikslą padaryti jam spaudimą, parodyti galią, priversti jį teisėtai pastatytą „B“ stotelę išvežti be civilinio ginčo. Pasak apelianto, Vilniaus miesto savivaldybės įmonė VšĮ „V“ galimai perleido pažįstamai firmai vietą ir vėliau pradėjo formaliai kildinti neva nesuderintas apelianto veiklas.
3.3.3. Dėsto, kad 2024 m. gegužės 22 d. bendravo su VšĮ „V“ direktoriumi L. Č. ir jo patarėju L. B., pokalbis buvo pozityvus, buvo aptartas vietų derinimas, taikus būdas išspręsti nesusipratimą dėl leidimo išdavimo, taip pat sutarta ieškoti dokumentų, sprendimų. Nurodo, kad iki šiol minėti asmenys (L. Č., L. B.) pažadų neištesėjo, slepia VšĮ „V“ dokumentus, vengia pateikti duomenis. Apeliantui visiškai nesuprantami agresyvūs veiksmai, nukreipti prieš UAB „I“. Nurodo, kad ginčo su VšĮ „V“ esmė nėra „B“ stotelė, o galimas kitų prekybininkų protegavimas ir konkurencijos varžymas. Pasak apelianto, būtent dėl to pradėtas daryti spaudimas, savaitgalį pavogtas UAB „I“ šaldytuvas su ledais, po to pirmadienį grąžintas. Po antros tokios vagystės 2024 m. gegužės 10 d. buvo kreiptasi į policiją. Apelianto teigimu, jis buvo tyčia suklaidintas VšĮ „V“ vadovo dėl bendradarbiavimo, atsiėmė pareiškimą policijoje. Nors VšĮ „V“ vadovas L. Č. tvirtino, jog yra dėkingas už UAB „I“ geranoriškumą, tačiau tuo pačiu metu pradėjo organizuoti keršto akciją apelianto atžvilgiu. Tvirtina, jog jis patyrė sisteminį spaudimą, t. y. skundą dėl viešosios tvarkos, leidimų blokavimą, neteisėtas baudas, elektros kabelių nukirtinėjimą, vengimą atlyginti žalą, darbuotojų bauginimą. Nurodo, kad UAB „I“ dėl pradanginto šaldiklio ir elektros kabelių gadinimo pareiškė pretenzijas dėl žalos atlyginimo VšĮ „V“. Teigia, kad šiuo atveju sumos už elektrą buvo įskaitytos į žalos sumą (priedas Nr. 13). Likusios žalos sumos VšĮ „V“ bendrovei UAB „I“ nėra atlyginusi iki šiol.
3.3.4. Nurodo, kad pagal VAĮ 4 straipsnį, institucijos privalo teikti informaciją ir konsultacijas dėl leidimų išdavimo, o Vilniaus miesto savivaldybė ir jos įmonė VšĮ „V“ neinformavo apie leidimo nesuteikimą, ir tai rodo proceso neskaidrumą. Pasak apelianto, seniūnas būtų išdavęs leidimą, tačiau jo veiksmams įtaką padarė VšĮ „V“, kurių veiksmų motyvų teismas nesiaiškino.
3.3.5. Pažymi, kad byloje buvo pateikti įrodymai apie VšĮ „V“ ir UAB „I“ susiklosčiusią santykių praktiką. Nurodo, kad pagal šią praktiką, jeigu leidimas veiklai nebūdavo gautas, stotelė pagal projektą visada likdavo stovėti, o už elektros energiją ir parko priežiūrą būdavo apmokama. Dėsto, kad UAB „I“ už „B“ stotelę, kaip už teisėtą objektą, nuo 2022 m. balandžio mėnesio gavo sąskaitas dėl sunaudotos elektros net ir žiemą, kai leidimo veikai nebūdavo. Apeliantas kelia klausimą, kodėl teigiama, kad objektas neteisėtas, tačiau jau kelerius metus išrašomos sąskaitos už elektrą. Nurodo, kad teismas į šį klausimą neatsakė, minėtus įrodymus ignoravo. Kaip teigia, protokolą surašę asmenys vengė bet kokio kontakto su apeliantu. Nurodo, kad tiek apie Institucijos nutarimą, tiek apie reikalavimą sužinojo tik skaitydamas Institucijos nutarimą, kai tuo metu VšĮ „V“ faktiškai imitavimo bendradarbiavimą su juo, neva siekė atitaisyti padėtį dėl leidimo, neva derino klausimus, siekdami išspręsti pačių sukeltą problemą.
