- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- e2A-451-889/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09185-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
- Ieškovas
- D. L.
- Atsakovas
- O. L.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. L. ir atsakovės O. L. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. L. ieškinį atsakovei O. L. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo ir pagal atsakovės O. L. patikslintą priešieškinį ieškovui D. L. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-17-538/2019, dalį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui ir nuo ieškinio pateikimo teismui dienos išlaikymą nepilnamečiam sūnui M., gimusiam (duomenys neskelbtini), sumažinti iki 250 Eur per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 2) nustatyti ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką ieškinyje nurodytomis sąlygomis. Pagrindiniai ieškinio argumentai:
1.1. Ieškovas nurodė, kad nuo Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka, praėjo beveik 2 metai, per tą laiką pasikeitė jo turtinė padėtis, t. y. jo pajamos sumažėjo, taip pat (duomenys neskelbtini) gimė dar vienas vaikas D. L.. Dėl kilusių sveikatos sutrikimų ieškovas nebegali mokėti teismo priteisto dydžio išlaikymo. Ieškovo teigimu, 2018 metais, kai vyko santuokos nutraukimo procesas, ieškovo pajamas sudarė gaunamas darbo užmokestis – vidutiniškai (duomenys neskelbtini). Dėl krizės jo atlyginimas buvo sumažintas. Pagal darbo sutartį 2,5 mėnesio dirba jūroje užsienyje, o 2,5 mėnesio būna Lietuvoje. Už 2,5 mėnesio darbo (duomenys neskelbtini)atlyginimą, tačiau pagal darbo sutarties sąlygas, kai būna 2,5 mėnesio Lietuvoje, darbdavys jam jokio atlyginimo nemoka. Taigi pajamos per mėnesį sudaro (duomenys neskelbtini). Ieškovas teigia, jog per mėnesį patiria (duomenys neskelbtini) Eur išlaidų, lieka 258 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis sūnui M. yra per didelis, neatitinka proporcingumo principo. Pažymi, jog geranoriškai gali mokėti sūnaus M. išlaikymui po 250 Eur per mėnesį.
1.2. Taip pat ieškovas nurodo, kad atsakovė nesilaiko teismo nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, dažnai draudžia jam matytis su sūnumi, negražiai atsiliepia apie jį, dėl to ieškovas kreipėsi su vykdomuoju raštu į antstolį. Ieškovas daug laiko praleidžia jūroje, dėl to grįžęs nori daugiau laiko praleisti su sūnumi vasaros metu, taip pat pageidauja susitikti su sūnumi per gražiausias šventes. 2018 m. balandžio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismas nustatė ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. tvarką. Ieškovo teigimu, po santuokos nutraukimo pasikeitė atsakovės elgesys, ji visais būdais bando trukdyti susitikti su sūnumi, pradėjo nebeatsiliepti į skambučius, neatrašo į siųstas SMS žinutes arba atrašo, kad turi kitų planų, dažnai nurodo, kad sūnus neva nenori bendrauti. Ieškovas pažymi, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka yra minimali, o jis pageidauja daugiau bendrauti su sūnumi ryšio priemonėmis (telefono, interneto ryšiu), taip pat pasiimti sūnų į namus ne tik kas antrą savaitgalį, bet vasaros, rudens, žiemos atostogų metu ir sutikti gražiausias metų šventes.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė priešieškinį, jame prašė atmesti ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio sumažinimo iki 250 Eur per mėnesį; padidinti priteisto išlaikymo dydį iki 650 Eur per mėnesį; atmesti ieškovo ieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo.
2.1. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nuo 2016 metų epizodiškai dalyvauja vaiko auklėjime, turi kitą žmoną, augina jos dukrą E. J., bendrą vaiką D. L.. Ieškovas nuo 2016 m. liepos mėn. nereguliariai ir ne laiku teikia vaikui materialinę paramą. Vaiko išlaikymo dydis buvo nustatytas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi, nustatytas išlaikymo dydis – 450 Eur – atitiko tuo metu buvusią jos (atsakovės) finansinę padėtį, tačiau neatitiko ieškovo turtinių ir finansinių galimybių. Atsakovės teigimu, ieškovas kasmet iš darbdavio papildomai gauna 13 mėnesio atlyginimą savarankiškam draudimui, mokesčiams, kvalifikacijos kėlimo kursams, dokumentų patvirtinimui, sveikatos patikrinimui, todėl ieškovo nurodyta suma yra nepagrįsta. Ieškovas po 2018 m. balandžio 16 d. teismo sprendimo gauna atlyginimą užsienyje grynaisiais pinigais, įneša pinigus į dabartinės žmonos ar kitų asmenų sąskaitas, kurie vėliau atlieka mokėjimus už ieškovą.
