- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-29
- Bylos Nr.
- e2A-227-357/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05949-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Aleksandras Rusakas
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- T. M.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Aleksandro Rusako,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. M. ir atsakovo T. M. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-38-1003/2024 pagal ieškovės V. M. patikslintą ieškinį atsakovui T. M. dėl bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, turto pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kompensacijos priteisimo ir atsakovo T. M. priešieškinį ieškovei V. M. dėl bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, skolos dėl būsto išlaikymo priteisimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. M. patikslintu ieškiniu prašė panaikinti (duomenys neskelbtini) apskaitos akto įrašą Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje apie (duomenys neskelbtini) sudarytą šalių bažnytinę santuoką dėl atsakovo T. M. kaltės; po bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo panaikinimo palikti šalims santuokoje turėtas pavardes – M., M.; nepriteisti šalims viena iš kitos tarpusavio išlaikymo; priteisti 3000 Eur neturtinės žalos dėl santuokos iširimo dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų F. M., gim. (duomenys neskelbtini), M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 500 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės; nustatyti, kad atsakovas prie nustatytos nepilnamečių vaikų išlaikymo sumos papildomai prisideda, pagal ieškovės pateiktus duomenis, kompensuojant ne mažiau kaip 1/2 dalį išlaidų, patirtų per kalendorinius metus už dvi vasaros stovyklas, vieną kelionę į užsienį, tris būrelius bei kompensuojant visas su jų lankymu susijusias išlaidas – spec. priemones, aprangą ir pan. Kiekvienu atveju mokėjimus atliekant ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų apie patirtas išlaidas pateikimo dienos; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą – 5000 Eur, bei 1787 Eur vaikų kelionės į Maltą išlaidas; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: nustatyti, kad atsakovas moka ieškovei po 50 Eur kas mėnesį šuns H. (garbanotas bišonas) priežiūrai nuo ieškinio padavimo teismui dienos, mokėjimus atliekant iki mėnesio 10 dienos, ir padengia 250 Eur priežiūros išlaidų įsiskolinimą; nustatyti, kad žemės sklypas su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, 120000 Eur vertės, bei garažas, pastatytas sklype adresu (duomenys neskelbtini), be teisinės registracijos, - 15000 Eur vertės, po bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo panaikinimo tenka ieškovės asmeninei nuosavybėn; pripažinti nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe ir sutuoktiniams jį paskirstyti nukrypstant nuo lygių dalių principo, ieškovei priskiriant 2/3 dalis turto, o atsakovui – 1/3 dalį turto; atsakovui už ieškovei asmeninės nuosavybės teise tenkančio turto dalį priteisiant sumokėti piniginę kompensaciją – 45000 Eur (135000/3), piniginės kompensacijos mokėjimo terminą nustatant 60 mėnesių laikotarpiui; priteisti ieškovei iš atsakovo 15700 Eur piniginę kompensaciją už santuokos metu atsakovo parduotas transporto priemones VW KOMBI (Transit), 12400 Eur vertės, keturratį Can AM Outlander 850, 16000 Eur vertės, bei atsakovui asmeninės nuosavybės teise liekančias skardos lankstymo stakles MAAD 3000 – 3000 Eur vertės; po bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo panaikinimo palikti transporto priemonę „Audi Q5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės asmenine nuosavybe; priteisti ieškovei iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas su ja elgėsi neprognozuojamai, žemino ieškovę, naudojo emocinį (psichologinį) smurtą, nesirūpino buitimi, nepadėjo namų ruošoje, nepakankamai rūpinosi vaikais. Atsakovas pykdavo, jei ieškovė priekaištaudavo dėl netinkamo jo elgesio, nesielgė lojaliai ir pagarbiai su ja. 2022-05-29 atsakovas pavartojo smurtą ieškovės atžvilgiu bei melagingai apkaltino ieškovę pavartojus smurtą prieš jį. Ieškovė patyrė neturtinę žalą dėl atsakovo kaltės nutraukiant santuoką, kurią įvertino 3000 Eur suma. Po santuokos nutraukimo šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą prašė nustatyti su ieškove, nes nuo gimimo vaikai gyveno ir augo kartu su ja, tarp jų yra stiprus emocinis ryšys, ieškovė tinkamai prižiūri vaikus. Nurodė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui maistui, rūbams, avalinei, vaistams, gyvenamajam būstui, laisvalaikiui, higienos priemonėms, kitų poreikių tenkinimui kas mėnesį reikia virš 1500 Eur kiekvienam vaikui. Atsižvelgiant į tai, prašė iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 500 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Kadangi atsakovas nusišalino nuo pareigos materialiai rūpintis vaikais ir visiškai jais nesirūpino nuo 2022-05-27, ieškovė prašė priteisti 5000 Eur išlaikymo abiem vaikams įsiskolinimą, paskaičiuotą už 5 mėnesius (2 x 500 x 5). Ieškovė papildomai patyrė kelionės su vaikais į Maltą išlaidas, kurių atsakovas nepadengė, todėl iš atsakovo prašė priteisti 1787 Eur kelionės išlaidų. Pažymėjo, kad nuo 2022-05-27 asmeniškai viena rūpinasi bendru jos ir atsakovo šunimi, kurio išlaikymui kas mėnesį skiria po 100 Eur maistui, kirpyklai, higienos reikmenims, vaistams ir kt. Šuo buvo įsigytas šeimos poreikiams tenkinti, todėl atsakovas prie šuns išlaikymo turėtų prisidėti po 50 Eur kas mėnesį mokama suma. Nuo 2022-05-27 atsakovas neprisidėjo prie šuns išlaikymo, todėl susidarė 250 Eur šuns išlaikymo įsiskolinimas už 5 mėnesius, kurį ieškovė prašė priteisti iš atsakovo. Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo nurodė, kad nors žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini), buvo atsakovo vardu įgyti iki santuokos, šie nekilnojamieji daiktai buvo pagerinti abiejų sutuoktinių bendromis lėšomis, darbu santuokos metu ir šalims vedant bendrą ūkį iki santuokos, todėl šie daiktai pripažintini šalių bendra jungtine nuosavybe. Ieškovė prašė teismo žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančiais (duomenys neskelbtini), bei garažą, pastatytą sklype adresu (duomenys neskelbtini), be teisinės registracijos, po santuokos nutraukimo priteistini jai natūra, atsakovui išmokant 45000 Eur piniginę kompensaciją per 60 mėnesių laikotarpį nuo galutinio teismo sprendimo dienos. Taip pat prašė nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise atitenka skardos lankstymo stakles MAAD 3000, kurių vertė – 3000 Eur, o ieškovei priteistina iš atsakovo 15700 Eur piniginė kompensacija už atsakovui atitinkančias stakles bei santuokos metu atsakovo parduotus automobilį VW KOMBI (Transit), 12400 Eur vertės, keturratį Can AM Outlander 850, kurio vertė – 16000 Eur. Atkreipė dėmesį, kad 2021-12-15 įsigijo automobilį „Audi Q5“ iš savo asmeninių lėšų, gautų realizavus paveldėtą butą, todėl jis santuokos nutraukimo metu nedalintinas ir toliau lieka ieškovės asmenine nuosavybe.
