Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis, 1-12-419/2024

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-01-15
Bylos Nr.: 1-12-419/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-24917-2021-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Viktor Voicechovski
Nukentėjusysis: I. R., S. R., G. M., A. M., G. R.
Kaltinamasis: A. P.
Advokatai: Saulius Kibilda

Kategorijos

1.2.25.4.2.4Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio žuvo žmogus (BK 281 str. 5 d.)
2.1.15.3.3.3Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu (BPK 115 str. ir kt str.)
2.3.6.4.4Išteisinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 305-307 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-12-419/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24917-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.4; 2.1.15.3.3.3; 2.3.6.4.4 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 15 d.Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski,sekretoriaujant Rimantei Jurgienei,vertėjaujant Oliai Lebed, Maženai Andruškevič, Oksanai Tereščenko,dalyvaujant prokurorui Sergejui Korotčenkai,

nukentėjusiesiems I. R., S. R., G. M., A. M., G. R., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Sauliui Kibildai,

kaltinamajam A. P., jo gynėjai advokatei Galinai Kardanovskajai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. P. kaltinamas tuo, kad 2021 m. liepos 23 d. apie 21.59 val. Šalčininkų r., Baltojoje Vokėje, vairuodamas automobilį Subaru Outback, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Vilniaus g. link Vilniaus miesto. Būdamas neatidus ir neatsargus, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, ties Vilniaus g. pastatu Nr. 15, pradėjo apsisukimo manevrą ne sankryžoje iš dešinėje pusėje esančių automobilių stovėjimo vietų, iš anksto nepasitraukęs prie važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti Vilniaus miesto kryptimi, kairiojo krašto, nedavė kelio ir sudarė kliūtį iš paskos ta pačia kryptimi važiavusiam motociklui Yamaha (be valstybinio registracijos numerio), vairuojamam D. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalotas motociklo vairuotojas D. R., kuris dėl patirtų sužalojimų eismo įvykio vietoje žuvo. Šiais savo veiksmais A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 106 punktų reikalavimus.

I. Byloje apklaustų asmenų parodymai ir rašytiniai įrodymai

2. Kaltinamasis A. P. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad labai gailisi, kad atsitiko toks įvykis, labai užjaučia nukentėjusiuosius, bet kaltu savęs nelaiko. 2021-07-23 apie 22.00 val. išvažiavo iš namų (duomenys neskelbtini) link Baltosios Vokės. Norėjo pasitikti žmoną iš darbo, ji dirbo (duomenys neskelbtini). Įvažiavimo į piceriją nėra, automobiliai sustoja Vilniaus gatvėje. Artimiausias posūkis į kairę yra už įvykio vietos. Važiavo Baltojoje Vokėje Vilniaus gatve Vilniaus kryptimi, leistinu greičiu, ketino apsisukti ten, kur iš abiejų gatvės pusių yra stovėjimo vietos. Priešpriešais važiavo automobilis, turėjo jį praleisti. Toje vietoje, kur reikėjo apsisukti, parkavimo vietos buvo tik iš vienos pusės. Jo automobilio apsisukimo diametras yra apytiksliai 11 m, toje vietoje vienos eismo juostos plotis nedaugiau 5 metrų. Pradėdamas apsisukimo manevrą pasuko vairą dešiniau, kad apsisukimo radiusas būtų pakankamas ir galėtų apsisukti per vieną kartą. Jam reikėjo apsisukti, kad pasiimti žmoną ir važiuoti atgal. Prieš apsisukdamas rodė kairiojo posūkio signalą, pasižiūrėjo į kairės pusės šoninio vaizdo veidrodėlį ir maždaug 150 m atstumu, prie ambulatorijos matė ryškią vieno žibinto šviesą ir šalia jos neryškius siluetus, visus maždaug vienodu atstumu. Iš šviečiančio žibinto suprato, kad tai motociklas. Pagal tuos siluetus nesuprato, kad tai irgi motociklininkai. Tuomet buvo sutemos, gatvė dar nebuvo apšviesta, saulė jau buvo nusileidusi. Gatvės apšvietimas buvo įjungtas tik tuomet, kai atvažiavo policija. Paprastai kaimuose vasarą gatvių apšvietimas apskritai nėra įjungiamas. Tą kartą buvo įjungtas seniūnijos iniciatyva. Pravažiavus dar kelis metrus pradėjo apsisukimą. Motociklininką pamatė judėdamas, įvertino iki jo esantį atstumą (maždaug 150 m), suprato, kad spės apsisukti. Jeigu miesto ribose leistinas greitis yra 50 km/val., tai 150 m atstumas yra pakankamas apsisukimo manevrui. Kai mašina kirto eismo juostas skiriančią liniją, automobilio priekis jau buvo priešpriešinėje eismo juostoje, pajuto stiprų smūgį. Nuo apsisukimo pradžios iki susidūrimo praėjo keletas sekundžių. Prieš apsisukdamas buvo dėmesingas ir atsargus, suprato, kad jeigu apsisuks pagal didesnį diametrą, greičiau atlaisvins eismo juostą, kad manevras būtų saugus, todėl nesijaučia kaltas dėl susidūrimo. Kai pradėjo sukti į kairę, jau į šoninį veidrodėlį nežiūrėjo, kadangi galinio vaizdo tuomet jau nesimato. Į veidrodėlį žiūrėjo prieš apsisukimo pradžią. Motociklininkai buvo dideliu atstumu, bet jie ženkliai viršijo greitį. Motociklininko, kuris į jį atsitrenkė nematė. Nuo smūgio automobilis sustojo, išbyrėjo šoninių langų stiklai. Jis sustojo tokioje padėtyje, kaip užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 34). Pats sužalojimų nepatyrė, bet kelias minutes buvo šoko būsenoje. Vėliau pabandė atidaryti vairuotojo dureles, bet jos neatsidarė. Pasižiūrėjęs pro langą, pamatė prie durų gulintį motociklą. Iš karto pradėjo rinktis žmonės, priėjo prie automobilio. Suprato, kad iš kitos automobilio pusės guli žmogus. Žmonės iškvietė greitąją pagalbą, bandė suteikti nukentėjusiajam pirmąją pagalbą. Pats išlipo pro keleivio pusės dureles, siūlė savo pagalbą. Visą laiką buvo likęs toje vietoje. Policija patikrino jo blaivumą, buvo blaivus. Greitoji atvažiavo maždaug po 40 minučių. Teisę vairuoti transporto priemonę turėjo, vairavimo stažas – daugiau kaip 20 metų. Automobilis, kurį jis vairavo priklauso jam, vairavo jį nuo 2018 metų. Anksčiau buvo pakliuvęs į eismo įvykį, bet ne dėl savo kaltės. Po susidūrimo ir iki policijos atvykimo automobilis nebuvo judinamas. Po susidūrimo kitų motociklininkų nematė. Kiek jam yra žinoma jie pasišalino iš eismo įvykio vietos. Iki apsisukimo važiavo maždaug 20 km/val., o apsisukimo metu – apie 10 km/val. Toje vietoje apsisukimas nėra draudžiamas, kelias pažymėtas brūkšnine linija, kurioje vietoje prasideda ištisinė linija nežino. Toje vietoje anksčiau nebuvo apsisukinėjęs. Vairuodamas turi nešioti akinius. Jam (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo su akiniais. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis buvo apklausiamas ir jiems paaiškino, kad motociklininką matė maždaug prie ambulatorijos. Policininkai klausė, ar jis dėl to tikras, nes iki jos maždaug 150 m atstumas. Nesutinka su civiliniu ieškiniu. Automobilis buvo apdraustas. Pats pranešė draudimo bendrovei apie įvykį. Su žuvusiojo tėvais po įvykio nebendravo. Buvo atėjęs pas jo senelius, kad paaiškintų situaciją ir išreikštų užuojautą. Jų neatsiprašė, nes nelaikė savęs kaltu.

Motyvuojamoji dalis

3. Kaltinamasis patvirtino savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu tikrinant juos vietoje (1 t., b. l. 160-166).

4. 2021-07-23 alkoholio kiekio matuokliu Drager 7510 ARJK 0075, patikros Nr. 1486785, patikrinus A. P. blaivumą, nustatyta, kad jis blaivus (0,00 promilių) (1 t., b. l. 58).

5. Nukentėjusysis S. R. parodė, kad žuvusysis yra jo sūnus. Paskambino žmonos tėvas ir pasakė, kad nėra D.. Tuomet su žmona atvažiavo į Baltąją Vokę. Įvykio vietoje pamatė policiją, gulintį sūnų. Tą dieną jis buvo Baltojoje Vokėje, nes gyveno pas senelius (duomenys neskelbtini), važinėjo į (duomenys neskelbtini) į darbą, o Baltojoje Vokėje važinėjo su motociklu. Motociklas buvo jo. Tas motociklas nėra registruojamas. Prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Turtinė žala tai laidojimo išlaidos, išlaidos paminklui, gedulingi pietūs po 30 dienų. Tai buvo jo vienintelis sūnus. Santykiai su sūnumi buvo artimi. Teisė vairuoti jam buvo atima dėl to, kad buvo suremontavęs automobilį ir išvažiavo jį patikrinti, tuomet viršijo greitį. Po to teisė vairuoti jam buvo grąžinta. Jo nuomone, motociklu sūnus važinėjo gerai. Tuo motociklu jis važinėjo tik dienos metu, nes motociklas neturėjo stop žibinto, visada važinėjo prie pat namų. Pagal KET prieš apsisukdamas vairuotojas turi visus praleisti. Dėl motociklo greičio viršijimo neturi komentarų. Nežino, ar motociklo priekinis žibintas veikė įvykio metu.

6. Nukentėjusioji I. R. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), 2021-07-23 vakare buvo nuėjusi miegoti. Po 22.00 val. paskambino K. L., sūnaus mergina, ir pasakė greitai važiuoti į Baltąją Vokę, nes D. R. susidūrė su automobiliu ir negali sūnaus atgaivinti. Tuomet su vyru greitai atvažiavo į įvykio vietą, sūnus gulėjo ant žemės. Vietoje buvo greitoji pagalba, bet sūnaus atgaivinti nepavyko. (duomenys neskelbtini) gyvena jos tėvai. Po kariuomenės sūnus gyveno pas senelius. Neprisimena kada sūnus nusipirko motociklą. Jis paprastai važinėdavo miško keliais, kaip jis atsidūrė gatvėje, nežino. Vaizdo įrašo nematė. Nežino su kuo jis važinėjo tą dieną. Prašė tenkinti ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos. Su sūnumi siejo labai artimas ryšys. Iki šiol jai sutrikęs miegas, negali net prisiliesti prie sūnaus daiktų. Vairuotojas nebuvo atėjęs nei pas ją, nei pas vyrą, buvo atėjęs tik pas jos tėvus. Vairuotojas jų neatsiprašė. Pas tėvus jis buvo atvykęs su žmona ir sūnumi. Sakė, kad labai gailisi, kad nepasižiūrėjo į veidrodėlį.

