Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-210-817/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-03
Bylos Nr.: 1A-210-817/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-24917-2021-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Nijolė Žimkienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis: A. P.
Nukentėjusysis: S. R., I. R.
Advokatai: Saulius Kibilda, Galina Kardanovskaja

Kategorijos

25.4.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-210-817/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24917-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 25.4.2.4.; 2.4.6.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nijolės Žimkienės,

sekretoriaujant Violetai Budžienei,dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,išteisintajam A. P. (A. P.), jo gynėjai advokatei Galinai Kardanovskajai,nukentėjusiajam S. R. (S. R.), nukentėjusiųjų atstovui advokatui Sauliui Kibildai ,vertėjai Virginijai Peterienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų I. R. ir S. R. atstovo advokato Sauliaus Kibildos (toliau – ir apeliantų atstovas) bei Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro Lino Gružo (toliau – ir prokuroras) apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiųjų civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu .

Teisėjų kolegija:

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2021 m. liepos 23 d., apie 21.59 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini). Būdamas neatidus ir neatsargus, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, ties (duomenys neskelbtini) pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo apsisukimo manevrą ne sankryžoje iš dešinėje pusėje esančių automobilių stovėjimo vietų, iš anksto nepasitraukęs prie važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti (duomenys neskelbtini) kryptimi, kairiojo krašto, nedavė kelio ir sudarė kliūtį iš paskos ta pačia kryptimi važiavusiam motociklui „Yamaha“ (be valstybinio registracijos numerio), vairuojamam D. R., gimusio (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalotas motociklo vairuotojas D. R., kuris dėl patirtų sužalojimų eismo įvykio vietoje žuvo. Šiais savo veiksmais A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 101, 106 punktų reikalavimus.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų I. R. ir S. R. atstovas advokatas Saulius Kibilda prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. sausio 15 d. nuosprendį ir pripažinti A. P. kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, tenkinti nukentėjusiųjų civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, priteisti visas nukentėjusiųjų patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme metu bei apeliacinės instancijos teisme.

3. Apeliantų atstovo vertinimu, skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino A. P. veiksmus prieš įvykusį eismo įvykį, neišanalizavo visų byloje esančių įrodymų ir duomenų, kurie leidžia spręsti, jog dėl A. P. nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. dėl jo padarytų KET pažeidimų, kilo eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, ir buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 5 dalyje.

4. Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog, pirmosios instancijos teismo vertinimu, įtakos nagrinėjamo eismo įvykio kilimui turėjo automobilio „Subaru Outback” vairuotojo padarytas KET 101 punkto pažeidimas ir motociklo „Yamaha“ vairuotojo padaryti KET 9, 127, 128 ir 129 punktų pažeidimai. Tačiau, apeliantų atstovo teigimu, automobilio „Subaru Outback” vairuotojas padarė ne tik KET 101 punkto pažeidimą, bet ir KET 9, 106 punktų pažeidimus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nekelia abejonių aplinkybė, kad, jeigu automobilio „Subaru Outback” vairuotojas nebūtų sudaręs kliūties motociklo „Yamaha“ vairuotojui, pastarasis neatsitrenktų į automobilį „Subaru Outback” ir saugiai nuvažiuotų toliau, nepaisant motociklo „Yamaha“ vairuotojo visų padarytų šiurkščių KET pažeidimų. Taigi, dėl automobilio „Subaru Outback” vairuotojo nerūpestingumo ir neatidumo kilo eismo įvykis, kurio metu žuvo motociklo „Yamaha“ vairuotojas, kas leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 5 dalyje.

