Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),Vidmanto Mylės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės T. M. ir nukentėjusiosios V. M. atstovo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo T. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, perduodant jį G. K. atsakomybei pagal laidavimą vienų metų laikotarpiui be užstato, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, T. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė T. M. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios V. M. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš T. M. nukentėjusiajai V. M. 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinys atmestas.

Priteista iš T. M. 500 Eur nukentėjusiajai V. M. atlyginti išlaidoms, patirtoms advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. T. M., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sutuoktinei V. M., būtent: 2022 m. gegužės 28 d., apie 7.00 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), persisvėręs per laiptų turėklą, tyčia sugriebė ranka bėgančią laiptais žemyn V. M. už plaukų ir taip laikydamas tempė aukštyn, to pasekoje išrovė jai kuokštą plaukų ir ji į laiptus susitrenkė dešinę koją bei kairę ranką, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai V. M. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – kraujosruvą kairiame dilbyje, nubrozdinimus ir kraujosruvą dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės T. M. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir nukentėjusiajai vietoje 1 000 Eur neturtinės žalos priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad jis savo kaltę dėl nukentėjusiosios V. M. nežymaus sveikatos sužalojimo pripažino dar ikiteisminio tyrimo metu, jos atsiprašė ir neturtinės žalos atlyginimui 2022 m. rugpjūčio 2 d. į jos sąskaitą pervedė 200 Eur. Nukentėjusiosios prašyta sumokėti 1 300 Eur suma žalai atlyginti jam atrodė per didelė, juo labiau, kad konfliktą savo neteisėtais veiksmais, t. y. spyriais jam gulinčiam į nugaros sritį, išprovokavo pati nukentėjusioji, atvykę policijos pareigūnai konstatavo abipusį smurtą, todėl teisme yra nagrinėjamos dvi bylos. Be to, nukentėjusioji į medikus nesikreipė, prie savo civilinio ieškinio nepridėjo nė vieno dokumento, kuris patvirtintų jos ieškinyje nurodytus teiginius, nors kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojama, jog civilinis ieškinys turi būti pagrįstas įrodymais, kad patirtą neturtinę žalą būtų galima įvertinti pinigais.

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios V. M. atstovas advokatas D. Vaičiulis prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 25 d. nuosprendį: netenkinti T. M. prašymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą; pripažinti T. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus; skirti T. M. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą artintis prie nukentėjusiosios V. M. ir lankytis jos gyvenamoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

3.1. Nukentėjusiosios atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, nepaisant bylos procesinės baigties, nepagrįstai T. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažino to, kad pastarasis veikos padarymo metu buvo neblaivus – po įvykio jam nustatytas 0,90 promilės neblaivumas. Pasak apelianto, akivaizdu, kad T. M., būdamas blaivus, taip nebūtų pasielgęs.

3.2. Be to, nors teismas tinkamai nustatė, kad viena iš būtinų laidavimo taikymo sąlygų yra asmens, verto teismo pasitikėjimo, buvimas bei jo gebėjimas daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, tačiau nepagrįstai pripažino G. K. tinkama laiduotoja, nes ji gyvena kitame mieste nei kaltinamasis ir jos galimybės daryti realią teigiamą įtaką T. M. kelia pagrįstų abejonių. Byloje neatskleista, kaip per atstumą laiduotoja gali ir galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes vien faktinio giminystės ryšio tokiam vertinimui nepakanka.

