Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-06-30 · Administracinė byla Nr. eI2-12937-952/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-06-30
Bylos Nr.
eI2-12937-952/2025
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jarūnė Sedalienė, Deimantė Andrulytė, Arvydas Martinavičius
Pareiškėjas
S. T.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 30 d.Šiauliai

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas S. T. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, Departamentas) 2025 m. gegužės 1 d. sprendimą Nr. 25S105165 atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas 1), taip pat panaikinti 2025 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. 25S108270, kuriuo nepagrįstai ir neteisėtai panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Nr. 760255068 (toliau – ir Sprendimas 2) ir panaikinti Migracijos departamento 2025 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. 25S109223 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką (toliau – ir Sprendimas 3); įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą pratęsti pareiškėjo leidimo laikinai gyventi galiojimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad pareiškėjas yra Baltarusijos pilietis, kuris leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pagrindu nuo 2023 m. birželio 5 d. iki dabar dirbo Lietuvos įmonėje. Pareiškėjas iki leidimo laikinai gyventi panaikinimo dirbo tarptautinių reisų vairuotoju įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas yra vedęs bei turi du vaikus, vienam iš jų šiuo metu yra 8 metai, kitam 22 metai, pareiškėjo žmona bei vaikai gyvena Baltarusijoje. Kadangi pareiškėjo sutuoktinė bei vaikai gyvena Baltarusijoje, jie neturi leidimo ar vizos atvykti į Lietuvą, pareiškėjas keletą kartų per metus (jo atostogų nuo darbo metu) grįžta aplankyti šeimos į Baltarusiją. Pareiškėjui leidimas laikinai (toliau – ir LLG) gyventi darbo pagrindais buvo išduotas 2023 m. birželio 5 d. ir galiojo iki 2025 m. gegužės 7 d. Sprendimu 2 leidimas laikinai gyventi Nr. 760255068 buvo panaikintas, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje neva kelia grėsmę valstybės saugumui. Dar iki Sprendimo 2 priėmimo Departamentas pareiškėjo atžvilgiu priėmė Sprendimą 1, kuriuo atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir taip netenkino pareiškėjo prašymo pratęsti jo LLG. Šis Sprendimas 1, kaip ir Sprendimas 2 priimti motyvuojant tuo, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje neva kelia grėsmę valstybės saugumui. Taip pat buvo priimtas Sprendimas 3, kuriuo pareiškėjui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 133 straipsnio 5 dalimi, taip pat nuo 2025 m. gegužės 7 d. iki 2030 m. gegužės 6 d. (60 mėnesių) uždrausta atvykti į Lietuvą. Kadangi pareiškėjas niekada nenusižengė nei Lietuvos Respublikos, nei ES teisės aktams ar institucijų sprendimams, jis, gavęs Sprendimą 1 bei Sprendimą 2 2025 m. gegužės 13 d. išvyko iš Lietuvos bei buvo priverstas nutraukti darbo santykius su darbdaviu. Visgi, pareiškėjas iš Lietuvos išvyko ne savo noru, ir ne dėl to, jog sutinka su sprendimuose dėstomais teiginiais, o tik todėl, kad laiku įvykdytų Departamento įpareigojimą išvykti iš Lietuvos panaikinus jo LLG. Pareiškėjas mano, kad sprendimai jo atžvilgiu yra priimti nepagrįstai, kad sprendimai grindžiami bendro pobūdžio samprotavimais ir pamąstymais, kurie suponuoja nuomonę, jog nei vienam Baltarusijos piliečiui, kuris anksčiau dirbo Baltarusijoje, LLG negali būti išduodami ar pratęsiami. Sprendimai grindžiami faktiškai tik Valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) išvadomis, kurioms Departamentas nepagrįstai pritarė ir kurios sudarė esminę reikšmę sprendimų priėmime. Sprendimuose nepagrįstai neatsižvelgta į pareiškėjo ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, neatsižvelgta į tai, jog pareiškėjas Baltarusijoje buvo faktiškai persekiojamas ir net teisiamas už jo pažiūras, į tai, kad pareiškėjas neturi nuobaudų bei nusižengimų, taip pat tai, kokias pažiūras pareiškėjas deklaruoja tiek karo Ukrainoje, tiek Baltarusijos politikos atžvilgiu. Atsakovo Sprendime 1 ir Sprendime 2 nepagrįstai nurodoma neva pareiškėjas atliko ar ėjo tarnybos pareigas Baltarusijoje. Departamentas sprendimuose nepagrįstai tapatina Baltarusijoje dirbančius tarnautojus ar pareigūnus bei paprastus darbininkus. Sprendime 2 taip pat dėstomi tikrovės neatitinkantys faktai – spėlionės – neva pareiškėjo ryšiai su Baltarusijos žvalgyba nėra nutrūkę, nors tokių ryšių niekuomet nebuvo. Priešingai, pareiškėjas atsakydamas į klausimus Departamentui aiškiai nurodė, kad jis netgi turėjo savo atžvilgiu bylą Baltarusijoje faktiškai dėl jo pažiūrų ir nepritarimo 2020 m. prezidento rinkimų rezultatams, jis išstojo ir prof. sąjungos „(duomenys neskelbtini)“ ir įstojo į nepriklausomą profsąjungą, už tai jis buvo persekiojamas ir patyrė „(duomenys