Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui D. L. (D. L.), jo atstovams advokatams Henrikui Mackevičiui ir Kristinai Žąsytytei,

išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. L. (D. L.) patikslintą ieškinį atsakovei O. L. ir atsakovės patikslintą priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo ir kt., tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Citadele faktoringas ir lizingas“, A. Č., A. L., taip pat pagal O. L. ieškinį D. L. (D. L.) dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas D. L. 2017 m. gegužės 16 d. pateiktu patikslintu ieškiniu prašo teismo: 1) nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) palikti santuokines pavardes – L., L.; 3) nustatyti nepilnamečio sūnaus M. L. gyvenamąją vietą kartu su atsakove O. L.; 4) priteisti nepilnamečio sūnaus M. L. išlaikymui po 190,00 Eur per mėnesį periodinių išmokų, pinigus pervedant į O. L. nurodytą banko sąskaitą, už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 5) priteisti ieškovui butą, adresu (duomenys neskelbtini); 6) nustatyti, kad pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus kreditoriams AB Swedbank bankui ir UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ieškovas vykdys asmeniškai, nemodifikuojant sutarčių, o šios vykdymo tvarkos nustatymas galios tik ieškovui, nors kartu šalys liks solidariais skolininkais; 7) priteisti ieškovui kilnojamąjį turtą – bute adresu (duomenys neskelbtini), esančius baldus ir buitinę techniką; 8) iš atsakovės ieškovui priteisti 1 255,82 Eur kompensaciją už santuokoje įgyto turto padalijimą; 9) iš atsakovės ieškovui priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos

Ieškovas D. L. prašo teismo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovė O. L. – dėl ieškovo kaltės. Atsakovė savo reikalavimą iš esmės grindžia ieškovo neištikimybe ir nepakankamu rūpinimusi šeima.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Atsižvelgdamas į tai, teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kaip numatyta teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartyje, kartu nurodydamas, kad ieškovas pagal šią tvarką bendrauja tais laikotarpiais kai yra Lietuvoje.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos, taip pat visas kitas pajamas. Kartu turi būti įvertintas šių pajamų reguliarumas. Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į turimą turtą, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.

Teismas pažymi, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Atsakovė ieškiniu dėl išlaikymo vaikui priteisimo (buvęs civilinės bylos Nr. 2-7837-1030/2017) prašo priteisti 700 Eur kasmėnesinį išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui, patikslintu priešieškiniu – 1000 Eur kasmėnesinį išlaikymą. Šie reikalavimai tenkintini iš dalies.

Teismo posėdyje atsakovė, duodama paaiškinimus, nurodė, kad vaiko poreikiams reikalinga bent 500 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės vaiko poreikių lentelėse nurodytos reabilitacijos, specialistų paslaugos nepagrįstos rašytiniais įrodymais, be to, atsakovė nurodė, kad šiuo metu tokios mokamos paslaugos šalių vaikui nėra teikiamos, teismas konstatuoja, kad vaiko poreikių lentelėse nurodytų papildomų išlaidų, susijusių su vaiko sveikatos būkle, apimties atsakovė neįrodė. Kartu, teismo vertinimu, šalių vaiko sveikatos būklė turi būti vertinama nustatant jo poreikių apimtį ir konstatuojant, kad jam reikalingas didesnis nei minimalus orientacinis išlaikymo per mėnesį dydis. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai įrodymų išvadai, jog šalių vaiko poreikiai būtų didesni nei 500 Eur per mėnesį.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl ieškovo galimybių teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, vertina esamą ieškovo turtinę padėtį, o, jai iš esmės pasikeitus, išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas įstatyme nustatyta tvarka.

Dėl ieškovo turtinės padėties teismas pažymi, kad 2015 m. pabaigoje kreipdamasis dėl kredito gavimo ieškovas pats savo pajamas yra nurodęs, kaip siekiančias 3 500 Eur per mėnesį. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas užsiima savo įprastiniu darbu jūroje, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad jo galimybės gauti atitinkamas pajamas yra esmingai sumažėjusios. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdyje duotais paaiškinimais nustatyta, jog ieškovas neprieštarauja teikti 300 Eur kasmėnesinį išlaikymą sūnui. Kaip minėta, atsakovė niekur nedirba. Taigi atsakovės turtinė padėtis yra ženkliai prastesnė nei ieškovo, todėl ieškovas gali ir turi šiuo metu prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne dalimi nei atsakovė.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo, bei įvertinus tai, jog ieškovas pagal šiuo metu gaunamas pajamas, kurios, teismo duomenimis bei šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu, nesumažėjo, turi galimybę užtikrinti didesnį nei minimalų savo nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimą, kartu atsižvelgus į tai, kad ieškovė taip pat turi pareigą prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, siekiant užtikrinti šalių nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, atsakovės reikalavimai tenkintini iš dalies. Iš ieškovo priteistinas 350 Eur dydžio išlaikymas nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina atsakovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl turto padalijimo

