- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-28
- Bylos Nr.
- AN2-199-576/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00292-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nida Vigelienė (pirm.)
- Institucija
- Lietuvos kelių policijos tarnyba
- Kategorijos
apeliacinės instancijos teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutarties, kuria tenkintas A. D. skundas – Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresniosios specialistės A. M.-V. 2021 m. sausio 6 d. nutarimas panaikintas, o byla grąžinta administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai bei nutarimą priėmusiai institucijai tinkamai administracinio nusižengimo teisenai atlikti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresnioji specialistė A. M.-V. 2021 m. sausio 6 d. surašė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. D. už tai, kad jis 2020 m. spalio 20 d., 18.15 val., Karaimų g. 99C., Trakuose, vairuojant automobilį viršijo greitį 22km/h, esant leistinam 50 km/h važiavo 72 km/h. Tokiu būdu jis būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 3 dalyje. Nutarimu A. D. paskirta nuobauda – 70 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad procesiniai dokumentai buvo siunčiami elektroniniu paštu, kuris buvo nurodytas valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. A. D., nesutikdamas su nutarimu jį apskundė teismui, prašydamas panaikinti nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir grąžinti bylą organui (pareigūnui) įgaliotam surašyti administracinio nusižengimo protokolą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartimi A. D. skundas tenkintas – Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresniosios specialistės A. M.-V. 2021 m. sausio 6 d. nutarimas panaikintas, o byla grąžinta administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai bei nutarimą priėmusiai institucijai tinkamai administracinio nusižengimo teisenai atlikti. Teismas nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog apie administracinio nusižengimo protokolo surašymą bei apie galimybę sumokėti administracinį nurodymą A. D. buvo informuotas tinkamai. Nutartyje nurodyta, kad iš byloje pateikto administracinių nusižengimų registro matyti, jog 2020 m. lapkričio 10 d., 12.43 val., A. D. el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, tačiau nėra pateikta jokių duomenų, jog su minėtais dokumentais A. D. susipažino.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Lietuvos kelių policijos tarnyba, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartį ir palikti galioti Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresniosios specialistės A. M.-V. 2021 m. sausio 6 d. nutarimą.
3.1. Skunde nurodoma, kad ANK 573 straipsnyje numatyta, jog šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Teigiama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1278 „Dėl Administracinių teisės pažeidimų registro reorganizavimo ir Administracinių nusižengimų registro nuostatų patvirtinimo“ 36 punkte aiškiai apibrėžta, kad Registre naudojami susijusių registrų ir valstybės informacinių sistemų klasifikatoriai, duomenys ir informacija, t. y. iš 25 registrų ir valstybės informacinių sistemų, 38 punkte nurodyta, kad duomenys ir informacija iš susijusių registrų ir valstybės informacinių sistemų gaunami automatiniu būdu. Skunde nurodoma, kad A. D. Valstybės informacinėse sistemose deklaruotas elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) pateiktas automatiniu būdu, t. y. tie A. D. duomenys, kuriuos jis pats pateikė.
3.2. Toliau nurodoma, kad A. D. nepateikė jokių duomenų, kada elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas Valstybės informacinėse sistemose ar registruose, taip pat atkreiptas dėmesys, kad A. D. teismo posėdžio metu nurodė, jog prie elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) prisijungė, pašto korespondencijoje rado ir susipažino su 2020 m. lapkričio 10 d. administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad A. D. 2021 m. sausio 23 d. „Mano VMI“ paskyroje pakeitė duomenis, nurodydamas naują elektroninio pašto adresą, taigi jam yra žinoma, kuriose valstybės informacinėse sistemose ar registruose deklaruoti jo duomenys.
3.3. Toliau skunde nurodoma, kad A. D. iki administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu surašymo ir išsiuntimo buvo žinoma apie tai, kad jo atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 416 straipsnį. Teigiama, kad Lietuvos kelių policijos tarnybos įgaliotas pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo bylos teiseną A. D. byloje, raštu kreipėsi į policijos įstaigą dėl duomenų pateikimo apie aukščiau minėtą administracinį nusižengimą. Nurodoma, kad A. D. 2020 m. spalio 27 d. parengė ir pasirašė tarnybinį pranešimą, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lietuvos kelių policijos tarnybai pateikė duomenis apie A. D. administracinio nusižengimo bylą. Skunde teigiama, kad. atlikus pateiktų duomenų analizę, nustatyta, jog prie Lietuvos kelių policijos tarnybos žinioje esančios A. D. administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) prisijungiant prie Administracinių nusižengimų registro buvo periodiškai atliekama bylos peržiūra. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad bylos peržiūra buvo atliekama iki nutarimo priėmimo.