neskelbtini)“ vadovų spaudimą, ko pasėkoje paliko įmonę. Be to, pareiškėjas Baltarusijoje 2022 m. buvo nuteistas už jo atliktus Instagram paskyros įrašus, kurie prieštarauja Baltarusijoje vykdomai politikai, taip pat už tai, kad dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ streiko komitete. Po šio sprendimo gavimo pareiškėjas faktiškai negali gauti jokio darbo Baltarusijoje. Be to, pareiškėjas ne vieną kartą dar dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“ yra jiems nurodęs savo pažiūras bei kategoriškai atsisakė pritarti politinėms pažiūroms bei 2020 m. rinkimų rezultatams. Nors Departamentui ši informacija buvo nurodyta, tačiau jis vis tiek visiškai nepagrįstai pareiškėją įvardijo kaip galimą Baltarusijos žvalgybos agentą, kai faktiškai jo pažiūros yra visiškai priešingos, dėl kurių jis net nuteistas. Sprendimuose nepagrįstai vadovaujamasi išimtinai VSD išvada, kuri yra akivaizdžiai bendro pobūdžio pasvarstymai, visiškai neatsižvelgiama į faktinę pareiškėjo situaciją, į tai, kad jokie santykiai jo nesieja su Baltarusijos tarnybomis, o vien teiginiai neva tokie santykiai gali bet kada atsirasti nėra teisėtas pagrindas atsisakyti išduoti LLG, nes faktiškai Departamentas tokiais teiginiais pažeidžia pareiškėjo nekaltumo prezumpciją, kai jis daromas nusikaltėliu ir Baltarusijos režimo šnipu vien dėl to, jog anksčiau dirbo Baltarusijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios faktiškai buvo išmestas už Baltarusijos režimui prieštaraujančių pažiūrų deklaravimą viešai. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika visais atvejais Departamento sprendimas turi būti motyvuotas ir pagrįstas ir nepakanka nurodyti vien tik LLG neišdavimo ar panaikinimo pagrindo (VSD neigiamos išvados buvimo), tačiau toks sprendimas turi būti motyvuotas ir paties Departamento, Departamentas šiuo atveju privalo pats atlikti faktinių aplinkybių vertinimą bei nustatyti ar VSD išvadoje nurodyti teiginiai yra teisingi bei pakankami LLG neišdavimui/ panaikinimui. Pareiškėjo nuomone, VSD išvados teisingumas ir išsamumas abejotinas. Nors pačios išvados pareiškėjas negavo, tačiau iš sprendimų turinio matyti, kad VSD išvadoje teigiama, jog pareiškėjas dirbo operatoriumi naftos perdirbimo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, tai neva savaime įrodo, kad jis lojalus Baltarusijos valdžiai/ rėžimui, nors tai yra išimtinai teorinio pobūdžio teiginiai. Dar daugiau, sprendime Departamentas nurodo, kad iš principo nesvarbu yra tai, ką pareiškėjas atsakinėjo į Klausimyno klausimus, nesvarbu jo deklaruojamos pažiūros, svarbu tik faktas, kur jis dirbo ir net nesvarbu ką dirbo. Dar daugiau, pareiškėjas nurodė Departamentui, kad 2019 m. po prezidento rinkimų rezultatų paaiškėjimo jis pradėjo konfliktuoti su darbdaviu, paliko darbdavio profsąjungą ir įstojo į nepriklausomą, savo Instagram paskyroje sekė kitas paskyras, kuriose buvo deklaruojama priešinga Baltarusijos režimui nuomonė, už tai pareiškėjas buvo teisiamas, nuteistas arešto bausme ir faktiškai šiuo metu jokio darbo Baltarusijoje jis negali gauti, nes nuomonės nepakeitė ir nesiruošia paklusti režimui, neketina stoti į jam primetamas profesines sąjungas. Pareiškėjas nurodo, kad darbo Baltarusijoje metu neužėmė jokių svarbių pareigų, o po darbo santykių nutraukimo nei su įmone, nei su buvusiais kolegomis jokių ryšių nepalaikė ir nepalaiko, jo pažiūros nesutampa ir yra priešiškos režimui, už tai jis, kaip jau minėta, net nuteistas. VSD išvadoje nurodomi bendrojo pobūdžio teiginiai apie galimą Baltarusijos žvalgybos darbą Baltarusijoje veikiančiose įmonėse niekaip nesusijusios su pareiškėju dėl to, kad jis niekuomet neatliko jokių svarbių pareigų nei įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, nei ėjo kažkokių kitų pareigų Baltarusijos institucijose, su jokiais pareigūnai niekada nekontaktavo, juolab, kad nepritaria esamai politikai ir tai buvo išdėstęs viešai dėl ko buvo teisiamas. Iš sprendimų turinio akivaizdu, kad bendrojo pobūdžio teiginiai apie Baltarusijos žvalgybos darbą niekaip nebuvo tikrinami ir pritaikomi būtent pareiškėjo situacijai, t. y. iš tokių teiginių galima susidaryti įspūdį, kad jie kartojami daugelyje VSD sprendimų, jie yra bendro pobūdžio ir nieko nepasako apie pareiškėją ar jo konkrečią situaciją. Pareiškėjas apklausų metu Migracijos departamentui aiškiai nurodė savo pažiūras – karui Ukrainoje nepritaria, nepritaria Baltarusijos valdžios vykdomai politikai, už tai paliko darbą ir dar buvo teisiamas, o į Baltarusiją vyksta tik savo atostogų metu aplankyti sutuoktinės bei vaikų, kurie į Lietuvą atvykti negali, nes neturi tam teisinio pagrindo. Pareiškėjas pateikė visą informaciją ir atsakė į visus atsakovo klausimus jam, o jo įstojimas į nepriklausomą profesinę sąjungą bei jo viešai deklaruotos pažiūros Baltarusijoje, dėl ko buvo net nuteistas, neabejotinai rodo jo ne lojalumą Baltarusijos režimui. Juo