3. Atsakovas T. M. priešieškiniu prašė panaikinti (duomenys neskelbtini)apskaitos akto įrašą Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje apie (duomenys neskelbtini) sudarytą šalių bažnytinę santuoką (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; palikti šalims santuokoje turėtas pavardes – M., M.; nepriteisti šalims viena iš kitos tarpusavio išlaikymo; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki kol vaikai baigs mokytis bendrojo ugdymo mokyklose; įpareigoti atsakovą sumokėti ieškovei pusę sumos pagal pateiktus mokėjimą patvirtinančius dokumentus už vaikų vasaros stovyklas ir mokykloje lankomus būrelius bei specialią aprangą, reikalingą būreliuose; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais konkrečią tvarką, kokią siūlo ieškovė savo patikslintame ieškinyje; santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 5060 Eur, ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 143000 Eur, esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 851 Eur, garažą (be teisinės registracijos), vidutinė rinkos vertė – 10000 Eur, esančius (duomenys neskelbtini), po bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise lygiomis dalimis po 1/2 dalį priteisti ieškovei ir atsakovui; santuokos metu įgytą automobilį AUDI Q5 2,0 TDI DPF quattro, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 9420 Eur, po bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei, o atsakovui priteisti iš ieškovės 4710 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkantį minimą automobilį; priteisti atsakovui iš ieškovės 1477 Eur skolą už elektrą ir dujas laikotarpiu nuo 2022-05-28 iki priešieškinio pateikimo teismui dienos; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad nesutarimai šeimoje prasidėjo 2011 metais, po antro vaiko gimimo, pasireiškė ieškovės nenorėjimu išgirsti ir suprasti sutuoktinį, nuolatiniais priekaištais ir nepasitenkinimu, nuolatiniu reikalavimu duoti pinigų, apmokėti visas jų šeimos pragyvenimo išlaidas. 2022-05-28 konfliktą išprovokavo pati ieškovė, vėliau iškvietusi į namus policiją. Dėl abipusio smurto šeimoje, pritaikytų kardomųjų priemonių ir uždraudus atsakovui artintis prie šeimos namų, atsakovas nuo 2022-05-28 buvo priverstas gyventi (duomenys neskelbtini) pas savo motiną, jam buvo apribotas bendravimas su nepilnamečiais vaikais, todėl ieškovė nesąžiningai teigė, kad jis paliko šeimą savo valia. Gyvendamas skyrium nuo ieškovės, atsakovas mokėjo išlaikymą abiem vaikams nepertraukiamai, mokėjo visus mokesčius už turimus žemės sklypus bei gyvenamąjį namą, t. y. mokėjo būsto draudimus, internetą, elektrą, dujas ir kt. Nuo 2022-05-28 atsakovas sumokėjo už dujas 1670 Eur, už elektrą – 642 Eur. Ieškovė neprisidėjo prie mokesčių mokėjimo, nors gyveno name ir naudojasi visais patogumais. Žemės sklypai su sodo namu buvo įgyti atsakovo iki santuokos 2006 metais, paėmus paskolą iš banko, kuri baigta grąžinti 2016 metais. Sodo namo rekonstrukcija buvo baigta 2018 metų pabaigoje. Atsakovas sutiko, kad nekilnojamieji daiktai po santuokos nutraukimo būtų pasidalinti su ieškove lygiomis dalimis. Atsakovas nesutiko, kad nekilnojamieji daiktai po santuokos nutraukimo atitektų ieškovei, o jam būtų išmokėta 45000 Eur piniginė kompensacija. Pažymėjo, kad automobilis „Audi Q5“ buvo įgytas santuokoje, todėl dalintinas santuokos nutraukimo byloje. Atsakovas neturėjo jo vardu įregistruotų transporto priemonių, jam priklausantį automobilį VW KOMBI pardavė seseriai G. K. už 1100 Eur dėl to, jog pinigai buvo reikalingi dukters M. M. ortodonto paslaugoms apmokėti. Atsakovas jam priklausantį keturratį pardavė už 800 Eur dėl to, kad jam reikėjo lėšų pragyvenimui tuo metu, kai turėjo išeiti iš namų, turėdamas įpareigojimą niekur neišvykti iš motinos namų (duomenys neskelbtini) ir negalėdamas užsiimti individualia veikla – stogų skardinimu, kadangi šios veiklos buveinė buvo prie namų esantis garažas su jame esančia visa individualios veiklos įranga: staklėmis ir skardos lakštais. Taip pat nurodė, kad skardos lankstymo staklės MAAD į dalintino turto masę neįtrauktinos, nes jos yra atsakovo individualios veiklos darbo priemonė, kurią atsakovas įsigijo 2018 metais už 400 Eur pagal skelbimą. Šiuo metu tokias stakles pagal skelbimą galima įsigyti už 700 Eur. Atsakovas sutiko vaikų išlaikymui mokėti po 300 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, bei sutiko sumokėti ieškovei pusę sumos pagal pateiktus mokėjimą patvirtinančius dokumentus už vaikų vasaros stovyklas ir mokykloje lankomus būrelius bei specialią aprangą, reikalingą būreliuose. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo darbas yra sezoninio pobūdžio ir priklauso nuo naujų statybų apimties, todėl jo pajamos nėra stabiliai pastovios. Atsakovas kas mėnesį patiria apie 1615 Eur pragyvenimo išlaidas, įskaitant ir vaikams teikiamą išlaikymą. Teigė, kad išlaikymo įsiskolinimo neturi, nes visą laiką nuo 2022-05-28, kai buvo įpareigotas gyventi skyrium nuo šeimos, jis teikė išlaikymą vaikams kiekvieną mėnesį, pervesdamas į kiekvieno vaiko vardu atidarytą sąskaitą pinigines sumas, taip pat 2022-09-30 pervesdamas į ieškovės sąskaitą 200 Eur. Nuo 2022-10-29 atsakovas kiekvieną mėnesį perveda ieškovei vaikų išlaikymui po 600 Eur. Apie ieškovės kelionę į Maltą atsakovas sužinojo tik susipažinęs su ieškiniu, ši kelionė nebuvo aptarta su atsakovu iš anksto, todėl su kelionės išlaidų padengimu atsakovas nesutiko bei nurodė, kad 2022 m. liepos mėnesį į vaikų sąskaitas pervedė išlaikymo sumas, kurios galėjo būti naudojamos kelionės išlaidoms padengti. Atsakovas nesutiko prisidėti prie šuns išlaikymo išlaidų. Pažymėjo, kad šios išlaidos gali būti dengiamos iš 600 Eur vaikams teikiamo išlaikymo sumos.
I. P. instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-02-05 sprendimu teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas panaikino (duomenys neskelbtini) apskaitos akto įrašą Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje apie (duomenys neskelbtini)sudarytą šalių bažnytinę santuoką Šiaulių (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; paliko ieškovei santuokoje turėtą pavardę – M., atsakovui – M.; nustatė, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo neteikia; nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina V. M.; priteisė nepilnamečiams vaikams iš atsakovo išlaikymą po 320 Eur, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2022-10-27 iki vaikų pilnametystės, mokėjimus atliekant ne vėliau kaip iki kiekvieno einamojo mėnesio 5 kalendorinės dienos į ieškovės sąskaitą; įpareigojo atsakovą papildomai apmokėti 1/2 dalį ieškovės patirtų išlaidų už nepilnamečių vaikų stovyklas, užklasines veiklas (anglų, matematikos, logopedo užsiėmimus ir kt.), nepilnamečių vaikų būrelius (aprangą, avalynę, kitas su jų lankymu susijusias išlaidas), neapsiribojant būreliais mokyklinio ugdymo įstaigoje, apmokėti 1/2 dalį ieškovės patirtų išlaidų, susijusių su nepilnamečių vaikų sveikatos priežiūra, reabilitacija, įskaitant 1/2 dalį kuro išlaidų, jei dėl nepilnamečių vaikų sveikatos priežiūros, reabilitacijos ieškovei tenka važiuoti į kitus miestus; nurodė, kad ieškovė paskiriama nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisė ieškovei iš atsakovo 1050 Eur išlaikymo vaikams įsiskolinimą, 784,62 Eur kelionės į Maltą išlaidas; nustatė bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; padalino santuokoje įgytą turtą: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė transporto priemonę „Audi Q5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį garažo (be teisinės registracijos), esančius (duomenys neskelbtini); atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį garažo (be teisinės registracijos), esančius (duomenys neskelbtini); nustatė ieškovei uzufruktą naudotis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis dalimis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis (duomenys neskelbtini), iki kol nepilnamečiai vaikai sulauks pilnametystės; pripažino skardos lankstymo stakles asmenine atsakovo nuosavybe; priteisė ieškovei iš atsakovo 8350 Eur piniginę kompensaciją už atsakovo parduotas transporto priemones; priteisė atsakovui iš ieškovės 4710 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančią transporto priemonę AUDI Q5, 1153 Eur skolą už elektros energiją ir dujas.
6. Teismas įvertinęs šalių elgesį tiek iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo teisme dienos, tiek ir bylą nagrinėjant teisme, į bylą šalių teiktus duomenis, sprendė, kad nė viena šalis byloje neįrodė, jog priešinga pusė padarė esminį santuokinių pareigų pažeidimą, lėmusį šeimyninių saitų nutrūkimą. Teismas laikė, kad 2022-05-28 sutuoktinių konfliktas buvo rezultatas abipusės nepagarbos, netolerancijos, lojalumo vienas kito atžvilgiu nebuvimo, o ne priežastis santuokai iširti. Teismas padarė išvadą kad šalių santuokos iširimą lėmė skirtingas sutuoktinių požiūris į santuokinį gyvenimą, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nesuderinami asmenybių skirtumai, nepakankamas kiekvieno iš sutuoktinių indėlis į santykių išsaugojimą, o aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl šeimos iširimo gali būti didesnė negu kito sutuoktinio, neturėjo įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo, todėl bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašą panaikino dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
7. Konstatavus, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teismas atmetė. Pažymėjo, kad bylos duomenimis dėl 2022-05-28 įvykio atsakovas pilnai atlygino ieškovei teismo nutartimi priteistą neturtinės žalos atlyginimą.
8. Teismas spręsdamas dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nurodė, kad bylos duomenys patvirtino aplinkybes, jog ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena kartu nuo vaikų gimimo, šalims nuo 2022-05-29 pradėjus gyventi skyrium, vaikai liko gyventi kartu su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpinasi vaikais, jos gyvenamoji aplinka netinkama vaikams tobulėti, augti, neužtikrinami, pažeidžiami vaikų interesai. Atsakovas taip pat sutiko, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Išvadą duodančios institucijos atstovas pripažino, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove visiškai atitinka vaikų interesus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, šalių nuomonę, formuojamą teismų praktiką, išvadą duodančios institucijos nuomonę, teismas padarė išvada, kad ieškovė tinkamai užtikrina šalių nepilnamečių vaikų interesus, tinkamą kasdieninių jų poreikių tenkinimą, o nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
9. Spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas vaikams būtų optimalus ir atitiktų tiek šalių, tiek jų nepilnamečių vaikų interesus, teismas atsižvelgė ne tik į šiuo metu gaunamas šalių pajamas ir galimybes, tačiau ir į jų galimybes teikti išlaikymą vaikams ateityje, siekiant išvengti papildomų konfliktų tarp šalių, naujų bylų dėl išlaikymo dydžio pakeitimo užvedimo teisme. Teismas neturėjo duomenų, kad šalys turi sveikatos problemų ir ateityje jų pajamos dėl to neišvengiamai mažės, tačiau atsižvelgė į tai, jog atsakovas vykdo individualią veiklą, jo pajamos priklauso nuo užsakymų skaičiaus, klientų mokumo, statybų sektoriaus ekonominės padėties, atsakovo atliekamų darbų, susijusių su stogų elementų skardinimu, rizikos asmens sveikatai. Taip pat atsižvelgė į tai, kad nors šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, tačiau atsakovo betarpiško bendravimo su vaikais intensyvumas nėra minimalus, atsakovas nuolat bendrauja su vaikais atitinkamomis savaitės dienomis, pasiimdamas vaikus į savo aplinką kas antrą savaitgalį, bendrauja švenčių bei atostogų laikotarpiais, taigi, atsakovas patiria papildomas nuolatines išlaidas betarpiškai nuolat bendraudamas, būdamas su vaikais, kartu leisdamas laiką. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad vienam iš nepilnamečių vaikų netrukus sukaks (duomenys neskelbtini) metų, tad atsakovo pareiga teikti išlaikymą vaikui nustatytina pakankamai neilgą laiką, t. y. iki jo pilnametystės. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje 2022-10-28 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemones ir priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 300 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, nors ieškovė prašė priteisti laikiną išlaikymą po 500 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Ieškovė neskundė minimos teismo nutarties. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė sutiko, jog teismo nustatytas 300 Eur išlaikymo dydis iš esmės yra pakankamas vaikų poreikiams patenkinti, bei, kad atsakovas prisideda prie vaikų poreikių tenkinimo papildomomis sumomis tiesioginio bendravimo su vaikais metu. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, teismas padarė išvadą, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti tikslinga priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams po 320 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022-10-27) iki dukterų pilnametystės. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovas papildomai apmokės 1/2 dalį ieškovės patirtų išlaidų už vaikų stovyklas, užklasines veiklas, vaikų būrelius, neapsiribojant būreliais mokyklinio ugdymo įstaigoje, apmoka 1/2 dalį ieškovės patirtų išlaidų, susijusių su šalių nepilnamečių vaikų sveikatos priežiūra, reabilitacija, įskaitant 1/2 dalį kuro išlaidų, jei dėl vaikų sveikatos priežiūros, reabilitacijos ieškovei tenka važiuoti į kitus miestus.
