- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-28
- Bylos Nr.
- e2A-341-777/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03550-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- G. S.
- Ieškovas
- M. S.
- Trečiasis asmuo
- „Luminor Bank“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. patikslintą ieškinį atsakovei G. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, sutuoktinių bendro turto padalijimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo „Luminor Bank“, AS, bei pagal atsakovės G. S. patikslintą priešieškinį ieškovui M. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo „Luminor Bank“, AS, institucija, byloje teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) panaikinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) (Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) tarp jo ir atsakovės, apskaitos įrašą. Nutraukti santuoką tarp jo ir atsakovės dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai šalys faktiškai nustojo gyventi kartu, t. y. nuo 2022 m. liepos 10 d.; 3) po santuokos nutraukimo jam palikti pavardę – „S.“, atsakovei G. S. – „S.“; 4) nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; 5) priteisti iš jo nepilnametės dukros išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokėtiną 250 Eur dydžio sumą nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei paskiriant atsakovę dukros lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 6) nustatyti, kad jis su dukra bendraus ir dalyvaus ją auklėjant pagal savo ir dukros poreikius bei galimybes, dėl bendravimo su dukra laiko, vietos ir trukmės iš anksto susitaręs su atsakove; 7) priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise 64 600,17 Eur vertės turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 70 000 Eur; priekabą (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2016 m. liepos 21 d., registracijos dokumento data 2016 m. liepos 21 d., kurios vidutinė rinkos vertė – 700 Eur; nekeičiant prievolės solidarumo, nustatyti, kad prievolę pagal 2013 m. liepos 12 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 2306-2013-83444 kreditoriui bankui „Luminor bank“, AS, vykdys asmeniškai ieškovas; 8) priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise 90 700 Eur vertės turtą: žemės sklypą su statiniais, tai yra: žemės sklypą, pastatą – sodo namą su stogine, pastatą – malkinę, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Viso nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė – 75 000 Eur; keleivinį automobilį (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2017 m. spalio 19 d., registracijos dokumento data: 2022 m. sausio 21 d., kurio vidutinė rinkos vertė – 15 700 Eur; nekeičiant prievolės solidarumo, nustatyti, kad prievolę pagal 2022 m. kovo 14 d. kreditavimo sutartį Nr. 9502-2022-163776 kreditoriui bankui „Luminor bank“, AS, vykdys asmeniškai atsakovė; 9) priteisti jam iš atsakovės 11 474,40 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis sutuoktiniams priklausančio turto dalį; 10) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) panaikinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo ir atsakovės, apskaitos įrašą. Nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti šalims pavardes – S., S.; 3) nustatyti dukters gyvenamąją vietą su motina, atsakove, jos gyvenamojoje vietoje, paskirti ją vaiko gaunamų lėšų administratore; 4) priteisti iš ieškovo dukters išlaikymą po 450 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pradedant nuo ieškinio pateikimo dienos, mokant iki 15 einamojo mėnesio dienos, pervedant į atsakovės sąskaitą. Nepilnametės dukters išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti atsakovę; 5) priteisti iš ieškovo 5 000 Eur kompensaciją moralinei žalai atlyginti; 6) priteisti iš ieškovo 7 996,48 Eur kompensaciją dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo; 7) priteisti atsakovės naudai: žemės sklypą su statiniais (vidutinė rinkos vertė yra 70 000 Eur), tai yra: žemės sklypą, pastatą – sodo namą su stogine, pastatą – malkinę, esančius adresu (duomenys neskelbtini); keleivinį automobilį (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data: 2017 m. spalio 19 d., registracijos dokumento data: 2022 m. sausio 21 d., kurio vidutinė rinkos vertė – 15 700 Eur; 8) priteisti ieškovo naudai: butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 70 000 Eur; priekabą (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 700 Eur; 9) nustatyti, kad kreditiniai įsipareigojimai pagal 2013 m. liepos 12 d. kredito sutartį Nr. 2306-2013-83444, sudarytą su „Luminor“ banku, po santuokos nutraukimo yra asmeninė ieškovo prievolė; 10) nustatyti, kad kreditiniai įsipareigojimai pagal 2022 m. kovo 14 d. kreditavimo sutartį Nr. 9502-2022-163776 vartojimo sutartį, jos sudarytą su „Luminor“ banku, po santuokos nutraukimo yra asmeninė atsakovės prievolė; 11) priteisti iš ieškovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: 1) panaikino ieškovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) sudarytos, (duomenys neskelbtini) įtrauktos į apskaitą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje santuokos įrašą (duomenys neskelbtini) ir santuoką nutraukė dėl ieškovo kaltės; 2) nustatė, kad santuokos nutraukimas ieškovo ir atsakovės turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2023 m. vasario 24 d.; 3) po santuokos nutraukimo ieškovui paliko pavardę – „S.