labiau, jog ir iš pačių sprendimų turinio yra akivaizdu, kad nei VSD, nei Departamentas neturi absoliučiai jokių pagrįstų įrodymų ar bent menkiausių įtarimų, jog pareiškėjas galėtų dirbti su Baltarusijos institucijomis, nes sprendimuose tik nuolat cituojami teoriniai pasvarstymai, kurie neturi jokio realaus pagrindo. Pareiškėjo nuomone, sprendimai priimti visiškai neteisėtai ir juose jis be kaltės daromas nusikaltėliu bei grėsme Lietuvai, kai faktiškai yra priešingai – pareiškėjas puoselėja demokratines vertybes, o dėl jo viešai išreikštos pozicijos Baltarusijos režimo atžvilgiu pareiškėjas net buvo teisiamas ir nuteistas. Departamentas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo ilgalaikiai ekonominiai, socialiniai ir šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublika nesieja, o laisvu nuo darbo laiku pareiškėjas nuolat vyksta į Baltarusiją. Pareiškėjas pažymi, kad jis yra geras ir sąžiningas darbuotojas, toje pačioje įmonėje Lietuvoje dirbo dvejus metus bei ketino dirbti toliau. Darbdavys pateikė pareiškėjo charakteristiką, kurioje pareiškėjas apibūdinamas kaip kruopštus ir atsakingas darbuotojas, besilaikantis terminų, iniciatyvus ir puikiai sutariantis su kolegomis. Pareiškėjas darbdavio įvardijamas kaip vertingas komandos narys, kuris prisideda prie įmonės bendruomenės kūrimo. Pareiškėjas nurodo, kad jo ekonominių interesų centras yra Lietuvoje, jis čia dirba, moka mokesčius ir faktiškai darbe praleidžia didžiąją laiko dalį, dėl jo pažiūrų jis Baltarusijoje nei gali, nei nori dirbti ir jeigu ne jo žmona bei mažametis vaikas, jis į Baltarusiją visai nebegrįžtų. Todėl teiginiai neva pareiškėjo interesų centras nėra Lietuvoje, yra nepagrįsti. O tai, kad atostogų metų (kelis kartus per metus) vyksta į Baltarusiją aplankyti šeimos, nepaneigia jo intereso dirbti bei užsidirbti Lietuvoje, taip nešant ekonominę naudą ne tik sau, bet ir Lietuvai. Be to, pažymi, jog dauguma tolimųjų reisų vairuotojų, o taip pat ir kitų Lietuvoje dirbančių baltarusių per savo atostogas grįžta į Baltarusiją, todėl net ir Lietuvos Respublikos Seimas atmetė (nepatvirtino) teisės aktų pakeitimų, susijusių su LLG naikinimu, jeigu asmuo daugiau kaip kartą per ketvirtį lankosi Baltarusijoje. Todėl, nesant jokių kitų realių grėsmių, pareiškėjo įprastas lankymasis Baltarusijoje per jo atostogas negali būti pakankamu teisiniu pagrindu sprendimams pagrįsti. Sprendimų teiginiai, neva pareiškėjas bet kada gali būti užverbuotas Baltarusijos institucijų yra itin deklaratyvus ir faktiškai prieštarauja daliai kitų sprendimo motyvų. O būtent – pareiškėjo darbo specifika lemia tai, kad jis faktiškai Lietuvoje per metus praleidžia vos keletą dienų (dažniausiai keletą valandų kol išvyksta į reisą ir grįžęs po reiso). Kadangi pareiškėjo darbas yra vežioti krovinius vakarų Europoje, todėl jis objektyviai neturėtų ir negalėtų rinkti jokios svarbios informacijos Baltarusijos žvalgybai apie Lietuvą, todėl jiems būtų visiškai nenaudinga stengtis užverbuoti asmenį, kuris faktiškai Lietuvoje nebūna, o jo darbas reikalauja jo nuolat nepertraukiamai vairuoti. Dar svarbiau tai, kad pareiškėjas pačioje Baltarusijoje buvo teisiamas už jo „netinkamas ir nepriimtinas“ pažiūras, todėl itin abejotina, kad žvalgyba bandytų jį verbuoti žinodami tokius jo biografijos faktus. Sprendimu 3 pareiškėjui tik dėl to, jog egzistuoja teorinė galimybė, jog pareiškėją gali verbuoti Baltarusijos žvalgyba net 5 metus uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad vien aplinkybė, jog jis kelis kartus per metus laisvu nuo darbo metu vyksta į Baltarusiją nei padidina, nei sumažina galimybes Baltarusijos žvalgybai jį tariamai verbuoti. O tai, kad pareiškėjas yra nepalankus Baltarusijos režimui ir tai yra viešai deklaravęs panaikina net ir teorines galimybes būti verbuojamu. Pareiškėjas supranta, kad valstybės saugumas Departamentui yra didžiausias prioritetas ir tai gerbia, tačiau pareiškėjo atžvilgiu priimti sprendimai yra visiškai nepagrįsti ir paremti išimtinai bendro pobūdžio teiginiais, sprendimuose yra visiškai neatsižvelgta į faktinę pareiškėjo situaciją, į tai, kad jis priešinosi Baltarusijos režimui ir išėjo iš darbo Baltarusijos įmonėje, išstojo iš profesinės sąjungos, kad viešai kritikavo prezidento rinkimų rezultatus, už ką buvo net teisiamas. Mano, kad tokie sprendimų motyvai ir dar vadovaujantis jais priimtas Sprendimas 3 uždrausti pareiškėjui net penkerius metus atvykti į Lietuvą, yra nei adekvatus, nei proporcingas. Pareiškėjas mano, jog sprendimai jo atžvilgiu priimti nepagrįstai, jie nėra tinkamai motyvuoti taip pažeidžiant tiek Įstatymo, tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatas. Sprendimuose pareiškėjas nepagrįstai bendrojo pobūdžio teiginiais yra smerkiamas bei be jokio faktinio ar teisinio pagrindo kaltinamas lojalumu Baltarusijos režimui, nors tai jis ne kartą paneigė ir aiškiai nurodė savo priešingas pažiūras.

