Kauno apygardos teismo nuosprendis

Perskaičius dalį kaltinamojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 86-88), kur A. L. nurodė, jog buvo priėjęs prie automobilio, matė žmones, bet nesuteikė pagalbos, nes tai būtų per daug pavojinga – yra teisingi, tačiau kokiu atstumu buvo priėjęs, tiksliai neprisimena ir nežino, kiek sąmoningai veikė. Iš esmės veikė taip, kaip buvo mokytas – nejudinti nukentėjusiojo, kadangi galima dar labiau pakenkti. Po to ieškojo telefono, kurio nerado. Savo veiksmus tuo momentu suprato. Jei būtų susiradęs telefoną, būtų skambinęs 112. Mano, kad dėl šoko būsenos pirmiausia neįsitikino, ar ten esantiems žmonėms reikia pagalbos. Taip pat nurodė, jog turi finansinių įsipareigojimų – 40 000 eurų būsto paskolą, 2 ar 3 tūkstančius eurų už automobilio paskolą bei 1 200 eurų skolą kariuomenei, kurią turi sumokėti per 5 metus. Lankosi pas psichologą, kadangi negali susitaikyti su tuo kas įvyko, dėl įvykio graužiasi kiekvieną dieną.

2019 m. sausio 2 d. apklausiamas įtariamuoju A. L. davė iš esmės tokius pačius parodymus, kaip ir teisme (5 t., b. l. 86-87), 2019 m. balandžio 4 d. pranešime apie įtarimą (pagal BK 281 straipsnio 6 dalį ir 144 straipsnį) nurodė, jog kaltę pripažįsta visiškai (5 t., b. l. 91-95) ir patvirtino pirmos apklausos metu duotus parodymus.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. E. nurodė, kad apie įvykį nieko nežino. Jis su žmona namuose pasiliko su mažiausiuoju anūku, o sūnus M. ir R. su jų šeimomis išleido švęsti Naujų metų. Iš dukros sužinojo, kad žuvo sūnus, marti ir anūkas, o kitas anūkas E. smarkiai sužalotas, jam Marijampolės ligoninėje buvo daroma operacija. Teikia du civilinius ieškinius – dėl jam asmeniškai padarytos neturtinės žalos ir anūko E. E. vardu, kaip jo atstovas, dėl anūkui padarytos neturtinės žalos. Turtinė žala – laidojimo išlaidas, karstai, rūbai, paminklas, kapų sutvarkymas ir kiti materialiniai nuostoliai – yra visiškai atlyginti draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“.

Su S. S. susipažino apie pusmetį prieš autoįvykį, ji ateidavo kartu su L., pabūdavo. Taip pat būdavo, kad L. dviračiu važiuodavo pas ją. Be to, dar R. ten šio to nuveždavo, nupirkdavo drabužių, kadangi S. gyvenimo padėtis buvo sunki. V. Z. S. buvo kaip mama. Biologinius S. tėvus pažįsta, dar parėmė finansiškai pirko mergaitei maisto, lankė ligoninėje po įvykio. Šiuo metu irgi bendrauja. Apie S. santykius su žuvusia šeima daug nežino, jie draugavo kokius 5 – 6 mėnesius. Negali tiksliai sakyti, kad S. santykiai su tėvais buvo blogi ir dėl to ji glaudėsi prie sūnaus šeimos, nes ji savo tėvus ir močiutę mylėjo.

Teisiamojo posėdžio metu R. E. nurodė, jog neteko sūnaus, marčios ir anūko, prašo priteisti 150 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, atėmus draudimo bendrovės sumokėtą sumą – 16 000 eurų. Žuvusio anūko ir S. (S.), su kuria draugavo apie pusę metų, santykiai buvo labai nuoširdūs, ji dažnai ateidavo, bendraudavo, apsilanko ir dabar. Apie S. tėvus nieko negali pasakyti, tėvai žinojo, kad ji draugauja su L..

Nukentėjusysis G. E. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog apie 8 val. ryto sužinojo apie brolio ir jo šeimos žūtį bei krikštasūnio E. sužalojimą. Prašo priteisti 100 000 eurų moralinės žalos atlyginimui. Nurodė, jog po įvykio visą laiką sapnuoja brolį. Draudimo bendrovė dalį žalos atlygino, išmokėdama 16 650 eurų, todėl prašo šią sumą minusuoti.

A. R. – žuvusiosios V. Z. sesuo, nurodė, jog apie įvykį sužinojo iš sesers J. K.. Nurodo, jog patyrė 25 000 eurų neturtinę žalą, prašo priteisti 8 600 eurų, kadangi draudimo bendrovė išmokėjo 16 400 eurų. Nurodė, jog žuvusiojo sesers sūnaus L. draugavo su S. S., jie kartu negyveno, tačiau, kiek sesuo sakydavo, jie buvo pora, S. kelis kartus buvo pas juos nakvojusi.

