Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. L. ieškinį atsakovei O. L. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo bei pagal atsakovės O. L. patikslintą priešieškinį ieškovui D. L. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

– Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui ir nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iš jo (D. L.) priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, sūnui M., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki sulauks pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

– Nustatyti jo (tėvo D. L.) ir nepilnamečio vaiko tokią bendravimo tvarką:

1) D. L., būdamas Lietuvoje, turi teisę bendrauti su sūnumi M. kiekvieną savaitgalį, pasiimdamas vaiką penktadienį 17 val. iš ugdymo įstaigos arba jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką sekmadienį 19 val. į jo gyvenamąją vietą. Jei šiuo bendravimo laiku bus numatyti vaiko užsiėmimai (būreliai) ne ugdymo įstaigoje arba vizitai pas gydytojus, D. L. privalo vaiką nuvežti ir parvežti iš būrelio/užsiėmimo/poliklinikos;

2) D. L., būdamas Lietuvoje, turi teisę bendrauti su sūnumi M. kiekvieną trečiadienį, pasiimdamas vaiką 17 val. iš ugdymo įstaigos arba jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 20 val. į jo gyvenamąją vietą;

3) D. L., būdamas Lietuvoje, turi teisę bendrauti su sūnumi M., paimdamas vaiką švenčių dienų išvakarėse 17 val. iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventinės dienos 20 val.,

Lapkričio 1 d. – Visų Šventųjų diena;

4) D. L., būdamas Lietuvoje, turi teisę bendrauti su sūnumi M. birželio pirmąjį sekmadienį (Tėvo diena), paimdamas vaiką šventinės dienos išvakarėse 17 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventinės dienos 20 val.;

5) D. L., būdamas Lietuvoje, turi teisę bendrauti su sūnumi M. per vasaros atostogas nepertraukiamai 30 kalendorinių dienų arba du kartus po 15 kalendorinių dienų paeiliui, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Nepertraukiamo iki 30 dienų vaiko pasiėmimo iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos konkretų laiką šalys įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdamos į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus;

6) D. L., būdamas Lietuvoje, turi teisę bendrauti su sūnumi M. per rudens, žiemos ir pavasario atostogas nepertraukiamai 3 kalendorines dienas, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 12 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą trečios atostogų dienos 20 val.;

7) D. L., būdamas Lietuvoje, turi teisę bendrauti su sūnumi M. neporinių metų Šv. Kalėdas (nuo gruodžio 25 d. 10 val. iki gruodžio 26 d. 19 val.), porinių metų Šv. Velykas (nuo pirmos dienos 10 val. iki antros dienos 19 val.). Nepilnametis vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir į ją grąžinamas;

8) D. L., būdamas Lietuvoje, turi teisę bendrauti su sūnumi M. per Naujuosius metus nuo porinių metų gruodžio 31 d. 12 val. iki neporinių metų sausio 1 d. 19 val. Nepilnametis vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir į ją grąžinamas;

9) Jeigu sūnaus susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė sutampa su D. L. bendravimo su vaiku dienomis, D. L. bendravimas su vaiku perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės;

10) D. L., būdamas Lietuvoje, turi teisę kas antrą sūnaus M. gimtadienį, t. y. (duomenys neskelbtini), praleisti su sūnumi, paimdamas vaiką šventinės dienos išvakarėse 17 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventinės dienos 19 val. Vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną jokiu būdu negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti sūnų su gimtadieniu, su juo pabendrauti, perduoti dovanas;

11) Atsitikus nenumatytoms, svarbioms aplinkybėms, dėl ko tėvas negali nustatytu laiku pasiimti vaiko, tėvas raštu SMS žinute informuoja apie tai vaiko motiną. Motina su vaiku privalo laukti tėvo, atvykstančio bendrauti su vaiku, ne ilgiau kaip 1 valandą. Jei per tą laiką tėvas pas vaiką neatvyksta ir nenurodo svarbių vėlavimo priežasčių, vėliau motina turi teisę su vaiku leisti laiką savo nuožiūra;

12) O. L. įsipareigoja nedelsdama informuoti D. L. apie vaiko susirgimo atvejus;

13) Uždrausti O. L. be rašytinio D. L. sutikimo dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, kai vaiko buvimo užsienio valstybėje nepertraukiamas terminas yra ilgesnis nei 30 kalendorinių dienų, ir nepakeitus šioje byloje būsimu sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę;

14) D. L., atsižvelgdamas į vaiko užimtumą ugdymo įstaigoje, gali kiekvieną dieną bendrauti su vaiku telefonu ir / ar internetu per programas „SKYPE“ ar „VIBER“, „WhatsAPP“, „Messenger“;

15) Šalių susitarimu, D. L. gali bendrauti su vaiku ir kitu laiku;

16) Šalys įsipareigoja informuoti viena kitą apie vaiko aprūpinimą (maistą, drabužius, knygas, žaislus ir panašiai) bei lavinimą (mokyklą, būrelius, sporto, sveikatos paslaugas ir panašiai), esminius sūnaus gyvenimo įvykius, sveikatos būklę, kitus įvykius, galinčius turėti įtakos vaiko vystymuisi, sudaryti galimybes kitai šaliai dalyvauti vaikui svarbiuose įvykiuose.

– Priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad M. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovo D. L. ir atsakovės O. L. sūnus.

Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini):

– nustatė nepilnamečio vaiko M. L. gyvenamąją vietą su atsakove O. L.;

– priteisė iš ieškovo D. L. išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur nuo 2017 m. kovo 27 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skyrė atsakovę O. L..

Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą pakeitė, padidino teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui M. L. sumą nuo 350 Eur iki 450 Eur.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Kasacinis teismas ne kartą išaiškinęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Taigi, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 24 punktas).

Dėl išlaikymo dydžio sumažinimo

Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi priteisė 450 Eur sumą nepilnamečiam vaikui išlaikyti, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei teko pareiga rūpintis kasdieniais nepilnamečio vaiko poreikiais, į vaiko amžių, vaistų poreikį ir vaiko priežiūros užtikrinimą, taip pat atsižvelgė į ieškovo gaunamas pajamas ir atsakovės turtinę padėtį bei gaunamas pajamas.

Ieškovas, kaip vieną iš pagrindų priteisto išlaikymo dydžio sumažinimui, nurodo jo sveikatos būklės pablogėjimą.

Remiantis bylos duomenimis, t. y. pateiktais medicininiais dokumentais, ieškovui nustatytas refliuksas, gastritas, diafragminė išvarža.

Šiuo atveju teismas visų pirma pastebi, jog byloje pateikti tyrimai, kuriais diagnozuotos ieškovo sveikatos problemos, buvo atlikti 2017 m. rugsėjo mėn. Sprendimas, kuriuo iš ieškovo priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui, priimtas 2019 m. sausio 10 d. Vadinasi, jau tada buvo vertinta ieškovo sveikatos būklė pagal byloje pateiktus medicininius duomenis. Ieškovas duomenų, kad po teismo sprendimo pasikeitė jo sveikatos būklė, nepateikė (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Taip pat byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, jog ieškovo esama sveiktos būklė turėjo įtakos jo pajamų dydžiui. Taigi, ieškovui neįrodžius, jog po teismo sprendimo jam nustatytas netekto darbingumo lygis ar kad dėl sveikatos būklės jis neturėtų galimybės dirbti ir užsidirbti, konstatuotina, kad dėl šios priežasties nėra pagrindo mažinti priteisto išlaikymo dydžio (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškovas, prašydamas mažinti išlaikymo dydį, taip pat nurodo, jog pagrindą sumažinti priteisto išlaikymo dydį sudaro pasikeitusi finansinė padėtis dėl išlaikytinių skaičiaus padidėjimo, t. y. dėl to, kad po teismo sprendimo priėmimo jam gimė dar vienas sūnus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas nuo 2017 m. dirba jūreiviu (vyresnysis kapitono padėjėjas) kompanijoje „(duomenys neskelbtini)“. Priimant teismo sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, ieškovo pajamos sudarė apie 3 500 Eur. Remiantis bylos duomenimis, šiuo metu gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 2 200 Eur per mėnesį. Taigi remiantis byloje pateiktais duomenimis, sutiktina, jog ieškovo darbo užmokestis nuo 2019 m. sausio 10 d. yra sumažėjęs, tačiau būtina įvertinti, ar šiuo atveju darbo užmokesčio sumažėjimas yra esminis ieškovo turtinės padėties pasikeitimas.

Byloje duomenų, patvirtinančių ieškovo turtinės padėties pablogėją, susijusį su kilnojamuoju, nekilnojamuoju turtu, nėra (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis).

Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų – darbdavio memorandumų, ieškovo darbo užmokesčio sumažėjimui turėjo įtakos ekonominiai pokyčiai bei „Covid“ pandemija, tačiau iš tų pačių memorandumų matyti, kad darbdavys nurodo, jog nuolat bus peržiūrima finansinė būklė ir darbo užmokesčio apkarpymas. Iš to seka, kad darbo užmokesčio sumažėjimas yra laikinas, ir pasikeitus situacijai, jis gali būti grąžintas į pirminę padėtį.

Teismas šiuo atveju atkreipia dėmesį, jog nors ieškovas pateikė detalų išlaidų sąrašą, tačiau byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, pagrindžiančių šių išlaidų dydžius bei būtinumą. Ieškovas nurodo, kad 200 Eur išleidžia gydymo paslaugoms, tačiau nepateikia išlaidas patvirtinančių duomenų; nurodo, kad 200 Eur skiria motinos išlaikymui, tačiau nepateikia tokių išlaidų būtinumą pagrindžiančių duomenų; nurodo, kad moka 190 Eur vartojimo kreditą, tačiau nepateikia duomenų dėl vartojimo paskolų būtinumo bei kokia dalimi prisideda sutuoktinė, tas pats pasakytina ir dėl kitų išlaidų (būsto paskola, komunaliniai mokesčiai).

Taigi atsižvelgiant į tai, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad vaikų interesai, jų poreikių tenkinimas yra prioritetiniai, konstatuotina, jog šioje byloje ieškovas neįrodė, kad jo turtinės padėties pasikeitimas yra esminis, kad toks pasikeitimas, vertinant visų ieškovo poreikių kontekste, sąlygoja būtinybę mažinti būtent išlaikymą vaikui, todėl ieškovo ieškinys šioje dalyje atmestinas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Pastebėtina, kad nors ieškovo teigimu vaikui 450 Eur išlaikymas yra per didelis ir jo manymu vaikui būtų pakankamas 250 Eur išlaikymas, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad po teismo sprendimo vaiko poreikiai pasikeitė (sumažėjo), byloje nėra (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad ieškovas skaičiavimų bei įrodymų, pagrindžiančių kitokį nei priteistas išlaikymo dydis į bylą neteikė, apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, kad vaikui pakaktų mažesnės išlaikymo sumos.