Atsiliepimas

2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad 2025 m. vasario 10 d. pareiškėjas, ketindamas ir toliau dirbti pas tą patį darbdavį, pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir gavęs VSD raštą Nr. 18-4357 (toliau – VSD išvada), vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu priėmė Sprendimą 1 atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi. Sprendimas 1 atsisakyti pakeisti leidimą gyventi priimtas todėl, kad pareiškėjas 2000–2022 m. dirbo Baltarusijos Respublikos valstybinėje naftos perdirbimo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Darbas Baltarusijos Respublikos strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje reiškia, kad asmuo privalo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, taip pat ir prieš Ukrainą vykdomą karinę agresiją, kartu tai reiškia, kad jis ir ateityje, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsižvelgiant į turimą informaciją, 2025 m. gegužės 7 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, priėmė Sprendimą 2 panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Kadangi tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, 2025 m. gegužės 7 d. taip pat buvo priimtas Sprendimas 3 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių (5 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos. Šis Sprendimas 3 buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 5, 7 ir 8 dalimis, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės) 4, 6, 15 ir 20 punktais bei Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau - Kriterijų vertinimo tvarka) 2 5, 37 ir 38.3 punktais. Anot pareiškėjo, ginčijami sprendimai priimti nepagrįstai, grindžiami bendro pobūdžio samprotavimais ir pamąstymais, o VSD išvados teisingumas ir išsamumas abejotinas. Nesutinka su šiais pareiškėjo teiginiais. Visų pirma, Migracijos departamento vertinimu, ginčijami sprendimai yra motyvuoti, nepažeidžia teisingumo, protingumo, teisėtų lūkesčių ar proporcingumo principų. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje ar atvykti i? Lietuvos Respublika? negali bu?ti pripaz?i?stamas prioritetiniu ir labiau reiks?mingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo uz?tikrinimas. Antra, remiantis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, leidimas gyventi uz?sieniec?iui is?duodamas tik gavus VSD is?vada?, kad uz?sienietis nekelia gre?sme?s valstybe?s saugumui. 2025 m. balandžio 16 d. Migracijos departamentas gavo VSD is?vada?, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia gre?sme? valstybe?s saugumui. Trečia, pagal jau suformuotą teismų praktiką, grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus. Ketvirta, tyrimo metu buvo įvertinta informacija ir pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai, socialiniai, ekonominiai. Iš jų matyti, kad pareiškėjo ilgalaikiai ekonominiai ryšiai, taip pat socialiniai ir šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublika nesieja. Pareiškėjas Lietuvoje dirba tarptautinio krovininio kelių transporto vairuotoju, laisvu nuo darbo metu jis periodiškai grįždavo į Baltarusijos Respubliką (2023–2025 m. fiksuoti 9 sienos kirtimai), o tai reiškia, kad jo socialiniai ryšiai su Baltarusija nėra nutrūkę. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Migracijos departamentas atliko savarankišką tyrimą visų turimų duomenų visumoje ir atitinkamai priėmė pagrįstus ir motyvuotus ginčijamus sprendimus. Visapusis?kai i?vertinus is?de?stytu? aplinkybiu? visuma?, s?iandienine? geopolitine? situacija?, VSD atlikta? vertinima? bei remiantis nei?rodine?jamomis aplinkybe?mis de?l Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos keliamos gre?sme?s Lietuvos valstybingumui, laiko, kad tyrimo metu surinkta pakankamai duomenu?, kurie leidz?ia daryti is?vada?, jog pareiškėjo interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje ar atvykti į Lietuvos Respubliką negali bu?ti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Migracijos departamento vertinimu, priimti ginčijami sprendimai laikytini proporcinga priemone siekiant uz?tikrinti Lietuvos Respublikos nacionalini? sauguma?, Lietuvos visuomene?s sieki? gyventi saugioje valstybe?je, kurioje nebu?tu? skleidz?iama informacija, skatinanti nesantaika?, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybe?s teise?tais interesais bei uz?kardyti galinc?ias kilti gre?smes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teise?s aktais nustatytos pareigos leisti asmeniui atvykti i? Lietuvos Respublika? ir bu?ti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybe?s nacionaliniu? interesu?. Gre?sme? valstybe?s saugumui yra ypac? svarbi aplinkybe? sprendz?iant ir de?l uz?draudimo atvykti i? Lietuvos Respublika?, t. y. de?l galimybe?s uz?sieniec?iui atvykti i? Lietuvos Respublika?, bu?ti ar gyventi joje ir laisvai lankytis kitose S?engeno valstybe?se. Nurodo, kad pareiškėjo teiginiai, jog Migracijos departamentas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad jo ilgalaikiai ekonominiai, socialiniai ir šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublika nesieja, yra nepagrįsti. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus, įvertino pareiškėjo ekonominius, socialinius ir šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje. Atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublika jam nebuvo išdavusi nacionalinių ar Šengeno vizų, pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis nuo 2023 m. birželio 5 d. iki 2025 m. birželio 5 d. darbui Lietuvos įmonėje. Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Atsižvelgiant į šią informaciją ir buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai ekonominiai ir socialiniai ryšiai, kurie galėtų nusverti potencialios grėsmės valstybės saugumui svarbą, o jo šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta. Pareiškėjas Lietuvoje dirbo tarptautinio krovininio kelių transporto vairuotoju, laisvu nuo darbo metu jis periodiškai grįždavo į Baltarusijos Respubliką (2023–2025 m. fiksuoti 9 sienos kirtimai), o tai reiškia, kad jo socialiniai ryšiai su Baltarusija nėra nutrūkę. Dėl šių priežasčių yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika yra vien tik ekonominiai ir nelaikytini ryšiu, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą, be to, atsižvelgiant į šiandieninį geopolitinį kontekstą, dažnas vykimas į Baltarusijos Respubliką kelia žvalgybinių rizikų. Taip pat nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog neva pareiškėjas bet kada gali būti užverbuotas Baltarusijos institucijų yra itin deklaratyvūs ir prieštarauja daliai kitų ginčijamų sprendimų motyvų. VSD vertinimu, pareiškėjo darbas Baltarusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad pareiškėjas turėjo ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Be to, VSD duomenimis, pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją, šioje šalyje, kaip nurodo ir pats pareiškėjas, gyvena jo šeima, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, išdavus pareiškėjui leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Pažymi ir tai, kad pareiškėjas nurodė, jog prie sprendimo palikti darbą prisidėjo nesutarimai su vadovybe dėl 2020 metais vykusių Baltarusijos prezidento rinkimų. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas darbo santykius nutraukė 2022 metais, t. y. dveji metai po 2020 metais vykusių protestų prieš Baltarusijos prezidento rinkimus, galima teigti, kad minėtos darbo nutraukimo priežastys nėra autentiškos, jos galėjo būti išsakytos bandant išvengti neigiamų padarinių. Šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste pareiškėjo turėti ryšiai su buvusiais bendradarbiais gali aktualizuotis, pareiškėjo kilmės valstybės žvalgybos bei saugumo tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti pareiškėją taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, nepaisant to, jog nuo šių ryšių susiformavimo ar aktualumo praėjo tam tikras laiko tarpas. Pasisakydamas dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, Migracijos departamentas atkreipia dėmesį, kad, Migracijos departamento vertinimu, šis sprendimas laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skatinama nesantaika, pateisinami vykdomi karo nusikaltimai, nesuderinami su Lietuvos valstybės teisėtais interesais, bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Migracijos departamentas vertina, kad išsamiai išdėstė su ginčijamų sprendimų priėmimu susijusias faktines aplinkybes, jas susiejo su teisės normomis ir pagrindė ginčijamų sprendimų motyvus. Taip pat pažymi, kad ginčijami sprendimai atitinka visus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, atitinka VAĮ nuostatas.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad, VSD nuomone, skundžiami Migracijos departamento sprendimai yra priimti pagal kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingi ir atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. VSD 2025 m. balandžio 16 d. raštu Nr. 18-4357 Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas (Baltarusijos Respublikos pilietis), 2025 m. vasario 14 d. pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad 2000-2022 m. dirbo Baltarusijos valstybinėje įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)“. Viešųjų šaltinių duomenimis, „(duomenys neskelbtini)“ yra Baltarusijos Respublikos valstybinė naftos perdirbimo įmonė, kuriai JAV nuo 2006 m. taiko sankcijas, o nuo 2022 m. sankcijas taiko ir ES bei Kanada dėl A. Lukašenkos režimo rėmimo. VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos strateginės reikšmės sektoriuje veikiančioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Skunde pažymima, kad pareiškėjas Lietuvoje siekia gauti leidimą laikinai gyventi tik dėl darbo santykių, t. y. darbo tolimųjų reisų vairuotoju ir, atsižvelgiant į darbo specifiką, Lietuvoje per metus faktiškai praleidžia vos keletą dienų. Nepaisant to, pažymi, jog Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.). Vien tas faktas, jog pareiškėjas nuolat nebūna Lietuvoje, nereiškia, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos negali imtis aktyvių priemonių siekdamos išnaudoti pareiškėją dėl 2000-2022 m. užimtų pareigų Baltarusijos Respublikos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Pažymi, kad VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija atskleidžia, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose). VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Pareiškėjas skunde taip pat paaiškina, jog Lietuvoje neužsibūna ne tik dėl to, jog yra išsiunčiamas į komandiruotes vakarų Europoje, tačiau ir dėl to, jog atostogų metu vyksta atgal į Baltarusijos Respubliką pas šeimą. VSD vertinimu, pareiškėjo periodiškas vykimas į Baltarusiją, nepriklausomai nuo skunde deklaruojamo tikslo, t. y. šeimos lankymo, kaip tik gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms daryti įtaką pareiškėjui. Pažymi, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas individualus situacijos vertinimas, t. y. vertinti jo šeiminiai, socialiniai bei ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika. Šio vertinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas nėra pasiekęs ilgalaikės ir tvarios integracijos lygio Lietuvoje, pareiškėją su Lietuva sieja tik darbo santykiai, šeima gyvena Baltarusijoje. VSD nuomone, pareiškėjo siekiui gyventi Lietuvoje negali būti teikiama pirmenybė prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus. Pareiškėjo, kurio atžvilgiu yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, tikslas likti gyventi Lietuvoje negali būti pateisintas vien pareiškėjo ekonominiais interesais. VSD įsitikinimu, Migracijos departamento sprendimai priimti nepažeidžiant Lietuvos įstatymų ar kiti teisės aktų, Migracijos departamentas neviršijo kompetencijos, taip pat sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Migracijos departamento sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas. Migracijos departamentas sprendimuose išsamiai įvertino grėsmes valstybės saugumui, atsižvelgė į esamą geopolitinę situaciją, atliko individualų pareiškėjo vertinimą ir nurodė argumentus, kodėl neišduodamas leidimas gyventi Lietuvoje, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo 1, Sprendimo 2 ir Sprendimo 3 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

5. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 12 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu (Ketinu dirbti pagal darbo sutartį, mano profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir man nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams). 2025 m. sausio 7 d. pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi (Ketinu ir toliau pas darbdavį dirbti pagal darbo sutartį arba pagal laikinojo darbo sutartį).

