- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-20
- Bylos Nr.
- AN2-173-908/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00234-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė (pirm.)
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Advokatai
- Tomas Bagdanskis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau ir – Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutarimo, kuriuo tenkintas R. P. skundas dėl Institucijos 2022 m. vasario 10 d. nutarimo panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisena dėl R. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 95 straipsnio 1 dalį nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
1. Institucijos 2022 m. vasario 10 d. nutarimu R. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis nuo 2021 m. gruodžio 18 d., 10.00 val., iki 2021 m. gruodžio 18 d., 22.00 val., Vilniuje, Ozo g. 25, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau ir – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir – DK) 42 straipsnio 1, 2 dalių, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes esant darbo sutarties požymiams įmonės prekybos saloje PPC „Akropolis“, adresu Ozo g. 25, Vilniuje, leido dirbti bendrovės naudai V. A. 2021 m. gruodžio 18 d. nesudarius rašytinės sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutarimu tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. skundas dėl Institucijos nutarimo, šis nutarimas panaikintas ir, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismui padarius išvadą, kad byloje nebuvo įrodyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, požymiai, administracinė teisena R. P. atžvilgiu nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai
3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutarimą panaikinti ir palikti galioti Institucijos nutarimą, kuriuo R. P. pripažintas kaltu padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Institucijos teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir neatsižvelgė į administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktus dokumentus, liudytojų paaiškinimus, vaizdo medžiagą ir asmenų, liudijusių teismo posėdžio metu, parodymus, o priimdamas skundžiamą nutarimą rėmėsi tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nuo jo ekonomiškai priklausomų asmenų parodymais teisminio nagrinėjimo metu.
3.2. Dėl realaus V. A. darbo fakto apeliaciniame skunde pažymima, kad iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog V. A. bendravo su klientais, dėjo produkciją į dėžutes, kurią paduodavo darbuotojai M. P., tvarkė darbo vietą, dirbo su kasa. Aplinkybes, kad V. A. atnešdavo prekes iš sandėlio, paruošdavo prekes klientams, pasakydavo kodus, bandė bendrauti ir su klientais, patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja M. P.. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pastaroji 2021 m. gruodžio 18 d. nebūtų galėjusi dirbti, nes neturėjo akinių, todėl V. A. jai turėjo sakyti prekių kodus.
3.3. Institucijos teigimu, tarp V. A. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiklostė darbo santykiai, nes įmonės personalo darbuotoja Ž. R., pateikusi V. A. anketą ir elektroniniu paštu nurodžiusi prašyme dėl priėmimo į darbą nurodyti darbo pradžią 2021 m. gruodžio 18 d., leido asmeniui suprasti, kad buvo susitarta dėl darbo grafiko, darbo vietos bei atlyginimo, o V. A. turėjo vykdyti prekyvietėje buvusio įmonės darbuotojo nurodymus. Skunde nurodoma, kad V. A. apsisprendimą dirbti liudija faktas, jog jis, paklausdamas įmonės tvarkai, su darbuotoja M. P. visą darbo dieną (2021 m. gruodžio 18 d.) dirbo ir po darbo išsiuntė užpildytus personalo skyriaus vadovės jam atsiųstus dokumentus. Pabrėžiama, kad apylinkės teismas nevertino fakto, jog V. A., kaip jam buvo nurodžiusi personalo vadovė Ž. R., esant reikalingumui, kreiptis po darbo valandų, bandė su ja susisiekti 2021 m. gruodžio 18 d., 16.41 val. Šią aplinkybę patvirtina ir pačios Ž. R. parodymai. Institucijos teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, kad pavėluotą su įdarbinimu susijusių dokumentų pateikimą galėjo lemti padidėjęs klientų skaičius.
3.4. Dėl liudytojos D. V. parodymų nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog asmens „apmokymas“ gali vykti tik sudarius rašytinę darbo sutartį su darbuotoju. Pagal DK 36 straipsnį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Be to, M. P. patvirtino, kad ir jos apmokymai vyko tik po darbo sutarties pasirašymo, todėl, Institucijos teigimu, V. A. turėjo būti leista pasibandyti dirbi ar mokytis tik po darbo sutarties sudarymo.