7. Nukentėjusysis G. M. parodė, kad D. R. buvo jo anūkas. Pas juos kaime iš tikrųjų apšvietimas nedega. Bet Baltojoje Vokėje tuo metu apšvietimo nereikėjo. Prieš 22.00 val. išėjo pašerti šuns, grįžęs rado praleistą skambutį. Perskambino, tuomet jam pasakė, kad jo anūkas žuvo. Su žmona nuvažiavo į įvykio vietą. Ten buvo bandoma gaivinti anūką. Anūkas nuolat gyveno pas jį grįžęs iš kariuomenės. Tą vakarą matė anūką. 21.00 val. jis grįžo namo, pasakė, kad padėjo A. suremontuoti motociklą ir pasakė, kad truputį pasivažinės. Motociklu išvažiavo iš kiemo ir daugiau jo nebematė. Maždaug po valandos sužinojo, kad jis žuvo. Prašo priteisti neturtinę žalą, nes dabar nuolat vartoja raminamuosius vaistus, po įvykio pašlijo jo sveikata.

8. Nukentėjusioji A. M. parodė, kad D. R. buvo jos anūkas. A. P. su žmona atėjo kitą dieną pas juos, vyras pradėjo aiškintis kaip jis taip galėjo padaryti. Jis verkė. Jis pradėjo pats aiškinti, kad jis praleido mašiną, važiuojančią iš Vilniaus pusės, o kai pradėjo sukti, į veidrodį nepažiūrėjo. Jis nuolat sakė, kad jis kaltas, kad nepažiūrėjo į tą veidrodį. Tą dieną anūkas buvo atvažiavęs iš darbo, pavalgė, išvažiavo pas draugą suremontuoti motociklo ir vėliau išvažiavo pasivažinėti su motociklu. Išvažiavęs nebegrįžo. Kaltinamasis nesiūlė atlyginti žalos. Jai ir vyrui depresija, sutriko miegas, iki šiol bendrauja su psichologais, vartoja vaistus.

9. Nukentėjusioji G. R. parodė, kad D. R. buvo jos anūkas. Įvykio nematė. Prašė priteisti neturtinę žalą, nes ji turi būti atlyginta, kadangi žuvo anūkas. Dažnai bendravo su anūku, jis užbėgdavo pas ją po mokyklos, kai gyveno (duomenys neskelbtini), dovanodavo gėlių. Jai skauda kojas, miegoti negali. Neturi žodžių aprašyti savo būseną po anūko žūties.

10. Liudytoja A. K. parodė, kad kaltinamojo ir žuvusiojo nepažinojo. Kartu su vyru važiavo iš Vilniaus pusės link Žagarinės kaimo. Buvo ne šviesu, bet ir ne tamsu. Vairavo vyras, pati sėdėjo priekyje keleivio vietoje. Privažiavo prie kiosko, sustojo, norėjo eiti į parduotuvę. Sėdėdami mašinoje matė, kad motociklas lėkė dideliu greičiu. Jį pamatė jau maždaug kai jis buvo 2 m atstumu nuo jų. Iš tolo motociklininko nematė, nes į kelią žiūrėjo ne visą laiką, kalbėjo su vyru. Kol jie su vyru važiavo, motociklo nematė, tik girdėjo garsus. Matė, kad tas vaikinas atsistojo ant vieno rato, tuomet buvo maždaug 2 m atstumas iki jų. Kiek matė motociklą, jis tiek važiavo ant vieno rato. Matė kaip kitas automobilis rodė kairįjį posūkį, praleido juos, matė, kad jis norėjo išvažinėti. Automobilis, kuris rodė posūkį, stovėjo stovėjimo aikštelėje. Nematė kada jis pradėjo judėti. Tas motociklas lėkė dideliu greičiu ant vieno rato be šviesos. Tuomet išgirdo, kad jis atsitrenkė į mašiną. Vizualiai matėsi, kad motociklo greitis buvo didelis. Matė, kad jis buvo be šviesos. Tuo motociklu negalima važinėti keliais, tik miške. Motociklininkai pravažiavo, o tas važiavo paskutinis ir atsitrenkė į automobilį. Šiuo metu gali tiksliai įvykio aplinkybių neatsiminti. Kitų motociklininkų nematė, tik juos girdėjo, todėl negali pasakyti, ar jie važiavo prieš tą motociklininką, ar už jo. Neatsimena kaip šią aplinkybę pasakojo tyrėjui. Matė įvykio vaizdo įrašus, rodė seniūno sūnus. Aiškina aplinkybes taip, kaip matė pati. Vaizdo įrašą matė maždaug po pusmečio nuo įvykio. Susidūrimo vieta buvo už jų automobilio, todėl susidūrimo momento nematė, tik girdėjo. Iš karto iššoko iš automobilio, kvietė greitąją, vyras bandė gaivinti vaikiną. Neatsimena, ar automobilis po susidūrimo buvo patrauktas iš tos vietos.

10.1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta tvarka pagarsinti liudytojos A. K. parodymai: „2021-07-23, Šalčininkų r., Baltojoje Vokėje, ji kartu su savo vyru jų automobiliu Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Vilniaus gatve nuo Vilniaus miesto pusės. Minėtu laiku jau buvo pradėję temti, gatvės apšvietimo žibintai dar nebuvo įjungti, matomumas buvo prastas, be kritulių, kelio danga - sausas asfaltas. Privažiuojant piceriją ir gėlių kioską, jos vyras automobilį sustabdė dešinėje pusėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Kitoje kelio pusėje, prie kito gėlių kiosko stovėjo automobilis Subaru ir laukė, kada galės apsisukti. Kai jie sustojo, iš Rūdninkų pusės Vilniaus gatve link Vilniaus miesto pusės pralėkė du ar trys motociklai. Ji vyrui pasakė „žiūrėk, kokiu dideliu greičiu pralėkė“. Ar minėti motociklai buvo su įjungtais žibintais, neįsidėmėjo. Pravažiavus minėtiems motociklams, automobilis Subaru pradėjo apsisukimo link Rūdninkų manevrą. Staiga ji išgirdo smūgio garsą. Atsisukusi pamatė, kad į minėtą Subaru automobilį atsitrenkė motociklas, kuris atvažiavo nuo Rūdninkų pusės. Atsitrenkusio motociklo ji nematė, tik girdėjo motociklo garsą, suprato, kad motociklo greitis buvo didelis. Po smūgio ji ir jos vyras nuėjo į eismo įvykio vietą. Matė, kad motociklas buvo atsitrenkęs ir likęs automobilio Subaru vairuotojo pusėje, o motociklo vairuotojas buvo kitoje automobilio Subaru pusėje. Motociklo vairuotojas vieną kartą giliai įkvėpė ir daugiau jau gyvybės ženklų neberodė. Tada ji paskambino ir iškvietė GMP bei pranešė apie eismo įvykį. Greitosios medicinos pagalbos darbuotoja paaiškino, kaip reikia gaivinti žmogų, ir jos vyras gaivino motociklo vairuotoją iki atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Automobilio Subaru vairuotojas sėdėjo savo automobilyje, matėsi, jog šis buvo šoko būsenoje. Maždaug po 10-12 min. automobilio Subaru vairuotojas iš savo automobilio išlipo. GMP į eismo įvykio vietą atvyko maždaug per 35 min. Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai irgi bandė gaivinti motociklininką, tačiau nepavyko. Policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko iš karto po greitosios medicinos pagalbos atvykimo. Eismo įvykio vietoje yra įrengtos vaizdo kameros, kurios priklauso Baltosios Vokės seniūnijai. Jos vyras matė ir jai sakė, kad motociklas pralėkė labai dideliu greičiu, nes buvo labai smarkus smūgis. Vyras matė, kad minėtas motociklas važiavo be įjungto šviesos žibinto ir ant galinio rato, t. y. priekinis motociklo ratas buvo pakilęs nuo asfalto. Motociklininkas buvo su šalmu ir pirštinėmis, daugiau motociklininko apsaugų nematė“ (1 t., b. l. 89-90).

10.2. Pagarsinus parodymus liudytoja A. K. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, praėjus dviem metams gali visko neatsiminti, tikslo meluoti neturi.

11. Liudytojas E. K. parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo nepažinojo. Važiavo iš Vilniaus pusės, vairavo automobilį, šalia sėdėjo žmona. Neatsimena, ar dar kartu su jais kas nors važiavo. Matomumas buvo blogas, po saulėlydžio, jau temo. Vėliau matė vaizdo įrašą, ten atrodė kaip dieną, bet iš tikrųjų buvo tamsiau. Iki sustojo, matė stovėjusį automobilį, paskui suprato, kad jis norėjo apsisukti. Automobilis stovėjo stovėjimo aikštelėje iš kairės pusės. Negali atsakyti, ar jis norėjo atlikti kokį nors manevrą, nekreipė į tai dėmesio. Motociklininkus pamatė, kai sustojo. Iki tol jų nematė, tik girdėjo jų garsą. Suprato, kad jie išvažiavo iš posūkio, esančio maždaug 150 metrų nuo tos vietos. Nematė kaip motociklininkai išvažinėjo iš posūkio. Pats vairuoja sportinius motociklus, todėl gali spręsti pagal garsą iš kur jie atvažiavo. Kai pirmą kartą juos pastebėjo, jie buvo apie 30-50 metrų atstumu nuo jų, matė tik motociklininko siluetą. Jie važiavo be šviesų. Tie motociklai skirti neviešiems keliams, jie neturi nei posūkių, nei šviesų. Jo nuomone, tas motociklininkas važiavo pirmas, o kiti iš paskos. Žmonai pasirodė kitaip, kad jis važiavo iš paskos. Pirmą kartą pamatė motociklą, kai jei jau stovėjo. Motociklas važiavo gan greitai ant vieno rato. Kai jie sustojo, susidūrimas įvyko labai greitai, gal po keleto sekundžių. Automobilis liko stovėti vietoje, vairuotojas negalėjo išlipti iš savo vietos. Niekas automobilio netraukė. Po smūgio labai greitai pribėgo prie motociklininko. Vėliau vairuotojas siūlė padėti gaivinti motociklininką. Po susidūrimo vietoje buvo daugiau žmonių, bet ar ten buvo tie kiti motociklininkai, nežino.

12. 2021-07-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 960/2021(01) nurodyta, kad:

12.1. D. R. lavone nustatyta: viršutinės lūpos, smakro, kaklo, kairio peties, žąstų, dešinės alkūnės, dilbių, krūtinės, pilvo, šlaunų, kelių, dešinės blauzdos, dešinės čiurnos odos nubrozdinimai, smakro minkštųjų audinių kraujosruva, kaukolės pamato (vidurinių duobių, pleištakaulio) kaulų lūžiai, difuzinis kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į skilvelius, abiejų plaučių sumušimai, dešinio inksto vartų plyšimas, kairio žastikaulio spiralinis lūžis, abiejų dilbių kaulų (alkūnkaulių, stipinkaulių) ir kairio šlaunikaulio lūžiai, aspiracija krauju (histologinio tyrimo duomenys). Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais, galimai eismo įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2020-10-21) ir metu nukentėjus, kaip motociklo vairuotojui.

12.2. Sužalojimai visumoje dėl kaukolės pamato lūžių, vidaus organų sužalojimo, daugybinių ilgųjų kaulų lūžių bei aspiracijos krauju kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

12.3. D. R. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio viršutinės lūpos, smakro, kaklo, kairio peties, žąstų, dešinės alkūnės, dilbių, krūtinės, pilvo, šlaunų, kelių, dešinės blauzdos, dešinės čiurnos odos nubrozdinimais, kaklo, kairio peties, žąstų, dilbių, krūtinės daugybinėmis pjautinėmis žaizdomis, smakro minkštųjų audinių kraujosruva, kaukolės pamato (vidurinių duobių, pleištakaulio) kaulų lūžiais, difuziniu kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į skilvelius, abiejų plaučių sumušimais, dešinio inksto vartų plyšimo, kairio žastikaulio spiralinio lūžio, aspiracija krauju (histologinio tyrimo duomenys).

