- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- e2A-1615-1092/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04644-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- O. L.
- Ieškovas
- D. L.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Aušros Maškevičienės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės O. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. L. (D. L.) patikslintą ieškinį atsakovei O. L. ir atsakovės O. L. patikslintą priešieškinį ieškovui D. L. (D. L.) dėl turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – akcinė bendrovė Swedbank, uždaroji akcinė bendrovė „Citadele faktoringas ir lizingas“, A. Č., A. L..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. L. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei O. L. ir prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; palikti santuokines pavardes – L., L.; nustatyti nepilnamečio sūnaus M. (M.) L. gyvenamąją vietą kartu su atsakove O. L.; priteisti nepilnamečio sūnaus M. L. išlaikymui po 190 Eur per mėnesį periodinių išmokų, pinigus pervedant į O. L. nurodytą banko sąskaitą, už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti ieškovui butą, adresu (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad pagal kredito sutartį Nr. 15-121082-FA, vartojimo kredito sutartį Nr. 14-89591-GV ir lizingo sutartį Nr. 201604F-280 įsipareigojimus kreditoriams AB Swedbank bankui ir UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ieškovas vykdys asmeniškai, nemodifikuojant sutarčių, o šios vykdymo tvarkos nustatymas galios tik ieškovui, nors kartu šalys liks solidariais skolininkais; priteisti ieškovui kilnojamąjį turtą – bute adresu (duomenys neskelbtini), esančius baldus ir buitinę techniką; iš atsakovės ieškovui priteisti 1 255,82 Eur kompensaciją už santuokoje įgyto turto padalijimą; iš atsakovės ieškovui priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė O. L. pateikė teismui patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės; priteisti iš ieškovo atsakovei 30000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl santuokos nutraukimo; priteisti iš ieškovo atsakovei 3 503,99 Eur turtinę žalą, bylinėjimosi ir vertimo išlaidas; nustatyti nepilnamečio vaiko M. L. gyvenamąją vietą su O. L.; priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 1000 Eur kas mėnesį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės; padalinti šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 61/100 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš viso nekilnojamojo turto už 37 000 Eur, priteisiant kambarį 11,62 kv. m. ir kambarį 18,81 kv. m., ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 39/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš viso nekilnojamojo turto už 23 000,00 Eur, priteisiant kambarį 13,65 kv. m., priteisti ieškovui D. L. ir atsakovei O. L. po 1/2 bendrų patalpų, esančių bute, adresu (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovei išmokėti kreditoriui AB Swedbank 1/2 dalį negrąžinto kredito likutį 21 087,29 Eur pagal 2015 m. gruodžio 21 d. kredito sutartį kredito sutartyse bei jų prieduose nustatyta tvarka ir terminais; priteisti ieškovui D. L. išmokėti kreditoriui AB Swedbank 1/2 dalį negrąžinto kredito likutį 21 087,29 Eur pagal 2015 m. gruodžio 21 d. kredito sutartį kredito sutartyse bei jų prieduose nustatyta tvarka ir terminais; priteisti ieškovui D. L. išmokėti kreditoriui AB Swedbank negrąžinto vartojimo kredito likutį 1 084,89 Eur pagal 2014 m. lapkričio 20 d. vartojimo kredito sutartį kredito sutartyse bei jų prieduose nustatyta tvarka ir terminais; priteisti ieškovui D. L. išmokėti kreditoriui UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ negrąžinto kredito likutį 8 285,10 Eur pagal 2016 m. balandžio 5 d. lizingo sutartį; priteisti ieškovui D. L. kilnojamąjį turtą: baldus ir buitinę techniką, esančius bute (duomenys neskelbtini), už 6 712,93 Eur; priteisti atsakovei O. L. kilnojamąjį turtą, esančius vaiko kambaryje bute, adresu (duomenys neskelbtini), už 400 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškovo D. L. patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir atsakovės O. L. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo tenkino iš dalies. O. L. ieškinį D. L. dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkino iš dalies. Nutraukė D. L. ir O. L., santuoką, sudarytą 2009 m. vasario 14 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 95, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo O. L. paliko pavardę „L.“, D. L. paliko pavardę „L.“. Nustatė nepilnamečio vaiko M. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove O. L.. Nustatė ieškovo D. L. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. L. tvarką. Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (laikiną bendravimo tvarką) paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Priteisė iš ieškovo D. L. išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur nuo 2017 m. kovo 27 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skyrė atsakovę O. L.. Teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (laikiną išlaikymą) panaikino nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Padalino šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini): ieškovui D. L. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisiant 1/2 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini); atsakovei O. L. priteisiant 1/2 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatė buto, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tarp bendraturčių tvarką, ieškovui D. L. paskiriant naudoti kambarį, buto plane pažymėtą indeksu 15-4 (18,81 kv. m. ploto), atsakovei O. L. paskiriant naudoti kambarius, buto plane pažymėtus indeksais 15.3 ir 15.5 (11,62 ir 13,65 kv. m. ploto), kitas buto patalpas, pažymėtas indeksais 15.1, 15.2, 15.6, 15.7, 15.8, 15.9, 15.10 paliekant bendram bendraturčių naudojimuisi. Pripažino, kad ieškovas D. L. ir atsakovė O. L., po santuokos nutraukimo lieka solidariai atsakingi pagal įsipareigojimus, kylančius iš jų su AB Swedbank banku sudarytos 2015 m. gruodžio 21 d. kredito sutarties. Priteisė po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise ieškovui D. L. kilnojamąjį turtą, esantį bute, adresu (duomenys neskelbtini). Priteisė atsakovei O. L. iš ieškovo D. L. 1 806,47 Eur kompensaciją už ieškovui natūra atitenkantį kilnojamąjį turtą. Nustatė, kad ieškovas D. L. po santuokos nutraukimo lieka asmeniškai atsakingas pagal įsipareigojimus, kylančius iš jo su AB Swedbank banku sudarytos 2014 m. lapkričio 20 d. vartojimo kredito sutarties. Nustatė, kad po santuokos nutraukimo ieškovui D. L. pereina visos teisės ir pareigos pagal jo ir UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ 2016 m. balandžio 5 d. sudarytą finansinio lizingo sutartį Nr. 201604F-280. Priteisė ieškovui D. L. iš atsakovės O. L. 579,66 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitus ieškovo D. L. patikslinto ieškinio dėl santuokos nutraukimo ir atsakovės O. L. patikslinto priešieškinio dėl santuokos nutraukimo reikalavimus atmetė.
4. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą pakeitė. Padidino teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui M. L., (duomenys neskelbtini), sumą nuo 350 Eur iki 450 Eur. Sprendimo dalį dėl ieškovo D. L. ir atsakovės O. L. turto padalijimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
5. Atsakovė O. L. 2019 m. kovo 18 d. teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1. padalinti tarp ieškovo D. L. ir atsakovės O. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise jų turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą; 2. atsakovei O. L. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); priteisti kambarį 11,62 kv. m. ir kambarį 13,65 kv. m. (plane pažymėta 15-3, 15-5); 3. ieškovui D. L. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); priteisti kambarį 18,81 kv. m. (plane pažymėta 15-4); 3. priteisti ieškovui D. L. ir atsakovei O. L. po 1/2 nuosavybės bendrų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (plane pažymėta 15-1,15-2,15-4,15-6,15-7,15-8,15-9,15-10); 4. priteisti atsakovei O. L. išmokėti kreditoriui AB Swedbank 1/2 dalį negrąžinto kredito likutį 19 863,06 Eur pagal 2015 m. gruodžio 21 d. kredito sutartį kredito sutartyse bei jų prieduose nustatyta tvarka ir terminais; 5. priteisti iš ieškovo D. L. atsakovei O. L. piniginę kompensaciją – 19 477,83 Eur (sąskaitose likutį 2016 m. rugpjūčio 12 d.); 6. priteisti ieškovui D. L. išmokėti kreditoriui AB Swedbank 1/2 dalį negrąžinto kredito likutį 19 863,06 Eur pagal 2015 m. gruodžio 21 d. kredito sutartį kredito sutartyse bei jų prieduose nustatyta tvarka ir terminais; 7. priteisti ieškovui D. L. išmokėti kreditoriui AB Swedbank negrąžinto vartojimo kredito likutį 1 084,89 Eur pagal 2014 m. lapkričio 20 d. vartojimo kredito sutartį kredito sutartyse bei jų prieduose nustatyta tvarka ir terminais; 8. priteisti ieškovui D. L. išmokėti kreditoriui UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ negrąžinto kredito likutį 4 285,10 Eur pagal 2016 m. balandžio 5 d. lizingo sutartį; 9. kreditoriaus A. Č. prašymą 3 500,00 Eur sumai atmesti; 10. padalinti kilnojamąjį turtą ir priteisti ieškovui D. L. automobilį KIA Sportage, išvardytus baldus ir buitinę techniką už 4330 Eur; 11. padalinti kilnojamąjį turtą ir priteisti atsakovei O. L., nepriteisiant ieškovui kompensacijos už turtą, skirtą nepilnamečio vaiko poreikiams ir baldus, esančius vaiko 11,62 kv. m. kambaryje adresu (duomenys neskelbtini); 12. priteisti atsakovei O. L. išvardytą turtą už 3 097 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies.
7. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad ieškovas ir atsakovė santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat santuokos metu buvo įgyti šiam butui apstatyti reikalingi kilnojamieji daiktai: baldai, buitinė technika, namų apyvokos reikmenys.
8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių nėra ginčo, jog šalys nustojo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d., remdamasis CK 3.67 straipsnio 2 dalimi bei Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutarties 48 punkte pateiktais išaiškinimais, nustatė, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d.
9. Teismas nusprendė, kad buto padalinimas atsakovės prašomu būdu pažeistų pačių buvusių sutuoktinių interesus, gyvenimo kokybę, dėl visuotinai žinomų rinkos kainų nebūtų įmanoma vėliau šalims ginčo butą parduoti ir kiekvienam nusipirki atskirą atitinkamos būklės ir klasės būstą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad buto padalijimas natūra kiekvienam po ½ dalį šiuo atveju yra nepriimtinas, dėl ko visas butas, kurio vertė, pripažinta abiejų šalių, yra 49 200 Eur, natūra priteistinas vienam ieškovui.
10. Pažymėjo, kad pagal CK 3.120 straipsnio 2 dalį turtas, skirtas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, yra perduodamas neišieškant kompensacijos tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Esant tokiam įstatyminiam reglamentavimui, ieškovas įpareigotas perduoti atsakovei vaiko kambaryje buvusius vaiko poreikių tenkinimui skirtus baldus – vaikišką lovą, spintą, stalą bei vaikišką kėdę LM44. Kadangi likę procesiniuose dokumentuose šalių išvardyti kilnojamieji daiktai yra ginčo bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame lieka gyventi ieškovas, pastarasis jais jau ilgą laiką naudojasi, kilnojamieji daiktai, kurių vertė 7 162,11 Eur (7 212,93 Eur bendra daiktų vertė – 50,82 Eur vaikiškos kėdės LM44 vertė (CK 3.120 straipsnio 1 dalis), natūra priteista ieškovui.
11. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatė, kad šalių santuokoje įgyto dalintino turto vertė yra 59 860,42 Eur (49 200 Eur buto vertė + 7 162,11 Eur kilnojamųjų daiktų vertė + 3 498,31 Eur piniginės lėšos), jį padalijus lygiomis dalimis kiekvienai šaliai tenka 29 930,21 Eur vertės turto. Taip pat negrąžintų kreditinių įsipareigojimų likutis 2016 m. rugpjūčio 16 d. buvo 46 743,14 Eur (43 243,14 Eur AB „Swedbank“ pagal 2015 m. gruodžio 21 d. kredito sutartį + 3 500 Eur A. Č.), todėl įsiskolinimų likučiu turi būti mažinama turto vertė (CK 3.118 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad turto vertė, atėmus įsiskolinimų likutį, yra 13 117,28 Eur (59 860,42 Eur – 46 743,14 Eur = 12 844,43 Eur), jį padalijus lygiomis dalimis kiekvienai šaliai tenka 6 558,64 Eur vertės turto. Kadangi ieškovas pagrindė, jog asmeniškai gautomis lėšomis sumokėjo 13 300 Eur bendrajai jungtinei nuosavybei įsigyti, todėl iš atsakovės jam priteista pusė šios sumos, t. y. 6 650 Eur kompensacija.
12. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovas pardavė santuokos metu įgytas transporto priemones: už 100 Eur pardavė motociklą „Kawasaki EN500“, bei už 50 Eur pardavė motociklą „Suzuki GSX-R 750“. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas CK 3.98 straipsnio 3 dalies pagrindu privalo kompensuoti atsakovei 75 Eur sumą už santuokos metu parduotas paminėtas transporto priemones. Apibendrindamas kas išdėstyta, teismas nusprendė, kad bendra ieškovui iš atsakovės priteistina kompensacijos suma sudaro 16,36 Eur (6 558,64 Eur atsakovei tekusio turto vertė Eur - 6 650 Eur + 75 Eur).
13. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovui iš atsakovės priteisė 2 376 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, atsakovei iš ieškovo – 559,40 Eur. Atlikus bylinėjimosi išlaidų užskaitą, ieškovui iš atsakovės priteisė 1 816,60 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Atsakovė O. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį tenkinti (atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini)ir ½ bendrų patalpų; atsakovei ir M. L. priteisti kambarį 11,62 kv. m. ir 13,65 kv. m.; atsakovei priteisti baldus ir buitinę techniką už 3 097 Eur; atsakovei priteisti 17 557,79 Eur piniginę kompensaciją), skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų į bylą asmenų (O. T. ir D. L.) teisių ir pareigų.
14.2. Teismas nepagrįstai nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. Atsakovė nurodo, kad turtinių santykių nutrūkimo momentu turi būti laikoma kreipimosi į teismą diena – 2017 m. kovo 27 d.
14.3. Teismas, priimdamas sprendimą, ignoravo atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus ir išnagrinėjo tik ieškovo patikslintą ieškinį. Teismas turėjo priimti sprendimą dėl visų atsakovės pareikštų reikalavimų, nepagrįstai sumažino atsakovei piniginę kompensaciją už bendrus pinigus, nors ieškovas nepateikė įrodymų apie bendrų pinigų panaudojimą.
Žemesnės instancijos teismas
14.4. Pirmosios instancijos teismas sprendime neteisėtai ir nepagrįstai nurodė, kad buto vertė yra 49 200 Eur. Atsakovė su tokia kaina nesutinka ir pateikė duomenis, kad buto rinkos kaina yra 68 654,78 Eur.
14.5. Teismas neteisėtai be atsakovės sutikimo atliko AB Swedbank ginčo buto refinansavimą, neteisėtai atėmė ½ buto ir turto iš atsakovės ir jos nepilnamečio vaiko. Atsakovė nurodo, kad priteisdamas ginčo butą ieškovui, teismas paliko vaiką be gyvenamojo būsto. Be to, atsakovės ilgalaikė solidari atsakomybė bankui iki 2045 metų turėtų reikšmės jai bandant įsigyti būstą ateityje.
14.6. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui kilnojamąjį turtą, nenurodydamas jo vertės, be to, netinkamai nustatė jo vertę. Atsakovė sutinka palikti ieškovui baldus ir buitinę techniką, kurių vertė 4 330 Eur.
Atsiliepimas
14.7. Atsakovė nesutinka, kad teismo sprendimu A. Č. 3 500 Eur paskolos dalis įtraukta į dalintino turto balansą ir kad A. L. 13 300 Eur bendrajai jungtinei nuosavybei įsigyti padovanojo būtent sūnui. Pažymi, kad paskolos ir dovanojimo sutartims įstatymas nustato rašytinę formą.
14.8. Ieškovas su A. Č. yra atsiskaitęs – 500 Eur pervedė, o likusius grąžino grynais, taip pat ieškovas A. L. atliko 12 mokėjimo pavedimų, mokėjo pinigus sugyventinei O. T. (J.).
14.9. Ieškovas pardavė motociklus KAWASAKI EN 500 už 1500 Eur, o SUZUKI GSX-R už 1000 Eur, todėl atsakovei priklauso 750 Eur kompensacija už du parduotus motociklus.
14.10. Atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas jai sumokėjo 2 000 Eur kompensaciją už automobilį KIA SPORTAGE, nes mokėjimo pavedime buvo nurodyta ne kompensacija, o skola.
14.11. Bylos nagrinėjimu metu ieškovas ir jo atstovas siūlė atsakovei dideles pinigines kompensacijas, o teismas to neįvertino.
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas D. L. prašo Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neišsprendė visų jos reikalavimų, bet nenurodo, kokie reikalavimai neišspręsti.