Nustatyta, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas įgytas pagal 2015 m. gruodžio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį (el. b. t. I, psl. 13, 118-127). Butui įsigyti sutuoktiniai 2015 m. gruodžio 21 d. su AB Swedbank banku sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jiems, kaip solidariems skolininkams, buvo suteiktas 43 200 Eur kreditas (el. b. t. I, psl. 29-30).

Ieškovas D. L. prašo ginčo butą priteisti jam asmeninės nuosavybės teise, nustatyti, kad įsipareigojimus bankui pagal kredito sutartį jis vykdys vienas, kartu paliekant šalis solidariais skolininkais. Atsakovė O. L. prašo ginčo butą padalinti tarp šalių natūra, ieškovui priteisiant 39/100 dalis buto, atsakovei priteisiant 61/100 dalis buto, nustatyti naudojimosi butu tvarką, prievolę bankui padalinti tarp šalių lygiomis dalimis.

Dėl šalių prievolės AB Swedbank bankui pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kurios kyla iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2013 ir kt.).

Įvertinus tai, kad sutuoktiniai minėtą prievolę prisiėmė bendrajai jungtinei nuosavybei įsigyti, taip pat tai, kad solidarus prievolės pobūdis yra aiškiai įtvirtintas sutuoktinių ir banko sutartyje, teismas konstatuoja, kad šalių prievolė AB Swedbank bankui pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra bendra solidarioji sutuoktinių prievolė.

Dėl ginčo buto padalijimo ieškovo argumentų kontekste pažymėtina, kad CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Toks turto padalijimo būdas, kai turtas vienam sutuoktiniui priteisiamas natūra, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, laikomas išimtiniu, todėl byloje turi būti nustatomos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios leistų teismui pagrįstai spręsti, kad nebus pažeistos sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, kaip turto savininko teisės, o priteisiama kompensacija atitinka proporcingumo ir teisingumo principus. Tais atvejais, kai piniginė kompensacija priteisiama už tokį socialiai vertingą turtą kaip gyvenamasis namas ar butas, inter alia (be kita ko), turėtų būti įvertinamos ir sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, galimybės įsigyti kitą panašaus pobūdžio daiktą (daikto dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.).

Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių tarpusavio santykių pobūdžio, yra pažymėjęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų jau minėtoje kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo. Šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ginčo turtas yra trijų atskirų kambarių butas, taigi pagal savo technines savybes yra dalus. Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nėra pagrindo daryti išvados apie kurio nors iš sutuoktinių itin netinkamą elgesį kito sutuoktinio ar jų vaiko atžvilgiu, dėl kurio buvusių sutuoktinių gyvenimas viename bute apskritai būtų neįmanomas, iš esmės pažeistų buvusių sutuoktinių ar jų vaiko interesus. Ieškovas savo poziciją dėl buto priteisimo jam asmeninės nuosavybės teise iš esmės grindžia tuo, kad atsakovė finansiškai nepajėgi mokėti kredito bankui, taip pat savo įtemptais santykiais su atsakovės tėvu. Pabrėžtina, kad nei viena iš šalių teismo posėdyje nenurodė, kad jų tarpusavio santykiai būtų itin konfliktiški, grėstų vieno iš jų saugumui ar būtų kitų objektyvių ar subjektyvių priežasčių, dėl kurių naudojimasis vienu butu, kaip bendraturčiams, būtų apskritai nepriimtinas. Taigi bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, kad yra visuma subjektyvių ir objektyvių aplinkybių, jog ginčo butas nebūtų dalijamas natūra. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kaip minėta, atsakovės turtinė padėtis ir jos ilgalaikė atsakomybė bankui turėtų esminės reikšmės jai bandant įsigyti būstą ateityje. Tokios galimybės nesudarytų ir ieškovo ieškiniu prašomos priteisti atsakovei kompensacijos dydis.

Kaip minėta, atsakovė O. L. prašo ginčo butą padalinti tarp šalių natūra, ieškovui priteisiant 39/100 dalis buto, atsakovei priteisiant 61/100 dalis buto, nustatyti naudojimosi butu tvarką.

Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 51 punktas; kt.). CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje. Tuo atveju, kai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paprastai sutuoktiniams nustatomos atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys nuosavybės teisės į sutuoktinių turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; kt.).