5. Apeliantų atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje surinktų įrodymų visuma ir A. P. neteisėti veiksmai yra paremti atliktomis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (kuria konstatuota, kad <... Eismo įvykio mechanizmas buvo toks. Automobilis „Subaru Outback“, vairuojamas A. P., važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ir pradėjo daryti kairio posūkio (apsisukimo) manevrą iš šalia kelio įrengtos stovėjimo aikštelės. Tuo metu keliu iš paskos, ta pačia kryptimi, važiavo motociklas „Yamaha“, vairuojamas D. R.. Automobiliui „Subaru Outback“ judant kairio posūkio kreive, motociklas „Yamaha“ priekine dalimi trenkėsi į automobilio „Subaru Outback“ kairįjį šoną. Nuo smūgio automobilis „Subaru Outback“ buvo pastumtas į priekį, motociklo „Yamaha“ judėjimo kryptimi, į padėtį, užfiksuotą eismo įvykio vietos plane. Po susidūrimo motociklas „Yamaha“ nukrito kairėje automobilio „Subaru Outback“ pusėje taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane; Motociklas „Yamaha“ iki susidūrimo ir susidūrimo metu važiavo vidutiniu apie 87-96 km/h greičiu; Automobilis „Subaru Outback“ iki susidūrimo važiavo vidutiniu apie 12-13 km/h greičiu. Automobilis „Subaru Outback“ susidūrimo metu važiavo apie 7 km/h greičiu; Automobilis „Subaru Outback“ ir motociklas „Yamaha“ susidūrė motociklo „Yamaha“ judėjimo eismo juostoje; Eismo įvykio metu buvusioje kelio eismo situacijoje motociklo „Yamaha“, važiuojančio didžiausiu leistinu 50 km/h greičiu, stabdymo kelias yra 14,0 m, o sustabdymui reikalingas 29,3 m atstumas. Eismo įvykio metu buvusioje kelio eismo situacijoje motociklo „Yamaha“ važiuojančio apskaičiuotais 87-96 km/h greičiais stabdymo kelias atitinkamai yra 42,3 m ir 51,5 m, o sustabdymui reikalingas 68,9 m ir 80,8 m atstumas; Automobilio „Subaru Outback“, atliekančio kairio posūkio manevrą, įvažiavimo į kelią pradžios momentu, motociklas „Yamaha“ iki susidūrimo vietos buvo nemažesniu kaip 36,3 m atstumu; Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo abiejų jo dalyvių veiksmai. Automobilio „Subaru Outback“ vairuotojas A. P., atlikdamas kairio posūkio manevrą iš šalia esančios stovėjimo aikštelės, nedavė kelio ir sudarė kliūtį keliu iš paskos artėjusiam motociklui „Yamaha“, vairuojamam D. R.. Motociklo „Yamaha“ vairuotojas D. R., važiuodamas vidutiniu apie 87-96 km/h greičiu, viršijo didžiausią leistiną gyvenvietėje 50 km/h greitį, dėl ko neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „Subaru Outback“ (b. t. 1, b. 1. 124-134) ...>), Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. sausio 11 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo konstatuota, kad <... Prieš pat susidūrimą ir susidūrimo su automobiliu „Subaru Outback“ metu, motociklo „Yamaha“ abu ratai jau buvo ant kelio važiuojamosios dangos; Buvusioje kelio eismo situacijoje grėsmė eismo saugumui techniniu požiūriu kilo tuo momentu, kada automobilis „Subaru Outback“ pradėjo įvažinėti iš šalia kelio įrengtos stovėjimo aikštelės į kelią, t. y. į eismo juostą, kuria tuo metu judėjo motociklas „Yamaha“; Tiriamojoje situacijoje, kada automobilis „Subaru Outback“ pradėjo įvažinėti į eismo juostą, kuria tuo metu judėjo motociklas „Yamaha“, ir motociklui būnant 36,3-41,1 m atstumu iki susidūrimo vietos, ir judant maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu, nestabdant ir nekeičiant judėjimo krypties, automobilio „Subaru Outback“ vairuotojas nebūtų spėjęs pasišalinti iš motociklo judėjimo eismo juostos ir sudarytų kliūtį motociklui „Yamaha“ (b. t. 3, b. 1. 121-123) ...>) bei 2023 m. liepos 3 d. eksperimento atlikimo protokolu (kuriuo konstatuota, kad <... Eksperimento metu nustatyta, jog duotoje kelio situacijoje, žiūrint per kairįjį galinio vaizdo veidrodėlį iš automobilio „Subaru Outback“ vairuotojo vietos, pirmasis iš keturių motociklų su motociklininku yra matomas (b. t. 3, b. 1. 173179) …>.). Apeliantų atstovas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog automobilio „Subaru Outback“ vairuotojas prieš įvažiuodamas į važiuojamąją dalį iš stovėjimo aikštelės į šoninį galinio vaizdo veidrodėlį nepažiūrėjo, nors privalėjo tai padaryti, kad įsitikintų, ar atlikti manevrą yra saugu ir, ar nesudarys kliūties apsisukdamas kitiems eismo dalyviams. Taigi, A. P. veika padaryta dėl jo nusikalstamo nerūpestingumo.

6. Apeliaciniame skunde cituojama teismų praktika, kurioje neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina eismo įvykio kilimo sąlyga (pagrindine ar dėsninga sąlyga), o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-297/2009, 2K-95-222/2017, 2K-204-895/2018, 2K-309-699/2018, 2K-141-697/2021). Visais atvejais teismo išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių veiksmų (padarytų pažeidimų) analize (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373-976/2018, 2K-97-976/2020). Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiųjų atstovo vertinimu, tarp automobilio „Subaru Outback“ vairuotojo neteisėtų veiksmų (KET 9, 101, 106 punktų pažeidimų) ir kilusių padarinių – kilusio eismo įvykio, kurio metu motociklo „Yamaha“ vairuotojas žuvo – yra priežastinis ryšys, dėl ko automobilio „Subaru Outback“ vairuotojui kyla atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

