Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2024-02-05 · Civilinė byla Nr. e2-38-1003/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-02-05Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-05-29Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-02-05
Bylos Nr.
e2-38-1003/2024
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-05949-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danas Lisas
Ieškovas
V. M.
Atsakovas
T. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-38-1003/2024;Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05949-2022-5;Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 5 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovei V. M., jos atstovui advokatui D. V., atsakovui T. M., jo atstovei advokatei R. R., išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui P. Š., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. M. patikslintą ieškinį atsakovui T. M. dėl bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, turto pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kompensacijos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, skolos dėl būsto išlaikymo priteisimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė V. M. pareikštu patikslintu ieškiniu atsakovui T. M. prašo:

- panaikinti (duomenys neskelbtini) apskaitos akto įrašą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje apie (duomenys neskelbtini) sudarytą šalių bažnytinę santuoką (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo kaltės;

- po bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo panaikinimo palikti šalims santuokoje turėtas pavardes – M., M.;

- nepriteisti šalims viena iš kitos tarpusavio išlaikymo;

- priteisti V. M. iš T. M. 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl santuokos iširimo dėl atsakovo kaltės;

- nustatyti nepilnamečių vaikų F. M., gimusio (duomenys neskelbtini), M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove;

- priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų F. M., gimusio (duomenys neskelbtini), M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 500 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės;

- nustatyti, kad atsakovas prie nustatytos nepilnamečių vaikų F. M., gimusio (duomenys neskelbtini), M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo sumos papildomai prisideda, pagal ieškovės pateiktus duomenis, kompensuojant ne mažiau kaip ½ dalį išlaidų, patirtų per kalendorinius metus už dvi vasaros stovyklas, vieną kelionę į užsienį, tris būrelius bei kompensuojant visas su jų lankymu susijusias išlaidas – spec. priemones, aprangą ir pan. Kiekvienu atveju mokėjimus atliekant ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų apie patirtas išlaidas pateikimo dienos;

- priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų F. M., gimusio (duomenys neskelbtini), M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą – 5000 Eur, bei 1787 Eur vaikų kelionės į (duomenys neskelbtini) išlaidas;

- nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais F. M., M. M. tvarką:

1) T. M. turi teisę vaikus pasiimti iš jų gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio neporinį savaitgalį – penktadienį 18 val. ir grąžinti sekmadienį ne vėliau 18 val.;

2) T. M. turi teisę pasiimti vaikus darbo dienomis ne rečiau nei du kartus per savaitę, atsižvelgiant į vaikų užimtumą ir pamokų trukmę, bei grąžinti juos iki 20 val., užtikrinant tokiu atveju jų mitybą it ugdymo įstaigos skirtų užduočių/ namų darbų atlikimą;

3) T. M., ketindamas pasiimti vaikus, privalo apie tai informuoti V. M. ne vėliau kaip prieš 24 val. sms žinute iki numatomo jų paėmimo momento – suderinant tikslų numatomo paėmimo ir grąžinimo laiką;

4) V. M., T. M. išreiškus valią bendrauti su vaikais ir šiuo periodu atsiradus pateisinamų priežasčių (pvz., liga, svarbus renginys, suplanuota kelionė ir kt.), kliudančių sudaryti sąlygas bendrauti su vaikais, informuoja apie tai T. M. kiek įmanoma operatyviau ir, esant galimybei, pateikia informaciją apie tai, kiek laiko nebus sąlygų vaikų paėmimui. T. M. prašymu V. M. pateikia jam tai patvirtinančius įrodymus;

5) T. M. kartu įsipareigoja paisyti ir teikti prioritetą vaikų interesams tuo atveju, jeigu numatytu bendravimo laiku vaikai turi užimtumą užklasinėje veikloje, pavyzdžiui, lankant būrelius ar vykdant kitas socialiai lavinančias veiklas, tuo atveju derinant vėlesnį vaikų paėmimą ar trumpesnį bendravimo su jais laiką;

6) Tėvo dieną vaikai praleidžia su T. M., Motinos dieną – su V. M.. Tėvo dieną T. M. turi teisę paimti vaikus iš V. M. gyvenamosios vietos nuo 11 val. ir privalo grąžinti į V. M. gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.;

7) Kiekvienais neporiniais metais, pradedant nuo 2023 m., T. M. turi teisę praleisti su vaikais šias metų šventes: šv. Velykas, šv. Kalėdas. Bendravimas šiomis dienomis vyksta tokia tvarka: T. M. turi teisę šeštadienį prieš šv. Velykų sekmadienį pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 19 val. Gruodžio 24 d. T. M. turi teisę pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 19 val. ir grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą antrąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) iki 19 val.;

8) Kiekvienais poriniais metais T. M. turi teisę praleisti su vaikais Naujuosius metus tokia tvarka: gruodžio 31 d. T. M. turi teisę pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 19 val. ir grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą pirmąją Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) iki 19 val.;

9) T. M. turi teisę kartu su abiem vaikais kiekvienais metais nepertraukiamai praleisti ne mažiau nei du kartus po 15 kalendorinių dienų per vaikų vasaros atostogas. Apie pageidavimą per vaikų vasaros atostogas pasiimti vaikus T. M. raštu (trumpąja žinute ar elektroniniu laišku) informuoja V. M. ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį, nurodydamas terminą, kuriam ketina pasiimi vaikus. Atostogų metu tėvas turi teisę pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val. ryte ir grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20 val. T. M. privalo informuoti V. M. apie tai, kur bus praleidžiamos atostogos, ir užtikrinti V. M. teisę atostogų metu bendrauti su vaikais. T. M. negali reikalauti V. M., kad ji keistų savo iš anksto suplanuotų atostogų su vaikais laiką;

10) Visais šioje tėvo bendravimo su vaikais tvarkoje numatytais tėvo bendravimo su vaikais atvejais T. M. neturi teisės su vaikais bendrauti motinos gyvenamojoje vietoje ir su vaikais bendrauja bet kurioje kitoje savo laisvai pasirinktoje vietoje, jeigu šalys dėl to nesutaria atskirai;

11) Visais abiejų vaikų pasiėmimo atvejais, kurie trunka ilgiau nei parą, T. M. kartu su vaikais privalo pasiimti šunį ir juo pilnai rūpintis visą vaikų pasiėmimo laikotarpį;

12) Šalims sutarus, gali būti taikoma ir kita bendravimo tvarka, tačiau visais atvejais prioritetas skiriamas vaikų interesų tenkinimui;

- nustatyti, kad atsakovas moka ieškovei po 50 Eur kas mėnesį šuns (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) priežiūrai nuo ieškinio padavimo teismui dienos, mokėjimus atliekant iki mėnesio 10 dienos, ir padengia 250 Eur priežiūros išlaidų įsiskolinimą;

- nustatyti, kad žemės sklypas su statiniais, Registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - 120000 Eur vertės, bei garažas, pastatytas sklype adresu (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), be teisinės registracijos, - 15000 Eur vertės, po bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo panaikinimo tenka ieškovės asmeninei nuosavybėn;

- pripažinti nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe ir sutuoktiniams jį paskirstyti nukrypstant nuo lygių dalių principo, ieškovei priskiriant 2/3 dalis turto, o atsakovui – 1/3 dalį turto; atsakovui už ieškovei asmeninės nuosavybės teise tenkančio turto dalį priteisiant sumokėti piniginę kompensaciją – 45000 Eur (135000/ 3), piniginės kompensacijos mokėjimo terminą nustatant 60 mėnesių laikotarpiui;

- priteisti ieškovei iš atsakovo 15700 Eur piniginę kompensaciją už santuokos metu atsakovo parduotas transporto priemones VW KOMBI (Transit), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m., - 12400 Eur vertės, keturratį Can AM Outlander 850, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 58 KW, 2019 m., - 16000 Eur vertės, bei atsakovui asmeninės nuosavybės teise liekančias skardos lankstymo stakles MAAD 3000 – 3000 Eur vertės;

- po bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo panaikinimo palikti transporto priemonę „Audi Q5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės asmenine nuosavybe;

- priteisti ieškovei iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad atsakovas ilgesnį laikotarpį atšalo ieškovės atžvilgiu, tapo nebendraujantis, momentais pradėjo elgtis neprognozuojamai, žemino ieškovę, naudojo emocinį (psichologinį) smurtą. Atsakovas pykdavo, jei ieškovė priekaištaudavo dėl netinkamo jo elgesio, nesielgė lojaliai ir pagarbiai su ja. 2022 m. gegužės 29 d. atsakovas pavartojo smurtą ieškovės atžvilgiu bei melagingai apkaltino ieškovę pavartojus smurtą prieš jį. Ieškovė galutinai prarado tikėjimą atsakovu, bendra ateitimi, neliko motyvacijos išsaugoti šeimą. Atsakovas ilgesnį laiką nesirūpina buitimi, nepadeda ieškovei namų ūkio darbuose, neprisideda prie asmeninių ieškovės rūpesčių sprendimo, maisto pirkimo, nepakankamai rūpinasi vaikais, neskiria jiems deramo išlaikymo. Atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Atsakovė patyrė neturtinę žalą dėl atsakovo kaltės nutraukiant santuoką, kurią įvertina 3000 Eur suma. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokoje turėta pavardė – M.. Po santuokos nutraukimo šalių nepilnamečių vaikų F. M., M. M. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes nuo gimimo vaikai gyvena ir auga kartu su ieškove, tarp jų yra stiprus emocinis ryšys, ieškovė tinkamai rūpinasi, prižiūri vaikus. Nepilnamečių vaikų išlaikymui maistui, rūbams, avalinei, vaistams, gyvenamajam būstui, laisvalaikiui, higienos priemonėms, kitų poreikių tenkinimui kas mėnesį reikia virš 1500 Eur kiekvienam vaikui. Iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 500 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Atsakovas nusišalino nuo pareigos materialiai rūpintis vaikais ir visiškai jais nesirūpina nuo 2022 m. gegužės 27 d., todėl susidarė 5000 Eur išlaikymo abiem vaikams įsiskolinimas, paskaičiuotas už 5 mėnesius (2 x 500 x 5). Ieškovė papildomai patyrė kelionės su vaikais į (duomenys neskelbtini) išlaidas, kurių atsakovas nepadengė, todėl iš atsakovo priteistinos 1787 Eur kelionės išlaidos. Nuo 2022 m. gegužės 27 d. ieškovė asmeniškai viena rūpinasi bendru jos ir atsakovo šunimi, kurio išlaikymui kas mėnesį skiria po 100 Eur maistui, kirpyklai, higienos reikmenims, vaistams ir kt. Šuo buvo įsigytas šeimos poreikiams tenkinti, todėl atsakovas prie šuns išlaikymo turėtų prisidėti po 50 Eur kas mėnesį mokama suma. Nuo 2022 m. gegužės 27 d. atsakovas neprisideda prie šuns išlaikymo, todėl susidarė 250 Eur šuns išlaikymo įsiskolinimas už 5 mėnesius, kuris priteistinas iš atsakovo. Tikslinga nustatyti patikslintame ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Nors žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini), buvo atsakovo vardu įgyti iki santuokos, šie nekilnojamieji daiktai buvo pagerinti abiejų sutuoktinių bendromis lėšomis, darbu santuokos metu ir šalims vedant bendrą ūkį iki santuokos, todėl šie daiktai pripažintini šalių bendra jungtine nuosavybe. Žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini), bei garažas, pastatytas sklype adresu (duomenys neskelbtini), be teisinės registracijos, po santuokos nutraukimo priteistini natūra ieškovei, o atsakovui išmokant 45000 Eur piniginę kompensaciją per 60 mėnesių laikotarpį nuo galutinio teismo sprendimo dienos. Po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise atitenka skardos lankstymo stakles MAAD 3000, kurių vertė – 3000 Eur, o ieškovei priteistina iš atsakovo 15700 Eur piniginė kompensacija už atsakovui atitinkančias stakles bei santuokos metu atsakovo parduotus automobilį VW KOMBI (Transit), 12400 Eur vertės, keturratį Can AM Outlander 850, kurio vertė – 16000 Eur. Ieškovė 2021 m. gruodžio 15 d. įsigijo automobilį „Audi Q5“ iš savo asmeninių lėšų, gautų realizavus paveldėtą butą. Automobilio teisinė registracija atlikta (duomenys neskelbtini). Kadangi automobilis „Audi Q5“ įsigytas už ieškovės asmenines lėšas, jis santuokos nutraukimo metu nedalintinas ir toliau lieka ieškovės asmenine nuosavybe (2 t., b. l. 189-197).