2.2. Atsakovė nurodo, kad sūnus M. yra mokinys, nuo vaikystės turi sveikatos problemų, sutrikimų, todėl lankosi pas logopedą, psichologą ir kitus specialistus. Vaiko M. vieno mėnesio išlaikymo išlaidos iš viso sudaro 860 Eur. Teismo nustatytas vaiko išlaikymo dydis yra per mažas. Atsakovė savarankiškai mokytis ir dirbti pradėjo po 2018 m. balandžio 16 d. teismo sprendimo, dirba papildomą darbą, prižiūri ir auklėja sergantį vaiką. Jos pajamos per mėnesį sudaro apie (duomenys neskelbtini). Vaikas nuo vaikystės turi sveikatos problemų, ieškovas neteisėtai naudojasi šeimos butu, turtu, pinigais ir transporto priemonėmis. Šalys vaiko išlaikymui privalo mokėti 860 Eur per mėnesį, ieškovas privalo mokėti 688 Eur vaiko išlaikymui reikalingos sumos, o atsakovė – 172 Eur.
2.3. Atsakovė nurodo, kad tikslinga palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Pažymi, kad ieškovas nepateikė teismui jo darbo grafiko užsienio įmonėje, atsižvelgiant į COVID-19 epidemiją, ieškovo dėstytojo asistento darbo grafiko, duomenų apie užimtumą šeimoje, kvalifikacijos kursuose. Atsižvelgdama į nepilnamečio vaiko ugdymo procesą ir karantiną, ieškovo šeimos sudėtį, gydytojų rekomendacijas dėl bendravimo 2–5 žmonių kompanijoje, atsakovė prašo atmesti ieškovo ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 3 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio: pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-549-1030/2018 dalį, kuria nustatyta D. L. bendravimo su vaiku tvarka, ir nustatė D. L. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. L. tvarką sprendime nurodytomis sąlygomis; kitą ieškinio dalį ir priešieškinį atmetė; priteisė ieškovui D. L. iš atsakovės O. L. 775 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
3.1. Teismas, vertindamas ieškovo reikalavimo sumažinti sūnui priteisto išlaikymo dydį pagrįstumą, nurodė, jog ieškovas kaip vieną iš pagrindų sumažinti priteisto išlaikymo dydį nurodo jo sveikatos būklės pablogėjimą. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad ieškovo sveikatos būklė turėjo įtakos jo pajamų dydžiui. Ieškovas taip pat nurodo, jog pagrindą sumažinti priteisto išlaikymo dydį sudaro pasikeitusi finansinė padėtis dėl išlaikytinių skaičiaus padidėjimo, t. y. dėl to, kad po teismo sprendimo priėmimo jam gimė dar vienas sūnus. Teismo nuomone, vaiko gimimo aplinkybė savaime nereiškia, kad ieškovo turtinė padėtis pablogėjo, lyginant ją su teismo sprendimo priėmimo metu buvusia turtine padėtimi. Ieškovas yra sveikas, darbingo amžiaus, t. y. turi galimybes išlaikyti savo vaikus, taigi teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl vaiko gimimo iš esmės pablogėjo ieškovo turtinė padėtis.
3.2. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad ieškovas nuo 2017 m. dirba (duomenys neskelbtini) bendrovėje (duomenys neskelbtini). Priimant teismo sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, ieškovo pajamos sudarė apie (duomenys neskelbtini). Šiuo metu gaunamas darbo užmokestis sudaro (duomenys neskelbtini) per mėnesį. Teismas sutiko, jog ieškovo darbo užmokestis nuo 2019 m. sausio 10 d. yra sumažėjęs, tačiau nurodė, jog būtina įvertinti, ar šiuo atveju darbo užmokesčio sumažėjimas yra esminis ieškovo turtinės padėties pasikeitimas. Kaip matyti iš byloje pateiktų darbdavio memorandumų, ieškovo darbo užmokesčio sumažėjimui įtakos turėjo ekonominiai pokyčiai ir COVID pandemija, tačiau darbdavys nurodo, jog finansinė būklė ir darbo užmokesčio sumažėjimas bus nuolat peržiūrimi. Taigi darbo užmokesčio sumažėjimas yra laikinas, ir pasikeitus situacijai užmokestis gali būti grąžintas į pirminę padėtį. Vertindamas ieškovo turtinę padėtį, teismas pažymėjo, kad ieškovo darbo pobūdis sudaro galimybes dirbti ir gauti didesnes pajamas iš kitų šaltinių.
3.3. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors ieškovas pateikė detalų išlaidų sąrašą, tačiau byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, pagrindžiančių šių išlaidų dydžius ir būtinybę.
3.4. Taigi teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad jo turtinės padėties pasikeitimas yra esminis ir sąlygoja būtinybę mažinti išlaikymą vaikui, todėl šią ieškinio dalį atmetė.