Migracijos departamentas priėmė Sprendimą 1, kuriuo nusprendė atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Sprendime 1 nurodyta, kad asmuo 2000–2022 m. dirbo Baltarusijos Respublikos valstybinėje naftos perdirbimo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Darbas Baltarusijos Respublikos strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje reiškia, kad asmuo privalo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, taip pat ir prieš Ukrainą vykdomą karinę agresiją, kartu tai reiškia, kad jis ir ateityje, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendimas 1 priimtas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Migracijos departamentas priėmė Sprendimą 2, kuriuo nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760255068, galiojantį iki 2025 m. birželio 5 d., nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendime 2 nurodyta, kad asmuo 2000–2022 m. dirbo technologinio įrenginio operatoriumi Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) gamybiniame susivienijime „(duomenys neskelbtini)“. Baltarusijos Respublikoje veikianti viena didžiausių šalies kuro ir energetikos komplekso įmonių – (duomenys neskelbtini) akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ vykdo veiklą Baltarusijoje, palaikydama Baltarusijos valdžios institucijas. Tai, kad asmuo visiškai neseniai 22 metus dirbo strateginę reikšmę Baltarusijos ekonomikai turinčioje įmonėje, reiškia, kad jis privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, bei tai, kad ateityje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendimas 2 priimtas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.

Migracijos departamentas priėmė Sprendimą 3, kuriuo nusprendė uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Sprendime 3 nurodyta, kad asmuo 2000–2022 m. dirbo technologinio įrenginio operatoriumi Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) gamybiniame susivienijime „(duomenys neskelbtini)“. Baltarusijos Respublikoje veikianti viena didžiausių šalies kuro ir energetikos komplekso įmonių – (duomenys neskelbtini) akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ vykdo veiklą Baltarusijoje, palaikydama Baltarusijos valdžios institucijas. Tai, kad asmuo visiškai neseniai 22 metus dirbo strateginę reikšmę Baltarusijos ekonomikai turinčioje įmonėje, reiškia, kad jis privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, bei tai, kad ateityje, turėdamas galimybę atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) joje gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendimas 3 priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, 133 straipsnio 7 ir 8 dalimis, Taisyklių 4, 6, 15 ir 20 punktais, Kriterijų vertinimo tvarkos 5, 37 punktais ir 38.3 papunkčiu.

6. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu 1, Sprendimu 2 ir Sprendimu 3, skundžia juos teismui.

7. Priimant Sprendimą 1, Sprendimą 2 ir Sprendimą 3 buvo vadovautasi 2025 m. balandžio 16 d. VSD išvada Nr. 18-4357, kurioje nurodyta, kad Baltarusijos Respublikos pil. S. T., 2025 m. vasario 14 d. pildydamas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos klausimyną, nurodė, kad 2000–2022 m. dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Viešųjų šaltinių duomenimis, „(duomenys neskelbtini)“ yra Baltarusijos Respublikos valstybinė naftos perdirbimo įmonė, kuriai JAV nuo 2006 m. taiko sankcijas, o nuo 2022 m. sankcijas taiko ir ES bei Kanada dėl A. Lukašenkos režimo rėmimo. S. T. darbas Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje kelia kontržvalgybinių rizikų. Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad S. T., dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“, turėjo ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. VSD turimais duomenimis, Baltarusijos Respublikos pil. S. T. periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai kelia papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, Baltarusijos Respublikos pil. S. T. išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD vertina, kad Baltarusijos Respublikos pil. S. T. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Jeigu, įvertinus visas susijusias aplinkybes, bus priimtas sprendimas užsieniečiui neišduoti leidimo gyventi Lietuvoje ar jį panaikinti, prašo įrašyti šį asmenį į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui (šiuo atveju Įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų galimų informacijos neteikimo užsieniečiui aplinkybių nėra).

8. Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymas (aktuali ginčui teisės akto redakcija), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką.

Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalie 1 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

9. Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014).

LVAT išaiškino, kad sprendžiant dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2024 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-997-415/2024; 2024 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-891-502/2024).

LVAT praktikoje nurodoma, kad asmens keliama grėsmė turi būti reali ir akivaizdi. Ši grėsmė turi būti grindžiama individualiomis su pareiškėjo asmeniu susijusiomis konkrečiomis aplinkybėmis, o ne bendro pobūdžio informacija. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Tokiais atvejais privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę.

Sprendžiant dėl to ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr., pvz., LVAT 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023; 2024 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-891-502/2024).

Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17)). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07)).

Vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, VSD yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. VSD uždaviniai - stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą renkant informaciją apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, pateikiant ją nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms ir šalinant šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes. VSD koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu. VSD teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms. Šios nuostatos, taip pat Įstatymo 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

LVAT praktikoje nurodyta, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., 2017 m. sausio 19 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. LVAT sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai (žr., 2012 m. kovo 29 d. LVAT sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012, 2025 m. gegužės 7 d. LVAT sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1476-525/2025).