3.3. Kartu skunde nurodoma, kad šio baudžiamojo proceso eigoje, prasidėjus šalių civiliniam ginčui ir santuokos nutraukimo procesui dėl kaltinamojo įvykdytos veikos, sprendžiamas bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimas, tačiau nepradėjus spręsti ginčo iš esmės, dar iki laiduotojos paskyrimo momento, T. M. sudarė galimai fiktyvų sandorį perleidžiant šeimos turtą – transporto priemonę „VW Transporter combi“ už nerealiai mažą kainą, kuomet sandorio šalimi, t. y. galimai fiktyviu pirkėju, buvo jo sesuo G. K.. Apelianto teigimu, transporto priemonės rinkos vertė yra 11 000–13 000 Eur, tačiau T. M. savo laiduotojai šią transporto priemonę pagal pirkimo–pardavimo sutartį perleido už 1 100 Eur. Be to, nepaisant tariamo perleidimo, šią transporto priemonę faktiškai ir toliau naudoja T. M., o tai rodo, jog laiduotoja ir kaltinamasis sąmoningai mažina bendrą dalintino turto balansą. Tokie veiksmai neigiamai charakterizuojant laiduotoją, akivaizdu, kad toks asmuo negali būti laikomas patikimu ir vertu teismo pasitikėjimo.

3.4. Pasak nukentėjusiosios atstovo, T. M. galimai tik deklaratyviai pripažino savo kaltę, nes kaltu prisipažino tik tuomet, kai nukentėjusioji pateikė ikiteisminiam tyrimui jos darytus vaizdo įrašus, besąlygiškai patvirtinančius kaltinamojo neteisėtus veiksmus. Iki to momento T. M. kaltę neigė.

3.5. Skunde taip pat nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nesilaikė įpareigojimo nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamuoju adresu, piktnaudžiavo formaliu poreikiu atvykti šalia darbo reikalais, todėl T. M. būtina nustatyti papildomą įpareigojimą – draudimą kaltinamajam artintis ir lankytis pareiškėjos gyvenamuoju adresu 12 mėnesių laikotarpiui.

4. Atsiliepimu į atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės T. M. apeliacinį skundą nukentėjusiosios V. M. atstovas advokatas D. Vaičiulis prašo skundo netenkinti, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos nustatymo palikti nepakeistą. Nurodo, kad savo prašymo sumažinti nukentėjusiajai priteistą žalą T. M. nemotyvavo, o nukentėjusioji tiek savo civiliniu ieškiniu, tiek paaiškinimais motyvuotai pagrindė neturtinės žalos dydį. Atkreipia dėmesį, kad T. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog atlygins tokio dydžio neturtinę žalą, kokią priteis teismas.

5. Atsiliepimu į nukentėjusiosios V. M. atstovo advokato D. Vaičiulio apeliacinį skundą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės T. M. ir jo gynėja advokatė R. Roščenkovienė prašo: atmesti skundą kaip nepagrįstą; išspręsti 2023 m. sausio 10 d. Šiaulių apygardos teismui pateiktą prašymą dėl kardomosios priemonės sąlygų pakeitimo; priteisti iš V. M. bylinėjimosi išlaidas.

5.1. Atsiliepime nurodoma, kad G. K. yra tinkama laiduotoja, nes apklausiama teisiamajame posėdyje ji paaiškino, jog yra T. M. vienintelė sesuo ir juos sieja artimas ryšys. Manytina, kad aplinkybė, jog G. K. gyvena kitame mieste, netrukdo jai laiduoti už pirmą kartą nusikaltusį savo brolį, kadangi jie dažnai bendrauja tiek gyvai, tiek elektroninio ryšio priemonėmis. Be to, G. K. yra T. M. dukters M. M. krikšto mama, palaikanti artimą ryšį su krikšto dukra, o T. M. ir nukentėjusioji V. M. yra G. K. dukters B. K. krikšto tėvai, abiejų šeimų ryšys visada buvo labai artimas. Atstumas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nesudaro kliūčių sesers ir brolio artimo ryšio palaikymui.