3.4. Teigia, kad jis buvo neteisėtai nubaustas faktiškai penkis kartus už tą patį pažeidimą, tai prieštarauja ANK 12 straipsniui, numatančiam, kad už tą patį pažeidimą negalima skirti daugiau nei vienos baudos. Pasak apelianto, tai rodo, kad teismas nesilaikė teisinių normų ir nesuvokė pažeidimo pobūdžio bei netinkamai įvertino faktines aplinkybes, įrodymus. Tvirtina, kad baudos skyrimas šioje byloje buvo neteisėtas, nes bauda dėl leidimo neturėjimo jau buvo paskirta net keturis kartus per vieną pusdienį, ir jos teisėtumą išsprendė teismas, panaikindamas tokius nutarimus ir paskirdamas vieną baudą.
3.5. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu pateikiami visi turimi įrodymai, kurie yra reikšmingi bylos baigčiai. Teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybė nuslėpė didžiąją dalį įrodymų ir tokiu būdu suklaidino teismą. Be to, VšĮ „V“ nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą kaip trečiasis asmuo, taip buvo užkirsta galimybė įpareigoti šią įmonę pateikti atsiliepimą, paaiškinimus. Akcentuoja, kad šioje byloje esminis ginčas vyksta būtent su VšĮ „V“. Apelianto manymu, jo pateikti įrodymai yra reikšmingi, paneigiantys Vilniaus miesto savivaldybės ir liudytojo versijas bei jų pagrindu priimtą neteisėtą nutartį. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo dieną jis nežinojo apie posėdį, 2024 m. rugsėjo 8–18 d. atostogavo.
4. Atsiliepimu į skundą Institucija prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartį. Institucijos teigimu, nutartyje apylinkės teismas aiškiai ir motyvuotai išdėstė savo argumentus, kodėl netenkino L. J. skundo. Pažymi, kad Institucijos rašte buvo nustatytas aiškus ir konkretus terminas, iki kada turi būti atlikti reikalaujami veiksmai, tačiau reikalavimų demontuoti lauko kavinę ir šalia jos esančius įrenginius pašalinti iš valstybinės žemės bei apie tai pranešti nurodytu elektroniniu paštu nebuvo paisoma, neturint leidimo kavinės veikla buvo vykdoma toliau. Institucijos nuomone, apylinkės teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais, juos įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės 2024 m. lapkričio 20 d. rašte pateikta informacija, kad UAB „I“ 2023 m. kovo 17 d. buvo išduotas leidimas Nr. A82E-343/23(2.17.2.111E-SEN) prekiauti (teikti paslaugas) iš prekybai pritaikyto automobilio ar jo priekabos. Leidimas galiojo iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir pratęstas nebuvo. Seniūnija 2024 m. balandžio 4 d. gavo UAB „I“ prašymą išduoti leidimą prekiauti (teikti paslaugas) iš prekybai pritaikyto automobilio ar jo priekabos. Prašymo nagrinėjimo metu buvo priimtas sprendimas neišduoti leidimo, nes gautas neigiamas VšĮ „V“ derinimas. Pagal Prekybos viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 1-1312, 27 punkto reikalavimus, pasibaigus leidimo laikui, per 7 kalendorines dienas nuo leidimo galiojimo pabaigos laikinieji prekybos įrenginiai, kioskai, paviljonai, lauko kavinės ir pritaikyti automobiliai ar jų priekabos privalo būti pašalinti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilkpėdės seniūnijos 2024 m. lapkričio 22 d. rašte pateikta informacija, kad UAB „I“ nebuvo išduotas leidimas įrengti lauko kavinę pagal prašymą E81-440/21(2.17..24E-SEN), nes leidimų vykdyti veiklą lauko kavinėse seniūnija neišduoda. Pagal įvardintą prašymą buvo išduotas leidimas „Verstis prekyba ar paslaugų teikimu iš (nuo) laikinojo įrenginio, prekybai pritaikyto automobilio ar jo priekabos“ (galiojimas nuo 2021 m. balandžio 9 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) ir tai negali būti traktuojama kaip prekyba lauko kavinėje. Pagal leidimo išdavimo tvarką, pabaigę prekiauti, prekiautojai privalo sutvarkyti priekabos vietą ir išvežti transporto priemones.