12.4. D. R. mirė nuo kūno sužalojimų visumos.

12.5. D. R. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta.

12.6. D. R. lavono kraujyje ir šlapime amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, fenotiazinų, metamizolio nerasta. Kraujyje kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tatrahidrokanabinolio, tatrahidrokanabinolio metabolitų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tatrahidrokanabinolio rūgšties nerasta (1 t., b. l. 43-50).

13. Vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti iš Baltosios Vokės seniūnijos gauti vaizdo kamerų vaizdo įrašai:

„NVR_ch3_main_20210723215436_20210723220000“,

„NVR_ch3_main_20210723220000_20210723221232“,

„NVR_ch5_main_20210723215406_20210723220000“,

„NVR_ch5_main_20210723220000_20210723221247“.

Vaizdo įrašai buvo apžiūrimi pagal vaizdo įrašuose matomą laiką.

13.1. Vaizdo įrašas „NVR_ch3_main_20210723215436_20210723220000“. Vaizdo įrašo trukmė 05:23 min. Vaizdo kamera fiksuoja vaizdą nuo Vilniaus miesto pusės link Rūdninkų. Vaizdo įrašo pradžia 2021-07-23, 21:54:34 val.

13.1.1. Nuo 21:54:34 val., vaizdo įraše matoma Vilniaus gatvė Baltojoje Vokėje. Matosi kaip iš Rūdninkų k. pusės atvažiuoja tamsios spalvos automobilis Subaru Outback, kuris važiuoja per šalia pagrindinio kelio įrengtas automobilių stovėjimo vietas. Taip pat matosi, kaip tolumoje iš Rūdninkų k. pusės atvažiuoja kelios transporto priemonės, galimai motociklai. Automobilis Subaru Outback įjungia kairįjį posūkio signalą. Taip pat į kitoje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo vietą šalia važiuojamosios kelio dalies atvažiuoja tamsios spalvos automobilis Audi A6. Automobilis Subaru Outback dingsta iš vaizdo kameros matymo lauko. Automobilis Audi A6 sustoja automobilių stovėjimo vietoje šalia kelio važiuojamosios dalies.

13.1.2. Nuo 21:54:57 val. vaizdo įraše matosi, kaip iš Rūdninkų pusės atvažiuoja keturi motociklai, iš kurių tik paskutinis motociklas važiuoja su įjungtais priekinių šviesų žibintais. Taip pat matoma, kaip pirmas motociklas važiuoja ant galinio rato.

13.1.3. Nuo 21:55:00 val., pirmas ant galinio rato važiavęs motociklas dingsta iš vaizdo kameros matymo lauko. Kiti motociklai pradeda važiuoti arčiau dešinėje pusėje įrengtų automobilių stovėjimo vietų šalia kelio važiuojamosios dalies. Taip pat matosi, kaip iš automobilio Audi A6 išlipa automobilio vairuotojas, kuris bėga kryptimi link pravažiavusių motociklų ir nuvažiavusio automobilio Subaru Outback. Taip pat išlipa ir automobilio Audi A6 keleiviai, atsiranda pašalinių asmenų. Pravažiuoja dar vienas motociklas.

13.1.4. 21:59:58 val. vaizdo įrašo pabaiga.

13.2. Vaizdo įrašas „NVR_ch3_main_0210723220000_20210723221232“. Vaizdo įraše eismo įvykis neužfiksuotas, nes vaizdo kamera nenukreipta į eismo įvykio vietą.

13.3. Vaizdo įrašas „NVR ch5 main_20210723215406_20210723220000“. Vaizdo įrašo trukmė 05:51 min. Vaizdo kamera fiksuoja vaizdą nuo Rūdininkų pusės link Vilniaus miesto. Vaizdo įrašo pradžia 2021-07-23, 21:54:08 val.

13.3.1. Nuo 21:54:08 val. vaizdo įraše matosi, Vilniaus gatvė, Baltojoje Vokėje. Matosi, kaip iš Rūdninkų k., pusės pravažiuoja šviesios spalvos automobilis.

13.3.2. Nuo 21:54:34 val. matosi, kaip iš Rūdninkų k. pusės atvažiuoja tamsios spalvos automobilis Subaru Outback, kuris važiuoja per šalia pagrindinio kelio įrengtas automobilių stovėjimo vietas. Minėtas automobilis yra įjungęs kairįjį posūkio signalą. Iš Vilniaus pusės atvažiuoja automobilis Audi A6. Automobilis Subaru Outback, važiuodamas per šalia pagrindinio kelio įrengtas automobilių stovėjimo vietas, išjungia kairįjį posūkį ir važiuoja toliau per automobilių stovėjimo vietas link Vilniaus miesto pusės. Automobilis Audi A6 sustoja šalia pagrindinio kelio link Rūdninkų k. įrengtų automobilių stovėjimo vietų.

13.3.3. Nuo 21:54:56 val. vaizdo įraše matosi, kaip automobilis Subaru Outback, įjungęs kairįjį posūkio signalą, pradeda apsisukinėti Vilniaus gatvėje, iš šalia važiuojamosios kelio dalies esančios automobilių stovėjimo vietos. Matosi link Vilniaus miesto pusės ant vieno rato važiuojantis motociklas.

13.3.4. Nuo 21:54:57 val., vaizdo įraše matosi, kaip automobilis Subaru Outback yra visiškai užstojęs eismo juostą, kuria ant vieno rato važiavo motociklas. Matosi, kad įsijungia automobilio Subaru Outback galiniai stabdžių žibintai.

13.3.5. Nuo 21:54:28 val. vaizdo įraše matosi, kaip motociklas atsitrenkia į automobilio Subaru Outback vairuotojo pusės šoną, prieš pat smūgį motociklas važiuoja jau ne ant priekinio rato. Po susidūrimo motociklininkas pakyla į orą ir persiverčia per automobilio stogą kryptimi link Vilniaus miesto pusės bei nukrenta kelio važiuojamojoje dalyje. Po susidūrimo automobilis Subaru Outback lieka stovėti toje pačioje vietoje, kurioje ir įvyko susidūrimas. Po susidūrimo pravažiuoja 4 motociklininkai, trys iš kurių sustoja prie įvykio vietos. Taip pat įvykio vietoje atsirado daug pašalinių asmenų. Po susidūrimo motociklo vairuotojo nesimato.

13.3.6. 21:59:58 val. vaizdo įrašo pabaiga.

13.4. Vaizdo įrašas „NVR_ch5_main_20210723220000_20210723221247“. Vaizdo įraše eismo įvykis neužfiksuotas (1 t., b. l. 110-116).

14. 2021-09-29 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2008 (21), 11-2266 (21) nurodyta, kad:

14.1. Eismo įvykio mechanizmas buvo toks. Automobilis Subaru Outback, vairuojamas A. P. važiavo Vilniaus gatve link T. Kosčiuškos gatvės ir pradėjo daryti kairio posūkio (apsisukimo) manevrą iš šalia kelio įrengtos stovėjimo aikštelės. Tuo metu keliu iš paskos ta pačia kryptimi važiavo motociklas Yamaha, vairuojamas D. R.. Automobiliui Subaru Outback judant kairio posūkio kreive, motociklas Yamaha priekine dalimi trenkėsi į automobilio Subaru Outback, kairįjį šoną. Nuo smūgio automobilis Subaru Outback buvo pastumtas į priekį, motociklo Yamaha judėjimo kryptimi, į padėtį užfiksuotą eismo įvykio vietos plane. Po susidūrimo motociklas Yamaha nukrito kairėje automobilio Subaru Outback pusėje taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane.

14.2. Motociklas Yamaha iki susidūrimo ir susidūrimo metu važiavo vidutiniu apie 87-96 km/h greičiu.

14.3. Automobilis Subaru Outback iki susidūrimo važiavo vidutiniu apie 12-13 km/h greičiu. Automobilis Subaru Outback susidūrimo metu važiavo apie 7 km/h greičiu.

14.4. Automobilis Subaru Outback ir motociklas Yamaha susidūrė motociklo Yamaha judėjimo eismo juostoje.

14.5. Eismo įvykio metu buvusioje kelio eismo situacijoje motociklo Yamaha, važiuojančio didžiausiu leistinu 50 km/h greičiu, stabdymo kelias yra 14,0 m, o sustabdymui reikalingas 29,3 m atstumas. Eismo įvykio metu buvusioje kelio eismo situacijoje motociklo Yamaha važiuojančio apskaičiuotais 87-96 km/h greičiais stabdymo kelias atitinkamai yra 42,3 m ir 51,5 m, o sustabdymui reikalingas 68,9 m ir 80,8 m atstumas.

14.6. Automobilio Subaru Outback, atliekančio kairio posūkio manevrą, įvažiavimo į kelią pradžios momentu, motociklas Yamaha iki susidūrimo vietos buvo nemažesniu, kaip 36,3 m atstumu.

14.7. Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo abiejų jo dalyvių veiksmai. Automobilio Subaru Outback vairuotojas A. P., atlikdamas kairio posūkio manevrą iš šalia esančios stovėjimo aikštelės, nedavė kelio ir sudarė kliūtį, keliu iš paskos artėjusiam motociklui Yamaha, vairuojamam D. R.. Motociklo Yamaha vairuotojas D. R. važiuodamas vidutiniu apie 87-96 km/h greičiu viršijo didžiausią leistiną gyvenvietėje 50 km/h greitį, dėl ko neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu Subaru Outback (1 t., b. l. 124-134).

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismo posėdyje apklaustas ekspertas Tomas Pasaulis paaiškino, kad 2021-09-29 specialisto išvadoje aprašytas tyrimas buvo atliktas neįvertinus A. P. parodymų, duotų tikrinant juos vietoje. Tyrimą atliko neturėjęs įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo, kur jis nurodė atstumą iki matomos kliūties. Šie duomenys nelabai galėtų pakeisti išvadą, bet tai būtų galima įvertinti. Tai, kad vairuotojas judėjo prieš pradedant apsisukimą neturi reikšmės, svarbu, ar jis sudarė kliūtį kitam eismo dalyviui. Negali atsakyti, ar važiuodamas ant galinio rato, motociklininkas galėjo matyti automobilį. Negali atsakyti, ar automobilio vairuotojas galėjo matyti motociklininką, važiuojantį be žibintų. Atstumas iki motociklininko buvo apskaičiuotas pagal vaizdo medžiagą, o 142,0 m atstumas yra nurodomas kaltinamojo parodymuose. Išvados 7 pav. automobilio stop žibintai užsidega dar iki susidūrimo, negali atsakyti kodėl vairuotojas galėjo stabdyti. 9 pav. užfiksuotas susidūrimo momentas, tuo momentu tikėtina, kad motociklininkas buvo ant vieno rato. Automobilis susidūrimo metu buvo stabdomas, jo greitis buvo apie 7 km/val. Netyrė, ar automobilis spėtų atlaisvinti eismo juostą, jei motociklininkas važiuotų leistinu greičiu.

16. 2023-01-11 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-2606 (22) nurodyta, kad:

16.1. Prieš pat susidūrimą ir susidūrimo su automobiliu „Subaru Outback“ metu, motociklo „Yamaha“ abu ratai jau buvo ant kelio važiuojamosios dangos.