Dėl išlaikymo dydžio padidinimo

Minėta, jog analizuojant išlaikymo padidinimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, susijusios su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu. Taigi šiuo atveju atsakovei, reikalaujant pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, jai kyla pareiga pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

Atsakovė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus 1 metams po teismo sprendimo (nutarties), kuriuo buvo priteistas 450 Eur išlaikymas. Kaip matyti iš atsakovės priešieškinio bei prie jo pateiktų priedų, atsakovė poreikį didinti išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui iš esmės grindžia ne padidėjusiais vaiko poreikiais, o ieškovo geresne turtine padėtimi, ieškovo netinkamu sprendimo vykdymu teikiant vaikui išlaikymą.

Atsakovė į bylą nepateikė duomenų, kad po teismo sprendimo priėmimo pasikeitė vaiko poreikiai. Priešingai, atsakovė nurodė tokią pačią sumą bei detalizaciją vaiko poreikių tenkinimui, kaip ir priimant sprendimą dėl išlaikymo priteisimo. Atsakovė taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad po teismo sprendimo pasikeitė vaiko sveikatos būklė. Byloje pateiktos medicininės pažymos bei išrašai atitinka vaiko sveikatos būklę, buvusią priimant sprendimą dėl išlaikymo, t. y. nepateikti nauji medicininiai duomenys.

Teismo posėdyje liudytoja S. G. nurodė, kad yra vaiko plaukimo trenerė bei patvirtino, kad vaikas lėčiau supranta užduotis nei kiti vaikai, tačiau su juo yra dirbama, jis skiriasi nuo kitų vaikų, turi pilnapadystę. Liudytoja A. L. (vaiko močiutė) nurodė, kad vaikas turi kalbėjimo problemų, kad ji padeda jam. Taigi liudytojos parodė, kad vaikas turi tam tikrų sveikatos problemų, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, kurios neatsispindėtų pateiktuose medicininiuose dokumentuose ir kurios nebuvo vertintos priimant sprendimą dėl išlaikymo priteisimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad nors teismo posėdžiuose atsakovė bei jos atstovas nurodė, kad vaikas yra vedamas pas logopedą bei kitus specialistus, tačiau negalėjo nurodyti bei pateikti duomenų, pagrindžiančių su tuo susijusias išlaidas, apsiribojo tuo, jog specialistams moka neoficialiai.

Apibendrinant, konstatuotina, jog duomenų, patvirtinančių, kad po teismo sprendimo vaiko poreikiai pasikeitė – padidėjo, byloje nėra (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Atsakovė, grįsdama reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo nurodė, kad ieškovo pajamos yra didesnės, jis turi grynųjų pinigų, kurių galimai nedeklaruoja, todėl gali teikti didesnį išlaikymą. Šiuo atveju teismas visų pirma pažymi, kad atsakovė nenurodė ir nepateikė jokių naujų aplinkybių, susijusių su esminiu šalių (ieškovo pajamų padidėjimu, atsakovės – sumažėjimu) turtinės padėties pasikeitimu per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CPK 177 straipsnis). Pastebėtina, jog teismas, pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, išsamiai pasisakė apie ieškovo turtinę padėtį bei nenustatė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą apie esminį ieškovo turtinės padėties pagerėjimą po teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo priėmimo.

Dėl atsakovės teiginių apie galimai ieškovo gaunamas pajamas, kurios yra neapskaitomos, pažymėtina, kad tai yra deklaratyvūs atsakovės samprotavimai, nepagrįsti jokiais įrodymais. Ko iš esmės nepasakysi apie atsakovės pajamas. Atsakovė bei jos atstovas teismo posėdžiuose ne kartą nurodė, kad atsakovė dirba papildomus darbus, už kuriuos atsiskaitoma neoficialiai, t. y. neapskaitant gaunamo užmokesčio bei nemokant mokesčių, ir jos pajamos per mėnesį yra padidėjusios iki 1 000 Eur. Tokios aplinkybės iš esmės leidžia daryti išvadą, jog atsakovės turtinė padėtis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nėra pablogėjusi (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Vertinant atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, teismo nuomone, svarbu atkreipti dėmesį ir į pačios atsakovės pastangas gauti didesnes pajamas. Atsakovė yra sveika, jauno darbingo amžiaus, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė nededa pastangų, kad įsigytų išsilavinimą bei gautų didesnes pajamas.

Atsakovė priešieškinį grindė ir tuo, jog ieškovas nereguliariai teikia išlaikymą bei netinkamai vykdo teismo sprendimą.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta antstolė V. D. nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą dėl išlaikymo išieškojimo, kad ieškovas netinkamai vykdo sprendimą bei yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas.

Rašytiniai bylos duomenys taip pat patvirtina ieškovo įsiskolinimą, tačiau pastebėtina, jog išlaikymo įsiskolinimas nesudaro pagrindo išlaikymo dydžio padidinimui ir šis klausimas turi būti sprendžiamas vykdymo procese.

Apibendrinant tai, kas paminėta, konstatuotina, jog atsakovė neįrodė bei nepagrindė padidėjusių vaiko poreikių, pasikeitusios šalių turtinės padėties per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, teismas nenustatė aplinkybių, jog priteistas išlaikymo dydis neatitiktų prioritetinių nepilnamečio vaiko interesų bei poreikių, todėl atsakovės priešieškinys atmestinas (CK 3.201 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo

Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis). Įstatymas – CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Bylos duomenimis, tėvai nesutaria dėl maksimalaus skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku.

Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė nepilnamečio vaiko M. L. gyvenamąją vietą su atsakove O. L. bei nustatė ieškovo D. L. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. L. tvarką:

1. Šios tvarkos 2–7 punktuose nustatyta tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka yra taikoma tiems laikotarpiams, kai D. L. yra Lietuvoje.