15.2. Dėl šalių turtinių santykių nutrūkimo momento ginčas nekilo visu bylos nagrinėjimo metu, nes atsakovė pati 2016 m. rugpjūčio 16 d. išsikraustė gyventi pas savo tėvą.
Šalies argumentai
15.3. Ieškovas nesutinka su atsakovės argumentu, kad vaikas yra papliktas be gyvenamojo būsto, nes atsakovė pati išsikraustė iš ginčo buto ir turi kitą gyvenamąją vietą, kur vaikui yra visos tinkamos sąlygos gyventi, augti ir vystytis.
15.4. Apeliacinio skundo argumentai dėl buto vertės yra neatitinkantys civilinės bylos medžiagos ir teisės aktų, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai apie buto vertę yra nenuginčyti ir teismas nustatė teisingą ir realią nekilnojamojo turto vertę.
15.5. Padalijus ginčo butą atsakovės prašomu būdu, iškiltų klausimas dėl jos finansinių galimybių vykdyti kredito sutartį. Atsakovė gavusi pusė turto turėtų mokėti pusė paskolos likučio bankui, o tokios pinigų sumos atsakovė nurodė neturinti. Taip pat nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jos gaunamas pajamas.
15.6. Teismas nenusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų.
15.7. Atsakovė reiškia vienas kitam prieštaraujančius reikalavimus. Vienu reikalavimu prašo priteisti idealiąją nuosavybės teisė dalį – kiekvienai šaliai po ½ nuosavybės teisės, o kitu reikalavimu prašo priteisti konkrečius kambarius.
15.8. Kilnojamaisiais daiktais nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. naudojasi tik jis, daiktai yra ginčo bute, todėl šiuos daiktus, išskyrus vaiko naudojamus daiktus, teismas pagrįstai priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise.
15.9. Atsakovės argumentai dėl skolos grąžinimo A. Č. yra nepagrįsti jokiai rašytiniais įrodymais, nes byloje tokių duomenų nėra ir pats A. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad 500 Eur yra atgavęs, o likę 3 500 Eur iki šiol yra negrąžinti.
15.10. Atsakovė nepagrindė savo argumentų, kad A. L. pinigus dovanojo abiem sutuoktiniam, be to pati A. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad pinigai buvo dovanoti būtent sūnui, kuris juos panaudojo bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei įsigyti.
15.11. Ieškovas nesutinka su atsakovės teiginiais, kad teismas priteisė neteisingą sumą, dalindamas šalių banko sąskaitose buvusias pinigines lėšas. Nurodo, kad atsakovei buvo suteikta teisė gauti informaciją iš kredito įstaigų apie ieškovo pinigines lėšas, tačiau teismui jokių rašytinių įrodymų pateikta nebuvo.
15.12. Atsakovės reikalavimas priteisti 1 500 Eur kompensaciją už parduotą automobilį Toyota Corolla Verso nenagrinėtinas, nes apeliaciniame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus.
15.13. Ieškovas pažymi, kad atsakovei kompensaciją už parduotus motociklus teismas priteisė vadovaudamasis byloje esančiomis pirkimo–pardavimo sutartimis. Šalims nutraukus turtinius santykius ieškovas atsakovei pervedė 2 000 Eur kompensaciją už tai, kad ieškovas iš bendrų pinigų sumokėjo pradinį įnašą už automobilį Kia Sportage. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė patvirtino, kad kompensaciją gavo ir pretenzijų dėl šio automobilio neturi.
15.14. Teismas, priimdamas sprendimą, neturėtų vadovautis šalių pasiūlymais, išsakytais siekiant taikiu būdu užbaigti ginčą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad byloje nenustatyta absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas ribas.
Dėl prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka
17. 2019 m. spalio 4 d. teisme gautas pakartotinis atsakovės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (su priedais). Kadangi byloje dalyvaujantis asmuo turi teisę pateikti teismui prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, minėtas prašymas (su priedais) priimamas ir pridedamas prie bylos.
18. Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas.
19. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šalys, atstovaujamos advokatų, savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinusi ginčo objektą (sprendžiama tik dėl turto padalijimo) ir byloje esančią medžiagą, mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas. Teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, prie pakartotinio atsakovės 2019 m. spalio 4 d. prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pridėti dokumentai nepagrindžia būtinybės nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.