7. Apeliantų atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog „<... Pagal UAB „I.“ išvadą labiau tikėtina, kad automobilis būtų spėjęs pasišalinti iš motociklo eismo juostos, jeigu pastarasis važiuotų leistinu greičiu. Tačiau net jeigu vadovautis kaltinamajam mažiau palankia Lietuvos teismo ekspertizės centro išvada ir vertinant kitus byloje esančius įrodymus, galima teigti, kad motociklininkas vis tiek turėjo objektyvią galimybę susidūrimo išvengti...>. UAB „I.“ 2023 m. balandžio 12 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) paneigia Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. sausio 11 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2023 m. liepos 3 d. atlikto eksperimento protokolas, kuriuose nustatytos ir išdėstytos teisingos bei tikros aplinkybės tiek dėl eismo dalyvių greičių, tiek dėl atstumų, tiek dėl stabdymo kelio ir pan. Apeliantų atstovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog „<... Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju net ir važiuodamas ženkliai didesniu nei leistinas greičiu, motociklininkas galėjo išvengti susidūrimo, jeigu savalaikiai reaguotų į „Subaru Outback“ dviprasmišką manevravimą stovėjimo aikštelės ribose...>, kadangi automobilio „Subaru Outback“ vairuotojas, darydamas apsisukimo manevrą, nesilaikė KET 106, 101, 9 punktų reikalavimų. Taip pat nesutinka, kad motociklininkas kelio situacijos nematė, nes važiavo iki pat susidūrimo su automobiliu „Subaru Outback“ ant pakelto rato. Tačiau tai paneigia Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. sausio 11 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, jog prieš pat susidūrimą ir susidūrimo su automobiliu „Subaru Outback“ metu, motociklo „Yamaha“ abu ratai jau buvo ant kelio važiuojamosios dangos. Be to, motociklo „Yamaha“ vairuotojas D. R. važiavo tik tiesiai, esant pakankamai geram matomumui, nelyjant, nesant nei kelio vingių, nei viadukų ir/ar pan., todėl tikrai matė kelią. Taip pat nesutinka, kad <... Šiuo atveju motociklo vairuotojo elgesys kelyje neatitiko protingo ir apdairaus vairuotojo kriterijaus, kas ir nulėmė fatališkų padarinių atsiradimą...>, kadangi būtent automobilio „Subaru Outback“ vairuotojo elgesys neatitiko apdairaus vairuotojo kriterijaus. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad galimybė matyti pirmą motociklą (D. R. vairuojamą „Yamaha“) buvo nustatyta ir atlikto eksperimento metu. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas E. K. (E. K.) patvirtino, kad kai jau sustojo, matė pirmą motociklininką, važiuojantį ant vieno rato ir tuo metu jis buvo maždaug 30-50 metrų atstumu nuo jo automobilio. Tai reiškia, kad automobilio „Subaru Outback“ vairuotojas taip pat turėjo matyti motociklininką. Apeliantų atstovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog <... teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti ir sunkiems padariniams atsirasti buvo motociklo „Yamaha“ vairuotojo D. R. padarytas KET pažeidimas, o būtent: važiavimas motociklu ant vieno rato...>, kadangi eismo įvykis kilo tik dėl A. P. nusikalstamo nerūpestingumo, o, be to, motociklo „Yamaha“ vairuotojas, važiuodamas gatve tiesiai pagrindiniu keliu, turėjo pirmumą A. P. vairuojamo automobilio atžvilgiu, nes pastarasis, prieš sukdamas (apsisukdamas) į kairę, pagal KET 9, 101, 106 punkto reikalavimus privalėjo duoti kelią D. R. vairuojamam motociklui, t. y. nekliudyti važiuoti tiesiai ir nesudaryti kliūties.

8. Atsižvelgiant į visa kas išdėstyta aukščiau, nukentėjusiųjų atstovas tvirtina, kad A. P. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, požymiai, todėl jo atžvilgiu turi būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kartu tenkinant nukentėjusiųjų civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

9. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. sausio 15 d. nuosprendį ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant A. P. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Skirti A. P. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams. Tenkinti nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius.

10. Prokuroro vertinimu, skundžiamas nuosprendis naikintinas, priimant naują, apkaltinamąjį nuosprendį, nes pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padaręs išvadą, kad būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti ir sunkiems padariniams atsirasti buvo tik motociklo vairuotojo D. R. padarytas KET pažeidimas, o būtent: važiavimas motociklu ant vieno rato, iš esmės neanalizavo priežastinio ryšio tarp A. P. padarytų pažeidimų ir D. R. padarytų sužalojimų, sukėlusių pastarojo mirtį, ir dėl to nepagrįstai A. P. išteisino.

11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus skundžiamame nuosprendyje išdėstė detaliai ir nustatė teisingai, jog eismo įvykis buvo sąlygotas abiejų eismo dalyvių – tiek automobilio vairuotojo, tiek motociklo vairuotojo padarytų KET pažeidimų, tačiau pripažindamas, kad teisiniu požiūriu tiesioginė eismo įvykio priežastimi buvo vien tik motociklo vairuotojo D. R. KET pažeidimai, nepagrįstai A. P. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį, visiškai neanalizuodamas nusikaltimo sudėties požymių jo veikoje. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp padaryto KET pažeidimo ir eismo įvykio padarinių, kai šias taisykles pažeidė keli eismo dalyviai. Prokuroras pabrėžia, jog tokiais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, sprendžiant, ar šie pažeidimai buvo susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio pasekmėmis, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir BK 281 straipsnyje numatytų padarinių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228-303/2015, Nr. 2K-134-696/2016, 2K-35-895/2017, 2K-126- 693/2017 ir kt.). Teismų praktikoje pasitaikančius atvejus, kai KET pažeidus keliems eismo dalyviams, teismai priežastinio ryšio klausimą sprendžia vertindami tik vieno iš jų padarytus KET pažeidimus, nenustatant kito eismo dalyvio padarytų pažeidimų įtakos įvykio kilimui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vertino kaip netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2005, Nr. 2K-19/2007). Nors pirmosios instancijos teismas vadovavosi teismų praktika, kurioje akcentuojama, kad visais atvejais teismo išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta visų eismo dalyvių veiksmų analize, tačiau nagrinėjamu atveju šios taisyklės nebuvo laikytasi ir apie priežastinį ryšį spręsta, atsižvelgiant vien tik į motociklo vairuotojo D. R. padarytus KET pažeidimus, paliekant be deramo vertinimo automobilio vairuotojo veiksmus, jų atitikimo KET reikalavimams požiūriu, taip pat visai neskiriant dėmesio priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių nustatymui. Taigi, prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas realiai neanalizavo automobilio vairuotojo A. P. KET 9, 101 ir 106 punktų reikalavimų pažeidimo reikšmės nusikalstamų padarinių atsiradimui. Dėl minėtos priežasties išteisinamasis nuosprendis negali būti laikomas motyvuotu.

12. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių pasekmių, būtina nustatyti, jog kaltininko veika buvo ne tik būtina kilusių pasekmių sąlyga, bet ir šių pasekmių priežastis, t. y. reiškinys, dėl kurio vyksta kitas reiškinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2/2005). Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinas), ar atsitiktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-38/2008). Prokuroro teigimu, nustatant priežastinį ryšį, būtina remtis bylos duomenimis, leidžiančiais spręsti, ar įvykio dalyvis turėtų galimybę išvengti eismo įvykio, jeigu jis nebūtų pažeidęs KET. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog automobilio vairuotojas A. P. pažeidė KET 101 punkto reikalavimus ir A. P., prieš pat keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, jog atlikti manevrą yra saugu, dėl ko, persirikiuodamas iš automobilių stovėjimo vietų į kelio važiuojamąją dalį, sudarė kliūtį ir susidūrė su prieš tai jam iš paskos važiavusiu D. R. vairuojamu motociklu. Taip pat, kad A. P. paskutinį kartą prieš įvykį į šoninį galinio vaizdo veidrodėlį pažiūrėjo tik įvažiuodamas į dešiniau važiuojamosios dalies įrengtą automobilių stovėjimo aikštelę, tuo tarpu vėliau, prieš pat apsisukimo manevro pradžią, jis to nepadarė. Taip pat, kad jei A. P. būtų ėmęsis aptariamų atsargumo veiksmų prieš pat grįžtant į važiuojamąją dalį, tai jis, kaip byloja atlikto eksperimento matomumo riboms nustatyti rezultatai, būtų turėjęs objektyvią galimybę pamatyti pirmąjį motociklą iš jam iš paskos artėjančių motociklų. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog aptariamas A. P. KET pažeidimas ne tik buvo būtinoji pasekmių kilimo sąlyga, bet ir tiesioginiu dėsningu (būtinuoju) priežastiniu ryšiu su kilusiais žalingais padariniais. Nagrinėjamu atveju A. P. KET pažeidimai nebuvo sąlygoti nukentėjusio motociklo vairuotojo KET pažeidimų (leistino greičio viršijimas bei chuliganiškas vairavimas, važiavimas be žibintų), A. P. prieš manevrą turėjo realią galimybę pastebėti pavojų keliančias aplinkybes. A. P. susidariusioje eismo situacijoje realiai galėjo suprasti daromos veikos rizikingumą ir numatyti eismo įvykio su žalingais padariniais kilimo galimybę. Prieš pasukdamas automobilį į stovėjimo aikštelę, jis buvo matęs ir žinojo, kad jam iš paskos keliu atvažiuoja transportas, be to, kaip kiti įvykio vietoje buvę asmenys, turėjo girdėti važiuojančių motociklų motorų skleidžiamą gausmą, tačiau jis, prieš pradedant apsisukimą, neįsitikino savo veiksmų saugumu, lengvabūdiškai tikėdamasis, jog manevrą pavyks atlikti, nesukėlus grėsmės kitiems eismo dalyviams. Tai leidžia daryti išvadą, kad A. P. veikė neatsargiai dėl nusikalstamo pasitikėjimo.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas objektyvaus išvengiamumo kriterijų bei darydamas išvadą dėl D. R. padaryto KET pažeidimo, kaip būtinosios sąlygos eismo įvykiui kilti ir sunkiems padariniams atsirasti, visų pirma neatsižvelgė į tai, kad kliūtis atsirado važiuojamąja kelio dalimi važiuojant motociklo vairuotojui D. R., kuris turėjo pagrindą tikėtis, kad A. P. nepažeis KET 101 punkto reikalavimų. Tuo tarpu vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus, reaguojant į netikėtai kelyje atsiradusią kliūtį, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada šias kliūtis numatytų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-537/2009, 2K-169/2010, 2K-384/2013, 2K-160/2014). Juo labiau, kad automobilio vairuotojo A. P. veiksmai prieš jam atliekant manevrą, kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas, buvo dviprasmiški: įsukęs į automobilių stovėjimo aikštelę, elgėsi neužtikrintai ir į eismo juostą išvažiavo staiga, kas galėtų klaidinti kitus eismo dalyvius. Be to, negali būti vienareikšmiškai vertinama ir pirmosios instancijos teismo akcentuojama aplinkybė, kad analogiškoje prieš pat įvykį susidariusioje eismo situacijoje motociklo vairuotojui D. R. važiuojant leistinu greičiu ir savalaikiai stabdant, jis turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo. Akivaizdu, kad tai atitiktų ekstremalų stabdymą, kuris jau sietinas su akivaizdžiomis grėsmę eismo saugumui keliančiomis eismo situacijomis. Šiuo atveju nukentėjusiojo KET prieštaraujantys veiksmai neturi įtakos pripažįstant A. P. veiksmus tiesiogine ir dėsninga įvykio priežastimi. Teismų praktikoje tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimo pripažinimas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimo, nors ir turėjusio įtakos eismo įvykiui kilti, vertinimas kitaip, yra galimas, kai tik pirmojo pažeidimas pripažįstamas būtina sąlyga eismo įvykiui kilti (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė ar dėsninga sąlyga), o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas. Aptariamu atveju, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo šios teismų praktikos. A. P. padaryti KET pažeidimai buvo dėsningas priežastinis ryšys, susijęs su įvykio kilimu ir jo žalingais padariniais, kadangi susidariusioje eismo situacijoje jis turėjo objektyvią galimybę išvengti įvykio, pasirinkęs kitą, KET reikalavimus atitinkančio, elgesio variantą.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu į apeliacinius skundus civilinis atsakovas ADB „G.“ (toliau – ir civilinis atsakovas) prašo apeliantų atstovo bei prokuroro apeliacinius skundus dalyje dėl civilinių ieškinių priteisimo atmesti ir šioje dalyje palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. sausio 15 d. nuosprendį.