16.2. Buvusioje kelio eismo situacijoje grėsmė eismo saugumui techniniu požiūriu kilo tuo momentu, kada automobilis „Subaru Outback“ pradėjo įvažinėti iš šalia kelio įrengtos stovėjimo aikštelės į kelią t. y. į eismo juostą, kuria tuo metu judėjo motociklas „Yamaha“.

16.3. Tiriamojoje situacijoje, kada automobilis „Subaru Outback“ pradėjo įvažinėti į eismo juostą, kuria tuo metu judėjo motociklas „Yamaha“, ir motociklui būnant 36,3-41,1 m atstumu iki susidūrimo vietos ir judant maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu nestabdant ir nekeičiant judėjimo krypties automobilio „Subaru Outback“ vairuotojas nebūtų spėjęs pasišalinti iš motociklo judėjimo eismo juostos ir sudarytų kliūtį motociklui „Yamaha“ (3 t., b. l. 121-123).

17. Teismo posėdyje apklaustas ekspertas Henrikas Vaitiekūnas paaiškino, kad jeigu motociklininkas važiuotų 50 km/val. greičiu, o automobilis 7 km/val. greičiu, vis tiek automobilis galine dalimi liktų motociklininko eismo juostoje maždaug 77 cm. Paskaičiavimai atlikti nei vairuotojo, nei motociklininko naudai. Tyrimo metu buvo modeliuota, kad motociklininkas važiuoja 50 km/val. ir nekeičia krypties, nestabdo. Šitoje sumodeliuotoje situacijoje motociklininkas turėtų stabdyti, kad išvengtų susidūrimo. Stabdydamas jis galėtų išvengti susidūrimo, jei važiuotų 50 km/val. greičiu. Motociklininkas važiavo savo eismo juosta. Prieš susidūrimą motociklininkas abiem ratais buvo ant žemės. Reaguoti į kliūtį jis turėjo anksčiau, nei abu ratai atsidūrė ant žemės. Nevertino vairuotojo veiksmų, jeigu jis pastebėtų motociklą iš 142 m atstumo, nes pastebėti ir pradėti manevrą yra skirtingi dalykai. Iš esmės tai atsakyta 2 klausime. Kliūties sudarymo momentas, tai įvažiavimas į motociklininko judėjimo juostą, nuo to vertinama situacija. Skirtingose išvadose gali būti nedidelis greičio skirtumas dėl modeliavimo situacijos. Nuo 7 iki 10 km/val. automobilio greičio skirtumas yra įmanomas.

18. Kaltinamasis A. P. gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo pateikė teismui UAB „Impulsana“ atliktą tyrimą. 2023-04-12 UAB „Impulsana“ eksperto išvadoje Nr. MV 2023-26 nurodyta, kad:

18.1. Tiriamosios dalies 2.3 p. detalizuoti automobilio „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo prieš pat eismo įvykį, užregistruotą 2021 m. liepos 23 d. apie 21 val. 59 min. Šalčininkų raj., Baltosios Vokės mstl., ties Vilniaus g. 15 numeriu pažymėtu pastatu, fragmentai, nustatyti modeliuojant šio automobilio judėjimą su kompiuterio programa „PC Crash“ .

18.2. Techniniu požiūriu vertintina, kad automobilio „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas apsisukant ties buvusio eismo įvykio vieta, nebūtų sudaręs kliūties motociklo “YAMAHA”, be valst. Nr., vairuotojui, jei šis būtų važiavęs neviršijant leistino (50 km/h) greičio (detalizavimas - tiriamosios dalies 2.5 - 2.6 p.).

18.3. Automobilio „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai - prieš apsisukant ties Vilniaus g. 15 numeriu pažymėtu pastatu Baltosios Vokės mstl., įvertino, kad iš paskos važiavusios transporto priemonės buvo apie 142,2 m atstumu iki šio pastato sienos ir jis savo veiksmais nesudarys kliūties šių transporto priemonių vairuotojams (laikant kad šios transporto priemonės judėjo ne didesniu nei leistinas greičiu), todėl pradėjo apsisukimo manevrą, techniniu požiūriu vertintini kaip priimtini (3 t., b. l. 135-150).

19. Teisme apklaustas ekspertas Valentinas Mitunevičius, atlikęs UAB „Impulsana“ pateiktą išvadą, paaiškino, kad yra teismo ekspertas eismo įvykių srityje, ekspertizes atlieka nuo 1993 m., 2003 m. įgyta eksperto kvalifikacija. Automobilio apsisukimo manevrą modeliavo nuo jo pradinės padėties (12 pav.), pagal vaizdo įrašą nustatė kokį laiką automobilis judėjo gatvės važiuojamosios dalies kraštu, kokiu momentu įsižiebė stabdymo signalo žibintas, kokiu momentu įvyko susidūrimas, kurioje vietoje automobilis sustojo, visas manevras pagrindžiamas tokiu mechanizmu: jei automobilis judėjo (nuo 13 pav. iki 15 pav.) – laikas, kurį automobilis judėjo nuo kliūties sudarymo momento yra 1,5 sekundės, nustatyta pagal vaizdo įrašą, toks greitis (13-15 pav.) įmanomas, kodėl neįmanoma kad automobilis judėjo ta atkarpa 12,6 km/val. greičiu, įsižiebė stabdymo signalas, iš to fakto negalima nustatyti kaip buvo stabdomas automobilis. Dėl motociklo didelio greičio automobilis galėjo būti pastumtas. Neatsimena, ar bylos medžiagoje buvo informacija apie automobilio pavarų dėžę. Automobilio pavarų dėžė šioje situacijoje nėra reikšminga aplinkybė. Automobilio greitį apie 10 km/val. nustatė pagal vaizdo įrašą, sumodeliavęs situaciją. 10 pav., užfiksuotas laikas, automobilis stabdyti galėjo, nes išgirdo motociklo garsą arba jį pastebėjo. Jam buvo užduotas klausimas kokia situacija būtų, jei prieš pradedant manevrą automobilio vairuotojas būtų pastebėjęs iš paskos važiuojančius motociklininkus iš 142,2 m atstumo, - tai duomenys iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo. 2.4 punkte parašyta kaip vertinama situacija, kai automobilis yra tame taške.

20. 2023-07-03 eksperimento atlikimo protokole nurodyta, kad eksperimentas atliekamas siekiant patikrinti eismo įvykio metu buvusioje kelio situacijoje automobilio „Subaru Outback“ vairuotojo matomumo ribas, t. y. ar toje kelio situacijoje prieš pradėdamas apsisukimo manevrą, objektyviai turėjo galimybę pastebėti ne mažesniu kaip 36,3 m ant vieno rato ir be įjungtų žibintų jo važiavimo kryptimi važiavusį motociklą „Yamaha“, kuriam iš paskos važiavo dar trys motociklai ir tik paskutinis motociklas turėjo įjungtą priekinį žibintą.

20.1. Remiantis Teorinės fizikos ir astronomijos instituto pateikta pažyma apie astronomines sąlygas, 2023-07-03 eksperimentas bus atliekamas 22.19 val. Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto 2023-07-01 rašte nurodyta, kad 2021-07-23 Šalčininkų r., Baltosios Vokės gyvenvietėje saulė leidosi 21.35 val., pilietinės vakaro sutemos (Saulės geometrinis centras 6 laipsniai žemiau horizonto) baigėsi 22.55 val. 21.55 val. Saulės geometrinis centras buvo 3 laipsniai 05 min. žemiau horizonto, t. y. buvo pilietinių sutemų vidurys, Mėnulio fazė buvo priešpilnis, Mėnulis tekėjo 21.51 val. ir įtakos vietovės apšviestumui dar neturėjo (3 t., b. l. 181).

20.2. Eksperimentui atlikti naudojamas automobilis „Subaru Outback, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir keturi motociklai: Suzuki, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Triumph Tiger, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Kawasaki, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Kawasaki, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Du priekiniai motociklininkai užsidėję šviesios spalvos šalmus, motociklininkų drabužiai juodos spalvos.

20.3. D. R. vairuojamo motociklo Yamaha ir A. P. vairuojamo automobilio Subaru Outback prieš šiam įvažiuojant į kelio važiuojamąją dalį padėtys nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, kiti trys motociklai vizualiai matomi 2021-08-18 vaizdo įrašo apžiūros nuotraukose Nr. 3, Nr. 4, tikslių duomenų apie jų buvimo padėtis susidūrimo metu ir prieš jį ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra, todėl eksperimentui panaudota jų tarpusavio išsidėstymo padėtis vienas kito atžvilgiu, matoma pagal kelio elementus 2021-08-18 vaizdo įrašo apžiūros nuotraukose Nr. 3, Nr. 4.

20.4. Automobilis Subaru Outback pastatomas dešiniajame kelio krašte esančioje stovėjimo vietų eilėje taip, kaip pavaizduota specialisto išvados Nr. 11-2008 (21), 11-2266 (21) 11 paveikslėlyje: priekiniu kairiu kampu ties važiuojamosios dalies kraštu, galine dalimi stovėjimo vietų juostos viduryje, tai yra įstrižai keliui. Automobilio priekinė dalis kelio ilgio atžvilgiu tuo metu yra ties tyrimo medžiagoje nustatyta transporto priemonių susidūrimo vieta važiuojamojoje dalyje. Pirmasis motociklas be įjungto šviesos žibinto statomas 37 m atstumu nuo susidūrimo vietos, 2,4 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Iš paskos statomas antrasis motociklas be įjungto šviesos žibinto, 57 m atstumu nuo susidūrimo vietos, 3 m atstumu nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto. Iš paskos statomas trečiasis motociklas be įjungtos žibinto šviesos, 90 m atstumu nuo susidūrimo vietos, 1,5 m atstumu nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto. Ketvirtasis motociklas statomas su įjungtu šviesos žibintu, 105 m atstumu nuo susidūrimo vietos, 2,3 m atstumu nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto. Iš automobilio Subaru Outback vairuotojo vietos stebimas ir fotografuojamas vaizdas kairiame galinio vaizdo veidrodėlyje.

20.5. Eksperimento metu pirmasis motociklas nebuvo keliamas ant vieno rato, nes ne judėjime (nevažiuojant) vienas žmogus negali fiziškai iškelti ir nulaikyti motociklo priekio, nesukeldamas pavojaus savo sveikatai.

20.6. Eksperimento metu nustatyta, kad duotoje kelio situacijoje, žiūrint per kairįjį galinio vaizdo veidrodėlį iš automobilio Subaru Outback vairuotojo vietos, pirmasis iš keturių motociklų su motociklininku yra matomi (3 t., b. l. 173-179).

21. Kaltinamojo gynėja pastabose dėl 2023-07-03 eksperimento nurodė, kad 1) eksperimento protokole nurodyta antra, trečia ir ketvirta motociklininko padėtis važiuojamojoje dalyje nėra tiksliai nustatyta ir todėl eksperimento atlikimas be nurodytų tikslių duomenų nėra tinkamas; 2) negalima teigti, kad eksperimentui panaudotas automobilis „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išdėstytas tinkamai pagal LTEC specialisto išvados Nr. 11-2008(21), 11-2266(1) 11 pav. Automobilio išsidėstymas nėra vienareikšmiškas ir todėl netinkamas; 3) eksperimento atlikime nedalyvavo kaltinamasis. Kairės pusės galinis vaizdo veidrodėlis ir vairuotojo sėdynė eksperimento metu nesureguliuota pagal vairuotojo ūgį ir vairuotojo akių lygį. Vairuotojo vietoje dalyvavo vyr. tyrėja Natalija Burbo, kurios ūgis skiriasi nuo kaltinamojo ūgio 10-15 cm (A. P. ūgis 179 cm); 4) eksperimento metu pirmasis motociklas nebuvo keliamas ant vieno rato (saugumo reikalavimai), tačiau tokia pirma motociklininko padėtis neatitinka įvykio aplinkybių (3 t., b. l. 182-183).