10. Teismas netenkino ieškovės prašymo įpareigoti atsakovą apmokėti 1/2 dalį jos patirtų išlaidų dėl vaikų kelionės į užsienį per kalendorinius metus, nes toks atsakovo įpareigojimas, teismo įsitikinimu, būtų buvęs perteklinis. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nenurodė nei kelionei išleistinos sumos, nei kelionės krypties, neįsipareigojo kelionės sąlygas suderinti su atsakovu, taigi, būsimos kelionės išlaidos priklauso išimtinai nuo ieškovės pasirinkimo ir gali būti per didelės atsakovo finansinėms galimybėms. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors kelionės į užsienį atitinka vaikų poreikius, tačiau nėra būtinos užtikrinant elementarias vaikų raidos sąlygas, ieškovė pati gali tenkinti vaikų poreikius tiek ir tokia apimtimi, kiek leidžia jos pačios galimybės, neįpareigojant prie jų papildomai prisidėti atsakovą.
11. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teismas nurodė, kad šalių paaiškinimais nustatyta, kad abu sutuoktiniai neveda bendro ūkio nuo 2022-05-28, kai atsakovas įsipareigojo gyventi skyrium nuo šeimos ir apsigyveno savo motinos būste. Atsižvelgiant į tai, kad orientaciniu kriterijumi sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio laikytinas minimalios mėnesinės algos dydis nuo 2022-01-01 buvo lygus 730 Eur arba 533,65 Eur atskaičius mokesčius, o valstybės mokama vaikui išmoka nuo 2022 m. birželio mėnesio nustatyta 80,50 Eur, bei atsižvelgus į tai, jog atsakovas sutiko su 300 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui suma, teismas nutarė apskaičiuojant atsakovo išlaikymo vaikams įsiskolinimą, vadovautis 300 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui įsiskolinimo suma kas mėnesį.
12. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas pateikė įrodymus, kad laikotarpiu nuo 2022 m. birželio mėnesio iki spalio mėnesio atliko mokėjimus įvairiomis sumomis į nepilnamečių vaikų sąskaitas, tačiau šie mokėjimai, teismo nuomone, nebuvo tapatūs atliekamiems mokėjimams nepilnamečių vaikų išlaikymui. Šalims pradėjus gyventi skyrium, nepilnamečiai vaikai liko gyventi su ieškove, kuriai, kaip vaikų atstovei pagal įstatymą, geriausiai buvo žinomi nepilnamečių vaikų poreikiai bei išlaidos, reikalingos šiems poreikiams patenkinti. Aplinkybė, kad įvairias pinigų sumas atsakovas pervedinėjo į vaikų sąskaitas, patvirtino, jog atsakovas tokiu būdu tenkino vaikų norus pinigus naudoti savo nuožiūra, kurie nebūtinai sutapo su vaikų poreikiais ir atitiko vaikų interesus, nes pinigai galėjo būti naudojami tiek savo, tiek kitų asmenų bet kokių norų įgyvendinimui. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, jog jis kontroliavo pervestų pinigų panaudojimą, kad jo pervesti pinigai vaikams buvo panaudoti būtent vaikų poreikiams patenkinti, tokiu būdu sumažinant vaikų išlaikymo naštą ieškovei. Taip pat atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ėmėsi veiksmų, galėjusių užtikrinti tinkamą išlaikymo vaikams mokėjimą šalims pradėjus gyventi skyrium, net ir esant nustatytoms kardomosioms priemonėms. Teismas sutiko su atsakovu, kad dalis jo atliktų pavedimų atitiko vaikų interesus, jų poreikius, būtent: 2022-07-04 pavedimas 50 Eur sumai už F. M. stovyklą bei 2022-07-03, 2022-07-15 ir 2022-08-05 pavedimai atitinkamai 399 Eur, 560 Eur ir 160 Eur sumomis už M. M. stovyklą ir ortodonto paslaugas, bei pavedimai ieškovei už vaikų išlaikymą bendrai 800 Eur sumai. Atsižvelgiant į atsakovo atliktus mokėjimus, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju išlaikymo įsiskolinimas M. M. laikotarpiu nuo 2022 m. birželio mėnesio iki spalio mėnesio nesusidarė, nes atsakovas dukters išlaikymui sumokėjo 1519 Eur sumą, tačiau teismas nustatė, kad atsakovo išlaikymo sūnui F. M. įsiskolinimas sudaro 1050 Eur sumą, todėl šią sumą priteisė ieškovei iš atsakovo.
13. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 1787 Eur vaikų kelionės į Maltą išlaidas, teismas vertino, kad menkai tikėtina, jog ieškovė būtų planavusi vykti į Maltą su atsakovu ir vaikais neinformavusi apie kelionę atsakovo, nesuderinusi kelionės laiko su atsakovo užimtumu, darbais, kurie vasaros laikotarpiu gali būti pakankamai intensyvūs, tad atsakovo teiginius apie tai, jog jis nieko nežinojo apie kelionės planavimą, teismas įvertino kaip deklaratyvius, neįtikinamus. Atsižvelgęs į tai, kad 2022-05-29 nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant įtariamąjį T. M. nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. M., teismas pripažino, kad atsakovas savo kaltais veiksmais nulėmė situaciją, jog jis kartu su šeima nevyko kelionėn į Maltą. Įvertinęs ieškovės atliktus su kelione į Maltą susijusius mokėjimus, teismas sprendė, kad atsakovas turėtų padengti 1/2 dalį ieškovės patirtų išlaidų, sumokant UAB ORO GURU 1299,02 Eur sumą bei sumokant skrydžių bendrovei RYANAIR 122,96 Eur sumą, taip pat padengti 1/3 dalį ieškovės patirtų išlaidų, susijusių su buvimu Maltoje (šių išlaidų 1/2 dalį, tenkančią vaikams), t. y. 884,62 Eur. Įvertinęs, kad atsakovas 2022-07-25 pervedė kiekvienam vaikui po 50 Eur, ieškovei mokėtiną sumą teismas sumažino 100 Eur suma ir priteisė ieškovei iš atsakovo 784,62 Eur kelionės į Maltą išlaidas.
14. Spręsdamas dėl šuns išlaikymo išlaidų priteisimo, teismas nustatė, kad šuo buvo įsigytas šalių šeimos 2017 metais. Ieškovė nepaneigė atsakovo nurodytos aplinkybės, kad šuo buvo įsigytas vaikams, jų poreikiams. Šalims pradėjus gyventi skyrium, šuo liko gyventi ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje aplinkoje. Patikslintame ieškinyje, detalizuodama išlaidas vaikams, ieškovė nurodo, kad vaikų nenumatytoms išlaidoms kas mėnesį išleidžia po 40 Eur kiekvienam vaikui. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu ieškovė paaiškino, kad 40 Eur nenumatytas išlaidas sudaro šuniuko išlaidos vaikams, nes reikia šuniuką prižiūrėti, kirpti, maitinti, manydama, kad šuniukas yra tik vaikams. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas papildomai priteisti iš atsakovo šuns priežiūrai išleistas ir išleistinas sumas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
15. Nagrinėjamoje byloje šalys geranoriškai išsprendė ginčą dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ir susitarė, jog atsakovas bendraus su nepilnamečiais vaikais pagal ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką.
16. Spręsdamas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, teismas sprendė, kad geriausiai visų suinteresuotų asmenų interesus atitinka atsakovo pasiūlytas nekilnojamųjų daiktų atidalijimo būdas, kuris atitiko ir kasacinio teismo praktiką. Teismas pažymėjo, kad abu sutuoktiniai įdėjo svarų indėlį į nekilnojamųjų daiktų puoselėjimą, jų pagerinimą, nes atsakovo įsigyti žemės sklypai ir sodo namas buvo prižiūrimi ir pagerinami abiejų sutuoktinių darbu, bendromis lėšomis. Ieškovės argumentus nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi šalių vaikai gyvena su ja, ir atsakovas tokiu būdu prisidėtų prie vaikų išlaikymo, teismas vertino kaip nepakankamus. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovės siūloma išmokėti atsakovui 45000 Eur piniginė kompensacija, ją sumokant per 60 mėnesių, nėra sąžininga sąlyga atsakovo atžvilgiu, atsakovas negalėtų iš karto naudotis visa priteistina kompensacijos suma, įsigyti turtą, realu, jog per 60 mėnesių laikotarpį pinigai nuvertėtų, jų perkamoji galia sumažėtų. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju tiek šalių, tiek jų nepilnamečių vaikų interesus labiau atitinka nekilnojamųjų daiktų padalijimas, kurio prašo atsakovas, tad šioje dalyje priešieškinį tenkino visa apimtimi, o ieškovės reikalavimą dėl nekilnojamųjų daiktų padalijimo ir kompensacijos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.