2. D. L. apie savo grįžimo į Lietuvą laiką ir planuojamą buvimo Lietuvoje trukmę, kurios metu jis turės pareigą laikytis šios bendravimo tvarkos, privalo pranešti O. L. ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki numatomo grįžimo.

3. D. L. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. L. kas antrą (lyginės metų savaitės) savaitgalį nuo penktadienio 15 val. iki sekmadienio 18 val., nustatytu laiku pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą.

4. D. L. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. L. kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) nuo 10 val. iki 18 val., nustatytu laiku pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą.

5. D. L. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. L. D. L. gimimo dieną (duomenys neskelbtini) nuo 10 val. iki 18 val., nustatytu laiku pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą.

6. D. L. gimimo dienai sutampant su M. L. mokymosi mokykloje dienomis, D. L. gimimo dienos bendravimo laikas perkeliamas į ateinančio savaitgalio šeštadienį.

7. D. L. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. L. kiekvienais metais keturiolika nepertraukiamų kalendorinių dienų vaiko vasaros atostogų metu nuo 10 val. pirmos buvimo su vaiku dienos iki 18 val. paskutinės buvimo su vaiku dienos, nustatytu laiku pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Vasaros atostogų laikas derinamas D. L. ir O. L. abipusiu sutarimu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios.

Ieškovo teigimu, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu nustatytą tvarką būtina keisti, kadangi jis daug laiko praleidžia jūroje, dėl to grįžęs nori daugiau laiko praleisti su sūnumi M., dalyvauti jo gyvenime. Taip pat ieškovas nurodo, kad atsakovė nesilaiko teismo nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, dažnai draudžia jam matytis su sūnumi.

Atsakovė nesutinka dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, teigdama, kad ieškovas nebendrauja su sūnumi M., jis turi kitą žmoną ir su ja yra sukūręs šeimą, sūnus M. ieškovo namuose neturi savo kambario.

Nagrinėjamu atveju, remiantis byloje esančiais duomenimis, teismo posėdžių metu šalių elgesiu bei liudytojų paaiškinimais, yra akivaizdus ginčo šalių negebėjimas taikiai susitarti dėl bendravimo tvarkos su sūnumi M. Vaikui šiuo metu yra 11 metų, jis visiškai supranta aplinkinių elgesį, artimųjų emocijas. Manytina, kad tėvo ir mamos bei jų artimųjų (senelio) ilgalaikiai nesutarimai, į kuriuos iš dalies įtraukiamas ir nepilnametis vaikas, turi neigiamos įtakos vaiko asmenybės formavimuisi.

2020 m. spalio 14 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. papasakojo, jog jo santykiai su tėčio žmona O. labai geri, ji gražiai ir pagarbiai su juo elgiasi, kai reikia, padeda jam ruošti pamokas, tėtis taip pat padeda. Su O. dukra E. berniukas sutaria puikai, nes, jo teigimu, mergaitė labai draugiška, jie kartu leidžia laisvalaikį: eina kartu į kiemą žaisti, žaidžia kompiuterinius žaidimus. M. teigimu, jis labai myli savo mažąjį brolį D.. Apie močiutę A. vaikas atsiliepė labai šiltai, nurodydamas, jog labai myli ją ir labai jos pasiilgsta. Vaikas papasakojo, jog kai būna pas močiutę, jie kartu žaidžia, kartu eina į kiemą, M. važinėja su paspirtuku arba žaidžia krepšinį. Močiutė nuperka bandelių su dešrele, kurios jam labai patinka.

Iš bylos rašytinių duomenų ir posėdžio metu išsakytų pozicijų bei nuomonių, matyti, kad šalys (ieškovas ir atsakovė) turi asmeninių nuoskaudų vienas kito atžvilgiu, kas tėvams neleidžia objektyviai vertinti esamos situacijos, pasiekti taikų susitarimą, kuris atitiktų geriausius vaiko interesus. Teismas vertina, kad atsakovė nededa pakankamai pastangų pilnavertiškam ir vaiko poreikius tenkinančiam tėvo ir sūnaus bendravimui, nors būtent ji, bendraudama su sūnumi kiekvieną dieną ir turėdama jo pasitikėjimą, galėtų padėti tėvo ir sūnaus ryšio puoselėjimui, darniems ir harmoningiems santykiams. Būtina pastebėti ir tai, kad ieškovas yra jūreivis, jo darbo pobūdis neleidžia reguliariai bendrauti su sūnumi, todėl, būdamas namuose, jis siekia kuo daugiau leisti laiką su vaiku.

Atsakovė tvirtina, kad maksimalus vaiko bendravimas su tėvu nėra būtinas. Šioms aplinkybėms pagrįsti pateikia argumentus: buities sąlygos tėvo gyvenamojoje vietoje nėra visiškai tinkamos sūnui svečiuotis, sūnus neturi savo kambario, jame gyvena ne tik ieškovo žmona, bet ir jos dukra.