22. Nesutikdama su eksperimento rezultatais gynyba pateikė ir 2023-07-18 UAB „Impulsana“ eksperto išvadą Nr. MV 2023-44, kurioje nurodyta, kad:

22.1. 2023-07-03 eksperimentas, nustatant matomumą per automobilio „Subaru Outback“ galinio vaizdo veidrodėlius, tikslu nustatyti, ar automobilio „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas prieš eismo įvykį, užregistruotą 2021 m. liepos 23 d. apie 21 val. 59 min. Šalčininkų raj. Baltosios Vokės mstl., ties Vilniaus g. 15 numeriu pažymėtu pastatu, galėjo matyti per galinio vaizdo veidrodėlius prieš pat įvažiuojant iš stovėjimo vietų eilės į gatvės važiuojamąją dalį, jam iš paskos judėjusį motociklą „YAMAHA”, be valst. Nr., atliktas netinkamai ir negalima vadovautis šio eksperimento rezultatais, nes:

22.2. 2023-07-03 Eksperimento atlikimo protokole nurodytas automobilio „Subaru Outback“ išsidėstymas nėra apibrėžtas jokiais matmenimis ir/arba jo pasisukimo kampu gatvės važiuojamosios dalies krašto atžvilgiu;

22.3. 2023-07-03 Eksperimento atlikimo protokole nenurodyta, kaip buvo sureguliuoti automobilyje „Subaru Outback“ galinio vaizdo veidrodėliai, prieš atliekant eksperimentą.

22.4. Analiziniu būdu nustatytą minimalų matomumo lauką per automobilio „Subaru Outback“ kairį galinio vaizdo veidrodėlį apspindi violetinis kontūras 2 pav. Iš šio pav. nėra pagrindo teigti, kad pirmasis motociklas turėjo būti matomas per automobilio „Subaru Outback“ galinio vaizdo veidrodėlius, 2023-07-03 eksperimento atlikimo metu (3 t., b. l. 168-171).

II. Įrodymų tyrimas

23. Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

24. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais.

25. Kaltinamajam inkriminuojami 9, 101 ir 106 KET punktų pažeidimai.

26. KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

27. KET 101 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

28. KET 106 punkte numatyta, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimą pakeisti.

29. Kaltinamasis A. P. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą paaiškinęs, kad KET reikalavimų jis nepažeidė, kadangi apsisukinėjo važiuojamojoje kelio dalyje, o ne stovėjimo aikštelėje. Prieš apsisukdamas buvo dėmesingas ir atsargus, suprato, kad jeigu apsisuks pagal didesnį diametrą, greičiau atlaisvins eismo juostą, kad manevras būtų saugus.

Žemesnės instancijos teismas

30. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu KET interpretavimu, kadangi automobilio vairuotojas apsisukimo manevrą pradėjo būdamas būtent stovėjimo aikštelėje, o ne važiuojamojoje kelio dalyje. Iš byloje esančio vaizdo įrašo „NVR ch5 main_20210723215406_20210723220000“ matyti, kad kaltinamasis apsisukimo manevrą pradėjo iš šalia važiuojamosios dalies įrengtų transporto priemonių stovėjimo vietų, pažymėtų kelio ženklu Nr. 528 „Stovėjimo vieta“. Ši kelio dalis nėra laikoma važiuojamąja dalimi, kadangi važiuojamoji dalis yra kelio dalis, kuri skirta transporto priemonėms važiuoti (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių kelių įstatymo 2 straipsnio 96 dalis), o teritorija, kuri skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti yra laikoma transporto priemonių stovėjimo aikštele (KET 3.16 punktas). Nagrinėjamoje situacijoje apsisukimo manevras buvo pradėtas iš stovėjimo aikštelės, neįvažiavus į važiuojamąją kelio dalį ir iš anksto nepasitraukus prie važiuojamosios dalies kairiojo krašto. Taigi automobilio vairuotojas apsisukinėjo nesilaikydamas KET 106 punkto reikalavimų. Teismas pažymi, kad šiuo atveju neturi reikšmės, kad vairuotojas norėjo manevrą atlikti, jo manymu, kuo saugiau. Kiekvienas vairuotojas pirmiausia turi vadovautis Kelių eismo taisyklėmis, o KET 106 punktas reikalauja, kad prieš apsisukdamas vairuotojas iš anksto pasitrauktų prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Šią taisyklę automobilio Subaru Outback vairuotojas pažeidė.

31. KET 101 punktas įpareigoja vairuotoją išvažiuojant iš transporto priemonių stovėjimo vietų, įsitikinti, kad manevras būtų saugus ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Kaltinamasis tvirtino, kad prieš apsisukdamas motociklininko nematė. Jis aiškino, kad prieš apsisukdamas rodė kairiojo posūkio signalą, pasižiūrėjo į kairės pusės šoninio vaizdo veidrodėlį ir maždaug 150 m atstumu, prie ambulatorijos matė ryškią vieno žibinto šviesą ir šalia jos neryškius siluetus, visus maždaug vienodu atstumu. Iš šviečiančio žibinto suprato, kad tai motociklas. Pagal tuos siluetus nesuprato, kad tai irgi motociklininkai. Motociklininką pamatė judėdamas, įvertino iki jo esantį atstumą (maždaug 150 m), suprato, kad spės apsisukti. Pravažiavus dar kelis metrus pradėjo apsisukimą.

32. Taigi automobilio vairuotojo teigimu motociklininką jis matė maždaug 150 m atstumu. Tikrinant kaltinamojo parodymus vietoje jis parodė vietą, kurioje matė motociklininką – tai Vilniaus ir Mickevičiaus gatvių sankryža. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad atstumas nuo Vilniaus g. 15 esančio pastato sienos iki šios vietos yra 142,2 m ir anot kaltinamojo, tokiu atstumu per galinio vaizdo veidrodėlį jis pamatė atvažiuojantį motociklą su įjungtu žibintu (1 t., b. l. 160-166). Atliekant eismo įvykio ekspertizę (2021-09-29 specialisto išvados 7 punktas) nustatyta, kad automobilio „Subaru Outback“, atliekančio kairio posūkio manevrą, įvažiavimo į kelią pradžios momentu, motociklas „Yamaha“ iki susidūrimo vietos buvo nemažesniu kaip 36,3 m atstumu. Siekiant patikslinti automobilio vairuotojo matomumo ribas, teismas pavedė prokurorui atlikti eksperimentą. Atlikus eksperimentą pateikta išvada, kad duotoje kelio situacijoje, žiūrint per kairįjį galinio vaizdo veidrodėlį iš automobilio Subaru Outback vairuotojo vietos, pirmasis iš keturių motociklų su motociklininku yra matomi (3 t., b. l. 173-179).

Žemesnės instancijos teismas

33. Kaltinamojo gynėja pareiškė pastabas eksperimento atlikimui dėl automobilio bei motociklų tiksliais matmenimis neapibrėžtų padėčių kelyje bei netinkamo galinio vaizdo veidrodėlio sureguliavimo. Teismas sutinka su gynybos pozicija, kad eksperimentas atliktas su trūkumais, tačiau vertinant jo rezultatus kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, manytina, kad jo rezultatais iš esmės galima vadovautis.

34. Kaltinamojo gynėjos pastabose bei 2023-07-18 UAB „Impulsana“ eksperto išvadoje Nr. MV 2023-44 teisingai pastebėta, kad automobilio išdėstymas kelyje nėra apibrėžtas jokiais matmenimis ir negalima patikrinti, ar jis atitinka LTEC specialisto išvados Nr. 11-2008(21), 11-2266(1) 11 pav. užfiksuotą automobilio padėtį prieš apsisukimo manevro pradžią. Visgi teismas pažymi, kad vertinant eksperimento rezultatus ir sprendžiant, ar eksperimento metu transporto priemonės buvo tinkamai išdėstytos kelyje, visų pirma būtina vadovautis įprasta logika priimant sprendimus realioje eismo situacijoje. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įsitikinti manevro saugumu ir priimti sprendimą manevrą atlikti, vairuotojas paprastai priima iki manevro pradžios. Tai reiškia, kad vairuotojas, ketindamas apsisukti, pirmiausia per galinio vaizdo veidrodėlį vertina situaciją kelyje, įsitikinęs, kad kliūčių manevrui nėra, parodo posūkio signalą ir pradeda sukti vairą pageidaujama manevro kryptimi. Taigi žiūrėti į veidrodėlį kaltinamasis turėjo dar tuomet, kai automobilis tiesiai judėjo per stovėjimo aikštelę lygiagrečiai važiuojamajai daliai prieš pat apsisukimą, todėl vertinant automobilio vairuotojo matomumo ribas automobilis turėjo būti pastatytas lygiagrečiai važiuojamai daliai, nekreipiant ratų į kairę.

35. Svarbu pažymėti ir tai, kad eksperimento atlikimo tikslas buvo nustatyti, ar paskutiniojo motociklo žibinto skleidžiama šviesa nesutrukdė automobilio vairuotojui pastebėti priekyje be šviesų važiuojančio motociklo. Teismo vertinimu, eksperimento metu gauti duomenys apie motociklų realų išsidėstymą kelyje, nors ir apytikslį, prieš vairuotojui pradėjus daryti kairįjį posūkį yra pakankamai informatyvūs sprendžiant, ar skleidžiama šviesa turėjo įtakos galimybei pastebėti motociklą. Šiuo atveju eksperimento rezultatai vertintini kartu su vaizdo įrašais bei kaltinamojo parodymais.

36. Kaltinamasis aiškino, kad motociklą matė maždaug prie ambulatorijos, esančios Vilniaus g. 18, Baltoji Vokė. Vaizdo įrašų apžiūros protokolo priede pateiktos iš vaizdo įrašo darytos nuotraukos (1 t., b. l. 110-117). Nuotraukoje Nr. 2 matomas automobilis Subaru Outback, jau įvažiavęs į stovėjimo vietas bei tolumoje ryški vieno žibinto šviesa, kitų motociklų nesimato. Pačios ambulatorijos nuotraukoje nematyti, nes ją užstoja medžiai. Tačiau sulyginus nuotraukoje matomą vaizdą su Google maps street view Baltojoje Vokėje esančios Vilniaus gatvės vaizdu, galima teigti, kad nuotraukoje užfiksuotas motociklas yra maždaug ties ambulatorija.