15. Atsiliepime nurodoma, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) įvykio pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-696/2017).

16. Civilinio atsakovo nuomone, pirmiausia byloje turėtų būti įvertinta tai, ar kaltinamasis eismo įvykį sukėlė tyčia, ar dėl neatsargumo. Taip pat svarbu nustatyti, ar po įvykio kaltinamasis iš įvykio vietos nepasišalino, atsakomybės nevengė ir tai yra reikšminga aplinkybė, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis įvykį sukėlė dėl neatsargumo, buvo blaivus. Antra, turėtų būti įvertinta žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti, kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011). Trečia, civilinio atsakovo paskaičiuota suma turi atitikti Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose (patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367) nurodomus neturtinės žalos dydžius. Remiantis šių rekomendacijų 6 punktu, mirties atveju vieno nukentėjusio trečiojo asmens, kuris turi teisę gauti draudimo išmoką dėl patirtos neturtinės žalos, neturtinės žalos orientacinis dydis yra iki 30 MMA (įvykio metu 1 MMA buvo 642 Eur). Ketvirta, turėtų būti atsižvelgta į teismų praktiką. Penkta, teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgtina ir į kiekį asmenų, kurie dėl pažeidimo patyrė neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017). Byloje nustatyta, kad neturtinę žalą dėl įvykio patyrė net keliolika asmenų, todėl, civilinio atsakovo manymu, į tai būtina atsižvelgti, nustatant ieškovų patirtą neturtinę žalą. Remiantis teismų praktika, nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose dėl artimo žmogaus mirties paprastai priteisiama iš viso nuo 10 000 Eur iki 90 000 Eur neturtinės žalos. Priteistinos sumos priklauso nuo CK 6.250 straipsnyje išvardytų kriterijų, taip pat nuo pripažintų nukentėjusiaisiais asmenų kiekio, jų santykio su nukentėjusiuoju. Nustatydamas priteistinos žalos dydžius, teismas vadovaujasi teisingumo ir protingumo principais. Į visus šiuos kriterijus atsižvelgtina nustatant visų civilinių ieškovų neturtinės žalos dydį.

Šalies argumentai

17. Civilinis atsakovas dėl civilinių ieškovų I. R. ir S. R. neturtinės žalos dydžio pažymi, jog nors žuvusiojo D. R. tėvai patyrė neturtinę žalą, tačiau jų nurodoma suma po 20 000 Eur neturtinei žalai kompensuoti vis tik yra per didelė. Remiantis teismų praktika, kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4 344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2 896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui / motinai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017). Byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo teismų praktikoje sutinkamų pavyzdžių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, jog civiliniai ieškovai patyrė daugiau nei po 20 000 Eur neturtinės žalos, kurią civilinis atsakovas sutiktų kompensuoti tik nustačius kaltinamojo atsakomybę dėl 2021 m. liepos 23 d. eismo įvykio.

18. Civilinis atsakovas dėl civilinių ieškovų A. M., G. M., G. R. neturtinės žalos dydžio pažymi, jog nors žuvusiojo D. R. seneliai patyrė neturtinę žalą, tačiau jų nurodomos sumos neturtinei žalai kompensuoti vis tik yra per didelės. Remiantis teismų praktika, kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose žuvusiojo seneliams, netekusiems savo anūkų, vidutiniškai yra priteisiama apie pusė 30 MMA, t. y apie 9000 Eur (Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-593/2021). Byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo teismų praktikoje sutinkamų pavyzdžių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, jog civiliniai ieškovai patyrė daugiau nei po 9 000 Eur neturtinės žalos, kurią civilinis atsakovas sutiktų kompensuoti tik nustačius kaltinamojo atsakomybę dėl 2021 m. liepos 23 d. eismo įvykio.

19. Civilinis atsakovas dėl turtinės žalos (laidojimo, kapavietės tvarkymo ir kt. paslaugų išlaidų) pažymi, jog atlyginamos tik tokios išlaidos, kurios pagal civilinės atsakomybės prievolės prigimtį buvo būtinos, priverstinės ir protingos. Civilinio atsakovo vertinimu, 12 151,96 Eur išlaidos laidojimui ir kapavietės sutvarkymui, civilinės atsakomybės kontekste, nebuvo būtinos, priverstinės ir protingos. Remiantis teismų praktika, atlyginant laidojimo išlaidas turi būti vadovaujamasi protingumo kriterijumi ir atlyginamos tik vidutinės (įprastos) kapavietės sutvarkymo išlaidos. Tokio atlyginimo dydis turi būti adekvatus, teisingas ir protingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-489/2017). Paprastai priteisimos daug mažesnės sumos laidojimui ir kapavietės sutvarkymui (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-523-211/2018). Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, matyti, kad priteisiamos sumos svyruoja nuo 1 500 Eur iki 2 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146-895/2018, 2K-117-719/2018). Nagrinėjamu atveju iš pateiktos nuotraukos matyti, kad kapas skirtas dviem asmenims, todėl atlygintinų išlaidų už vis kapavietės apdailą suma turėtų būti mažinama. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, civilinis atsakovas už kapavietės sutvarkymą ir antkapį sutiktų atlyginti 5 080 Eur sumą, bet ne 6 600 Eur sumą.