Dėl papildomų dokumentų prijungimo
20. 2019 m. spalio 9 d. teisme gautas atsakovės prašymas prijungti prie bylos papildomus dokumentus – antstolės V. D. 2019 m. spalio 7 d. pažymą apie ieškovo D. L. išlaikymo įsiskolinimą ir antstolės V. D. 2019 m. spalio 7 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo. Matyti, kad nurodyti dokumentai buvo parengti po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, jie yra susiję su nagrinėjama byla, todėl teisėjų kolegija nutaria juos prijungti prie bylos (CPK 314 straipsnis).
Dėl turtinių santykių nutrūkimo momento
21. Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. Atsakovė teigia, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms pasekmes turėtų sukelti nuo 2017 m. kovo 27 d., t. y. nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo.
22. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. CK 3.127 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.
23. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartyje šioje byloje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą nustatyti, kiek pinigų iki atsakovei išeinant iš namų buvo ieškovo ir atsakovės sąskaitoje ir šią sumą padalinti sutuoktiniams, nes kaip nustatyta CK 3.87 straipsnio 1 dalyje, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo ir šio straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.
24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas paminėta, konstatuoja, kad klausimas dėl momento, iki kurio bendrai įgytas turtas turi būti padalijimas, buvo iš esmės išspręstas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi. Juolab kad 2019 m. kovo 15 d. prašyme atsakovė, be kita ko, prašė priteisti jai piniginę kompensaciją pagal 2016 m. rugpjūčio 12 dienos situaciją (minėto prašymo 47 punktas), teikė piniginės kompensacijos skaičiavimus už laikotarpį iki 2016 m. rugpjūčio 12 d. (elektroninės bylos 9 t., b. l. 46, 47, 59). Byloje taip pat yra atsakovės atstovo informacinis laiškas, kuriame nurodyta, kad atsakovė su sūnumi nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. gyvena pas jį (elektroninės bylos 1 t., b. l. 109). Vadinasi, atsakovės argumentai dėl momento, iki kurio bendrai įgytas turtas turi būti padalijamas, yra atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl piniginės kompensacijos
25. Apeliaciniame skunde atsakovė, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovo atlikto 4 000 Eur išėmimo grynais pinigais, ieškovo mokėjimų A. L., O. T. (J.), 2019 m. kovo 15 d. pirmosios instancijos teismui pateiktos ieškovo ir atsakovės sąskaitų analizės, todėl teismas neteisėtai ir nepagrįstai sumažino atsakovei piniginę kompensaciją už bendrus pinigus. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovas nepateikė duomenų apie į savo sąskaitas gautų pinigų panaudojimą.
26. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. kovo 15 d. prašyme (patikslintame ieškinyje) atsakovė prašė priteisti iš ieškovo 19 477,83 Eur piniginę kompensaciją. Minėtame prašyme nurodė, kad ieškovas iš savo sąskaitų pervedinėjo pinigus savo motinai A. L. ir kitoms 4 sugyventinėms.
27. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad prie 2019 m. vasario 18 d. pirmosios instancijos teismui pateikto prašymo buvo pateikta ieškovo ir atsakovės piniginių lėšų apyvartos skaičiavimai, iš kurių galima suprasti, kad atsakovė iš esmės laikėsi pozicijos, jog tinkamomis ieškovo išlaidomis ji pripažįsta tik tokias išlaidas, kurios susijusios su bendrais šeimos interesais (elektroninės bylos 9 t., b. l. 46, 47, 59). Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad 2019 m. balandžio 28 d. prašyme (pateiktas teismui 2019 m. balandžio 29 d.) atsakovė akcentavo, kad ieškovas neteikia duomenų apie šeimos pinigus ir jų panaudojimą (elektroninės bylos 10 t., b. l. 192), dar kartą paminėjo ieškovo mokėjimus A. L. ir O. T. (J.). 2019 m. birželio 12 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas, teikdamas paaiškinimus, nurodė, kad ieškovas švaistė pinigus, naudojo juos savo reikmėms. Pažymėtina, kad anksčiau minėtuose ieškovo ir atsakovės piniginių lėšų apyvartos skaičiavimuose nurodytos sumos (38 682,8 + 272,85) ir data (kalbama apie likutį 2016 m. rugpjūčio 12 d.) atitinka atsakovės 2019 m. kovo 15 d. prašyme reikalautą 19 477,83 Eur kompensaciją (19 477,83 = (38 682,8 + 272,85)/2) ir jame nurodytą datą (likutį 2016 m. rugpjūčio 12 d.).