3.5. Teismas nurodė, jog, kaip matyti iš atsakovės priešieškinio ir prie jo pateiktų priedų, atsakovė poreikį didinti išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui iš esmės grindžia ne padidėjusiais vaiko poreikiais, o geresne ieškovo turtine padėtimi, ieškovo netinkamu sprendimo vykdymu teikiant vaikui išlaikymą. Atsakovė į bylą nepateikė duomenų, kad po teismo sprendimo priėmimo pasikeitė vaiko poreikiai. Priešingai, nurodė tokią pačią sumą, reikalingą vaiko poreikiams tenkinti, ir jos detalizaciją, kaip ir priimant sprendimą dėl išlaikymo priteisimo. Taip pat atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad po teismo sprendimo pasikeitė vaiko sveikatos būklė.
Atsiliepimas
3.6. Atsakovė, pagrįsdama reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, nurodė, kad ieškovo pajamos yra didesnės, jis turi grynųjų pinigų, kurių galbūt nedeklaruoja, todėl gali teikti didesnį išlaikymą. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nenurodė ir nepateikė jokių naujų aplinkybių, susijusių su esminiu šalių (ieškovo pajamų padidėjimu, atsakovės – sumažėjimu) turtinės padėties pasikeitimu per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
3.7. Dėl atsakovės teiginių apie ieškovo gaunamas pajamas, kurios galbūt yra nedeklaruojamos, teismas pažymėjo, kad tai yra atsakovės samprotavimai, nepagrįsti jokiais įrodymais.
3.8. Vertinant atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, teismo nuomone, svarbu atkreipti dėmesį ir į pačios atsakovės pastangas gauti didesnes pajamas. Atsakovė yra sveika, jauno darbingo amžiaus, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, nededa pastangų, kad įsigytų išsilavinimą ir gautų didesnes pajamas.
Žemesnės instancijos teismas
3.9. Teismas konstatavo, jog atsakovė neįrodė ir nepagrindė padidėjusių vaiko poreikių, pasikeitusios šalių turtinės padėties per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nenustatyta aplinkybių, jog priteistas išlaikymo dydis neatitiktų prioritetinių nepilnamečio vaiko interesų ir poreikių, todėl atsakovės priešieškinį atmetė.
3.10. Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo pakeisti nustatytą bendravimo su sūnumi tvarką, teismas nurodė, jog iš šalių, liudytojų paaiškinimų, rašytinių bylos duomenų (Vaiko nuomonės išklausymo akto), teisinio reglamentavimo ir faktinių bylos aplinkybių vertinimo prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo kontekste spręstina, kad galiojanti ieškovo bendravimo su vaiku tvarka, kai ieškovas ilgą laiką yra komandiruotėje, neužtikrina ieškovo ir sūnaus visavertiško ryšio palaikymo. Be to, teismas pastebėjo, jog iš bendravimo tvarkos vykdymo duomenų, pokalbių išklotinių dėl bendravimo matyti, kad šiuo metu nustatyta bendravimo tvarka nėra tinkamai vykdoma. Ieškovas pateikė detalią bendravimo tvarką, atsakovė konkrečių argumentų, kurie iš siūlomų bendravimo tvarkos punktų neatitiktų vaiko interesų, nepateikė.
3.11. Teismas pažymėjo, jog tiek mama, tiek tėvas siekia rūpintis sūnumi, jį auklėti, lavinti. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog maksimalus tėvo bendravimas su vaiku kenktų vaiko interesams, traumuotų vaiką psichologiškai, neatitiktų vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, darytų neigiamą įtaką vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Byloje yra pateiktas vaiko nuomonės aktas, iš kurio matyti, kad tiek su tėvu, tiek su jo artimaisiais vaikas bendrauja noriai. Bendravimas su tėvu ir jo artimaisiais vaiko psichologinei būsenai neigiamos įtakos neturi, todėl teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas pakeisti 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. tvarką.
Atsiliepimas
3.12. Teismas nurodė, kad teismas, nustatydamas konkrečius tėvų bendravimo su vaikais grafikus ir tvarką, dalyvavimo auklėjant vaikus formas, nėra varžomas vien proceso šalių ieškinyje, atsiliepime pateiktų pasiūlymų. Į šiuos pasiūlymus teismas privalo atsižvelgti, bet saugodamas vaikų ir (ar) tėvų interesus teismas gali savo nuožiūra nukrypti nuo minėtų pasiūlymų ir nuspręsti pritaikyti tokį bendravimo grafiką ir tokias dalyvavimo auklėjant vaikus formas, kurie šalių dokumentuose nebuvo nurodyti. Taigi, atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, teismas tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką nustatė pagal tėvo pateiktą bendravimo tvarką su sprendime nurodytais pakeitimais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimo dalį, pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-17-538/2019, dalį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui ir nuo ieškinio pateikimo teismui dienos išlaikymą nepilnamečiam sūnui M., gimusiam (duomenys neskelbtini), sumažinti iki 250 Eur per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti ieškovui iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Ieškovas nurodo, jog pasikeitė jo turtinė padėtis, sumažėjo gaunamos pajamos, gimė dar vienas vaikas, atsirado sveikatos problemų, dėl to ieškovas nebegali mokėti teismo priteisto dydžio išlaikymo. Teismui pateikti įrodymai, kad ieškovo faktinis atlyginimas sumažėjo apie (duomenys neskelbtini) per mėnesį, o tai turėtų būti laikoma dideliu finansinių sąlygų pablogėjimu. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog darbo užmokesčio sumažėjimas yra laikinas. Byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių šią poziciją, išskyrus memorandumą, kuris yra informacinio pobūdžio.
