Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2015-02-05 · Administracinė byla Nr. A-506-624/2015

Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-05
Bylos Nr.
A-506-624/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01926-2013-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
Teisėjai
Virginija Volskienė (pirm.), Dalia Višinskienė, Arūnas Dirvonas (pran.)
Pareiškėjas
S. H.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, N. H.
Administracinė byla Nr. A-506-624/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01926-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir N. H. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas S. H. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui patikslintą skundą (I t., b. l. 29–33), kuriame prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2014 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. (15/4-1)-31- 689(00094) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui S. H.“; 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas manė, kad skundžiamas atsakovo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo, kaip (duomenys neskelbtini) piliečio, kuriam Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) bei poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka iš pradžių buvo suteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o vėliau pratęstas, medžiagą ir spręsdamas klausimą dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pratęsimo, rėmėsi Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) 2014 m. gegužės 30 d. pažyma Nr. 5-IL-674, tačiau vertindamas ją ir konstatuodamas, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, padarė neteisingą, nepagrįstą ir pagrindinėms žmogaus teisėms bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) prieštaraujančią, todėl neteisėtą išvadą. Pareiškėjo atžvilgiu taikyti Įstatymo 35 straipsnio nuostatas nėra pagrindo, nes Migracijos departamento teiginiai dėl to, kad asmuo vien įtarus jį sunkaus nusikaltimo padarymu kelia grėsmę Lietuvos viešajai tvarkai, yra neteisėti. Remiasi Konstitucijos 31 straipsniu. Pareiškėjo nuomone, Policijos departamento generalinio komisaro 2013 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 5-V-979 „Dėl duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Duomenų tikrinimo tvarkos aprašas) 11.4 punktas prieštarauja Konstitucijos 31 straipsniui ir Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registre esantį įrašą, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras (duomenys neskelbtini) piliečiui S. H. formaliai 2014 m. gegužės 3 d. yra pranešęs apie įtarimą, o daugiau jokių duomenų apie pareiškėjo grėsmę, jos pobūdį nebuvo ir nėra pateikęs. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-410-348-2012 nėra jokių duomenų apie pareiškėjo nusikalstamą veiką. Spręsdamas, ar pareiškėjo asmuo kelia grėsmę Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai ir saugumui, atsakovas privalėjo ne tik atsižvelgti vien į formalių įtarimų pareiškimo faktą, bet įvertinti ir pareiškėjo asmenį charakterizuojančius duomenis, išsilavinimą, tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir teisėtas pajamas, į jo amžių, šeimynines ir kitas aplinkybes. Be to, prieš priimdamas skundžiamą sprendimą atsakovas per duomenų bazes nepatikrino, ar pareiškėjas turi legalių pajamų, ar pareiškėją saisto su Lietuva socialiniai ryšiai. Pareiškėjas yra vedęs ir turi žmoną, augina du nepilnamečius vaikus. Grėsmę Lietuvos viešai tvarkai paneigia pateikiamų Lietuvos Respublikos migracijos tarnybos išduotų S. H. žmonos, dukters bei sūnaus leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje kopijos, pagal kurias, remiantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 43 straipsnio 1 dalies 2 punktu, šios šeimos buvimas ir netgi gyvenimas Lietuvoje, nepriklausomai nuo to, kad jie yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, yra visiškai teisėtas. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad Juridinių asmenų registre yra duomuo, jog S. H. Lietuvoje yra įsteigęs S. H. individualią įmonę. VĮ Registrų centro Registre yra nuoroda, kad S. H. Lietuvoje turi ir nekilnojamojo turto – butą Druskininkų savivaldybės teritorijoje. Nurodo Įstatymo 35 straipsnio 2 dalį, palikus atsakovo priimtą sprendimą galioti, kyla aiškios ir konkrečios neigiamos pasekmės pareiškėjui, (duomenys neskelbtini) piliečiui, bet taip pat kaip asmeniui, kurį su Lietuvos Respublika sieja glaudūs socialiniai bei verslo ryšiai.