Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

1. panaikinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Endriejavo Rkb, (Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp jo ir G. S., apskaitos įrašą. Nutraukti santuoką tarp jo ir G. S. dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2. nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai šalys faktiškai nustojo gyventi kartu, t. y. nuo 2022 m. liepos 10 d.;

3. po santuokos nutraukimo jam palikti pavardę – „S.“, atsakovei G. S. – „S.“;

4. nepilnamečio vaiko A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove G. S.;

5. priteisti iš jo nepilnametės dukros A. S. išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokėtiną 250 Eur dydžio sumą, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki A. S. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei paskiriant atsakovę G. S. dukros A. S. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

6. nustatyti, kad jis su dukra A. S. bendraus ir dalyvaus ją auklėjant pagal savo ir dukros poreikius bei galimybes, dėl bendravimo su dukra laiko, vietos ir trukmės iš anksto susitaręs su atsakove G. S.;

6.1. įpareigoti atsakovę G. S. skambučiu ar trumpąja SMS žinute informuoti jį (ieškovą M. S.) apie atsakovės planuojamas išvykas ilgesniam nei 2 dienų laikotarpiui, nurodant atsakovės išvykimo ir grįžimo datą bei laiką, prieš 7 kalendorines dienas iki numatomo jo (ieškovo M. S.) nepilnametės dukters paėmimo iš teismo sprendimu nustatytos nepilnametės dukters gyvenamosios vietos ar kitos faktinės dukters buvimo vietos;

7. santuokoje įgytą turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalinti toliau nurodyta tvarka:

7.1. priteisti jam asmeninės nuosavybės teise 64 600,17 Eur vertės turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 70 000 Eur; priekabą Tiki, CS275-L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2016 m. liepos 21 d., registracijos dokumento data 2016 m. liepos 21 d., kurios vidutinė rinkos vertė 700 Eur; nekeičiant prievolės solidarumo, nustatyti, kad prievolę pagal 2013 m. liepos 12 d. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui bankui „Luminor bank AS“ vykdys asmeniškai jis (ieškovas M. S.);

7.2. priteisti atsakovei G. S. asmeninės nuosavybės teise 90 700 Eur vertės turtą: žemės sklypą su statiniais, registro Nr.: (duomenys neskelbtini), tai yra: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sodo namą su stogine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Viso nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė 75 000 Eur; keleivinį automobilį KIA SPORTAGE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2017 m. spalio 19 d., registracijos dokumento data: 2022 m. sausio 21 d., kurio vidutinė rinkos vertė 15 700 Eur; nekeičiant prievolės solidarumo, nustatyti, kad prievolę pagal 2022 m. kovo 14 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui bankui „Luminor bank AS“ vykdys asmeniškai atsakovė G. S.;

8. priteisti jo naudai iš atsakovės G. S. 11 474,40 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis sutuoktiniams priklausančio turto dalį;

9. Priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ieškovas nurodo, kad šalys nuo pat santuokos sudarymo iš esmės gyveno atskirus gyvenimus. Nuo 2011 m. iki 2022 m. vasario mėn. jis nuolat dirbo Norvegijoje, į Lietuvą grįždavo kas 2‒3 mėnesius ir Lietuvoje pabūdavo tik 1‒2 savaites, vasaros metu ‒ iki 4 savaičių. Dirbdamas ir gyvendamas nuomojamame būste Norvegijoje, būdamas atsakingu, finansiškai aprūpindavo šeimą, siuntė pinigus šeimos išlaikymui, mokėjo už sutuoktinės visas studijas, gavo kreditą butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti. Vėliau buvo įsigytas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei pradėti gyvenamojo namo statybos ir įrengimo darbai, užtrukę 6 metus, nes iš esmės visi darbai buvo atliekami paties jo, tuo laiku, kai jis būdavo grįžęs iš Norvegijos į Lietuvą. Gyvenant skirtingose šalyse, tarp jų vis daugiau atsirasdavo nesutarimų dėl finansinės padėties ir gyvenimo kartu, kaip šeima. Darbas Norvegijoje jį labai sekino, jis norėjo visam laikui sugrįžti į Lietuvą jau prieš šešerius metus, sakė tai atsakovei. Tačiau atsakovė to nenorėjo ir vis klausdavo „ar visus planus įgyvendinai“, taip vis likdavo dirbti Norvegijoje. Ten toliau dirbdamas tenkino atsakovės poreikius: pirko lizingu naują automobilį, kuriuo iš esmės visada naudojosi tik atsakovė, statė namą per savo atostogas. Matė ir jautė, jog jis sutuoktinei yra reikalingas ir naudingas tik dėl materialinių poreikių tenkinimo, jog jis nebūdavo laukiamas namuose, kadangi jam trumpam laikui grįžus iš Norvegijos į Lietuvą, atsakovė visada gyvendavo savo gyvenimą, nepraleisdavo laiko kartu, o kiekvienos vasaros metu sugrįžus, atsakovė išvažiuodavo į skautų stovyklą, nors prašydavo jos nevykti ir pabūti kartu. Santuoka faktiškai iširo atsakovei šalių santuokinio gyvenimo metu nepuoselėjant tarpusavio santykių, nededant pastangų išlaikyti santuokinių ryšių. Atsakovei buvo palanku, kad jis nuolat nebūdavo namuose, kad jis nuolat dirbdavo Norvegijoje, o grįžęs į Lietuvą visą laiką praleisdavo prie namo statybų. Atsakovė niekada nesidomėjo jo savijauta, išgyvenimais, jo būsena, ar jis yra pavargęs, ar nori pailsėti nuo nuolatinių darbų, dėl ko šalys tolo viena nuo kitos, kol tapo visiškai svetimos, išryškėjo skirtingas šalių požiūris į šeimyninį gyvenimą ir jo perspektyvas, tarpusavio santykius šeimoje. 2022 m. birželio mėn. pradžioje jie pradėjo kalbėti apie gyvenimą atskirai, santuokos nutraukimą, turto dalybas, atsakovė pokalbio metu nurodė jam, kad ji nori, jog jai liktų butas ir automobilis. Birželio mėnesio pabaigoje atsakovė savaitei išvažiavo į skautų stovyklą, nekreipdama dėmesio į jo prašymą nebevažiuoti, tuo metu dar tikėjosi būti išgirstas. Atsakovei išvykus, išsikraustė iš jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio namo. Nuo 2022 m. liepos 10 d. jie nebegyvena santuokinio gyvenimo, nebeveda bendro ūkio, gyvena atskirai vienas nuo kito skirtingose gyvenamosiose vietose. Ieškovo įsitikinimu, tolimesnis santuokinis gyvenimas yra neįmanomas, santuoka tarp jų yra visiškai iširusi, todėl nėra prasminga imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti.