17. Teismas taip pat vertino, kad atsakovas neįrodė būtinumo, reikalingumo parduoti transporto priemones VW KOMBI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Can AM Outlander 850, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei neįrodė pardavimo kainų realumo, pagrįstumo, atitikimo rinkos kainoms pagal transporto priemonių techninę būklę. Šalims nepateikus įrodymų dėl transporto priemonių rinkos kainų jų pardavimo metu, teismas vadovavosi nustatytomis jų pirkimo kainomis, t. y. keturratį Can AM Outlander 850 įvertino 7000 Eur suma, o automobilį VW KOMBI – 9700 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas santuokoje įgytas transporto priemones pardavė neinformavęs ieškovės, be jos sutikimo, nepateikė įrodymų, jog aptariamos transporto priemonės buvo įgytos už asmenines atsakovo lėšas ir yra asmeninis atsakovo turtas, teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją, lygią pusei atsakovo parduotų transporto priemonių vertės, yra pagrįstas ir tenkintinas, priteisiant ieškovei iš atsakovo 8350 Eur piniginę kompensaciją.
18. Dėl skardos lankstymo staklių teismas vertino, kad ieškovė nepaneigė, kad šios staklės buvo naudojamos būtent atsakovo individualiai veiklai, kuria verčiasi vienas atsakovas. Į bylą pateiktos staklių nuotraukos patvirtino, kad šios staklės yra mechaninės, skirtos skardos lankstymui, atitinka atsakovo individualios veiklos pobūdį ir yra atsakovo individualios veiklos įrankis, priemonė. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad minimos staklės yra vertos 3000 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog skardos lankstymo staklės įtrauktinos į santuokoje įgyto bendro sutuoktinių turto masę ir dalintinos nutraukiant jų santuoką, todėl šias stakles teismas pripažino asmenine atsakovo nuosavybe, ir santuokos nutraukimo byloje nedalino.
19. Dėl automobilio AUDI Q5, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad minėtas automobilis buvo įgytas už jos asmenines lėšas ir todėl turi būti pripažintas jos asmenine nuosavybe. Įvertinęs į bylą pateiktą duomenų bazės EMPREKIS išrašą apie automobilio AUDI Q5, 2009 gamybos metų, rinkos vertę – 9420 Eur, atsakovo priešieškinio reikalavimą šioje dalyje teismas tenkino visiškai, santuokos metu įgytą automobilį AUDI Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise priteisė ieškovei, o atsakovui priteisė iš ieškovės 4710 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkantį minimą automobilį.
20. Dėl atsakovo reikalavimo priteisti jam iš ieškovės skolą už elektros energiją ir dujas laikotarpiu nuo 2022-05-28 iki priešieškinio pateikimo teismui dienos, teismas pripažino, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji, gyvendama šeimos name, mokėjo už name suvartotas dujas bei elektros energiją, bei neginčijo atsakovo atliktų aptariamų mokėjimų. Įvertinęs atsakovo atliktus mokėjimus 2380,89 Eur sumai bei atsakovės pareigą apmokėti pusę šios sumos, taip pat įvertinęs, kad atsakovas įsiskolinimo už dujas ir elektros energiją sumą sumažino iki 1153 Eur, teismas šią sumą priteisė atsakovui iš ieškovės, likusioje dalyje priėmė atsakovo atsisakymą nuo reikalavimo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
21. Apeliaciniu skundu ieškovė V. M. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-02-05 sprendimą - nutraukti ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką įregistruotą Šiaulių m. civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 3000 Eur neturtinės žalos, dėl santuokos iširimo, dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 500 Eur kas mėnesį vaikų būtiniems poreikiams ir maistui mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, mokant ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio 5 kalendorinės dienos; priteisti iš atsakovo ieškovei piniginę kompensaciją 15 700 Eur, už santuokos metu parduotą atsakovo - automobilį VW KOMBI (Tranzit), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m., - 12 400,00 Eur ir keturratį Can AM Outlander 850, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 58 KW; 2019 m., - 16 000,00 Eur bei jam asmeninės nuosavybės teise liekančias skardos lankstymo stakles MAAD 3000 - 3 000,00 Eur; pripažinti Audi Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo apeliantės asmenine nuosavybe įgyta už jos asmenines lėšas ir santuokos metu nedalijamu turtu; likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad nenustatyta atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo, kadangi tokias išvadas teismas padarė netinkamai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus. Teismas neįvertino, kad sutuoktinis ne tik nesielgė lojaliai, tačiau savo elgesiu slėpė turtą, elgėsi egoistiškai, pvz. iš 2021 m. gautų Registro centro dokumentų ieškovė suprato, kad atsakovas 2019 m. pasinaudojęs jos sunkia moraline ir vidine padėtimi sunkiai sergant, o vėliau mirus jos mamai, savo vardu įsiregistravo visą nekilnojamą turtą: du sklypus su gyvenamuoju namu, garažu ir kt. statiniais, nors tam buvo naudotos bendros šeimos lėšos. Atsakovo išėjimai iš namų nieko nepasakius ir nepranešus apeliantei penktadieniais ir šeštadieniais vakarais, nenakvojant namuose ir grįžtant namo paryčiais tik kitą dieną, taip pat neatitinka lojalumo sąvokos. Net dėl smurto iškėlus baudžiamąją bylą atsakovui, pastarasis vis keitė savo poziciją keisdamas įvykio aplinkybes, ne iškart pripažino savo kaltę, tokiu būdu tai ir lėmė santykių griūtį, ko neįvertino pirmosios instancijos teismas. Taip pat teismas neįvertino aplinkybių, kad atsakovas nesirūpino šeima, jos poreikiais, nesistengė dėl jos, nesirūpino vaikų mokslais ir jų ugdymu, laiką leisdavo su draugais. Gaunamas pajamas atsakovas taupė savo asmeninėms reikmėms, slėpė nuo apeliantės. Apeliantės reikalavimas gyventi normalų ir pilnavertį šeimos gyvenimą, negali būti laikoma jos kalte dėl santuokos pabaigos.
21.2. Apeliantė nesutinka su priteistu išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžiu. Apeliantės vertinimu, spręsdamas dėl nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į objektyvias, byloje nurodytas ir detalizuotas išlaidas, ir vaikų poreikius, ir spręsti klausimą dėl 500 Eur priteisimo kiekvienam vaikui. Nurodytos išlaidos vaikų išlaikymui, yra realios ir pagrįstos, būtinos sudaryti vaikams normalias ir orias sąlygas augti ir vystytis bei nepabloginančios iki skyrybų proceso pradžios buvusias vaikų sąlygas. Atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti apeliantės prašomo išlaikymo sumą, kadangi jo veikla susijusi ne tik su skardinimo darbais, tačiau ir stogų dengimu (byloje nustatyta atsakovo siekis slėpti gaunamas darbo veiklos pajamas, kaip ir už realizuotą bendrą nuosavybę gautas pajamas).
Žemesnės instancijos teismas
21.3. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai padalino santuokoje įgytą turtą. Teismas vertino transporto priemones pagal jų įgijimo kainą, o ne rinkos kainą pardavimo metu, kurias apeliantė buvo nurodžiusi proceso metu ir pateikusi nuorodas teismui į tai patvirtinančius duomenis. Be to, atsakovui teigiant, kad transporto priemonės buvo nebetinkamos naudoti, jis teismo buvo prašomas ir privalėjo įrodyti jų nuvertėjimą, kas per visą pirmosios instancijos teismo procesą nebuvo padaryta. Tuo pačiu nebuvo paneigtas ir apeliantės nurodytų transporto priemonių kainų teisingumas, kaip ir ginčo staklių. Taip pat teismas ne tik neįvertino apeliantės pateiktų įrodymų, kad transporto priemonė Audi Q5 buvo įgyta už apeliantės asmenines lėšas, tačiau neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovo pateikti duomenys iš Emprekis neatitiko apeliantės turimo modelio kainos. Už Audi Q5 apeliantė sumokėjo tik 7200 Eur, ką patvirtino UAB „mogo LT“ 2021-12-15 išduota pažyma, tačiau teismas nustatydamas transporto priemonių vertes nepagrįstai taikė skirtingas metodikas. Be to, byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas būtų prisidėjęs prie šios transporto priemonės pirkimo. Dėl skardos lankstymo staklių MAAD 3000, apeliantė pažymi, kad šios staklės buvo įsigytos naujos iš bendrų sutuoktinių pinigų, kai 2019 m. buvo pastatytas garažas. Tokių staklių kaina rinkoje yra 3000 Eur. Apeliantė kaip įrodymą pateikė tokios pat markės staklių fotografijas su kaina, kuri nurodyta 3000 Eur, o atsakovas teismui pateikė neaiškios markės skardos lankstymo staklių fotografijas. Apeliantės pateiktos skardos lankstymo staklių markė sutampa su garaže esančiomis ir nufotografuotomis skardos lankstymo staklėmis, todėl laikomos šeimos turtu ir dalintinos taip pat. Todėl šioje dalyje teismo sprendimas turi būti keičiamas nustatant, kad atsakovui asmenine nuosavybe po santuokos nutraukimo tenka staklės MAAD 3000 ir atsakovas už santuokinio turto sumažinimą, sumoka ieškovei piniginę kompensaciją - 15 700 Eur ((12 400 + 16000 + 3000)/2).
