Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nutarties, kuria N. Š. skundas atmestas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-12253-2023 paliktas nepakeistas, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-12253-2023 (toliau – ir Institucijos nutarimas) N. Š. (toliau – ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, apeliantas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 2 dalį 440 (keturių šimtų keturiasdešimties) eurų bauda už tai, kad jis, būdamas įmonės UAB ,,N”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, pakartotinai neatliko transporto priemonės savininko pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – ir SEAKĮ), t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui 2023 m. gegužės 2 d. raštu Nr. A51-75880/23 (1.1.50E-VŠT) pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, per tris darbo dienas nepateikė asmenes, kuris 2023 m. kovo 31 d. 19 val. 14 min., (duomenys neskelbtini), naudojosi įmonei priklausančia transporto priemone „Toyota RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), duomenų, t. y. nepateikė vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datos, numerio ir dokumentą išdavusios institucijos, tuo pažeisdamas SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalį.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. Š. apeliacinis skundas netenkinamas.

1. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teismo ar Institucijos procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. Š. apeliacinio skundo argumentus, įvertinęs Skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad Skundžiama 2023 m. spalio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ANK 573 straipsnio, 611 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagrįstai padarė išvadą, jog Institucijos pranešimas, įpareigojantis nurodyti asmenį, kuris nusižengimo metu faktiškai naudojosi transporto priemone, buvo išsiųstas tinkamu būdu. Apkreiptinas dėmesys, kad iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas, siekdamas Skundžiamos nutarties panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos jo atžvilgiu nutraukimo, iš esmės kartoja bei nurodo tas pačias aplinkybes dėl kurių visumos pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo procesiniame sprendime išdėstytiems argumentams, jų išsamiau neanalizuoja ir nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius skundo argumentus.

3. ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės savininkui (valdytojui) SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas SEAKĮ nustatytos pareigos pažeidimas. Kaip nustatyta SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. <...> Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka. Vienintelė išimtis, kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, yra tuomet, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

4. Apygardos teismui pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga nustatyta, kad 2023 m. kovo 31 d. 19 val. 14 min., (duomenys neskelbtini), galimai buvo padarytas administracinis nusižengimas su transporto priemone „Toyota RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), t. y. nesilaikius nustatytos tvarkos buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8 punktas, 1 priedo 332 punktas: vairuodamas (-a) transporto priemonę sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Minimas automobilis įvykio metu su vairuotoju nebuvo sustabdytas policijos pareigūnų ar užfiksuotas kitų atsakingų institucijų specialistų, nusižengimas (stovinti transporto priemonė) užfiksuotas pasinaudojant vaizdo fiksavimo priemones, todėl transporto priemonės vairuotojo nebuvo galimybės identifikuoti. Dėl šios priežasties, nustačius automobilio „Toyota RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininką (valdytoją), jam turėjo būti siunčiamas pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, reikalaujant pateikti duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonę, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Pranešimas dėl galimai užfiksuoto administracinio nusižengimo, prašant nurodytais kontaktais pateikti ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatytus duomenis, UAB „N“ buvo siųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini).

5. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad transporto priemonė „Toyota RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „N“, kurios vadovas yra N. Š., nekilo. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad iš esmės apeliantas N. Š. nesutinka, jog Institucija procesinį dokumentą, t. y. pranešimą dėl duomenų pateikimo, išsiuntė tinkamu būdu, o būtent apeliantas nurodo, jog apie reikalavimą pateikti duomenis sužinojo tik gavęs administracinio nusižengimo protokolą į savo asmeninį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), ir tik patikrinęs bendrovės elektroninį paštą pastebėjo, kad Institucijos elektroniniu paštu siųstas pranešimas buvo priskirtas brukalo (angl. spam) kategorijai. N. Š. vertinimu toks Institucijos procesinis elgesys – vieno pranešimo išsiuntimas, nepareikalavus patvirtinti gavimo, laikytinas formaliu.