Šalies argumentai

20. Civilinis atsakovas nesutinka atlyginti: 2 050 Eur išlaidų už žuvusiojo laidojimą ir šarvojimą, 1 500 Eur ir 966 Eur išlaidų už gedulingus pietus ir 141,39 Eur dalyvių priėmimą, 110 Eur išlaidų už gedulingas gėlių kompozicijas ceremonijai, 25 Eur išlaidų už gėlių kompozicijas kapavietei, 108,98 Eur išlaidų už vaistus, 300,59 Eur išlaidų už kapavietės tvarkymą ir priežiūrą, kadangi civiliniam atsakovui nebuvo pateikti duomenys, kurie patvirtintų šias išlaidas. Civilinio atsakovo vertinimu, nors ieškinyje pateikiamos išlaidų už dvejus gedulingus pietus sumos, tačiau civilinis atsakovas atlygina tik būtinąsias ir priverstines išlaidas – tik už laidojimo metu gedulingus pietus. Civilinis atsakovas pažymi, jog gavus visus dokumentus, kurie patvirtins pirmiau nurodytas išlaidas, bus galima vertintų šių išlaidų pagrįstumą.

21. Civilinio atsakovo vertinimu, bylinėjimo išlaidos, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, pripažintinos proceso išlaidomis. Proceso išlaidos gali būti išieškomos tik iš pripažinto kaltu asmens. Proceso dalyviai turi teisę prašyti, kad teismas bylinėjimosi išlaidas pripažintų proceso išlaidomis ir jos būtų priteistos iš kaltinamojo.

22. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis S. R., nukentėjusiųjų I. R. ir S. R. atstovas advokatas Saulius Kibilda bei prokuroras prašė apeliacinius skundus tenkinti, išteisintasis A. P. bei jo gynėja advokatė Galina Kardanovskaja prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nukentėjusiųjų I. R. ir S. R. atstovo advokato Sauliaus Kibildos bei Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro Lino Gružo apeliaciniai skundai atmestini

23. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022).

24. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ši baudžiamojo proceso įstatymo norma nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, esminiu pažeidimu pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022, 2K-10-628/2023 ir kt.). Pažymėtina, kad teismas turi išskirtinę kompetenciją spręsti, kokios išvados darytinos remiantis byloje esančiais įrodymais. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

25. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, patikrinusi prokuroro bei nukentėjusiųjų skundų argumentus, išanalizavusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, iš naujo įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus ir jų visumą įvertino tinkamai, todėl, spręsdamas, kad būtinąja sąlyga eismo įvykiui kilti buvo ne A. P. padaryti Kelių eismo reikalavimų pažeidimai, bet motociklo vairuotojo D. R. padarytas Kelių eismo reikalavimo pažeidimas, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai A. P. išteisino dėl kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

26. Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Pripažįstant asmenį kaltu pagal baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių visumą. Šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką, jos padarinius, bet ir jų priežastinį ryšį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir, ar šie eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017).

27. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad abu eismo dalyviai, tiek išteisintasis automobilio „Subaru Outback“ vairuotojas A. P., tiek motociklo Yamaha vairuotojas D. R. atliko KET reikalavimus pažeidžiančius veiksmus, kurie sukėlė grėsmę eismo saugumui ir turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Teismas pripažino, kad A. P., vairuodamas automobilį „Subaru Outback“, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, ties (duomenys neskelbtini) pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo apsisukimo manevrą ne sankryžoje iš dešinėje pusėje esančių automobilių stovėjimo vietų, iš anksto nepasitraukęs prie važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti (duomenys neskelbtini) kryptimi, kairiojo krašto, nedavė kelio ir sudarė kliūtį iš paskos ta pačia kryptimi važiavusiam motociklui Yamaha, tuo pažeisdamas KET 9, 101 ir 106 punktų reikalavimus. Tuo pačiu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Yamaha vairuotojas D. R. važiavo maksimalų leistiną 50 km/h greitį viršijančiu apie 87-96 km/h greičiu, ant vieno rato, o automobiliui „Subaru Outback“ sudarius jam kliūtį, motociklo nestabdė, taip pat kliūties neapvažiavo, tuo nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių 9, 127, 128 ir 129 punktų reikalavimų. Dėl šių teismo nustatytų aplinkybių ginčo byloje nėra.

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad, kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje, jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje nurodyti padariniai, nebūtų įvykęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-17-489/2024). Pagal teismų praktiką, priežastinio ryšio nustatymas paprastai apima būtinosios padarinių kilimo sąlygos ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų buvusios pažeistos KET, t. y. pašalinant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-155-511/2017, 2K-7-1-693/2018).

29. Būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti nustatoma tada, kai konstatuojamos aplinkybės, kurioms esant sukuriama eismo dalyvių veiksmais pavojinga žmonėms ir jų turtui, aplinkai eismo situacija, kurioje eismo dalyvis galėjo išvengti eismo įvykio, tačiau dėl padarytų KET pažeidimų jo neišvengė. Ši taisyklė taikoma naudojantis atmetimo principu, kai, paeiliui vertinant ir atmetant kiekvieno iš eismo dalyvių veiksmus, žiūrima, ar, paeiliui atmetus vieno eismo dalyvio veiksmus, pavojinga veika tęsiasi ir ar dėl jos padariniai vis tiek būtų kilę. Jeigu atsakoma neigiamai, vadinasi, KET pažeidusio asmens veiksmai nebuvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Analogiškai tikrinami kito KET pažeidėjo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-17-489/2024). Teismų praktikoje dažniausiai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina sąlyga eismo įvykiui kilti, o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65-719/2024, 2K-38/2008, 2K-297/2009). Visais atvejais teismo išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų analize (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-325-942/2017, 2K-65-719/2024).

30. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinių skundų motyvais, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės neanalizavo priežastinio ryšio tarp išteisintojo padarytų pažeidimų ir kilusių padarinių. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad tiek A. P., tiek D. R. padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo išanalizuoti ir itin išsamiai aptarti. Teismas taip pat konstatavo, jog nekelia abejonių aplinkybė, kad, jeigu automobilis nebūtų sudaręs kliūties motociklui, pastarasis neatsitrenktų į automobilį ir saugiai nuvažiuotų toliau, nepaisant motociklo vairuotojo visų padarytų šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tačiau būtinąja sąlyga eismo įvykiui kilti ir sunkiems padariniams atsirasti buvo pripažinti ne išteisintojo A. P. padaryti KET pažeidimai, bet motociklo vairuotojo D. R. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, o būtent važiavimas motociklu ant vieno rato. Ši teismo išvada yra tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų analize, įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, nesutikti su ja teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, būtinuoju priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis yra susijęs ir kitas D. R. padarytas KET pažeidimas – nustatyto leistino greičio viršijimas.

31. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo abiejų jo dalyvių veiksmai – automobilio „Subaru Outback“ vairuotojas A. P., atlikdamas kairio posūkio manevrą iš šalia esančios stovėjimo aikštelės, nedavė kelio ir sudarė kliūtį, keliu iš paskos artėjusiam motociklui Yamaha, vairuojamam D. R., motociklo Yamaha vairuotojas D. R. važiuodamas vidutiniu apie 87-96 km/h greičiu viršijo didžiausią leistiną gyvenvietėje 50 km/h greitį, dėl ko neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu Subaru Outback. Automobilis „Subaru Outback“ ir motociklas Yamaha susidūrė motociklo Yamaha judėjimo eismo juostoje, o automobilio „Subaru Outback“, atliekančio kairio posūkio manevrą, įvažiavimo į kelią pradžios momentu, motociklas Yamaha iki susidūrimo vietos buvo ne mažesniu, kaip 36,3 m atstumu. Jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje motociklo Yamaha vairuotojas būtų važiavęs didžiausiu leistinu 50 km/h greičiu ir laiku stabdęs savo vairuojamą transporto priemonę, jis būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „Subaru Outback“. Iš šios išvados, byloje esančių vaizdo įrašų taip pat matyti, kad automobilio „Subaru Outback“ vairuotojas važiavo per šalia kelio įrengtas stovėjimo vietas rodydamas kairiojo posūkio signalą, kuris akivaizdu turėjo būti matomas už jo važiuojančioms transporto priemonėms. Be to, kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, „Subaru Outback“ vairuotojo manevravimas stovėjimo vietose buvo dviprasmiškas (rodė posūkio signalą, po to jį išjungė, pavažiavo kelis metrus, po to vėl įjungė posūkio signalą, stabdė automobilį, po to vėl pradėjo didinti greitį), todėl iš paskos važiuojantis vairuotojas turėjo būti dėmesingas, stebėti manevruoti besiruošiančio vairuotojo veiksmus ir iškilus grėsmei kelyje, į ją reaguoti lėtindamas greitį, sustabdydamas transporto priemonę ar apvažiuodamas kliūtį. Nors iš byloje surinktų duomenų nėra galimybės tiksliai nustatyti kuriuo metu D. R. pradėjo važiuoti ant galinio motociklo rato, tačiau iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvados aprašomosios dalies matyti, kad būdamas 41,1 metro atstumu nuo susidūrimo vietos D. R. jau važiavo ant vieno motociklo rato. Tokiu būdu motociklo vairuotojas važiavo iki pat susidūrimo su automobiliu „Subaru Outback“ ir tik prieš pat susidūrimą ir susidūrimo su minėtu automobiliu metu, motociklo abu ratai jau buvo ant kelio važiuojamosios dangos (Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. sausio 11 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, teismo ekspertai nustatė, kad motociklo greitis tiek iki susidūrimo, tiek ir susidūrimo metu buvo apie 87-96 km/h. Taigi automobiliui „Subaru Outback“ pradėjus įvažinėti į motociklo eismo juostą, tokiu būdu sudarant kliūtį motociklininkui, motociklo vairuotojas į tai nereagavo, greičio nesulėtino, kliūties neapvažiavo, nes, žymiai viršydamas leistiną greitį ir važiuodamas ant vieno rato, prarado galimybę tiek matyti kelią, tiek ir reaguoti į atsiradusią kliūtį, motociklą stabdydamas ar keisdamas jo važiavimo kryptį.

32. Svarbu ir tai, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog automobilio „Subaru Outback“, atliekančio kairio posūkio manevrą, įvažiavimo į kelią pradžios momentu, motociklas Yamaha iki susidūrimo vietos buvo ne mažesniu, kaip 36,3 m atstumu, motociklo Yamaha, važiuojančio didžiausiu leistinu 50 km/h greičiu, stabdymo kelias yra 14 m, o sustabdymui reikalingas 29,3 m atstumas, todėl, jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje motociklo Yamaha vairuotojas būtų važiavęs didžiausiu leistinu 50 km/h greičiu ir laiku stabdęs savo vairuojamą transporto priemonę, jis būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „Subaru Outback“. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įvertinus kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, parametrus, motociklo Yamaha vairuotojas, važiuodamas leistinu greičiu, abiem ratais, turėjo galimybę saugiai apvažiuoti atsiradusią kliūtį (eismo įvykio apžiūros metu nustatyta, kad vienos eismo juostos plotis yra 4,60 m, šalia važiuojamosios dalies įrengtų stovėjimo vietų plotis yra 3,20 m, kur tuo metu jokių kitų transporto priemonių nebuvo).

33. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad, automobilis „Subaru Outback“ iki susidūrimo važiavo vidutiniu apie 12-13 km/h greičiu, o susidūrimo metu – apie 7 km/h greičiu. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. sausio 11 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad buvusioje kelio eismo situacijoje, kada automobilis „Subaru Outback“ pradėjo įvažinėti į eismo juostą, kuria tuo metu judėjo motociklas „Yamaha“, ir motociklui būnant 36,3-41,1 m atstumu iki susidūrimo vietos ir judant maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu nestabdant ir nekeičiant judėjimo krypties automobilio „Subaru Outback“ vairuotojas (judėdamas pastoviu susidūrimo metu nustatytu 7 km/h greičiu) nebūtų spėjęs pasišalinti iš motociklo judėjimo eismo juostos ir sudarytų kliūtį motociklui „Yamaha“. UAB „I.“ pateiktoje 2023 m. balandžio 12 d. konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad prieš pat susidūrimą “Subaru Outback“ vairuotojas judėjo apie 10 km/h (9,86 km/h) greičiu, todėl techniniu požiūriu vertintina, jog automobilio „Subaru Outback“ vairuotojas apsisukant ties buvusio eismo įvykio vieta, nebūtų sudaręs kliūties motociklo vairuotojui, jei šis būtų važiavęs neviršijant leistino (50 km/h) greičio. Šios išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, jog daugiausia tikėtina, jog, jei motociklo vairuotojas prieš pat tiriamąjį eismo įvykį būtų važiavęs ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, susidūrimas nebūtų įvykęs, nes automobilis galėjo būti visiškai pasišalinęs iš motociklo judėjimo koridoriaus saugiu šoniniu intervalu arba mažiau tikėtina, kad galėjo būti įvykęs liestinis motociklo vairo kairės rankenos kontaktas su automobilio „Subaru Outback“ galine kaire dalimi. Taigi, Lietuvos teismo ekspertizės centro ir UAB „I.“ išvadose yra nurodytas skirtingas automobilio judėjimo greitis, kas turi įtakos vertinant automobilio galimybę pasišalinti iš motociklo judėjimo juostos nesudarant jam kliūties. Teisme apklaustas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas H. V. paaiškino, kad toks greičio skirtumas yra galimas ir yra nulemtas eismo įvykio situacijos modeliavimo. Be to, iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. sausio 11 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ekspertai skaičiavimus atliko vertindami automobilio judėjimo greitį susidūrimo su motociklu metu (7 km/h), o ne ekspertų nustatytą „Subaru Outback“ važiavimo greitį iki susidūrimo (12-13 km/h). Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamojo (šiuo atveju – išteisintojo) naudai, matyti, jog duomenų, vienareikšmiškai patvirtinančių, kad motociklo vairuotojui neviršijant leistino greičio, nestabdant motociklo ir nekeičiant važiavimo krypties, eismo įvykis vis tiek būtų įvykęs, nėra.

34. Taigi apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti ir sunkiems padariniams atsirasti buvo motociklo Yamaha vairuotojo D. R. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Jei motociklo vairuotojas nebūtų pažeidęs KET reikalavimų, viršijęs leistino greičio, važiavęs ant vieno rato, nebūtų buvę pagrindo konstatuoti, kad ir išteisintasis pažeidė KET reikalavimus. Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, tai reiškia, kad išteisintojo padaryti KET pažeidimai buvo sąlygoti nukentėjusiojo (šiuo atveju žuvusiojo – D. R.) daromų KET pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-719/2024).

35. Teisėjų kolegija išteisintojo veikoje nenustačiusi vieno iš būtinojo nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymio, A. P. kaltės klausimo nenagrinėja, dėl jo bei su juo susijusių apeliacinių skundų argumentų nepasisako. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje surinktų duomenų negalima daryti neabejotinos išvados, jog A. P. pastebėjęs atvažiuojančius motociklus (pagal išteisintojo parodymus buvusius apie 142 metrų atstumu), objektyviai galėjo įvertinti itin didelį nukentėjusiojo vairuojamo motociklo greitį (iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) akto matyti, kad 30,5 metro jis nuvažiavo per 1,260-1,220 sekundės) ir nuspręsti, kad daryti manevrą į kairę bus nesaugu.

Dėl atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

36. Nukentėjusiųjų I. R. ir S. R. atstovas nurodė apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prašė iš A. P. nukentėjusiesiems priteisti ir advokato teisinės pagalbos išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 106 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdama į aplinkybę, kad A. P. pirmosios instancijos teismo buvo išteisintas, apeliacinis procesas vyko pagal prokuroro ir nukentėjusiųjų I. R. ir S. R. atstovo advokato Sauliaus Kibildos apeliacinius skundus, kurie šia nutartimi atmetami, sprendžia, kad nukentėjusiųjų I. R. ir S. R. patirtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš A. P. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

I. R. ir S. R. atstovo advokato Sauliaus Kibildos bei Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro Lino Gružo apeliacinius skundus atmesti.

Nukentėjusiesiems I. R. ir S. R. išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti, nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Ieva Gavelytė-KalytienėSonata Raupėnaitė-LekarauskienėNijolė Žimkienė