5.2. T. M. ir jo gynėjos teigimu, nukentėjusiosios skundo argumentas, kad G. K. elgiasi nesąžiningai pirkdama iš brolio transporto priemonę „VW Transporter“ ir tokiu būdu mažindama brolio santuokoje užgyvento turto balansą, yra nepagrįstas. Nurodo, kad T. M. dėl jam nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, kai dėl kardomosios priemonės paskyrimo ir skirtų įpareigojimų nebegalėjo prisiartinti prie savo namų, buvo priverstas išvykti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir apsigyventi savo motinos išsinuomotame būste, adresu: (duomenys neskelbtini), bei patirti daug nenumatytų išlaidų: išlaikyti šeimos namus, adresu: (duomenys neskelbtini), mokėti išlaikymą vaikams, apmokėti dukters M. M. odontologo paslaugas, vaikų stovyklų išlaidas, o pajamų iš savo individualios veiklos negalėjo turėti dėl įpareigojimo nepasišalinti iš motinos namų, adresu: (duomenys neskelbtini). Būtent dėl šių priežasčių, t. y. siekdamas gauti lėšų pragyvenimui, T. M. buvo priverstas parduoti automobilį „VW Transporter“ laiduotojai G. K.. Be to, kai šis automobilis buvo pardavinėjamas, T. M. dar nebuvo žinoma, kad V. M. kreipsis į teismą dėl santuokos nutraukimo. Jokio pažeidimo parduodamas transporto priemonę savo seseriai G. K. T. M. nepadarė, o automobilio pardavimo kaina atitiko jo techninę būklę.

5.3. T. M. ir jo gynėjos vertinimu, nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad T. M. veiksmams įtakos turėjo jo neblaivumas (0,90 promilės). Teigia, kad T. M. veiksmams, patempiant nukentėjusiąją už plaukų, įtakos turėjo pačios nukentėjusiosios provokuojantys veiksmai, t. y. priekaištai dėl vėlyvo grįžimo į namus ir sklindančio alkoholio kvapo, taip pat gulinčio T. M. spardymas.

5. 4. Atsiliepime pažymima, kad nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog T. M. nesilaikė įpareigojimo nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamuoju adresu: (duomenys neskelbtini). Nors nukentėjusioji V. M. dar 2022 metų vasarą, vykstant ikiteisminiam tyrimui, kreipėsi į prokurorą V. Budrį, prašydama nubausti T. M. už bandymą patekti į šeimos namus, adresu: (duomenys neskelbtini), jos prašymas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Atkreipiamas dėmesys, kad T. M. užsiima individualia veikla, skardina stogus, ir jam nuosavybės teise priklausančiame garaže, adresu: (duomenys neskelbtini), yra įsirengęs darbo vietą. Sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) skiria kelias. T. M. nuo 2022 m. gegužės 29 d. nėra buvęs namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), nors kaltę dėl sutuoktinei sukelto skausmo visiškai pripažino dar 2022 metų liepos mėnesį. Į savo namus patekti bei pasiimti asmeninius daiktus, dokumentus T. M. negali, nors moka visus mokesčius už komunalinius patarnavimus, namo draudimo įmokas, šiukšlių išvežimo mokestį, telefonų, interneto išlaidas (visos sutartys su paslaugas teikiančiomis įmonėmis yra sudarytos jo vardu).

5. 5. Pasak T. M. ir jo gynėjos, nepagrįstas ir V. M. prašymas taikyti T. M. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą artintis prie nukentėjusiosios V. M. ir lankytis jos gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, argumentuojant tuo, jog nukentėjusiajai nėra išnykęs nepasitikėjimas T. M.. Nurodo, kad T. M. taip pat nepasitiki savo sutuoktine V. M., nes ji teisme duoda neteisingus parodymus, meluoja dėl konflikto jų šeimoje priežasčių. Be to, V. M. šiai dienai yra išsideklaravusi iš šeimos namų, adresu: (duomenys neskelbtini). Kartu pažymi, kad kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimai: nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini); nesilankyti adresu: (duomenys neskelbtini); nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. M. – tai priemonės, kurios buvo skirtos sklandžiam ikiteisminio tyrimo darbui užtikrinti, o ne asmeniniams V. M. norams patenkinti.