3.5. Dėl skundžiamo nutarimo išvados, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas nelegalaus darbo požymis – atlygintinumas – skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo panašiose bylose suformuota teismų praktika. V. A. darbo skelbimą rado internete, kuriame turėjo būti nurodytas siūlomo darbo užmokesčio už pardavėjo-kasininko pareigas intervalas. Kadangi V. A. nusiuntė savo CV įmonei, galima spręsti, kad skelbime nurodytas preliminarus atlyginimas jį tenkino.
3.6. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. A. sudarytos taikos sutarties skunde atkreipiamas dėmesys, kad Darbo ginčų komisijoje nagrinėjami tik darbo ginčai, kilę tarp darbuotojo ir darbdavio, todėl Darbo ginčų komisijoje nesutarimus išsprendusios šalys patvirtino, jog jų santykiai atitiko būtent darbo santykių požymius.
3.7. Apeliaciniame skunde, remiantis teismų praktika, pažymima, kad nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra neabejotinas pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kilti. Institucijos vertinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. P. pasyviais veiksmais visiškai nekontroliavo darbuotojų darbo ir leido susidaryti situacijai, kai nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie asmens įdarbinimą, V. A. atliko pardavėjo-konsultanto funkcijas. Pabrėžiama, kad funkcijos sudaryti darbo sutartis su darbuotojais įmonės direktorius nebuvo niekam pavedęs. Institucija neneigia, kad nagrinėjamu atveju administracinis nusižengimas padarytas neatsargumo forma, o atsakomybėn traukiamam asmeniui pripažinus klaidą administracinėje byloje buvo nustatytos lengvinančios aplinkybės ir motyvuotai taikyta minimali administracinė bauda. Skunde pabrėžiama, kad vadovaudamasis tokia praktika, kai prisidengiant potencialių darbuotojų (kandidatų) mokymu leidžiama šiems asmenims atlikti darbines funkcijas ir faktiškai dirbti darbdavio naudai, bet kuris darbdavys galėtų kasdieną darbo vietoje „mokyti“ vis kitą potencialų darbuotoją jo neįdarbinęs ir nemokėdamas darbo užmokesčio.
Atsiliepimas
4. Administracinėn atsakomybėn traukiamo R. P. atstovo advokato Tomo Bagdanskio atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma Institucijos apeliacinį skundą atmesti ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, priteisti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jam pavaldžių liudytojų teismo posėdžio metu duotus parodymus, bet ir šių asmenų paaiškinimus, teiktus Institucijai. Atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog V. A. paaiškinimai pasižymėjo nenuoseklumu ir prieštaringumu. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, faktas, kad liudytojos dirba įmonėje, savaime nepaneigia šių liudytojų parodymų patikimumo.
4.2. Pažymima, kad tarp V. A. ir įmonės nebuvo sudarytas joks rašytinis ar kitokia forma išreikštas susitarimas dėl asmens įdarbinimo. Pabrėžiama, kad 2021 m. gruodžio 17 d. jokio grįžtamojo ryšio iš V. A. įmonė nesulaukė, personalo vadovės Ž. R. nurodyti dokumentai nebuvo atsiųsti, todėl šalių valia dėl įdarbinimo liko nesuderinta. Nors apeliaciniame skunde akcentuojamas V. A. 2022 m. gruodžio 18 d., 16.41 val., telefoninis skambutis personalo vadovei, tačiau šis skambutis nepaneigia skundžiamo nutarimo išvadų, nes buvo atliktas įmonės administracijos nedarbo dieną, o įmonė V. A. atsakymo laukė būtent 2022 m. gruodžio 17 d. Be kita ko, Institucija neginčija fakto, kad V. A. su personalo vadove susiekti nepavyko, o įmonė asmens apsisprendimą dirbti siejo su personalo vadovės nurodytų, užpildytų dokumentų atsiuntimu. Atsiliepime pabrėžiama, kad darbo sutarties įforminimo klausimai privalėjo būti atlikti iki V. A. darbo pradžios, todėl užpildytų dokumentų atsiuntimas, priešingai nei interpretuoja Institucija, nebuvo susijęs su padidėjusiu klientų skaičiumi.