Pasisakant dėl atsakovės nurodytų argumentų pažymėtina, kad, remiantis bylos duomenimis, vaikas noriai bendrauja su tėvu bei norėtų dažnesnių susitikimų. 2020 m. liepos 10 d. Buities tyrimo akte (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad buities sąlygos tėvo gyvenamojoje vietoje yra geros, namuose švaru, tvarkinga, yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai. Nors atsakovė tvirtina, kad ieškovas gyvena kartu su žmona ir jos dukra, tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės neturi įtakos vaiko fiziniam ir psichologiniam saugumui. Iš tarnybos pateikto šeimos aplinkos tyrimo akto matyti, kad ieškovo gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikui lankytis. Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovė nurodo, jog vaikas M. ieškovo namuose neturi savo kambario, tačiau posėdžio metu ieškovo dabartinė žmona (O. L.) patvirtino, kad vaikui yra sudarytos visos sąlygos, yra lova, televizorius ir kiti būtini daiktai. Tokias pačias buities sąlygas nurodė pats vaikas M. nuomonės išklausymo akte, kad svečiuodamasis pas tėtį miega svetainėje ant didelio minkšto kampo, kambaryje yra paruošta sekcijoje spintelė, kurioje dedami jo rūbai ir asmeniniai daiktai, taip pat atskiras stalčius su asmeniškai jam nupirktais žaidimais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovo gyvenamoji vieta neatitiktų vaiko poreikių (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Kita vertus, pažymėtina ir tai, jog atsakovė nepateikė teismui jokių konkrečių argumentų, kodėl bendravimo tvarka neturėtų būti keičiama, o tik deklaratyviai nurodė, kad ieškovas su sūnumi nebendrauja. Priešingai, ieškovas savo ruožtu byloje pateikė duomenis, jog leidžia laiką su sūnumi. Teismo posėdyje liudytoja apklausta dabartinė ieškovo žmona O. L. nurodė, kad vaikui būtina bendrauti su tėvu ir vaikas noriai bendrauja su ieškovu bei jo šeima. Teigė, kad atsakovė ir jos šeima nuteikinėja vaiką prieš ieškovą ir jo šeimą. Posėdžio metu liudytoja teismui pateikė fotofiksacijas, iš kurių matyti ieškovo ir jo šeimos (ieškovo žmonos, jos dukros, bendro vaiko D.) bei sūnaus M. laisvalaikis, išvykos, pramogos ir pan. Taip pat vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad M. tvirtina, jog į filmus, cirką, kavinę nuveda tėtis, į keliones taip pat važiuoja su tėčiu.

Liudytoja S. G. (vaiko plaukimo trenerė) nurodė, kad vaiku rūpinasi ir užsiima visi artimieji – ir tėvas, ir mama, ir seneliai.

Teismo posėdyje liudytoja I. P. nurodė, kad yra šeimos draugė, pažįsta ieškovę ir atsakovą. Nurodė, kad jos bei ieškovo ir atsakovės vaikai bendrauja, kad ieškovas jiems bendraujant nedalyvauja. Tačiau šiuo atveju teismas pastebi, jog liudytoja negalėjo paaiškinti, kodėl ieškovas kartu turi dalyvauti bendraujant jų vaikams, ir aplinkybės apie ieškovo bendravimą su sūnumi jai žinomos iš atsakovės pasakojimų. Taigi liudytojos paaiškinimų negalima objektyviai įvertinti ir daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių egzistavimą ar ne.

Taigi šalių, liudytojų paaiškinimai, rašytiniai bylos duomenys (Vaiko nuomonės išklausymo aktas) bei teisinio reglamentavimo ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo kontekste, teismui leidžia spręsti, kad galiojanti bendravimo tvarka, kai ieškovas ilgą laiką yra komandiruotėje, neužtikrina ieškovo ir sūnaus tarpusavio, pilnavertiško ryšio palaikymo. Be to, pastebėtina, jog iš bendravimo tvarkos vykdymo duomenų, pokalbių išklotinių dėl bendravimo matyti, jog šiuo metu nustatyta bendravimo tvarka nėra tinkamai vykdoma.

Ieškovas pateikė detalią siūlomą bendravimo tvarką, atsakovė konkrečių argumentų, kurie iš siūlomų bendravimo tvarkos punktų neatitiktų vaiko interesų, nepateikė.

Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis), t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai.

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Kaip minėta, minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni v. S. M., no. 32250/08, 27 September 2011, par. 175, ECHR). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-242/2005). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai, nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius. Vaiko teisių konvencija, įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principą (Konvencijos 3 straipsnis), nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam (Konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus, kai toks atskyrimas būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iš jų, su kuriuo buvo išskirtas, išskyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Kaip vaiko interesų garantas Konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).

Bylos duomenimis, tiek mama, tiek tėvas siekia rūpintis, auklėti, lavinti sūnų. Akcentuotina, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog maksimalus tėvo bendravimas su vaiku kenktų vaiko interesams, traumuotų vaiką psichologiškai, neatitiktų vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, darytų neigiamą įtaką vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Kaip minėta, byloje yra pateiktas vaiko nuomonės aktas, iš kurio matyti, kad tiek su tėvu, tiek su jo artimaisiais vaikas noriai bendrauja. Taigi bendravimas su tėvu ir jo artimaisiais vaiko psichologinei būsenai neigiamos įtakos neturi. Todėl darytina išvada, kad yra pagrindas pakeisti 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. tvarką.

Būtina pažymėti, kad ginčuose tarp skyrium gyvenančių tėvų teismas, nustatydamas konkrečius tėvų bendravimo su vaikais grafikus ir tvarką, dalyvavimo auklėjant vaikus formas, nėra varžomas vien proceso šalių ieškinyje, atsiliepime pateiktais pasiūlymais. Į šiuos pasiūlymus teismas privalo atsižvelgti, bet saugodamas vaikų ir / ar tėvų interesus teismas gali ex officio nukrypti nuo minėtų pasiūlymų ir nuspręsti pritaikyti tokį bendravimo grafiką ir tokias dalyvavimo auklėjant vaikus formas, kurie šalių dokumentuose nebuvo nurodyti (CPK 376 straipsnis).

Pirmu puntu ieškovas siūlo, kad, jam būnant Lietuvoje, jis turi teisę bendrauti su sūnumi M. kiekvieną savaitgalį.