Atsiliepimas
22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas T. M. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, kad nei viena šalis byloje neįrodė, jog priešinga pusė padarė esminį santuokinių pareigų pažeidimą, lėmusį šeimyninių saitų nutrūkimą. Apeliantė klaidina teismą, nurodydama tikrovės neatitinkančius faktus, jog atsakovas nesirūpino buitimi, nepadėjo ieškovei namų ūkio darbuose, neprisidėjo prie šeimos buitinių rūpesčių sprendimo, nusišalino nuo asmeninių ieškovės rūpesčių sprendimo pagalbos, maisto pirkimo ir pan., nepakankamai rūpinosi nepilnamečiais vaikais, neskyrė jiems deramo išlaikymo. Dėl abipusio smurto šeimoje, pritaikius kardomąsias priemones ir uždraudus atsakovui artintis prie savo namų, (duomenys neskelbtini), kuriame liko gyventi ieškovė su vaikais, atsakovas nuo 2022-05-28 buvo priverstas gyventi (duomenys neskelbtini) pas savo motiną, prieš jo valią buvo apribotas bendravimas su nepilnamečiais vaikais, todėl teigti, jog atsakovas savo valia paliko šeimą ir išėjo gyventi kitur, yra nesąžininga ir neteisinga. Apeliantė beveik metus laiko, kol teismuose baigėsi dviejų baudžiamųjų bylų nagrinėjimas (2023-03-15) pačiais įvairiausiais ir nesąžiningais būdais siekė trukdyti atsakovui bendrauti su savo vaikais, rašydama prokuratūrai ir teismui įvairiausius nepagrįstus prašymus. Be to, visą tą laiką, nuo 2022-05-28 iki šios dienos, kai dėl nuo atsakovo nepriklausančių priežasčių šalys gyveno ir gyvena skyriumi, atsakovas mokėjo ir moka išlaikymą abiem vaikams nepertraukiamai, ką patvirtina byloje esantys dokumentai, mokėjo ir moka visus mokesčius už turimus žemės sklypus bei gyvenamąjį namą, t.y. būsto draudimus, internetą, elektrą, dujas ir kt., todėl teigti, jog atsakovas nesirūpino šeima yra nesąžininga ir neteisinga.
22.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priteisti apeliantės prašomas sumas, t.y., po 500 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamą išlaikymą, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog tėvas T. M. teismo posėdžių metu išreiškė savo tvirtą apsisprendimą papildomai prisidėti prie vaikų išlaikymo, t.y.: papildomai apmokėti 1/2 dalį ieškovės patirtų išlaidų už vaikų stovyklas, užklasines veiklas (anglų, matematikos, logopedo užsiėmimus ir kt.), vaikų būrelius (aprangą, avalynę, kitas su jų lankymu susijusias išlaidas), neapsiribojant būreliais mokyklinio ugdymo įstaigoje, taip pat apmokėti 1/2 dalį apeliantės patirtų išlaidų, susijusių su nepilnamečių vaikų sveikatos priežiūra, reabilitacija, įskaitant 1/2 dalį kuro išlaidų. (Sprendimo 37 punktas). Taip pat teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantė, neskųsdama 2022-10-28 teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių - priteisti iš T. M. vaikų išlaikymui po 300 Eur kiekvienam kas mėnesį, sutiko su tokiu išlaikymo dydžiu.
22.3. Nepagrįstas apeliantės reikalavimas priteisti jai 15700 Eur piniginę kompensaciją už atsakovo parduotas transporto priemones: automobilį VW KOMBI (Transporter), v/n (duomenys neskelbtini) 2012 metų gamybos, vertė - 12 400 Eur, keturratį Can AM Outlander 850, , v/n (duomenys neskelbtini), 58 KW, 2019 metų gamybos, vertė - 16 000, 00 Eur, ir skardos lankstymo stakles MAAD 3000, kurių vertė, pasak apeliantės, - 3000, 00 Eur. Neteisingai nurodytos šio turto vertės. Apie tai atsakovas pasisakė savo apeliaciniame skunde. Pagrįsta yra teismo išvada, jog „ieškovė neįrodė, kad skardos lankstymo staklės yra vertos 3000 Eur ir kad jos įtrauktinos į santuokoje įgyto bendro sutuoktinių turto masę“, todėl pagrįstai teismas šias stakles pripažino asmenine atsakovo nuosavybe, vadovaujantis LR CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3,5 punktų nuostatomis. Taip pat teismas pagrįstai nusprendė, jog automobilis AUDI Q5, v/n (duomenys neskelbtini) yra trauktinas į santuokoje įgyto dalintino turto masę, nes ieškovė neįrodė, jog jis pirktas iš jos asmeninių paveldėtų pinigų, ir pagrįstai priteisė atsakovui 4710 Eur piniginę kompensaciją.
Šalies argumentai
23. Apeliaciniu skundu atsakovas T. M. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-02-05 sprendimą dalyje: 1) dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo po 320 Eur kiekvienam nuo 2022-10-27, nustatant, jog išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 320 eurų kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės; 2) dėl išlaikymo įsiskolinimo sumoje 1050 Eur, šioje dalyje panaikinant sprendimą; 3) dėl kelionės į Maltą išlaidų priteisimo, šioje dalyje panaikinant sprendimą; 3) dėl piniginės kompensacijos už T. M. parduotas transporto priemones sumoje 8350 Eur priteisimo, nustatant, jog piniginė kompensacija ieškovei už parduotas transporto priemones sudaro 950 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Atsakovas sutinka teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 320 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, o ne nuo 2022-10-27 - ieškinio padavimo dienos. 2022-10-28 teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovas įpareigotas mokėti vaikams kas mėnesį po 300 Eur kiekvienam vaikui. Teismo nutartis buvo teisėta ir pagrįsta, šalys jos neskundė, todėl atsakovas sąžiningai laikėsi įpareigojimo kiekvieną mėnesį laiku mokėti vaikams priteistą išlaikymą, po 300 Eur kiekvienam. Vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, didesnė teismo siūloma suma 320 Eur kiekvienam vaikui, manytina, turėtų būti priteisiama nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
23.2. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas yra skolingas savo nepilnamečiams vaikams už praėjusį laikotarpį. Išlaikymo įsiskolinimo atsakovas neturi, nes visą laiką, nuo 2022-05-28, kai po abipusio smurto šeimoje, jis įsipareigojo gyventi skyriumi nuo šeimos ir apsigyveno savo motinos būste adresu (duomenys neskelbtini), išlaikymą savo vaikams teikė kiekvieną mėnesį po kelis kartus pervesdamas pinigus į kiekvieno vaiko vardu atidarytą sąskaitą. Tai patvirtino byloje pateiktas atsakovo bankinės sąskaitos išrašas. Priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad sūnaus poreikių patenkinimui pakako mažesnės sumos palyginus su dukters, gim. (duomenys neskelbtini) metais, poreikių patenkinimu. Taip pat teismas neįvertino, kad atsakovas kiekvieną savaitę į vaikų sąskaitas perveda pinigines lėšas ir kas antrą savaitę savaitgaliais su Vaiko teises ginančios institucijos pagalba bendrauja su savo vaikais, pilnai juos išlaikydamas, mokėdamas visus mokesčius už šeimos namus, dujas, elektrą, internetą, telefonus, namų draudimus. Apskaičiuojant išlaikymo dydį vienam vaikui turi būti atsižvelgiama ir į komunalinių mokesčių dydį, mokamų už vaikų saugų ir patogų gyvenimą, atitinkantį jų poreikius.
23.3. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas turi pareigą apmokėti dalį jo šeimos kelionės į Maltą 2022 metų vasarą išlaidų 785 Eur sumoje. Apie ieškovės ir vaikų kelionę į Maltą 2022 m. liepos mėnesį atsakovas sužinojo tik susipažinęs su ieškiniu, todėl mano, jog neprivalo apmokėti kelionės išlaidų, tuo labiau, jog vaikų sąskaitose buvo pakankamai pinigų kelionės išlaidoms. Byloje esantys dokumentai patvirtina faktą, jog šalys negalėjo viena su kita bendrauti nuo ikiteisminių tyrimų jų atžvilgiu pradėjimo dienos 2022-05-28, todėl vykti kartu 2022 metų vasarą į kelionę į Maltą su ieškove ir vaikais atsakovas neturėjo jokios galimybės. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovas, tikėtina, buvo informuotas apie kelionę, nes ji buvo užsakyta dar 2022-03-19 pagal turistinės kelionės sutartį Nr. H2Z6XR. Pati ieškovė teisme patvirtino faktą, jog apie 2 metus iki lemtingų 2022-05-28 įvykių, beveik nekalbėdavo su atsakovu, jokių šeimyninių ryšių nebepalaikė, todėl nėra pagrindo netikėti atsakovo parodymais, jog apie kelionę į Maltą jis nebuvo informuotas. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad apklausiama teisme pati ieškovė nurodė, jog kelionę į Maltą užsakė, norėdama padaryti atsakovui siurprizą ir ruošėsi jam apie tai pasakyti per Tėvo dieną 2022-06-01.