4.3. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas pabrėžia, kad Institucija ignoruoja aplinkybę, jog V. A. 2021 m. gruodžio 18 d. nebuvo siunčiamas į įmonės prekybos salą su sąlyga mokytis darbo funkcijų atlikimo. Atsiliepime teigiama, kad V. A. neinformavo įmonės administracijos ir savavališkai atvyko į prekybos salą. Atkreipiamas dėmesys, kad byloje buvo nustatyta (to neneigia ir Institucija), kad nė viena iš įmonės prekybos saloje buvusių darbuotojų apie V. A. atvykimą atsakingų įmonės asmenų neinformavo. Atsakomybėn traukiamas asmuo tiek šioje konkrečioje situacijoje, tiek apskritai nenumatė ir negalėjo numatyti, kad dėl darbo santykių nesusitaręs asmuo gali savo nuožiūra (be Įmonės administracijos leidimo) atvykti į prekybos salą bei, neinformuodamas apie tai už naujų darbuotojų įdarbinimą atsakingo personalo/pasinaudodamas prekybos saloje dirbančių darbuotojų nežinojimu/vidine diskomunikacija (ar bet kokiomis kitomis nuo įmonės vadovo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis), atlikti kokias nors darbo funkcijas. Savavališkas V. A. atvykimas įmonės prekybos salą negali būti prilyginamas darbuotojo apmokymui.
4.4. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog V. A. jokia forma darbo užmokestis nebuvo išmokėtas, o pirmosios instancijos teismo išvados nereiškia nukrypimo nuo teismų praktikos atlygintinumo kontekste.
4.5. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. A. sudarytos taikos sutarties nurodoma, kad darbo ginčų komisija nevertino, ar tarp šalių egzistavo darbo teisiniai santykiai, o išanalizavusi su tuo susijusius aspektus (jeigu aptariami aspektai būtų buvę analizuoti, t. y. jeigu byla nebūtų buvusi nutraukta, šalims pasirašius taikos sutartį), turėjo galimybę savo sprendimu V. A. prašymą atsisakyti nagrinėti dėl jo nepriskirtinumo darbo ginčų komisijos kompetencijai (tai, atsakomybėn traukiamo asmens nuomone, būtų įvykę).
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apylinkės teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje naikintinas ir paliktinas galioti ne teismo tvarka priimtas Institucijos nutarimas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo ir apeliacinio skundo argumentus bei išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas dėl R. P. kaltės padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė neteisingas, byloje surinktiems duomenims prieštaraujančias išvadas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Nagrinėjamu atveju Institucijos nutarimu R. P. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį dėl nelegalaus darbo. Pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo teisena R. P. atžvilgiu nutraukė. Pažymėtina, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-648/2019 ir kt.).
7. Administracinio nusižengimo byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. A. nebuvo sudaryta darbo sutartis, apie jo priėmimą į darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui nustatyta tvarka taip pat nebuvo pranešta. Nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra ginčo ir dėl to, kad Ž. R., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotu asmeniu, t. y. personalo vadove, kalbėjosi su V. A. dėl darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir siuntė jam įdarbinimo procesui reikalingus dokumentus, taip pat V. A. apie siūlomą darbą kalbėjo ir su vadybininke J. K.. Įrodyta pripažinta ir aplinkybė, kad V. A. buvo nuvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinį, esantį PPC „Akropolis“, adresu Ozo g. 25, Vilniuje. Nustatyta ir tai, kad R. P. 2021 m. gruodžio 17-19 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir būtent jis buvo atsakingas už asmenų įdarbinimą (taip pat ir atleidimą), šioje bendrovėje, nes nebuvo niekam pavedęs funkcijos – sudaryti darbo sutartis. Esminis ginčas kyla dėl to, ar V. A. 2021 m. gruodžio 18 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, t. y. ar jis pradėjo dirbti ir realiai dirbo, pagal susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar V. A. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ santykiai turi darbo sutarties požymių.
8. Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį traukiamas specialus subjektas – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog bendrovės vadovas organizuoja kasdieninės bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Jis taip pat atsako už bendrovės veiklos organizavimą (12 dalis). Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla butų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu, tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3284/2011).