Teismo vertinimu, tokia bendravimo tvarka neatitiktų šalių pusiausvyros ir iš dalies būtų neproporcinga. Tokia išvada darytina iš to, kad byloje nėra pateikto konkretaus ir ilgalaikio ieškovo darbo grafiko, t. y. nors atsakovas teigia, kad 2,5 mėn. jis būna jūroje, kitus 2,5 mėn. Lietuvoje, tačiau duomenų, kad būtų patvirtintas nuolatinis toks ieškovo darbo grafikas, byloje nėra. Pastebėtina, jog pats ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad dabartinis laiko buvimas tarp reisų yra užsitęsęs daugiau kaip 2,5 mėn. Vadinasi, patvirtinus ieškovo siūlomą bendravimo tvarką, kad jis visus savaitgalius būnant Lietuvoje praleidžia su sūnumi, gali susidaryti ir tokia situacija, kad, pvz. ieškovui būnant krante 6 mėn., visu šiuo laikotarpiu jis turėtų teisę kiekvieną savaitgalį bendrauti su sūnumi. Atkreiptinas dėmesys, kad nors ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad esant tokiai situacijai, klausimas būtų sprendžiamas individualiai, tačiau, teismo vertinimu, esant konfliktinei situacijai tarp šalių, būtina nustatyti aiškią, tikslią ir konkrečią ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, atsakovui grįžus iš darbo jūroje jis galėtų bendrauti su sūnumi 2 savaitgalius iš eilės, vieną savaitgalį praleisti ir vėl bendrauti du savaitgalius iš eilės. Teismas šiuo atveju, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas ilgą laiką dirba jūroje, per metus proporcingai mažiau laiko bendrauja su vaiku, sutinka su skyriaus išsakyta pozicija, kuri atitinka tiek šalių, tiek vaiko geriausius interesus.

2018 m. balandžio 16 d. sprendimu buvo nustatyta, kad ieškovas apie savo grįžimo į Lietuvą laiką ir planuojamą buvimo Lietuvoje trukmę, kurios metu jis turės pareigą laikytis šios bendravimo tvarkos, privalo pranešti atsakovei ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki numatomo grįžimo. Teismo vertinimu, nurodyta sąlyga taip pat turėtų būti įtraukta ir į pakeistą bendravimo tvarką, kad atsakovė ir vaikas galėtų protingai ir produktyviai planuoti savo laiką. Atsižvelgiant į tai, teismas atskiru puntu nustato, kad D. L. apie savo grįžimo į Lietuvą laiką ir planuojamą buvimo Lietuvoje trukmę, kurios metu jis turės pareigą laikytis šios bendravimo tvarkos, privalo pranešti O. L. ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki numatomo grįžimo.

Antru puntu ieškovas siūlo, kad, jam būnant Lietuvoje, jis turi teisę bendrauti su sūnumi M. kiekvieną trečiadienį, pasiimdamas vaiką 17 val. iš ugdymo įstaigos arba jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 20 val. į jo gyvenamąją vietą. Manytina, kad tokia vieno karto per savaitę bendravimo tvarka atitiktų vaiko interesus bei poreikius.

Trečiu puntu ieškovas siūlo, jam būnant Lietuvoje, lyginiais metais bendrauti su vaiku švenčių dienomis (Lietuvos valstybės atkūrimo diena, Nepriklausomybės diena, Tarptautinė darbo diena, Joninių (Rasų) diena, Valstybės diena, Žolinė, ieškovo gimtadienis, Visų Šventųjų diena) paimant vaiką švenčių dienų išvakarėse 17 val. iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventes dienos 20 val. Kaip jau minėta, ieškovas nepateikė teismui savo darbo grafiko / komandiruočių trukmės, jo buvimo Lietuvoje laikotarpis nėra tikslus, todėl šiuo atveju nustatant, kad visas einamųjų metų šventės vaikas švęs su ieškovu, būtų pažeisti pamatiniai teisingumo principai. Pažymėtina, kad abu tėvai yra saistomi pareiga formuoti vaiko požiūrį į nacionalines šventes, ugdyti pilietiškumą, todėl atsižvelgiant į tai, manytina, kad geriausius vaiko ir tėvų interesus atitiktų lyginiais metais tėvui su vaiku bendraujant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Tarptautinę darbo dieną Valstybės dieną, Visų Šventųjų dieną, o nelyginiais metais bendraujant Nepriklausomybės dieną, Joninių (Rasų) dieną, Žolines.

2018 m. balandžio 16 d. sprendimu buvo nustatytas vaiko ir tėvo bendravimas per ieškovo gimtadienį. Šiuo atveju manytina, kad šis punktas neturi būti keičiamas, nes tiek ieškovui, tiek vaikui yra svarbu kartu švęsti gimtadienius ir puoselėti šeimos kuriamas tradicijas. Atsižvelgiant į tai, teismas atskiru puntu nustato, kad ieškovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. D. L. gimimo dieną (duomenys neskelbtini) nuo 10 val. iki 20 val., nustatytu laiku pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. D. L. gimimo dienai sutampant su M. L. mokymosi mokykloje dienomis, D. L. gimimo dienos bendravimo laikas perkeliamas į ateinančio savaitgalio šeštadienį.

Dėl penkto ir šešto ieškovo siūlomų punktų, teismo vertinimu, jie atitinka visavertį bei reguliarų abiejų tėvų dalyvavimą vaiko atostogų metu. Abu tėvai turi vienodas teises leisti laiką su vaiku jo atostogų laikotarpiu. Leidimas tėvui matytis su vaiku vaiko vasaros atostogų metu tik keturiolika dienų, kaip buvo numatyta 2018 m. sprendimu, atsižvelgiant į tai, kad vaikas didžiąją dalį būna su motina, būtų neproporcingas atsakovo, kaip vaiko tėvo, teisių suvaržymas.