Šalies argumentai

3. Ieškovė, jos atstovas patvirtino patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, paaiškindami, kad šalys kartu gyveno (duomenys neskelbtini) metų, susituokė po (duomenys neskelbtini) metų. Šalių kivirčai prasidėjo gimus antram vaikui, buvo sunku auginti vaikus. Atsakovas žemino ieškovę vaikų akivaizdoje įvairiais žodžiais, keiksmažodžiais, nepalaikė ieškovės mirus jos motinai. Įrodymų dėl žeminimo neturi. Pavartojus fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu atsakovui buvo iškelta baudžiamoji byla, kuriai trunkant atsakovas nepadėjo išlaikyti vaikų, ji viską turėjo daryti viena. Atsakovas nesirūpino šeima, jos poreikiais, nesistengė dėl jos, nesirūpino vaikų mokslais, laiką leisdavo su draugais, važinėdavo keturračiu. Gaunamas pajamas atsakovas taupė sau, slėpė nuo jos, o ieškovė leido gaunamus pinigus šeimos poreikiams. Ieškovei susirgus, atsakovas ja nesirūpino, pats išvažiavo švęsti. Dėl santuokos iširimo ieškovė nemato savo kaltės, kadangi ji yra reikli, griežta, prieštaraudavo atsakovo norams būti su draugais iki paryčių. Atsakovas nebendradarbiavo su ieškove, negerbė jos, žemino prieš vaikus, bendradarbius, dėl santuokos iširimo ieškovė patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 3000 Eur suma. Baudžiamojoje byloje atsakovas pripažino savo kaltę dėl fizinio smurto prieš ieškovę, jai buvo atlyginta 600 Eur neturtinė žala, prašė priteisti 1000 Eur sumą. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo šalių ginčo nėra, vaikai gyvena su ieškove, turi atskirus kambarius. Ieškovė nepilnamečio vaiko F. išlaikymui patiria šias kasmėnesines išlaidas: mokyklos reikmenims, dienpinigiams – 172 Eur; karate ir orientaciniam būreliui – 50 Eur; specialiai pedagoginei pagalbai (logopedui), anglų kalbos užsiėmimui – 140 Eur; būsto išlaidoms, aptarnavimui (internetui, signalizacijai ir kt.) – 70 Eur; maistui – 200 Eur; maisto papildams – 100 Eur; vitaminams – 20 Eur (serga peršalimo ligomis, turi problemų su akimis, nemato į tolį, turi problemų su odos ligomis; važiuoja į stovyklas, reikia pleistrų nuo uodų, kremų nuo saulės); rūbams, avalynei – 110 Eur (perka karate rūbus, orientaciniam užsiėmimui reikia stipresnių batų, reikia apatinių, viršutinių rūbų); kirpyklai – 15 Eur; laisvalaikiui, ekskursijoms, pramogoms – 30 Eur; higienai (skalbikliams, prausikliams, kūno priežiūros priemonėms) – 50 Eur; vaikų šventėms (gimtadieniams) – 40 Eur; transporto išlaidoms (vežiojant vaiką pagal poreikius, važiuojant prie jūros, į Vilnių, automobilio remontui, eksploatacijai) – 155,60 Eur; nenumatytoms išlaidoms – 40 Eur (vaikų šuniuko kirpimo, priežiūros, maitinimo išlaidos). Nepilnamečio vaiko M. išlaikymui ieškovė patiria šias kasmėnesines išlaidas: mokyklos reikmenims, dienpinigiams – 172 Eur; žirgynui, dailei – 93 Eur; specialiai pedagoginei pagalbai (anglų kalbos, fizikos užsiėmimui) – 120 Eur; būsto išlaidoms, aptarnavimui (internetui, signalizacijai ir kt.) – 70 Eur; maistui – 200 Eur; maisto papildams – 50 Eur; vitaminams – 20 Eur (turi problemų su dantimis, turi burnoje plokštelę); rūbams, avalynei – 110 Eur; kirpyklai – 15 Eur; laisvalaikiui, ekskursijoms, pramogoms – 30 Eur; higienai (skalbikliams, prausikliams, kūno priežiūros priemonėms) – 50 Eur; vaikų šventėms (gimtadieniams) – 40 Eur; transporto išlaidoms (vežiojant vaiką pagal poreikius, važiuojant prie jūros, į Vilnių, automobilio remontui, eksploatacijai) – 155,60 Eur; nenumatytoms išlaidoms – 40 Eur (vaikų šuniuko kirpimo, priežiūros, maitinimo išlaidos). Ieškovė kas mėnesį gauna 750 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius, vaikams ji skiria išlaikymą ir iš paveldėtų pinigų po 1000 Eur ir daugiau kas mėnesį bendrai abiem vaikams. Atsakovas gaudavo apie 20000 Eur uždarbį per 8 mėnesius, jo individualios (duomenys neskelbtini) veiklos pajamos priklausdavo nuo turimų objektų kiekio. Atsakovo pajamas kas mėnesį sudaro 4-5 tūkstančių eurų suma. Prašo priteisti iš atsakovo po 500 Eur išlaikymą kas mėnesį kiekvienam vaikui. Po konflikto 2022 m. gegužės 28 d. šalys gyvena skyrium, atsakovas neskyrė pinigų vaikų išlaikymui, netenkino vaikų poreikių iki tų pačių metų spalio mėnesio, kai buvo nustatytas išlaikymas. Ieškovė skaičiuoja išlaikymo įsiskolinimą po 500 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Būsto mokesčius mokėjo atsakovas. Atsakovas savo pasirinkimu pervesdavo pinigus į vaikų sąskaitas, bet ieškovė nekontroliavo vaikų sąskaitų, vaikai leido šiuos pinigus savo poreikiams, ieškovė šių pinigų nekontroliavo ir nepanaudojo. Ieškovė nežinojo, kad atsakovas vežė M. tvarkytis dantis, apmokėjo M. stovyklą 2022 m. liepos mėnesį 399 Eur suma. Ieškovė mano, kad pinigai vaikams buvo pervesti atsakovo vaikų pramogoms. Iš atsakovo taip pat priteistina 50 Eur kas mėnesį suma šuns priežiūrai bei priteistinas 250 Eur šuns priežiūros įsiskolinimas, nes ieškovė šuniu rūpinasi viena. (duomenys neskelbtini) dienomis ieškovė su vaikais vyko į (duomenys neskelbtini), kelionė buvo išpirkta apie tų metų balandžio ar gegužės mėnesį, kelionę derino abu su atsakovu. Bendra kelionės išlaidų suma gavosi 1787 Eur vienam vaikui. Atsakovas nevažiavo į kelionę, nes įvyko konfliktas. Atsakovas turi padengti dalį kelionės išlaidų. Prašo nustatyti patikslintame ieškinyje ieškovės nurodytą atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką. Automobilį „Audi Q5“ ieškovė pirko iš paveldėtų pinigų (duomenys neskelbtini) metais, pardavusi butą už 50000 Eur 2021 metais, už automobilį sumokėjo 8500 Eur, automobilį pirko lizingu, atsakovas neprisidėjo prie automobilio pirkimo, šis automobilis – asmeninė ieškovės nuosavybė ir santuokos nutraukimo metu nedalintinas. Ieškovė prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir santuokoje įgytus nekilnojamuosius daiktus padalinti jai priteisiant 2/3 dalis šių daiktų, o atsakovui – 1/3 dalį, kadangi šalių vaikai gyvena su ja, atsakovas negali prisidėti prie vaikų išlaikymo jos reikalaujama suma, tad gali prisidėti nekilnojamaisiais daiktais. Ji sutinka išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją už jai atitenkančius nekilnojamuosius daiktus natūra per 60 mėnesių, nes savo pajamas skiria vaikams išlaikyti. Atsakovas perleido santuokoje įgytas transporto priemones be ieškovės žinios, sutikimo už juokingai mažas kainas savo giminaičiams – savo seseriai ir jos sutuoktiniui. Automobilis VW pirktas 2019 metais, nėra duomenų, kad automobilis ir keturratis buvo su defektais ir juos reikėjo parduoti. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kompensaciją už nesąžiningai giminaičiams parduotas transporto priemones pagal jų rinkos kainą perleidimo momentu. Skardos lankstymo staklės nėra savadarbės, jos paliktinos atsakovui, o ieškovei išmokėtina kompensacija už atsakovui atitenkantį turtą. Prašo patikslintą ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti iš dalies, priteisti ieškovei iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Pareikštu priešieškiniu ieškovei atsakovas prašo:

- panaikinti (duomenys neskelbtini) apskaitos akto įrašą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje apie (duomenys neskelbtini) sudarytą šalių bažnytinę santuoką (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

- po bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo panaikinimo palikti šalims santuokoje turėtas pavardes – M., M.;

- nepriteisti šalims viena iš kitos tarpusavio išlaikymo;

- nustatyti nepilnamečių vaikų F. M., gimusio (duomenys neskelbtini), M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove;

- priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų F. M., gimusio (duomenys neskelbtini), M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki kol vaikai baigs mokytis bendrojo ugdymo mokyklose;

- įpareigoti atsakovą sumokėti ieškovei pusę sumos pagal pateiktus mokėjimą patvirtinančius dokumentus už vaikų vasaros stovyklas ir mokykloje lankomus būrelius bei specialią aprangą, reikalingą būreliuose;

- nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais F. M., M. M. konkrečią tvarką, kokią siūlo ieškovė savo patikslintame ieškinyje;

- santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 5060 Eur, ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 143000 Eur, esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 851 Eur, garažą (be teisinės registracijos), vidutinė rinkos vertė – 10000 Eur, esančius (duomenys neskelbtini), po bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise lygiomis dalimis po ½ dalį priteisti ieškovei ir atsakovui;

- santuokos metu įgytą automobilį AUDI Q5 2,0 TDI DPF quattro, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 9420 Eur, po bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei, o atsakovui priteisti iš ieškovės 4710 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkantį minimą automobilį;

- priteisti atsakovui iš ieškovės 1477 Eur skolą už elektrą ir dujas laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 28 d. iki priešieškinio pateikimo teismui dienos;

- priteisti atsakovui iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Priešieškinyje nurodyta, kad nesutarimai šalių šeimoje prasidėjo (duomenys neskelbtini) metais, po antro vaiko gimimo, pasireiškė ilgais „nekalbadieniais“, nenorėjimu išgirsti ir suprasti sutuoktinį, nuolatiniais priekaištais ir nepasitenkinimu, nuolatiniu reikalavimu duoti pinigų, ką pripažino ir pati ieškovė apklausiama dėl smurto artimoje aplinkoje. Ieškovė nuolat reikalavo, kad atsakovas apmokėtų visas jų šeimos pragyvenimo išlaidas, pati savo uždirbtais pinigais su atsakovu nesidalindama. (duomenys neskelbtini) d. konfliktą išprovokavo pati ieškovė, vėliau iškvietusi į namus policiją. Dėl abipusio smurto šeimoje, pritaikytų kardomųjų priemonių ir uždraudus atsakovui artintis prie šeimos namų, atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) d. buvo priverstas gyventi (duomenys neskelbtini) pas savo motiną, jam buvo apribotas bendravimas su nepilnamečiais vaikais, todėl ieškovė nesąžiningai teigia, kad jis paliko šeimą savo valia. Ieškovė nesutiko taikytis ir išsaugoti santuoką, jos iškelta sąlyga dėl susitaikymo buvo paremta pinigais, kad atsakovas sumokėtų ieškovei didelę pinigų sumą, t. y. 20000 Eur. Gyvendamas skyrium nuo ieškovės, atsakovas mokėjo ir moka išlaikymą abiem vaikams nepertraukiamai, moka visus mokesčius už turimus žemės sklypus bei gyvenamąjį namą, t. y. moka būsto draudimus, internetą, elektrą, dujas ir kt. Nuo 2022 m. gegužės 28 d. atsakovas sumokėjo už dujas 1670 Eur, už elektrą – 642 Eur. Ieškovė neprisideda prie mokesčių mokėjimo, nors gyvena name ir naudojasi visais patogumais. Iš ieškovės priteistina pusė atsakovo sumokėtų mokesčių sumos. Žemės sklypai su sodo namu buvo įgyti atsakovo iki santuokos (duomenys neskelbtini) metais, paėmus paskolą iš banko, kuri baigta grąžinti (duomenys neskelbtini) metais. Sodo namo rekonstrukcija buvo baigta (duomenys neskelbtini) metų pabaigoje. Atsakovas sutinka, kad nekilnojamieji daiktai po santuokos nutraukimo būtų pasidalinti su ieškove lygiomis dalimis. Atsakovas nesutinka, kad nekilnojamieji daiktai po santuokos nutraukimo atitektų ieškovei, o jam būtų išmokėta 45000 Eur piniginė kompensacija. Automobilis „Audi Q5“ buvo įgytas santuokoje, todėl dalintinas santuokos nutraukimo byloje. Atsakovas neturi jo vardu įregistruotų transporto priemonių, jam priklausantį automobilį VW KOMBI pardavė seseriai G. K. už 1100 Eur dėl to, jog pinigai buvo reikalingi dukters M. M. (duomenys neskelbtini) paslaugoms apmokėti. Atsakovas jam priklausantį keturratį pardavė už 800 Eur dėl to, kad jam reikėjo lėšų pragyvenimui tuo metu, kai turėjo išeiti iš namų, turėdamas įpareigojimą niekur neišvykti iš motinos namų (duomenys neskelbtini) ir negalėdamas užsiimti individualia veikla – (duomenys neskelbtini), kadangi šios veiklos buveinė buvo prie namų esantis garažas su jame esančia visa individualios veiklos įranga: staklėmis ir skardos lakštais. Skardos lankstymo staklės MAAD į dalintino turto masę neįtrauktinos, nes jos yra atsakovo individualios veiklos darbo priemonė, kurią atsakovas įsigijo (duomenys neskelbtini) metais už 400 Eur pagal skelbimą. Šiuo metu tokias stakles pagal skelbimą galima įsigyti už 700 Eur. Atsakovas sutinka vaikų išlaikymui mokėti po 300 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, bei sutinka sumokėti ieškovei pusę sumos pagal pateiktus mokėjimą patvirtinančius dokumentus už vaikų vasaros stovyklas ir mokykloje lankomus būrelius bei specialią aprangą, reikalingą būreliuose. Atsakovo darbas yra sezoninio pobūdžio ir priklauso nuo naujų (duomenys neskelbtini) apimties, todėl jo pajamos nėra stabiliai pastovios. Atsakovas kas mėnesį patiria apie 1615 Eur pragyvenimo išlaidas, įskaitant ir vaikams teikiamą išlaikymą. Išlaikymo įsiskolinimo atsakovas neturi, nes visą laiką nuo (duomenys neskelbtini) d., kai buvo įpareigotas gyventi skyrium nuo šeimos, jis teikė išlaikymą vaikams kiekvieną mėnesį, pervesdamas į kiekvieno vaiko vardu atidarytą sąskaitą pinigines sumas, taip pat (duomenys neskelbtini) d. pervesdamas į ieškovės sąskaitą 200 Eur. Nuo (duomenys neskelbtini) d. atsakovas kiekvieną mėnesį perveda ieškovei vaikų išlaikymui po 600 Eur. Apie ieškovės kelionę į M. atsakovas sužinojo tik susipažinęs su ieškiniu, ši kelionė nebuvo aptarta su atsakovu iš anksto, todėl su kelionės išlaidų padengimu atsakovas nesutinka. Atsakovas 2022 m. liepos mėnesį į vaikų sąskaitas pervedė išlaikymo sumas, kurios galėjo būti naudojamos kelionės išlaidoms padengti. Atsakovas nesutinka prisidėti prie šuns (duomenys neskelbtini) išlaikymo išlaidų, šios išlaidos gali būti dengiamos iš 600 Eur vaikams teikiamo išlaikymo sumos (3 t., b. l. 36-45).

