Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-70-1007/2023

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-01-30
Bylos Nr.: 1-70-1007/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-19044-2022-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Daiva Domeikienė
Kaltinamasis: V. M.
Civilinis ieškovas: T. M.
Nukentėjusysis: F. M.
Advokatai: Dalius Vaičiulis, Saulius Staškus, Rita Roščenkovienė

Kategorijos

1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
2.3.6.4.4.1Išteisinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 3 d. ir kt.)
2.3.6.4.4.2Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 4 d. ir kt.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-70-1007/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19044-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 30 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė,sekretoriaujant Agnei Ačienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,kaltinamajai V. M., jos gynėjui advokatui Daliui Vaičiuliui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. M., jo įgaliotai atstovei advokatei Ritai Roščenkovienei,

nepilnamečių nukentėjusiųjų F. M. ir M. M. atstovui pagal įstatymą P. Š. ir jų įgaliotajam atstovui advokatui Sauliui Staškui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. M. buvo kaltinama tuo, kad mušdama sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sutuoktiniui T. M., o būtent: 2022 m. gegužės 28 d., apie 07.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia spyrė T. M. tris kartus į kairę kūno pusę, tuo sukėlė nukentėjusiajam T. M. fizinį skausmą, bei padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – kraujosruvas krūtinės kairiame šone ir juosmens kairiame šone, tai yra kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. M. savo kaltės nepripažino. Nurodė, jog gegužės 28 d. ryte apie 6 val. T. grįžo namo iš pramogų. Grįžęs namo jis užlipo į antrą aukštą, nusiprausė, nuėjo į miegamąjį ir atsigulė į atskirą fotelį. Po kelių minučių atsikėlė kitame kambaryje miegojęs sūnus F. M., kuris jau norėjo keltis. Sūnui pasakė dar pagulėti, nes buvo labai anksti. Po 10-20 minučių sūnus vėl klausė, ar gali keltis. Ji atsikėlė taip pat, kambaryje juto alkoholio kvapą. Atsidarė langą. T. dar nemiegojo ir ji jam reiškė priekaištus, kad išeina nieko nepranešęs. T. pakilo iš lovos ir ji pamatė jį labai agresyvų. Tuo metu ji turėjo telefoną ir pardėjo filmuoti, nes suprato, kad jis ją puls. Jai einant iš kambario T. ją vijosi į apačią laiptais, persisvėręs per turėklus, čiupo ją už plaukų. Skausmas buvo didžiulis, labai išsigando, šaukė. Tada T. užlipo į viršų. Peržiūrėjusi filmuotą medžiagą pamatė, kad įvykį matė sūnus. Būdama apačioje išgirdo didžiulį daužomų daiktų triukšmą. Užlipo į antrą aukštą pažiūrėti ką T. daro, bet jis jos neįsileido. Tada ji išsikvietė policiją. T. sudaužė spausdintuvą, jį nunešė į garažą, bet iki atvykus pareigūnams spausdintuvą atnešė į kambarį, kad parodytų pareigūnams. Atvykę pareigūnai užfiksavo įvykį, apžiūrėjo jos nubrozdinimus. Ją atžiūrėjo moteris, o T. teisme apklaustas pareigūnas. T. ji tikrai nespyrė ir nebuvo prie jo priėjusi. Nuo lango iki jo buvo apie 3 metrų atstumas. Ji jam priekaištus reiškė žodžiu. Priminėje apklausoje galbūt paaiškino kažką daugiau. Atsakydama į klausimus nurodė, jog jos darytas vaizdo įrašas yra pateiktas byloje arba gali būti pateiktas priešpriešinėje byloje. Nežino kaip sužalojimai atsirado ant nukentėjusiojo kūno, gal jau grįžo su kažkokiais sužalojimais. Jos filmuotoje medžiagoje ant jo nesimato jokių sužalojimų. Mano, tokia yra nukentėjusiojo gynybinė pozicija. Nesutinka su jokia nukentėjusiojo parodymų dalimi. Jų santykiai yra įtempti. Paskutinį pusmetį iki įvykio jam rašė žinutes, nereaguodavo į jos pasakymus, išeidavo kada norėjo ir kur norėjo. Užblokavo visas paskyras, užblokuoja jos skambučius, kad su juo nesusiektų. Po antro vaiko buvo sunku gyventi ir auginti vaikus. Jie dažnai pykosi, jis šmeiždavo ją prieš vaikus, žemindavo. Labiausiai įtempti paskutiniai du metai. Iki įvykio santykių kaip sutuoktiniai nepalaikė, jis jai jokios pagalbos nesuteikė. Ji jam siūlė geranoriškai skirtis. Šiuo metu yra paduotas ieškinys skyryboms, jis paduotas po įvykio. Dėl skyrybų kreipėsi ji. Pagrindas yra dėl T. M. kaltės, kad nesutaria, kad neprižiūri vaikų, yra paminėtas ir smurtas. Posėdis dar neįvyko. Gal T. nori ją apšmeižti, parodyti, kad ir ji gali nukentėti. Atvykus policijos pareigūnams, T. sakė, kad, jei ji rašo pareiškimą, tada ir jis rašys. Įvykio vietoje T. pareigūnams aiškino, kad ji jam spyrė 3 kartus ir tada jį nusivedė parodyti aplinkybių. Ji jam nespyrė. Iš vaizdo įrašo matė, kad vienas vaikas stovėjo tarpduryje ir matė, kaip ją tempė už plaukų. Vaikai nematė kaip ji trenkė T.. Atsikėlusi ji išėjo iš kambario ir daugiau ten nieko nebuvo. Po įvykio kalbėjo su vaikais. Vaikai jau yra girdėję jų barnius ir šmeižtą, yra pripratę prie tokio elgesio. Smurtą prieš ją panaudojo jau ne pirmą kartą, bet vaikams nematant. Konfliktą girdėjo ir F., ir M.. F. matė įvykį ant laiptų. M. buvo su ausinėmis ir nebenorėjo klausytis barnio. Psichologiškai F. viduje jaučia nukentėjimą, nes matė kaip skriaudžia jo mamą. Buvo sugadintas spausdintuvas ir kompiuteris. Kompiuterį perlaužė per pusę ir jis nebenaudojamas. Tie daiktai buvo namuose, spausdintuvas buvo miegamajame ant staliuko, o ant viršaus kompiuteris. Jis daiktus taip daužė, kad atrodo sienos drebėjo. Spausdintuvas buvo apačioje, nes T. jį nunešė į garažą, o ji jį parnešė, kad jį pamatytų pareigūnai, bet nežino ar pareigūnai fiksavo daiktus. Grįžusi iš nuovados padarė kambario nuotraukas. Staliukas, ant kurio stovėjo spausdintuvas, buvo juodas, nuotraukoje yra tas staliukas. Ji iš karto nematė sudaužyto kompiuterio, bet spausdintuvą rodė pareigūnams. Skambindama 112 pranešė, kad smurtaujama namuose matant vaikams. Nesutinka su civiliniu ieškiniu, nes ji jam nieko nepadarė. T. visada išeidavo pramogauti, o dėl to ji supykdavo. Ji tylėdavo ir laukdavo, kada jis atsiprašys. T. triukšmo nekeldavo, bet šmeiždavo įvairiais žodžiais, kad tai šiukšlių neišnešė, tai daiktą ne ten padėjo. Yra ir anksčiau smurtavęs prieš ją, bet ji niekur nesikreipė. Šio įvykio metu grįžęs jis triukšmo nekėlė, bet jai nepranešė kur išvyko. Dieną prieš ji su vaiku buvo ekskursijoje ir, grįžusi apie 18 valandą namo, jo neberado, o jis jai nieko nepranešė. Jam grįžus ji jo klausė, kodėl jis nepranešė, kad išėjo, ir pradėjo priekaištauti. Tokią jo reakciją gal sukėlė alkoholis. Ji T. jokiais žodžiais neįžeidinėjo, tik jo klausė, kodėl jis nieko nepranešė. Ji jam neliepė keltis ir jo nežadino, nes jis dar net nemiegojo. Kambaryje tarp jų kontakto nebuvo, tik jam atsikėlus veide matėsi agresyvumas. Nuo jo iki durų buvo apie 4 metrus. Jis ją griebė už plaukų, nes ji pabėgo. Jai buvo padarytas dešinės kojos sužalojimas ir dešinės rankos, kai trenkėsi į turėklus. Rankos sužalojimo iš karto nepastebėjo, nes buvo tik sumušimas, o ant kojos buvo nubrozdinimas. Ji tik atsikėlusi rankose turėjo telefoną, pareiškė priekaištus T. ir pamatė, kad jau bus blogai, sugalvojo, kad reikia filmuoti. Pradėjo filmuoti jam atsikėlus ir žengus 3 žingsnius nuo fotelio. Iš pradžių nefilmavo, nes nesuprato, kad jis ją puls. Girdėjo, kad pareigūnas sakė, kad buvo užfiksuotas abipusis smurtas. T. pareigūnams galėjo prisipažinti, kad tempė už plaukų ir mušė, bet ji jam tikrai nespyrė. Ji nežino, kas įvyko tą vakarą, kad T. buvo agresyvus. Savo kaltės konflikte neįžvelgia. Jam žinutes rašė apie santykių pabaigimą jau seniai, bandė išsaugoti šeimą. Ji gal ir norėjo susitaikyti, bet taip pasielgęs, jis galėjo pirmas rodyti iniciatyvą. T. jos atsiprašė tik praėjusio posėdžio metu. Neatsakys į klausimą, kiek pinigų paprašė už susitaikymą. Sūnus įvykį matė, kai vyras ją vijosi laiptais. Miegamajame įvykio vaikai nematė ir nenukentėjo. Įvykio metu ji buvo nedarbingume, jai buvo daryta operacija pilvo srityje. Tuo metu ji sunkiai vaikščiojo ir negalėjo smurtauti, nes keldama koją juto skausmą pilvo apačioje. Fotelio šonų aukštis yra 60 cm, plotis 90 cm ir tokiame aukštyje negalėjo pakelti kojos ir padaryti jam sužalojimų. Vyras užsiiminėja statybos darbais, stogo dengimu. Darbo metu vyras yra patyręs nubrozdinimų. Tikrai su nukentėjusiuoju jokio kontakto neturėjo, laikydamasi atstumo pareiškė priekaištus. Į ligoninę ją paguldė balandžio 7 d. ir operavo 8 d. Nedarbingumą turėjo 3 mėnesius. Ji nebūtų galėjusi pakelti aukščiau kojos, nes yra nemaža fotelio atrama. Vyras gulėjo tiesiai ant nugaros. Jis melavo, kad gulėjo šonu, jis gulėjo ant nugaros ir matė ją, kai ji jam reiškė priekaištus. Jei būtų sudavusi ranka, būtų sužalojimų ir ant jos rankos. Dieną prieš įvykį važiavo į ekskursiją su sūnumi ir jai nebuvo uždrausta vaikščioti. Po įvykio ji bėgo laiptais žemyn ir nebegalvojo apie pilvo skausmus. Jai nebuvo uždrausta vaikščioti, kaip tik turėjo daugiau judėti. Vaikščioti ji galėjo, bet saugojosi, aktyviai nesportavo ir kojų nekilnojo.

3. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis T. M. nurodė, jog šių metų gegužės 28 d. namo grįžo apie 5 val. ryto ir nuėjo miegoti. Iš sutuoktinės išgirdo krūvą priekaištų. Ji išvadino „pijoku“, valkata. Jis atsigulė į šalia esantį fotelį ir užmigo. Apie 7 val. ji pradėjo jį žadinti ir liepė eiti gaminti valgį. Jis nesikėlė ir liepė leisti miegoti. Tada pajuto smūgį į šoną. Vėliau ji sugrįžo, atsidarė duris ir vėl priekaištavo, kur jis buvo, liepė keltis. Jis jai liepė palikti jį ramybėje. Ji tempė jo antklodę, jis nesikėlė, o ji jam koja įspyrė į šoną ir išėjo. Vėliau vėl atėjo ir liepė jam keltis. Jis nesikėlė, ji agresyviai jį puolė ir vėl spyrė iš kojos. Tada atsikėlęs bandė ją pasivyti ir, bandydamas ją sučiupti, patempė už plaukų. Tada ji pradėjo šaukti ir pasakė, kad iškvies policiją. Jis apsirengė ir laukė pareigūnų. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog atvykusiems pareigūnams pasakė kas įvyko ir jį sulaikė. Pareigūnai jį apklausinėjo kaip kas vyko, klausė, į kurią vietą buvo spirta, jis parodė savo lovą, nupaveikslavo vietą, kur jam buvo spirta. Pareigūnai klausė, kas įvyko. Jis aiškino, kad grįžęs atsigulė miegoti, o kaltinamoji prieš jį smurtavo ir tai išprovokavo patempimą už plaukų. Žmona tuo metu buvo apačioje. Pareigūnai paveikslavo lovą, šoną, kur jam spyrė (kairės nugaros pusę). Paveikslavo tą pusę, nes jis nurodė, kad jam spyrė į tą vietą. Buvo paraudę, bet nebuvo taip, kad bėgtų kraujas. Paraudimą matė savo akimis, matė ir pareigūnas. Nepasakys kiek laiko laikėsi paraudimas. Jį sulaikė ir paleido po paros, būdamas sulaikytu, negalėjo apsižiūrėti, bet grįžus „mėlynė“ matėsi. Tyrėja jam nurodė nuvykti pas specialistą, jis apžiūrėjo šoną, nustatė „mėlynes“ ir viską perdavė tyrėjai, jam smulkiai nieko neaiškino. Jis gavo tris smūgius į kairę nugaros pusę. Pirmą kartą nematė su kuo ji sudavė, nes buvo nusisukęs. Buvo nusisukęs į sienos pusę ir pačios kaltinamosios nematė. Lovoje gulėjo nuogas, užsiklojęs antklode. Stengėsi būti nusisukęs į sienos pusę ir į ją nežiūrėti. Antrą kartą smūgį gavo su koja, nes jau matė. Trečią kartą smūgį gavo į tą pačią vietą, kitur nebuvo suduota. Po specialisto apžiūros ant kūno (kairio juosmens) matė kelių centimetrų „mėlynę“. Kitų sužalojimų nebuvo. Iki įvykio nebuvo susižalojęs ir „mėlynė“ atsirado dėl kaltinamosios smūgių. Specialistas gal apžiūrėjo visą nugarą, bet detaliai nepasakojo ką surašė, tik pasakė, kad perduos tyrėjai. „Mėlynės“ ant krūtinės nebuvo, nieko nejuto ant priekio. Sužalojimo nesigydė, „mėlynės“ praėjo savaime. Skausmas jutosi apie savaitę. Po pirmo smūgio pajuto 9 balų skausmą, antras – 8, trečias taip pat. Smūgiai jam sukėlė fizinį skausmą. Pareigūnams iš karto pranešė, kad jam buvo spirta ir parašė pareiškimą. Vaikai nematė kai jam buvo spirta, kambaryje buvo tik jis ir kaltinamoji. Vaikai galėjo girdėti barnį. Toks smurtas buvo pirmas, bet žmona yra konfliktiška. Santykiai tarp jų iki konflikto buvo prasti, nerasdavo bendro sutarimo, pykosi dėl pinigų. Negavusi pinigų, ji elgiasi piktybiškai, provokuoja. Kelia problemas dėl išėjimų. Konfliktas kilo, kad grįžo tokiu laiku. Jis be šeimos pramogavo mieste. Jautėsi blaivus, bet pareigūnams įpūtė 0,9 promilių. Po įvykio tiesiogiai su kaltinamąja nebendrauja, tik dėl vaikų. Ji naudojasi situacija, nes neleidžia pasiimti daiktų. Iš pradžių jie bandė taikytis, bet iš jos pusės to nėra. Ji padavė pareiškimą dėl mediacijos, bet negalėjo bendrauti dėl paskirtos kardomosios priemonės. Jie išsakė savo lūkesčius, bet jos labai dideli piniginiai reikalavimai. Jis nepradėjo skyrybų bylos ar kaltinamoji nepradėjo, nežino. Priešpriešinėje byloje savo kaltę pripažįsta. Civilinį ieškinį reiškia 900 eurų sumai. Jau pusę metų negali grįžti namo, negali bendrauti su vaikais ir turi gyventi pas mamą, tai sudaro nepatogumus. Patyrė žalą, nes negali matytis su vaikais. Palaiko ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Tokia žalos suma, nes kitoje byloje kaltinamoji yra pareiškusi 1000 eurų sumai. Jis vykdo individualią veiklą, dengia stogus. Dėl civilinio ieškinio sumažinimo ar susitarimo, nežino. Prašo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas. Po įvykio su vaikais bendravo. Žmona iš karto neleido bendrauti. Yra sudarę rekomendacinę sutartį, jis jos laikosi. Paskutinį kartą su vaikais bendravo trečiadienį. Santykiai tarp jų geri. Po įvykio kalbėjo su vaikais, bet dabar stengiasi jo nepriminti. Jie žino, kad tėvai susipyko, kad buvo policija ir viskas. Klausinėja, kada grįš namo. Vaikai nieko nesakė apie įvykio matymą. F. pasakojo, kad mamytė jam pasakojo, kas nutiko. M. iš viso nekalba apie įvykį ir klausimų neužduoda. Įvykio metu, kai jis gulėjo lovoje, mano, vaikai miegojo savo kambariuose tame pačiame aukšte. Kaltinamosios pokalbių su vaikais negirdėjo. Grįžęs atsigulė į gretimą fotelį. Kaltinamoji gulėjo tame pačiame kambaryje, bet nemiegojo. Jam tik įėjus į kambarį, ji pradėjo reikšti nepasitenkinimą. Jis atsigulė ir užmigo. Prabudo, kai kaltinamoji pradėjo jį žadinti ir šaukdama liepė keltis. Pirmu kartu jis stengėsi miegoti, nieko jai nesakyti ir nesivelti į konfliktą. Nematė, kaip ji buvo apsirengusi. Nežino, kodėl ir kada ji atsikėlė. Po pirmo smūgio jai išėjus stengėsi užmigti, bet nebeužmigo. Girdėjo ją kalbant apačioje ir reiškiant pretenzijas. Jis atsikėlė ir užsidarė duris. Antrą kartą ji grįžo už poros minučių. Pakankamai greitai, maždaug 10 minučių bėgyje nuo pirmo smūgio, jis ją pasivijo. Įvykio jis nefiksavo. Antrą kartą atėjusi ji rankoje turėjo telefoną ir viso įvykio metu jį turėjo. Pirmą kartą nematė, bet antrą ir trečią kartą ji turbūt turėjo telefoną ir bandė filmuoti. Su vaizdo įrašu nėra susipažinęs. Su kaltinamosios parodymais yra susipažinęs. Blogai vertina tai, kad ji kaltės nepripažįsta. Ji viską išprovokavo, o nori būti nekalta. Savo smurtavimu ir negražiais žodžiais, telefonu bandydama nufilmuoti, kad jis kažką jai padarytų, išprovokavo plaukų patempimą. Jis neatėjo pas ją ir neužpuolė. Tarp jų būdavo konfliktų dėl jo pramogų mieste ir grįžimo tokiu laiku. Įtemti santykiai buvo jau kelis mėnesius, ir ji, ir jis išeidavo su draugais, bet tik jam išėjus prasidėdavo konfliktai. Jai buvo viskas galima, ji galėdavo išeiti ir grįžti bet kada, jis jai nieko nesakydavo. Nebuvo pagarbos vienas kitam. Negali pasakyti tiksliai su kuria koja ir kuria kojos vieta ji jam spyrė, daro išvadą, kad gal kulnu. Policiją iškvietė V., bet sulaikė abu. Jis savo sužalojimų nuotraukų nesidarė. Susitaikyti nepavyko dėl V. nenoro, gal keršto. Gegužės 27 dienos žinutes perskaitė tą patį vakarą ir į jas neatsakinėjo. Norėjo susitaikyti ir nebūtų net reiškęs ieškinio, bet kadangi ji pareiškė ieškinį, tai pareiškė ir jis. Jis sutiktų taikytis, atsisakyti savo ieškinio. Nežino, ar įvykio metu buvo kažkas sudaužyta. Specialiai niekas nebuvo sugadinta. Jis grįžęs miegojo ištiesiamame fotelyje, kaip viengulėje lovoje. Jo galva buvo į fotelio pusę prie atramų. Šoninės atramos yra 15-20 cm dydžio. Policijos jis nekvietė, nes norėjo viską išspręsti taikiai. Tuo metu, kai ji smurtavo, gal mintyse ir ketino kviesti policiją. Į medikus nesikreipė, nes dėl „mėlynės“ jie nieko negalėtų padėti. Skausmo lygis tuo metu buvo apie 8, bet visą savaitę tokio skausmo nejuto. 9 balų skalėje skausmą juto kontakto metu. Jis buvo momentinis, o ne ilgalaikis. Sutrenktą vietą vėsinti nebuvo kada, nes atvyko policija. Nuo pirmo smūgio sudavimo iki policijos atvykimo viskas vyko iki pusės valandos. Jis norėjo viską išspręsti taikiai, pareigūnai perspėjo, kad, jeigu parašys pareiškimą, bus ilgas procesas. Parašė pareiškimą, nes ji jam įspyrė, bet ne dėl to, kad kaltinamoji parašė pareiškimą. Jeigu V. būtų pasakiusi, kad taikomės, tada jis pareiškimo nebūtų rašęs. Pirma aplinkybes pareigūnams pasakoti pradėjo V., nes ji kvietė pareigūnus. Jie buvo atskiruose kambariuose ir pareigūnams jis nurodė, kad buvo ir prieš jį smurtauta, tada nusivedė į viršų parodyti įvykio vietos. Pirma civilinį ieškinį pareiškė kaltinamoji, todėl pareiškė ir jis. Daiktai (spausdintuvas) galėjo nukristi. Jis asmeniškai jokių daiktų nesugadino. Galėjo bėgant užkliūti su durimis ir sulūžti, bet jis specialiai nieko nelaužė. Sunku pasakyti, kas dar sulūžo, nes tiek laiko nebuvo namuose. Pareigūnai jį apžiūrėjo ir fotografavo įvykio vietoje. Pareigūnai nenurodė, ką fiksavo, bet pasakė, kad matosi paraudimas. Susipažino su byloje esančiu pareigūno protokolu, matė tik nuotraukas, bet ką užrašė, nepamena. Teismui perskaičius 2022 m. gegužės 28 d. asmens apžiūros protokolą ir peržiūrėjus jo priedą – nuotraukas (1 tomas, b. l. 48–53), nuketėjusysis nurodė, jog prisimena, kad pareigūnas pasakė, kad matė paraudimą ir jį matavo su liniuote. Vienas smūgis buvo iš nugaros ir jo nematė, kiti du smūgiai buvo suduoti irgi iš nugaros, tik jog galva buvo pasukta. Jis nenorėjo veltis į konfliktą, bet V. matė visą. Gulėjo ant šono, gal 90 laipsnių kampu. Stengėsi nuo jos nusisukti. Spyris vyko greičiausiai kulnu. Prieš uždarant į areštinę jam liepė nusiauti batus, bet kad apžiūrinėtų nepamena. Sužalojimo papildomai nesifotografavo, jo niekam nerodė. Sužalojimą pirmasis aprašė jį apžiūrėjęs specialistas. Sužalojimai buvo kairės pusės nugaros šono juosmens pusėje.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teisiamojo posėdžio metu specialistas Jurgis Sakalas nurodė, jog tvirtina ikiteisminio tyrimo metu pateiktą specialisto išvadą Nr. 700-2022/04. Nuotraukomis kūno sužalojimų jie nefiksuoja. Krūtinės kairysis šonas yra nugaroje ties apatinių šonkaulių lanku, pereinant į juosmeninę dalį. Foto lentelėje prie 2022 m. gegužės 28 d. asmens apžiūros protokolo ta vieta – krūtinės kairysis šonas yra fiksuotas 2 nuotraukoje. Asmenį jis apžiūrėjo birželio 1 dieną. Sužalojimui padaryti reikėjo 3 smūgių buku kietu daiktu arba jie galėjo atsirasti po griuviminės traumos atsitrenkus į kietą, buką daiktą. Pateiktose nuotraukose sužalojimo nemato, tačiau tik nubrozdinimai ir žaizdos matomi iš karto po sužalojimo padarymo, o kraujosruvos gali išryškėti praėjus keletui valandų po smūgio sudavimo ar net kitą parą. T. M. buvo apžiūrėtas valandos ar kelių bėgyje po įvykio. Įvykis buvo gegužės 28 d. 7 val. ir kraujosruvos išoriškai galėjo būti nepastebimos ir išryškėti vėliau. Prieš atliekant tyrimą buvo nurodyta, kad buvo 3 kartus spirta, bet konkrečiai iš kraujosruvų negalima nustatyti kokiais kietais bukais daiktais jos buvo padarytos. Jeigu būtų nustatyta, kad asmuo griuvo ir atsitrenkė į buką daiktą tomis vietomis, kur yra kraujosruvos, tai neprieštarautų išvadai. Ne eksperto kompetencija spręsti, ar sužalojimus galėjo pasidaryti pats asmuo, bet pats asmuo tą sritį gali pasiekti. Iš turimų duomenų nėra galimybės nustatyti kuo buvo padaryti sužalojimai. Sužalojimai galėjo būti padaryti prieš 3-5 dienas. Kategoriškai negali spręsti, bet šviežiai padarytos kraujosruvos turi violetinį atspalvį, o paskui pradeda mėlynuoti, todėl tikėtina, kad reikėjo 3 parų. Birželio 1 d. 11 val. padaryta apžiūra ir apytiksliai sužalojimas galėjo būti padarytas ir gegužės 27 dieną. Kraujosruvos ryškumas, spalvos pasikeitimas priklauso ir nuo organizmo savybių. Penkta para yra gegužės 28 diena, įskaičiavus birželio 1 dieną. Išvados teikimui jam nebuvo pateikta papildomų dokumentų, tik aprašytos įvykio aplinkybės.

5. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Edgaras Valužis nurodė, jog dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Teisme pamatęs bylos dalyvius, prisiminė įvykį. Vyko į pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje. Gali būti, kad į (duomenys neskelbtini). Atvykus pasitiko moteris ir vyras, buvo abipusis smurtas. Žino, kad jis vykdė vyro apžiūrą ir įvykio vietos apžiūrą, kad buvo išrauti plaukai. Dėl šio įvykio yra apklausiamas pirmą kartą. Tuo metu ir dabar, pareigos tos pačios, reaguoja į įvykius. Tada dirbo su kolege Živile Mažulyte. Mano, jog jis daugiau kalbėjo su vyru ir buvo nustatyta, kad buvo abipusis smurtas artimoje aplinkoje. Jis turėjo spręsti, ar yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, ir surašė dokumentus. Apžiūrėjo įvykio vietą ir vyriškio apžiūrą. Atliko pirminius veiksmus, reagavo į įvykį, turėjo nustatyti, ar buvo nusikalstama veika, atliko įvykio vietos apžiūrą. Įvykio metu naudojo kūno kamerą. Tiksliai nepasakys, ką aiškino asmenys, bet prisimena, kad buvo abipusis smurtas. Konfliktas atrodo buvo dėl to, kad vyras grįžo išgėręs. Atliko įvykio vietos apžiūrą ir užpildė dokumentus, fotografavo įvykio vietą, jei gerai prisimena, atrodo, buvo dvi įvykio vietos. Jis rašė vieną protokolą ir įvykio vieta buvo antrame aukšte. Negali pasakyti, ar apžiūrint įvykio vietą dar kažkas dalyvavo. Jis apžiūrėjo vyrą, nes buvo apnuoginta jo nugara ir jis pasakė, kad irgi nukentėjo, atrodo buvo nubraižyta nugara. Negali pasakyti, ar dėjo liniuotę ir ar buvo užfiksuoti sužalojimai. Neatsimena kokius duomenis užfiksavo. Protokole užfiksuoti duomenys yra teisingi. Neprisimena, ar matė sužalojimus. Negali pasakyti, ar naudojo kūno kamerą apžiūros metu. Jeigu protokole nenurodyta, kad buvo naudojama kūno kamera, reiškia ir nebuvo naudota. Dažniausiai viso įvykio metu naudoja kūno kamerą. Neprisimena ką aiškino nukentėjusysis. Jeigu sužalojimų jis nemato, tada taip ir nurodo protokole. Teismui perskaičius 2022 m. gegužės 28 d. asmens apžiūros protokolą (1 tomas, b. l. 48–53), liudytojas atsakydamas į klausimus nurodė, jog, jeigu protokole taip parašyta, reiškia sužalojimų jis nematė. Neprisimena kaip rašė tarnybinį pranešimą, bet ten surašyti duomenys yra teisingi ir teismas gali jais remtis. Protokole teiginys – „akivaizdžių sužalojimų nesimato“, reiškia, kad sužalojimų plika akimi jis nematė. Žino, kad tuo metu namie buvo nepilnamečiai vaikai, buvo iškviesti vaikų teisių specialistai, nes abu asmenys buvo sulaikyti ir pristatyti į komisariatą. Asmenys buvo sulaikyti, bet nežino kas vyko toliau po pristatymo į komisariatą. Jiems atvykus į įvykio vietą, vaikai buvo, vėliau išėjo į savo kambarį. Jis neprisimena, ar jie klausė, ar vaikai matė įvykį. Jie turi aiškintis aplinkybes, ar vaikai matė įvykį, ar nukentėjo ir apie tai pildyti dokumentus. Šiuo metu neprisimena aplinkybių apie vaikų dalyvavimą ir ką pildė dokumentuose, bet jeigu kažkokios aplinkybės yra pažymėtos, reiškia taip ir buvo. Jis rašė tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, kokias aplinkybes nurodė, neprisimena. Atlikęs šiuos veiksmus, ikiteisminio tyrimo byloje neatlikinėjo. Neprisimena kokį smurtą patyrė nukentėjusysis. Buvo išklausytos abi pusės ir nustatyta, kad buvo abipusis smurtas.

6. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja Živilė Mažulytė nurodė, jog prisimena įvykį, aplinkybes, kuriomis jai matyti proceso dalyviai. Buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus juos pasitiko moteris, ji verkė ir nurodė, kad prieš ją smurtavo vyras. Kolega nuėjo pabendrauti su vyru. Išsiaiškinus aplinkybes buvo nustatytas abipusis smurtas artimoje aplinkoje, abu asmenys buvo pristatyti į policijos komisariatą ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Į įvykį ji reagavo kartu su vyriausiuoju patruliu Edgaru Valužiu. Ji buvo ekipažo vyresnioji. Buvo daromas vaizdo įrašas kūno kameromis. Ikiteisminį tyrimą pradėjo ne jie, bet įvykio vietos foto lentelę darė, surašė tarnybinį pranešimą. Moteriai ir vyriškiui pasireiškė fizinis skausmas. Jie buvo pasiskirstę darbais, ko gero, ji atliko moters apžiūrą, bet tiksliai kokius dokumentus surašė, nepamena. Ji tiksliai nepamena kaip jie pasiskirstė darbais. Smurtas buvo abipusis, bet, ko gero, pareigūnus iškvietė moteris, nes ji juos pasitiko. Ji juos kvietė kaip nukentėjusioji, nes buvo konfliktas su vyru. Neprisimena kokias aplinkybes nurodė vyras. Ne iš karto išsiaiškino, kad buvo abipusis smurtas. Apklausus moterį, vėliau kolega nuvyko išsiaiškinti su vyru ir paaiškėjo, kad fizinį skausmą pajuto ir jis. Neprisimena, ar atlikinėjo kaltinamosios kūno apžiūrą. Įprastai atliekant kūno apžiūrą, jeigu asmuo apsinuogina, vaizdo įrašo kūno kamera nedaro. Dėl įrašo darymo ar ne, sprendžia pats pareigūnas. Kamerą naudoja visada, bet apžiūrint asmenį jie sprendžia, ar asmenį filmuoti. Jei nefilmuoja, tada daro tik nuotraukas. Neatsimena, ar įvykyje dalyvavo vaikai. Atvykę į įvykio vietą jie visada pradeda filmuoti, o išjungia priklausomai nuo aplinkybių, kai įvykis būna baigtas. Nepamena kada ji išjungė savo kamerą. Ji nemato, kada kolega išsijungia savo kamerą. Nepamena kokius sužalojimus patyrė vyriškis, o moteriai, atrodo, buvo išrauti plaukai. Daugiau aplinkybių neprisimena. Jeigu ir buvo pokalbis su nukentėjusiuoju, neprisimena kokius sužalojimus jis patyrė. Nukentėjusysis pareiškė, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas, bet kokie sužalojimai jam padaryti nepamena. Jeigu būtų buvęs kažkoks akivaizdus sužalojimas, būtų vykęs greitosios pagalbos automobilis. Vizualiai nepamena, ar buvo akivaizdžių sužalojimų.

7. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pradėtas 2022 m. gegužės 28 d., surašius tarnybinį pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, jog 2022 m. gegužės 28 d., apie 07.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, blaivi V. M. sumušė savo neblaivų (0,90 prom.) sutuoktinį – T. M., koja 3 kartus spirdama į apatinę nugaros dalį, kairėje pusėje. Nukentėjusysis dėl sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigą nesikreipė. Aplinkoje gyvena nepilnamečiai asmenys: M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir F. M., gim. (duomenys neskelbtini), kurie galimai matė ir girdėjo fizinį konfliktą. Įvykio vietos ir asmens apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta. T. M. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių AVPK VTT areštinę (1 tomas, b. l. 6–9).