4. Dėl šalių tarpusavio išlaikymo priteisimo ieškovas nurodo, kad abi šalys dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės yra darbingos, pajėgios save išlaikyti. Jie turi visas galimybes dirbti, todėl nutraukus šalių santuoką tarpusavio materialinis išlaikymas nepriteistinas nei vienai iš šalių.

5. Dėl sutuoktinių pavardžių ieškovas neprieštarauja, kad nutraukus šalių santuoką, atsakovei liktų po santuokos sudarymo įgyta pavardė – „S.“.

6. Dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo ieškovas nurodo, kad šalims faktiškai nustojus gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį, šalių nepilnametė dukra A. S. liko gyventi su atsakove. Jis, atsižvelgdamas į tai, kad šalių dukra gyvena su atsakove, į tai, kad atsakovės ir dukros ryšys yra artimas, prieraišus ir saugus, teismo prašo nepilnametės dukters A. S. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, t. y. su dukters A. S. mama G. S..

7. Dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo ieškovas pažymi, kad nepilnametė dukra neturi specialiųjų poreikių ar ypatingų gabumų, kurie sąlygotų didesnius vaiko poreikius. Nepilnametės dukters A. S. poreikius ir išlaidas sudaro: išlaidos maistui namuose ir mokykloje, vaistams, vitaminams, drabužiams ir avalynei, higienos (dantų šepetukas, pasta, šampūnas, kremai ir pan.) ir buities prekėms, išlaidos komunalinėms paslaugoms apmokėti (vaikui tenkanti dalis), išlaidos vaiko laisvalaikiui, gimtadieniui, ugdymo priemonėms, būreliams ir pan. Šiems dukters poreikiams patenkinti, ieškovo manymu, reikalinga ne didesnė nei 500 Eur suma per mėnesį. Ieškovas nurodo, kad jis vykdo individualią veiką, jo gaunamos pajamas nėra reguliarios, per mėnesį gaunama pajamų suma sudaro apie 1 000 Eur. Atsakovės pajamas sudaro jos gaunamas atlyginimas – apie 1 100 Eur. Ieškovas pažymi ir tai, kad jis dukra rūpinasi, be atsakovei pervedamo išlaikymo dukrai taip pat perveda pinigų smulkioms išlaidoms. Jo manymu, atsižvelgiant į realius vaiko poreikius, į abiejų šalių finansinę padėtį ir į tai, kad papildomai dukra A. S. kas mėnesį iš Klaipėdos savivaldybės administracijos gauna po 85,75 Eur dydžio vaiko pinigus, prašoma priteisti 250 Eur išlaikymo suma yra teisinga ir visapusiškai atitinkanti dukters poreikius ir leidžianti sudaryti materialines sąlygas dukrai fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti įgimtus bei įgytus gebėjimus. Taip pat nurodo, jog vertinant šalių turtinę padėtį svarbu atsižvelgti į tai, kad jie turi kreditorinių įsipareigojimų. Jis vykdo reikšmingą kreditorinių įsipareigojimų dalį.

8. Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo nurodo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra A. S.. Skyriumi gyvenančio tėvo bendravimas su dukra vyksta atsižvelgiant į dukters užimtumą ir dukters poreikius. Atsakovė jo bendravimui su dukra netrukdo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis rūpinasi nepilnamete dukterimi atsakovės ilgalaikių išvykų metu, jis prašo įpareigoti atsakovę informuoti jį skambučiu ar trumpąją SMS žinute prieš 7 kalendorines dienas apie atsakovės planuojamą išvyką ilgesniam nei 2 dienų laikotarpiui, kurios metu jam reikės rūpintis dukra. Tokiu būdu jis galės suplanuoti savo užimtumą (darbo režimą), pasiruošti dukters priėmimui bei skirti dukrai daugiau dėmesio. Šiai dienai atsakovė apie savo numatomas išvykas neinformuoja, apie poreikį rūpintis dukra ilgesnį laikotarpį yra informuojamas paskutinę minutę, kai darbo režimas jau būna suplanuotas, todėl jis patiria nepatogumų.