Atsiliepimas

6. Atsakovas, jo atstovė patvirtino priešieškinyje nurodytas aplinkybes, paaiškindami, kad atsakovas rūpinosi šeima, savo jėgomis, finansais pastatė, įrengė namą, rūpinosi vaikais, juos išlaikė, mokėjo mokesčius. Ieškovė įvertina, kai pinigai jai duodami tiesiogiai. Pykosi su ieškove dėl jos priekaištų, kad jis nusipirko keturratį, kad sau skiria pinigus, o ne jai, kad jis pramogauja, kad per vėlai išeina iš namų. Naktį negrįždavo į namus tuomet, kai šalių santykiai atšalo. Bandė kalbėtis su ieškove, bet įsivėlė į kaltinimus, o ne į problemų sprendimą. (duomenys neskelbtini) d. abu sutuoktiniai smurtavo vienas prieš kitą. Ieškovė liepė jam ryte keltis ir vaikams valgyti daryti, spyrė atsakovui į šoną, o atsakovas patempė ieškovę už plaukų. Mano, kad abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, nes nebuvo abipusės pagarbos, supratimo, abu nedėjo pastangų išspręsti problemas, išsaugoti santuoką. Su neturtinės žalos reikalavimo atsakovas nesutinka, dėl plaukų patempimo sumokėjo ieškovei 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o gyvendama santuokoje ieškovė jokios žalos nepatyrė. Atsakovas sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašomu išlaikymu po 500 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. M. nelanko fizikos užsiėmimų, su anglų kalbos užsiėmimais sutinka. Mano, kad ieškovė nurodė per dideles išlaidas mokyklai, būstui, maistui, papildams, vitaminams, rūbams, avalynei, laisvalaikiui, higienai, vaikų šventėms, transportui, nenumatytoms išlaidoms. Sutinka papildomai apmokėti pusę išlaidų už vaikų stovyklas, užklasines veiklas (anglų, matematikos, logopedo užsiėmimus ir kt.), vaikų būrelius (aprangą, avalynę, kitas priemones), neapsiribojant būreliais mokyklinio ugdymo įstaigoje, sutinka papildomai apmokėti pusę išlaidų, susijusių su vaikų sveikatos priežiūra, reabilitacija, įskaitant pusę kuro išlaidų, jei dėl vaikų sveikatos priežiūros, reabilitacijos tenka važiuoti į kitus miestus, tačiau nesutinka apmokėti pusę vaikų kelionės į užsienį išlaidas. Poilsinės, pažintinės kelionės yra tėvų asmeninis reikalas. Atsakovas nesutinka su išlaikymo vaikams įsiskolinimu, nes M. 2022 metais skyrė tokias sumas: birželio mėnesį – 210 Eur, liepos mėnesį – 1109 Eur, rugpjūčio mėnesį – 349 Eur, rugsėjo mėnesį – 320 Eur, spalio mėnesį – 265 Eur, pinigus pervesdamas į M. banko kortelės sąskaitą; F. 2022 metais skyrė tokias sumas: birželio mėnesį – 80 Eur, liepos mėnesį – 225 Eur, rugpjūčio mėnesį – 107 Eur, rugsėjo mėnesį – 180 Eur, spalio mėnesį – 150 Eur. Už 2022 m. rugsėjo ir spalio mėnesius pervedė ieškovei 800 Eur vaikų išlaikymui. Buvo skirta atvejo vadybininkė, su ja derino išlaikymo vaikams išlaidas. Jis vežioja vaikus į būrelius, pasiima pas save kas antrą savaitgalį. Apie kelionę į (duomenys neskelbtini) nieko nežinojo, vaikai pasisakė, kad išvyksta į kelionę, ieškovė šios kelionės su atsakovu nederino. Mano, kad kelionės į (duomenys neskelbtini) išlaidos yra asmeninės ieškovės išlaidos, apie šias išlaidas sužinojo gavęs ieškinį. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo šuns išlaikymo išlaidas ir įsiskolinimą yra nepagrįstas, šunį turėtų išlaikyti ieškovė, su kuria gyvena vaikai. Šuo yra dukters, jai – jau (duomenys neskelbtini) metų. Atsakovas skiria vaikams išlaikymą, tad iš šių pinigų turi būti tenkinami šuns poreikiai. Atsakovas sutinka su ieškovės siūloma jo ir vaikų bendravimo tvarka. Atsakovas pajamas gauna iš individualios veiklos, (duomenys neskelbtini). Po konflikto pritaikius kardomąsias priemones atsakovas negalėjo naudotis garažu, (duomenys neskelbtini), verstis individualia veikla, pragyveno iš turimų santaupų ir pasiskolintų pinigų. Pardavęs automobilį ir keturratį, dabar jokio nuosavo transporto neturi, naudojasi seseriai parduotu VW automobiliu, kurį pats pirko 2018-2019 metais savo uždirbtomis lėšomis už 9700 Eur, o pardavė 2022 m. birželį už 1100 Eur, kadangi buvo variklio defektas. Įrodymų apie variklio būklę nerinko. Keturratį pirko 2020 metais už 7000 Eur, o pardavė 2022 metų vasarą už 800 Eur, nes techninė būklė buvo prasta, o remontui neturėjo pinigų. Už parduotas transporto priemones gautus pinigus panaudojo dukters dantų priežiūrai, namo mokesčiams apmokėti. Transporto priemones pardavė nederinęs su ieškove, nes dėl pritaikytų kardomųjų priemonių negalėjo bendrauti su ieškove. Savadarbes skardos lankstymo stakles pirko iš žmogaus pagal skelbimą už 400 Eur savo individualiai veiklai, staklės neturi identifikacinio numerio, pavadinimo. Staklės yra jo darbo priemonė, veiklos dalis ir neturi būti dalinamos. Atsakovas nesutinka su ieškovės siūlomu nekilnojamųjų daiktų atidalijimo būdu, mano, kad turtas turi būti padalintas per puse. Kadangi vaikai lieka gyventi su ieškove, atsakovas sutinka, jog jo turto dalimi uzufrukto teise naudotųsi vaikai iki pilnametystės. Atsakovas neprašo skirti turto vertės nustatymo ekspertizės. Automobilis „Audi Q5“ įgytas santuokoje lizingu, prieš tai pardavė šeimos automobilį „Audi Q3“ už 3000 Eur, o pinigus panaudojo įnašui už perkamą automobilį. Kai pirko automobilį „Audi Q5“, ieškovė neturėjo pakankamai lėšų, tik vėliau ji pardavė butą. Lizingo sutarties pasirašyme atsakovas nedalyvavo. Lizingo įmokas mokėjo ieškovė, kuri naudojasi automobiliu „Audi Q5“, vykdama į darbą, veždama vaikus. Automobilis VW buvo naudojamas ir šeimos poreikiams, buvo galima įsidėti dviračius, rogutes. Su „Audi Q5“ šeima važiuodavo pas gimines, į svečius, švęsti šventes. Mokesčiai už namo išlaikymą turi būti mokami pusiau, ieškovė gyvena name, naudojasi dujomis, elektra, tačiau mokesčių nemoka. Name įrengtas dujinis katilas, siurbliukas kažkiek naudoja elektrą. Į garažą, kuriame jis lanksto skardą, atvesta elektra iš namo, atskiro apskaitos prietaiso nėra. Atsakovas mažina ieškinio reikalavimą ieškovei dėl skolos už elektrą priteisimo ir prašo priteisti iš atsakovės 321 Eur skolą už sunaudotą elektrą, galutinis reikalavimas dėl skolos priteisimo – 1153 Eur, likusioje dalyje reikalavimo dėl skolos priteisimo atsisako. Prašo tenkinti priešieškinį, atmesti patikslintą ieškinį, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys, priešieškinys tenkintini iš dalies.

7. Byloje nagrinėjamas šalių ginčas dėl bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo panaikinimo pagrindų, sprendžiami kiti su po bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo panaikinimu susiję klausimai.

Dėl sutuoktinio kaltės, nulėmusios šeimos iširimą, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

8. Ieškovė byloje laikosi pozicijos, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo grindžia argumentais, kad atsakovas buvo ieškovei nelojalus, panaudojo prieš ieškovę fizinį smurtą. Atsakovas įrodinėja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, pagarbūs vienas kitam, nedėjo pakankamų pastangų išsaugoti šeimą.

9. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 str. 1 d.). CK 3.60 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 36 punktas).

11. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Vadovaujantis CK 3.60 straipsnio 3 dalimi, preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienus metus visiškai ja nesirūpina. Taigi sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija (CPK 178 str.). CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių, bet dėl kitų priežasčių (CPK 178 str.).

12. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018 21 punktas).

13. Reikalavimą, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, ieškovė grindžia teiginiais, jog atsakovas ilgesnį laiką emociškai atitolo nuo ieškovės, tapo nebendraujantis, žemino ieškovę, naudojo prieš ją emocinį (psichologinį) smurtą, nesirūpino namų buitimi, neprisidėjo prie asmeninių ieškovės rūpesčių sprendimo, nepakankamai rūpinosi vaikais, (duomenys neskelbtini) d. pavartojo fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu bei melagingai apkaltino ieškovę pavartojus smurtą prieš jį. Atsakovas, teigdamas, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodo, kad sutuoktiniai atitolo vienas nuo kito dėl nuolatinių ieškovės priekaištų, kaltinimų ir nepasitenkinimų, nenorėjimo išgirsti ir suprasti sutuoktinį, spręsti problemas šeimoje, nuolatinio reikalavimo duoti jai pinigų, ieškovės nenoro dalintis su atsakovu uždirbtais pinigais.

14. Iš į bylą pateikto Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 30 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-70-1007/2023 turinio matyti, kad V. M., davusi parodymus teisiamojo posėdžio metu, pripažino, jog jos ir T. M. santykiai yra įtempti, paskutinį pusmetį iki įvykio (duomenys neskelbtini) d. T. M. nereaguodavo į jos rašomas žinutes, išeidavo iš namų kada norėjo ir kur norėjo, užblokavo visas paskyras, užblokavo jos skambučius, kad su juo nesusisiektų. Po antro vaiko gimimo buvo sunku kartu gyventi ir auginti vaikus, sutuoktiniai dažnai pykosi, T. M. šmeiždavo, žemindavo ją vaikų akivaizdoje. Kai sutuoktinis išeidavo pramogauti, ji dėl to supykdavo, tylėdavo ir laukdavo, kol sutuoktinis jos atsiprašys. T. M. triukšmo nekeldavo, bet šmeiždavo įvairiais žodžiais, kad tai ji šiukšlių neišnešė, tai daiktą ne ten padėjo. Jau seniai ji rašė žinutes T. M. apie santykių pasibaigimą. Ji gal ir norėjo susitaikyti, bet T. M. turėjo parodyti iniciatyvą. Iki (duomenys neskelbtini) d. įvykio santykių kaip sutuoktiniai nepalaikė, ji siūlė T. M. geranoriškai nutraukti santuoką (3 t., b. l. 169-185). Teisiamojo posėdžio metu T. M. nurodė, kad jo sutuoktinė V. M. yra konfliktiška, jų santykiai iki (duomenys neskelbtini)d. konflikto buvo prasti, sutuoktiniai nerasdavo bendro sutarimo, pykosi dėl pinigų. Negavusi pinigų V. M. elgiasi piktybiškai, provokuoja. Ji kelia problemas dėl jo išėjimo pramogauti ir grįžimo laiko (3 t., b. l. 169-185).