8. 2022 m. gegužės 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vietos – namo, adresu (duomenys neskelbtini), antrame aukšte esančio miegamojo kambario apžiūra. Nurodyta, jog kambario kairėje pusėje ant žemės yra išmėtyti įvairūs daiktai. Dešinėje pusėje yra dvi miegamosios lovos. Apžiūrėta lova, esanti arčiau kambario lango, ant kurios yra raudonos spalvos antklodė. Nurodoma, jog minėta lova yra įvykio vieta. Apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta, filmuota Bodycam Nr. BOF1EC5FD50E, BOF1EC60452C (1 tomas, b. l. 12–24).

9. Policijos registruojamų įvykių registro išraše užfiksuota, jog 2022 m. gegužės 28 d. 7.27 val. gautas V. M. pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini), jog neblaivus vyras smurtauja prieš pranešėją, yra agresyvus, tempė už plaukų, namie yra 2 nepilnamečiai vaikai. Smurtas abipusis (1 tomas, b. l. 25–30).

10. 2022 m. gegužės 28 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog apie įvykį pranešė V. M., kuri įtariama smurtu prieš T. M.. V. M. blaivi, susijaudinusi, ant jos kūno matosi sužalojimai. Smurtą patyręs T. M. neblaivus, jam nustatytas 0,90 promilės neblaivumo laipsnis, ant jo kūno akivaizdžių sužalojimų nesimato, sužalojimo vieta pažymėta – kairysis šonas. Nurodyti įvykio liudininkai –nepilnamečiai vaikai – M. M. ir F. M. (1 tomas, b. l. 31–35).

11. 2022 m. liepos 19 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota vaizdo įrašų, atliktų BODY kamera, apžiūra (9 failai). Apžiūros metu nustatyta, jog failas Nr. 2022_0528_073945_001.MP4. Failo trukmė 5.03 min., pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Pareigūnai: laba diena, atvažiavom išsiaiškinti įvykio aplinkybių. Pareigūnai paprašo mažamečio berniuko, kuris pradėjo verkti atvykus policijos pareigūnams, eiti į savo kambarį kol pabendraus su tėveliais. Pareigūnas: kas dabar nutiko, kiek kartu gyvenat, ar policiją pirmą kartą kviečiat? Atsakymas V. M.: policiją pirmą kartą kviečiam, gyvenam penkiolika metų. T. M. nustatomas neblaivumas. T. M.: kartu turim gyventi, nes nėra kur gyventi. Aš ryte grįžau kokią penktą valandą. O ji, ryte atsikėlusi, pradėjo ant manęs šūkaut. Man miegančiam pradėjo daryt, ką dabar padarė. Aš, va sakykim, miegojau, ji puolė, pradėjo daryt va visokias nesąmones, gavosi taip, kad ji supyko, va dabar iškvietė policiją. Atvyko policija. Aš miegantis buvau, mane pažadino tokius dalykus pradėjo daryt. Provokavo viską. Failas Nr.2022_0528_073947_001.MP4. Failo trukmė 5.09 min. Analogiškas apžiūrėtam Nr.2022_0528_073945_001. Failas Nr. 2022_0528_074446_002.MP4. T. M.: aš atsikėliau, ar ką nors dariau, sakyk, vaikams sakiau, šūkavau. Grįžęs penktą rytą rėkavau, šūkavau, kažką dariau. V. M.: tu ne grįžai, bet prižadinai vaiką. Aš langą pradariau, norėjau eit, tu puolei. T. M.: kaip aš puoliau? V. M.: daužei daiktus. Tu iš lovos pakilai, sakei: ko čia vaikštai po kambarį, tu neleidai po kambarį man vaikščiot. Pareigūnas: reikia rast kompromisą. T. M.: aš miegojau. V. M.: o kas sudaužė kambaryje daiktus. T. M.: tu nemiegojai ir dabar nemiegi, tu nuo šešių atsikėlei pult mane. Pareigūnas: jums pirmiausiai reikėtų išspręsti savo santykius, ar jūs norit kartu gyvent ar nenorit. Mes jūsų santykių neišspręsim. Mūsų esminis klausimas, jeigu buvo muštynės ar dar kas nors. V. M.: va, mano plaukai. Taip, va nurovė plaukus prieš vaiką mažą. Pareigūnas: mūsų esminis klausimas kažkuriam buvo sukeltas fizinis skausmas ar nebuvo. V. M.: man buvo sukeltas, už plaukų tampė, va čia, prie laiptų vijos. Pareigūnas: kada čia taip buvo? V. M.: kai aš po kambarį norėjau vaikščioti. Pareigūnas: dėl ko čia visa tai buvo. V. M.: dėl to, kad aš po kambarį norėjau vaikščiot. Aš į kambarį negalėjau įeiti. Dėl to, kad aš po kambarį noriu vaikščiot, o jis negali miegot. Jis varė mane iš kambario, kodėl aš negaliu vaikščiot po savo kambarį. T. M.: atsikėlė, pradėjo spardyti miegantį mane lovoj. Miegojom atskirose lovose, vienam kambarį. Ji atsikėlė, pradėjo rėkaut, šūkaut, spardyt ir sakyti: tu tada grižai, tu tada. V. M.: kur mėlynes, jeigu aš spyriau. Pareigūnas: mėlynių gali ir nebūt. T. M.: aš nenukentėjau, bet tu išprovokavai mane miegantį. V. M.: nemiegantį, tu nemiegojai, tu tiesiog gulėjai lovoj. Kadangi smirda kambaryje, aš atsidariau langus, tu pradėjai varyt mane iš kambario. Aš tada vėl įėjau į kambarį ir tu puolei. Pareigūnas klausia T. M.: ar jums buvo sukeltas fizinis skausmas? T. M.: taip, buvo. Pareigūnas: kaip čia buvo už plaukų? T. M.: taip ir buvo, gal patraukiau, taip įvyko toks konfliktas, taip (rodo ranka, kaip galėjo patraukti už plaukų). V. M.: tu ten viršuj pats daiktus trankai. T. M.: nukrito tavo daiktai nuo kėdės. Pareigūnas: sprendžiam ar buvo sukeltas fizinis skausmas, ar rašysit pareiškimus? V. M.: rašysiu. T. M.: taip, žinoma noriu rašyt, jeigu ji rašys, na reikės gintis, aš nerašyčiau. Aš nieko nedariau ir tikrai niekam nieko nesakiau. Pareigūnas V. M.: kiek balų sistemoje nuo vieno iki dešimties jums buvo sukeltas fizinis skausmas? V. M.: 8 balai. Pareigūnas T. M.: kiek balų sistemoje nuo 1 iki dešimties jums buvo sukeltas fizinis skausmas? T. M.: 9 balai. Pareigūnas: kiek kartų ir kur jums buvo suduota, spirta? T. M.: nepasakysiu, nes aš miegojau. Pareigūnas: turit pasakyt, nes aš forminsiu šitą įvykį. Jeigu jums buvo spirta, jus vis tiek jaučiat, ar jums į galvą buvo spirta, ar į koją buvo spirta, nu pagalvokit. T. M.: į kūną buvo spirta. Pareigūnas: į kūną buvo spirta, bet negalit pasakyti kur į kūną buvo spirta, į galvą, kojas. T. M.: į šoną, du tris gal kartus. Failas Nr. 2022_0528_074448_002.MP4. Failo trukmė 5 min. Vaizdo įrašas analogiškas apžiūrėtam Nr. 2022_0528_074446_002.MP4. Failo trukmė 5 min. Failas Nr. 2022_0528_074945_003.MP4. Failo trukmė 5 min. Pareigūnas: pasidarysim tos vietos apžiūrą, į kairį šoną, du ar tris kartus, iš kojos moteris spyrė ar iš rankos. T. M.: taip pradėjo spardyti, pradėjo priekaištaut. Pareigūnas: jūs pradėjot vytis, ant laiptų pagavot ir ką tada jai darėt, už plaukų tempėt. T. M.: ji kažkaip atgal puolė, gavosi ir už plaukų. Failas Nr. 2022_0528_074947_003.MP4. Pareigūnas: neužbėkim įvykiams už akių, viską ir išsiaiškinsim, čia žinokit ilgas procesas. Dėl to aš ir noriu paklausti vyriškio, kur jums buvo trenkta, kad galėčiau paskirt ekspertizę, pasidaryt tos vietos apžiūrą. O jums buvo į šoną spirta, į kairį šoną du ar tris kartus. Iš kojos moteris spyrė ar iš rankos. T. M.: sakau, nežinau, aš miegojau. Pareigūnas: jūs miegojot, tiesiog priėjo prie jūsų, pradėjo jus spardyt, jūs tada. T. M.: pradėjo priekaištaut, pradėjo spardyt, kur tu būni rytą, kur tu grįžti, nu vienu žodžiu. Pareigūnas: tada jūs pradėjot ją vytis ant laiptų pagavot, ką tada jūs jai darėt, už plaukų tempėt, kad tų plaukų kuokštas atsirado. T. M.: ji atgal puolė, gavosi, kad už tų plaukų paėmiau ir viskas. Pareigūnas: čia ant laiptų už tų plaukų. V. M.: jo, jo čia ant laiptų viskas. Pareigūnai sprendžia klausimą dėl vaikų priežiūros, aiškina, kad abu asmenys turės vykti į komisariatą. Pareigūnas: medikų reikia. V. M.: ne, man nereikia. Va, man koja susibraižė lipant laiptais. Pareigūnas: lipant laiptais susibraižėt koją jo iniciatyva. V. M.: jo, nes aš bėgau tiesiog nuo jo. Pareigūnas T. M.: o jums medikų reikia, nes mes vis vien paskirsim ekspertizę dėl tų patirtų sužalojimų, bet ar jums šiuo metu reikalingi medikai, kad suteiktų kažkokią medikų pagalbą. Supratau. Gerai. Failas Nr. 2022_0528_075444_004.MP4. Failo trukmė 4.14 min. Sprendžiamas klausimas dėl mažamečių vaikų priežiūros. Failas Nr. 2022_0528_075607_004.MP4. Failo trukmė 5.18 min. Sprendžiamas klausimas dėl mažamečių vaikų priežiūros. Fotografuojama įvykio vieta. Pareigūnas: jums viskas buvo ant laiptų, taip? Kurioj vietoj, čia kažkur, aukščiau? V. M. rodo vietą ant laiptų, kur buvo jai sugriebta už plaukų: ne, čia žemiau (konkrečiai kur rodo, nesimato ). Jis buvo persisvėręs, va taip. Failas Nr. 2022_0528_080108_005.MP4. Failo trukmė 3.30 min. Sprendžiamas klausimas dėl mažamečių vaikų priežiūros.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo ir garso įrašą Nr. 2022_0528_073947_001.MP4, patikslinta, jog garso įraše girdisi, kaip nukentėjusysis nurodo, kad „pradėjo spardytis iš kojų“.