4.2. Atsakovė nuo 2018 metų dirba, reguliariai gauna pajamas, jos pajamos padidėjo iki (duomenys neskelbtini) per mėnesį.
4.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad ieškovas gali dirbti ir gauti pajamų iš kitos veiklos. Iš pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovas ieško būdų pagerinti savo turtinę padėtį. Tačiau teismas neįvertino ieškovo darbo pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad ieškovas, būdamas ne jūroje, gali papildomai užsidirbti, pažeidžia ieškovo, kaip darbuotojo, teises, nes Konstitucija garantuoja ieškovui teisę į poilsį.
4.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalauja duomenų apie ieškovo sutuoktinės indėlį į šeimos poreikių tenkinimą, nors teismui buvo pateikta vedybinė sutartis, pagal kurią ieškovo žmona neprivalo prisidėti prie ieškovo išlaidų.
4.5. Teismas visiškai nepasisakė dėl to, kad kitas ieškovo vaikas gauna neproporcingai mažesnį išlaikymą.
4.6. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo turtinė padėtis nepablogėjo: ieškovo pajamos akivaizdžiai sumažėjo, o atsakovės padėtis pagerėjo – ji pradėjo dirbti ir gauna nuolatines pajamas.
4.7. Ieškovas sutiktų teikti vaikui 250 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą, tiek pat turėtų prisidėti ir atsakovė, taip vaiko išlaikymui būtų skiriama apie 500 Eur per mėnesį. Remiantis teismų praktika, toks išlaikymas dydis vienam vaikui būtų pakankamas. Apelianto vaikas neturi specialiųjų poreikių, kuriems tenkinti būtų reikalingas didesnis išlaikymas.
5. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, ir šį ieškinio reikalavimą atmesti; patenkinti priešieškinio reikalavimą padidinti teismo sprendimu iš ieškovo priteisto išlaikymo vaikui dydį iki 650 Eur per mėnesį; padidinus priteistą išlaikymą, išduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą dėl šio reikalavimo vykdymo; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; priteisti atsakovei iš ieškovo 50,48 Eur bylinėjimosi išlaidų; ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės priteisimo atmesti; paskirti ieškovui 2 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios baudos – 1000 Eur – skiriant atsakovei. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
Atsiliepimas
5.1. Atsakovė nurodo, kad ieškovas atlyginimą užsienio įmonėje nuo 2018 metų gauna grynaisiais pinigais ir už ieškovą visus mokesčius Lietuvos Respublikoje moka ieškovo žmona, kuri taip pat, pažeisdama teismo nutarties nuostatas, perveda vaiko išlaikymui po 250 Eur per mėnesį. Išlaikymo skola sudaro 4 464,86 Eur.
5.2. Atsakovė privalo išlaikyti nepilnametį vaiką neturėdama buto, galimybės gauti kredito, taip pat būdama solidarioji skolininkė su ieškovu pagal kredito sutartį.
5.3. Ieškovas lizingo būdu ir grynaisiais pinigais perka automobilius, pardavė tris santuokoje įgytus automobilius, tris motociklus, tačiau iki šiol nepadengė išlaikymo įsiskolinimo.
5.4. Teismo argumentai, kad atsakovė nededa pastangų, kad įgytų išsilavinimą ir gautų didesnes pajamas, yra deklaratyvūs, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
5.5. Atsakovė nurodo, jog dėl neteisėtų ieškovo veiksmų negali naudotis buvusiu šeimos turtu, pinigais, nes teismas iki šiol nagrinėja bylą dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto padalijimo (bylos Nr. e2-549-1030/2018). Taip pat ieškovas piktybiškai nevykdo nutarčių dėl vaiko išlaikymo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, pateikė nepagrįstą ieškinį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir išlaikymo sumažinimo, nors turėjo inicijuoti proceso atnaujinimą. Dėl šių priežasčių atsakovė prašo skirti ieškovui 2 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos sumos paskiriant atsakovei.
6. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, atsakovės apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas identiškais argumentais kaip ir atsakovės apeliacinis skundas.
7. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti išlaidas, patirtas parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
7.1. Atsakovė, skųsdama sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, nenurodo visiškai jokių su šia sprendimo dalimi susijusių argumentų, todėl ši sprendimo dalis paliktina nepakeista. Taip pat skunde nepateikta jokių argumentų ir dėl teismo sprendimo dalies, kuria atmestas atsakovės reikalavimas padidinti priteisto išlaikymo dydį, pagrįstumo.