Motyvuojamoji dalis
III. Apygardos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su apylinkės teismo sprendimu palikti nepakeistą Institucijos nutarimą, kuriuo jis buvo nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, tvirtina, jog apylinkės teismas bylą sprendė šališkai, nesugebėjo ištirti visų reikšmingų aplinkybių, nesigilino į egzistuojančius šalių tarpusavio santykius bei nesilaikė būtinosios procedūrinės tvarkos. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. ANK 505 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas bei šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymą. L. J. Institucijos nutarimu, kurį nepakeistą paliko apylinkės teismas, nubaustas už tai, kad būdamas UAB „I“ vadovu, nevykdė įstatymų įgalioto pareigūno 2024 m. gegužės 29 d. raštu pareikšto reikalavimo iki 2024 m. birželio 9 d. demontuoti lauko kavinę ir šalia jos esančius įrenginius pašalinti iš valstybinės žemės ir apie tai pranešti nurodytu elektroniniu paštu. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tvirtina, kad jis buvo nubaustas ne už tai, kad nevykdė teisėto reikalavimo, bet už lauko prekybą, vykdytą neturint leidimo. Su tokiais skundo argumentais nesutiktina.
7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-495/2023 pasisakyta, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už nusižengimo, įtvirtinto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą, būtina nustatyti, kokie įstatymų, reglamentuojančių įgaliotų pareigūnų veiklą, reikalavimai buvo nevykdomi. Kiekvienu atveju turi būti nustatytas ne tik konkretus įstatymų įgalioto pareigūno nurodymas, bet ir įvertintas tokio nurodymo teisėtumas.
8. Prekybos viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 1-1312 (2021 m. sausio 6 d. sprendimo Nr. 1-835 redakcija), 19 punkte numatyta, jog leidimai prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose išduodami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintame Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose išdavimo ir panaikinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Pagal šių taisyklių 27 punktą, pasibaigus leidimo galiojimo laikui, per 7 kalendorines dienas nuo leidimo galiojimo pabaigos laikinieji prekybos įrenginiai, kioskai, paviljonai, lauko kavinės ir pritaikyti automobiliai ar priekabos privalo būti pašalinti. Teritorija turi būti tvarkinga ir estetiškai nepakitusi, danga nepažeista (atstatyta). Administracinio nusižengimo byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „I“ 2023 m. kovo 17 d. buvo išduotas leidimas prekiauti (teikti paslaugas) iš prekybai pritaikyto automobilio ar jo priekabos. Leidimas galiojo iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir pratęstas nebuvo. Taigi, dėl Institucijos įgalioto pareigūno 2024 m. gegužės 29 d. raštu pareikšto reikalavimo (iki 2024 m. birželio 9 d. demontuoti lauko kavinę ir šalia jos esančius įrenginius pašalinti iš valstybinės žemės ir apie tai pranešti nurodytu elektroniniu paštu) teisėtumo šiuo atveju abejoti pagrindo nėra.
9. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tvirtina, jog lauko kavinė buvo įrengta teisėtai, turint žemės savininko sutikimą, reikalavimas ją demontuoti nulemtas neskaidrių priežasčių. Apygardos teismas vertina, kad šie skundo argumentai nepasitvirtino. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilkpėdės seniūnijos duomenimis, UAB „I“ nebuvo išduotas leidimas įrengti lauko kavinę, nuo 2021 m. balandžio 9 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. buvo išduotas leidimas „Verstis prekyba ar paslaugų teikimu iš (nuo) laikinojo įrenginio, prekybai pritaikyto automobilio ar jo priekabos“. Bylos duomenimis, analogiškas leidimas UAB „I“ – prekiauti (teikti paslaugas) iš prekybai pritaikyto automobilio ar jo priekabos – buvo išduotas 2023 m. kovo 17 d., galiojo iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir pratęstas nebuvo. Taigi, nors apelianto minima „B“ stotelė buvo pastatyta ne 2024 m., o 2021 m., tai nešalina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybės už tyčinį įstatymų įgalioto pareigūno teisėto reikalavimo demontuoti lauko kavinę ir šalia jos esančius įrenginius pašalinti iš valstybinės žemės ir apie tai pranešti nurodytu elektroniniu paštu nevykdymą. Apelianto veika Institucijos nutarime pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Skunde dėstomi samprotavimai dėl galimo kitų prekybininkų protegavimo ir konkurencijos varžymo apelianto atsakomybės už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, nešalina.
10. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog apelianto argumentai dėl derybų ir ginčų su VšĮ „V“ išeina iš nagrinėjamos bylos ribų, todėl dėl jų šiame procesiniame sprendime apygardos teismas plačiau nepasisako. Analogiškai, priešingai nei teigiama skunde, su nagrinėjama byla nėra susijęs apelianto patraukimas administracinėn atsakomybėn už prekybą neturint leidimo ir keturių baudų panaikinimas, paskiriant vieną baudą, ar sąskaitų už sunaudotą elektros energiją mokėjimas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens keliamos abejonės dėl galimai neskaidrių sprendimų priėmimo neišduodant UAB „I“ leidimo prekybai objektyviais duomenimis nėra pagrįstos. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertino jos duomenis, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Apelianto teiginiai apie apylinkės teismo šališkumą yra deklaratyvūs.
11. Apeliantas skunde teigia ir tai, kad apylinkės teismas nesilaikė būtinosios procedūrinės tvarkos, teigia, jog bylos nagrinėjimo dieną jis nežinojo apie posėdį, 2024 m. rugsėjo 8–18 d. atostogavo. L. J. teigimu, ir apie Institucijos nutarimą, taip pat ir reikalavimą jis sužinojo tik skaitydamas Institucijos nutarimą. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, vertina, kad apelianto teiginiai apie procedūrinės tvarkos nesilaikymą nepasitvirtino.
12. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, Institucijos 2024 m. gegužės 29 d. reikalavimas apeliantui buvo išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Administracinio nusižengimo 2024 m. birželio 12 d. protokolas, surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, L. J. siųstas tuo pačiu elektroninio pašto adresu (b. l. 15), nurodytu juridinio asmens – UAB „I“ valstybės informacinėse sistemose, naudojamo elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti (b. l. 17). Institucijos 2024 m. birželio 20 d. nutarimas L. J. buvo siunčiamas tuo pačiu elektroninio pašto adresu (b. l. 7). Kaip matyti, skundą dėl Institucijos nutarimo L. J. pateikė taip pat elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (b. l. 5), taigi, nurodytas elektroninis paštas yra naudojamas, nėra pagrindo spręsti, jog Institucijos reikalavimas, protokolas ir nutarimas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui būtų įteikti netinkamai. Darydamas šią išvadą, apygardos teismas pažymi ir tai, kad skunde apylinkės teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nenurodė, jog būtų netinkamai informuotas apie reikalavimą, administracinio nusižengimo protokolo surašymą, dėstė argumentus, kuriais iš esmės grindė nesutikimą su Institucijos reikalavimu demontuoti lauko kavinę, iš ko galima spręsti, jog Institucijos reikalavimo ir toliau nevykdė. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis, šaukimas į apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. posėdį L. J. buvo įteiktas asmeniškai, pasirašytinai (b. l. 51), tačiau į šį teismo posėdį administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neatvyko, telefonu neatsiliepė (b. l. 62). Pažymėtina, jog analogiškai, šaukimas į apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. posėdį L. J. taip pat buvo įteiktas asmeniškai, pasirašytinai (b. l. 69), tačiau į šį posėdį administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vėl neatvyko (b. l. 79). Apygardos teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą ir byla pagrįstai buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis). Skunde nurodoma aplinkybė, kad L. J. 2024 m. rugsėjo 8–18 d. atostogavo, šios išvados nekeičia. Aplinkybių, kad apelianto procesinės teisės būtų suvaržytos, apygardos teismas nenustato.
13. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų. Institucijos nutarimu, kurį nepakeistą paliko apylinkės teismas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nubaustas 390 Eur bauda. L. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių administracinio nusižengimo byloje nenustatyta, mažesnio nei sankcijos vidurkio dydžio bauda nėra akivaizdžiai per griežta.
14. Apylinkės teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, naikinti ją apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, L. J. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir L. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.