6. Teismo posėdžio metu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės T. M. ir jo gynėja advokatė R. Roščenkovienė prašė T. M. apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiosios V. M. atstovo advokato D. Vaičiulio apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusiosios V. M. atstovas advokatas D. Vaičiulis prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės T. M. skundą atmesti. Prokurorė J. Steponavičiūtė prašė atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės T. M. ir nukentėjusiosios V. M. atstovo advokato D. Vaičiulio apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės T. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nukentėjusiosios V. M. atstovo advokato D. Vaičiulio apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės T. M. apeliacinio skundo.

8. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės T. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir nukentėjusiajai vietoje 1 000 Eur neturtinės žalos priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

11. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

12. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismus įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. Į nuteistojo turtinę padėtį atsižvelgtina vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

13. Kartu pažymėtina ir tai, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).

14. Nukentėjusioji V. M. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydama priteisti jai iš T. M. 300 Eur turtinei žalai ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 104–106). Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė V. M. iš T. M. 800 Eur neturtinei žalai atlyginti, o likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad T. M. nukentėjusiajai V. M. atlygino 200 Eur padarytos žalos, konstatavo, kad likusi neatlyginta neturtinė žala yra 800 Eur, ir šią sumą priteisė nukentėjusiajai iš T. M..

15. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgė į tai, kad T. M. savo neteisėtais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai V. M. fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusioji patyrė dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, ir konstatavo, jog nukentėjusiosios prašomas priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas nėra aiškiai per didelis, ši suma yra teisinga kompensacija už jos patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neabejoja, kad nukentėjusioji dėl T. M. smurtinių veiksmų patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, pažeminimą. Nukentėjusioji nuosekliai nurodė, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji patyrė ir „labai didelį skausmą viduje“, buvo pažeminta vaiko akivaizdoje, ir netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Atsakant į T. M. skundo argumentą, kad nukentėjusioji į medikus nesikreipė, prie savo civilinio ieškinio nepridėjo nė vieno dokumento, kuris patvirtintų jos ieškinyje nurodytus teiginius, atkreipiamas dėmesys, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji paaiškino, jog po įvykio jai medikų pagalbos nereikėjo, ji niekur nesigydė, be to, įvykio metu jau turėjo nedarbingumo pažymą dėl operacijos, nesusijusios su įvykiu (1 t., b. l. 66–68). Tačiau, kaip jau minėta, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį būtina atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodydamas, jog spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio atsižvelgia į suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, nenurodė, kokia būtent teismine praktika šiuo atveju vadovaujasi, t. y. nenurodė nė vieno konkretaus teismo sprendimo, kuriuo nukentėjusiajam, patyrusiam fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, būtų priteista 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad baudžiamosiose bylose dėl fizinio skausmo ir (ar) nežymaus sveikatos sutrikdymo priteistinų neturtinių žalų dydžiai nukentėjusiesiems svyruoja nuo 300 Eur iki 800 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375-1073/2018, 2K-79-697/2020, 2K-178-511/2020, 2K-270-628/2020, 2K-95-648/2021). Pavyzdžiui, nukentėjusiajai 800 Eur neturtinei žalai atlyginti priteista byloje, kurioje nustatyta, kad kaltininkas fizinį smurtą panaudojo prieš savo nėščią sugyventinę – sudavė jai į veidą, rankomis vieną kartą trenkė į krūtinės sritį, apdraskė rankos pirštus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020), o byloje, kurioje nustatyta, kad kaltininkas konflikto metu spyrė sutuoktinei į koją, sugriebęs rankomis, suko jai plaštaką, prispaudęs ją alkūne laikė prie durų staktos ir taip sukėlė jai fizinį skausmą bei padarė sužalojimus – poodines kraujosruvas dilbiuose, plaštakose, kelyje, blauzdoje, pėdoje, odos nubrozdinimus plaštakoje (nežymiai sutrikdė sveikatą), nukentėjusiajai priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-648/2021). Dėl to T. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, taip pat į tai, kad T. M. jau atlygino nukentėjusiajai V. M. 200 Eur neturtinės žalos (2 t., b. l. 74), nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis mažintinas nuo 800 Eur iki 400 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teisinga suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra 600 Eur.