Dešimtu punktu ieškovas siūlo, kad jam būnant Lietuvoje, jis turi teisę kas antrą sūnaus M. gimtadienį praleisti su sūnumi. Posėdžio metu vaiko teisių skyriaus atstovė išsakė nuomonę, jog vaikas jau yra tokio amžiaus, kad pats turi teisę apsispręsti dėl savo gimtadienio šventės. Teismas sutinka su skyriaus išdėstyta pozicija, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ir atsakovės bei jų artimųjų santykiai yra priešiški, yra tikslingiau apibrėžti bendravimą su vaiku jo gimimo dieną. Atsižvelgiant į tai, kad vaikui jau yra 11 metų, jis pats turi teisę rinktis kaip švęsti gimtadienį, nustatytina, kad D. L., būnant Lietuvoje, jis turi teisę lyginiais metais organizuoti sūnaus M. gimtadienį, t. y. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į vaiko pageidavimus, neuždraudžiant vaiko motinos O. L. ir jos artimųjų dalyvavimo gimtadienio šventėje.

Vienuoliktu puntu ieškovas numatė, kad – atsitikus nenumatytoms, svarbioms aplinkybėms, dėl ko tėvas negali nustatytu laiku pasiimti vaiko, tėvas raštu SMS žinute informuoja apie tai vaiko motiną. Motina su vaiku privalo laukti tėvo, atvykstančio bendrauti su vaiku, ne ilgiau kaip 1 valandą. Jei per tą laiką tėvas pas vaikus neatvyksta ir nenurodo svarbių vėlavimo priežasčių, vėliau motina turi teisę su vaiku leisti laiką savo nuožiūra. Teismo vertinimu, šis bendravimo tvarkos punktas, kai atsakovė valandą laiko turėtų laukti ieškovo, suvaržo bei apriboja jos teises, pažeidžia laiko planavimą. Ieškovas privalo laikytis bendravimo tvarkos ir pats atsakingai planuotis laiką, todėl šiuo atveju teismas nustato, kad – atsitikus nenumatytoms, svarbioms aplinkybėms, dėl ko tėvas negali nustatytu laiku pasiimti vaiko, tėvas raštu SMS žinute nedelsdamas informuoja apie tai vaiko motiną. Motina, savo nuožiūra, su vaiku gali laukti tėvo, atvykstančio bendrauti su vaiku. Jei tėvas apie vėlimą neinformuoja motinos arba jei per protingą laiką tėvas pas vaiką neatvyksta ir nenurodo svarbių vėlavimo priežasčių, motina turi teisę su vaiku leisti laiką savo nuožiūra.

Tryliktu puntu ieškovas siūlo uždrausti O. L. be rašytinio jo sutikimo dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, kai vaiko buvimo užsienio valstybėje nepertraukiamas terminas yra ilgesnis nei 30 kalendorinių dienų, ir nepakeitus šioje byloje būsimu sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę. Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad šis punktas yra perteklinis, nes vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos apraše, patvirtintame 2002 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 302 „Dėl vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2019 m. spalio 12 d. išdėstytame nauja redakcija), nėra nurodyta, jog vienam iš tėvų kartu su vaiku laikinai išvykstant į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, reikalingas antrojo iš tėvų sutikimas. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovas šiuo punktu siekia užtikrinti, kad atsakovė be jo sutikimo negalėtų sūnaus išsivežti į užsienį ilgesniam negu 30 dienų laikotarpiui. Tuo tarpu skyriaus nurodytas teisinis reglamentavimas taikomas tada, kai vaikas išvežamas į užsienį trumpesniam nei 30 dienų laikotarpiui. Šiuo atveju ieškovas tryliktu puntu siekia užtikrinti, kad vaikas be jo žinios nebūtų išvežtas nuolatiniam gyvenimui į užsienį, kas, teismo nuomone, atitinka ieškovo kaip tėvo interesus ir tuo pačiu nepažeidžia vaiko gerovės. Teismas daro išvadą, kad analogiška sąlyga turėtų būti taikytina abiem nepilnamečio vaiko tėvams.

Dėl ketvirto, septinto, aštunto, devinto, dvylikto, keturiolikto, penkiolikto ir šešiolikto punktų, manytina, kad jie užtiktina vaiko interesus, ryšio palaikymą su tėvais ir jų artimaisiais, ginčo dėl jų nėra, todėl teismas dėl nurodytų punktų plačiau nepasisako ir juos įtraukia į bendravimo tvarką.

Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, teismas nustato tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką pagal tėvo pateiktą bendravimo tvarką su teismo nurodytais pakeitimais (CK 3.170 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 376 straipsnis).