6. Nagrinėjamoje situacijoje aktualus ANK 611 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie užfiksuotą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją) apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Šiam asmeniui surašomas ir siunčiamas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (kai administracinis nurodymas negali būti surašomas, siunčiamas tik administracinio nusižengimo protokolas). Jei ši pareiga neįvykdoma, transporto priemonės savininkui (valdytojui) kyla atsakomybė pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį. Atsakomybei pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį kilti yra reikšmingas Institucijos pareikštas reikalavimas pateikti informaciją, šio reikalavimo pateikimo data ir turinys, tai yra toks prašymas turi būti pateiktas tinkamu būdu. Jeigu ši pareiga neįvykdoma, transporto priemonės savininkui (valdytojui) kyla atsakomybė pagal ANK 431 straipsnio 1 ar 2 dalį.

7. Vadovaujantis ANK 573 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Taigi, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, kai asmens elektroninio pašto adresas yra nurodytas viešuose registruose, juo galima siųsti dokumentus.

8. Kaip jau minėta, iš byloje esančių duomenų matyti, kad pranešimas dėl galimai užfiksuoto administracinio nusižengimo, prašant nurodytais kontaktais pateikti ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatytus duomenis, UAB „N“ buvo siųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 26–28). Šis elektroninio pašto adresas yra oficialiai deklaruotas Juridinių asmenų registre (b. l. 30). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.62 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju N. Š. neneigia apskritai negavęs Institucijos pranešimo, taip pat nekelia klausimo dėl netinkamo elektroninio pašto nustatymo, tačiau teigia, kad laiku neperskaitė elektroninio laiško, nes jis atsidūrė brukalo (angl. spam) kategorijoje, o Institucija nesiėmė jokių priemonių įsitikinti ar elektroninis laiškas gautas. Vis tik, aukštesnės instancijos teismas akcentuoja, jog vien tai, kad N. Š. nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas įmonės veiklos organizavime, už ką jis, kaip vadovas buvo atsakingas, nesudaro pagrindo išvadai, jog Institucija ANK 573 straipsnio 1 dalies ir ANK 611 straipsnio 2 dalies nuostatas taikė netinkamai ir nepaneigia jo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo. Kartu būtina akcentuoti, kaip teisingai pažymėta ir apylinkės teismo Skundžiamoje nutartyje, kad apeliantas jau baustas už analogiško nusižengimo padarymą, t. y. N. Š. turėjo būti žinoma, kad dėl jo vadovaujamai bendrovei priklausančia transporto priemone padaryto nusižengimo, pranešimai (reikalavimai) pateikti duomenis siunčiami bendrovės oficialiu elektroniniu paštu. Taip pat apygardos teismas šiame kontekste atkreipia dėmesį, kad jei elektroninio pašto adresas būtų klaidingas ar nenaudojamas, laiškas automatiškai būtų grąžintas siuntėjui, tačiau šiuo atveju pranešimas buvo išsiųstas.

9. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą akcentuoja ir tai, kad bendrovės vadovas, nagrinėjamu atveju N. Š., turi būti pakankamai atidus ir rūpestingas, taip pat turi pareigą užtikrinti, kad visuose viešuose registruose, taip pat ir Juridinių asmenų registre, būtų nurodytas tinkamas, pasiekiamas, reguliariai tikrinamas elektroninis paštas, o to nepadaręs, asmuo prisiima riziką už savo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo veikė neatidžiai ir nerūpestingai, t. y. tai, jog Juridinių asmenų registre nurodytu elektroniniu pašto adresu apeliantas N. Š., kaip bendrovės vadovas, nesinaudojo tinkamai, jo netikrino, yra jo paties kaltė, dėl ko jis turi prisiimti ir kilusias neigiamas pasekmes.

10. Institucija, pasirinkusi procesinį dokumentą siųsti UAB „N“ elektroniniu paštu, oficialiai deklaruotu Juridinių asmenų registre, tai darė tinkamai, laikydamasi aptartų ANK nuostatų. Priešingai negu nurodo apeliantas, išnaudoti visų galimų procesinio dokumento siuntimo būdų ar tai daryti neapibrėžtą kiekį kartų, tikrinti ar gavėjas tinkamai siunčiamus procesinius dokumentus gavo, įstatymų leidėjas imperatyvo nenumato, todėl Institucija pagrįstai pasirinko ekonomiškiausią ir greičiausią dokumento pristatymo būdą. Subjektui tiriančiam bei nagrinėjančiam administracinį nusižengimą, nekilus abejonių dėl oficialiame valstybės registre juridinio asmens pateiktų duomenų, neprivaloma imtis papildomų priemonių. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog nei teismas, nei Institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, neprivalo asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas, o tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju ir yra nustatytos. Pažymėtina, kad šios taisyklės yra laikomasi ir formuojamoje apygardų teismų praktikoje (apygardų teismų nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-18-926/2021, Nr. AN2-54-593/2021, Nr. AN2-66-885/2021, Nr. AN2-250-593/2022, Nr. AN2-181-938/2023, Nr. AN2-232-468/2023). Nurodytų aplinkybių pagrindu, konstatuotina, jog Institucijos pranešimas dėl duomenų pateikimo bendrovei buvo išsiųstas tinkamu, ANK nustatytu būdu, o korespondenciją siunčianti Institucija neturi pareigos domėtis, ar nustatyta tvarka išsiųstą korespondenciją adresatas gavo ir perskaitė. UAB „N“ vadovas – N. Š. privalėjo Institucijai per nustatytą terminą pateikti prašomus duomenis, tačiau to nepadarė.