9. Pažymėtina, kad nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, dispozicija laikytina blanketine, nes pati nelegalaus darbo samprata yra įtvirtinta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
10. Pagal teismų praktiką tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo), sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tam, jog asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaudamasis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), kurie įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Vadinasi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, V. A. pradėjimo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinyje, esančiame PPC „Akropolis“, adresu Ozo g. 25, Vilniuje, faktas yra įrodytas byloje esančiais objektyviais įrodomaisiais duomenimis. Pirmiausia, šią aplinkybę įrodo byloje esantis PPC „Akropolis“ vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad 2021 m. gruodžio 18 d., apie 09.37 val., V. A. ateina prie prekybos centre esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo salos ir pradeda bendrauti su ten dirbusia darbuotoja M. P.. Vaizdo įraše akivaizdžiai matyti, kaip V. A. atlieka darbo funkcijas – bendrauja su klientais, dirba su kasa, padavinėja produkciją, kurią taip pat deda į dėžutes ir paduoda dirbusiai darbuotojai, taip pat tvarko darbo vietą. Tai, kad V. A. atnešdavo prekes iš sandėlio, padėjo kitai dirbusiai darbuotojai, paruošdavo prekes klientams, taip pat pasakydavo prekių kodus M. P., kuri neturėjo akinių, patvirtino pati 2021 m. gruodžio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinyje dirbusi M. P., kuri tokias aplinkybes nurodė tiek Institucijos Vilniaus skyriaus inspektoriui 2022 m. sausio 6 d. paaiškinime, tiek ir apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 33, 107-108). Be to, apie V. A. atėjimą 2021 m. gruodžio 18 d. darbuotoją M. P. informavo kita UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, D. V., kurią M. P. 2021 m. gruodžio 18 d. pavadavo. D. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2021 m. gruodžio 17 d., apie 18 val., atėjo V. A. apsižiūrėti darbo vietos, todėl ji paaiškino apie darbo pobūdį, parodė sandėlius, prekes, trumpai parodė, kaip reikia dirbti su kasa, tačiau pasakė jam atvykti kitą dieną, nes buvo daug žmonių, todėl negalėjo jam skirti daugiau laiko. Pabrėžtina, kad apie V. A. atvykimą darbuotojai D. V. pranešė pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkė J. K. (b. l. 105-107). Kaip matoma iš byloje esančių vaizdo įrašų, 2021 m. gruodžio 18 d. V. A. kartu su darbuotoja M. P. išdirbo visą darbo dieną ir apie 22.07 val. su darbuotoja M. P. paliko darbo vietą. Remdamasis aptartų duomenų visuma, apeliacinės instancijos teismas aplinkybę, kad V. A. realiai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, pripažįsta įrodyta.
13. Kaip jau buvo minėta, antrasis nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, objektyvusis požymis – darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. A. buvo susitarimas dėl pastarojo asmens darbo minėtoje įmonėje. Byloje yra nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo vadovė Ž. R. ir vadybininkė J. K. su V. A. kalbėjo telefonu dėl darbo PPC „Akropolis“ esančiame įmonės padalinyje, pokalbio metu buvo susitarta, kad tą pačią dieną V. A. nuvyks į PPC „Akropolis“ apžiūrėti darbo vietos. Kaip jau buvo aptarta anksčiau, tai, kad V. A. 2021 m. gruodžio 17 d. atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinį minėtame prekybos centre, patvirtino ir tą dieną dirbusi D. V.. Šių aplinkybių neginčija nė viena bylos šalis.
14. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2021 m. gruodžio 17 d., 14.09 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo vadovė Ž. R. V. A. atsiuntė elektroninį laišką su pridėtais dokumentais, kuriuos, kaip ji nurodė, reikės užpildyti, jeigu V. A. nuspręs prisijungti prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ komandos (b. l. 26). Atkreiptinas dėmesys, kad personalo vadovė Ž. R. elektroniniame laiške V. A. nurodė prašyme dėl priėmimo į darbą įrašyti tekstą: „Prašau priimti mane į Jūsų vadovaujamą įstaigą pardavėjo pareigas nuo 2021-12-18“. Apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdyje Ž. R. nurodė, kad telefonu buvo informuota, jog V. A. 2021 m. gruodžio 17 d. iki 18 val. nuvyks į PPC „Akropolis“ apžiūrėti darbo vietos. Tai, kad asmuo į pageidaujamo darbo vietą nuvyko patvirtina ir paties V. A. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos D. V. parodymai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad norint, jog asmuo pradėtų dirbti 2021 m. gruodžio 18 d., apie jo įdarbinimą vėliausiai 2021 m. gruodžio 17 d. turėjo būti pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai. Nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Ž. R. nurodė, kad buvo informavusi V. A., jog šis turi jai pranešti, jeigu darbo vieta jam tiks, nes reikėjo aptarti būtinąsias darbo sąlygas, pasirašyti darbo sutartį ir pranešti SODRAI, tačiau taip pat, kaip galima spręsti iš jos laiško turinio, leido suprasti, kad jis 2021 m. gruodžio 18 d. jau turėtų pradėti dirbti, nors tik 2021 m. gruodžio 17 d., apie 18 val., turėjo galimybę susipažinti su būsimo darbo vieta (apie tai Ž. R. buvo informuota).
15. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo R. P. atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą pabrėžia, jog tarp V. A. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudarytas nei rašytinis, nei kitokia forma išreikštas susitarimas dėl asmens įdarbinimo. Nagrinėjamu atveju iš tiesų nebuvo sudaryta darbo sutartis, darbo santykių šalys raštiškai neįtvirtino susitarimo dėl V. A. įsidarbinimo, tačiau nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, esmė yra tame, kad vienas iš darbo laikymo nelegaliu atvejų, kai raštu nesudaroma darbo sutartis (UĮ 56 straipsnio 1 dalis).
16. Analizuojant kitus nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius, pažymėtina tai, kad iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog V. A. ėjo konkrečias – pardavėjo – pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinyje ir dirbo pagal darbovietėje nustatytą tvarką, iš esmės vykdydamas 2021 m. gruodžio 18 d. dirbusios darbuotojos M. P. nurodymus, atlikdamas darbines funkcijas.
17. Be kita ko, vertinant administracinio nusižengimo bylos duomenų visumą, būtina atsižvelgti į tai, kad V. A. 2021 m. gruodžio 18 d., 23.53 val., Ž. R. išsiuntė užpildytus įsidarbinimo dokumentus, kuriuos buvo gavęs iš pačios personalo vadovės Ž. R. (b. l. 36-40). Pažymėtina tai, kad minėtame Ž. R. elektroniniame laiške, kuriame jam buvo nurodyta prašymo priėmimui į darbą formoje įrašyti būtent tokį tekstą: „Prašau priimti mane į Jūsų vadovaujamą įstaigą pardavėjo pareigas nuo 2021 m. gruodžio 18 d.“, nebuvo nurodyta iki kada asmuo turi minėtą ir kitus dokumentus atsiųsti elektroniniu paštu. Elektroniniame laiške taip pat nurodoma, kad asmens sveikatos knygelė ir higienos įgūdžių pažymėjimas turės būti pas V. A. darbo vietoje (t. 1, b. l. 35).
18. Nors R. P. atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą pabrėžia, kad V. A. skambutis 2022 m. gruodžio 18 d., 16.41 val., buvo atliktas nedarbo dieną, tačiau pati Ž. R. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, jog kalbėdama su V. A. telefonu jam nurodė, kad jai galima skambinti ir po darbo valandų (b. l. 102-104). Kaip matyti iš jos 2021 m. gruodžio 17 d. elektroninio laiško, jame ji taip pat nenurodo, kad skambinti galima tik darbo valandomis ar dienomis, rašo, kad jis tai darytų, jeigu kils klausimų. Kaip jau buvo aptarta anksčiau Ž. R. ir V. A. susitarė, kad pastarasis 2021 m. gruodžio 17 d., apie 18 val., nuvyks apžiūrėti darbo vietos PPC „Akropolis“, ten nuvykus jam įmonės darbuotojos buvo nurodyta atvykti kitą dieną, t. y. gruodžio 18 d., kad būtų galimybė išsamiau jį supažindinti su darbo vieta ir darbo pobūdžiu, nors personalo vadovė Ž. R. leido V. A. suprasti, jog prašyme priimti į darbą jis turi nurodyti 2021 m. gruodžio 18 d. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iki 2021 m. gruodžio 18 d. (kuri buvo ne darbo diena), iki V. A. pradedant darbą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. P. būtų turėjęs su darbuotoju pasirašyti darbo sutartį, nes pats R. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad visas darbo sutartis pasirašo jis pats (b. l. 98); be to, įmonė būtų turėjusi suspėti pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie asmens įdarbinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išanalizavus ir įvertinus bylos aplinkybių visumą, konstatuotina, kad įmonės direktoriaus R. P. atstovo teiginiai, jog įmonė asmens apsisprendimą dirbti siejo su užpildytų dokumentų atsiuntimu, laikytini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybine pozicija, nepagrįsta objektyviais duomenimis ir prieštaraujančia nustatytų logine seka susijusių aplinkybių visumai. Apeliacinės instancijos teismo vidinį įsitikinimą sustiprina ir tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog įdarbinant kitą darbuotoją D. A., užpildytų dokumentų atsiuntimas sekė jau po susitarimo priimti ją į vyriausiosios pardavėjos pareigas (b. l. 49), taigi nėra pagrindo laikyti pagrįsta įmonės pozicijos, jog V. A. apsisprendimas buvo siejamas išskirtinai su užpildytų įdarbinimui reikalingų dokumentų atsiuntimu.
