Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo D. L. ieškinį atsakovei O. L., institucija, byloje teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. L. kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-17-538/2019, dalį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui ir nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iš D. L. priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui sūnui M. L., gim. (duomenys neskelbtini) po 250,00 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki sulauks pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti jo (D. L.) ir nepilnamečio vaiko pagal jo (ieškovo) siūlomą bendravimo tvarką; priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sumažinti priteisto išlaikymo dydį nuo 450,00 Eur iki 250,00 Eur bei priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą vaikui po 250,00 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis iki teismas priims galutinį sprendimą šioje byloje. Nurodė, kad po teismo sprendimo priėmimo dienos jo turtinė padėtis pasikeitė, jo pajamos sumažėjo, pablogėjo sveikata, gimė dar vienas vaikas. Šiuo metu neišgali teikti vaiko išlaikymui po 450,00 Eur per mėnesį, toks išlaikymas yra jam per didelė našta. Santaupų neturi. Buvo susidaręs išlaikymo įsiskolinimas apie 4 000,00 Eur, kurį padengė pardavęs automobilį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi ieškovo D. L. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

3. Teismas nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sumažinant įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistą išlaikymą, kai nėra išspręstas ginčas iš esmės dėl išlaikymo sumažinimo, pažeistų nepilnamečio vaiko interesus.

4. Teismas pažymėjo, kad vaikui skiriamo išlaikymo dydis nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl šioje proceso stadijoje jo nevykdymas negali būti pateisintas deklaratyviais ieškovo teiginiais dėl jo turtinės padėties pablogėjimo.

5. Teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teises, interesų apsaugos ir gynimo principus, ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Pareiškėjas D. L. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sumažinti priteisto išlaikymo dydį nuo 450,00 Eur iki 250,00 Eur bei priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 250,00 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis, iki teismas priims galutinį sprendimą šioje byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Ieškovas pateikė rašytinius dokumentus, patvirtinančius, kad po priimto teismo sprendimo pasikeitė ieškovo turtinė padėtis, sumažėjo gaunamos pajamos, atsirado dar vienas išlaikytinis (gimė vaikas), atsirado sveikatos problemų. Dėl šių priežasčių ieškovas nebegali teikti priteisto išlaikymo.

6.2. Atsakovė šiuo metu niekur nedirba bei nededa pastangų susirasti darbą, kad galėtų išlaikyti save bei vaiką.

7. Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

10. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių instituto teisės normas esant šioje byloje susiklosčiusioms faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

12. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). CPK 145 straipsnyje, be kitų laikinųjų apsaugos priemonių rūšių, nurodytas ir laikino materialinio išlaikymo priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas). To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog tam tikrų kategorijų civilinėse bylose įstatymais gali būti nustatytas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.

13. CK 3.65 teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Išimčių, jog bylose, kuriose pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, negalimas laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo – taikymas, įstatymas nenurodo.

14. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teises, interesų apsaugos ir gynimo principus, ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas. Ieškovas nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pateikė atskirąjį skundą. Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog apeliantas nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog teismas nevertino jo tikrosios finansinės padėties ir galimybės mokėti priteistą išlaikymą.

15. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnis 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-17-538/2019 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą pakeitė ir padidino apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui M. L. sumą nuo 350,00 Eur iki 450,00 Eur. Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis.

16. Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, kurio prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-17-538/2019, dalį dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui bei nustatyti ieškovo ir nepilnamečio vaiko pagal ieškovo siūlomą bendravimo tvarką ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sumažinti priteisto išlaikymo dydį nuo 450,00 Eur iki 250,00 Eur iki teismo sprendimo priėmimo.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Šių kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus.

18. Kaip jau minėta, išlaikymas šalių nepilnamečiam sūnui yra priteistas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi, todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sumažinant įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistą išlaikymą, kai nėra išspręstas ginčas iš esmės dėl išlaikymo sumažinimo, pažeistų nepilnamečio vaiko interesus.

19. Pažymėtina, jog CK 3.201 straipsnio pagrindu išlaikymas nepilnamečiams gali būti pakeistas iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktikoje“ Nr. 34, 2011). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės iki galo ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios yra realios atsakovo galimybės teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. paaiškės tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios ieškovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Taigi ieškovo argumentai bei įrodymai, patvirtinantys, jog jo pajamos po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui, sumažėjo, bus įvertinti bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

20. Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatymų numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.