Migracijos departamentas, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai VSD išvados perkelti į sprendimą, o, būdamas viešojo administravimo subjektas, turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas turi visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (šeima, darbas, gyvenimo trukmė Lietuvos Respublikoje, padaryti pažeidimai), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Be to, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1668-624/2025).

10. Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad mano, jog sprendimai jo atžvilgiu yra priimti nepagrįstai, kad sprendimai grindžiami bendro pobūdžio samprotavimais ir pamąstymais, kurie suponuoja nuomonę, jog nei vienam Baltarusijos piliečiui, kuris anksčiau dirbo Baltarusijoje, LLG negali būti išduodami ar pratęsiami. Sprendimai grindžiami faktiškai tik VSD išvadomis, kurioms Migracijos departamentas nepagrįstai pritarė ir kurios sudarė esminę reikšmę sprendimų priėmime. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas niekuomet neatliko jokių svarbių pareigų nei įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, nei ėjo kažkokių kitų pareigų Baltarusijos institucijose.

Minėta, kad Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą 1 ir Sprendimą 2 vadovavosi VSD išvada, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas Klausimyne nurodė, kad 2000 – 2022 metais dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ (asmuo 2000–2022 m. dirbo technologinio įrenginio operatoriumi). Taip pat nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra Baltarusijos Respublikos valstybinė naftos perdirbimo įmonė, kuriai JAV nuo 2006 m. taiko sankcijas, o nuo 2022 m. sankcijas taiko ir ES bei Kanada dėl A. Lukašenkos režimo rėmimo. Buvo padaryta išvada, kad pareiškėjo gyvenimas kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui.

Nors pareiškėjas pažymi, kad atsakydamas į klausimus Migracijos departamentui aiškiai nurodė, kad jis netgi turėjo savo atžvilgiu bylą Baltarusijoje dėl jo pažiūrų ir nepritarimo 2020 m. prezidento rinkimų rezultatams, jis išstojo ir prof. sąjungos „(duomenys neskelbtini)“ ir įstojo į nepriklausomą profsąjungą, už tai jis buvo persekiojamas ir patyrė „(duomenys neskelbtini)“ vadovų spaudimą, ko pasėkoje paliko įmonę. Be to, pareiškėjas Baltarusijoje 2022 m. buvo nuteistas už jo atliktus Instagram paskyros įrašus, kurie prieštarauja Baltarusijoje vykdomai politikai, taip pat už tai, kad dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ streiko komitete. Po šio sprendimo gavimo pareiškėjas faktiškai negali gauti jokio darbo Baltarusijoje. Be to, pareiškėjas ne vieną kartą dar dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“ yra jiems nurodęs savo pažiūras bei kategoriškai atsisakė pritarti politinėms pažiūroms bei 2020 m. rinkimų rezultatams, taip pat, kad Migracijos departamentas sprendimuose nepagrįstai tapatina Baltarusijoje dirbančius tarnautojus ar pareigūnus bei paprastus darbininkus, tačiau, teismo vertinimu, šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepaneigia pareiškėjo keliamos grėsmės galimybės.

LVAT 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2063-629/2024 nurodė, jog atkreiptinas dėmesys, kad nuosekliai formuojamoje ir dominuojančioje LVAT praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr. pvz., 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1949-815/2023; 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2006-520/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2156-629/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023; 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023; 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Nr. eA-2117-1188/2023; 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023; 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1066-629/2024; 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-983-821/2024; 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1345-1188/2024; ir kt.). Tuo pačiu pažymėtina, kad grėsmių valstybės saugumui pašalinimas tokiomis priemonėmis, kaip pavyzdžiui leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui neišdavimas / panaikinimas, yra prevencinį elementą turinti priemonė bei siekiamo tikslo aspektu yra proporcinga (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023).

Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais, jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023; kt.).

Pažymėtinos aplinkybės, kad pareiškėjas įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo ilgą laiko tarpą 22 metus, nors nurodo, kad nepritarė 2020 m. Baltarusijoje įvykusių prezidento rinkimų rezultatams, tačiau iš darbo išėjo tik 2022 metais, kaip pats pareiškėjas nurodė, dėl spaudimo iš įmonės vadovybės. Akivaizdu, kad aplinkybė, jog pareiškėjas visiškai neseniai 22 metus dirbo strateginę reikšmę Baltarusijos ekonomikai turinčioje įmonėje, reiškia, kad pareiškėjas turėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią. Aplinkybė, jog pareiškėjo darbo santykiai nutrūko, savaime nereiškia, kad grėsmė Lietuvos Respublikos valstybės saugumui išnyko.

11. Nagrinėjamu atveju iš Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 turinio matyti, jog atsakovas įvertino ne tik kompetentingos institucijos – VSD – pateiktus duomenis ir išvadas, tačiau taip pat vertino ir pareiškėjo individualią situaciją, t. y. įvertino jo socialinius, šeiminius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, nustatytus Lietuvos / Baltarusijos išorinės sienos kirtimo atvejus, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kurios susijusios su jo darbine veikla, priežastis, kodėl išėjo iš darbo. Migracijos departamentas surinko jam prieinamus papildomus duomenis apie pareiškėją ir juos įvertino kartu su VSD pateikta išvada, todėl konstatuotina, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, o ne vadovavosi vien VSD išvada.