Pabrėžtina, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų savaime nėra priežastis, dėl kurios teismas galėtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Dalijant sutuoktinių turtą, yra sprendžiami ne vaiko, o tėvų turtiniai klausimai, todėl teismas, nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, turi įvertinti, ar tai yra vienintelis ir tinkamiausias būdas užtikrinti vaiko interesus. Vaiko teisė į būstą negali būti vienintelis kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Nagrinėjant tokio pobūdžio bylas turi būti kompleksiškai sprendžiamas tiek turto padalijimo, tiek naudojimo tvarkos nustatymo, tiek kitų galimų vaiko teisių apsaugos būdų (pvz., uzufrukto) taikymo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Teismas konstatuoja, kad atsakovė savo patikslintame priešieškinyje būtinybės nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių, dalijant ginčo butą, niekaip nepagrindė, tokia ieškovės pozicija yra iš esmės grindžiama praktiniais sumetimais, t. y. atsakovės prašoma nustatyti naudojimosi butu tvarka. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad ginčo buto idealiųjų ir realiųjų dalių nustatymas neturi būti tapatinamas, todėl nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo po santuokos nutraukimo nustatant idealiąsias ginčo buto dalis, atiteksiančias šalims asmeninės nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, ginčo butas po santuokos nutraukimo tarp sutuoktinių dalintinas lygiomis dalimis.

Dėl naudojimosi ginčo butu tvarkos nustatymo pažymėtina, kad bendraturčių tarpusavio sutarimu, o tokio sutarimo nesant – per teismą, gali būti nustatoma naudojimosi daiktu, kuris yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, tvarka. Realiosios bendro turto dalys nustatomos siekiant užtikrinti galimybę įgyvendinti vieną iš nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių – naudojimosi teisę. Skirtingai nei idealioji dalis, realioji dalis parodo, kokia konkrečia daikto dalimi (zona) koks bendraturtis naudojasi. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje toks naudojimosi tvarkos nustatymas ne visada yra galimas, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises.

Pažymėtina, kad atsakovo priešieškinyje prašoma nustatyti naudojimosi ginčo butu tvarka, įvertinus byloje esantį ginčo buto planą, teismo vertinimu, nepagrįstai ir neproporcingai sumažina ieškovui asmeniškai tenkančio naudotis gyvenamojo ploto dalį, t. y. ieškovui paskiriamas naudotis vienas 13.65 kv. m. kambarys, o atsakovei du 18.81 kv. m. ir 11.62 kv. m. kambariai. Pažymėtina, kad pagal buto planą visi kambariai yra izoliuoti, todėl atsakovė nepagrindė, kodėl jai turėtų būti skiriamas naudotis būtent 18.81 kv. m. kambarys. Teismo nuomone egzistuoja objektyvios priežastys nukrypti nuo atsakovės priešieškinyje suformuluoto reikalavimo (CPK 376 straipsnio 3 dalis) ir nustatyti buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tarp bendraturčių tvarką, ieškovui paskiriant naudoti kambarį, buto plane pažymėtą indeksu 15-4 (18,81 kv. m. ploto), atsakovei O. L. paskiriant naudoti kambarius, buto plane pažymėtus indeksais 15.3 ir 15.5 (11,62 ir 13,65 kv. m. ploto), kitas buto patalpas, pažymėtas indeksais 15.1, 15.2, 15.6, 15.7, 15.8, 15.9, 15.10 paliekant bendram bendraturčių naudojimuisi.

Dėl ginčo bute esančio kilnojamojo turto padalijimo pažymėtina, kad ieškovas patikslintame ieškinyje įvardijo bute esančius daiktus, pateikė jų įsigijimą patvirtinančius dokumentus, dėl patikslintame ieškinyje nurodytos šių kilnojamųjų daiktų vertės (7 112,93 Eur) tarp šalių ginčo nėra. Atsakovė ieškovo reikalavimui priteisti jam kilnojamuosius daiktus prieštaravimų nepareiškė, be to, ieškovas nurodo, kad šiam turtui pasiskolino piniginių lėšų (skolos likutis 3 500 Eur) iš trečiojo asmens A. Č. Trečiasis asmuo duodamas paaiškinimus paskolos faktą patvirtino, nurodė, kad pagal šią prievolę jam yra atsakingas ieškovas. Taip pat byloje yra pateiktas mokėjimo pavedimas tarp ieškovo ir trečiojo asmens. Įvertinus šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad patikslinto ieškinio reikalavimas tenkintinas, bute esantis kilnojamasis turtas po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistinas ieškovui.

Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalį iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Todėl, nustatant atsakovei priteistinos kompensacijos dydį, ji mažintina neįvykdyto skolinio įsipareigojimo A. Č. suma ((7 112,93 Eur – 3 500 Eur)/2) ir atsakovei iš ieškovo priteistina 1 806,47 Eur kompensacija už jam tenkantį kilnojamąjį turtą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, įvertinęs patikslintame ieškinyje ir patikslintame priešieškinyje pareikštų reikalavimų visumą, konstatuoja, kad buvo patenkinta 1/3 ieškinio reikalavimų ir 1/3 priešieškinio reikalavimų.

Ieškovas patyrė 1800 Eur rašytiniais įrodymais pagrįstas atstovavimo išlaidas (el. b. t. II, psl. 24-25, t. VI psl. 40-41), taip pat yra sumokėjęs 664 Eur žyminio mokesčio. Taigi ieškovas iš viso patyrė 2464 Eur bylinėjimosi išlaidų. Proporcingai patenkintai ieškinio daliai, ieškovui iš atsakovės turėtų būti priteista 821,33 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Įskaičius šalių tarpusavio reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui iš atsakovės priteistina 579,66 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovės atstovas 2018 m. kovo 26 d. teismo posėdyje prašė prijungti prie bylos rašytinius įrodymus, kuriuos žodine teismo nutartimi atsisakyta priimti, nes bylos nagrinėjimas iš esmės yra pasibaigęs. Teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo šie rašytiniai įrodymai pateikti per elektroninių paslaugų portalą. Remiantis tais pačiais argumentai, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra pasibaigęs minėtus rašytinius įrodymus (DOK-14529) atsisakytina priimti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo D. L. (D. L.) patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir atsakovės O. L. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo tenkinti iš dalies.

O. L. ieškinį D. L. (D. L.) dėl išlaikymo vaikui priteisimo (buvęs civilinės bylos Nr. 2-7837-1030/2017) tenkinti iš dalies.

Nutraukti D. L. (D. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir O. L., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo O. L. palikti pavardę „L“, D. L. (D. L.) palikti pavardę „L“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. L. (M. L.), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove O. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti ieškovo D. L. (D. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. L. (M. L.), gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1. Šios tvarkos 2-7 punktuose nustatyta tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka yra taikoma tiems laikotarpiams, kai D. L. (D. L.) yra Lietuvoje.

2. D. L. (D. L.) apie savo grįžimo į Lietuvą laiką ir planuojamą buvimo Lietuvoje trukmę, kurios metu jis turės pareigą laikytis šios bendravimo tvarkos, privalo pranešti O. L. ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki numatomo grįžimo.

3. D. L. (D. L.) bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. L. (M. L.) kas antrą (lyginės metų savaitės) savaitgalį nuo penktadienio 15.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., nustatytu laiku pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą.

4. D. L. (D. L.) bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. L. (M. L.) kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) nuo 10.00 val. iki 18.00 val., nustatytu laiku pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą.

5. D. L. (D. L.) bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. L. (M. L.) D. L. (D. L.) gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) nuo 10.00 val. iki 18.00 val., nustatytu laiku pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą.

6. D. L. (D. L.) gimimo dienai sutampant su M. L. (M. L.) mokymosi mokykloje dienomis, D. L. (D. L.) gimimo dienos bendravimo laikas perkeliamas į ateinančio savaitgalio šeštadienį.

7. D. L. (D. L.) bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. L. (M. L.) kiekvienais metais keturiolika nepertraukiamų kalendorinių dienų vaiko vasaros atostogų metu nuo 10.00 val. pirmos buvimo su vaiku dienos iki 18.00 val. paskutinės buvimo su vaiku dienos, nustatytu laiku pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Vasaros atostogų laikas derinamas D. L. (D. L.) ir O. L. abipusiu sutarimu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios.

Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (laikiną bendravimo tvarką) palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Priteisti iš ieškovo D. L. (D. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. L. (M. L.), gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) nuo 2017 m. kovo 27 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti atsakovę O. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (laikiną išlaikymą) panaikinti nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos.

Padalinti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):

– ieškovui D. L. (D. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisiant 1/2 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

– atsakovei O. L., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisiant 1/2 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tarp bendraturčių tvarką, ieškovui D. L. (D. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) paskiriant naudoti kambarį, buto plane pažymėtą indeksu 15-4 (18,81 kv. m. ploto), atsakovei O. L., a. k. (duomenys neskelbtini) paskiriant naudoti kambarius, buto plane pažymėtus indeksais 15.3 ir 15.5 (11,62 ir 13,65 kv. m. ploto), kitas buto patalpas, pažymėtas indeksais 15.1, 15.2, 15.6, 15.7, 15.8, 15.9, 15.10 paliekant bendram bendraturčių naudojimuisi.