13. 2022 m. rugpjūčio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota pranešimo Bendrajam pagalbos centrui apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog pranešimas gautas 2022-05-28 07.24 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). V. M.: noriu, kad atvyktų policija (duomenys neskelbtini), nes čia vyksta smurtas mano atžvilgiu. 112: kas nutiko. V. M.: tiesiog išgėręs smurtaujantis. 112: čia smurtauja prieš jus vyras jūsų. V. M.: taip, daužo daiktus. 112: čia smurtauja prieš jus. V. M.: taip. 112: mušė jus, taip. V. M.: taip, plaukus išrovė. 112: mažamečių yra vaikų. V. M.: taip, 12 ir 14. 112: medikų reikia. V. M.: ne, nereikia. 112: jokių ginklų nenaudojo. V. M.: ne, nenaudojo. Galit atsiųs greičiau policiją, kol nepabėgo. 112: gerai, siunčiam policiją, laukit (1 tomas, b. l. 45–47).

14. 2022 m. gegužės 28 d. asmens apžiūros protokolu užfiksuota T. M. apžiūra. Protokole nurodoma, jog vyras vilki juodos spalvos marškinėlius, juodos spalvos kelnes, juodomis kojinėmis. Apžiūrint vyro galvos ir veido sritį, akivaizdžių sužalojimų nesimato. Apžiūrint pilvo ir nugaros sritį, taip pat akivaizdžių sužalojimų nesimato. Ant vyro kūno akivaizdžių sužalojimų nestebima. Apžiūros metu fotografuota, padarytos sužalojimo – kairiojo šono, nugaros ir bendro vaizdo nuotraukos (1 tomas, b. l. 48–53).

15. 2022 m. gegužės 28 d. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą nurodyta, jog specialistėms 2022 m. gegužės 28 d. 8.35 val. bendraujant su vaiku M. M., kuri buvo savo kambaryje, mergaitė buvo emocionaliai susijaudinusi, pergyveno, kad mama ir tėtis sulaikomi policijos pareigūnų. M. M. pasakojo, kad tokie konfliktai tarp tėvų dažni, tėtis skriaudžia mamą. Šiandien ryte girdėjo konfliktą, bet išsigandusi buvo savo kambaryje, kad negirdėtų kilusio konflikto, užsidėjo ausines ir klausėsi muzikos. F. M. pasakojo, kad šiandien ryte jis prabudo, kai tėtis su mama susipyko, vienas ant kito garsiai šaukė. Išėjęs iš savo kambario pamatė kaip mama bėga koridoriumi, o tėtis ją pagauna už plaukų, ją stumdo. Berniuko teigimu, jis užsidarė savo kambaryje, o neužilgo atvyko policijos pareigūnai (1 tomas, b. l. 57–88).

16. 2022 m. birželio 20 d. tyrėjos nutarimais nukentėjusiaisiais pripažinti nepilnamečiai F. M. ir M. M., nurodant, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad vaikams padaryta neturtinė žala. Jų atstovu pagal įstatymą paskirtas Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas P. Š. (1 tomas, b. l. 134–161).

17. 2022 m. birželio 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 700/2022(04) tiriamojoje dalyje nurodyti objektyvaus tyrimo duomenys: juosmens kairiame šone, ties klubakaulio sparno viršutiniu kraštu, ovalo formos melsva kraujosruva 5 cm x 12 cm. Krūtinės kairiame šone, ties apatiniais šonkauliais, tarp priekinės ir užpakalinės pažastinės linijos projekcijos, dvi melsvos kraujosruvos 2,5 cm x 5 cm ir 2 cm x 4 cm. Nugaroje ir sėdmenyse, nukentėjusio nurodytose vietose, sužalojimo žymių nėra. Pateiktos išvados, jog 1. T. M. padarytos kraujosruvos krūtinės kairiame šone ir juosmens kairiame šone. 2. Rasti kūno sužalojimai padaryti apytikriai prieš 3-5 paras iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą. 3., 4. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo trijų smūgių bukais kietais daiktais. 5. T. M. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tiek sužalojimų visuma, tiek ir kiekvienas sužalojimas atskirai. 6. T. M. kūne rasti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius bukais kietais daiktais, tiek ir griuviminės traumos metu atsitrenkiant į bukus kietus paviršius (1 tomas, b. l. 92).

18. 2022 m. birželio 3 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-19048-22 V. M. pateikė vaizdo įrašą ir 17 nuotraukų (2 tomas, b. l. 108–127).

19. 2022 m. birželio 1 d. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. M. nurodė, jog jam išaiškinta teisė duoti parodymus, atsisakyti duoti parodymus arba atsakinėti į atskirus klausimus, kadangi nusikaltimo padarymu įtariama sutuoktinė V. M.. Išaiškinimą jis suprato ir parodymus duoti sutinka. V. M. yra sutuoktinė, su kuria kartu gyvena apie vienuolika metų santuokoje, o bendrai apie penkiolika metų. Kartu gyvena ir du jų bendri nepilnamečiai vaikai, tai dukra M. M. ir sūnus F. M.. Anksčiau V. M. niekada nėra smurtavusi jo atžvilgiu. 2022-05-27 vakare, apie 19.00 val. jis išėjo į miestą susitikti su draugais, vartojo alkoholinius gėrimus ir į namus grįžo naktį, apie 4 val. Girtas nesijautė. Nori pasakyti, kad namuose tarp jo ir V. yra įtampa, nesutarimai dėl buities, vaikų, pinigų, kad jis mažai uždirba. Grįžęs namo, nuėjo miegoti į miegamąjį. Jame yra dvi lovos. V. miegojo vienoje lovoje, jis atskiroje lovoje. Tuoj pat nuėjo miegoti, kai, apie 7 val. ryto pabudusi žmona, jam pradėjo priekaištauti dėl vėlyvo grįžimo ir ji pati pirma spyrė vieną kartą į nugarą gulint lovoje, taip sukeldama jam fizinį skausmą ir liepė keltis, jis atsikėlė, bet netrukus jai išėjus į kitą kambarį vėl atsigulė į lovą. Po to, gal po penkių minučių V. M. vėl atėjo į kambarį ir tyčia antrą kartą spyrė vieną kartą į nugarą, taip sukeldama jam fizinį skausmą. Nežino tiksliai spyrė į nugarą ar labiau į šoną, bet jei konkrečiai, tai į kairę kūno pusę, nes jis miegojo ant dešinės kūno pusės. Jis tada atsikėlė vėl, o žmona išbėgo pro duris. Jis apsirengė „maikę“, sportines kelnes, išėjo iš miegamojo ir laiptais ėjo į apačią, o sutuoktinė V. M. lipo laiptais į viršų. Ji ant laiptų ranka bandė suduoti jam į veidą ir norėdamas ją nuraminti apkabino ir suspaudė, laikė, kad nusiramintų. Taip laikė iki minutės laiko, ne daugiau. V. M. buvo labai įniršusi, šaukė, vadino jį necenzūriniais žodžiais, neprisimena tiksliai kokiais. Po to V. jis paleido ir ji nuėjo į apačią, o jis į viršų. Jis girdėjo, kad po to V. M. skambino pagalbos telefonu, kvietė policiją, bet ką kalbėjo negirdėjo. Kai atvyko policijos pareigūnai neprisimena ką tiksliai V. jiems aiškino, tačiau ji sakė kažką, kad jis stumdėsi. Po įvykio, medikų pagalbos nei jam, nei V. nereikėjo. Jis pats po įvykio nesigydė, buvo nuvykęs pas teismo medicinos ekspertus. Jis neturi pretenzijų sutuoktinei V. M. ir prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą jos atžvilgiu susitaikius. Tiesiog labai gailisi, kad jiems nepavyko išvengti konflikto. Jam yra išaiškinta teisė pateikti civilinį ieškinį, išaiškinimą suprato ir civilinio ieškinio jis nereiškia (1 tomas, b. l. 99–100).

19.1. 2022 m. birželio 23 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis T. M. nurodė, jog atvykus policijos pareigūnams sakė, kad V. M. spyrė tris kartus į kairį šoną, sukeldama jam fizinį skausmą, o po to apklausos metu jis suklydo sakydamas, kad V. M. spyrė du kartus. Gali pasakyti, kad akistatos metu jis pasakė teisingai, kad V. M. spyrė jam tris kartus sukeldama jam fizinį skausmą. Teisingi parodymai, kaip jis sakė, kad V. priėjo prie jo ir jis pajuto smūgį į kairį šoną, taip supranta, kad spyrė, nes iš nugaros pusės nematė. Tada, kaip sakė, nesuprato spyrė ar sudavė, tuo metu nuo jos buvo nusisukęs. Jis atsikėlė iš lovos, o V. išėjo iš kambario ir jis atsigulė atgal į lovą. Tada V. vėl grįžo atgal į miegamąjį ir pasiėmusi telefoną, kaip jis supranta, jį filmavo ir sakė, pamatysi, ką padarysiu. Tada priėjusi prie jo gulinčio, spyrė jam tyčia vėl antrą kartą į kairį šoną, jau tada nemiegojo, matė ir jau tada kad spyrė, tada V. vėl išėjo iš kambario. Ji atėjo į kambarį trečią kartą, jam spyrė į tą patį šoną, sukeldama jam fizinį skausmą. Spyrė tris kartus. Taip buvo sukeltas fizinis skausmas. V. M. tris kartus spyrė į kairį šoną ir tai galėjo būti, kaip nustatė medicinos specialistai, kraujosruvos krūtinės kairiame šone ir juosmens kairiame šone (1 tomas, b. l. 103–104).

Šalies argumentai

19.2. 2022 m. rugsėjo 14 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis T. M. nurodė, jog dėl įvykio jam padaryta 900 eurų neturtinė žala, taip pat prašo priteisti 600 eurų bylinėjimosi išlaidas. Pateiks civilinį ieškinį. Prašo pripažinti civiliniu ieškovu, bendrai jam padaryta žala 1500 eurų (1 tomas, b. l. 117–118).