Dėl nukentėjusiosios V. M. atstovo advokato D. Vaičiulio apeliacinio skundo

16. Nukentėjusiosios V. M. atstovas apeliaciniu skundu prašo neatleisti T. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pripažinti T. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus, skirti T. M. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą artintis prie nukentėjusiosios V. M. ir lankytis jos gyvenamoje vietoje 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nurodo, kad G. K. yra netinkama laiduotoja, nes ji gyvena kitame mieste, be to, dar iki laiduotojos paskyrimo momento, T. M. sudarė galimai fiktyvų sandorį perleidžiant šeimos turtą – transporto priemonę savo seseriai, nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus, to nebūtų padaręs nebūdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo kaltę pripažino tik deklaratyviai. Sutikti su šiais skundo argumentais ir tenkinti nukentėjusiosios atstovo skundą teisėjų kolegija neturi pagrindo.

17. BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos.

18. Byloje nustatyta, kad T. M. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, anksčiau teistas nebuvo (2 t., b. l. 44, 46, 149), administracine tvarka baustas tik už kelių eismo taisyklių pažeidimus (2 t., b. l. 48–52). Nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gegužės 28 d. T. M. kaltu neprisipažino, tačiau patvirtino, kad jo žmona koją į laiptų pakopą užsigavo dėl to, kad jis pastarąją pastūmė (2 t., b. l. 18–19), apklausiamas 2022 m. birželio 23 d. ir 2022 m. rugsėjo 9 d. T. M. kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimą (2 t., b. l. 36–37, 145–146), jis kaltu prisipažino bei nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs ir teisiamojo posėdžio metu (3 t., b. l. 3). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei skunde nurodo nukentėjusiosios atstovas, pagrįstai konstatavo, jog T. M. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Sutikti su nukentėjusiosios atstovo skundo teiginiu, kad T. M. savo kaltęs pripažino tik deklaratyviai, verčiamas įrodymų, nėra pagrindo. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad T. M. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atsiprašė (3 t., b. l. 3), jis yra dirbantis (2 t., b. l. 54–57, 89), dar ikiteisminio tyrimo metu atlygino dalį nukentėjusiajai padarytos žalos (2 t., b. l. 74), todėl yra pagrindas manyti, kad jis nukentėjusiajai atlygins ir likusią iš jo priteistos žalos dalį. Aptarti duomenys leidžia spręsti, kad T. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi šiuo atveju yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.

19. Nesutiktina su nukentėjusiosios atstovo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai T. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažino to, kad pastarasis veikos padarymo metu buvo neblaivus – po įvykio jam nustatytas 0,90 promilės neblaivumas, todėl akivaizdu, kad T. M., būdamas blaivus, taip nebūtų pasielgęs.

20. Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstami ir tie atvejai, kai veiką padaro asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pažymėtina, kad apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Pagal teismų praktiką jis nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis ar medicininės apžiūros aktu, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-297/2010, 2K-613/2011, 2K-40/2012, 2K-405/2012, 2K-41-697/2015, 2K-247-788/2017). Nors bylos duomenys patvirtina, kad po įvykio T. M. buvo nustatytas 0,90 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 24–29, 46–49), tačiau atsižvelgiant į tai, kad pats T. M. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog nepaisant to, kad įvykio metu jis buvo neblaivus, jam buvo nustatytas 0,90 promilės neblaivumas, ši aplinkybė jokios įtakos jo veiksmams neturėjo, būdamas blaivus, jis būtų pasielgęs taip pat, nes nukentėjusioji jo veiksmus išprovokavo – jeigu pastaroji būtų leidusi jam miegoti, „nieko nebūtų buvę“. Dėl to konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos aplinkybės pagrįstai nepripažino T. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nukentėjusiosios V. M. atstovo tvirtinimas, kad T. M., būdamas blaivus, taip nebūtų pasielgęs (nebūtų padaręs nusikalstamos veikos), tėra tik pamąstymais pagrįsta pastarojo prielaida. Neabejotina, kad nurodyti, ar jis, esant tam tikroms aplinkybėms, nebūtų padaręs nusikalstamos veikos, gali tik pats kaltininkas, o ne koks nors kitas apskritai su šia veika nesusijęs asmuo.