37. Iš vaizdo įrašo „NVR ch5 main_20210723215406_20210723220000“ galima spręsti, kad motociklininkai į Vilniaus gatvę įvažiavo iš Pušyno gatvės. Motociklininkams išvažiuojant iš posūkio matyti, kad pirmi išvažiuoja du motociklai be degančių priekinių žibintų ir tik trečio motociklo žibintas skleidžia ryškią šviesą (vaizdo įraše matomas laikas nuo 21:54:40 iki 21:54:44). Būtent tuo momentu dėl ryškios šviesos priekyje važiuojančių dviejų motociklininkų nesimato. Jie tampa matomi tik tuomet, kai padidina greitį ir išsiveržia į priekį. Taigi matoma ryški šviesa iš pradžių galėjo klaidinti Subaru Outback vairuotoją. Tai matyti ir iš liudytojų A. K. ir E. K. parodymų, kurie negalėjo užtikrintai pasakyti kuris motociklas iš pradžių važiavo pirmas, ar su šviesa, ar be šviesos. Kaltinamasis aiškino, kad iš maždaug 150 metrų atstumo jis matė motociklo žibinto ryškią šviesą ir kitus siluetus, visus maždaug vienodu atstumu. Kaip matyti iš vaizdo įrašo visus motociklininkus vienodu atstumu automobilio vairuotojas iš tiesų galėjo matyti maždaug ties Baltosios Vokės ambulatorija. Tuo momentu jis įvertino, kad apsisukti saugu ir ruošėsi tai daryti, tačiau atlikti apsisukimo manevrą jam sutrukdė priešpriešais atvažiuojantis automobilis. Toliau Subaru vairuotojas tęsė judėjimą į priekį per stovėjimo vietų eilę, o kai automobilis Audi įvažiavo į savo eismo krypties stovėjimo vietas, vaizdo įraše tapo aiškiai matomi du priekyje be šviesų važiavę motociklininkai ir ryški šviesa jau nebetrukdė jų atskirti.

38. Galimybė matyti pirmą motociklą nustatyta ir eksperimento metu. Ir nors eksperimentas atliktas ne visai tiksliai pagal buvusią eismo įvykio situaciją, motociklininkų vietos nustatytos apytiksliai pagal nuotraukose matytus kelio elementus, ir gynėjos pastabos yra pagrįstos, vis tik šiuo atveju svarbu tai, kad kelyje esant keliems motociklininkams ir tik vienam su šviečiančiu priekiniu žibintu, esant eismo dalyviams padėtyje, buvusioje prieš automobiliui įvažiuojant į važiuojamąją dalį, manytina, kad automobilio Subaru Outback vairuotojas galėjo matyti pirmą motociklą, kadangi žuvusiojo vairuojamą motociklą ir motociklą su degančiu žibintu skyrė jau ženklus atstumas. Pagal eksperimento protokolą tarp pirmojo ir ketvirtojo motociklininko buvo 68 m atstumas ir ryški šviesa nebetrukdė jo matyti kelyje, ko negalima pasakyti apie trečiąjį motociklininką. Jis yra arčiau ketvirtojo (pagal eksperimento protokolą tarp trečiojo ir ketvirtojo motociklininko buvo 15 m atstumas) ir ketvirtojo motociklo skleidžiama šviesa vizualiai užgožia trečiąjį motociklininką ir neleidžia nusakyti tikslios jo padėties kelyje, ar jis yra prieš ketvirtąjį, ar už jo, ar šalia. Tačiau dėl pirmojo motociklininko tokių abejonių nėra. Užtikrintai galima pasakyti, kad jis važiuoja pirmas, o motociklas šviečiančiu žibintu yra gerokai toliau. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas E. K. patvirtino, kad kai jau sustojo, matė pirmą motociklininką, važiuojantį ant vieno rato ir tuo metu jis buvo maždaug 30-50 metrų atstumu nuo jo automobilio. Tai reiškia, kad automobilio Subaru vairuotojas taip pat turėjo matyti motociklininką, o gynybos išsakyta pastaba, kad eksperimentu negalima vadovautis, nes automobilis buvo pastatytas įstrižai keliui ir dėl to per galinio vaizdo veidrodėlį matomo vaizdo kampas neleido vairuotojui matyti motociklininko yra nepagrįstas, kadangi kaip minėta, sprendimą dėl manevro atlikimo saugumo vairuotojas priima tuomet, kai dar važiuoja tiesiai nekreipdamas ratų norima pasukti linkme. Tokiu atveju matymo kampas yra tinkamas matyti kelią per šoninį galinio vaizdo veidrodėlį ir nesutrukdytų automobilio vairuotojui pamatyti motociklininko.

39. Tačiau esminis klausimas, į kurį reikia atsakyti vertinant, ar Subaru Outback vairuotojas galėjo per šoninį galinio vaizdo veidrodėlį matyti link jo artėjantį motociklininką yra tas momentas, kada jis žiūrėjo į veidrodėlį priimdamas sprendimą apsisukinėti, ar prieš pat įvažiavimą į motociklininko eismo juostą, ar tuomet, kai jis tik buvo įvažiavęs į stovėjimo vietas ir ketino apsisukti.

40. Atsakyti į šį klausimą padeda kaltinamojo manevravimo kelyje analizė. Vaizdo įraše Nr. „NVR ch5 main_20210723215406_20210723220000“ matyti, kad tuo metu, kai automobilis Audi, kliudęs Subaru vairuotojui apsisukti iš karto įvažiavus į stovėjimo aikštelę, įvažiavo į šalia savo krypties eismo juostos įrengtas stovėjimo vietas, kaltinamojo vairuojamas automobilis Subaru nepradėjo apsisukimo, bet dar kelis metrus pavažiavo į priekį per stovėjimo aikštelę ir tik tuomet pradėjo sukti į kairę. Iš vaizdo įrašo matyti, kad įvažiuodamas į stovėjimo aikštelę vairuotojas buvo tvirtai apsisprendęs apsisukti. Jis nuolat rodė kairiojo posūkio signalą ir kreipė automobilį kairiau. Tačiau iš kart po to jis nustojo rodyti posūkį, pavažiavo kelis metrus į priekį, vėl pradėjo rodyti posūkio signalą, stabdė automobilį ir beveik sustojo, tačiau tuomet pakankamai staigiai pradėjo didinti greitį ir apsisukinėti.

41. Automobilio vairuotojo veiksmai leidžia spręsti, kad vairuotojas dvejojo dėl apsisukimo, galimai sprendė, ar jam apsisukinėti, o galbūt geriau tiesiog sustoti, o gal ieškojo tinkamesnės vietos manevrui. Manytina, kad visgi nusprendęs apsisukti, kaltinamasis į galinio vaizdo veidrodėlį nepažiūrėjo, tikėdamasis, kad motociklas šviečiančiu žibintu vis dar yra pakankamai toli. Teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji, žuvusiojo senelė, A. M. parodė, kad kaltinamasis buvo atėjęs pas juos kitą dieną po įvykio ir pats aiškino, kad jis praleido mašiną, važiavusią iš Vilniaus pusės, o kai pradėjo sukti, į veidrodį nepažiūrėjo. Jis nuolat sakė, kad jis kaltas, kad nepažiūrėjo į tą veidrodį. Pats kaltinamasis duodamas parodymus aiškino, kad jis pasižiūrėjo į veidrodėlį, praleido priešpriešais atvažiuojantį automobilį, pavažiavo dar kelis metrus ir tuomet pradėjo apsisukimą. Taigi iš kaltinamojo parodymų galima spręsti, kad į veidrodėlį jis žiūrėjo įvažiavęs į stovėjimo aikštelę, o prieš pat apsisukimą jis to nepadarė. Išdėstytų argumentų visuma leidžia teismui prieiti išvados, kad automobilio Subaru vairuotojas į galinio vaizdo veidrodėlį žiūrėjo tik įvažiavęs į stovėjimo aikštelę ir ketindamas apsisukti. Tačiau automobiliui Audi sukliudžius atlikti manevrą iš karto ir Subaru vairuotojui dar keletą metrų pravažiavus į priekį, vairuotojas turėjo iš naujo įsitikinti, ar manevrą atlikti saugu, kadangi jis matė, kad jo eismo juosta iš paskos važiuoja motociklas, o eismo situacija yra dinaminė ir nuolat kinta, ne paslaptis, kad motociklų vairuotojai dažnai važiuoja greičiau nei leidžia Kelių eismo taisyklės, dėl to buvo privalu pakartotinai įvertinti situaciją kelyje būtent prieš pat sukant į kairę. Taigi teismas sprendžia, kad kaltinamasis prieš įvažiuodamas į važiuojamąją dalį iš stovėjimo aikštelės į šoninį galinio vaizdo veidrodėlį nežiūrėjo, nors privalėjo tai daryti, kad įsitikintų, ar atlikti manevrą yra saugu ir ar nesudarys kliūties kitiems eismo dalyviams. Neįsitikinęs manevro saugumu ir įvažiavęs į motociklininko eismo juostą sudarė jam kliūtį ir tokiais savo veiksmais pažeidė KET 9 ir 101 punktų reikalavimus.

42. Nagrinėjamoje byloje ekspertai nustatė, kad techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo abiejų jo dalyvių veiksmai. Teismas pripažino, kad automobilio Subaru Outback vairuotojas pažeidė KET 9, 101 ir 106 punktų reikalavimus. Nors motociklo vairuotojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisiniu požiūriu kvalifikuoti nebuvo, teismo vertinimu, motociklo vairuotojui būtų galima inkriminuoti 9, 14, 97, 127, 128, 129, 226 KET punktų pažeidimą.

43. KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

44. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.

45. KET 97 punkte numatyta, kad šviesiuoju paros metu motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai privalo važiuoti keliais su įjungtomis artimosiomis arba specialiai šiam metui skirtomis žibintų šviesomis.

46. KET 127 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio.

47. KET 128 punkte numatyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

48. KET 129 punkte numatyta, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.

49. KET 226 punkte numatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

50. Byloje nustatyta, kad motociklo vairuotojas D. R. neturėjo teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių (1 t., b. l. 58), tuo pažeidė KET 14 punktą.

51. Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad motociklas Yamaha, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neįregistruotas nustatyta tvarka, be valstybinio numerio ženklo, neapdraustas, be valstybinės techninės apžiūros, apšvietimo prietaisų neturėjo, šoninių veidrodėlių neturėjo (1 t., b. l. 22-26). Motociklas, kurio gamyklinėje konstrukcijoje nėra numatyti priekinis ir galinis žibintas, posūkių signalai yra skirtas važinėti specialiai tam pritaikytose trasose ir negali dalyvauti viešajame eisme. Važiuodamas tokiu motociklu viešuoju keliu, jo vairuotojas pažeidė KET 97, 226 punktus.

52. Eismo įvykio ekspertizės atlikimo metu ekspertai nustatė, kad motociklas Yamaha iki susidūrimo ir susidūrimo metu važiavo vidutiniu apie 87-96 km/h greičiu (1 t., b. l. 124-134). Važiuodamas nurodytu greičiu gyvenvietėje, kur didžiausiais leistinas greitis yra 50 km/h, motociklo vairuotojas tokiais veiksmais pažeidė KET 127, 129 punktus.

53. Iš vaizdo įrašų „NVR_ch3_main_20210723215436_20210723220000“ ir „NVR ch5 main_20210723215406_20210723220000“ matyti, kad motociklo vairuotojas iki susidūrimo su automobiliu važiavo ant vieno rato. Teismų praktikoje važiavimas ant vieno rato laikomas chuliganišku vairavimu, už kurį yra numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje (pvz. apygardų teismų nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-194-300/2018, ATP-24-654/2018, ATP-727-531/2015 ir kt.). Taigi važiuodamas ant vieno rato motociklo vairuotojas pažeidė KET 9 punktą.