Žemesnės instancijos teismas

20. Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gegužės 28 d. apklausiama įtariamąja V. M. nurodė, jog dėl jam pareikšto įtarimo padarius nusikaltimą kalta neprisipažįsta. Savo sutuoktiniui ji jokių smūgių nesudavė. Namas, kuriame gyvena, priklauso abiem, nes pirktas už banko paskolą, kurią mokėjo bendrai. Namas įregistruotas vyro vardu. T. M. yra sutuoktinis, susituokę 11 metų. Kartu gyvena 15 metų. 2022-05-27, kokiu laiku nežino, nes ji pati buvo išvykusi su mažesniu vaiku į ekskursiją ir grįžo namo apie 19.30 val., vyras išėjo iš namų. Beveik kiekvieną savaitgalį jis išeina iš namų pramogauti, dėl to namuose jau kuris laikas santykiai su vyru įtempti. Kur jis būna, nežino. Vyras grįžo namo 2022-05-28, apie 6 val. Pagal kvapą juto, kad jis yra neblaivus. Vyras atėjo miegoti į tą patį kambarį, kuriame miegojo ji, į miegamąjį. Jis atsigulė ant sulankstomo fotelio, atskirai. Namuose auga du nepilnamečiai vaikai 10 ir 14 metų, kurie tuo metu miegojo savo kambariuose. Vyrui atsigulus, ji atsikėlė atidaryti kambario langą, nes jautė stiprų alkoholio kvapą. Tuo metu atsikėlė mažesnis vaikas ir ji susiruošė su vaiku eiti į pirmą aukštą. Miegamieji yra antrame namo aukšte. Tuo metu ji pasakė vyrui pastabą dėl jo elgesio, dėl pramogavimo atskirai nuo šeimos. Po tos pastabos, tarp jų su vyru kilo žodinis konfliktas. Vyras pašoko iš lovos. Ji išsigando jo, nes jis buvo agresyvus. Pradėjo bėgti iš kambario. Jis ją pasivijo ant laiptų laiptinėje ir pačiupo ranka už plaukų. Paėmęs už plaukų, jis smarkiai juos patempė ir tuo metu jai skaudėjo. Taip pat bėgdama į laiptus ji užsigavo koją. Skausmą įvertintų 8 balais iš 10. Ją apžiūrėjo policijos pareigūnai. Jai žinoma, kad dėl jai sukelto fizinio skausmo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas vyro atžvilgiu. Tada vyras grįžo į miegamąjį ir ėmė daužyti daiktus. Ji iš pirmo aukšto norėjo grįžti į miegamąjį pažiūrėti, ką jis ten daro, bet jis neįsileido. Grįžusi į pirmą aukštą, ji iškvietė policiją. Jokių smūgių ji savo vyrui nesudavė. Kodėl jis taip sako, ji nežino, tikriausiai nori ją apšmeižti. Konfliktą matė 10 metų sūnus. 14 metų dukra konflikto nematė, bet galėjo girdėti. Daugiau jokių asmenų namuose nebuvo. Vyras, kai būna neblaivus, būna agresyvus. Ji jo bijo. Kaip jau minėjo, kalta dėl jai pareikšto įtarimo ji neprisipažįsta, nes jokio fizinio skausmo vyrui nesukėlė. Vaikai yra namuose su drauge. Jai išaiškinta, kad kol vyks tyrimas, ji negali gyventi kartu su savo vyru. Ji su vaikais neturi kur išeiti kitur gyventi. Vyrui vaikų palikti negali, nes jis jais nesirūpina. Norėtų, kad išeitų vyras. Jis turi daug draugų, tėvus (1 tomas, b. l. 187).

21. 2022 m. rugsėjo 16 d. papildomos įtariamojo apklausos metu V. M. kalta neprisipažino, nurodė, jog pranešime apie įtarimą nurodytų veiksmų neatliko. Savo parodymus dėl situacijos davė anksčiau, nieko nekeičia ir prašo vadovautis jos ankstesniais parodymais. Mano, kad T. M. ją apkalba dėl to, kad jo atžvilgiu dėl jo nusikalstamų veiksmų jos atžvilgiu pareiškė jam pretenzijas (2 tomas, b. l. 33).

22. 2022 m. birželio 17 d. akistatos tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo metu nukentėjusysis T. M. nurodė, jog jis grįžo namo apie puse penkių ryto. Labai norėjo miego, atsigulė miegamajame ir miegojo ant sulankstomos lovos. V. M. liepė jam keltis, priekaištavo ir liepė keltis, daryti vaikams valgyti. Tada V. priėjo prie jo, jis pajuto smūgį į kairį šoną, taip supranta, spyrė. Tada nesuprato spyrė ar sudavė, buvo nusisukęs nuo jos tuo metu. Jam skaudėjo, bet jis nežino, sudavė ar spyrė. Tada jis atsikėlė iš lovos, o V. išėjo iš kambario, jis atsigulė atgal į lovą. Tada V. vėl grįžo atgal į miegamąjį ir pasiėmusi telefoną, kaip supranta, jį filmavo, taip mano, ir sakė, pamatysi, ką padarysiu. Tada priėjusi prie jo gulinčio spyrė jam tyčia vėl vieną kartą į kairį šoną, jau tada nemiegojo, matė, kad spyrė, tada V. vėl išėjo iš kambario, jis toliau gulėjo lovoje. Ji atėjo į kambarį trečią kartą, jam spyrė į tą patį šoną, vėl liepė jam keltis ir tada ji tyčia spyrė jam trečią kartą į kairį šoną. Spyrė tris kartus. Taip jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Po to V. išėjo žemyn laiptais, jis nuėjo paskui ją, tada ji lipo laiptais į viršų, jis į apačią ir, kai V. priėjo prie jo, ant laiptų bandė jam suduoti, ir jis ją stipriai apglėbė, suspaudė, kad ji nusiramintų, galėjo netyčia patempti jos plaukus. Tyčia tikrai to nedarė. Įtariamoji V. M. nurodė, jog nesusitinka su T. M. parodymais. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini), 2022-05-28, apie 06.00 val. ryto namo grįžo neblaivus jos sutuoktinis T. M.. Ji miegojo miegamajame, jis atsigulė gretimoje sulankstomoje lovoje. Tada jos sūnus iš kito kambario klausė, ar gali keltis, ji paprašė jo pagulėti. Pagulėjo šiek tiek, tada sūnus iš kito kambario vėl klausė, ar gali keltis. Jam pasakė keltis, pati atsikėlė taip pat, atidarė langą, pasakė, kad jai smirdi alkoholiu. Tada T. dar nemiegojo, pradėjo vadinti ją keiksmažodžiais, varė lauk iš miegamojo. Tada T. puolė iš lovos. Jai jis atrodė labai agresyvus, labai, per tiek metų net nematė tokio. Tada ji puolė iš kambario, o T. M. puolė ją vytis. Pamačiusi T. M. agresyvų veidą, labai išsigandusi puolė labai smarkiai bėgti laiptais žemyn, T. ją vijosi, ji tuo metu įsijungė telefone filmavimo kamerą ir T. ją pasivijo, jai atrodė, kad jis tiesiog ją nustums. T. persisvėrė per turėklus, sugriebė ją už plaukų, tempė aukštyn, jai skausmas buvo nežmogiškas, nes sugriebęs už plaukų ją dar taip laikydamas tempė aukštyn, tai išrovė kuokštą plaukų, ir dar to pasėkoje ji į laiptus susitrenkė dešinę koją, į laiptų turėklus susitrenkė dešinę ranką. Viso įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tai matė ir sūnus stovėdamas savo kambario tarpduryje. Po to T. M. užlipo į miegamąjį atgal ir daužė daiktus. Nukentėjusysis T. M. nurodė, jog jis neturi pretenzijų V. M. (1 tomas, b. l. 195–196).

23. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės in dubio pro reo principu ir kaltinamasis turi būti išteisintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-628/2021).

Motyvuojamoji dalis

24. Pažymėtina, jog BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-458/2020). Nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra aptariamos nusikalstamos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą.

25. V. M. kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, todėl nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl jos kaltumo, turi būti įvertinta, ar jos veiksmai atitinka nurodytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamosios V. M. ir nukentėjusiojo T. M. konflikto jokie kiti asmenys, išskyrus pastaruosius, tiesiogiai nematė, todėl esant tokiai situacijai, kai vieninteliai įvykyje dalyvavę asmenys yra galima kaltininkė ir nukentėjusysis, ypač svarbu ne tik atidžiai įvertinti jų parodymus, tačiau ir su nurodytais asmenimis susijusias kitas aplinkybes, galinčias turėti įtakos parodymų vertinimui, ir, be abejonės, visus pirminius duomenis, jeigu juose yra bent kokia dalimi tiesiogiai užfiksuota tiriamam įvykiui reikšminga informacija. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog dar iki konflikto sutuoktinių V. M. ir T. M. santykiai buvo įtempti ir konfliktiški, tyrimo pradžioje nustačius galimą abipusį smurtą, pradėti du atskiri ikiteisminiai tyrimai, kuriuose įtarimai pareikšti tiek V. M., tiek T. M., Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apylinkės teisme nuo 2022 m. spalio 27 d. pradėta civilinė byla Nr. e2-420-841/2023 pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui T. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, neturtinės žalos priteisimo, V. M. ir T. M. bylos nagrinėjimo metu teisme nesusitaikė, todėl, įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, jog sutuoktinių akivaizdžiai konfliktiški santykiai, vykstantys priešpriešiniai ikiteisminiai tyrimai, skyrybų procesas taip pat gali turėti įtakos jų parodymų patikimumui. Pažymėtina, jog pagal formuojamą teismų praktiką tokiais atvejais sutuoktinių parodymai turi būti vertinami labai įdėmiai bei atidžiai ir tik kitų įrodymų kontekste, turint galvoje, kad konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų, siekdami pateisinti savo veiksmus bei apkaltinti kitą konflikto šalį, inicijuojant įvairius teisinius procesus.

27. Byloje nustatyta, jog apie smurtą 2022 m. gegužės 28 d., apie 07.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), telefoniniu skambučiu Bendrajam pagalbos centrui 2022 m. gegužės 28 d. 7.25 val. pranešė V. M., kuri nurodė, jog nori, kad atvyktų policija (duomenys neskelbtini), nes ten vyksta smurtas jos atžvilgiu; smurtauja išgėręs jos vyras; daužo daiktus, smurtauja prieš ją; ją mušė, išrovė plaukus; namuose yra mažamečiai vaikai.

28. Iš vaizdo ir garso įrašų, atliktų 7.38 val. į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų Živilės Mažulytės ir Edgaro Valužio kūno kameromis, matyti, jog policijos pareigūnams aiškinantis įvykio aplinkybes, pirmiausia T. M. nenurodydamas konkrečių aplinkybių apie panaudotą smurtą tiek jo, tiek V. M. atžvilgiu, policijos pareigūnams paaiškino, jog grįžo ryte, apie kokią penktą valandą; V. M. atsikėlusi, pradėjo ant jo šaukti; jam miegančiam pradėjo daryt, ką dabar padarė; jis miegojo, o ji puolė, pradėjo daryt visokias nesąmones, gavosi taip, kad ji supyko, dabar iškvietė policiją; miegantis buvo, jį pažadino, tokius dalykus pradėjo daryt; provokavo viską; jis nerėkavo, nešūkavo, nieko nedarė. V. M. paaiškino, jog kambaryje pradarė langą, norėjo eit, T. M. puolė; daužė daiktus; pakilo iš lovos, sakė, ko čia vaikštai po kambarį, jis neleido po kambarį vaikščiot. Ir tik policijos pareigūnams paprašius įvykio dalyvių nurodyti esmines pranešimo aplinkybes, bei V. M. atsakius, jog jai buvo nurauti plaukai, nurodžius, jog T. M. nurovė plaukus prieš mažą vaiką; jog jai buvo sukeltas skausmas, už plaukų tampė, prie laiptų vijosi; kad ji po kambarį norėjo vaikščioti, o jis negalėjo miegoti, jis ją varė iš kambario, T. M. nurodė, jog V. M. atsikėlė ir pradėjo jį miegantį lovoje spardyti; ji atsikėlė, pradėjo rėkauti, šūkauti spardyti ir sakyti, tu tada grįžai, tu tada. Nors iš vaizdo ir garso įrašo nematyti, jog V. M. nuo pat pradžių aiškiai policijos pareigūnams būtų nurodžiusi, jog ji prieš T. M. nesmurtavo, jo nespardė, tačiau matyti, jog į T. M. išsakytas aplinkybes apie galimą smurtą jo atžvilgiu, V. M. sureagavo, pasakydama, kur „mėlynės“, jeigu ji spyrė. Įvertinęs išsakytas aplinkybes viso pokalbio kontekste, teismas sprendžia, jog V. M. nepripažino, jog naudojo smurtą prieš T. M.. Be to, teismo vertinimu, V. M. viso pokalbio metu laikėsi nuoseklios savo pozicijos, jog T. M. smurtavo jos atžvilgiu. Policijos pareigūnams tikslinantis ar įvykio dalyviams buvo sukeltas fizinis skausmas, ar jie rašys pareiškimus, V. M. nurodė, jog pareiškimą rašys, jai buvo sukeltas 8 balų skausmas jį vertinant 10 balų sistemoje. Savo nuomonės nekeitė T. M. nurodžius, jog jis rašys pareiškimą, nes „ji rašo, jam reikės gintis, jis nerašytų. Jis nieko nedarė ir tikrai niekam nieko nesakė.“.

29. Įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog V. M. nuo pat pradžių aiškinantis įvykio aplinkybes teigė, jog ji T. M. atžvilgiu nesmurtavo. Savo pozicijos nekeitė viso proceso metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltės nepripažino.

29.1. Tą pačią dieną (2022-05-28 11.22 val.) apklausta įtariamąja V. M. nurodė, jog ji sutuoktiniui jokių smūgių nesudavė. Jis grįžo namo 2022 m. gegužės 28 d., apie 6 val. neblaivus. Atėjo miegoti į tą patį kambarį, kuriame ji miegojo, į miegamąjį. Atsigulė į atskirą lovą – sulankstomą fotelį. Du nepilnamečiai vaikai tuo metu miegojo savo kambariuose. Vyrui atsigulus, ji atsikėlė atidaryti kambario langą, nes jautė stiprų alkoholio kvapą. Tuo metu atsikėlė mažesnis vaikas ir ji susiruošė su vaiku eiti į pirmą aukštą. Miegamieji yra antrame namo aukšte. Tuo metu ji pasakė vyrui pastabą dėl jo elgesio, dėl pramogavimo atskirai nuo šeimos. Po tos pastabos tarp jų su vyru kilo žodinis konfliktas. Vyras pašoko iš lovos. Ji išsigando jo, nes jis buvo agresyvus. Pradėjo bėgti iš kambario. Jis ją pasivijo ant laiptų laiptinėje ir pačiupo ranka už plaukų. Paėmęs už plaukų, jis smarkiai juos patempė ir tuo metu jai skaudėjo. Taip pat bėgdama į laiptus ji užsigavo koją. Skausmą įvertina 8 balais iš 10. Tada vyras grįžo į miegamąjį ir ėmė daužyti daiktus. Ji iš pirmo aukšto norėjo grįžti į miegamąjį pažiūrėti, ką jis ten daro, bet jis neįsileido. Grįžusi į pirmą aukštą, ji iškvietė policiją. Jokių smūgių ji savo vyrui nesudavė. Kodėl jis taip sako, ji nežino, tikriausiai nori ją apšmeižti.

29.2. Akistatos su nukentėjusiuoju T. M. metu kaltinamoji V. M. savo parodymus patvirtino, patikslindama kai kurias įvykio aplinkybes, jog pamačiusi T. M. agresyvų veidą, labai išsigandusi puolė labai smarkiai bėgti laiptais žemyn, T. ją vijosi, ji tuo metu įsijungė telefone filmavimo kamerą ir T. ją pasivijo, jai atrodė, kad jis tiesiog ją nustums. T. persisvėrė per turėklus, sugriebė ją už plaukų, tempė aukštyn, jai skausmas buvo nežmogiškas, nes sugriebęs už plaukų ją dar taip laikydamas tempė aukštyn, tai išrovė kuokštą plaukų, ir dar to pasėkoje ji į laiptus susitrenkė dešinę koją, į laiptų turėklus susitrenkė dešinę ranką. Viso įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tai matė ir sūnus stovėdamas savo kambario tarpduryje. Po to T. M. užlipo į miegamąjį atgal ir daužė daiktus.

29.3. Teisme nurodė tas pačias aplinkybes, jog gegužės 28 d., ryte apie 6 val. T. grįžo namo iš pramogų. Grįžęs namo jis užlipo į antrą aukštą, nusiprausė, nuėjo į miegamąjį ir atsigulė į atskirą fotelį. Po kelių minučių atsikėlė kitame kambaryje miegojęs sūnus F. M., kuris jau norėjo keltis. Sūnui pasakė dar pagulėti, nes buvo labai anksti. Po 10-20 minučių sūnus vėl klausė, ar gali keltis. Ji atsikėlė taip pat, kambaryje juto alkoholio kvapą. Atsidarė langą. T. dar nemiegojo ir ji jam reiškė priekaištus, kad išeina nieko nepranešęs. T. pakilo iš lovos ir ji pamatė jį labai agresyvų. Tuo metu ji turėjo telefoną ir pardėjo filmuoti, nes suprato, kad jis ją puls. Jai einant iš kambario T. ją vijosi į apačią laiptais, persisvėręs per turėklus, čiupo ją už plaukų. Skausmas buvo didžiulis, labai išsigando, šaukė. Tada T. užlipo į viršų. Peržiūrėjusi filmuotą medžiagą pamatė, kad įvykį matė sūnus. Būdama apačioje išgirdo didžiulį daužomų daiktų triukšmą. Užlipo į antrą aukštą pažiūrėti, ką T. daro, bet jis jos neįsileido. Tada ji išsikvietė policiją. Sūnus įvykį matė, kai vyras ją vijosi laiptais. Miegamajame įvykio vaikai nematė ir šioje byloje nenukentėjo.

29.4. Apibendrindamas nurodytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamosios V. M. parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, patikimi, nes juose nenustatyta esminių prieštaravimų, kurie leistų jais abejoti, juos patvirtina 2022 m. birželio 3 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-19048-22 V. M. pateiktas vaizdo įrašas, kurio trukmė yra 8 sekundės, jame matosi kambarys, per kurį eina T. M., girdisi moters riksmas ir matomas laiptais lipantis T. M., nuotraukos, juridinis faktas, jog priepriešinėje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1424-409/2022 2022 m. lapkričio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu T. M., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Minėtu nuosprendžiu T. M. pripažintas kaltu sukėlęs fizinį skausmą ir padaręs nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sutuoktinei V. M., o būtent: 2022 m. gegužės 28 d., apie 7.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), persisvėręs per laiptų turėklą, tyčia sugriebęs ranka bėgančią laiptais žemyn V. M. už plaukų ir taip laikydamas tempęs aukštyn, ko pasėkoje išrovęs jai kuokštą plaukų ir ji į laiptus susitrenkusi dešinę koją bei kairę ranką, tokiais savo veiksmais sukėlęs nukentėjusiajai V. M. fizinį skausmą ir padaręs nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – kraujosruvą kairiame dilbyje, nubrozdinimus ir kraujosruvą dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje. Pažymėtina, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-1424-409/2022 nėra nustatyta, jog T. M. nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiosios V. M. elgesys. Nors iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog 2022 m. lapkričio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1424-409/2022 nėra įsiteisėjęs, tačiau teismas neturi pagrindo juo nesiremti, kadangi baudžiamojoje byloje kaltinamasis T. M. savo kaltę pripažino visiškai, apeliaciniai skundai paduoti dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir civilinio ieškinio.

30. Tuo tarpu nukentėjusiojo T. M. parodymai, teismo vertinimu, yra nenuoseklūs, prieštaringi, galimai derinti prie jau surinktos bylos medžiagos, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl šių parodymų nepatikimumo.

31. Pirmiausia pažymėtina, jog į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams ir išsiaiškinus, jog įvykio dalyviai vienas kito atžvilgiu galimai naudojo fizinį smurtą, jog abu įvykio dalyviai turi vienas kitam pretenzijų, T. M. nurodęs, jog V. M. jį spardė, nesugebėjo tiksliai ir nuosekliai įvardyti kokiomis aplinkybėmis V. M. jam spyrė, kiek kartų, į kurias kūno vietas, o savo kaltę dėl fizinio smurto panaudojimo V. M. atžvilgiu neigė, nurodydamas, jog gal ją patraukė, galėjo patraukti ir jos plaukus, ji kažkaip atgal puolė, gavosi ir už plaukų. Iš policijos pareigūnų kūno kameromis atliktų vaizdo ir garso įrašų matyti, jog atsakydamas į klausimus T. M. nurodė, jog jam buvo sukeltas 9 balų skausmas; į klausimą kiek kartų ir kur jums buvo suduota, spirta?, nurodė nepasakysiantis, nes jis miegojo. Policijos pareigūnui paaiškinus, jog jis turi nurodyti šias aplinkybes, T. M. abstrakčiai nurodė, jog spirta į kūną. Paprašytas pasakyti į kurią kūno vietą, nurodė, jog į šoną, du tris gal kartus. Į klausimą, iš kojos moteris spyrė ar iš rankos?, T. M. atsakė, jog sakė, nežino, miegojo.

31.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas T. M. papildomos apklausos metu tikslino, teismo vertinimu, esmines aplinkybes, pirmosios apklausos metu nurodydamas, jog kaltinamoji jam spyrė du kartus, vėliau patikslindamas, jog jam buvo spirta tris kartus, tačiau abejose apklausose nukentėjusysis taip pat negalėjo tiksliai nurodyti į kurias kūno vietas jam buvo spirta. Pirmą kartą apklausiamas T. M. nurodė, jog grįžęs namo, nuėjo miegoti į miegamąjį. Jame yra dvi lovos. V. miegojo vienoje lovoje, jis atskiroje lovoje. Tuoj pat nuėjo miegoti, kai, apie 7 val. ryto pabudusi žmona, jam pradėjo priekaištauti dėl vėlyvo grįžimo ir ji pati pirma spyrė vieną kartą į nugarą gulint lovoje, taip sukeldama jam fizinį skausmą ir liepė keltis, jis atsikėlė, bet netrukus jai išėjus į kitą kambarį vėl atsigulė į lovą. Po to, gal po penkių minučių V. M. vėl atėjo į kambarį ir tyčia antrą kartą spyrė vieną kartą į nugarą, taip sukeldama jam fizinį skausmą. Nežino tiksliai spyrė į nugarą ar labiau į šoną, bet jei konkrečiai, tai į kairę kūno pusę, nes jis miegojo ant dešinės kūno pusės. Jis tada atsikėlė vėl, o žmona išbėgo pro duris. Jis apsirengė „maikę“, sportines kelnes, išėjo iš miegamojo ir laiptais ėjo į apačią, o sutuoktinė V. M. lipo laiptais į viršų. Ji ant laiptų ranka bandė suduoti jam į veidą ir norėdamas ją nuraminti apkabino ir suspaudė, laikė, kad nusiramintų. Taip laikė iki minutės laiko, ne daugiau. V. M. buvo labai įniršusi, šaukė, vadino jį necenzūriniais žodžiais, neprisimena tiksliai kokiais. Po to V. jis paleido ir ji nuėjo į apačią, o jis į viršų. Jis girdėjo, kad po to V. M. skambino pagalbos telefonu, kvietė policiją, bet ką kalbėjo negirdėjo. Kai atvyko policijos pareigūnai neprisimena ką tiksliai V. jiems aiškino, tačiau ji sakė kažką, kad jis stumdėsi. Po įvykio, medikų pagalbos nei jam, nei V. nereikėjo. Jis pats po įvykio nesigydė, buvo nuvykęs pas teismo medicinos ekspertus. Jis neturi pretenzijų sutuoktinei V. M. ir prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą jos atžvilgiu susitaikius. Tiesiog labai gailisi, kad jiems nepavyko išvengti konflikto. Papildomos apklausos metu nukentėjusysis T. M. nurodė, jog atvykus policijos pareigūnams sakė, kad V. M. spyrė tris kartus į kairį šoną, sukeldama jam fizinį skausmą, o po to apklausos metu jis suklydo sakydamas, kad V. M. spyrė du kartus. Gali pasakyti, kad akistatos metu jis pasakė teisingai, kad V. M. spyrė jam tris kartus sukeldama jam fizinį skausmą. Teisingi parodymai, kaip jis sakė, kad V. priėjo prie jo ir jis pajuto smūgį į kairį šoną, taip supranta, kad spyrė, nes iš nugaros pusės nematė. Tada, kaip sakė, nesuprato spyrė ar sudavė, tuo metu nuo jos buvo nusisukęs. Jis atsikėlė iš lovos, o V. išėjo iš kambario ir jis atsigulė atgal į lovą. Tada V. vėl grįžo atgal į miegamąjį ir pasiėmusi telefoną, kaip jis supranta, jį filmavo ir sakė, pamatysi, ką padarysiu. Tada priėjusi prie jo gulinčio, spyrė jam tyčia vėl antrą kartą į kairį šoną, jau tada nemiegojo, matė ir jau tada kad spyrė, tada V. vėl išėjo iš kambario. Ji atėjo į kambarį trečią kartą, jam spyrė į tą patį šoną, sukeldama jam fizinį skausmą. Spyrė tris kartus. Taip buvo sukeltas fizinis skausmas. V. M. tris kartus spyrė į kairį šoną ir tai galėjo būti, kaip nustatė medicinos specialistai, kraujosruvos krūtinės kairiame šone ir juosmens kairiame šone.