7.2. Atsakovė, reikšdama reikalavimą padidinti priteisto išlaikymo dydį, nenurodė, jog pasikeitė vaiko poreikiai ar tėvų turtinė padėtis. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, jog vaikas turi specialiųjų poreikių ar sveikatos problemų.
7.3. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kurios nėra susijusios su nagrinėjamos bylos dalyku.
Šalies argumentai
7.4. Atsakovė nepagrįstai prašo skirti ieškovui baudą dėl piktnaudžiavimo procesu: ieškovas procesu nepiktnaudžiavo, priešingai – kreipėsi į teismą, kad būtų užtikrinta maksimali jo bendravimo su sūnumi tvarka, o priteistas išlaikymas sumažintas dėl pasikeitusios turtinės padėties.
7.5. Taip pat atsakovė visiškai nepagrįstai prašo išduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą – vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo jai jau yra išduotas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliaciniai skundai netenkintini.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Atsakovė prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, todėl atsakovės prašymas atmestinas ir byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
10. Ieškovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą, taip pat jau po apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį pateikimo – 2021 m. balandžio 6 d., atsakovė su apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujų įrodymų, taip pat tuos, kurie jau buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų turinį bei jų reikšmę nagrinėjamai bylai, bylos specifiką, tai, jog dalis prie procesinių dokumentų pridėtų dokumentų jau buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, atsisako priimti šalių pateiktus įrodymus, nes dalis jų nesusiję su šioje byloje nagrinėjamu ginču, niekaip nepagrindžia šalių procesinių argumentų turinio, be to, dalis įrodymų jau buvo pateikta pirmosios instancijos teismui.
11. Iš bylos medžiagos nustatytos tokios toliau nurodomos faktinės aplinkybės. M. L., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovo D. L. ir atsakovės O. L. sūnus. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-549-1030/2018 nutraukė D. L. ir O. L. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnamečio vaiko M. L. gyvenamąją vietą nustatė su atsakove O. L.; nustatė ieškovo D. L. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. L. tvarką; priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokant kas mėnesį po 350 Eur nuo 2017 m. kovo 27 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę O. L.. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą pakeitė: padidino teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumą nuo 350 Eur iki 450 Eur.
12. Ieškovas šioje byloje pareiškė reikalavimus dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo ir priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo iki 250 Eur per mėnesį, atsakovė – dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo iki 650 per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas pakeitė ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, abiejų šalių reikalavimus dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atmetė. Tiek ieškovas, tiek atsakovė pateikė apeliacinius skundus.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
13. Ieškovas prašė sumažinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydį iki 250 Eur per mėnesį. Nurodė, kad po 2019 m. sausio 10 d. sprendimo priėmimo sumažėjo jo pajamos, jam gimė kitas sūnus, pablogėjo sveikata. Atsakovė reiškė reikalavimą padidinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydį iki 650 Eur per mėnesį. Nurodė, kad sūnus yra mokinys, nuo vaikystės turi sveikatos problemų, sutrikimų, todėl lankosi pas logopedą, psichologą ir kitus specialistus. Taip pat teigia, kad ieškovas gauna didesnes pajamas, todėl proporcingai didesne dalimi turi prisidėti prie vaiko išlaikymo.
14. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.
15. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalis) ir jį teikti gera valia. Tokiu atveju išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nesant tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo, jį pagal byloje surinktus duomenis nustato teismas sprendimu (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194, 3.194, 3.196 straipsniai). Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
16. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
17. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
18. Plėtodamas nurodytą kasacinio teismo praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.
19. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
20. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
21. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja jau priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
22. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Taigi teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).
23. Ieškovas savo reikalavimą sumažinti priteisto išlaikymo dydį iš esmės grindė savo pasikeitusia turtine padėtimi.
24. Ieškovas teigė, jog pablogėjo jo sveikatos būklė. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šią ieškovo nurodytą aplinkybę, kaip vieną iš kriterijų spręsti apie pasikeitusią padėtį, nurodė, jog, pagal pateiktus medicininius dokumentus, ieškovui nustatytas (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje pateikti tyrimai, pagal kuriuos diagnozuotos ieškovo sveikatos problemos, buvo atlikti 2017 m. rugsėjo mėn. Sprendimas, kuriuo iš ieškovo priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui, priimtas 2019 m. sausio 10 d. Taigi ieškovas nepateikė duomenų, kad po teismo sprendimo priėmimo pasikeitė jo sveikatos būklė. Kita vertus, pateikti duomenys dėl sveikatos būklės nepagrindžia, jog sveikatos sutrikimų pobūdis turėjo įtakos ieškovo pajamų dydžio pokyčiui: nėra jokių duomenų, jog po teismo sprendimo priėmimo pakito ieškovo darbingumo lygis ar kad dėl sveikatos būklės jis neturėtų galimybės dirbti ir užsidirbti. Taigi ši ieškovo nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo mažinti priteisto išlaikymo dydžio.