Šalims išaiškintina, kad, vadovaujantis CK 3.156 straipsniu, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosis CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Taip pat teismas išaiškina, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Iš dalies tenkinus (50 proc.) ieškovo ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė duomenis, jog patyrė 1 529 Eur (129 Eur žyminis mokestis (75 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimą, 54 Eur už turtinio pobūdžio reikalavimą) + 1 400 Eur už advokato teisinę pagalbą) bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 775 Eur bylinėjimosi išlaidos (75 Eur žyminio mokesčio + 700 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2018 m. balandžio 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria nustatyta D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaiku tvarka, ir nustatyti tokią D. L. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. L., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1) D. L., būdamas Lietuvoje, turi teisę bendrauti su sūnumi M. du savaitgalius iš eilės, vieną praleisti, pasiimdamas vaiką penktadienį 17 val. iš ugdymo įstaigos arba jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką sekmadienį 19 val. į jo gyvenamąją vietą. Jei šiuo bendravimo laiku bus numatyti vaiko užsiėmimai (būreliai) ne ugdymo įstaigoje arba vizitai pas gydytojus, D. L. privalo vaiką nuvežti ir parvežti iš būrelio/užsiėmimo/poliklinikos;

2) D. L., būdamas Lietuvoje, turi teisę bendrauti su sūnumi M. kiekvieną trečiadienį, pasiimdamas vaiką 17 val. iš ugdymo įstaigos arba jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 20 val. į jo gyvenamąją vietą.

3) D. L. apie savo grįžimo į Lietuvą laiką ir planuojamą buvimo Lietuvoje trukmę, kurios metu jis turės pareigą laikytis šios bendravimo tvarkos, privalo pranešti O. L. ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki numatomo grįžimo;

4) D. L., būdamas Lietuvoje, turi teisę bendrauti su sūnumi M., paimdamas vaiką švenčių dienų išvakarėse 17 val. iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventės dienos 20 val.:

Lapkričio 1 d. – Visų Šventųjų diena.

Rugpjūčio 15 d. – Žolinė.

5) D. L. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. L. D. L. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) nuo 10 val. iki 20 val., nustatytu laiku pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą.

6) D. L. gimimo dienai sutampant su M. L. mokymosi mokykloje dienomis, D. L. gimimo dienos bendravimo laikas perkeliamas į ateinančio savaitgalio šeštadienį.

7) D. L., būdamas Lietuvoje, turi teisę bendrauti su sūnumi M. birželio pirmąjį sekmadienį (Tėvo diena), paimdamas vaiką šventinės dienos išvakarėse 17 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventės dienos 20 val.;

8) D. L., būdamas Lietuvoje, turi teisę bendrauti su sūnumi M. per vasaros atostogas nepertraukiamai 30 kalendorinių dienų arba du kartus po 15 kalendorinių dienų paeiliui, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Nepertraukiamo iki 30 dienų vaiko pasiėmimo iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos konkretų laiką šalys įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdamos į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus;

10) D. L., būdamas Lietuvoje, turi teisę bendrauti su sūnumi M. per rudens, žiemos ir pavasario atostogas nepertraukiamai 3 kalendorines dienas, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 12 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą trečios atostogų dienos 20 val.;

11) D. L., būdamas Lietuvoje, turi teisę bendrauti su sūnumi M. neporinių metų Šv. Kalėdas (nuo gruodžio 25 d. 10 val. iki gruodžio 26 d. 19 val.), porinių metų Šv. Velykas (nuo pirmos dienos 10 val. iki antros dienos 19 val.). Nepilnametis vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir į ją grąžinamas;

12) D. L., būdamas Lietuvoje, turi teisę bendrauti su sūnumi M. per Naujuosius metus nuo porinių metų gruodžio 31 d. 12 val. iki neporinių metų sausio 1 d. 19 val. Nepilnametis vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir į ją grąžinamas;

13) Jeigu sūnaus susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė sutampa su D. L. bendravimo su vaiku dienomis, D. L. bendravimas su vaiku perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės;

14) D. L., būdamas Lietuvoje, turi teisę lyginiais metais organizuoti sūnaus M. gimtadienį, t. y. (duomenys neskelbtini), atsižvelgdamas į vaiko pageidavimus, neuždrausdamas vaiko motinai O. L. ir jos artimiesiems dalyvauti gimtadienio šventėje;

15) Atsitikus nenumatytoms, svarbioms aplinkybėms, dėl ko tėvas negali nustatytu laiku pasiimti vaiko, tėvas raštu SMS žinute nedelsdamas informuoja apie tai vaiko motiną. Motina, savo nuožiūra, su vaiku gali laukti tėvo, atvykstančio bendrauti su vaiku. Jei tėvas apie vėlimą neinformuoja motinos arba jei per protingą laiką tėvas pas vaiką neatvyksta ir nenurodo svarbių vėlavimo priežasčių, motina turi teisę su vaiku leisti laiką savo nuožiūra;

16) Vienas iš tėvų, pas kurį tuo metu yra vaikas, įsipareigoja nedelsdamas informuoti kitą tėvą apie vaiko susirgimo atvejus;

17) Uždrausti vienam iš tėvų be rašytinio kito tėvo sutikimo dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, kai vaiko buvimo užsienio valstybėje nepertraukiamas terminas yra ilgesnis nei 30 kalendorinių dienų, ir nepakeitus šioje byloje būsimu sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę;

18) D. L., atsižvelgdamas į vaiko užimtumą ugdymo įstaigoje, gali kiekvieną dieną bendrauti su vaiku telefonu ir / ar internetu per programas „SKYPE“ ar „VIBER“, „WhatsAPP“, „Messenger“;

19) Šalių susitarimu, D. L. gali bendrauti su vaiku ir kitu laiku;

20) Šalys įsipareigoja informuoti viena kitą apie vaiko aprūpinimą (maistą, drabužius, knygas, žaislus ir panašiai) bei lavinimą (mokyklą, būrelius, sporto, sveikatos paslaugas ir panašiai), esminius sūnaus gyvenimo įvykius, sveikatos būklę, kitus įvykius, galinčius turėti įtakos vaiko vystymuisi, sudaryti galimybes kitai šaliai dalyvauti vaikui svarbiuose įvykiuose.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovui D. L. iš atsakovės O. L. 775 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.