3.4. Taip pat skunde yra cituojamos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apygardos teismų priimtos nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-84-468/2021, AN2-252-380/2020, AN2-130-926/2021, AN2-54-593/2021, AN2-32-485/2021, AN2-458-966/2020 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos nutartis Nr. ATIK-155/2020 (buvo prašoma atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Kauno apygardos teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-458-966/2020), akcentuojant, kad nutartys yra priimtos analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų bylose, todėl jos laikytinos suformuota teismų praktika, kuria turi būti vadovaujamasi nagrinėjant analogiškus skundus. Apibendrinant nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aukštesnės instancijos teismų suformuota teismų praktika, neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Lietuvos kelių policijos tarnybos apeliacinis skundas atmetamas
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju Lietuvos kelių policijos tarnyba nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. D. apie administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu nebuvo informuotas tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
6. Nustatyta, kad A. D. 2020 m. lapkričio 10 d. surašytas ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), siūlant iki 2020 m. gruodžio 11 d. sumokėti 30 Eur baudą. Taip pat nurodyta, kad byla bus nagrinėjama 2020 m. gruodžio 31 d. (b. l. 21-24, 32-34). A. D., paštu gavęs 2021 m. sausio 6 d. surašė nutarimą, 2021 m. sausio 22 d. ir 2021 m. sausio 25 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) kreipėsi į A. M.-V., prašydamas nurodyti, kokiu būdu buvo nustatytas jo elektroninio pašto adresas, kuriuo jam siunčiami dokumentai (b. l. 4 18). 2021 m. sausio 22 d. ir 2021 m. sausio 25 d. jam buvo atsakyta, kad dokumentai buvo siunčiami elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo nurodytas valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti (b. l. 4, 8, 18). A. D. 2021 m. sausio 25 d. skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) nesinaudoja, kad 2021 m. sausio 22 d. Lietuvos kelių policijos tarnyba jam pateikė informaciją, jog procesiniai dokumentai buvo siunčiami elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-6).
7. Teismo posėdžio metu A. D. nurodė, kad seniai VMI nurodė elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), kuriuo paskutiniu metu nesinaudojo, o po to, kai paaiškėjo, kad jam buvo išsiųsti dokumentai elektroniniu paštu, kuris buvo pateiktas VMI, VMI jis pakeitė elektroninio pašto adresą. Jis nurodė žinojęs, kad yra padaręs administracinį nusižengimą, su tuo sutinka, todėl gavęs administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu būtų jį įvykdęs. Po nutarimo gavimo jis prisijungė prie elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir rado anksčiau atsiųstus dokumentus. Paaiškino, kad administracinio nusižengimo protokolo ir administracinio nurodymo nematė ir negalėjo įvykdyti, paaiškino, kad anksčiau pranešimai dėl baudų būdavo siunčiami jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.
8. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad A. D. nuosekliai teigė, jog su administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu susipažino tik po to, kai gavo nutarimą ir sužinojo, kad administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu jam buvo siųsti elektroninio pašto adresu, kuriuo jis nesinaudojo. Šios aplinkybės ne tik nėra paneigtos, tačiau, priešingai, A. D. teikiamų duomenų patikimumą grindžia jo paties atlikti veiksmai: 1) žinodamas, kad galimai padarė administracinį nusižengimą, to neginčijo, 2) surašė tarnybinį pranešimą, 3) domėjosi atliekamo tyrimo eiga, 4) gavęs nutarimą jis kreipėsi į jį surašiusią specialistę, prašydamas informuoti, kokiu būdu buvo nustatytas jo elektroninio pašto adresas, kuriuo jam siunčiami dokumentai, 5) surašė ir teismui pateikė skundą dėl nutarimo, akcentuodamas tai, jog negavo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu, 6) „mano VMI“ savitarnos sistemoje pakeitė elektroninio pašto adresą. Tuo pačiu pastebėtina, kad iš Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokesčių apskaitos departamento patarėjo V. M. 2021 m. sausio 27 d. elektroninio laiško matyti, kad abiejų elektroninių paštų informacija gauta iš „Mano VMI“, naujas adresas pateiktas 2021 m. sausio 23 d. (b. l. 25). Visgi iš šio dokumento negalima nustatyti, kad jis susijęs su A. D..
9. Šioje situacijoje svarbu ir tai, kad A. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra baustas administracine tvarka, tačiau administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu gaudavo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Atitinkamai, teismo vertinimus, jis turėjo pagrįstą pagrindą manyti, jog ir šį kartą procesinį dokumentą gaus tokiu būdu. Tuo pačiu pastebėtina, kad nepaneigta A. D. nurodyta aplinkybė, jog elektroninio pašto adresu, kurį jis nurodė VMI informacinėje sistemoje, jis nesinaudoja. Kadangi nėra duomenų paneigiančių A. D. nurodytas aplinkybes, jog jis nesinaudoja elektroninio pašto adresu, kuriuo jam buvo siųstas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, spręstina, kad nors formaliai jam administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu buvo siųstas laikantis ANK 573 straipsnyje nustatytos tvarkos, tačiau realiai jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, procesinės teisės (teisė gauti procesinius dokumentus, reglamentuota ANK 573 straipsnyje) nebuvo užtikrintos.