“, atsakovei paliko pavardę – „S.“; 4) priteisė atsakovei iš ieškovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 5) Šalių dukters gyvenamąją vietą nustatė su motina (atsakove); 6) Priteisė iš ieškovo nepilnametės dukters išlaikymui po 355 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2023 m. birželio 15 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, mokant iki 15 einamojo mėnesio dienos. Paskyrė atsakovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas iki jos pilnametystės; 7) priteisė ieškovui butą, esantį (duomenys neskelbtini), priekabą (duomenys neskelbtini); 8) Priteisė atsakovei žemės sklypą su statiniais: žemės sklypą, pastatą-sodo namą su stogine, pastatą-malkinę, esančius adresu (duomenys neskelbtini), keleivinį automobilį (duomenys neskelbtini); 9) Priteisė ieškovui iš atsakovės 8 227,61 Eur kompensaciją už atitenkančią mažesnę turto dalį; 10) prievolę pagal „Luminor bank“, AS, 2013 m. liepos 12 d. kredito sutartį Nr. 2306-2013-83444 paliko solidaria ieškovo ir atsakovės prievole. Nekeičiant prievolės solidarumo, nustatė, kad prievolę pagal 2013 m. liepos 12 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 2306-2013-83444 kreditoriui bankui „Luminor bank“, AS, vykdys asmeniškai ieškovas. Prievolę pagal „Luminor bank“, AS, 2022 m. kovo 14 d. kreditavimo sutartį Nr. 9502-2022-163776 paliko solidaria ieškovo ir atsakovės prievole. Nekeisdamas prievolės solidarumo, nustatė, kad prievolę pagal 2022 m. kovo 14 d. kreditavimo sutartį Nr. 9502-2022-163776 kreditoriui bankui „Luminor bank“, AS, vykdys asmeniškai atsakovė.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
4.1. Nurodė, kad, bylos duomenimis, ieškovas patyrė 2 764 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 400 Eur žyminis mokestis, 1 984 Eur teisinės pagalbos išlaidos, 380 Eur turto vertinimas, atsakovė patyrė 2 714,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 280 Eur žyminis mokestis, 2 000 Eur teisinės pagalbos išlaidos, 350 Eur turto vertinimas, 84,70 Eur antstolei.
4.2. Nurodė, kad iš dalies tenkinus tiek ieškinį, tiek priešieškinį, atsižvelgiant, jog šalių bylinėjimosi išlaidos iš esmės yra lygiavertės, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, šalims jų patirtos bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 3 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį, kuria nutarta nepriteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atsakovei, pakeisti, priteisiant iš ieškovo atsakovei jos patirtas 2 434 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
6.1. Nurodė, kad, priimdamas sprendimą skundžiamoje dalyje dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų, teismas nevertino, jog atsakovės reikalavimo teisė yra įstatyme įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, padarytą dėl santuokos nutraukimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.70 straipsnio 2 dalis).
6.2. Teigia, kad kaltu dėl santuokos iširimo (nutraukimo) skundžiamojoje byloje pripažintas ieškovas, todėl, apeliantės įsitikinimu, iš jo priteistini jos sumokėti 84,70 Eur už antstolio atliktus procesinius veiksmus (2023 m. liepos d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0004J231F-1515) ir 350 Eur UAB „Ober Haus“ vertintojui už nekilnojamojo turto įvertinimo paslaugas (šalims jungtinės nuosavybės teise priklausančio namo (duomenys neskelbtini), vertinimo 2023 m. spalio 11 d. ataskaita) bei 2 000 Eur išlaidos už advokatės suteiktas teisines paslaugas. Darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje sprendimo dalyje neteisingai nusprendė, kad „šalims jų patirtos bylinėjimosi išlaidos vienai iš kito nepriteistinos“, nes tai akivaizdžiai neatitinka įstatymo tikslų bei šiuo klausimu susiformavusios teismų praktikos ir pažeidžia teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
apeliacinis skundas tenkintinas
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
9. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pirmosios instancijos teismas paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Pažymėtina, kad bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo.
12. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).
13. Apeliaciniu skundu atsakovė pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo išspręsti šalių materialieji reikalavimai, neginčija, tačiau nesutinka su teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.
14. Vertinant aplinkybes, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu šeimos santykių byloje, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas tiek ieškinį, tiek priešieškinį tenkino iš dalies, o paskirstydamas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog šalių bylinėjimosi išlaidos iš esmės yra lygiavertės, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, šalims jų patirtos bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos nepriteistinos (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais.
15. Šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį, jog, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo, teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti ir visus kitus su santuoka susijusius klausimus, kaip antai: nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, sutuoktinio išlaikymo, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas pasidalytas notarine tvarka. Taigi santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, tuo tarpu visi kiti šį klausimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję, nors ir apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka.
16. Įstatymų leidėjas įtvirtindamas kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą atlyginti žalą savo sutuoktiniui reglamentavo, jog: „Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės“ (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią įstatymo nuostatą, pažymėjo, kad: „vieno sutuoktinio turėtos bylinėjimosi išlaidos pripažįstamos jo turtine žala, kurią turi atlyginti kaltas dėl santuokos nutraukimo kitas sutuoktinis“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2010).
17. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad: „atsiradus juridiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Akivaizdu, kad nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio turėtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su santuokos nutraukimu. Santuokos nutraukimas konstatavus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Šio teismo priimto sprendimo įvertinimui neturi įtakos visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos (išlaikymo vaikams ar sutuoktiniui dydis, bendro turto padalijimo variantai ir pan.). Taigi ir bylinėjimosi išlaidų klausimą teismas turi išspręsti vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008).
18. Akcentuotina, jog skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog: „ieškovas artimai bendraudamas su kita moterimi, supriešino asmeninius interesus su sutuoktinės interesais. Nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad ieškovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, lojalumo atsakovei pareigą, o šis sutuoktinio pareigų pažeidimas iš esmės nulėmė tolesnio bendro sutuoktinių gyvenimo negalimumą, todėl konstatuoja, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.60 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis)“ (skundžiamo sprendimo 37 punktas).
19. Nagrinėjamoje byloje nusprendus, kad šalių santuoka nutraukiama dėl ieškovo kaltės, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atsakovė pagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, turėjo remtis CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir atsakovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas turėjo vertinti kaip jos patirtą žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, o tenkinus atsakovės prašymą santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, bylos procesinė baigtis vertintina kaip teismo sprendimo priėmimas atsakovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti atsakovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl dėl šios dalies priėmė neteisėtą sprendimą.
20. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovė iš viso patyrė 2 714,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 280 Eur žyminis mokestis, 2 000 Eur teisinės pagalbos išlaidos, 350 Eur turto vertinimas, 84,70 Eur antstolei. Taip pat atsakovė bylai pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, t. y. 2023 m. liepos 5 d. lėšų pervedimo nurodymą, iš kurio matyti, jog atsakovė sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio už priešieškinio pateikimą, 2023 m. spalio 29 d. sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, jog atsakovė sumokėjo 80 Eur žyminio mokesčio už patikslinto priešieškinio pateikimą, 2023 m. birželio 28 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, iš kurio matyti, kad atsakovė sumokėjo advokatei 1 000 Eur už teisines paslaugas, 2023 m. lapkričio 13 d. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT Nr. 1126613, iš kurio matyti, kad atsakovė sumokėjo advokatei 1 000 Eur už atstovavimą, dokumentų surašymą bei patarimą.