11. Kadangi apeliaciniu skundu buvo prašoma panaikinti Skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą patikrina ir paskirtos bausmės aspektu. Abejonių tuo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Institucijos nutarimu paskirta bausmė atitinka ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius administracinių nuobaudų pagrindus, aukštesniajam teismui nekyla. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, baudos dydis nustatomas pagal numatytų minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nenustatyta nei N. Š. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, ir nors apeliantas administracine tvarka baustas ne vieną kartą, be kita ko ir už analogiško nusižengimo padarymą, jam paskirtas ANK 431 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos minimumas. Aukštesniojo teismo vertinimu, N. Š. paskirta nuobauda tinkamai įvertinta kaip proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, ir padės įgyvendinti ANK 22 straipsnyje įtvirtiną administracinės nuobaudos paskirtį.

12. Be kita ko, apeliaciniu skundu prašoma kreiptis ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, šio procesinio sprendimo 3.2. punkte nurodytais argumentais. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šiuo atveju yra vertinamas tik Skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas) bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar įstatymas (kitas teisės aktas) atitinka Konstituciją, tais atvejais kai jam kyla abejonių, ar įstatymas (kitas teisės aktas), kuris turėtų būti taikomas toje byloje, neprieštarauja Konstitucijai, ir nurodoma, jog teismas negali atidėti (stabdyti) bylos nagrinėjimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, jei jis neabejoja byloje taikomų įstatymų (teisės aktų) atitiktimi Konstitucijai. Nagrinėjamu atveju apelianto skundą nagrinėjančiam aukštesnės instancijos teismui abejonių dėl įstatymo atitikties Konstitucijai nekyla. Tuo labiau, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad jis nevykdo teisės aktų konstitucinės kontrolės jų priėmimo tikslingumo aspektu (inter alia 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. KT24-S13/2016, 2020 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. KT52-A-S47/2020, 2020 m. balandžio 15 d. sprendimas Nr. KT75-A-S70/2020). Apelianto skunde prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą iš esmės yra susijęs su kritika galiojančiam teisiniam reglamentavimui ir subjektyviu vertinimu, o ne su nurodytų normų konstitucingumo klausimu, todėl apygardos teismas neturi teisinio pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Pažymėtina, kad vien tai, jog apelianto netenkina įstatymo leidėjo numatyta pozicija, nėra pagrindas teigti, kad tokia teisės norma prieštarauja Konstitucijai.

13. Kartu apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad paliekamas nepakeistas Institucijos 2023 m. birželio 14 d. nutarimas, nors tiek iš N. Š. skundo, tiek iš pačios apylinkės teismo nutarties motyvų matyti, kad vertinamas Institucijos 2023 m. rugpjūčio 28 d. priimtas nutarimas. Atsižvelgiant į tai, aukštesnės instancijos teismas šį neatitikimą laiko rašymo apsirikimu nekeičiančiu pirmos instancijos teismo išvadų.

14. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryta esminių proceso teisės normų pažeidimų, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nusižengimo požymius, tinkamai pritaikė ANK normas ir tinkamai išdėstė argumentus dėl veikos kvalifikavimo, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto N. Š. apeliacinis skundas laikytinas nepagrįstu ir yra netenkintinas. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti, vadovaujantis apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nutarties rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą (netikslumą) nurodant, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. rugpjūčio 28 d. priimtas nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-12253-2023 paliktinas nepakeistu.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.