15. Įvertinus šalių elgesį tiek iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo teisme dienos, tiek ir bylą nagrinėjant teisme, į bylą šalių teiktus duomenis, spręstina, kad nė viena šalis byloje neįrodė, jog priešinga pusė padarė esminį santuokinių pareigų pažeidimą, lėmusį šeimyninių saitų nutrūkimą (CK 3.60 str. 2 d., 3 d.). Teismo įsitikinimu, (duomenys neskelbtini) d. sutuoktinių konfliktas – tai rezultatas abipusės nepagarbos, netolerancijos, lojalumo vienas kito atžvilgiu nebuvimo, o ne priežastis santuokai iširti. Darytina išvada, kad šalių santuokos iširimą lėmė skirtingas sutuoktinių požiūris į santuokinį gyvenimą, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nesuderinami asmenybių skirtumai, nepakankamas kiekvieno iš sutuoktinių indėlis į santykių išsaugojimą, o aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl šeimos iširimo gali būti didesnė negu kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo, todėl bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašas panaikintinas dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

16. Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo; ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismui konstatavus, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas (CK 3.70 str. 2 d.). Pažymėtina, kad dėl (duomenys neskelbtini) d. įvykio atsakovas pilnai atlygino teismo nutartimi priteistą neturtinės žalos atlyginimą, ieškovė šios aplinkybės neginčijo (3 t., b. l. 58-67).

Dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

17. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 str. 2 d.). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 str. 2 d.). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

18. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan.

19. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra nurodęs, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų – tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina įvertinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat įvertintinas vaiko prisirišimas prie brolių, seserų (ir kitų giminaičių), kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).

20. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais F. M., M. M. gyvena kartu nuo vaikų gimimo, šalims nuo (duomenys neskelbtini) d. pradėjus gyventi skyrium, vaikai liko gyventi kartu su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, todėl akivaizdu, kad jie betarpiškai prisirišę prie ieškovės kaip artimiausio šeimoje asmens, jos artimųjų, įprastos gyvenamosios aplinkos. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpinasi vaikais, jos gyvenamoji aplinka netinkama vaikams tobulėti, augti, neužtikrinami, pažeidžiami vaikų interesai. Atsakovas taip pat sutiko, kad šalių nepilnamečių vaikų F. M., M. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Išvadą duodančios institucijos atstovas pripažino, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove visiškai atitinka vaikų interesus.

21. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, šalių nuomonę, formuojamą teismų praktiką, išvadą duodančios institucijos nuomonę, darytina išvada, kad ieškovė tinkamai užtikrina šalių nepilnamečių vaikų interesus, tinkamą kasdieninių jų poreikių tenkinimą, o nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl šalių nepilnamečių vaikų F. M., M. M. gyvenamoji vieta po bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo panaikinimo nustatytina su ieškove V. M. jos gyvenamojoje vietoje.

22. Pažymėtina, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neužkerta šalims galimybės ateityje, pasikeitus aplinkybėms, esant galimybei išklausyti vaikų nuomonę, kreiptis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos keitimo.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio nustatymo

23. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 500 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, bei nustatyti, kad atsakovas kompensuoja ieškovei ne mažiau kaip ½ dalį ieškovės patirtų per kalendorinius metus išlaidų už dvi vasaros stovyklas, vieną kelionę į užsienį, tris būrelius bei kompensuojant visas su jų lankymu susijusias išlaidas – spec. priemones, aprangą ir pan. Pareikštu priešieškiniu atsakovas prašo priteisti iš jo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki kol vaikai baigs mokytis bendrojo ugdymo mokyklose, įpareigojant atsakovą sumokėti ieškovei pusę sumos pagal pateiktus mokėjimą patvirtinančius dokumentus už vaikų vasaros stovyklas ir mokykloje lankomus būrelius bei specialią aprangą, reikalingą būreliuose.

24. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Šių kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus.

Žemesnės instancijos teismas

25. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad, vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Svarbu nustatyti ir tai, ar toks asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006).

26. Į bylą pateiktais SODROS duomenų bazės išrašo duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestį už 2022 m. rugpjūčio – spalio mėnesius sudarė atitinkamai 1307,39 Eur, 1290,67 Eur, 1279,53 Eur sumos (1 t., b. l. 59-60). Šalys neteikė į bylą duomenų, kurie patvirtintų esmingai pasikeitusias ieškovės pajamas iš gaunamo darbo užmokesčio. 2021 m. liepos 15 d. pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad ieškovė už 50000 Eur pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą (3 t., b. l. 1-7, 9). Iš ieškovės sąskaitos išrašo matyti, kad M. B. 2021 m. vasario 8 d., 2021 m. kovo 17 d. pervedė į ieškovės sąskaitą 6600 Eur sumą pagal teismo sprendimus (3 t., b. l. 11). 2022 m. lapkričio 15 d. VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo pažyma Nr. (1.13)-4G-638 ), Registracijos liudijimas patvirtina, kad Lietuvos Respublikoje ieškovė turi savo vardu registruotą transporto priemonę „Audi Q5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data: 2009-01-14 (1 t., b. l. 87; 3 t., b. l. 8).

27. Byloje nustatyta, kad atsakovas verčiasi individualia veikla – (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų pajamų mokesčio deklaracijų matyti, kad atsakovas deklaravo tokio dydžio pajamas iš veiklos pagal verslo liudijimą: 2017 metais – 20000 Eur, 2018 metais – 77 Eur, 2019 metais – 13556 Eur, 2020 metais – 3238 Eur, 2021 metais – 2309,08 Eur (1 t., b. l. 112-126). 2022 m. lapkričio 15 d. VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo pažyma Nr. (1.13)-4G-637 patvirtina, kad Lietuvos Respublikoje atsakovas nėra savo vardu įregistravęs transporto priemonių (1 t., b. l. 86). Iš VĮ Registrų centras pažymų matyti, kad 0,0595 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), 0,0090 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotas T. M. vardu (1 t., b. l. 14-20). Atsakovas pateikė į bylą būtiniausių išlaidų vieno mėnesio pragyvenimui skaičiuotę, iš kurios matyti, kad jo vieno mėnesio išlaidos pragyvenimui sudaro 1615 Eur sumą (1 t., b. l. 170-181).

28. Pažymėtina, kad atsakovo duomenys apie pajamas yra daugiau nei vienerių metų senumo, vėlesnių duomenų, patvirtinančių jo gaunamas pajamas, atsakovas į bylą neteikė, taigi, neatskleidė jų nei teismui, nei ieškovei. Spręstina, jog dėl atsakovo neteiktų visapusiškų duomenų apie jo gaunamas pajamas nėra galimybės pilnai įvertinti atsakovo turtinės padėties, juo labiau, kad į bylą pateikti duomenys apie deklaruotas pajamas už 2018 – 2021 metus patvirtina, jog deklaruotos pajamos yra ženkliai mažesnės už jo patiriamas išlaidas, kurias jis nurodė kasmėnesinių išlaidų lentelėje.

29. Analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į tai, kad vaikui turi būti sudarytos būtinos vystytis sąlygos. Taigi, turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Kiekvienu atveju dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina individualiai, įvertinant reikšmingas aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 ir 22 punktai).

30. Pradinis ieškinys byloje gautas 2022 m. spalio 27 d., todėl svarbu įvertinti minimalios mėnesinės algos ir valstybės mokamos vaikui išmokos dydžius, nustatytus 2022-2024 metais. Orientaciniu kriterijumi sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio laikytinas minimalios mėnesinės algos dydis nuo 2022 m. sausio 1 d. buvo lygus 730 Eur arba 533,65 Eur atskaičius mokesčius, valstybės mokama vaikui išmoka nuo 2022 m. birželio mėnesio nustatyta 80,50 Eur. Minimalios mėnesinės algos dydis nuo 2023 m. sausio 1 d. buvo lygus 840 Eur arba 633 Eur atskaičius mokesčius, valstybės mokama vaikui išmoka nuo 2023 m. sausio 1 d. nustatyta 85,75 Eur. Minimalios mėnesinės algos dydis nuo 2024 m. sausio 1 d. yra lygus 924 Eur arba 709 Eur atskaičius mokesčius, valstybės išmoka vaikui – 96,25 Eur. Atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamu atveju išlaikymas priteistinas dviem šalių nepilnamečiams vaikams. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius.

31. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, turi būti nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis, kuris mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020 33 ir 35 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

32. Ieškovė tiek ieškiniuose, tiek paaiškinimais teisme patvirtino, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui patiria šias kasmėnesines išlaidas: F.: mokyklos reikmenims, dienpinigiams – 172 Eur; būsto išlaidoms, aptarnavimui (internetui, signalizacijai ir kt.) – 70 Eur; maistui – 200 Eur; maisto papildams – 100 Eur; vitaminams – 20 Eur; rūbams, avalynei – 110 Eur; kirpyklai – 15 Eur; laisvalaikiui, ekskursijoms, pramogoms – 30 Eur; higienai – 50 Eur; vaikų šventėms (gimtadieniams) – 40 Eur; transporto išlaidoms – 155,60 Eur; nenumatytoms išlaidoms – 40 Eur, iš viso subendrintų išlaidų F. – 1002,60 Eur; M.: mokyklos reikmenims, dienpinigiams – 172 Eur; žirgynui – 80 Eur; būsto išlaidoms, aptarnavimui (internetui, signalizacijai ir kt.) – 70 Eur; maistui – 200 Eur; maisto papildams – 50 Eur; vitaminams – 20 Eur; rūbams, avalynei – 110 Eur; kirpyklai – 15 Eur; laisvalaikiui, ekskursijoms, pramogoms – 30 Eur; higienai – 50 Eur; vaikų šventėms (gimtadieniams) – 40 Eur; transporto išlaidoms – 155,60 Eur; nenumatytoms išlaidoms – 40 Eur, iš viso subendrintų išlaidų M. – 1032,60 Eur.

33. Atsakovas patvirtino, kad sutinka mokėti po 300 Eur išlaikymą kas mėnesį kiekvienam vaikui bei papildomai apmokėti pusę ieškovės patirtų išlaidų už vaikų stovyklas, užklasines veiklas (anglų, matematikos, logopedo užsiėmimus ir kt.), vaikų būrelius (aprangą, avalynę, kitas priemones), neapsiribojant būreliais mokyklinio ugdymo įstaigoje, sutinka papildomai apmokėti pusę išlaidų, susijusių su vaikų sveikatos priežiūra, reabilitacija, įskaitant pusę kuro išlaidų, jei dėl vaikų sveikatos priežiūros, reabilitacijos tenka važiuoti į kitus miestus.

34. Įvertinus šio sprendimo 32 punkte nurodytas ieškovės išlaidas nepilnamečių vaikų išlaikymui, spręstina, kad ieškovė nepagrindė ir neįrodė, kad vaikams kiekvieną dieną yra būtina duoti po 6 Eur dienpinigių, tad ši suma mažinama iki 4 Eur, t. y. nuo 132 Eur iki 88 Eur. Be to, atsakovas sutinka papildomai apmokėti ½ dalį išlaidų už vaikų būrelių aprangą, avalynę, kitas priemones, taip pat ½ dalį išlaidų, susijusių su vaikų sveikatos priežiūra (vaikų gydymo išlaidos, vaistai), reabilitacija, bei apmokėti ½ dalį kuro išlaidų, jei dėl vaikų sveikatos priežiūros, reabilitacijos tenka važiuoti į kitus miestus, todėl tikslinga mažinti ieškovės nurodytas vaikų išlaikymo išlaidas maisto papildams, rūbams, avalynei, transportui.

Žemesnės instancijos teismas

35. Spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas vaikams būtų optimalus ir atitiktų tiek šalių, tiek jų nepilnamečių vaikų interesus, teismas atsižvelgia ne tik į šiuo metu gaunamas šalių pajamas ir galimybes, tačiau ir į jų galimybes teikti išlaikymą vaikams ateityje, nes teismo sprendimo taikymas būtų nukreiptas ir į ateitį, siekiant išvengti papildomų konfliktų tarp šalių, naujų bylų dėl išlaikymo dydžio pakeitimo užvedimo teisme. Teismas neturi duomenų, kad šalys turi sveikatos problemų ir ateityje jų pajamos dėl to neišvengiamai mažės, tačiau atsižvelgtina, jog atsakovas vykdo individualią veiklą, jo pajamos priklauso nuo užsakymų skaičiaus, klientų mokumo, (duomenys neskelbtini) sektoriaus ekonominės padėties, atsakovo atliekamų darbų, susijusių su (duomenys neskelbtini), rizikos asmens sveikatai. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nors šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, tačiau atsakovo be tarpiško bendravimo su vaikais intensyvumas nėra minimalus, atsakovas nuolat bendrauja su vaikais atitinkamomis savaitės dienomis, pasiimdamas vaikus į savo aplinką kas antrą savaitgalį, bendrauja švenčių bei atostogų laikotarpiais, taigi, atsakovas patiria papildomas nuolatines išlaidas betarpiškai nuolat bendraudamas, būdamas su vaikais, kartu leisdamas laiką. Atsižvelgtina ir į tai, kad nepilnametis vaikas M. M. gimė (duomenys neskelbtini), šiemet vaikui sukaks (duomenys neskelbtini) metų, tad atsakovo pareiga teikti išlaikymą dukteriai nustatytina pakankamai neilgą laiką, t. y. iki jos pilnametystės.

36. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje teismas 2022 m. spalio 28 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. M., F. M. po 300 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, nors ieškovė prašė priteisti laikiną išlaikymą po 500 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Ieškovė neskundė minimos teismo nutarties, taigi, spręstina, kad ieškovė sutiko, jog teismo nustatytas 300 Eur išlaikymo dydis iš esmės yra pakankamas vaikų poreikiams patenkinti, kad atsakovas prisideda prie vaikų poreikių tenkinimo papildomomis sumomis tiesioginio bendravimo su vaikais metu.

37. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, darytina išvada, kad šalių nepilnamečių vaikų M. M., F. M. poreikiams patenkinti tikslinga priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams po 320 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. spalio 27 d.) iki dukterų pilnametystės. Pažymėtina, kad atsakovas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, nepateikė į bylą jas pagrindžiančių įrodymų, kad teikti vaikams priteistiną išlaikymą kas mėnesį jam yra pernelyg sunku. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas patvirtino, kad sutinka teikti išlaikymą vaikams po 300 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, taigi, priteistinas išlaikymas ženkliai nesiskiria nuo išlaikymo sumos, su kuria sutinka atsakovas, juo labiau, kad abiejų tėvų interesas yra pagal galimybes tenkinti ne pačius minimaliausius vaikų poreikius, tokiu būdu užtikrinant pilnavertį vaikų vystymąsi. Nustatytina, kad atsakovas papildomai apmoka ½ dalį ieškovės patirtų išlaidų už vaikų stovyklas, užklasines veiklas (anglų, matematikos, logopedo užsiėmimus ir kt.), vaikų būrelius (aprangą, avalynę, kitas su jų lankymu susijusias išlaidas), neapsiribojant būreliais mokyklinio ugdymo įstaigoje, apmoka ½ dalį ieškovės patirtų išlaidų, susijusių su šalių nepilnamečių vaikų sveikatos priežiūra, reabilitacija, įskaitant ½ dalį kuro išlaidų, jei dėl vaikų sveikatos priežiūros, reabilitacijos ieškovei tenka važiuoti į kitus miestus, kiekvienu atveju mokėjimus atliekant ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo duomenų apie ieškovės patirtas išlaidas pateikimo atsakovui dienos. Manytina, kad priteistinos išlaikymo sumos atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, garantuos būtinas vaikų raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas atkreipia dėmesį, jog tėvai, turintys tokią galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaikų norus ir skirti nepilnamečiams vaikams išlaidų sumą, kuri viršija jų poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris šios galimybės neturi, privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.

38. Netenkintinas ieškovės prašymas įpareigoti atsakovą apmokėti ½ dalį jos patirtų išlaidų dėl vaikų kelionės į užsienį per kalendorinius metus, nes toks atsakovo įpareigojimas, teismo įsitikinimu, būtų perteklinis. Ieškovė nenurodė nei kelionei išleistinos sumos, nei kelionės krypties, neįsipareigojo kelionės sąlygas suderinti su atsakovu, taigi, būsimos kelionės išlaidos priklauso išimtinai nuo ieškovės pasirinkimo ir gali būti per didelės atsakovo finansinėms galimybėms. Pažymėtina, kad nors kelionės į užsienį atitinka vaikų poreikius, tačiau nėra būtinos užtikrinant elementarias vaikų raidos sąlygas, ieškovė pati gali tenkinti vaikų poreikius tiek ir tokia apimtimi, kiek leidžia jos pačios galimybės, neįpareigojant prie jų papildomai prisidėti atsakovą.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo bei kitų sumų priteisimo

39. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų F. M., M. M. 5000 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 27 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. už 5 mėnesius, skaičiuojant po 500 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovas su nesutinka su ieškovės reikalavimu, teigdamas, kad visą laiką nuo 2022 m. gegužės 28 d., kai šalys pradėjo gyventi skyrium, teikė išlaikymą abiem vaikams, kiekvieną mėnesį pervesdamas pinigus į vaikų vardu atidarytas sąskaitas.

40. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 str.). CK 3.200 straipsnis išlaikymo atsiradimo prievolės momentą sieja ne su ieškinio dėl išlaikymo priteisimo pateikimo teismui datą (momentą), o įrodinėtiną faktinę aplinkybę – momentą (konkrečią datą), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus.

41. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad abu sutuoktiniai neveda bendro ūkio nuo (duomenys neskelbtini) d., kai atsakovas įsipareigojo gyventi skyrium nuo šeimos ir apsigyveno savo motinos būste adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovas atliko šiuos mokėjimus į nepilnamečių vaikų sąskaitas: F. M. pervesta: 2022 m. birželio mėnesį: 7 dieną – 20 Eur, 11 dieną – 30 Eur, 23 dieną – 30 Eur, iš viso – 80 Eur; 2022 m. liepos mėnesį: 4 dieną – 95 Eur, 10 dieną – 30 Eur, 18 dieną – 50 Eur, 25 dieną – 50 Eur, iš viso – 225 Eur; 2022 m. rugpjūčio mėnesį: 5 dieną – 50 Eur, 12 dieną – 17 Eur, 15 dieną – 20 Eur, 31 dieną – 20 Eur, iš viso – 107 Eur; 2022 m. rugsėjo mėnesį: 5 dieną – 20 Eur, 12 dieną – 30 Eur, 14 dieną – 30 Eur, 19 dieną – 50 Eur, 26 dieną – 50 Eur, iš viso – 180 Eur; M. M. pervesta: 2022 m. birželio mėnesį: 7 dieną – 50 Eur, 14 dieną – 40 Eur, 20 dieną – 40 Eur, 25 dieną – 80 Eur, iš viso – 210 Eur; 2022 m. liepos mėnesį: 3 dieną – 399 Eur, 10 dieną – 50 Eur, 15 dieną – 560 Eur, 18 dieną – 50 Eur, 25 dieną – 50 Eur, iš viso – 1109 Eur; 2022 m. rugpjūčio mėnesį: 5 dieną – 210 Eur, 14 dieną – 70 Eur, 25 dieną – 39 Eur, 31 dieną – 30 Eur, iš viso – 349 Eur; 2022 m. rugsėjo mėnesį: 5 dieną – 30 Eur, 12 dieną – 40 Eur, 19 dieną – 50 Eur, 26 dieną – 50 Eur, 29 dieną – 150 Eur, iš viso – 320 Eur. Į ieškovės sąskaitą vaikų išlaikymui atsakovas pervedė šias sumas: už rugsėjo mėnesį atsakovas 2022 m. rugsėjo 30 d. pervedė 200 Eur, už rugsėjo ir spalio mėnesius atsakovas 2022 m. spalio 29 d. pervedė 600 Eur. Iš atsakovo sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas 2022 m. liepos 4 d. atliko pavedimą UAB (duomenys neskelbtini) 50 Eur sumai už F. M. stovyklą, be to, atsakovas 2022 m. liepos 3 d. atliko pavedimą UAB (duomenys neskelbtini) 399 Eur sumai už M. M. stovyklą, bei 2022 m. liepos 15 d. ir rugpjūčio 5 d. atliko mokėjimus UAB (duomenys neskelbtini) 560 Eur ir 160 Eur už (duomenys neskelbtini) paslaugas (1 t., b. l. 99-104). Atsakovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) paslaugos buvo suteiktos M. M., atsakovė šios aplinkybės neginčijo.

42. Atsižvelgiant į tai, kad orientaciniu kriterijumi sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio laikytinas minimalios mėnesinės algos dydis nuo 2022 m. sausio 1 d. buvo lygus 730 Eur arba 533,65 Eur atskaičius mokesčius, o valstybės mokama vaikui išmoka nuo 2022 m. birželio mėnesio nustatyta 80,50 Eur, bei atsižvelgus į tai, jog atsakovas sutinka su 300 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui suma, taip pat vadovaujantis šio sprendimo 34, 36 punktuose išdėstytais motyvais dėl išlaikymo dydžio nustatymo, spręstina, kad apskaičiuojant atsakovo išlaikymo vaikams įsiskolinimą teismas vadovaujasi 300 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui įsiskolinimo suma kas mėnesį.

43. Nors atsakovas pateikė įrodymus, kad laikotarpiu nuo 2022 m. birželio mėnesio iki spalio mėnesio atliko mokėjimus įvairiomis sumomis į nepilnamečių vaikų sąskaitas, tačiau šie mokėjimai, teismo nuomone, nėra tapatūs atliekamiems mokėjimams nepilnamečių vaikų išlaikymui. Šalims pradėjus gyventi skyrium, nepilnamečiai vaikai liko gyventi su ieškove, kuriai, kaip vaikų atstovei pagal įstatymą, geriausiai buvo žinomi nepilnamečių vaikų poreikiai bei išlaidos, reikalingos šiems poreikiams patenkinti. Aplinkybė, kad įvairias pinigų sumas atsakovas pervedinėjo į vaikų sąskaitas, patvirtina, jog atsakovas tokiu būdu tenkino vaikų norus pinigus naudoti savo nuožiūra, kurie nebūtinai sutapo su vaikų poreikiais ir atitiko vaikų interesus, nes pinigai galėjo būti naudojami tiek savo, tiek kitų asmenų bet kokių norų įgyvendinimui. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, jog jis kontroliavo pervestų pinigų panaudojimą, kad jo pervesti pinigai vaikams buvo panaudoti būtent vaikų poreikiams patenkinti, tokiu būdu sumažinant vaikų išlaikymo naštą ieškovei. Taip pat atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ėmėsi veiksmų, galėjusių užtikrinti tinkamą išlaikymo vaikams mokėjimą šalims pradėjus gyventi skyrium, net ir esant nustatytoms kardomosioms priemonėms. Sutiktina su atsakovu, kad dalis jo atliktų pavedimų atitinka vaikų interesus, jų poreikius, būtent: 2022 m. liepos 4 d. pavedimas 50 Eur sumai už F. M. stovyklą bei 2022 m. liepos 3 d., liepos 15 d. ir rugpjūčio 5 d. pavedimai atitinkamai 399 Eur, 560 Eur ir 160 Eur sumomis už M. M. stovyklą ir (duomenys neskelbtini) paslaugas, bei pavedimai ieškovei už vaikų išlaikymą bendrai 800 Eur sumai (1 t., b. l. 99-104). Atsižvelgiant į atsakovo atliktus mokėjimus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra atsakovo išlaikymo įsiskolinimo dukteriai M. M. laikotarpiu nuo 2022 m. birželio mėnesio iki spalio mėnesio, nes atsakovas dukters išlaikymui sumokėjo 1519 Eur sumą, tačiau nustatytinas atsakovo išlaikymo sūnui F. M. įsiskolinimas, sudarantis 1050 Eur sumą (1500 – 450), ši suma priteistina ieškovei iš atsakovo.

Žemesnės instancijos teismas

44. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1787 Eur vaikų kelionės į (duomenys neskelbtini) išlaidas. Nors atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka, tikindamas teismą, jog apie kelionės organizavimą nieko nežinojo, tačiau į bylą pateikta 2022 m. kovo 19 d. organizuotos turistinės kelionės sutartis Nr. H2Z6XR (toliau tekste – Kelionės sutartis) patvirtina, jog nurodyti šie keliaujantys į (duomenys neskelbtini) asmenys: V. M., T. M., M. M., F. M., išvykimas: (duomenys neskelbtini) d., grįžimas: (duomenys neskelbtini) d. (3 t., b. l. 87-93). Kelionės sutarties 2.2 punkte nurodyta, kad į kelionę vykstantys asmenys užsisakė maitinimo paslaugas – pusryčius. Spręstina, kad užsisakydami pusryčius turistai prisiėmė papildomų išlaidų maistui (pietums, vakarienei ir pan.) riziką. Teismo įsitikinimu, menkai tikėtina, jog ieškovė būtų planavusi vykti į (duomenys neskelbtini) su atsakovu ir vaikais neinformavusi apie kelionę atsakovo, nesuderinusi kelionės laiko su atsakovo užimtumu, darbais, kurie vasaros laikotarpiu gali būti pakankamai intensyvūs, tad atsakovo teiginiai apie tai, jog jis nieko nežinojo apie kelionės planavimą, vertintini kai deklaratyvūs, neįtikinami. Labiau tikėtina, kad abu sutuoktiniai kartu planavo kelionę į (duomenys neskelbtini), turėjo ketinimų vykti visa šeima, todėl į Kelionės sutartį buvo įrašyti tiek abu sutuoktiniai, tik jų nepilnamečiai vaikai. 2022 m. gegužės 29 d. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-19048-22 atsakovui skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant įtariamąjį T. M. nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. M., todėl spręstina, kad atsakovas savo kaltais veiksmais nulėmė situaciją, jog jis kartu su šeima nevyko kelionėn į (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 6-7).