21. Kaip minėta, viena iš BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatytų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-96-628/2019).

22. T. M. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį sesers G. K. atsakomybei. Nurodė, kad su seserimi palaiko artimus ryšius, sesuo jam yra autoritetas ir gali daryti teigiamą įtaką (2 t., b. l. 73). Prašyme „Dėl laidavimo už T. M.“ G. K., be kita ko, nurodė, kad ji su broliu palaiko artimus ryšius, daro jam didelę įtaką, pastarasis visada atsižvelgia į jos nuomonę, ji pažada rodyti broliui gerą pavyzdį, prisiima už jį atsakomybę ir tiki, kad ateityje jis nebenusikals. Taip pat nurodė, kad jos brolis T. M. pripažįsta savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, išgyvena, supranta, kad pasielgė neteisėtai, savo elgesį vertina neigiamai (2 t., b. l. 63). Apylinkės teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu G. K. paaiškino, kad ji apie įvykį žino, nes jai apie įvykį papasakojo brolis, jie apie tai kalbėjosi, ji žino, kad brolis labai gailisi, pažada daryti jam teigiamą įtaką, dažniau su juo matytis ir bendrauti, nes brolis į jos nuomonę atsižvelgia, ją vertina (3 t., b. l. 5). Teismui pateiktais duomenimis, G. K. neteista (2 t., b. l. 66), duomenų, kad ji trejų metų laikotarpiu būtų bausta administracine tvarka ir turėtų galiojančių administracinių nuobaudų, nėra (2 t., b. l. 69–71, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), dirba (2 t., b. l. 64, 72), darbovietės administracijos charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 65). Įvertinus paminėtus duomenis, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, jog G. K. yra verta teismo pasitikėjimo ir tinkama būti laiduotoja. Duomenų, kurie patvirtintų nukentėjusiosios V. M. atstovo advokato D. Vaičiulio teiginį, jog G. K. yra nesąžininga, nes prasidėjus santuokos nutraukimo procesui tarp T. M. ir V. M., T. M. G. K. už nerealiai mažą kainą perleido transporto priemonę „VW Transporter combi“, taip galimai siekdamas sumažinti turto vertę, byloje nėra, šio teiginio nepatvirtina ir prie apeliacinio skundo pridėti dokumentai – VĮ „Regitra“ raštas bei pirkimo–pardavimo sutarčių kopijos (3 t., b. l. 21, 23, 27). Be to, pirkimo–pardavimo sandoris, įvykęs tarp T. M. ir jo sesers G. K., nėra nagrinėjamos baudžiamosios bylos dalykas, kaip matyti iš teismo posėdžio protokole užfiksuotų duomenų, su tuo sutinka ir nukentėjusiosios atstovas. Kita nukentėjusiosios atstovo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, t. y. tai, kad T. M. gyvena kitame mieste nei jo sesuo (T. M. gyvena (duomenys neskelbtini), o G. K. – (duomenys neskelbtini)) taipogi nėra pagrindas nepripažinti G. K. tinkama laiduotoja, juo labiau, kad BK 40 straipsnyje nenustatyta sąlyga nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir už jį laiduojančiam asmeniui privalomai gyventi toje pačioje gyvenamojoje vietovėje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2014). Be to, kaip jau minėta, T. M. ir G. K. nurodė, kad jie palaiko artimus ryšius, ateityje pažada dar dažniau matytis ir bendrauti. Esant visumai nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 40 straipsnio nuostatas ir pagrįstai atleido T. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kartu šiame kontekste pastebėtina, kad pati nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu sutiko, jog tyrimas T. M. atžvilgiu būtų nutrauktas „laidavimu“ (1 t., b. l. 101), o nukentėjusiosios atstovas, apeliaciniu skundu prašydamas netenkinti T. M. prašymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neprašo skirti jam bausmės (3 t., b. l. 19–20).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės ir kardomosios priemonės

23. Skundžiamu nuosprendžiu T. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios atstovas prašo skirti T. M. papildomą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą artintis prie nukentėjusiosios V. M. ir lankytis jos gyvenamoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nes, apelianto teigimu, T. M. nesilaikė įpareigojimo nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamuoju adresu, piktnaudžiavo formaliu poreikiu atvykti šalia darbo reikalais. Tenkinti šį prašymą teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo.