10. Vilniaus apygardos teismas pažymi, kad procesinių dokumentų įteikimas yra galimas elektroniniu paštu, kaip tai buvo padaryta ir susiklosčiusioje situacijoje, be kita ko, procesinių dokumentų pateikimas elektroniniu paštu, esančiu VMI sistemoje, laikytinas tinkamu įteikimu ANK 573 straipsnio nustatyta tvarka. Visgi turi būti atliktas ne tik formalus veiksmas – dokumentų išsiuntimas, vertinant, kad asmuo gavo laišką, tačiau turi būti užtikrinta, kad asmuo gautų tokiu būdu siunčiamus dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien formalus dokumentų išsiuntimas elektroniniu paštu nereiškia efektyvaus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių užtikrinimo. Be kita ko, tinkamu procesinių dokumentų įteikimu laikytinas tik toks, kuris nesuvaržo asmens turimų procesinių teisių. Nagrinėjamu atveju A. D. procesinės teisės, įskaitant teisę įvykdyti administracinį nurodymą, teisę dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime protokolą surašiusioje institucijoje bei teisę ginčyti procesinius sprendimus, buvo suvaržytos. Tokią praktiką formuoja ir Vilniaus apygardos teismas, pavyzdžiui nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-103-576/2021. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad Administracinių nusižengimų registre periodiškai buvo atliekama bylos peržiūra, tačiau tai tik patvirtina, jog A. D. žinojo (ko jis neneigė viso proceso metu), jog yra atliekamas tyrimas, domėjosi jo eiga, tačiau tai nereiškia, kad jis buvo gavęs jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu. Tuo pačiu pakartotinai akcentuotina, kad dokumentų įteikimas elektroniniu paštu yra galimas ir teisėtas, kadangi tai numatyta ir ANK, tačiau vien dokumento išsiuntimas nereiškia, kad jis yra įteiktas, taip užtikrinant asmeniui galimybę pasinaudoti jo turimomis procesinėmis teisėmis.
11. Tuo pačiu pažymėtina, kad byloje yra elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, kad administracinio nusižengimo teisena yra nutraukta, nes pareigūnas vykdė užduotį dėl viešosios tvarkos palaikymo priskirtoje teritorijoje, tiesioginis vadovas patvirtina apie tokios užduoties teikimą (b. l. 13). Be to, bylos duomenys patvirtina, kad galimai administracinį nusižengimą A. D. padarė vairuodamas tarnybinį automobilį. Taigi lieka neaišku ir tai, ar pagrįstai A. D. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Lietuvos kelių policijos tarnyba turi surinkti visus reikšmingus duomenis, nustatyti teisingą informaciją, tinkamai atlikti ANK numatytus veiksmus, kad būtų užtikrintos A. D. turimos teisės. Tuo pačiu pažymėtina, kad, siekiant nustatyti, ar asmens nurodomos aplinkybės dėl nesinaudojimo elektroniniu paštu yra pagrįstos, tikslinga Administracinių nusižengimų registre patikrinti, kokiu būdu asmuo, jei anksčiau buvo baustas administracine tvarka, buvo informuotas apie jo atžvilgiu surašytus administracinių nusižengimų protokolus, ar jis buvo informuojamas elektroniniu paštu ir pan. Be kita ko, nutarime yra nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau jokių tai pagrindžiančių duomenų byloje nėra. Taigi šios išdėstytos aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą teigti, jog Lietuvos kelių policijos tarnyba netinkamai atliko tyrimą, nesilaikė ANK numatytų reikalavimų, neužtikrino A. D. procesinių teisių, todėl nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir palikti galioti priimtą nutarimą.
12. Nors apeliaciniame skunde nurodomos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apygardos teismų priimtos nutartys administracinių nusižengimų bylose bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos nutartis Nr. ATIK-155/2020, kuria atsisakyti priimti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, tačiau jos nesaisto Vilniaus apygardos teismo šioje konkrečioje situacijoje, kadangi situacijos nėra analogiškos. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegija nutartyje Nr. ATIK-155/2020 sprendė klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo dėl Kauno apygardos teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-458-966/2020, kurioje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo išsiųstas elektroniniu paštu, kuris priklauso įmonei ir kurios direktorius yra administracinį nusižengimą padaręs asmuo, ir nustatyta, kad asmuo naudojosi elektroninio pašto adresu. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju reikia vertinti situaciją individualiai, atsižvelgiant į konkrečias reikšmingas faktines bylos aplinkybes.
13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytus motyvus nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Lietuvos kelių policijos tarnybos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.