21. Nors atsakovės bylai pateiktame 2023 m. lapkričio 13 d. prašyme nėra nurodyta, ar yra prašoma priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sumokant žyminį mokestį, tačiau įvertinus tai, kad minėtu prašymu nėra atsisakoma žyminio mokesčio priteisimo, taip pat tiek priešieškiniu, tiek patikslintu priešieškiniu yra prašoma priteisti iš ieškovo visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė, be kitų 2023 m. lapkričio 13 d. prašyme nurodytų bylinėjimosi išlaidų, taip pat prašo priteisti ir jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su žyminio mokesčio sumokėjimu.
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, atsakovės atstovės atliktus veiksmus, t. y. priešieškinio, patikslintų priešieškinių, prašymų rengimą, atstovavimą teisme ir kt., taip pat į tai, kad santuoka nutraukta dėl ieškovo kaltės, tai iš esmės vertintina kaip teismo sprendimo priėmimas atsakovės naudai, konstatuoja, jog atsakovės prašoma priteisti 2 280 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina (CPK 80 straipsnis, 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).
23. Kaip minėta, santuokos nutraukimas konstatavus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Šio teismo priimto sprendimo įvertinimui neturi įtakos visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos (išlaikymo vaikams ar sutuoktiniui dydis, bendro turto padalijimo variantai ir pan.). Tai reiškia, kad prie atlygintinų išlaidų priskirtinos bendro turto vertės nustatymo išlaidos bei kitos su santuokos nutraukimu susijusios išlaidos, o minėtų išlaidų priteisimo klausimas spręstinas vadovaujantis ne tik proceso normomis, bet ir CK 3.70 straipsnio 2 dalies norma. 2023 m. lapkričio 13 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bendro turto vertės nustatymu bei antstolės atliktu faktinių aplinkybių konstatavimu, bei bylai pateikė 2023 m. liepos 16 d. sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, jog atsakovė sumokėjo 84,70 Eur už antstolės faktinių aplinkybių konstatavimą bei 2023 m. spalio 13 d. sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, jog atsakovė sumokėjo 350 Eur už turto vertinimą. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos išlaidos priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų, taip pat įvertinus aplinkybę, jog santuoka nutraukta dėl ieškovo kaltės, tai iš esmės vertintina kaip teismo sprendimo priėmimas atsakovės naudai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas tenkinti atsakovės prašymą ir priteisti atsakovei iš ieškovo 84,70 Eur už antstolės faktinių aplinkybių konstatavimą bei 350 Eur už turto vertinimą.
24. Įvertinęs visus apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, susijusias su šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, neatsižvelgė į CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatas bei kasacinio teismo išaiškinimus, todėl netinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tuo pagrindu skundžiamas sprendimas tikslintinas, nurodant, kad atsakovei iš ieškovo priteistina 2 714,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (280 Eur žyminis mokestis + 2 000 Eur advokatės paslaugoms apmokėti, + 84,70 Eur antstolės faktinių aplinkybių konstatavimas + 350 Eur turto vertinimas = 2 714,70 Eur) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
26. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
27. Apeliaciniu skundu atsakovė prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurios sudaro 400 Eur. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė bylai pateikė šias išlaidas įrodančius dokumentus, t. y. 2023 m. gruodžio 23 d. sąskaitą Nr. 00231223 bei 2023 m. gruodžio 23 d. sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad atsakovė sumokėjo advokatei 400 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, atsakovės atstovo atliktus veiksmus, t. y. apeliacinio skundo parengimą, taip pat į tai, kad apeliacinis skundas buvo tenkintas, konstatuoja, kad atsakovės prašoma priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl atsakovei priteistina iš ieškovo (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).
28. Taip pat atsakovė bylai pateikė įrodymus, kad už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 55 Eur sumą. CPK 321 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Įvertinus tai, kad šis apeliacinis skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (CPK 80 straipsnio 4 dalis, 83 straipsnio 2 dalis, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas), už apeliacinį skundą sumokėtas 55 Eur žyminis mokestis grąžintinas ieškovei.
29. Kitų įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas bylai nepateikta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ją išdėstant taip:
Priteisti atsakovei G. S. iš ieškovo M. S. 2 714,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Grąžinti atsakovei G. S. 55 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. gruodžio 23 d. mokėjimo nurodymu. Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Priteisti atsakovei G. S. iš ieškovo M. S. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.