54. Ekspertai 2021-09-29 pateiktos specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodė, kad vaizdo įraše nematyti požymių, kad motociklas prieš susidūrimą būtų intensyviai stabdomas (1 t., b. l. 129, priešpaskutinė pastraipa). Jeigu kelyje atsiranda kliūtis ar grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį ar net visiškai sustoti. Automobilio Subaru Outback vairuotojui sudarius motociklininkui kliūtį, pastarasis turėjo stabdyti savo transporto priemonę ar ją apvažiuoti. To nepadaręs, motociklo vairuotojas pažeidė KET 128 punkto reikalavimus.

55. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išaiškino, kad tokiais atvejais, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir BK 281 straipsnyje nurodytų padarinių atsiradimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-134-696/2016, 2K-35-895/2017, 2K-126-693/2017, 2K-18-976-2021, 2K-141-697/2021 ir kt.). Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-127/2010, 2K-204-895/2018, 2K-26-648/2019 ir kt.).

56. Svarbus priežastinio ryšio nustatymo etapas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose yra būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymo esmė – nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Ji nustatoma modeliuojant situaciją taip, kad paeiliui eliminuojamas vieno iš eismo dalyvių padarytas taisyklių pažeidimas, paliekant kito dalyvio KET pažeidimą ir sprendžiant, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-578/2011, 2K-228-303/2015). Teismų praktikoje neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina eismo įvykio kilimo sąlyga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė ar dėsninga sąlyga), o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-297/2009, 2K-95-222/2017, 2K-204-895/2018, 2K-309-699/2018). Visais atvejais teismo išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių veiksmų (padarytų pažeidimų) analize (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373-976/2018, 2K-97-976/2020, 2K-9-976/2022).

57. Teismo vertinimu, įtakos nagrinėjamo eismo įvykio kilimui turėjo automobilio Subaru Outback vairuotojo padarytas KET 101 punkto pažeidimas ir motociklo Yamaha vairuotojo padaryti KET 9, 127, 128 ir 129 punktų pažeidimai.

58. Nekelia abejonių aplinkybė, kad jeigu automobilis nebūtų sudaręs kliūties motociklui, pastarasis neatsitrenktų į automobilį ir saugiai nuvažiuotų toliau nepaisant motociklo vairuotojo visų padarytų šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų.

59. Tačiau nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo atsiradimo sąlyga, taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2013).

60. 2023-01-11 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-2606 (22) ekspertai priėjo išvados, kad tiriamojoje situacijoje, kada automobilis „Subaru Outback“ pradėjo įvažinėti į eismo juostą, kuria tuo metu judėjo motociklas „Yamaha“, ir motociklui būnant 36,3-41,1 m atstumu iki susidūrimo vietos ir judant maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu nestabdant ir nekeičiant judėjimo krypties automobilio „Subaru Outback“ vairuotojas nebūtų spėjęs pasišalinti iš motociklo judėjimo eismo juostos ir sudarytų kliūtį motociklui „Yamaha“ (3 t., b. l. 121-123). Teismo posėdyje apklaustas ekspertas Henrikas Vaitiekūnas paaiškino, kad jeigu motociklininkas važiuotų 50 km/val. greičiu, o automobilis 7 km/val. greičiu, automobilis galine dalimi liktų motociklininko eismo juostoje maždaug 77 cm.

61. Gynyba pateikė alternatyvią 2023-04-12 UAB „Impulsana“ išvadą Nr. MV 2023-26, kurioje nurodyta, kad automobilio „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas apsisukant ties buvusio eismo įvykio vieta, nebūtų sudaręs kliūties motociklo “YAMAHA”, be valst. Nr., vairuotojui, jei šis būtų važiavęs neviršijant leistino (50 km/h) greičio (3 t., b. l. 135-150).

62. Ekspertas V. Mitunevičius tiriamojoje dalyje (2.5 - 2.6 p.) detalizavo, kad automobilis prieš pat susidūrimą judėjo apie 10 km/h greičiu. Kadangi Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizėje nustatyta, kad tuo momentu, kai kilo grėsmė eismo saugumui, motociklas buvo 36,3 – 41,1 m atstumu iki buvusio susidūrimo vietos, ekspertas V. Mitunevičius paskaičiavo automobilio vairuotojo galimybę pasišalinti iš motociklo judėjimo eismo juostos, jeigu motociklininkas judėtų leistinu 50 km/h greičiu būdamas 36,3 m arba 41,1 m atstumu. Ekspertas nurodė, kad daugiausia tikėtina, kad jei motociklo vairuotojas prieš pat tiriamąjį eismo įvykį būtų važiavęs ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, susidūrimas nebūtų įvykęs, nes automobilis galėjo būti visiškai pasišalinęs iš motociklo judėjimo koridoriaus saugiu šoniniu intervalu arba mažiau tikėtina, kad galėjo būti įvykęs liestinis motociklo vairo kairės rankenos kontaktas su automobilio Subaru galine kaire dalimi.

63. Teismo vertinimu Lietuvos teismo ekspertizės centro ir UAB „Impulsana“ išvados neprieštarauja viena kitai, nors tarp jų yra skirtumas dėl automobilio judėjimo greičio prieš pat susidūrimą, kas sąlygoja galimybę automobiliui pasišalinti iš motociklo judėjimo juostos. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai nustatė, kad automobilis prieš susidurdamas su motociklu judėjo maždaug 7 km/h greičiu, o UAB „Impulsana“ išvadoje nurodytas automobilio greitis prieš susidūrimą yra apie 10 km/h. Teisme apklaustas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas H. Vaitiekūnas paaiškino, kad toks greičio skirtumas yra galimas ir yra nulemtas eismo įvykio situacijos modeliavimo. Teismas tokio skirtumo taip pat nelaiko esminiu, kadangi automobilio greitis gautas kompiuterine programa modeliuojant susidūrimą taip, kad automobiliai atsidurtų padėtyse, kurios užfiksuotos po eismo įvykio, todėl galima vadovautis abiem išvadomis.

64. Pagal UAB „Impulsana“ išvadą labiau tikėtina, kad automobilis būtų spėjęs pasišalinti iš motociklo eismo juostos, jeigu pastarasis važiuotų leistinu greičiu. Tačiau net jeigu vadovautis kaltinamajam mažiau palankia Lietuvos teismo ekspertizės centro išvada ir vertinant kitus byloje esančius įrodymus, galima teigti, kad motociklininkas vis tiek turėjo objektyvią galimybę susidūrimo išvengti.

65. Eismo įvykio apžiūros metu užfiksuoti kelio, kuriame įvyko eismo įvykis parametrai (1 t., b. l. 5-13). Nustatyta, kad vienos eismo juostos plotis yra 4,60 m. Šalia važiuojamosios dalies įrengtų stovėjimo vietų plotis yra 3,20 m. Iš eismo juostos pločio (4,60 m) atėmus 77 cm (tiek automobilis užimtų vietos motociklo eismo juostoje prieš pat susidūrimą), gaunasi, kad motociklininkas turėjo 3,83 m pločio vietą manevravimui vien savo eismo juostoje, o pridėjus stovėjimo vietų plotį (3,20 m), kur tuo metu jokių kitų transporto priemonių nebuvo, vieta motociklininko manevravimui padidėja iki 7,03 m. Ir tai yra daugiau negu reikia motociklui saugiai apvažiuoti kliūtį.

66. Aptarus nurodytas Lietuvos teismo ekspertizės centro bei UAB „Impulsana“ išvadas, teismas atkreipia dėmesį, kad šios išvados gautos modeliavus situaciją, kai motociklas nebuvo stabdomas ir nekeitė važiavimo krypties. Tačiau pagal KET 128 punktą, atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

67. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai 2021-09-29 specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodė, jog pradiniu grėsmės eismo saugumui kilimo momentu, t. y. automobilio Subaru Outback įvažiavimo į kelią pradžios momentu, motociklas Yamaha iki susidūrimo vietos buvo ne mažesniu kaip 36,3 m atstumu ir šis atstumas yra didesnis už 29,3 m atstumą, kuris reikalingas motociklą Yamahą, judantį didžiausių leistinu 50 km/h greičiu, sustabdyti buvusioje kelio eismo situacijoje (1 t., b. l. 133). Taigi važiuodamas leistinu greičiu bei stabdydamas motociklininkas galėjo susidūrimo išvengti.

68. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju net ir važiuodamas ženkliai didesniu nei leistinas greičiu, motociklininkas galėjo išvengti susidūrimo, jeigu savalaikiai reaguotų į Subaru dviprasmišką manevravimą stovėjimo aikštelės ribose.

69. Primintina, kad sulėtinti greitį ar stabdyti transporto priemonę vairuotojas privalo tuo atveju, jeigu jis gali pastebėti kelyje atsiradusią kliūtį (KET 128 punktas). Iš byloje surinktų įrodymų žinoma, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko tiesioje kelio atkarpoje, esant geroms oro sąlygoms, pakankamai geram matomumui, todėl įprastomis sąlygomis pastebėti manevruojantį automobilį neturėjo būti sudėtinga. Iš vaizdo įrašo „NVR_ch3_main_20210723215436_20210723220000“ matyti, kad automobilis juda per stovėjimo vietas ir rodo kairiojo posūkio signalą. Automobiliui išvažiuojant iš stovėjimo vietų kairiojo posūkio signalas taip pat buvo įjungtas. Jokie objektai netrukdo matyti automobilio. Iš vaizdo įrašo matyti, kad žuvęs motociklininkas važiavo pirmas ir niekas kelio jam nebuvo užstojęs. Taigi automobiliui Subaru pradėjus įvažinėti į motociklo eismo juostą, tokiu būdu sudarant kliūtį motociklininkui, pastarasis privalėjo reaguoti ir stabdyti motociklą arba apvažiuoti kliūtį kaip tai numatyta KET 128 punkte. Sprendžiant iš to, kad motociklas nebuvo stabdomas, manytina, kad motociklo vairuotojas nematė kliūties ir teismo vertinimu vienintelė to priežastis yra tai, kad motociklininkas važiavo ant galinio rato ir nebuvo dėmesingas kelio situacijai, kadangi visas jo dėmesys buvo nukreiptas į motociklo išlaikymą vertikalioje padėtyje. Šiuo atveju greičio viršijimas yra neatsiejamas nuo motociklo vertikalizavimo, kadangi važiuojant nedideliu greičiu to padaryti neįmanoma.

70. Sprendžiant, ar motociklininkas galėjo išvengti susidūrimo su automobiliu, būtina įvertinti jo pasirinktą vairavimo būdą nagrinėjamo įvykio metu. Minėta, kad motociklininkai į Vilniaus gatvę, kur įvyko susidūrimas įvažiavo iš Pušyno gatvės. Pasinaudojus Google maps street view Baltojoje Vokėje esančios Vilniaus gatvės vaizdu nustatyta, kad išvažiuojant iš Pušyno gatvės Vilniaus gatvėje prie pat sankryžos įrengtas greičio mažinimo kalniukas su pėsčiųjų perėja. Iš vaizdo įrašo „NVR_ch3_main_20210723215436_20210723220000“ matyti, kad motociklininkams įvažiavus į Vilniaus gatvę, jie pervažiavo greitį mažinantį kalniuką ir toliau nuolat važiavo tiesiai. Minėta, kad tik trečias motociklininkas važiavo su įjungtu priekiniu žibintu, todėl dėl jo skleidžiamos šviesos nėra galimybės tiksliai nustatyti kuriuo metu D. R. vairuojamas motociklas buvo pakeltas ant galinio rato. Tačiau manytina, kad kelti motociklą jis pradėjo iš karto pervažiavus greitį mažinantį kalnelį, kadangi vaizdo įraše matoma, kad iš jį apšviečiančio šviesos srauto Yamaha motociklas išvažiuoja jau būdamas ant vieno rato. Sprendžiant iš vaizdo įrašo, tai yra vieta ties Baltosios Vokės ambulatorija (Vilniaus g. 18). Pažymėtina, kad tokiu būdu vairuotojas važiavo iki pat susidūrimo su automobiliu Subaru, todėl galima daryti išvadą, kad kelio situacijos jis nematė.