Atsiliepimas
23.4. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, jog jis nepateikė teismui įrodymų dėl realių transporto priemonių: VW KOMBI ir keturračio Can AM Outlander 850 kainų. Į bylą pateiktos minėtų transporto priemonių pardavimo sutartys yra galiojančios, ieškovė jų neginčijo. Pagal galiojančią 2022-06-22 VW KOMBI pirkimo - pardavimo sutartį transporto priemonės vertė jos pardavimo dienai sudarė 1100 Eur, o pagal galiojančią 2022-06-28 keturračio Can AM Outlander 850 pirkimo-pardavimo sutartį, keturračio vertė jo pardavimo dienai siekė tik 800 Eur. Tokiu būdu, kompensacija ieškovei už minėtas transporto priemones sudarytų ne 8350 Eur, bet 950 Eur. Teismas, nustatydamas minėtų transporto priemonių kainas pagal jų įsigijimo kaštus, nevertino jų nusidėvėjimo fakto. Transporteris VW KOMBI buvo naudojamas statybose tris metus, o keturratis - bekelės varžybose apie 2 metus. Atsakovo manymu, pareigą įrodinėti ieškinio reikalavimus turėjo ieškovė. Tuo tarpu atsakovas savo priešieškinyje minėtų transporto priemonių į dalintiną turtą netraukė, todėl neturėjo pareigos teikti papildomus įrodymus dėl parduotų transporto priemonių. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad būtinybė greitai parduoti minėtas transporto priemones atsakovui iškilo dėl tos priežasties, kad pritaikius kardomąją priemonę - nesiartinti prie ieškovės ir nepalaikyti jokių ryšių su ja, buvo priverstas gyventi savo motinos namuose, neturėdamas galimybės verstis individualia veikla - stogų skardinimu, negalėdamas patekti į savo darbo vietą, esančią garaže prie nuosavų namų. Paminėtina, kad tuo metu, kai minėtos transporto priemonės buvo pardavinėjamos, ieškovė nebuvo pateikusi teismui procesinių dokumentų dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas siekė susitaikyti su ieškove, todėl pagrįstai manė. jog nereikalingas jos sutikimas dėl minėtų transporto priemonių pardavimo tretiesiems asmenims dar gyvenant santuokoje, tuo labiau, kad bendravimas jiems buvo uždraustas, pritaikius kardomąsias priemones.
24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
24.1. Ieškovė nesutinka su atsakovo teiginiu, kad jis sutinka teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 320 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nes ieškovė viena pati laikotarpyje nuo 2022-05-28 atsakovo smurto prieš ieškovę iki 2022-10-28 išlaikė nepilnamečius vaikus ir kas mėnesį būtiniems poreikiams vidutiniškai išleido dukrai po 1057,60 Eur, sūnui - po 1127,60 Eur. Pažymėjo, kad daug kartų atsakovui rašė į telefoną žinutes, kuriose prašė padėti jai išlaikyti nepilnamečius vaikus, nurodė savo atsiskaitomą sąskaitą į kurią prašė pervesti pinigus už vaikų išlaikymą, prašė atsakovo nepervedinėti pinigų į vaikų asmenines sąskaitas, nes vaikai pinigus išleisdavo nebūtiniems poreikiams, o saldumynams, nebūtinoms mažavertėms smulkmenoms bei pramogoms būnant jiems kartu su atsakovu. Tačiau atsakovas iki teismo nutartimi priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams, ignoravo ieškovės prašymus prisidėti prie vaikų išlaikymo. Ieškovė teismui pateikė visus nuo 2022-05-28 su vaikų išlaikymu susijusius banko išrašus bei maisto, buities, higienos ir kitų būtinų vaikams pirktų prekių čekius bei kitus finansinius dokumentus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo. Taip pat ieškovė atkreipė dėmesį, kad atsakovui teismas nebuvo uždraudęs bendrauti su ieškove vaikų išlaikymo ir vaikų rūpinimosi klausimais. Taip pat ieškovė nurodė, kad sūnus F. M. turi nustatytą negalią dėl specialių poreikių nustatymo.
24.2. Ieškovė nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde neteisingai nurodytu teiginiu, kad atsakovas neprivalo apmokėti dalį 785,00 Eur kelionės išlaidų. Ieškovė pažymi, kad atsakovas neteisingai nurodo, kad apie kelionę į Maltą sužinojo 2022 m. liepos mėn. susipažinęs su ieškovės ieškiniu. Apie minėtą kelionę į Maltą atsakovas jau iki 2022-05-28 žinojo iš vaikų, nes vaikai apie tai žinojo ir jam iš anksto pranešė. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad kelionė buvo užsakyta ir dalinai ieškovės apmokėta 2022-03-19 dar kartu gyvenant su atsakovu. Kelionės į Maltą vykimo dokumentuose buvo įrašyti atsakovas, ieškovė ir du jų vaikai.
24.3. Ieškovė nesutinka su atsakovo skunde nurodytomis santuokos metu parduotų transporto priemonių VW KOMBI (Tranzit) ir keturračio Can AM Outlander 850, atitinkamai 1100,00 Eur ir 800,00 Eur vertėmis, ir pažymi, kad atsakovas minėtas transporto priemones pardavė sveikas, nesugadintas ir be defektų su juo susijusiems asmenims - savo seseriai ir minėtos sesers sutuoktiniui už dirbtinai sumažintą kainą. Vidutinė tuo metu buvusi atsakovo parduoto automobilio VW KOMBI (Tranzit) kaina buvo 12 400,00 Eur, keturračio Can AM Outlander 850, kaina - 16 000,00 Eur. Ieškovė teismui pateikė duomenis apie šių transporto priemonių tuo metu parduodamas kainas. Ieškovė pažymi, kad po pardavimo atsakovas šiomis transporto priemonėmis ir toliau kasdien naudojasi, atvažiuoja iš ieškovės pasiimti vaikus, dalyvauja varžybose. Taip pat atsakovas neteisingai savo skunde nurodo, kad teismui dėl smurto artimoje aplinkoje jam pritaikius kardomąsias priemones, jis negalėjo verstis individualia veikla. Taip teigdamas atsakovas meluoja, nes jam buvo leista atvykti į darbo vietą adresu (duomenys neskelbtini)ir vykdyti veiklą šalia namų minėtu adresu esančiame garaže. Taip pat atsakovas melagingai nurodo, kad jis verčiasi stogų skardinimo individualia veikla. Atsakovas jau daugiau kaip 16 metų atlieka pelningą stogų dengimo ir statybinių darbų verslą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
26. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
27. Kasacinis teismas išaiškino, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis), bet ne naujas bylos išnagrinėjimas. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).
28. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – telefono ekrano nuotraukas. Dėl kokių priežasčių šių duomenų nepateikė pirmosios instancijos teismui, ieškovė nenurodė. Atsižvelgiant į bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės pateikti nauji įrodymai yra susiję su pirmosios instancijos teisme iki skundžiamo sprendimo priėmimo egzistavusiomis bei šalių įrodinėtomis aplinkybėmis, ir objektyviai nebuvo jokių kliūčių ieškovei pateikti tokią informaciją bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu. Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija atsisako priimti į bylą ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus naujus įrodymus, kaip neturinčius įtakos ginčijamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.
Faktinės bylos aplinkybės
29. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė V. M. ir atsakovas T. M. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Santuoka įregistruota Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys turi du nepilnamečius vaikus – F. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini).
30. 2022-05-29 nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2021-05-28 smurto artimoje aplinkoje, atsakovui skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant įtariamąjį T. M. nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. M.. Po 2022-05-28 įvykusio konflikto tarp šalių, šalys kartu nebegyvena, nebeveda bendro ūkio.
Žemesnės instancijos teismas
31. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-70-1007/2023, kurioje ieškovė V. M. buvo kaltinama tuo, kad mušdama sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sutuoktiniui T. M., teismas 2023-01-30 nuosprendžiu V. M. išteisino nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, požymių. Šiaulių apygardos teismas 2023-04-19 nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-125-519/2023, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį paliko nepakeistą.
32. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1424-409/2022, kurioje T. M. buvo kaltinamas tuo, kad sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui - sutuoktinei V. M., teismas 2022-11-25 nuosprendžiu, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleido T. M. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukė, nukentėjusiosios V. M. civilinį ieškinį patenkino dalinai ir priteisė iš T. M. nukentėjusiajai V. M. 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Šiaulių apygardos teismas 2023-03-15 nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-70-309/2023, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį pakeitė, sumažino iš T. M. nukentėjusiajai V. M. priteistos neturtinės žalos dydį iki 400 Eur.
33. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Dėl priimto sprendimo abi šalys pateikė apeliacinius skundus. Ieškovė prašo pakeisti 2024-02-05 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų priimtą sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, atsakovas – dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio priteisimo momento, išlaikymo įsiskolinimo, kelionės į užsienį, piniginės kompensacijos už parduotas transporto priemones priteisimo. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas ginčijamo sprendimo teisėtumą vertina tik apeliaciniame skunde nurodytų argumentų apimtyje.
Dėl santuokos nutraukimo kaltės klausimo
34. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nurodo, kad šalių santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas ieškovės atžvilgiu naudojo emocinį (psichologinį) smurtą, ją žemino, buvo nelojalus jai ir šeimai, nesirūpino buitimi, vaikais, slėpė gaunamas pajamas, 2022-05-28 prieš ieškovę smurtavo bei melagingai apkaltino ieškovę smurtavus prieš jį. Atsakovas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka, pritaria teismo išvadai, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
35. Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (CK 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.
36. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
37. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
38. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 36 punktas).
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį, todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio. Sutuoktiniams nesugebėjus rasti sprendimo, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti ne dėl vieno sutuoktinio kaltės.
40. Nagrinėjamoje byloje ieškovei prašant nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, atsakovui – dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nei viena iš šalių neįrodė, jog priešinga pusė padarė esminį santuokinių pareigų pažeidimą, lėmusį santuokos iširimą, o 2022-05-28 tarp šalių kilęs konfliktas buvo abipusės nepagarbos, netolerancijos, lojalumo vienas kito atžvilgiu nebuvimo, pasekmė.
41. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, sąlygojusios santuokos nutraukimą, svarbus ne atskirų pavienių epizodų, bet kompleksiškas sutuoktinių tarpusavio santykių, elgesio įvertinimas viso santuokinio gyvenimo metu. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šalių santykiai jau ilgą laiką iki 2022-05-28 įvykio buvo konfliktiški. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė baudžiamosios bylos Nr. 1-70-1007/2023 nagrinėjimo metu patvirtino, kad šalių santykiai buvo įtempti, atsakovas paskutinį pusmetį iki 2022-05-28 įvykio nereaguodavo į jos rašomas žinutes, išeidavo iš namų kada norėjo ir kur norėjo, užblokavo visas paskyras, užblokavo jos skambučius, kad su juo nesusisiektų. Ieškovė taip pat nurodė, kad po antro vaiko gimimo buvo sunku kartu gyventi ir auginti vaikus, sutuoktiniai dažnai pykosi. Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nesutarimai šeimoje prasidėjo po antrojo vaiko gimimo, t.y. 2011 m., ieškovė nuolat jam priekaištaudavo, rodydavo nepasitenkinimą, reikalaudavo pinigų. Nurodytos aplinkybės, kurių šalys jokiais leistinais įrodymais nepaneigė, suteikia pagrindo išvadai, kad dar iki 2022-05-28 įvykio, kurio metu atsakovas panaudojo fizinį smurtą prieš ieškovę, šalys jau ilgą laiką tarpusavyje nesutarė, sutuoktinių santykiai buvo konfliktiški, įtempti, netolerantiški vienas kito atžvilgiu. Nors ieškovė teigė, kad atsakovas nesirūpino šeima, buitimi, slėpė nuo ieškovės gaunamas pajamas, turtą, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė netinkamą atsakovo elgesį iš esmės grindžia jau po 2022-05-28 įvykio, kuomet atsakovas pradėjo gyventi skyrium, atsiradusioms aplinkybėmis, t.y. deramo išlaikymo nepilnamečiams vaikams neskyrimu, nesirūpinimu buitimi, šeima, transporto priemonių pardavimu be ieškovės žinios. Teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečiu atveju sprendžiant dėl santuokos nutrūkimo priežasčių, yra aktualus laikotarpis būtent iki šalims pradėjus gyventi skyrium, nes atsakovo elgesio vertinimas šalims faktiškai nebegyvenant santuokoje, neatitiktų nei objektyvumo, nei sąžiningumo kriterijų.
42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su atsakovo elgesiu 2022-05-28 tarp šalių kilusio konflikto metu bei šalims pradėjus gyventi skyrium, gali būti pripažintos, kaip pasibaigusio santuokinio gyvenimo pasekmė, patvirtinanti šalių bendro gyvenimo nutrūkimo aplinkybę, tačiau negali būti pripažinta priežastimi, leidžiančia konstatuoti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Kaip jau minėta, apeliantė siekdama įrodyti, kad dėl santuokos iširimo išimtinai kaltas tik atsakovas, nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad tik atsakovas buvo nelojalus šeimos atžvilgiu, kad ieškovė viena rūpinosi šeima, jos išlaikymu, kad ieškovė dėjo pakankamas pastangas santuokos išsaugojimui, ir, kad tik vieno atsakovo veiksmai sudarė pagrindą santuokos iširimui. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju vien tik apeliantės nurodytomis bendro pobūdžio deklaratyviomis aplinkybėmis dėl atsakovo nesirūpinimo šeima, vaikais, šeimos buitimi, turto slėpimu, negali būti grindžiama išimtinai tik kito sutuoktinio kaltė dėl santuokos nutraukimo.
43. Įvertinusi bylos duomenis, šalių argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aptariamu atveju abu sutuoktiniai pažeidė abipusio lojalumo, tarpusavio pagarbos bei moralinės paramos teikimo pareigas ir pagrįstai laikė, kad šalių santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės dėl kiekvienos iš šalių kaltės dydžio tokiu atveju neturi esminės įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.
44. Dėl apeliantės reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalis nustato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustačius pagrindo pripažinti santuoką nutrūkus dėl atsakovo kaltės, ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai, susiję su neturtinės žalos priteisimu nėra teisiškai reikšmingi, todėl plačiau nenagrinėtini.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
45. Ieškovė nesutinka su priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžiu bei nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas mažesnį, nei prašė ieškovė, išlaikymą nepilnamečiams vaikams, neįvertino vaikų poreikių, bei, kad ieškovės nurodytos vaikų išlaikymo išlaidos yra būtinos ir realios, o atsakovo finansinės galimybės leidžia teikti po 500,00 Eur išlaikymą kas mėnesį kiekvienam vaikui. Teisėjų kolegija įvertinus bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.
46. Pažymėtina, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
47. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-10-07 nutarimą Nr. 1014 „Dėl 2023 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2023-01-01 minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) atskaičius mokesčius sudaro 633 Eur. Išmoka vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą nuo 2022-01-01 sudaro 85,75 Eur. Minimalios mėnesinės algos dydis nuo 2024 m. sausio 1 d. yra lygus 924 Eur arba 709 Eur atskaičius mokesčius, valstybės išmoka vaikui – 96,25 Eur.
48. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą).
49. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė nurodė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo kasmėnesines išlaidas sudaro apie 1000,00 Eur kiekvienam vaikui, tame tarpe ir išlaidos būreliams, specialiajai pedagoginei pagalbai (140,00 Eur), maisto papildams, gydymui (100,00 Eur F. ir 50,00 Eur M.), transportui (155,60 Eur), laisvalaikiui ir ekskursijoms (30,00 Eur). Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, įvertino ieškovės nurodytas išlaidas nepilnamečių vaikų išlaikymui, bei konstatavo, kad ieškovė nepagrindė ir neįrodė, kad vaikams kiekvieną dieną yra būtina duoti po 6 Eur dienpinigių, todėl šią sumą sumažino 4 Eur, t. y. nuo 132 Eur iki 88 Eur. Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu įpareigojo ieškovą papildomai apmokėti 1/2 dalį ieškovės patirtų išlaidų už nepilnamečių vaikų stovyklas, užklasines veiklas (anglų, matematikos, logopedo užsiėmimus ir kt.), nepilnamečių vaikų būrelius (aprangą, avalynę, kitas su jų lankymu susijusias išlaidas), neapsiribojant būreliais mokyklinio ugdymo įstaigoje, apmokėti 1/2 dalį ieškovės patirtų išlaidų, susijusių su nepilnamečių vaikų sveikatos priežiūra, reabilitacija, įskaitant 1/2 dalį kuro išlaidų, jei dėl nepilnamečių vaikų sveikatos priežiūros, reabilitacijos ieškovei tenka važiuoti į kitus miestus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas tokį sprendimą, išsamiai įvertino ir atsižvelgė į nepilnamečių vaikų interesus bei jų poreikius, o apeliantės teiginiai, kad po 320,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį priteistas išlaikymas yra nepakankamas, esant priimtam teismo sprendimui papildomai įpareigoti atsakovą padengti ir kitas su vaikų išlaikymu susijusias išlaidas, laikytini neobjektyviais ir nepagrįstais. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė deklaratyviai teigdama, kad teismas netinkamai įvertino vaikų poreikius, nepateikė jokių objektyvių įrodymų ir argumentų, patvirtinančių šiuos teiginius. Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija apeliantės argumentus dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo priteisimo atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
50. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 320,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2022-10-27), o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisėjų kolegija pažymi, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t.y. kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.200 straipsnis).
51. Taip pat pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir/ar turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
52. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2022-10-28 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki teismo sprendimo įsiteisėjimo po 300,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, vaiko išlaikymui skirtų lėšų uzufruktore paskyrė ieškovę. Minėtoje nutartyje teismas iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą, nurodė, kad teismui neturint tikslių duomenų apie atsakovo turimą turtą, gaunamas pajamas, kreditinius įsipareigojimus, kitus išlaikytinius, t. y. nebaigus bylos nagrinėjimo iš esmės ir neįvertinus visų įrodymų, nėra galimybės nuspręsti, ar atsakovas bus pajėgus per mėnesį mokėti po 500,00 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui.
53. Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė neskundė 2022-10-28 teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuria atsakovas buvo įpareigotas mokėti vaikams kas mėnesį po 300,00 Eur, ir tokiu būdu sutiko, jog teismo nustatytas 300 Eur išlaikymo dydis iš esmės yra pakankamas vaikų poreikiams patenkinti bei, kad atsakovas vykdė teismo nutartimi nustatytus įpareigojimus, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės iš esmės sprendžiant dėl ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo pagrįstumo. Paminėtina, kad laikinas išlaikymas vaikams priteistas neatlikus įrodymų vertinimo, neišnagrinėjus ginčo iš esmės. Atsižvelgiant į nurodytą bei vadovaujantis prioritetiniu vaikų interesų principu, CK 3.200 str. nuostatomis, teisėjų kolegija atsakovo argumentus, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi būti priteistas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atmeta kaip nepagrįstus.
54. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą, teisėjų kolegija nurodo, kad civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 str.), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bei teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įrodinėjimo našta tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (CPK 12, 178, 179 str.). Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo naštos paskirstymo tvarką negu LR CPK normos, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka.