31.2. Pažymėtina, jog 2022 m. birželio 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 700/2022(04) matyti, kad apžiūros metu specialistui T. M. nurodytose vietose – nugaroje ir sėdmenyse, sužalojimo žymių nerasta, o iš papildomos apklausos metu T. M. duotų parodymų, spręstina, jog 2022 m. birželio 23 d. papildomai apklausiamas T. M. jau buvo susipažinęs su į bylą gauta minėta specialisto išvada, dėl ko, labai tikėta, tikslino parodymus, nurodydamas, jog V. M. jam spyrė tris kartus, tai yra savo parodymus derino prie specialisto pateiktų išvadų, jog jo kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo trijų smūgių bukais kietais daiktais, taip pat sutiko, jog ant jo kūno specialisto rastus sužalojimus padarė V. M..

31.3. Teisme nukentėjusysis T. M. nurodė iš esmės tas pačias ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes. Teigė, jog „gavo“ tris smūgius į kairę nugaros pusę. Pirmą kartą nematė su kuo ji sudavė, nes buvo nusisukęs. Buvo nusisukęs į sienos pusę ir pačios kaltinamosios nematė. Lovoje gulėjo nuogas, užsiklojęs antklode. Stengėsi būti nusisukęs į sienos pusę ir į ją nežiūrėti. Antrą kartą smūgį „gavo“ su koja, nes jau matė. Trečią kartą smūgį „gavo“ į tą pačią vietą, kitur nebuvo suduota. Po specialisto apžiūros ant kūno (kairio juosmens) matė kelių centimetrų mėlynę. Kitų sužalojimų nebuvo. Iki įvykio nebuvo susižalojęs ir „mėlynė“ atsirado dėl kaltinamosios smūgių. „Mėlynės“ ant krūtinės nebuvo, nieko nejuto ant priekio. Sužalojimo nesigydė, „mėlynės“ praėjo savaime. Skausmas jutosi apie savaitę. Po pirmo smūgio pajuto 9 balų skausmą, antras – 8, trečias taip pat. Smūgiai jam sukėlė fizinį skausmą. Pareigūnai paveikslavo lovą, šoną, kur jam spyrė (kairės nugaros pusę). Paveikslavo tą pusę, nes jis nurodė, kad jam spyrė į tą vietą. Buvo paraudę, bet nebuvo taip, kad bėgtų kraujas. Paraudimą matė savo akimis, matė ir pareigūnas. Nepasakys kiek laiko laikėsi paraudimas. Negali pasakyti tiksliai su kuria koja ir kuria kojos vieta ji jam spyrė, daro išvadą, kad gal su kulnu.

31.4. Tačiau nukentėjusysis T. M. teisme keitė savo poziciją dėl fizinio smurto panaudojimo V. M. atžvilgiu. Nurodė, jog priepriešinėje baudžiamojoje byloje savo kaltę pripažįsta visiškai. Paaiškino, jog kaltinamoji prieš jį smurtavo ir tai išprovokavo patempimą už plaukų. Minėta, jog atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje T. M. neigė smurtavęs V. M. atžvilgiu, tokios pat pozicijos pakankamai ilgą laikėsi ir priešpriešiniame ikiteisminiame tyrime, kuriame jam buvo pareikšti įtarimai, V. M. atžvilgiu padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nes šioje byloje T. M. savo kaltę pripažino tik 2022-06-23 papildomos apklausos metu, atlikus akistatą ir didžiąją dalį ikiteisminio tyrimo veiksmų (Liteko duomenys). Teismo nuomone, tokiu nenuoširdžiu elgesiu nukentėjusysis siekė palengvinti savo teisinę padėtį kitoje byloje, sumažinti civilinio ieškinio dydį, įtakoti skyrybų procesą, todėl ir šių duomenų kontekste, nukentėjusiojo T. M. parodymai negali būti laikomi patikimais.

32. Teismo vertinimu, vien tai, kad 2022 m. birželio 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 700/2022(04) buvo konstatuota, jog T. M. nustatyti kūno sužalojimai: kraujosruva juosmens kairiame šone, ties klubakaulio sparno viršutiniu kraštu, ovalo formos melsva 5 cm x 12 cm; dvi melsvos kraujosruvos 2,5 cm x 5 cm ir 2 cm x 4 cm. krūtinės kairiame šone, ties apatiniais šonkauliais, tarp priekinės ir užpakalinės pažastinės linijos projekcijos, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat vienareikšmiškai nepatvirtina nukentėjusiojo parodymų, kad V. M. naudojo fizinį smurtą jo atžvilgiu. Specialisto išvadoje nurodyta, jog ant T. M. kūno rasti sužalojimai padaryti apytikriai prieš 3-5 paras iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą. T. M. kūne rasti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius bukais kietais daiktais, tiek ir griuviminės traumos metu atsitrenkiant į bukus kietus paviršius. Teisiamojo posėdžio metu specialistas Jurgis Sakalas peržiūrėjęs T. M. apžiūros metu darytas nuotraukas nurodė, jog, jeigu būtų nustatyta, kad asmuo griuvo ir atsitrenkė į buką daiktą tomis vietomis, kur yra kraujosruvos, tai neprieštarautų išvadai. Nustatyti sužalojimai padaryti pačiam asmeniui pasiekiamoje vietoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti prieš 3-5 dienas nuo apžiūros dienos (birželio 1 d.). Kategoriškai negali spręsti, bet šviežiai padarytos kraujosruvos turi violetinį atspalvį, o paskui pradeda mėlynuoti, todėl tikėtina, kad reikėjo 3 parų. Penkta para yra gegužės 28 diena, įskaičiavus birželio 1 dieną. Taigi, įvertinus byloje surinktus duomenis, neatmetama tikimybė, kad nežymiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuojami T. M. nustatyti kūno sužalojimai galėjo atsirasti ir kitomis aplinkybėmis, o vertinant nagrinėjamo konflikto visumą, būtent pačiam T. M. smurtaujant kaltinamosios atžvilgiu. Pažymėtina, jog priešpriešinėje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog T. M. persisvėręs per laiptų turėklą, tyčia sugriebė ranka bėgančią laiptais žemyn V. M. už plaukų ir taip laikydamas tempė aukštyn, ko pasėkoje išrovė jai kuokštą plaukų ir ji į laiptus susitrenkė dešinę koją bei kairę ranką. Ir nors byloje nenustatyta kuria ranka persisvėręs per laiptų turėklus T. M. šiuos veiksmus atliko, teismas, įvertinęs šioje byloje esančias laiptų nuotraukas, jų išsidėstymą, vaizdo įraše fiksuotą T. M. judėjimo kryptį, policijos pareigūnams kaltinamosios V. M. nurodytą vietą, kurioje ji buvo, kai T. M. sugriebė jos plaukus, kaltinamosios ir nukentėjusiojo parodymus, sprendžia, jog nusikalstamus veiksmus T. M. atliko kaire ranka, o tai paaiškina ant jo kūno rastus sužalojimus: kraujosruvą juosmens kairiame šone, ties klubakaulio sparno viršutiniu kraštu, ovalo formos melsva 5 cm x 12 cm; dvi melsvos kraujosruvos 2,5 cm x 5 cm ir 2 cm x 4 cm. krūtinės kairiame šone, ties apatiniais šonkauliais, tarp priekinės ir užpakalinės pažastinės linijos projekcijos, nes pagal sužalojimų išsidėstymo vietą, jie galėjo būti padaryti T. M. kaire ranka sugriebiant V. M. už plaukų ir kairiu šonu įsiremiant ir (ar) atsitrenkiant į laiptų turėklus.

33. Esant visumai nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad byloje nėra objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, jog V. M. tyčia sukėlė fizinį skausmą ir padarė T. M. nustatytus sužalojimus. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, konstatuoja, kad išnaudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes ir nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų V. M. tyčinių veiksmų padarymą prieš nukentėjusįjį T. M., visos abejonės, kurių pašalinimui, teismo įsitikinimu, buvo išnaudotos visos galimybės, turi būti vertinamos kaltinamosios naudai. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes teismas sprendžia, kad byloje esantys įrodymai tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje nesudaro vientisos loginės sekos ir neginčijamai nepatvirtina V. M. kaltės padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl ji išteisintina nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

34. BPK 115 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Šiuo teismo nuosprendžiu V. M. išteisintina nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl nukentėjusiojo T. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo paliktinas nenagrinėtu. Išaiškintina, jog civilinis ieškovas turi teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka. Be to, minėtame civiliniame ieškinyje nurodytas prašymas priteisti patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti atmestinas, nes minėtos išlaidos yra išieškomos tik iš kaltu pripažinto asmens (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

35. Kaltinamajai V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina nuosprendžiui priėmimo dieną.

36. Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 4 kompaktiniai diskai, pridėti prie 2 tomo bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti su bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

V. M. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Nukentėjusiojo T. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos palikti nenagrinėtą.

Nukentėjusiojo T. M. prašymą priteisti patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti atmesti.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžio priėmimo dieną.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 4 kompaktinius diskus, pridėtus prie bylos 2 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti su bylos medžiaga.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Daiva Domeikienė