71. Svarbu tai, kad motociklams įvažiavus į Vilniaus gatvę, automobilis Subaru judėjo ta pačia kryptimi važiuodamas tiesiai, automobilis važiavo su įjungtais priekiniais ir galiniais žibintais, todėl visiems motociklininkams jis buvo aiškiai matomas. Kai motociklininkai kirto greitį mažinantį kalnelį, Subaru įvažiavo į dešiniau esančias stovėjimo vietas, tačiau ne sustojo, bet judėjo toliau su beveik pastoviai įjungtu kairio posūkio signalu. Minėta, kad Subaru vairuotojo manevravimas stovėjimo vietose buvo dviprasmiškas (nuosprendžio 40-41 punktai). Tokioje situacijoje kiekvienas iš paskos važiuojantis vairuotojas turi būti dėmesingas, stebėti manevruoti besiruošiančio vairuotojo veiksmus ir susidarius grėsmingai situacijai kelyje, turi reaguoti lėtindamas greitį ar stabdydamas savo transporto priemonę.

72. D. R. visą atkarpą iki susidūrimo vietos, o tai yra apie 142 m atstumas, važiavo ant vieno rato. Toks vairavimo būdas yra pavojingas ir neatitinka KET reikalavimų (LAT 2K-46/2011). Teismų praktikoje jis laikomas chuliganišku ir pasirenkamas iš chuliganiškų paskatų. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pastatyti save priešpriešais aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik pačiam vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (LAT nutartys bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-16-489/2017, 2AT-64-942/2017).

73. Teismo įsitikinimą, kad D. R. net ir važiuodamas didesniu nei leistina greičiu galėjo išvengti susidūrimo su automobiliu, sustiprina ir kitų kartu su D. R. važiavusių motociklininkų elgesio kelyje analizė. Ekspertai nustatė, kad D. R. važiavo vidutiniu apie 87-96 km/h greičiu. Iš vaizdo įrašo „NVR_ch3_main_20210723215436_20210723220000“ matyti, kad antrasis motociklininkas iš pradžių važiuoja beveik tuo pačiu greičiu kaip ir pirmasis ir ne daug nuo jo atsilieka (vaizdo įrašo laikas nuo 21:54:54 iki 21:54:57). Galima spėti, kad jo greitis galėjo būti apie 70-80 km/h. Tačiau jis visą laiką važiavo ant abiejų ratų. Kamerų užfiksuotas vaizdas patvirtina, kad pastebėjęs, jog Subaru vairuotojas manevruoja, antrasis motociklininkas pradėjo lėtinti greitį, o kai automobilis pradėjo įvažinėti į jų eismo juostą, nukreipė motociklą dešiniau link stovėjimo vietų ir stabdė motociklą, kas spręstina iš užsidegusio galinio žibinto (vaizdo įrašo laikas nuo 21:54:58). Kad išvengti susidūrimo su automobiliu, antrajam motociklininkui nereikėjo staigiai stabdyti ar staigiai keisti judėjimo krypties. Apvažiuoti kelyje atsiradusią kliūtį jam nesutrukdė nei akivaizdžiai viršytas greitis, nei kelio viduryje sustojęs automobilis, nei šalia jo nukritęs motociklas, kuris sudarė papildomą kliūtį kitiems eismo dalyviams. Teismas minėjo, kad susidūrimo vietoje automobiliui sudarius kliūtį kelyje buvo pakankamai vietos manevruoti ir tai patvirtinta antrojo motociklininko manevravimu realioje buvusioje eismo situacijoje. Visa tai leidžia teigti, kad antrojo motociklo vairuotojas buvo pakankamai dėmesingas, stebėjo situaciją kelyje ir savalaikiai reagavo į Subaru gan keistą manevravimą stovėjimo aikštelėje ir dėl to ėmėsi KET 128 punkte nurodytų veiksmų ir lengvai susidūrimo išvengė. Tai reiškia, kad jeigu motociklo Yamaha vairuotojas D. R. taip pat važiuotų ant abiejų ratų, jis galėtų matyti ir vertinti kelyje kylančius pavojus ir atitinkamai reaguoti greičio mažinimu ar manevravimu. Važiuodamas ant vieno rato jis prarado galimybę matyti kelią bei keisti motociklo kryptį, kadangi motociklo valdymas yra susijęs su jo priekiniu ratu ir tik sukdamas priekinį ratą motociklas gali manevruoti. Šiuo atveju motociklo vairuotojo elgesys kelyje neatitiko protingo ir apdairaus vairuotojo kriterijaus, kas ir nulėmė fatališkų padarinių atsiradimą.

74. Taigi apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti ir sunkiems padariniams atsirasti buvo motociklo Yamaha vairuotojo D. R. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, o būtent važiavimas motociklu ant vieno rato. Nustačius, kad būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti yra ne kaltinamojo A. P. padaryti KET pažeidimai, bet motociklo vairuotojo D. R. veiksmai, yra pagrindas išteisinti kaltinamąjį A. P., kadangi jo veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

75. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

76. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais (1 t.) - paliktinas saugoti byloje.

III. Civilinio ieškinio išsprendimas

77. Nukentėjusieji I. R., S. R., A. M., G. M. ir G. R. pateikė ieškinį bei jį patikslinę prašė priteisti iš civilinių atsakovų A. P. ir ADB „Gjensidige“: I. R. 12 151,96 Eur turtinės žalos ir 50 000,00 Eur neturtinės žalos; S. R. 50 000,00 Eur neturtinės žalos; A. M. 50 000,00 Eur neturtinės žalos; G. M. 50 000,00 Eur neturtinės žalos; G. R. 50 000,00 Eur neturtinės žalos; turėtas bylinėjimosi išlaidas (iš viso 2000,00 Eur) (2 t., b. l. 37-50; 3 t., b. l. 17-32, 3 t., b. l. 100-104).

78. ADB „Gjensidige“ atsiliepime į ieškinį prašė jį tenkinti tik iš dalies ir nurodė, kad iki patikslinto ieškinio gavimo Draudikas Civiliniams ieškovams nėra išmokėjęs jokių išmokų, kadangi draudikui buvo pranešta, kad kaltinamasis nepripažįsta kaltės. Draudikas neginčija, kad žuvusiojo motina ir tėvas dėl įvykio patyrė neturtinę žalą dėl D. R. žūties, tačiau laikosi pozicijos, kad jų nurodoma suma neturtinei žalai kompensuoti yra per didelė. Draudiko vertinimu, Ieškovai patyrė po 20000,00 Eur neturtinę žalą. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui / motinai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017). draudikas sutiktų kompensuoti neturtinę žalą tik nustačius kaltinamojo atsakomybę dėl 2021-07-23 eismo įvykio.

78.1. Draudikas neginčija, kad žuvusiojo seneliai dėl įvykio patyrė neturtinę žalą dėl anūko žūties, tačiau laikosi pozicijos, kad jų nurodomos sumos neturtinei žalai kompensuoti yra per didelės. Kelių eismo taisyklių pažeidimo bylose žuvusiojo seneliams, netekusiems savo anūkų pagal teismų praktiką vidutiniškai yra priteisiama apie pusė ~30 MMA, t. y. apie 9000,00 Eur. Pvz. Kauno apygardos teismas b. b. 1-37-593/2021 priteisė neturtinės žalos dydžio už žuvusį anūką 8350,00 Eur. Nagrinėjamu atveju nenustatyta esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo teismų praktikoje sutinkamų pavyzdžių. Todėl Draudiko nustatytos 9000,00 Eur išmokos neturtinei žalai atlyginti laikytinos teisingomis ir pagrįstomis.

78.2. Iš pateiktos nuotraukos matyti, kad kapas skirtas dviem asmenims, o draudikas nagrinėjamu atveju privalo apmokėti tik už vieną, todėl visa kapavietės apdaila turėtų būti mažinama. Pagal Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių tvirtinimo ir statuso kapinėms suteikimo 22 p. Vienos vietos kapavietės matmenys 1,5x2,5 m, dviejų vietų kapavietės 2,2–2,5 x 2,5 m, trijų vietų (šeimos) kapavietės 2,8 x 2,5 m.

78.3. Už kapavietės sutvarkymą ir antkapį draudikas sutiktu atlyginti 5080,00 Eur vietoj sumokėtų 6600,00 Eur. Draudikas perskaičiavo tas vietas, kurios būtų mažesnės, jei būtų daroma vieno asmens kapui.

78.4. ADB „Gjensidige“ nesutinka atlyginti:

78.4.1. 2050,00 EUR išlaidas už žuvusiojo laidojimą ir šarvojimą, kadangi draudikui nebuvo pateikti jokie įrodymai patvirtinantys šitas išlaidas;

78.4.2. 1500,00 EUR ir 966,00 EUR išlaidas už gedulingus pietus ir 141,39 EUR dalyvių priėmimą, kadangi draudikui nebuvo pateikti jokie įrodymai patvirtinantys šitas išlaidas. Dėl prašymo priteisti gedulingų pietų išlaidas draudiko vertinimu suma yra nepagrįstai didelė. Be to kartu su patikslintu civiliniu ieškiniu draudikas negavo jokių įrodymų pagrindžiančių gedulingiems pietums išleistas sumas. Ieškinyje pateikiamos dviejų gedulingų pietų sumos (draudikas apmoka tik už laidojimo metu gedulingus pietus, o už šermenų metu maitinimą nėra apmokama, nes tai nėra būtinos išlaidos). Draudimas atlygina tik būtinąsias ir priverstines išlaidas.

78.4.3. 110,00 EUR už gedulingas gėlių kompozicijas ceremonijai, kadangi draudikui nebuvo pateikti jokie įrodymai patvirtinantys šitas išlaidas;

78.4.4. 25,00 EUR už gėlių kompozicijas kapavietei, kadangi draudikui nebuvo pateikti jokie įrodymai patvirtinantys šitas išlaidas;

78.4.5. 108,98 EUR išlaidų vaistams, kadangi draudikui nebuvo pateikti jokie įrodymai patvirtinantys šitas išlaidas;

78.4.6. 300,59 EUR išlaidų kapavietės tvarkymui ir priežiūrai, kadangi draudikui nebuvo pateikti jokie įrodymai patvirtinantys šitas išlaidas;

78.5. Pažymėtina, kad draudikas turės galimybę įvertinti nurodytų sumų pagrįstumą tik gavęs visus dokumentus įrodančius išlaidų pagrįstumą. Proceso išlaidos gali būti išieškomos tik iš pripažinto kaltu asmens, jokių kitų galimybių minėtas išlaidas išieškoti iš kitų asmenų LR BPK 106 str. nenumatyta (3 t., b. l. 77-80).

79. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos.

80. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog A. P. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra pagrindas nukentėjusiųjų civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 4, 6 bei 7 dalimis,

nusprendžia:

Išteisinti A. P. (A. P.) pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais - palikti saugoti byloje.

Nukentėjusiųjų civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Teisėjas Viktor Voicechovski