25. Ieškovas savo reikalavimą sumažinti priteisto išlaikymo dydį taip pat grindė tuo, jog po teismo sprendimo priėmimo jam gimė dar vienas sūnus. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) ieškovui gimė sūnus D. L.. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ta aplinkybė, jog ieškovui gimė dar vienas vaikas, savaime nereiškia, kad ieškovo turtinė padėtis pablogėjo, lyginant ją su teismo sprendimo priėmimo metu buvusia turtine padėtimi. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovas yra sveikas, darbingo amžiaus žmogus, taigi turi galimybę ir privalo imtis visų priemonių, kad visavertiškai išlaikytų savo vaikus.
26. Vertindamas aplinkybę dėl pakitusio išlaikytinių skaičiaus, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas sūnų D. L. augina kartu su jo motina O. L., kuri taip pat privalo prisidėti prie sūnaus išlaikymo; ieškovas nenurodė, jog dėl D. L. sveikatos būklės ar kitų aplinkybių D. L. būtų reikalingas toks išlaikymas, kuris iš esmės turėtų įtakos ieškovo turtinei padėčiai ar finansiniam stabilumui. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismu, teigia, jog teismas nepagrįstai reikalauja duomenų apie ieškovo sutuoktinės indėlį į šeimos poreikių tenkinimą, nors teismui buvo pateikta vedybinė sutartis, pagal kurią ieškovo žmona neprivalo prisidėti prie ieškovo išlaidų. Be to, mano, jog teismas visiškai nepasisakė dėl to, kad kitas ieškovo vaikas gauna neproporcingai mažesnį išlaikymą. Kolegija atmeta šiuos ieškovo argumentus kaip nepagrįstus. Visų pirma, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nereikalavo, kad ieškovas pateiktų duomenis apie ieškovo sutuoktinės indėlį į šeimos poreikių tenkinimą, o, tik remdamasis teisės aktuose įtvirtintu imperatyvu, kad vaikų išlaikymas yra abiejų tėvų pareiga, nurodė, jog vaiko motina taip pat privalo prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Kita vertus, teismas, spręsdamas, kiek vaiko gimimas pakeitė išlaikymą kitam vaikui teikiančio tėvo turtinę padėtį, nenustatinėja naujam išlaikytiniui būtino išlaikymo dydžio – tik sprendžia, ar tas faktas, jog pasikeitė išlaikytinių skaičius, lėmė esminį išlaikymą teikiančio asmens turtinės padėties pasikeitimą (pablogėjimą). Pasisakydama dėl ieškovo argumento, kad teismas nepasisakė dėl to, jog kitas ieškovo vaikas gauna neproporcingai mažesnį išlaikymą, kolegija pažymi, jog šioje byloje spręstina tik dėl konkrečiam vaikui – M. – būtino išlaikymo dydžio; skirtingų vaikų poreikiai gali skirtis, jie vertinami ir nustatomi individualiai. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog ieškovas nenurodė, kad dėl D. L. sveikatos būklės ar kitų aplinkybių šiam vaikui būtų reikalingas toks išlaikymas, kuris iš esmės turėtų įtakos ieškovo turtinei padėčiai ar finansiniam stabilumui. Taigi konstatuotina, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dar vieno vaiko gimimas lėmė esminį ieškovo turtinės padėties pablogėjimą.
27. Ieškovas taip pat įrodinėjo, jog jo finansinė padėtis pablogėjo, nes sumažėjo jo darbo pajamos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas nuo 2017 m. dirba (duomenys neskelbtini) bendrovėje (duomenys neskelbtini). Priimant teismo sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, ieškovo pajamos sudarė apie (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ieškovo gaunamas darbo užmokestis sudaro apie (duomenys neskelbtini) per mėnesį. Duomenų, patvirtinančių ieškovo turtinės padėties, susijusios su kilnojamuoju, nekilnojamuoju turtu, pablogėjimą byloje nėra.
28. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar darbo užmokesčio sumažėjimas laikytinas esminiu ieškovo turtinės padėties pasikeitimu, nurodė, jog, kaip matyti iš byloje pateiktų darbdavio memorandumų, ieškovo darbo užmokesčio sumažėjimui įtakos turėjo ekonominiai pokyčiai ir COVID pandemija, tačiau iš tų pačių memorandumų matyti, kad darbdavys nurodo, jog finansinė būklė ir darbo užmokesčio sumažinimas bus nuolatos peržiūrimas. Šių duomenų pagrindu sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad darbo užmokesčio sumažėjimas yra laikino pobūdžio; pasikeitus situacijai, darbo užmokestis gali būti grąžintas į pirminę padėtį. Vaikui priteisto išlaikymo dydžio sumažinimas dėl laikino pobūdžio darbo užmokesčio pokyčio prieštarautų prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principui. Akcentuotina ir tai, jog, vadovaujantis šiuo principu, visos abejonės turėtų būti vertinamos vaiko naudai.