Pripažinti, kad ieškovas D. L. (D. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovė O. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo lieka solidariai atsakingi pagal įsipareigojimus, kylančius iš jų su akcine bendrove Swedbank banku sudarytos 2015 m. gruodžio 21 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise ieškovui D. L. (D. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) kilnojamąjį turtą, esantį bute, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sudaro:

– Dulkių siurblys PHILIPS FC-9321/09;

– Mikrobangų krosnelė SAMSIMG ME-83D-1/BAL;

– Šaldytuvas SAMSUMG RB-31FERNCSA/EF;

– Skalbimo mašina LG F1296NDA3;

– Keramikinė viryklė ELECTROLUX EKC54550OW;

– Klaviatūra GOLDEN MEDIA "Supervisio Board 2";

– Ultra HD televizorius Samsung UE-55JU6872 UXXH.

– Antčiužinis MK34;

– Čiužinys LR20;

– Darbo stalas H334;

– Darbo stalas ME50;

– Kampinė spinta MC81;

– Kėdė H200;

– Komoda BAGIO;

– Komoda LS3 86;

– Lentyna BAG21;

– Lova A215 kartu su patalynės dėže ir grotelėmis;

– Minkštas kampas LE25;

– Naktinis staliukas J52;

– Pakabinama lentynėlė BT25;

– Pakabinama lentynėlė LVN23;

– Pufas MH539;

– Sekcija LV13;

– Spinta LA7;

– Stalas H42;

– Tualetinis staliukas K95;

– Vaikiška kėdė LM44;

– Žurnalinis staliukas H632.

– Stiklinių dubenėlių rinkinys Apelsinas, 5 vnt.;

– Druskinė ir pipirinė Excellent, 2 vnt.;

– Medinė mentelė Briliante;

– Testrut atidarytuvas;

– Simax arbatinukas su plastiko filtru;

– Maisto saugojimo indų rinkinys, 5 vnt.;

– Blaumann peilių rinkinys su stovu, 8 dalių;

– Blaumann keptuvių rinkinys Cookwell, Line, 5 dalių;

– Virtuvės medinių mentelių rinkinys, 5 vnt.;

– Blaumann 11 dalių puodų rinkinys;

– Blaumann peilių rinkinys, 8 dalių;

– Floriną peilis picoms Prestige;

– Stiklinis dangtis;

– Blauman 30 vnt. keraminikis indų rinkinys;

– Ambition česnakų spaustuvas;

– Domotti Maria stalo įrankių rinkinys lagamine, 72 dalių;

– Kamščiatraukis FACKELMANN;

– Banquet keraminis skustukas;

– Banquet tarka;

– Floriną virdulys Lukas;

– Grilio keptuvė;

– Banquet kepimo forma Red Culina;

– Banquet samtis Akcent.

– Įvairių įrankių rinkinys Fieldmann, 85 dalių;

– Atsuktuvų rinkinys Fieldmann 18 vnt. su laikikliu;

– Įrankių dėžių rinkinys Prosperplast;

– Grąžtų rinkinys Fieldmann 23 vnt.;

– Skirstiklis AIRAM;

– Prailgintuvas KF03K5MJ;

– Ilgiklis AIRAM, 1 metro;

– Ilgiklis AIRAM, 3 metrų.

Priteisti atsakovei O. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo D. L. (D. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) 1 806,47 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų šešių eurų 47 euro centų) kompensaciją už ieškovui natūra atitenkantį kilnojamąjį turtą.

Nustatyti, kad ieškovas D. L. (D. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo lieka asmeniškai atsakingas pagal įsipareigojimus, kylančius iš jo su akcine bendrove Swedbank banku sudarytos 2014 m. lapkričio 20 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovui D. L. (D. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) pereina visos teisės ir pareigos pagal jo ir uždarosios akcinės bendrovės „Citadele faktoringas ir lizingas“ 2016 m. balandžio 5 d. sudarytą finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui D. L. (D. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės O. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 579,66 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 66 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitus ieškovo D. L. (D. L.) patikslinto ieškinio dėl santuokos nutraukimo ir atsakovės O. L. patikslinto priešieškinio dėl santuokos nutraukimo reikalavimus atmesti.

Atsisakyti priimti atsakovės atstovo 2018 m. kovo 26 d. pateiktus rašytinius įrodymus (DOK-14529).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą valstybės įmonei „Regitra“ ir valstybės įmonei „Registrų centras“.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.