45. Kelionės sutartis patvirtina, kad ieškovė sumokėjo už kelionę į (duomenys neskelbtini) 709,51 Eur avansą 2022 m. kovo 19 d. bankiniu pavedimu. Ieškovės sąskaitos išrašas patvirtina, kad likusią kelialapio sumą ieškovė sumokėjo 2022 m. birželio 21 d. bankiniu pavedimu, sumokėdama UAB (duomenys neskelbtini) 51 Eur (2 t., b. l. 73, 76). Ieškovės sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2022 m. liepos 20 d. ieškovė atliko du pavedimus skrydžių bendrovei (duomenys neskelbtini) bendrai 122,96 Eur sumai, bei būdama (duomenys neskelbtini) atliko mokėjimus iš savo banko sąskaitos bendrai 520,88 Eur sumai (2 t., b. l. 67, 70). Įvertinus ieškovės atliktus su kelione į (duomenys neskelbtini) susijusius mokėjimus, spręstina, kad atsakovas turėtų padengti ½ dalį ieškovės patirtų išlaidų, sumokant UAB (duomenys neskelbtini) 1299,02 Eur sumą bei sumokant skrydžių bendrovei (duomenys neskelbtini) 96 Eur sumą, taip pat padengti 1/3 dalį ieškovės patirtų išlaidų, susijusių su buvimu (duomenys neskelbtini) (šių išlaidų ½ dalį, tenkančią vaikams), t. y. 884,62 Eur. Įvertinus, kad atsakovas 2022 m. liepos 25 d. pervedė kiekvienam vaikui po 50 Eur, ieškovei mokėtina suma mažintina 100 Eur suma, ieškovei priteistinos iš atsakovo 784,62 Eur kelionės į (duomenys neskelbtini) išlaidos.

46. Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas jai moka po 50 Eur kas mėnesį šuns (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) priežiūrai nuo ieškinio padavimo teismui dienos, mokėjimus atliekant iki mėnesio 10 dienos, ir padengia 250 Eur priežiūros išlaidų įsiskolinimą. Atsakovas nesutinka mokėti ieškovei su šuns išlaikymu susijusias sumas, nurodydamas, kad šuo buvo pirktas vaikams, jo išlaikymas turi būti dengiamas iš vaikams skirto išlaikymo.

47. Bylos duomenys patvirtina, kad šuo (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas šalių šeimos 2017 metais (2 t., b. l. 179-181). Ieškovė nepaneigė atsakovo nurodytos aplinkybės, kad šuo buvo įsigytas vaikams, jų poreikiams. Šalims pradėjus gyventi skyrium, šuo liko gyventi ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje aplinkoje. Patikslintame ieškinyje, detalizuodama išlaidas vaikams, ieškovė nurodo, kad vaikų nenumatytoms išlaidoms kas mėnesį išleidžia po 40 Eur kiekvienam vaikui (2 t., b. l. 192). Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu ieškovė paaiškino, kad 40 Eur nenumatytas išlaidas sudaro šuniuko išlaidos vaikams, nes reikia šuniuką prižiūrėti, kirpti, maitinti, manydama, kad šuniukas yra tik vaikams. Spręstina, kad detalizuodama išlaidas vaikams ir duodama paaiškinimus teisme ieškovė patvirtino, jog šuns (duomenys neskelbtini) priežiūros išlaidos yra įtruktos į vaikų išlaikymui paskaičiuotas išlaidas, kurių dalį ieškovė prašo priteisti iš atsakovo, taip pat pripažindama, kad šuo yra ne atsakovo, o vaikų faktinė nuosavybė, taigi, buvo įsigytas vaikų poreikių tenkinimui, be to, šuns priežiūros klausimą ieškovė aptarė ir atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkoje, todėl ieškovės reikalavimas papildomai priteisti iš atsakovo šuns priežiūrai išleistas ir išleistinas sumas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

48. Pareikštu patikslintu ieškiniu ieškovė prašo nustatyti šio sprendimo 1 punkte nurodytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką (2 t., b. l. 188-197). Pareikštu priešieškiniu atsakovas prašo nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais F. M., M. M. konkrečią tvarką, kokią siūlo ieškovė savo patikslintame ieškinyje (3 t., b. l. 36-45). Spręstina, kad nagrinėjamoje byloje šalys geranoriškai išsprendė ginčą dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ir susitarė, jog atsakovas bendraus su nepilnamečiais vaikais pagal ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką, o būtent:

1) T. M. turi teisę vaikus pasiimti iš jų gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio neporinį savaitgalį – penktadienį 18 val. ir grąžinti sekmadienį ne vėliau 18 val.;

2) T. M. turi teisę pasiimti vaikus darbo dienomis ne rečiau nei du kartus per savaitę, atsižvelgiant į vaikų užimtumą ir pamokų trukmę, bei grąžinti juos iki 20 val., užtikrinant tokiu atveju jų mitybą it ugdymo įstaigos skirtų užduočių/ namų darbų atlikimą;

3) T. M., ketindamas pasiimti vaikus, privalo apie tai informuoti V. M. ne vėliau kaip prieš 24 val. sms žinute iki numatomo jų paėmimo momento – suderinant tikslų numatomo paėmimo ir grąžinimo laiką;

4) V. M., T. M. išreiškus valią bendrauti su vaikais ir šiuo periodu atsiradus pateisinamų priežasčių (pvz., liga, svarbus renginys, suplanuota kelionė ir kt.), kliudančių sudaryti sąlygas bendrauti su vaikais, informuoja apie tai T. M. kiek įmanoma operatyviau ir, esant galimybei, pateikia informaciją apie tai, kiek laiko nebus sąlygų vaikų paėmimui. T. M. prašymu V. M. pateikia jam tai patvirtinančius įrodymus;

5) T. M. kartu įsipareigoja paisyti ir teikti prioritetą vaikų interesams tuo atveju, jeigu numatytu bendravimo laiku vaikai turi užimtumą užklasinėje veikloje, pavyzdžiui, lankant būrelius ar vykdant kitas socialiai lavinančias veiklas, tuo atveju derinant vėlesnį vaikų paėmimą ar trumpesnį bendravimo su jais laiką;

6) Tėvo dieną vaikai praleidžia su T. M., Motinos dieną – su V. M.. Tėvo dieną T. M. turi teisę paimti vaikus iš V. M. gyvenamosios vietos nuo 11 val. ir privalo grąžinti į V. M. gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.;

7) kiekvienais neporiniais metais, pradedant nuo 2023 m., T. M. turi teisę praleisti su vaikais šias metų šventes: šv. Velykas, šv. Kalėdas. Bendravimas šiomis dienomis vyksta tokia tvarka: T. M. turi teisę šeštadienį prieš šv. Velykų sekmadienį pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 19 val. Gruodžio 24 d. T. M. turi teisę pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 19 val. ir grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą antrąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) iki 19 val.;

8) kiekvienais poriniais metais T. M. turi teisę praleisti su vaikais Naujuosius metus tokia tvarka: gruodžio 31 d. T. M. turi teisę pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 19 val. ir grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą pirmąją Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) iki 19 val.;

9) T. M. turi teisę kartu su abiem vaikais kiekvienais metais nepertraukiamai praleisti ne mažiau nei du kartus po 15 kalendorinių dienų per vaikų vasaros atostogas. Apie pageidavimą per vaikų vasaros atostogas pasiimti vaikus T. M. raštu (trumpąja žinute ar elektroniniu laišku) informuoja V. M. ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį, nurodydamas terminą, kuriam ketina pasiimi vaikus. Atostogų metu tėvas turi teisę pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val. ryte ir grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20 val. T. M. privalo informuoti V. M. apie tai, kur bus praleidžiamos atostogos, ir užtikrinti V. M. teisę atostogų metu bendrauti su vaikais. T. M. negali reikalauti V. M., kad ji keistų savo iš anksto suplanuotų atostogų su vaikais laiką;

10) visais šioje tėvo bendravimo su vaikais tvarkoje numatytais tėvo bendravimo su vaikais atvejais T. M. neturi teisės su vaikais bendrauti motinos gyvenamojoje vietoje ir su vaikais bendrauja bet kurioje kitoje savo laisvai pasirinktoje vietoje, jeigu šalys dėl to nesutaria atskirai;

11) visais abiejų vaikų pasiėmimo atvejais, kurie trunka ilgiau nei parą, T. M. kartu su vaikais privalo pasiimti šunį ir juo pilnai rūpintis visą vaikų pasiėmimo laikotarpį;

12) šalims sutarus, gali būti taikoma ir kita bendravimo tvarka, tačiau visais atvejais prioritetas skiriamas vaikų interesų tenkinimui.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe

49. Vadovaujantis CK 3.116 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str. 1 d.). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

50. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011). Jeigu konkrečios bylos aplinkybės lemia, kad šis būdas negali būti taikomas, tai vadovaujantis įstatymo nuostatomis yra taikomas šioje byloje teismų pasirinktas turto padalijimo būdas, t. y. vienam sutuoktiniui turto natūra priteisimas, kitam sutuoktiniui atitinkama jo dalies kompensacija pinigais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015).

51. Pagal kasacinio teismo praktiką, į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009). Tai, kad nekilnojamasis daiktas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nepanaikina jo, kaip nuosavybės teisės objekto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-710). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre turtas gali būti pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe ir padalytas (CK 4.47 str. 4 p.), nebent būtų įrodyta savavališka statyba, kuri negali būti įteisinta. Nagrinėjamu atveju šalys prašo padalinti ir nekilnojamąjį daiktą – garažą, esantį žemės sklype, kurio unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), neįregistruotą Nekilnojamojo turto registre, tačiau realiai egzistuojantį, kuriame savo dirbtuves yra įsirengęs atsakovas. Į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad minimas garažas neturėtų būti įtraukiamas į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą.

52. Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruoti T. M. vardu, įregistravimo pagrindas: 2006 m. gruodžio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2-19748 (1 t., b. l. 14-20, 83-85). Byloje nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypas, gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, garažas (be teisinės registracijos), esantys (duomenys neskelbtini), yra įgyti santuokoje, abu sutuoktiniai minimus nekilnojamuosius daiktus prašo padalinti kaip įgytus santuokoje, todėl teismas papildomai dėl šių nekilnojamųjų daiktų įsigijimo aplinkybių bei priklausomybės nepasisako.

53. Ieškovė prašo santuokoje įgytus nekilnojamuosius daiktus, nukrypstant nuo lygių dalių principo, ieškovei priskiriant 2/3 dalis turto, o atsakovui – 1/3 dalį turto, po bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo panaikinimo priteisti jos asmeninei nuosavybėn, o atsakovui už ieškovei asmeninės nuosavybės teise tenkančio turto dalį priteisiant sumokėti piniginę kompensaciją – 45000 Eur, piniginės kompensacijos mokėjimo terminą nustatant 60 mėnesių laikotarpiui. Pareikštu priešieškiniu atsakovas nesutinka su ieškovės siūlomu nekilnojamųjų daiktų atidalijimo būdu ir prašo santuokoje įgytus nekilnojamuosius daiktus po bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo panaikinimo priteisti šalims nuosavybės teise lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam.

54. Įvertinus šalių, jų nepilnamečių vaikų interesus dėl šalių siūlomo nekilnojamųjų daiktų atidalijimo būdo, spręstina, kad geriausiai visų suinteresuotų asmenų interesus atitinka atsakovo siūlomas nekilnojamųjų daiktų atidalijimo būdas, kuris atitinka ir šio sprendimo 49, 50 nurodytą kasacinio teismo praktiką. Pažymėtina, kad abu sutuoktiniai įdėjo svarų indėlį į nekilnojamųjų daiktų puoselėjimą, jų pagerinimą, nes atsakovo įsigyti žemės sklypai ir sodo namas buvo prižiūrimi ir pagerinami abiejų sutuoktinių darbu, bendromis lėšomis. Ieškovės argumentai nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi šalių vaikai gyvena su ja, ir atsakovas tokiu būdu prisidėtų prie vaikų išlaikymo, vertintini kaip nepakankami. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams, papildomomis sumomis prisideda prie vaikų poreikių tenkinimo, be to, šiuo teismo sprendimu nustatytinas vaikų išlaikymas, orientuotas į ateitį, tad nėra pagrindo įpareigoti atsakovą papildomai turtu prisidėti prie vaikų išlaikymo. Be to, šalių nepilnametė duktė M. M. maždaug po (duomenys neskelbtini) metų taps pilnametė, tuomet apskritai išnyks atsakovo pareiga teikti išlaikymą dukteriai, kaip nepilnamečiam vaikui. Taip pat manytina, kad ieškovės siūloma išmokėti atsakovui 45000 Eur piniginė kompensacija, ją sumokant per 60 mėnesių, nėra sąžininga sąlyga atsakovo atžvilgiu, atsakovas negalėtų iš karto naudotis visa priteistina kompensacijos suma, įsigyti turtą, realu, jog per 60 mėnesių laikotarpį pinigai nuvertėtų, jų perkamoji galia sumažėtų. Teismui atsisakant nukrypti nuo lygių dalių principo atsakovui mokėtinos kompensacijos dydis ženkliai padidėtų, kas užkrautų ieškovei papildomų išlaidų naštą. Teismo posėdyje atsakovas sutiko, kad po bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo panaikinimo jo nekilnojamųjų daiktų dalimi uzufrukto teise naudotųsi vaikai iki jų pilnametystės. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tiek šalių, tiek jų nepilnamečių vaikų interesus labiau atitinka nekilnojamųjų daiktų padalijimas, kurio pašo atsakovas, tad šioje dalyje priešieškinys tenkintinas visa apimtimi, o ieškovės reikalavimas dėl nekilnojamųjų daiktų padalijimo ir kompensacijos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

55. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 15700 Eur piniginę kompensaciją už santuokos metu atsakovo parduotas transporto priemones VW KOMBI (Transit), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m., - 12400 Eur vertės, keturratį Can AM Outlander 850, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 58 KW, 2019 m., - 16000 Eur vertės, bei atsakovui asmeninės nuosavybės teise liekančias skardos lankstymo stakles MAAD 3000 – 3000 Eur vertės.