55. Taip pat pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).
56. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantas nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes dėl prisidėjimo prie sūnaus išlaikymo nuo 2022 m. birželio mėnesio iki spalio mėnesio. Teisėjų kolegija pažymi, kad faktas apie įvairių pinigų sumų pervedimą į vaikų sąskaitas, patvirtina, jog atsakovas tokiu būdu tenkino vaikų norus pinigus naudoti savo nuožiūra, kurie nebūtinai sutapo su vaikų būtinaisiais poreikiais. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, jog jis kontroliavo pervestų pinigų panaudojimą, kad jo pervesti pinigai vaikams buvo panaudoti būtent vaikų poreikiams patenkinti, tokiu būdu sumažinant vaikų išlaikymo naštą ieškovei. Taip pat atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ėmėsi veiksmų, galėjusių užtikrinti tinkamą išlaikymo vaikams mokėjimą šalims pradėjus gyventi skyrium, net ir esant nustatytoms kardomosioms priemonėms. Pažymėtina, kad tokių duomenų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Taip pat teisėjų kolegija apelianto argumentus, kad apskaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ir į komunalinių mokesčių dydį, mokamą už vaikų saugų ir patogų gyvenimą, atmeta kaip nepagrįstus, kadangi iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šį klausimą išsprendė tenkindamas atsakovo reikalavimą priteisti iš ieškovės 1153 Eur skolą už elektros energiją ir dujas. Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkino pagrįstai.
57. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė vaikų kelionės į Maltą išlaidas 785 Eur sumoje, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas teigdamas jog ši kelionė buvo suplanuota be jo žinios, priešingai nei ieškovė, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes.
58. Pažymėtina, kad, kaip jau minėta, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu; vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S., I. S., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.).
59. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, į bylą pateikta 2022-03-19 turistinės kelionės sutartis Nr. H2Z6XR patvirtina, jog į Maltą keliaujančiais asmenimis buvo nurodyti V. M., T. M., M. M., F. M., kelionės išvykimo laikas nurodytas 2022-07-21, grįžimas 2022-07-28. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad į kelionę atsakovas negalėjo išvykti dėl jam 2022-05-29 nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) skirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant įtariamąjį T. M. nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. M.. Taip pat paminėtina, kad byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų vertinti, kad 2022-03-19, t.y. tuo metu, kai ieškovė sumokėjo už kelionę į Maltą 709,51 Eur avansą šalys jau gyveno skyrium bei nebepalaikė santuokinių ryšių. Teisėjų kolegija įvertinusi šias faktines aplinkybes, bei vadovaudamasi teisingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad atsakovas leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kad atsakovas apie planuojamą kelionę buvo informuotas bei, kad kelionės organizavimas buvo derinamas su atsakovu. Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl kelionės į Maltą išlaidų priteisimo, tenkino pagrįstai.
Dėl turto padalijimo ir kompensacijos už parduotas transporto priemones priteisimo
60. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdas natūra yra prioritetinis, nes labiausiai atitinka savininko interesus, o turto priteisimas vienam iš sutuoktinių, kitam priteisiant kompensaciją, taikytinas tuomet, kai negalimas turto padalijimas natūra. Pagal CK 3.119 straipsnį, santuokos nutraukimo bylose dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.
61. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas turto padalijimo bei kompensacijos nustatymo klausimą, nepagrįstai nustatė, kad santuokos metu parduotų transporto priemonių – VW KOMBI (Transit) vertė buvo 9700 Eur, keturračio Can AM Outlander 850 vertė - 7000 Eur. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino transporto priemones pagal jų įsigijimo kainą, o ne rinkos kainą pardavimo metu, t.y. atitinkamai VW KOMBI (Transit) – 12400,00 Eur, keturračio Can AM Outlander 850 – 16000,00 Eur.
62. Atsakovas apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su teismo nustatytomis transporto priemonių vertėmis, bei teigia, kad teismas nustatydamas transporto priemonių kainas pagal jų įsigijimo kaštus, neįvertino jų nusidėvėjimo fakto. Apelianto nuomone transporto priemonių vertė turėjo būti nustatoma pagal 2022 m. birželio mėn. sudarytas pirkimo –pardavimo sutartis, pagal kurias VW KOMBI (Transit) vertė sudarė 1100,00 Eur, keturračio Can AM Outlander 850 vertė sudarė 800,00 Eur.
63. Teisėjų kolegija įvertinusi šalių apeliacinių skundų argumentus dėl ginčo transporto priemonių verčių nustatymo, sprendžia, kad nei viena iš šalių nepateikė objektyvių įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumą
64. Pažymėtina, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog 2021-01-17 pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas įsigijo keturratį Can AM Outlander 850 už 7000 Eur. Transporto priemonė VW KOMBI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruota 2019-11-23 T. M. vardu. Atsakovo teigimu, šią transporto priemonę įsigijo už 9700,00 Eur. Kadangi ieškovė neginčijo atsakovo nurodytos šio kilnojamojo daikto įsigijimo sumos, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtos transporto priemonės įsigijimo kaina sudarė 9700,00 Eur. Iš 2022-06-22 ir 2022-06-28 transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad atsakovas 2022-06-22 pardavė transporto priemonę VW KOMBI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjai G. K. (savo sesei) už 1100 Eur, taip pat 2022-06-28 pardavė keturratį Can AM Outlander 850 pirkėjui A. K. (sesers sutuoktiniui) už 800 Eur. Pirmosios instancijos teismas, šalims nepateikus įrodymų dėl transporto priemonių rinkos kainų jų pardavimo metu, nustatydamas šių transporto priemonių vertes, atsižvelgė į protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, transporto priemonių rinkos realijas, bei nusprendė vadovautis nustatytomis jų pirkimo kainomis, t. y. keturratį Can AM Outlander 850 įvertino 7000 Eur suma, o automobilį VW KOMBI – 9700 Eur. Nagrinėjamu atveju abu apeliantai teigdami, kad teismo nustatytos transporto priemonių kainos neatitinka realios jų vertės, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad transporto priemonės buvo su dideliais defektais, o jų pardavimo kaina iš esmės atitiko prastą techninę būklę. Ieškovė teigdama, kad transporto priemonių VW KOMBI ir Can AM Outlander 850, pardavimo metu jų rinkos kaina buvo atitinkamai 12400 Eur ir 16000 Eur, taip pat nepateikė į bylą jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes.
65. Paminėtina, kad nesant pagrindo teismui būti aktyviam ir taikyti dispozityvumo ir rungimosi principų išimtį, teismas neprivalo abejoti turto verte bei pagrindu įtraukti jį į dalijamo turto balansą ir savo iniciatyva rinkti bei tirti įrodymus, pagrindžiančius šio turto vertę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2015). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalims nepateikiant įrodymų, patvirtinančių transporto priemonių rinkos kainas jų pardavimo metu, pirmosios instancijos teismas turėjo objektyvų pagrindą ginčo transporto priemonių vertę nustatyti pagal jų įsigijimo kainas. Priešingų įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus, patvirtinančių kitokias transporto priemonių rinkos vertes jų pardavimo tretiesiems asmenis metu, nei vienas iš apeliantų byloje nepateikė. Atsižvelgiant į tai, apeliantų argumentus dėl netinkamo transporto priemonių vertės nustatymo atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
66. Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai automobilį Audi Q5 nepripažino jos asmenine nuosavybe ir santuokos metu nedalintu turtu, teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.89 str. 1 d. 7 p. nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažintinas turtas, sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninei nuosavybėn. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.).
67. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad transporto priemonė AUDI Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. gamybos, buvo įsigyta išsimokėtinai iš UAB „mogo LT“. 2020-11-10 ieškovė savo vardu įregistravo minėtą transporto priemonę, o nuo 2021-12-15 įgijo nuosavybės teisę į ją. Transporto priemonė buvo įsigyta už 7200 Eur sumą. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas neturi objektyvaus pagrindo nesutikti, matyti, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovė pardavė 2021-07-15 bei 6600 Eur suma pagal teismo sprendimus jai buvo pervesta jau po to, kai ieškovė buvo įregistruota viešame registre kaip automobilio AUDI Q5 valdytoja (2021-02-08 ir 2021-03-17). Ieškovė nepaneigė byloje nustatytų aplinkybių, jog automobilis AUDI, kurį ji pardavė 2020-07-29 už 3100 Eur sumą, buvo įgytas už jos asmenines lėšas ir nebuvo santuokinis turtas. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, bei į tai, kad ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo transporto priemonę ji įsigijo asmeninės nuosavybės teise už asmenines lėšas, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad automobilis AUDI Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikytinas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintinas santuokos nutraukimo byloje.
68. Dėl ieškovės argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikydamas skirtingas metodikas transporto priemonės AUDI Q5 vertę nustatė remdamasi į bylą pateiktu duomenų bazės EMPREKIS išrašu apie automobilio AUDI Q5, 2009 gamybos metų, rinkos vertę (9420 Eur), teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, šiuos teiginius. Kaip jau minėta, pagal CK 3.119 straipsnį, santuokos nutraukimo bylose dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Nagrinėjamu atveju byloje esant duomenimis apie AUDI Q5 rinkos vertę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiuo įrodymu ir atsisakė automobilio rinkos vertę nustatyti pagal 2021-12-15 įsigijimo kainą.
69. Dėl ieškovės argumentų, kad skardos lankstymo staklės MAAD buvo įsigytos naujos iš bendrų sutuoktinių pinigų už 3000,00 Eur sumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visų pirma, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad minėtos staklės buvo įsigytos už 3000 Eur sumą. Antra, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad staklės buvo ir yra naudojamos būtent atsakovo individualiai veiklai, kuria verčiasi vienas atsakovas. Vadovaujantis CK 3.89 str. 1 d. 3, 5 p., asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstami sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai), bei lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai. Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino skardos lankstymo stakles atsakovo asmenine nuosavybe, todėl ieškovės argumentus dėl šių staklių įtraukimo į bendrą dalintiną sutuoktinių turtą, atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
Dėl kitų argumentų
70. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinių skundų aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinių skundų argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
71. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinių skundų bei atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai aiškino bei taikė procesines bei materialines teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
72. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
73. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20).
74. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos už apeliacinių skundų parengimą atmetus ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, šalims neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Duomenų apie patirtas išlaidas už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą, nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.