Sprendime 1 ir Sprendime 2 pažymėta, kad asmens ilgalaikiai ekonominiai ryšiai, taip pat socialiniai ir šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublika nesieja. Asmuo Lietuvoje dirba tarptautinio krovininio kelių transporto vairuotoju, laisvu nuo darbo metu jis periodiškai grįžta į Baltarusijos Respubliką (2023–2025 m. fiksuoti 9 sienos kirtimai), kaip pats pareiškėjas nurodė, aplankyti Baltarusijoje gyvenančios šeimos, o tai reiškia, kad jo socialiniai ryšiai su Baltarusija nėra nutrūkę. Be to, kaip nurodyta VSD išvadoje, aplinkybė, kad Baltarusijos Respublikos pil. S. T. periodiškai vyksta į Baltarusiją, kelia papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. Taigi, pareiškėjo dažnas vykimas į Baltarusiją, nepriklausomai nuo vykimo priežasčių, kelia papildomas rizikas nacionalinio saugumo interesams ir sudaro labai palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti ir (ar) atnaujinti su juo kontaktus.

12. Nagrinėjamo ginčo kontekste svarbu paminėti, kad Baltarusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijos 16 punkte, kuriame nurodyta, jog autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką. Papildomas grėsmes nacionaliniam saugumui kelia šių valstybių kuriamos šiuolaikinės technologijos ir programinė įranga, įgalinanti kenkiamąją jų veiklą. Apie Baltarusijos valdžios intensyvią veiklą prieš Lietuvą ir taikomus metodus detaliai yra atkleista VSD 2024 metų ir 2025 metų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitose (https://www.vsd.lt/wp-content/uploads/2024/03/GR-2024-02-15-LT-1-1.pdf; https://www.vsd.lt/ ataskaitos/gresmiu-nacionaliniam-saugumui-vertinimas-2025/) (žr., 2025 m. gegužės 7 d. LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1476-525/2025).

13. Migracijos departamentas pagal kompetenciją atliko individualų pareiškėjo vertinimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad siekiant įvertinti asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje nurodyta, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis nuo 2023 m. birželio 5 d. iki 2025 m. birželio 5 d. Asmuo nuo 2023 m. gegužės 8 d. dirbo Lietuvos įmonėje. Sprendimu 1 buvo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, Sprendimu 2 pareiškėjo leidimas gyventi Lietuvoje buvo panaikintas, nes asmens buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Nors pareiškėjas prašė Migracijos departamento pakeisti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, tačiau teismas pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjui anksčiau buvo išduoti leidimai laikinai gyventi, neatima iš VSD teisės reikšmingas pareiškėjo biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023). Taip pat minėta aplinkybė nereiškia, kad pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam bus išduotas (pakeistas) leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; kt.).

14. Taigi, nagrinėjamoje byloje pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje laikantis Įstatymo nuostatų, taip pat laikantis Įstatymo nuostatų buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, todėl darytina išvada, kad grėsmės Lietuvos valstybei buvo nustatytos tinkamai, proporcingai. Manytina, kad vadovaujantis proporcingumo principu, valstybės interesas, jog Lietuvos Respublikoje gyventų tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės valstybės saugumui, yra svarbesnis už užsieniečio galimai patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, Migracijos departamento Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 yra pakankamai konkretizuoti, motyvuoti ir individualizuoti, o juose pareiškėjui taikytos priemonės (atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir leidimo laikinai gyventi panaikinimas) yra proporcingos. Be to, kaip jau buvo minėta, tai, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, taip pat nėra pakankamas pagrindas paneigti galimybę kitaip vertinti reikšmingas su pareiškėju susijusias aplinkybes, atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją.

15. Sprendimu 3 pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių, nes asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui.

Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą, pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17). Tarptautinėje teisėje pripažįstama valstybių teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023; kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog draudimu atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką siekiama apsaugoti esminę reikšmę turinčią vertybę – Lietuvos valstybės saugumą (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021; kt.).

Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 punkte nurodyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas 10 metų laikotarpis, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Šiuo atveju atsakovas, priimdamas Sprendimą 3, atsižvelgė į VSD išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, VSD prašė įrašyti šį asmenį į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui. Atsakovas, įvertinęs aplinkybes, kad pareiškėjas yra pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, kad jo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nėra nustatyti ir atsižvelgęs į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 punktus bei vadovaudamasis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punkte įtvirtintais protingumo bei proporcingumo principais, uždraudė pareiškėjui 5 metų atvykti į Lietuvos Respubliką.

Nagrinėjamu atveju draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką terminas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstamą proporcingą terminą asmenims, neturintiems šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., 2024 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1867-821/2024; 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1699-575/2024; 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1091-968/2024; kt.). Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti atsakovo išvada dėl pareiškėjui nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino proporcingumo.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu 1 teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Sprendimu 2 atsakovas pagrįstai panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojusį iki 2025 m. birželio 5 d. Taip pat Sprendimu 3 pagrįstai uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Migracijos departamento Sprendime 1, Sprendime 2 ir Sprendime 3 įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, juose pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami. Todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimo 1, Sprendimo 2 ir Sprendimo 3. Taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą pratęsti pareiškėjo leidimo laikinai gyventi galiojimą. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Pareiškėjas skunde nurodo, kad prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismui nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas yra sumokėjęs 22,50 EUR žyminio mokesčio.

Pagal ABTĮ 40 straipsnį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).

Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tad pareiškėjas neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi

nusprendžia:

Pareiškėjo S. T. skundą dėl sprendimų panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Deimantė AndrulytėTeisėjas Arvydas MartinavičiusTeisėja Jarūnė Sedalienė