24. Pažymima, kad baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje, įskaitant ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, 2022 m. gegužės 29 d., T. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant jį nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti adresu: (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su V. M. (2 t., b. l. 40–42). Duomenų, kurie patvirtintų nukentėjusiosios atstovo skundo teiginį, kad T. M. nesilaikė šios kardomosios priemonės sąlygų, piktnaudžiavo formaliu poreikiu atvykti šalia darbo reikalais, byloje nėra, be to, T. M. nebuvo uždrausta užsiimti darbine veikla, kurią pastarasis vykdo savo darbo vietoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini) (šalia savo gyvenamojo namo (2 t., b. l. 59–62)) – ten jis gali būti ir dirbti (2 t., b. l. 111–113). Pastebėtina, kad nukentėjusiosios atstovas advokatas D. Vaičiulis dar vykstant ikiteisminiam tyrimui, t. y. 2022 m. rugpjūčio 31 d., su prašymu kreipėsi į prokurorą V. Budrį, be kita ko, prašydamas patikslinti / pakeisti T. M. taikomą kardomąją priemonę, motyvuodamas tuo, kad pastarasis savavališkai lankėsi nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, atvyksta neva vykdyti darbinės veiklos, tačiau to nedaro (2 t., b. l. 133), tačiau šis prašymas prokuroro 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimu buvo atmestas. Prokuroras pažymėjo, kad T. M. ir V. M. daromi abipusiai pažeidimai nelaikytini esminiais kardomosioms priemonėms griežtinti, nes leidžia pasiekti BPK numatytus tikslus, be to, T. M. ir V. M. yra sutuoktiniai, jų turtas teismo sprendimu nepadalintas ir draudimas disponuoti turtu nė vienam iš proceso dalyvių neskirtas (2 t., b. l. 137–138). Dėl to, kas paminėta, skirti T. M. dar vieną, nukentėjusiosios atstovo nurodytą, baudžiamojo poveikio priemonę, nėra pagrindo.

25. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės T. M. pateikė teismui prašymą dėl kardomosios priemonės panaikinimo ir prašo panaikinti jam 2022 m. gegužės 29 d. nutarime skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, skirtus įpareigojimus: nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, adresu: (duomenys neskelbtini); nesilankyti adresu: (duomenys neskelbtini); nebendrauti bei neieškoti ryšių su V. M.. Apygardos teismo posėdyje T. M. prašė panaikinti jam paskirtą kardomąją priemonę. Tenkinti šiuos prašymus taip pat nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti T. M. palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o pagal BPK 336 straipsnio 2 dalies nuostatas tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos, T. M. paskirtos kardomosios priemonės taikymas baigsis apygardos teismui paskelbus sprendimą baudžiamojoje byloje.

Dėl proceso išlaidų

26. Minėta, kad atsiliepime į nukentėjusiosios V. M. atstovo apeliacinį skundą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės T. M. ir jo gynėja advokatė R. Roščenkovienė prašė priteisti iš V. M. bylinėjimosi išlaidas.

27. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-132-942/2021). Taigi, esant pagrindui, teismas gali išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, o ne priešingai. Dėl to T. M. ir jo gynėjos prašymas priteisti iš nukentėjusiosios atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui jo patirtas išlaidas advokatės paslaugoms apmokėti nesvarstytinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiosios V. M. atstovo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 25 d. nuosprendį pakeisti.

Sumažinti iš T. M. nukentėjusiajai V. M. priteistos neturtinės žalos dydį iki 400 Eur (keturių šimtų eurų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.