29. Kita vertus, kolegija mano, jog ieškovas neįrodė, kad, esant tokiam darbo užmokesčio pokyčiui, jis nebegali teikti sūnui priteisto dydžio išlaikymo. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas savo finansinę padėtį, ieškovas pateikė išsamų išlaidų sąrašą, kuriame nurodė, jog jis kiekvieną mėnesį privalo mokėti: 152,65 Eur būsto paskolą ((duomenys neskelbtini)), 190 Eur vartojimo kreditus (Nr. 17-060146-CL ir Nr. 16-086802-CL už būsto remontą), apie 166 Eur už komunalinius patarnavimus, 250 Eur išlaikymą sūnui D., 50 Eur išleidžia vaistams, 500 Eur – maistui, higienai, drabužiams, 200 Eur – gydymo paslaugoms (med. paslaugos mokamos, medicininės komisijos, narkotikų ir alkoholio testai, konsultacijos), 200 Eur – motinos išlaikymui, 58 Eur – mokymo kursams (kas 5 metus privaloma (duomenys neskelbtini) atestacija – 3 471 Eur); 50 Eur sudaro telefono išlaidos, 100 Eur – kuro išlaidos, iš viso išlaidų per mėnesį – 1 917 Eur. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors ieškovas pateikė detalų išlaidų sąrašą, tačiau nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių šių išlaidų dydžius bei būtinumą.
30. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog, vertinant ieškovo turtinę padėtį, aktualu ir tai, kad ieškovas dėl darbo pobūdžio turi galimybę dirbti ir gauti didesnes pajamas iš kitų šaltinių. Remiantis bylos duomenis ir paties ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas 2,5 mėn. dirba jūroje, 2,5 mėn. būna Lietuvoje grįžęs į krantą ir už šį laikotarpį darbdavys jam darbo užmokesčio nemoka. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad per laikotarpį, kai būna Lietuvoje, jis negalėtų dirbti ir gauti pajamų iš kitos veiklos. Ieškovas yra dėstęs (duomenys neskelbtini), kur charakterizuojamas kaip puikus darbuotojas. Ieškovas teigia, jog šis pirmosios instancijos teismo argumentas paneigia jam, kaip darbuotojui, Konstitucijoje garantuojamą teisę į poilsį. Kolegija atmeta ši ieškovo argumentą kaip nepagrįstą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Ieškovas privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad teiktų vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą, kad būtų užtikrinti ne tik minimalūs būtinieji vaiko poreikiai, bet taip pat vaikui būtų sudarytos sąlygos visapusiškai augti ir vystytis, tobulėti kaip asmenybei. Tai, kad ieškovas turi galimybes gauti papildomų pajamų iš kitos darbo veiklos, patvirtina jo paties asmeninė patirtis, taigi jis laikiną darbo pajamų sumažėjimą galėtų kompensuoti pajamomis iš papildomos darbo veiklos.
31. Ankstesniuose nutarties punktuose nurodytų argumentu pagrindu sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog ieškovas neįrodė, kad jo turtinės padėties pasikeitimas yra esminis, kad po teismo sprendimo priėmimo pasikeitė (sumažėjo) vaiko poreikiai, taigi neįrodė egzistuojant pagrindą keisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo vaikui dydį, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį ieškovo reikalavimą atmetė.
32. Atsakovė prašo iki 650 Eur per mėnesį padidinti teismo sprendimu vaikui priteisto išlaikymo dydį. Poreikį didinti išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui iš esmės grindžia ne padidėjusiais vaiko poreikiais, o geresne ieškovo turtine padėtimi, taip pat tuo, jog ieškovas netinkamai vykdo teismo sprendimą dėl išlaikymo.
33. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė duomenų, kad po teismo sprendimo priėmimo pasikeitė vaiko poreikiai, priešingai, nurodė tokią pačią sumą, reikalingą vaiko poreikiams tenkinti, ir jos detalizaciją, kaip ir priimant sprendimą dėl išlaikymo priteisimo. Atsakovė taip pat nepateikė jokių duomenų, kad po teismo sprendimo priėmimo pasikeitė vaiko sveikatos būklė. Byloje pateiktos medicininės pažymos ir išrašai atitinka vaiko sveikatos būklę, buvusią priimant sprendimą dėl išlaikymo, t. y. nepateikti nauji medicininiai duomenys. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog byloje nėra duomenų, kad po teismo sprendimo priėmimo vaiko poreikiai padidėjo.