Žemesnės instancijos teismas
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jau tai, kad buvo prašoma, jog 2021 m. gruodžio 17 d. V. A. vyktų į darbo vietą, esančią įmonės prekybos saloje PPC „Akropolis“, adresu Ozo g. 25, Vilniuje, o personalo vadovės elektroniniame laiške nurodyta, jog asmuo įdarbinimo pradžią nurodytų 2021 m. gruodžio 18 d., leidžia įžvelgti nelegalaus darbo požymius, nes iš aplinkybių visumos matyti, kad darbdavio, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovas apie asmens įdarbinimą neketino informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinės įstaigos prieš vieną darbo dieną, kaip tai numato DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatos. Teismo neįtikina ir argumentas, kad asmuo neva apžiūrėti darbo vietą įmonės darbuotojos paprašytas vyko dar ir 2021 m. gruodžio 18 d., ten nuo 10 val. iki 22 val. kartu su kita įmonės darbuotoja pradirbo minėtoje įmonės prekybos saloje.
20. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina tai, kad realus asmens darbas, kaip, pavyzdžiui, darbo vietos tvarkymas, prekių pakavimas, bendravimas su klientais, darbas su kasa, kai asmuo realiai dirba pilną darbo dieną, negali būti laikomu asmens supažindinimu su būsimo darbo vieta ir darbo pobūdžiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieš asmens apmokymą turi būti sudaroma darbo sutartis, o siekiant įsitikinti, ar asmuo yra tinkamas darbo funkcijoms atlikti ir ar pačiam darbuotojui darbas yra tinkamas, vadovaujantis DK 36 straipsnio nuostatomis, gali būti susitarta dėl išbandymo termino. Be kita ko, pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausiama UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja M. P. nurodė, jog ir jos apmokymas vyko tik po darbo sutarties sudarymo (b. l. 107-108). Taigi, nėra pagrindo remtis administracinėn atsakomybėn traukiamo R. P. apylinkės teismo posėdžio metu išdėstytais teiginiais, kad iš esmės įmonėje yra tokia praktika, jog, prieš sudarant darbo sutartį su darbuotoju, kandidatai yra supažindinami su darbo vieta, pavyzdžiui, gamyboje, nes darbas gali pasirodyti per sunkus (b. l. 98). Pritartina Institucijos pozicijai, kad V. A. turėjo būti leista bandyti dirbti tik po darbo sutarties sudarymo. Be to, pabrėžtina, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais (DK 42 straipsnio 4 dalis), taigi, neįvykdžius ir šių sąlygų, darbuotojas negali būti apmokomas dirbti, kai apmokymo procesas iš esmės yra asmens, kaip darbuotojo, tiesioginių darbo funkcijų atlikimas.
21. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą R. P. atstovas nurodo, kad Institucija ignoruoja aplinkybę, jog V. A. 2021 m. gruodžio 18 d. nebuvo siunčiamas mokytis darbo funkcijų atlikimo, su šiuo argumentu nesutiktina. Apklausiama teismo posėdyje liudytoja D. V. nurodė, kad 2021 m. gruodžio 17 d. atvykusiam V. A. pasakė atvykti rytojaus dieną, t. y. 2021 m. gruodžio 18 d., kad būtų galimybė detaliau jam aprodyti darbo vietą, kai bus mažiau klientų, be to, D. V. apie V. A. atvykimą informavo tą dieną turėjusią dirbti M. P. (b. l. 105-107). Pažymėtina tai, kad pačią D. V. apie V. A. atvykimą informavo vadybininkė J. K., kuri su personalo vadove Ž. R. derino V. A. įdarbinimo klausimą.
22. Nors nagrinėjamu atveju V. A. už darbą 2021 m. gruodžio 18 d. nebuvo išmokėtas darbo užmokestis, tačiau ši aplinkybė nepaneigia, kad iš esmės buvo susitarta dėl atlygintino darbo. Atsižvelgiant į tai, kad V. A. savo gyvenimo aprašymą nusiuntė įmonei pagal internete rastą darbo skelbimą, šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad siųsdamas gyvenimo aprašymą V. A. sutiko su įmonės siūlomu pardavėjo darbo užmokesčiu.
23. Nustatant darbo atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-87-895/2015, 2AT-25-942/2018).
24. DK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbo sutartis laikoma sudaryta tada, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, kurios numatytos DK 34 straipsnyje, t. y. kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Be to, darbo sutartis privalo būti sudaroma raštu dviem egzemplioriais (DK 43 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti nagrinėjamu atveju nebuvo sudaryta darbo sutartis, nors V. A. iš tiesų dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, vadinasi, nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad nebuvo laikytasi darbo sutarties sudarymo taisyklių.
25. Nesutiktina su atstovo atsiliepimo argumentu, kad V. A. savavališkai atvyko į prekybos salą, nes, kaip matyti iš įrodomosios bylos medžiagos, V. A. visus veiksmus atliko su įmonės darbuotojų žinia, jų prižiūrimas, vykdydamas jų nurodymus. Pažymėtina, kad nebuvo pakankamos ir aiškios komunikacijos tiek tarp įmonės darbuotojų, tiek jų su V. A. (pavyzdžiui, V. A. leidžiama skambinti ir ne darbo metu, bet į skambutį neatsiliepiama). Iš bylos aplinkybių ir administracinio nusižengimo byloje pateiktų skundų matyti, jog nagrinėjamu atveju tokia situacija iš dalies susidarė dėl neaiškios vidinės darbdavio komunikacijos, painios už asmens įdarbinimą atsakingų organų struktūros. Vis dėlto, būtina pabrėžti, kad dėl neaiškios įmonės vidinės struktūros ir kitų ne nuo darbuotojo valios priklausančių aplinkybių pats darbuotojas neturi nukentėti. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, inicijuojant V. A. įdarbinimą procese dalyvavo tiek personalo vadovė Ž. R., tiek ir vadybininkė J. K., be to, į šią situaciją buvo įtrauktos dvi parduotuvės-salelės darbuotojos. Pažymėtina, kad šios aplinkybės leidžia spręsti, jog nėra iki galo aišku, kokios yra personalo vadovės, vadybininkės ir direktoriaus funkcijos įdarbinimo procese. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bendrovės direktorius turi ne tik imtis tinkamų priemonių, jog būtų sudaryta darbo sutartis su darbuotojais, bet ir kontroliuoti, kad atsakingi darbuotojai tinkamai atliktų savo pareigas įdarbinimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-63-303/2020). Pabrėžtina tai, kad, nors, R. P. teigimu, naujų darbuotojų supažindinimą su darbo vietomis atlieka du darbuotojai iš personalo skyriaus, t. y. personalo vadovas ir administratorius (b. l. 98), tačiau pats direktorius pats buvo atsakingas už darbo sutarčių sudarymą. Taigi šioje situacijoje pareiga sudaryti darbo sutartį nebuvo nustatyta konkrečiam kitam darbuotojui, vadinasi, remtinasi bendro pobūdžio taisykle, pagal kurią darbdavio įgaliotu asmeniu laikytinas įmonės vadovas, kuriam tenka atsakomybė už nepakankamą įmonės darbuotojų kontrolę, nagrinėjamu atveju – siekiant išvengti nelegalaus darbo atvejų.
26. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), be kita ko, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tai, jog darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas, o nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas kilti. Nagrinėjamu atveju pritartina Institucijos pozicijai, kad R. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, neužtikrino legalaus darbo bei pakankamos kontrolės, jog darbuotojas pradėtų dirbti tik po darbo sutarties sudarymo ir apie jo įdarbinimą būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir – ABĮ) 37 straipsnio 8 dalį bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Be to, ABĮ 12 straipsnyje yra įtvirtintos sritys, už kurias atsako bendrovės vadovas.
27. Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. P. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, jog visi dokumentai, įskaitant darbo sutartis, yra kontroliuojami jo paties (b. l. 98), vadinasi, nagrinėjamu atveju įmonės direktorius nebuvo niekam pavedęs darbo sutarčių sudarymo funkcijos. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. P. turėjo užtikrinti, jog V. A. pradėtų dirbti ar būtų apmokomas, kaip atlikti pagal einamas pareigas priklausančias funkcijas, tik po darbo sutarties sudarymo.
28. Administracinio nusižengimo padarymas dėl neatsargumo reglamentuotas ANK 9 straipsnyje. Įvertinus objektyviuosius padaryto nusižengimo sudėties požymius, aptartas bylos aplinkybes nustatyta, kad jis nusižengimą padarė dėl neatsargumo, pasireiškusio nerūpestingumu, t. y. jis nenumatė, kad dėl jo neveikimo (tinkamo darbo organizavimo įmonėje su pakankama darbo teisinių santykių kontrole neįgyvendinimo) kils administracinė atsakomybė, nors būdamas įmonės direktorius, kuris atsakingas už jos veiklą, galėjo ir turėjo tai numatyti. Toks neveikimas sudarė sąlygas bendrovėje darbuotojui dirbti nelegaliai, kaip tai suvokiama ANK 95 straipsnio 1 dalies prasme.
29. Pastebėtina, kad įmonės vadovo atsakomybės nešalina ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškėjusios, liudytojų apklausos metu nurodytos aplinkybės, kad 2021 m. gruodžio 18 d. PPC „Akropolis“ dirbusi R. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo tik penkta darbo diena ir jos pagrindinė darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini) mikrorajone, o ne minėtame prekybos centre.
30. Institucijos teigimu, aplinkybę, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. A. susiformavo darbo sutarties požymių turintys santykiai, patvirtina ir tarp šalių sudaryta taikos sutartis Vilniaus darbo ginčų komisijoje. Nors apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė pati savaime neįrodo darbo santykių požymių turinčių santykių egzistavimo, tačiau toks UAB „(duomenys neskelbtini)“ elgesys bendrame administracinio nusižengimo bylos duomenų kontekste sustiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl R. P. kaltės padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
31. Spręsdamas skirtinos nuobaudos klausimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Institucija, atsižvelgdama į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, nusprendė skirti minimalią, ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nuobaudą, kuri laikytina teisinga, tinkamai individualizuota ir paskirta nepažeidžiant ANK nuostatų.
32. Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, sprendžia, kad apylinkės teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, netinkamai pritaikė ANK nuostatas bei priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą, todėl yra pagrindas naikinti skundžiamą nutarimą ir palikti galioti Institucijos priimtą nutarimą, kuriuo R. P. pripažintas kaltu padaręs ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam skirta 1 000 Eur dydžio bauda.
33. Apeliacinės instancijos teisme gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo R. P. atstovo advokato T. Bagdanskio prašymas dėl administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-173-908/2022 patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašoma iš Institucijos R. P. naudai priteisti patirtas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu yra tenkinamas Institucijos apeliacinis skundas ir keičiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutarimas, kuriuo administracinio nusižengimo teisena R. P. atžvilgiu nutraukta, prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutarimą ir palikti galioti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2022 m. vasario 10 d. nutarimą, kuriuo R. P. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta nuobauda – 1 000 Eur dydžio bauda.
Netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. atstovo advokato Tomo Bagdanskio prašymo dėl administracinio nusižengimo byloje Nr. 1A-173-908/2022 patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.