12. Dėl nepilnametės dukters išlaikymo atsakovė nurodo, kad ieškovas ne tik, kad stengiasi išvengti pilnaverčio nepilnametės dukters išlaikymo, bet ir nėra pervedęs net dirbdamas Norvegijoje nuo 2011 m. iki 2014 m. jo gautų „vaiko pinigų“, kurie nuo 2011 m. buvo po 200 Eur kas mėnesį. Atsakovės teigimu, net skaičiuojant tik po 150 Eur/mėn. x 12 mėn. x 4 m. = 7 200 Eur ieškovo nepervesti jai Norvegijoje gauti „vaiko pinigai“.

13. Dėl turto padalinimo atsakovė su ieškovui priteistinu turtu sutinka, tačiau nurodo, kad jai priteistino žemės sklypo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 70 000 Eur, keleivinio automobilio KIA SPORTAGE, valst. Nr. ((duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 15 700 Eur. Bendra jai priteistino turto vertė – 85 700 Eur. Jai priteisus žemės sklypą su statiniais, tikslinga nustatyti, kad nekeičiant prievolės solidarumo, prievolę pagal 2022 m. kovo 14 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui bankui „Luminor bank AS“ vykdys asmeniškai ji, atsakovė G. S.. Pažymi, kad šio kredito pagrindu gautos lėšos buvo panaudotos sodo namo įrengimui, todėl prievolę kreditoriui „Luminor bank AS“ turėtų vykdyti ji. Šiai dienai kreditoriui nepadengto kredito suma sudaro 3 150,93 Eur. Atsakovė nurodo, kad jai priteistino turto vertė, įvertinus kreditorinius įsipareigojimus, sudaro 82 549,07 Eur (85 700 Eur – 3 150,93 Eur). Padalinus šalių santuokos metu įgytą turtą bei įskaičius kreditorinius įsipareigojimus, kiekvienai šaliai turi atitekti 73 574,67 Eur vertės turtas (147 149,34 Eur/2). Pagal ieškovo išdėstytą poziciją, jai tenka didesnė santuokoje įgyto turto dalis, todėl ieškovo naudai iš jos būtų priteistina 8 974,40 Eur kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį (82 549,07 Eur – 73 574,67 Eur). Atsakovė mano, kad gyvenamiesiems būstams esant vienodos vertės – po 70 000 Eur, teismas galėtų nukrypti nuo turto padalinimo lygių dalių principo ir kompensacijos ieškovui nepriteisti. Atsakovės teigimu, įvertinus ieškovo pateiktus bankinius dokumentus, akivaizdu, kad iki 2021 m. rugpjūčio mėn. ieškovas išvis nesiuntė šeimai lėšų ir ji su vaiku išgyveno iš savo darbo užmokesčio. Ieškovas taip pat nepervedė nuo 2011 m. iki 2014 m. Norvegijoje po 200 Eur kas mėnesį jo gautų „vaiko pinigų“ – 7 200 Eur (150 Eur (vidutinė) vaiko pinigų suma x 12 mėn. x 4 m.). Pagal pateiktus bankinius duomenis ieškovas 2022 m. liepos 8‒12 d. su meiluže išlaidavo Lenkijoje, išleista 508,57 Eur (508,57/2 = 254,28 Eur), nuo 2022 m. lapkričio mėn. iki 2023 m. vasario mėn. buvo išvykę su meiluže atostogauti į užsienį (Ispaniją), turėjo 2 309,96 Eur išlaidų, iš kurių 1 154,98 (2 309,96/2) Eur priteistini jai, atsakovei, iš viso – 1 409,26 Eur. Taip pat šalys nuo 2021 m. liepos mėn. iki 2022 m. spalio mėnesio (15-ai mėnesių) nuomojo jų butą (duomenys neskelbtini), ką patvirtina banko pavedimai į ieškovo sąskaitą po 300 Eur kas mėnesį. Gauti per šį laikotarpį ieškovo už nuomą 4 500 Eur taip pat dalintini per pusę – jai priteistina 2 250 Eur. Iš viso jai kompensuotina 11 109,26 Eur.

1. panaikinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Endriejavo Rkb Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp M. S. ir jos, G. S., apskaitos įrašą. Nutraukti santuoką dėl M. S. kaltės;

2. po santuokos nutraukimo palikti šalims pavardes – S., S.;

3. nustatyti A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina G. S. jos gyvenamojoje vietoje, paskirti ją vaiko gaunamų lėšų administratore;

4. priteisti iš M. S. dukters A. S. išlaikymą po 450 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pradedant nuo ieškinio pateikimo dienos, mokant iki 15 einamojo mėnesio dienos, pervedant į jos, G. S., sąskaitą. Nepilnametės dukters išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ją, G. S.;

5. priteisti iš M. S. 5 000 Eur kompensaciją moralinei žalai atlyginti;

6. priteisti iš M. S. 7 996,48 Eur kompensaciją dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo;

7. priteisti jos naudai: žemės sklypą su statiniais (vidutinė rinkos vertė yra 70 000 Eur), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), tai yra: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sodo namą su stogine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini); keleivinį automobilį KIA SPORTAGE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data: 2017 m. spalio 19 d., registracijos dokumento data: 2022 m. sausio 21 d., kurio vidutinė rinkos vertė – 15 700 Eur;

8. priteisti ieškovo naudai: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 70 000 Eur; priekabą TIKI CS275- L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 700 Eur;

9. nustatyti, kad kreditoriniai įsipareigojimai pagal 2013 m. liepos 12 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su „Luminor“ banku, po santuokos nutraukimo yra asmeninė M. S. prievolė;