56. Į bylą pateikta 2021 m. sausio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartis, mokėjimo nurodymas patvirtina, kad atsakovas pirko keturratį Can AM Outlander 850 iš fizinio asmens už 7000 Eur (3 t., b. l. 143-145). Iš VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo 2022 m. balandžio 26 d. pažymos matyti, kad transporto priemonė VW KOMBI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruota 2019 m. lapkričio 23 d. T. M. vardu (1 t., b. l. 21). Atsakovas patvirtino, kad transporto priemonę VW KOMBI įsigijo 2019 metais už 9700 Eur, ieškovė neginčijo atsakovo nurodytos šio kilnojamojo daikto įsigijimo sumos. Iš į bylą pateiktų 2022 m. birželio 22 d., 2022 m. birželio 28 d. transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad atsakovas pardavė transporto priemonę VW KOMBI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjai G. K. (savo seseriai) už 1100 Eur, taip pat pardavė keturratį Can AM Outlander 850 pirkėjui A. K. (sesers sutuoktiniui) už 800 Eur (1 t., b. l. 137, 138). Nors atsakovas nurodo, kad pardavė transporto priemones atitinkamai už 1100 Eur ir 800 Eur kainas dėl prastos jų techninės būklės, turimų defektų, tačiau nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad transporto priemonės buvo su defektais, o jų pardavimo kaina iš esmės atitinka prastą techninę būklę. Minimų sandorių kaina ir atsakovo giminystės ryšiai su pirkėjais kelia pagrįstų abejonių sandorių sąžiningumu ir sustiprina įsitikinimą, jog atsakovas sąmoningai siekė sumažinti santuokoje įgyto ir santuokos nutraukimo metu dalintino bendro vertingo turto masę, juo labiau, kad ieškovė pateikė į bylą nuotraukas, jos nuomone, patvirtinančias, jog atsakovas ir po automobilio VW KOMBI pardavimo toliau naudojosi šiuo automobiliu (3 t., b. l. 135-137; 4 t., b. l. 61-65).

57. Nors atsakovas nurodo, kad už parduotas transporto priemones gautus pinigus panaudojo dukters dantų priežiūrai, namo mokesčiams apmokėti, nes dėl pritaikytų kardomųjų priemonių negalėjo naudotis garažu ir jame esančiomis skardos lankstymo staklėmis, vykdyti individualios veiklos, be to, transporto priemones pardavė nederinęs su ieškove, nes dėl pritaikytų kardomųjų priemonių negalėjo bendrauti su jai, šiuos atsakovo teiginius teismas vertina kritiškai. 2022 m. gegužės 29 d. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-19048-22 atsakovui buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant įtariamąjį T. M. nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. M. (4 t., b. l. 6-7). Spręstina, kad kardomosiomis priemonėmis nebuvo uždrausta atsakovui patekti į žemės sklypą ir garažą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), naudotis garaže esančiomis skardos lankstymo staklėmis, vykdyti individualią veiklą ir gauti iš šios veiklos pajamas. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad už parduotas transporto priemones gauti pinigai buvo panaudoti būtent dukters dantų priežiūrai ir gyvenamojo namo mokesčiams apmokėti, jog jis dėl objektyvių priežasčių negalėjo verstis individualia veikla ir gauti iš jos pajamas, kuriomis galima dengti pragyvenimo išlaidas. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis siekė per kitus asmenis (giminaičius, draugus, advokatę ir kt.) susisiekti su ieškove, informuoti ją apie ketinimus ir būtinumą parduoti transporto priemones, todėl darytina išvada, kad atsakovas neįrodė būtinumo, reikalingumo parduoti transporto priemones VW KOMBI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Can AM Outlander 850, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei neįrodė pardavimo kainų realumo, pagrįstumo, atitikimo rinkos kainoms pagal transporto priemonių techninę būklę.

58. Nors ieškovė nurodo, kad transporto priemonių VW KOMBI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Can AM Outlander 850, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo metu jų rinkos kaina buvo atitinkamai 12400 Eur ir 16000 Eur, tačiau nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių šias rinkos kainas. Byloje nustatyta, kad atsakovas pirko keturratį Can AM Outlander 850 2021 m. sausio 17 d. už 7000 Eur, o automobilį VW KOMBI pirko 2019 m. lapkričio 23 d. už 9700 Eur. Nors transporto priemonės buvo naudojamos, laikotarpis nuo jų pirkimo iki pardavimo nebuvo ilgas, be to, dėl pasaulinės Covid-19 pandemijos, karo Ukrainoje sąlygotų įvairių medžiagų, detalių tiekimo sutrikimų naudotų transporto priemonių kaina antrinėje rinkoje iš esmės nemažėjo, o naujos transporto priemonės stabiliai brango. Šalims nepateikus įrodymų dėl transporto priemonių rinkos kainų jų pardavimo metu, teismas, nustatydamas šių transporto priemonių kainas jų pardavimo metu, atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, transporto priemonių rinkos realijas, vadovaujasi nustatytomis jų pirkimo kainomis, t. y. keturratį Can AM Outlander 850 įvertina 7000 Eur suma, o automobilį VW KOMBI – 9700 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas santuokoje įgytas transporto priemones pardavė neinformavęs ieškovės, be jos sutikimo, nepateikė įrodymų, jog aptariamos transporto priemonės buvo įgytos už asmenines atsakovo lėšas ir yra asmeninis atsakovo turtas, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją, lygią pusei atsakovo parduotų transporto priemonių vertės, yra pagrįstas ir tenkintinas, priteisiant ieškovei iš atsakovo 8350 Eur piniginę kompensaciją.

59. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktuose nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstami sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai), bei lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.).

60. Atsakovas pateikė į bylą duomenis, kad (duomenys neskelbtini) individualiai veiklai naudoja garaže esančias skardos lankstymo stakles, kurias įsigijo iš fizinio asmens pagal skelbimą už 400 Eur. Ieškovė nepaneigė, kad minimos staklės naudojamos būtent atsakovo individualiai veiklai, kuria verčiasi vienas atsakovas. Į bylą pateiktos staklių nuotraukos patvirtina, kad šios staklės yra mechaninės, skirtos skardos lankstymui, atitinka atsakovo individualios veiklos pobūdį ir yra atsakovo individualios veiklos įrankis, priemonė (3 t., b. l. 35, 70, 148-153). Ieškovė nepateikė įrodymų, kad minimos staklės yra vertos 3000 Eur. Darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog skardos lankstymo staklės įtrauktinos į santuokoje įgyto bendro sutuoktinių turto masę ir dalintinos nutraukiant jų santuoką, todėl šios staklės pripažintinos asmenine atsakovo nuosavybe, vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3, 5 punkto nuostatomis, ir santuokos nutraukimo byloje nedalintinos.

61. Ieškovė prašo pripažinti santuokos metu įgytą automobilį AUDI Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jos asmenine nuosavybe, įrodinėdama, kad automobilis buvo įgytas santuokoje už jos asmenines lėšas. Atsakovas prašo šį santuokoje įgytą automobilį, 9420 Eur vertės, po bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei, o atsakovui priteisti iš ieškovės 4710 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkantį minimą automobilį.

62. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažintinas turtas, sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninei nuosavybėn.

63. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė 2021 m. liepos 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė kitam asmeniui jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 50000 Eur (3 t., b. l. 1-7, 9). Iš ieškovės sąskaitos išrašo matyti, kad 2021 m. vasario 8 d. ir kovo 17 d. M. B., vykdydamas teismo sprendimus, pervedė į ieškovės sąskaitą 6600 Eur sumą (3 t., b. l. 11). VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo pažyma patvirtina, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis V. M. savo vardu yra įregistravusi transporto priemonę AUDI Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. gamybos, įregistravimo valdytojo vardu data: 2020 m. lapkričio 10 d. (1 t., b. l. 87). Iš 2021 m. gruodžio 15 d. įgaliojimo matyti, kad ieškovė 2021 m. gruodžio 15 d. įgijo nuosavybės teisę į transporto priemonę AUDI Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 7200 Eur sumą (2 t., b. l. 198). Aptartos aplinkybės patvirtina, kad transporto priemonė AUDI Q5 buvo įsigyta išsimokėtinai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

64. Nors ieškovė teigia, kad automobilis AUDI Q5 buvo pirktas iš paveldėtų pinigų 2022 metais, jai pardavus butą už 50000 Eur ir sumokėjus už automobilį 8500 Eur, byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina šių ieškovės teiginių. Sprendimo 63 punkte nustatytos aplinkybės patvirtina, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovė pardavė bei 6600 Eur suma pagal teismo sprendimus jai buvo pervesta jau po to, kai ieškovė buvo įregistruota viešame registre kaip automobilio AUDI Q5 valdytoja. Ieškovė nepaneigė byloje nustatytų aplinkybių, jog automobilis AUDI, kurį ji pardavė 2020 m. liepos 29 d. už 3100 Eur sumą, buvo įgytas už jos asmenines lėšas ir nebuvo santuokinis turtas (3 t., b. l. 12). Atsakovas nuosekliai laikėsi pozicijos, jog ieškovė pardavė už 3100 Eur ankstesnį šeimos automobilį AUDI, o gautus pinigus panaudojo įnašui už automobilį AUDI Q5. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad pardavusi transporto priemonę AUDI už 3100 Eur, pusę sumos atidavė atsakovui, taip pat įrodymų, jog įmokas už automobilį AUDI Q5 mokėjo iš savo asmeninių lėšų. Pati ieškovė pripažino, kad automobilis AUDI Q5 buvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti, vežiojant vaikus, važiuojant atostogauti, pramogauti. Ieškovė nepaneigė atsakovo teiginių, jog automobilis VW KOMBI buvo naudojamas ir šeimos poreikiams, buvo galima įsidėti dviračius, rogutes, o su AUDI Q5 jų šeima važiuodavo pas gimines, į svečius, švęsti šventes. Tai, kad ieškovė naudojosi automobiliu AUDI Q5, rūpinosi jo remontu, ginčo byloje nėra, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina, kad minimas automobilis buvo įsigytas už asmenines ieškovės lėšas. Darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, kad automobilis AUDI Q5 buvo įgytas už jos asmenines lėšas ir turi būti pripažintas jos asmenine nuosavybe. Įvertinus į bylą pateiktą duomenų bazės (duomenys neskelbtini) išrašą apie automobilio AUDI Q5, 2009 gamybos metų, rinkos vertę – 9420 Eur, atsakovo priešieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkintinas visiškai, santuokos metu įgytas automobilis AUDI Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise priteistinas ieškovei, o atsakovui priteistina iš ieškovės 4710 Eur piniginė kompensacija už ieškovei atitenkantį minimą automobilį.

Žemesnės instancijos teismas

65. Pareikštu priešieškiniu atsakovas prašo priteisti jam iš ieškovės 1477 Eur skolą už elektros energiją ir dujas laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 28 d. iki priešieškinio pateikimo teismui dienos. Teismo posėdyje atsakovas patikslino reikalavimą dėl skolos priteisimo, prašydamas priteisti jam iš atsakovės 1153 Eur skolą už elektros energiją ir dujas, likusioje dalyje atsisakydamas reikalavimo dėl skolos priteisimo.

66. CK 4.76 straipsnis nustato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

67. Bylos duomenimis nustatyta, kad po 2022 m. gegužės 28 d. kilusio sutuoktinių konflikto, atsakovas išsikraustė iš šeimos gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), name liko gyventi ir juo toliau naudojosi, įskaitant namui tiekiamą elektros energiją bei dujas, ieškovė ir šalių nepilnamečiai vaikai. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 29 d. iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. sumokėjo bendrą 2380,89 Eur sumą mokesčiams už namų reikmėms suvartotą elektros energiją ir dujas (1 t., b. l. 99-104, 143-154, 161-169, 180-181; 3 t., b. l. 47-56). Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji, gyvendama šeimos name, mokėjo už name suvartotas dujas bei elektros energiją, bei neginčijo atsakovo atliktų aptariamų mokėjimų. Įvertinus atsakovo atliktus mokėjimus 2380,89 Eur sumai bei atsakovės pareigą apmokėti pusę šios sumos, taip pat įvertinus, kad atsakovas įsiskolinimo už dujas ir elektros energiją sumą sumažino iki 1153 Eur, ši suma priteistina atsakovui iš ieškovės, likusioje dalyje priimtinas atsakovo atsisakymas nuo reikalavimo.

68. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis po bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo panaikinimo gali pasilikti santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Šalys prašo po bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo panaikinimo palikti šalims turimas pavardes, todėl šalių prašymai tenkintini, ieškovei paliktina santuokos metu turėta pavardė – M., atsakovui paliktina turima pavardė – M.