28. Nagrinėjamoje byloje yra surinkti ieškovo banko sąskaitų išrašai. Iš jų matyti, kad ieškovas gavo dideles pajamas iš darbo veiklos. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, pripažįstamos bendra jungtine nuosavybe.
29. Iš minėtų ieškovo banko sąskaitų išrašų taip pat matyti, kad ieškovas iki 2016 m. rugpjūčio 16 d. atlikinėjo mokėjimus A. L., O. T. (J.) ir kitoms moterims, ėmė dideles pinigų sumas grynais (pvz., nepraėjus vienam mėnesiui po pinigų gavimo iš A. Č. ieškovas išėmė (2016 m. kovo 22–26 d.) grynais 4 000 Eur (elektroninės bylos 2 t., b. l. 84), leido pinigus įvairioms kitoms reikmėms (pvz., atlikti mokėjimai lažybų bendrovei (elektroninės bylos 2 t., b. l. 83). Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo sąskaitų turinys leidžia manyti, kad ne visos ieškovo išlaidos, disponuojant bendrais šeimos pinigais, buvo susijusios su šeimos poreikių tenkinimu.
30. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylą nagrinėjantis teismas pagal savo kompetenciją tiria ir vertina faktines bylos aplinkybes, parenka ginčo santykius reglamentuojantį įstatymą, teisiškai argumentuodamas atskleidžia taikomo įstatymo nuostatos prasmę. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomi. Taigi teisinis ginčo teisinių santykių kvalifikavimas yra teismo, o ne teisminės gynybos besikreipiančio asmens pareiga. Nepaisant to, ar procesiniame dokumente nurodytas reikalavimų juridinis pagrindas ir ar jis nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019, 18 p.). Be to, vadovaujantis CPK 265 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą, teismas turi įvertinti įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas. CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas.
31. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.
32. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovės pirmosios instancijos teismui pateiktus argumentus ir įrodymus dėl netinkamo bendrų pinigų panaudojimo (žr. šios nutarties 26, 27, 29 p.), turėjo pasisakyti dėl ieškovo išlaidų, įvertinti, ar vadovaujantis anksčiau paminėtomis teisės normomis, atsakovei atsiranda teisė į piniginę kompensaciją dėl netinkamo bendrų šeimos pinigų naudojimo. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad tokio vertinimo teismas neatliko. Teismas aptariamu aspektu apskritai nepasisakė ir šio klausimo iš viso nenagrinėjo. Vadinasi, nagrinėjamos bylos esmė liko iki galo neatskleista, bylai reikšmingi klausimai buvo neišnagrinėti, nebuvo surinkti įrodymai, kurie galėtų pagrįsti arba paneigti ieškovo išlaidų pagrįstumą (šeimos poreikiams tenkinti). Todėl atsižvelgdama į papildomai reikalingų ir tirtinų įrodymų apimtį bei pobūdį, jų pagrindu nustatytinas teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių aptariama bylos dalis apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, teisėjų kolegija, remdamasi CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daro išvadą, kad pagal byloje pateiktus įrodymus šios bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Juolab kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apskritai nenagrinėjo klausimo dėl atsakovės teisės į piniginę kompensaciją pagal anksčiau paminėtas teisės normas ir nevertino su tuo susijusių įrodymų. Taigi jei byla būtų išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme, šalys iš esmės prarastų teisę į apeliaciją, o apeliacinės instancijos teismas turėtų nagrinėti tai, ko pirmosios instancijos teismas net nenagrinėjo.
33. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, aplinkybę, kad klausimas dėl atsakovės teisės į piniginę kompensaciją už netinkamą bendrų šeimos pinigų panaudojimą negali būti išspręstas atskirai nuo kito turto padalijimo (ir su juo susijusių kitų galimų kompensacijų), pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir klausimas dėl šalių turto padalijimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
34. Atsakovė apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl buto (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo butas), vertės. Pirmosios instancijos teismas Ginčo buto vertę nustatė 49 200 Eur. Tačiau byloje buvo surinkti įrodymai, kad Ginčo butas buvo perkamas už 57 000 Eur, kad sutartinės hipotekos tikslais jis buvo įvertintas 54 000 Eur (elektroninės bylos 5 t., b. l. 98), kad šalys po įsigijimo jį dar remontavo (investavo lėšas). Be to, byloje iš esmės nekilo ginčo, kad pastaraisiais metais butų kainos Klaipėdoje nemažėjo. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas Ginčo buto vertę 49 200 Eur, neįvertino byloje surinktų įrodymų, iš kurių matyti, kad Ginčo buto vertė yra didesnė nei 49 200 Eur. Ta aplinkybė, kad nebuvo atliktas individualus buto vertinimas, netrukdė teismui pačiam nustatyti labiausiai tikėtiną buto vertę. Pažymėtina, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 p.).
35. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų (O. T. ir D. L.) teisių ir pareigų, nurodydamas, jog Ginčo buto padalijimas atsakovės nurodytu būdu gali turėti neigiamos įtakos tiek šalių, tiek jų nepilnamečio vaiko M. L., gim. 2009 m. balandžio 27 d., tiek ieškovo sūnaus D. L., gim. 2019 m. kovo 6 d., bei vaiko motinos O. T. psichoemocinei būsenai.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų suponuoja absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimu šios proceso teisės normos prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-403/2019, 38 p.).
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas nedaro poveikio į bylą neįtrauktų asmenų teisėms ir pareigoms, juolab – tiesioginio. Atsakovės apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kokias konkrečias į bylą neįtrauktų asmenų teises ar pareigas teismo sprendimas nustatė, pakeitė ar panaikino. Vadinasi, nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais.
38. Atsakovė apeliaciniame skunde, be kita ko, kelia klausimą dėl santuokos nutraukimo priežasčių. Tačiau santuokos nutraukimo klausimas buvo išspręstas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi, ši nutartis įsiteisėjusi. Atsakovė negali ginčyti įsiteisėjusios teismo nutarties, todėl teisėjų kolegija dėl minėtų atsakovės argumentų nepasisako.
39. Atsakovė taip pat nurodo, kad skundžiamame sprendime nepaminėti tam tikri procesiniai veiksmai (informacija apie pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 1 d. ir 2019 m. kovo 1 d. priimtas nutartis ir jų vykdymą ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nereikalauja į teismo sprendimą perrašyti visos bylos medžiagos ar atskirų procesinių dokumentų turinio, teismo sprendime neturi būti aprašyti visi byloje atlikti procesiniai veiksmai ar įvykiai. Vadinasi, tam tikros informacijos, kuri byloje dalyvaujančio asmens nuomone turėjo būti nurodyta teismo sprendime, nepaminėjimas nereiškia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-701/2019).
40. Atsakovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad ieškovas neteikia išlaikymo nepilnamečiam vaikui M. L.. Teisėjų kolegija šiuo aspektu nurodo, kad išlaikymas iš atsakovo yra priteistas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi. Minėta nutartimi pirmosios instancijos teismui, kurio sprendimas skundžiamas nagrinėjamu apeliaciniu skundu, buvo perduotas nagrinėti tik klausimas dėl ieškovo ir atsakovės bendro turto padalijimo. Vadinasi, išlaikymo vaikui teikimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Priteisto vaikui išlaikymo išieškojimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal vykdymo proceso normas. Be to, įstatymų nustatyta tvarka galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 3 dalis).
41. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes bylą nagrinėjant iš naujo gali būti surinkta įrodymų ir paaiškėti daugiau aplinkybių, kurios gali turėti reikšmės atitinkamų faktų šioje byloje nustatymui ir jų teisiniam vertinimui. Be to, 2019 m. kovo 15 d. prašyme (patikslintame priešieškinyje) atsakovė nebuvo konkrečiai sufomulavusi tokių reikalavimų ieškovui dėl piniginės kompensacijos už automobilį Kia Sportage (ar kitus automobilius), motociklus Suzuki ir Kawasaki, kuriuos dabar kelia apeliaciniame skunde. Savo ruožtu apeliacinės instancijos teisme draudžiama kelti naujus reikalavimus (CPK 312 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą taip pat turės spręsti pirmosios instancijos teismas, priimdamas teismo sprendimą dėl ginčo esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir klausimą dėl D. L. ir O. L. turto padalijimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.