10. nustatyti, kad kreditoriniai įsipareigojimai pagal 2022 m. kovo 14 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vartojimo sutartį, jos sudarytą su „Luminor“ banku, po santuokos nutraukimo yra asmeninė G. S. prievolė;

11. priteisti iš ieškovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės atsakovė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) Endriejavo katalikų bažnyčioje buvo sudaryta jos ir M. S. bažnytinė santuoka, įrašas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje Nr. (duomenys neskelbtini). Turi nepilnametę dukrą A. S., gim. (duomenys neskelbtini). Teigia, kad jie gyveno normalų santuokinį gyvenimą. Per visus bendro gyvenimo metus jie nebuvo rimtai susipykę, ji niekada neturėjo jokių pretenzijų dėl sutuoktinio elgesio, kaip žmona visada suprasdavo, kodėl jis vienaip ar kitaip pasielgė. Atsakovo draugai ir giminės visada buvo laukiami ir šiltai priimami jų namuose. Nuo pažinties pradžios ir bendro gyvenimo laiku ieškovas buvo dėmesingas, rūpestingas ir darbštus. Ji tai priėmė kaip jo meilės išraišką. Ir pats sakė, kad nėra toks, kuris kalba, nes jo meilė pasireiškia darbais. Gimus dukrai, jie planavo imti paskolą būstui. Vyras planavo dirbti statybų sektoriuje. Tačiau po 2008 m. Lietuvą užklupo finansinė krizė. Šeimos finansinę padėtį tai irgi palietė. Baigėsi jos vaiko priežiūros išmokos, sutuoktinis ieškojo būdų, kaip išvykti dirbti į Norvegiją. Pradžia joje buvo labai sunki, tačiau vyras sugebėjo įsitvirtinti ir nepastebimai išaugo jo planai įsigyti ne tik butą, bet ir sodo sklypą. Ieškovas net buvo siūlęs jai nedirbti, nes jis gali išlaikyti šeimą. Tačiau ji nesutiko, nes nenorėjo būti tik išlaikoma, juolab, baigus studijas, norėjosi dirbti ir neprarasti žinių. Vyrui dirbant Norvegijoje, ir ji stengėsi uždirbti kiek gali daugiau, neatsisakė darbe siūlomo didesnio krūvio. Ji dirba pradinio ugdymo ir tikybos mokytoja. Ji stengėsi ieškovo neprašyti pinigų sumokėti mokesčius ir pati apmokėti kuo daugiau savo ir dukros poreikių, kad vyro uždirbti pinigai taupytųsi ir jo statybų planai būtų užbaigti. Ji norėjo, kad paimtos banko paskolos greičiau būtų išmokėtos, kad vyras jaustųsi stabiliai ir taptų savyje laisvesnis ir ramesnis, galėtų pagaliau nuolatos būti su visa šeima kartu. Per COVID-19 pandemiją jie butą, esantį (duomenys neskelbtini), išnuomojo pagal 2021 m. rugpjūčio mėn. nuomos sutartį, nuomos pinigai buvo pervedami į ieškovo sąskaitą, todėl ir išsikėlė gyventi į sodo namą, esantį (duomenys neskelbtini). Ten kartu su vyru stengėsi, kad šeimai būtų jauku. Ieškovas, grįžęs iš Norvegijos, daugiau užsiėmė statybos ir įrengimo darbais, ji – namo priežiūra, maisto gaminimu, visais buitiniais darbais ir lauko bei sodo priežiūros darbais (žolės pjovimas, gėlės, augalai), dalį žolyno apie ūkinio pastato pamatus po jų įrengimo pati lygino su kastuvu ir grėbliu, veždama atvežtą juodžemį karučiu. Ji prisidėdavo ir prie statybos darbų – lentų dažymu. Ieškovas ieškinyje teigia, kad nuo 2022 m. liepos mėn. negyvena šalių bendruose namuose, tačiau jis į juos vis grįždavo ne vienai dienai, bet ilgesniam laikui, jie miegojo kartu vienoje lovoje, turėjo intymius santykius, dalyvavo susitikimuose su draugais ir giminėmis (2022 m. spalio mėn., 2023 m. vasario mėn.). 2023 m. vasario mėnesį grįžęs iš Ispanijos po atostogų, ieškovas pasakė, kad ištrynė visas meilužės nuotraukas ir žinutes, nebepalaikys ryšių su ja. Vėl užsidėjo vestuvinį žiedą, kurį buvo nustojęs nešioti, nes buvo pasitempęs pirštą darbe. 2023 m. vasario mėn. pats jos klausė, ar ji važiuos su juo dirbti ir gyventi Norvegijoje, klausė ar lauks, kol jis „susitvarkys su savo galva“. Ji patvirtino, kad palaikys ir myli, nepaisant visko. Ieškovo planas buvo 2023 m. kovo pradžioje nuvykti į Norvegiją pirmam, pasižiūrėti ir paieškoti gyvenamos vietos, pasiaiškinti, kaip būtų galima integruotis dukrai, paruošti gyvenimui sąlygas. Tačiau prieš išvykdamas pradėjo kalbėti, kad vėl palaiko kontaktą su meiluže. Ji ramino save, kad viskas susitvarkys, kai šalys išvažiuos. Ji tikėjo, kad vyras nori ištrūkti iš susidariusios situacijos dėl neištikimybės, o ji turi palaikyti savo vyrą. Tačiau nuo 2023 m. kovo mėn. ieškovas, grįždamas po darbo iš Norvegijos, apsigyvendavo pas meilužę. Siekdama išsaugoti šeimą ir vis patikėdama, kad vyras sugebės elgtis tinkamai – gerbs sutuoktinę, saugos šeimos santykius, ji vis bandė gyventi kartu. Tačiau ieškovo elgesys, reiškiama nepagarba jai, neištikimybė nesikeitė. Jai atrodo bjauriausia ir moraliai nesuvokiama, kad jos sutuoktinis toleravo, kad jo meilužė J. U. apie metus laiko be jokių moralinių skrupulų terorizavo ją – nuo 2022 m. vyro vardu grasino ją uždaryti į psichiatrinę ligoninę; dar ieškovui nepradėjus kalbėti apie skyrybas, ji jau teigė, kad jos bus, įžeidinėjo dėl išvaizdos, persekiojo prie oro uosto, atvažiavusi ten 3 val. nakties, skambino naktimis, grasino, kad paliks ją (atsakovę) be cento. Taip pat baugino, kad užsiundys vaiko teises, nes paprašė vyro pabūti su dukra, kai jai emociškai reikėjo pabūti vienai, kad dukra nematytų mamos sunkios būsenos. Atsakovė nurodo, jog tikėjosi, kad tėtis bus su vaiku namuose, o ieškovas dukrą išsivežė iš namų į meilužės gyvenamą plotą, ten paliko atskirame bute vieną, o pats buvo su meiluže kitame. Ieškovas už šeimos lėšas 2022 m. spalio – lapkričio mėn. atostogavo su meiluže užsienyje. Negana to, meilužė net Telšių vyskupijai 2023 m. balandžio mėn. deklaravo, kad ji yra ieškovės buvusio vyro moteris, šmeižė, reikalavo svarstyti jos pedagoginio darbo aplinkybes, rašė, kad vyksta skyrybos, nors jokių skyrybų nebuvo. 2023 m. balandžio mėn. ji (atsakovė) kreipėsi dėl meilužės įžūlaus elgesio į policiją. Ten apklausta J. U. elgėsi kaip normaliai priimtinu moraliniu supratimu esanti meilužė ir teigė, kad ieškovas gyvena pas ją namuose, jie nuo 2022 m. liepos mėn. ,,pradėjo bendrauti artimiau“. Atsakovė nurodo, kad ne vieną kartą atleido ieškovui, nebepasitiki juo, nori nutraukti santuoką ir išspręsti visus klausimus, kurie spręstini santuokos nutraukimo metu. Mano, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Ieškovo elgesys, esant santuokoje, bet jam nuolatos (daugiau kaip metus laiko) intymiai bendraujant su kita moterimi, įvertintini kaip nesuderinami su tinkamu išvardytų sutuoktinio pareigų vykdymu. Nuo 2022 m. iki 2023 m. balandžio mėn. laikotarpio atsiradusios šios aplinkybės, privertė ją apsispręsti dėl santuokos nutraukimo. Sutuoktinis savo neištikimybe išdavė ją, sužlugdė svajones, pražudė pasitikėjimą žmonėmis, sukėlė dvasinius išgyvenimus, fizinį ir emocinį skausmą, psichologinį ir fizinį išsekimą, dėl to santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Ieškovo neištikimybės faktas, jo elgesys, nuo 2022 m. daugiau kaip metus toleruojant įžūlų, agresyvų meilužės elgesį, jai sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, ji atsiribojo nuo šeimos ir draugų, neteko 20 kg svorio, pablogėjo jos psichologinė ir fizinė sveikata, ji patyrė stresą, kai teko aiškinti, detalizuoti šeimyninio gyvenimo aplinkybes Telšių vyskupijos kurijos dvasininkams dėl ieškovo meilužės 2023 m. balandžio mėn. parašytų jiems rašliavų. Ieškovas visiškai ją (sutuoktinę) ignoravo, matydamas jos išgyvenimus, jis nesiėmė jokių veiksmų ir nedarė išvadų, nekeitė situacijos, kuomet didėjo meilužės įžūlumas, J. U. agresyviai deklaruojant, kad ji yra jos buvusio vyro moteris, kai metus laiko tęsėsi seksualiniai J. U. santykiai su ieškovu, apie tai jai įžūliai detalizuojant; kai vyko jos kelionės kelis mėnesius su vedusiu ieškovu atostogauti į užsienį, – ir tai yra aplinkybės, dėl kurių santuoka iširo. Todėl atsakovė prašo iš ieškovo priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos.

16. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo atsakovė nurodo, kad ieškovas pinigus dukters išlaikymui perveda simboliškai. Prašo nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ja, nes ji nuolat rūpinasi vaiku, prižiūri ją. Ieškovas dėl to neprieštarauja. Ji netrukdo ir neplanuoja ateityje trukdyti ieškovui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jos auklėjime, atsižvelgiant į vaiko interesus, ginčo dėl to nėra ir nustatinėti bendravimo su vaiku tvarką nėra būtinybės. Dukra su skyrium gyvenančiu tėvu bendraus bendru šalių sutarimu. Atsakovė įvertino, kad vaikui augant, jos poreikiai auga. Jos, su kuria dukra gyvens ir kuri yra priversta kompensuoti atsiradusius didesnius vaiko poreikius, turtinės galimybės, lyginant su ieškovu, kuris dirba statybos darbus ir turi didesnes galimybes gauti didesnį darbo užmokestį, yra žymiai kuklesnės. Atsakovės manymu, ieškovas turi teikti išlaikymą dukrai po 450 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ši suma iš esmės atspindi būtiniausias išlaidas vaiko poreikiams patenkinti bei atitinka protingumo reikalavimus. Būtinos išlaidos yra reikalingos maistui, higienos reikmėms, rūbams, avalynei, vaistams, ir t. t. Prašomo priteisti dydžio išlaikymas reikalingas, paskaičiavus minimalius ir būtinus dukters poreikius bei vaiko visapusiško vystymosi poreikius. Dukra lanko mokyklą, todėl būtina skirti kas mėnesį 450 Eur, kad vaikas normaliai augtų, būtų patenkinti minimalūs jos poreikiai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi būtų tenkinami ne tik jos būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys dukters laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tai pat ypač aktualu, atsakovės teigimu, įvertinti, kad 2023 m. Lietuvoje patvirtinta minimali mėnesinė alga – 840 Eur, o nuo 2024 m. Vyriausybė patvirtino, kad MMA ‒ 924 Eur, tai reiškia, kad minimalūs vaiko poreikiai turi būti užtikrinti, atsižvelgiant ir į infliaciją šalyje bei vaiko visapusiško vystymosi poreikius. Pažymi, kad išlaikymas yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį, todėl net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje neįmanoma smulkiai ir tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi to paprastai ir neįmanoma padaryti – išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Ieškovas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras, ilgą laiką dirbęs užsienyje ir turėjęs pakankamai lėšų ne tik šeimai, bet ir su meiluže atostogauti užsieniuose. Dabar jo nurodoma ieškinyje 1 000 Eur darbo užmokesčio suma tikėtina, kaip daugeliu tokio pobūdžio bylose atvejų, yra nesuinteresuotumo visapusiškai prisidėti prie dukters išlaikymo priežastis. Atsakovės teigimu, jos pajamos yra nedidelės – apie 1 000 Eur. Vien todėl, kad vaikas paaugo, ji neturės pagrindo kas kelerius metus kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, atsirandant dukters didesniems poreikiams. Šiuo metu penkiolikmetės dukters poreikiai yra kaip ir suaugusio žmogaus, todėl, atsakovės vertinimu, minimalios mėnesinės algos dydžio ribose teiktinas 450 Eur išlaikymas.