69. Sutuoktiniai vienas iš kito išlaikymo neprašo, todėl buvusių sutuoktinių išlaikymo klausimas nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas.

70. Šalys nenurodė turintys bendrų ar kiekvienas atskirai kreditorių, kurie suinteresuoti bylos baigtimi, todėl kreditorinių įsipareigojimų klausimai nagrinėjamoje byloje nespręstini.

Dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo

71. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad pradinį ieškinį apmokėjo 300 Eur žyminiu mokesčiu bei sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį už laikinąsias apsaugos priemones (1 t. b. l. 11, 30). 2022 m. spalio 28 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo dienos (1 t., b. l. 24-26). Atsižvelgiant į ieškovės patikslintame ieškinyje suformuluotus reikalavimus, bendra žyminio mokesčio suma sudaro 2254 Eur.

72. Atsakovas pateikė į bylą įrodymus, kad priešieškinį apmokėjo 300 Eur žyminiu mokesčiu (3 t. b. l. 46). 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atsakovui buvo atidėtas 1488 Eur likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki sprendimo priėmimo dienos (3 t., b. l. 71-72).

73. Ieškovė pateikė įrodymus apie byloje patirtas 4000 Eur teisinių paslaugų išlaidas advokatui susipažįstant su bylos medžiaga, rengiant ir teikiant teismui procesinius dokumentus, papildomus įrodymus, pasirengiant ir dalyvaujant teismo posėdžiuose (4 t., b. l. 82; CPK 88 str. 1 d. 1 p., 6 p.). Vertindamas ieškovės patirtų teisinių paslaugų išlaidų pagrįstumą, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ (toliau tekste – Rekomendacijos) nustatytus maksimalius dydžius. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8 punkto nuostatas už šias advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra: už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5 (8.2 punktas); už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4 (8.16 punktas); už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1 (8.17 punktas); už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (8.19 punktas); kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą – 0,1 (8.20 punktas). Įvertinus ieškovės atstovo suteiktų teisinių paslaugų turinį, užimtumą byloje, spręstina, kad ieškovės patirtos 4000 Eur teisinių paslaugų išlaidos nesiekia Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl, teismo įsitikinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo mažinti ieškovės patirtas teisinių paslaugų išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad tenkintini ieškovės reikalavimai dėl pavardžių nustatymo, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dėl bendravimo tvarkos nustatymo, iš dalies tenkintini ieškovės reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo, dėl atsakovo prisidėjimo prie papildomų išlaidų, dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, dėl kelionės į (duomenys neskelbtini) išlaidų priteisimo, dėl kompensacijos priteisimo ir atmestini ieškovės reikalavimai dėl santuokos nutraukimo pagrindų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, dėl su šuns priežiūra susijusių sumų priteisimo, dėl nekilnojamųjų daiktų atidalijimo būdo, dėl automobilio pripažinimo asmenine nuosavybe, t. y. tenkinant 42,30 proc. reikalavimų dalį, ieškovei priteistinas iš atsakovo 176,90 Eur žyminis mokestis ir 1692 Eur teisinių paslaugų išlaidos, iš viso priteistinos 1868,90 Eur bylinėjimosi išlaidos.

74. Atsakovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad nagrinėjamoje byloje patyrė 3500 Eur teisinių paslaugų išlaidas advokatui susipažįstant su bylos medžiaga, rengiant ir teikiant teismui procesinius dokumentus, papildomus įrodymus, pasirengiant ir dalyvaujant teismo posėdžiuose (1 t., b. l. 139, 182; 4 t., b. l. 71-81; CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Įvertinus atsakovo atstovės suteiktų teisinių paslaugų turinį, užimtumą byloje, dalyvavimą teismo posėdžiuose, taip pat į tai, kad buvo teikiami papildomi procesiniai dokumentai ir rašytiniai įrodymai į bylą, spręstina, kad atsakovo patirtos teisinių paslaugų išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad iš tenkintini atsakovo reikalavimai dėl santuokos nutraukimo pagrindų, dėl pavardžių nustatymo, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dėl įpareigojimo papildomai prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo, dėl bendravimo tvarkos nustatymo, dėl turto padalijimo būdo, dėl kompensacijos už transporto priemonę priteisimo, dėl skolos už elektros energiją ir dujas priteisimo, iš dalies tenkintinas atsakovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo, t. y. tenkinant 94,44 proc. reikalavimų dalį, atsakovui priteistinas iš ieškovės 283,32 Eur žyminis mokestis ir 3305,40 Eur teisinių paslaugų išlaidos, iš viso priteistinos 3588,72 Eur bylinėjimosi išlaidos.

75. Atsižvelgiant į tai, šalims dalies žyminių mokesčių mokėjimai buvo atidėti iki šio sprendimo priėmimo, tenkinus atmetus 57,70 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų dalį bei atmetus 5,56 proc. priešieškinio reikalavimų dalį, valstybei iš ieškovės priteistinas 2249,41 Eur žyminis mokestis bei valstybei iš atsakovo priteistinas 892,59 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 7 d.).

76. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), įvertinus patenkintus patikslinto ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, valstybei iš atsakovo priteistinas 197 Eur žyminis mokestis (CPK 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

77. Iš šalių priteistinos pašto išlaidos valstybei yra mažesnės, nei Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina 8 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, jos iš šalių valstybei nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 96 str.).

78. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

79. Panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimu iš atsakovo, taikytos 2022 m. spalio 28 d. nutartimi.

80. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi, paliktinos galioti iki šio sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti V. M. (pavardė iki santuokos – V.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) d. apskaitos akto įrašą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje apie (duomenys neskelbtini) d. sudarytą šalių bažnytinę santuoką (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo panaikinimo V. M. palikti santuokoje turėtą pavardę – M., T. M. palikti pavardę – M..

Nustatyti, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo neteikia.

Nustatyti nepilnamečių vaikų M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) F. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina V. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 320 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų), mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. spalio 27 d. iki vaiko pilnametystės, mokėjimus atliekant ne vėliau kaip iki kiekvieno einamojo mėnesio 5 (penktos) kalendorinės dienos į V. M. sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti F. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 320 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų), mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. spalio 27 d. iki vaiko pilnametystės, mokėjimus atliekant ne vėliau kaip iki kiekvieno einamojo mėnesio 5 (penktos) kalendorinės dienos į V. M. sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) papildomai apmokėti ½ dalį V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) patirtų išlaidų už nepilnamečių vaikų M. M., F. M. stovyklas, užklasines veiklas (anglų, matematikos, logopedo užsiėmimus ir kt.), nepilnamečių vaikų būrelius (aprangą, avalynę, kitas su jų lankymu susijusias išlaidas), neapsiribojant būreliais mokyklinio ugdymo įstaigoje, apmokėti ½ dalį V. M. patirtų išlaidų, susijusių su nepilnamečių vaikų M. M., F. M. sveikatos priežiūra, reabilitacija, įskaitant ½ dalį kuro išlaidų, jei dėl nepilnamečių vaikų sveikatos priežiūros, reabilitacijos V. M. tenka važiuoti į kitus miestus, kiekvienu atveju mokėjimus atliekant ne vėliau kaip per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo duomenų apie patirtas išlaidas pateikimo T. M. dienos į V. M. sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini).

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) paskiriama nepilnamečių vaikų M. M., F. M. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1050 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimties eurų) išlaikymo vaikams įsiskolinimą, 784,62 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 62 ct) kelionės į (duomenys neskelbtini) išlaidas.

Nustatyti tokią T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) F. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1) T. M. turi teisę vaikus pasiimti iš jų gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio neporinį savaitgalį – penktadienį 18 val. ir grąžinti sekmadienį ne vėliau 18 val.;

2) T. M. turi teisę pasiimti vaikus darbo dienomis ne rečiau nei du kartus per savaitę, atsižvelgiant į vaikų užimtumą ir pamokų trukmę, bei grąžinti juos iki 20 val., užtikrinant tokiu atveju jų mitybą it ugdymo įstaigos skirtų užduočių/ namų darbų atlikimą;

3) T. M., ketindamas pasiimti vaikus, privalo apie tai informuoti V. M. ne vėliau kaip prieš 24 val. sms žinute iki numatomo jų paėmimo momento – suderinant tikslų numatomo paėmimo ir grąžinimo laiką;

4) V. M., T. M. išreiškus valią bendrauti su vaikais ir šiuo periodu atsiradus pateisinamų priežasčių (pvz., liga, svarbus renginys, suplanuota kelionė ir kt.), kliudančių sudaryti sąlygas bendrauti su vaikais, informuoja apie tai T. M. kiek įmanoma operatyviau ir, esant galimybei, pateikia informaciją apie tai, kiek laiko nebus sąlygų vaikų paėmimui. T. M. prašymu V. M. pateikia jam tai patvirtinančius įrodymus;

5) T. M. kartu įsipareigoja paisyti ir teikti prioritetą vaikų interesams tuo atveju, jeigu numatytu bendravimo laiku vaikai turi užimtumą užklasinėje veikloje, pavyzdžiui, lankant būrelius ar vykdant kitas socialiai lavinančias veiklas, tuo atveju derinant vėlesnį vaikų paėmimą ar trumpesnį bendravimo su jais laiką;

6) Tėvo dieną vaikai praleidžia su T. M., Motinos dieną – su V. M.. Tėvo dieną T. M. turi teisę paimti vaikus iš V. M. gyvenamosios vietos nuo 11 val. ir privalo grąžinti į V. M. gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.;

7) kiekvienais neporiniais metais, pradedant nuo 2023 m., T. M. turi teisę praleisti su vaikais šias metų šventes: šv. Velykas, šv. Kalėdas. Bendravimas šiomis dienomis vyksta tokia tvarka: T. M. turi teisę šeštadienį prieš šv. Velykų sekmadienį pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 19 val. Gruodžio 24 d. T. M. turi teisę pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 19 val. ir grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą antrąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) iki 19 val.;

8) kiekvienais poriniais metais T. M. turi teisę praleisti su vaikais Naujuosius metus tokia tvarka: gruodžio 31 d. T. M. turi teisę pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 19 val. ir grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą pirmąją Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) iki 19 val.;

9) T. M. turi teisę kartu su abiem vaikais kiekvienais metais nepertraukiamai praleisti ne mažiau nei du kartus po 15 kalendorinių dienų per vaikų vasaros atostogas. Apie pageidavimą per vaikų vasaros atostogas pasiimti vaikus T. M. raštu (trumpąja žinute ar elektroniniu laišku) informuoja V. M. ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį, nurodydamas terminą, kuriam ketina pasiimi vaikus. Atostogų metu tėvas turi teisę pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val. ryte ir grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20 val. T. M. privalo informuoti V. M. apie tai, kur bus praleidžiamos atostogos, ir užtikrinti V. M. teisę atostogų metu bendrauti su vaikais. T. M. negali reikalauti V. M., kad ji keistų savo iš anksto suplanuotų atostogų su vaikais laiką;

10) visais šioje tėvo bendravimo su vaikais tvarkoje numatytais tėvo bendravimo su vaikais atvejais T. M. neturi teisės su vaikais bendrauti motinos gyvenamojoje vietoje ir su vaikais bendrauja bet kurioje kitoje savo laisvai pasirinktoje vietoje, jeigu šalys dėl to nesutaria atskirai;

11) visais abiejų vaikų pasiėmimo atvejais, kurie trunka ilgiau nei parą, T. M. kartu su vaikais privalo pasiimti šunį ir juo pilnai rūpintis visą vaikų pasiėmimo laikotarpį;

12) šalims sutarus, gali būti taikoma ir kita bendravimo tvarka, tačiau visais atvejais prioritetas skiriamas vaikų interesų tenkinimui.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir V. M. a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę „Audi Q5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir V. M. a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį garažo (be teisinės registracijos), esančius (duomenys neskelbtini).

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį garažo (be teisinės registracijos), esančius (duomenys neskelbtini).

Nustatyti V. M. a. k. (duomenys neskelbtini) uzufruktą naudotis T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis dalimis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis (duomenys neskelbtini), iki kol nepilnamečiai vaikai M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) F. M., a. k. (duomenys neskelbtini) sulauks pilnametystės.

Pripažinti skardos lankstymo stakles asmenine T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Priteisti V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 8350 Eur (aštuonių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimties eurų) piniginę kompensaciją už T. M. parduotas transporto priemones.

Priteisti T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 4710 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų dešimties eurų) piniginę kompensaciją už V. M. atitenkančią transporto priemonę AUDI Q5, 1153 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt trijų eurų) skolą už elektros energiją ir dujas.

Likusiose dalyse atmesti patikslintą ieškinį ir priešieškinį.

Priimti T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priešieškinio reikalavimo dėl likusios skolos dalies priteisimo atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Priteisti V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1868,90 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 3588,72 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 72 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 2249,41 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt devynių eurų 41 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5662.

Priteisti valstybei iš T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1089,59 Eur (vieno tūkstančio aštuoniasdešimt devynių eurų 59 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5662.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2022 m. spalio 28 d. nutartimi.

Palikti galioti iki šio sprendimo įsiteisėjimo laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui – santuokos nutraukimui užregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Danas Lisas