34. Atsakovė, pagrįsdama reikalavimą padidinti priteisto išlaikymo dydį, nurodė, kad ieškovo pajamos yra didesnės, jis turi grynųjų pinigų, kurių galbūt nedeklaruoja, todėl gali teikti didesnį išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė nenurodė ir nepateikė jokių naujų aplinkybių, susijusių su esminiu šalių turtinės padėties pasikeitimu per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Kolegija visiškai sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. daryti išvadą apie esminį ieškovo turtinės padėties pagerėjimą po teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo priėmimo. Atsakovės teiginiai apie galbūt ieškovo gaunamas didesnes pajamas, kurios yra nedeklaruojamos, yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais įrodymais.
35. Svarbu pažymėti, jog atsakovė ir jos atstovas tiek posėdžių pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovė dirba papildomus darbus, už kuriuos atsiskaitoma neoficialiai, jos pajamos sudaro apie (duomenys neskelbtini) per mėnesį. Tai leidžia daryti išvadą, jog atsakovės turtinė padėtis nėra pablogėjusi. Dėl atsakovės nurodomų aplinkybių, susijusių su šalių turto padalijimu santuokos nutraukimo byloje, pažymėtina, jog klausimai, susiję su sutuoktinių turto padalijimu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje sprendžiant dėl reikalavimų pakeisti teismo sprendimu vaikui priteisto išlaikymo dydį, vertintina tik esama šalių turtinė padėtis ir jos pokytis, lyginant su buvusia teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo priėmimo metu.
36. Atsakovė priešieškinį grindė ir tuo, jog ieškovas nereguliariai teikia išlaikymą ir netinkamai vykdo teismo sprendimą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors rašytiniai bylos duomenys patvirtina ieškovo išlaikymo vaikui skolos faktą, tačiau išlaikymo įsiskolinimas nesudaro pagrindo padidinti priteistą išlaikymo dydį – šis klausimas turi būti sprendžiamas vykdymo procese.
37. Nurodytų argumentų pagrindu sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog atsakovė neįrodė, kad egzistuotų pagrindas padidinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį – jog būtų pakitę vaiko poreikiai, pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taigi teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą padidinti priteisto išlaikymo dydį.
Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo
38. Ieškovas byloje taip pat reiškė reikalavimą dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, šį ieškovo reikalavimą tenkino iš dalies: pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-549-1030/2018, nustatytą bendravimo tvarką ir nustatė ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytomis sąlygomis. Ieškovas šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neskundžia. Atsakovė apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje prašo panaikinti sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir ieškovo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo atmesti.
39. Atsakovė apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų, kodėl, jos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pakeista ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka, yra neteisėta, nepagrįsta, kuo nustatyta tvarka yra ydinga ar netinkama, kokie šios tvarkos aspektai netenkina atsakovės ar neatitinka vaiko interesų. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje vertintas ieškovo reikalavimo pakeisti nustatytą bendravimo su sūnumi tvarką pagrįstumas, yra išsami, argumentuota, teismo išvados padarytos tinkamai nustačius ir įvertinus faktines bylos aplinkybes, taip pat atitinka teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, užtikrina prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais, užmegzti ir palaikyti su jais visavertišką ir kokybišką ryšį, todėl kolegija, visiškai pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms ir motyvams, papildomų argumentų nenurodys. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir Europos vykdomojo rašto išdavimo
40. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo skirti ieškovui 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę šios sumos priteisiant atsakovei. Iš esmės atsakovės prašymas grindžiamas tuo, jog ieškovas pareiškė neteisėtą ir nepagrįstą ieškinį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir išlaikymo dydžio sumažinimo, nors piktybiškai nevykdo teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos ir išlaikymo teikimo. Pasisakydama dėl šio atsakovės reikalavimo, kolegija pažymi, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Tas faktas, jog, siekdamas apginti savo teises, ieškovas pateikė ieškinį ir apeliacinį skundą, kuriuos atsakovė laiko nepagrįstais, nesant kitų akivaizdžių piktnaudžiavimo procesu požymių, nesuponuoja išvados, jog ieškovas piktnaudžiauja procesu, todėl atsakovės prašymas skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesu atmestinas.
41. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat prašo, padidinus priteistą išlaikymą, išduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą dėl šio reikalavimo vykdymo. Atmetus atsakovės reikalavimą dėl priteisto išlaikymo padidinimo, šis ieškovės prašymas netenkintinas.
42. Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl bylos procesinės baigties
43. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrindo jį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
44. Bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų pateikiant ir parengiant apeliacinius skundus, atlyginimas, atmetus abiejų šalių apeliacinius skundus, šalims nepriteistinas (CPK 93, 98 straipsniai).
45. Ieškovas pateikė įrodymus, jog apeliacinėje instancijoje už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovui iš atsakovės priteistina 500 Eur teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui D. L. iš atsakovės O. L. 500 (penkis šimtus) Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.