17. Santuokoje įgytą turtą atsakovė siūlo padalyti taip – ieškovui M. S. priteisti: butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 70 000 Eur; priekabą Tiki, CS275-L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 700 Eur. Bendra ieškovui priteisino turto vertė 70 700 Eur. Priteisus ieškovo naudai butą, esantį (duomenys neskelbtini), tikslinga nustatyti, kad nekeičiant prievolės solidarumo, prievolę pagal 2013 m. liepos 12 d. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui bankui „Luminor bank AS“ vykdys asmeniškai ieškovas M. S.. Šiai dienai kreditoriui nepadengto kredito suma sudaro 6 099,73 Eur. Ieškovui priteistino turto vertė, įvertinus kreditorinius įsipareigojimus, sudaro 64 600,27 Eur sumą (70 700 Eur – 6 099,73 Eur). Atsakovė siūlo jai priteisti žemės sklypą su statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini). Nurodyto nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra 70 000 Eur; keleivinį automobilį KIA SPORTAGE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 15 700 Eur. Bendra jai priteistino turto vertė ‒ 85 700 Eur. Jai priteisus žemės sklypą su statiniais, tikslinga nustatyti, kad nekeičiant prievolės solidarumo, prievolę pagal 2022 m. kovo 14 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui bankui „Luminor bank AS“ vykdys asmeniškai ji. Šiai dienai kreditoriui nepadengto kredito suma sudaro 3 150,93 Eur. Jai priteistino turto vertė, įvertinus kreditorinius įsipareigojimus, sudaro 82 549,07 Eur (85 700 Eur – 3 150,93 Eur). Padalinus santuokos metu įgytą turtą bei įskaičius kreditorinius įsipareigojimus, kiekvienai šaliai turi atitekti 73 574,67 Eur vertės turtas (147 149,34Eur/2). Kadangi jai tenka didesnė santuokoje įgyto turto dalis, ieškovo naudai iš jos būtų priteistina 8 974,40 Eur kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį (82 549,07 Eur – 73 574,67 Eur), tačiau atsakovė mano, kad gyvenamiesiems būstams esant vienodos vertės – po 70 000 Eur, teismas galėtų nukrypti nuo turto padalinimo lygių dalių principo ir kompensacijos iš jos ieškovui nepriteisti, atsižvelgiant ir į tai, kad nepilnametė šalių dukra A. S. lieka gyventi su ja. Jai tenkanti didesnė santuokoje įgyto turto dalis iš esmės yra tik automobilis, kuris būtinas jai, vykstant iš užmiesčio gyvenamosios vietos į darbą bei vežant vaiką į ugdymo įstaigą. Be to, įvertinusi ieškovo pateiktus bankinius dokumentus, ji konstatuoja, kad, nežiūrint to, jog ieškovo pateikiama pozicija, kad ji tik jo pinigų siekė ir jais naudojosi, akivaizdu, kad 2000 metais nuo rugpjūčio mėnesio iki 2021 m. rugpjūčio mėnesio ieškovas išvis nesiuntė šeimai lėšų ir ji su vaiku išgyveno iš savo darbo užmokesčio. Tuo tarpu ieškovo darbo užmokestis Norvegijoje siekė per mėnesį vidutiniškai 2 977,19 Eur. Ieškovo pervedimai 2021 m. rugpjūčio 24 d. – 2023 m. rugsėjo 21 d. laikotarpiu vidutiniškai per mėnesį siekė 206,38 Eur. Ieškovas taip pat jai nepervedė nuo 2011 m. iki 2014 m. Norvegijoje po 200 Eur kas mėnesį jo gautų „vaiko pinigų“ ‒ 7 200 Eur (150 (vidutinė vaiko pinigų suma) x 12 mėn. x 4 m.). Atsakovės įsitikinimu, vaiko pinigai yra tikslinės paskirties lėšos ir, kadangi šių lėšų ieškovas dukros išlaikymui nepervedė, lėšos turėtų būti kompensuotos, įvertinant, kad šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai, kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė. Be to, santuokos metu šios ieškovo gautos sumos priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl ieškovas, iš šeimos turto tenkindamas savo poreikius ir taip sumažinęs bendro šeimos turto balansą, vadovaujantis sutuoktinių lygiateisiškumo principu, turi jai grąžinti pusę jam išmokėtos sumos, kas sudaro 3 600 Eur, jeigu teismas įvertintų, kad nepervesti jai vaiko pinigai nepriteistini iš ieškovo visa apimtimi. Pagal pateiktus bankinius duomenis ieškovas 2022 m. liepos, rugpjūčio mėn. su meiluže išlaidavo Lenkijoje – išleista 1 604,97 Eur; nuo 2022 m. lapkričio mėn. iki 2023 m. vasario mėn. buvo išvykę su meiluže J. U. atostogauti į užsienį (Ispaniją). Atsiskaityta norvegiška ir lietuviška mokėjimo kortelėmis, ieškovas turėjo 2 388 Eur išlaidų. Iš viso išleista 3 992,97 Eur, iš kurių 1 996,48 Eur priteistini jai (atsakovei). Taip pat šalys nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2022 m. spalio mėn. nuomojo jų butą (duomenys neskelbtini), ką patvirtina banko pavedimai į ieškovo sąskaitą, po 300 Eur kas mėnesį. Ieškovo į jo sąskaitą gauti per šį laikotarpį už nuomą 4 800 Eur taip pat dalintini per pusę, jai priteistina 2 400 Eur. Atsakovės teigimu, iš viso kompensuotina jai 7 996,48 Eur dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo, nes ieškovas bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šeimos poreikių tenkinimu.

20. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad šeima skyriui nėra žinoma, šeima nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, atvejo vadybos procesas netaikomas. Skyrius neturi duomenų apie M. S. ir G. S. netinkamą tėvų valdžios vykdymą, pranešimų apie nepilnametės A. S. teisių ir teisėtų interesų pažeidimus skyriuje negauta. Dėl gyvenamosios vietos nustatymo nurodoma, kad nesant duomenų apie tai, jog atsakovė G. S. negalėtų tinkamai pasirūpinti nepilnamete dukra ir atsižvelgiant į tai, jog ieškovas M. S. sutinka dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su mama, skyrius neprieštarauja dėl ieškinyje ir priešieškinyje pateiktų reikalavimų nustatyti A. S. gyvenamąją vietą su mama G. S.. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nurodoma, kad nepilnametei A. S. nėra nustatyti specialieji poreikiai ir (ar) nėra nustatytas neįgalumas. Skyriaus vertinimu, ieškinio reikalavimas iš vaiko tėvo priteisti nepilnametei dukrai A. S. po 250 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atitiktų nepilnamečio vaiko interesus ir užtikrintų galimybę tenkinti minimalius ir būtinuosius vaiko poreikius. Jeigu būtų tenkintas priešieškinio reikalavimas priteisti nepilnametei dukrai A. S. po 450 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nepilnamečio vaiko interesai taip pat nebūtų pažeisti, o kaip tik būtų galima užtikrinti ir tenkinti ne tik minimalius būtinuosius vaiko poreikius, bet ir maksimalų nepilnametės interesų ir poreikių tenkinimą.

25. Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teismo posėdžio metu teikė išvadą, kad dėl bendravimo tvarkos vaikas ir tėvas gali patys susitarti dėl susitikimų. Dėl išlaikymo nurodė tapačias aplinkybės, kaip ir raštu išdėstytoje išvadoje.

32. Bylos duomenimis, atsakovė, prašydama nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, nurodo, kad ieškovas buvo jai neištikimas. Ieškovas, prašydamas santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodo, kad tarp šalių niekada nebuvo emocinio ryšio, atsakovė siekė tik finansinės naudos, o bendravimas su kita moterimi prasidėjo tik tada, kai šeima jau faktiškai buvo iširusi.

34. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad šalių santuokinis gyvenimas visada buvo sklandus, jie niekada rimtai nesipykdavo ir tik 2022 m. liepos mėn. ji sužinojo, kad jos sutuoktinis turi kitą moterį. Ieškovas neneigė aplinkybių, kad didelių ginčų šeimoje nebūdavo, tačiau teigė, kad ilgainiui suprato, jog jis atsakovei buvo reikalingas dėl pinigų, o su kita moterimi pradėjo bendrauti tik 2022 m. rugpjūčio mėn., kai faktiškai šalių šeima jau buvo iširusi. Ieškovas nurodė, kad jis išsikėlė iš šeimos namų 2022 m. birželio mėn., tačiau 2022 m. spalio mėn. ir 2023 m. vasario mėn. buvo grįžęs į šeimos namus. Atsakovės teigimu, ieškovas nuo 2022 m. birželio mėn. būdavo, kad negrįždavo namo per naktį, bet savo daiktų nebuvo pasiėmęs, jų bendro ūkio vedimas nebuvo pasikeitęs, o 2022 m. visą spalio mėn. ir 2023 m. vasario mėn. jis prabuvo namie.

36. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas teigė, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, kad atsakovė išnaudojo jį finansiškai, nebuvo emocinio ryšio, tačiau viso bylos nagrinėjimo metu taip ir nebuvo nurodyta jokių konkrečių aplinkybių, nepateikta jokių objektyvių duomenų, kaip būtent pasireiškė atsakovės nelojalumas šeimai, finansinis ieškovo išnaudojimas. Iš paties ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė visada rūpinosi šeima, kad tai darė blogai jokių aplinkybių nenurodė. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė visada dirbo, turėjo nuolatines pajamas ir darbą, šalys gerino savo gerbūvį – įsigijo butą, įsirenginėjo namą. Pastebėtina, kad nors ieškovas teigia, jog grįžęs iš darbo Norvegijoje turėjo dirbi per atostogas Lietuvoje prie namo statybų, tačiau duomenų, kad jis buvo verčiamas ar kitaip jam buvo daroma įtaka iš atsakovės pusės, byloje nėra. Teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovas dirbo Norvegijoje, ir, jo teigimu, ten buvo laibai sunku dirbti, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog jis buvo finansiškai išnaudojamas atsakovės, juolab, kad pati atsakovė visada turėjo darbą ir nebuvo išlaikoma ieškovo. Taigi ieškovas nepagrindė savo teiginių, kad dėl santuokos nutraukimo kaltos abi šalys (CPK 185 straipsnis).

40. Atsakovės teigimu, su ieškovu jie galutinai nustotojo gyventi 2023 m. vasario 24 d., kai ieškovas išvyko į Norvegiją ir daugiau nebegrįžo.

43. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Šiuo atveju konstatavus ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo, darytina išvada, jog yra teisinis pagrindas CK 3.70 straipsnio 2 dalies pagrindu priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

44. Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir / ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar / ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

49. CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

51. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

52. Ieškovas ieškiniu prašo nustatyti vaiko bendravimo tvarką su tėvu, t. y. įpareigoti motiną G. S. skambučiu ar trumpąja SMS žinute informuoti jį apie jos planuojamas išvykas ilgesniam nei 2 dienų laikotarpiui prieš 7 kalendorines dienas iki numatomo nepilnametės dukters paėmimo dukters buvimo vietos. Atsakovė teigia, kad tokia bendravimo tvarka nėra būtina, dukra jau yra didelė, o ieškovui negalint būti su dukra, yra kiti artimi giminaičiai, su kuriais dukra gali būti. Be to, atsakovė nurodė, kad jos išvykimai nėra nuolatiniai, o tėvas šiuo metu su dukra iš viso nebendrauja. Institucijos, byloje teikiančios išvadą, atstovė posėdžio metu nurodė, kad tokio amžiaus vaikas ir tėvas gali patys susitarti dėl susitikimų, o prašoma nustatyti tvarka būtų perteklinė.

55. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo nepilnametei dukrai nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 450 Eur, indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovas ieškiniu prašo priteisti iš jo po 250 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

56. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje reglamentuota teisės norma, numatanti tėvų pareigą iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka nuostatas, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje (tėvams yra numatyta didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje (abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu) bei CK 3.192–3.203 straipsniuose (tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus).

60. Ieškovas byloje savo detalių paskaičiavimų vaiko poreikių tenkinimui nenurodė, tačiau atsiliepime ir posėdžio metu teigė, kad atsakovės nurodyta suma vaiko poreikiams yra perteklinė.

77. CK 3.118 straipsnio 1 dalies prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

86. Atsakovė taip pat prašo priteisti iš ieškovo 3 600 Eur kompensaciją už 2011 m. iki 2014 m. Norvegijoje gautus „vaiko pinigus“. Atsakovė nurodo, kad tuo laikotarpiu ieškovas Norvegijoje gaudavo „vaiko pinigus“, tačiau jų jai nepersiųsdavo. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad šalys bendrą ūkį vedė iki 2023 m. vasario 24 d., pati atsakovė posėdžio metu patvirtino, kad iki to laiko ji ir ieškovas dalinosi bendro ūkio išlaidomis, jis mokėjo paskolas, ji kitus mokesčius. Atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų, jog laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2014 m. Norvegijoje gautus „vaiko pinigus“ ieškovas būtų išleidęs asmeniniams poreikiams, kad tuo metu būtų neužtikrintas vaiko išlaikymas, todėl prašymas kompensuoti šias pajamas atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CK 3.123 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Analogiškais motyvais atmestinas ir atsakovės reikalavimas priteisti 2 400 Eur pajamų kompensaciją už 2021 m. rugpjūčio – 2022 m. spalio mėn. laikotarpio šalių bendrosios jungtinės nuosavybės buto ((duomenys neskelbtini)) nuomą, kadangi šiuo atveju byloje taip pat nepateikta jokių objektyvių duomenų, kad už buto nuomą gautos lėšos šalims vedant bendrą ūkį būtų buvusios panaudotos asmeniams ieškovo poreikiams tenkinti (CK 3.123 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).