Teikia ieškinį dėl 60 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Ligoninėje gulėjo 3 mėnesius, o po to pradėjo vaikščioti, vaikščiojimo pradžia buvo skausminga – skaudėjo pėdas, kojas, viską. Po avarijos, po mėnesio laiko iš Kauno klinikų buvo perkelta į Abromiškių reabilitacijos ligoninę, kur ja rūpinosi teta V. M.. Tris mėnesius nevaikščiojo, buvo taikomas gulėjimas varlytės pozoje. Ligoninėje močiutė, mama padėdavo plaukus išplauti, dantis išsivalyti. Kai pradėjo gėrėti, persikėlė gyventi pas tetą į Vilnių. Paskutinį kartą pas gydytoją lankėsi prieš mokyklą, t. y. rugpjūčio mėnesį, kitas vizitas nepaskirtas. Vartojo vaistus „Sirdalud“, kurie yra atpalaiduojantys, šiuo metu nevartoja, nes dabar su sveikata viskas gerai, tačiau šeimos daktaras sakė, kad problemos ateityje kartosis. Problemos su keliais atsirado dėl to, kad 3 mėnesius nevaikščiojo. Kaltinamasis neatsiprašė, šiandien jį mato pirmą kartą. Iš jo ar jo giminių paramos nebuvo – nei moralinės, nei finansinės.

Su L. E. buvo pažįstami šiek tiek daugiau kaip 7 mėnesius. Po dviejų mėnesių pažinties tarp jų atsirado artimas ryšys – pradėjo vienas pas kitą važinėti, su tėvais sutarti. Jie buvo kaip brolis ir sesuo, buvo pora, apie tai žinojo ir jos ir L. tėvai, planavo ateityje gyventi kartu – rinkdavosi, kokiame name gyvens.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta V. S., nukentėjusiosios S. S. mama, nurodė, jog S. su draugu ir jo tėvais išleido sutikti Naujųjų Metų, daugiau nieko apie įvykį negali pasakyti. S. tris mėnesius gulėjo ligoninėje, paskui buvo reabilitacijoje. Gijimas buvo sudėtingas – pastoviai gulėjo, reikėjo maitinti, pakelti, buvo skausmai ir dabar skauda. Pati dukra apie įvykį pasakojo, kad prisimena tik šviesas ir smūgį. Su L. dukros santykiai buvo labai draugiški, jis buvo labai mielas berniukas. Iki įvykio draugavo apie pusę metų, kartu negyveno. Jis lankydavosi pas S., tėvai atveždavo ir pasiimdavo, kai pabūdavo. S. pas jį į svečius taip pat važiuodavo – ją paimdavo L. tėvai. Paskutiniu metu dukra gyvena Vilniuje, ten ir mokosi. Su ja kasdien bendrauja telefonu, kartais atvažiuoja. Šiuo metu vartoja vaistus „Sirdalud“ ir nuo skausmo „Dolmen“.

Liudytoja G. C. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kartu su A. L. sutiko 2019 metus, viskas vyko Kalvarijoje, draugo namuose. Iš pradžių A. nevartojo alkoholio, vėliau nusprendė, kad liks nakvoti, todėl alkoholį pradėjo vartoti. Sutiko Naujuosius metus, o po dvyliktos valandos, pasigedo vieno iš draugų, t. y. M. R., jo išėjo ieškoti lauke, grįžęs M. D. pasakė, kad nėra A. mašinos. Vėliau M. pasakė, jog susisiekė su A., kuris pasakė, kad viskas yra gerai, jis grįžta namo. Ryte sužinojo apie įvykusią nelaimę. Vakarėlyje buvo vartojamas punšas, jo gamyboje naudojamas romas, gėrimas buvo stiprus. Nematė, kad A. būtų vartojęs daug alkoholio, jis tikrai neatrodė, kad būtų daug išgėręs – dvyliktą nakties ėjo šokti, nesielgė neįprastai ar keistai, buvo linksmas, elgesys neišsiskyrė nuo įprasto jo elgesio. Dieną jis buvo šiek tiek nusiminęs, kodėl – dabar nepamena. Ar 12 val. A. gėrė šampano – neatsimena. Iš M. žodžių suprato, kad telefonu A. pasakė, kad jį veža namo. A. elgesiui nebūdinga tiesiog išeiti nieko nesakius ir neatsisveikinus. Per visą pažinties su A. laikotarpį, ko gero tai buvo pirmas kartas, kai matė jį vartojant alkoholį. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytą aplinkybę (3 t., b. l. 3-7), jog A. paskutinį kartą matė apie 2 valandą.

Liudytojas M. D. nurodė, jog 2019 metų išvakarėse A. Facebook‘e buvo parašęs postą, kad neturi kur švęsti Naujųjų metų, todėl jį pakvietė prisijungti. Susirinko apie šeštą ar septintą val. Sumanymas buvo toks, kad visi švęs ir jis liks nakvoti. Vakarėlio metu buvo daromas punšas – inde maišomos sultys, „Captain Morgan“ romas, „Sprite“. A. išgėrė 3 ar 4 taures. Po dvylikos prasidėjo šokiai, A. daug šoko, buvo geros nuotaikos. Sutinkant Naujuosius, visi tikrai ragavo šampano, ar A. gėrė – nematė. Neužilgo pasigedo vieno draugo, kuris buvo girtesnis negu visi. Jo beieškant lauke, pamatė, kad nėra A. mašinos. Kai A. nerado ir namuose, paskambino jam. Jis atsiliepė, buvo labai ramus, nesigirdėjo jokio ūžesio, kalbėjo taip, kad susidarė įspūdis, jog jis guli mašinos gale, o jį kažkas veža. Kitą dieną sulaukė skambučio iš kolegės, kuri pasakė, kad A. pateko į avariją. Pagal jo tuometinę būseną, jis vairuoti tikrai negalėjo, nors ir nebuvo visiškai girtas, bet ir nebuvo blaivus. Be punšo, vakarėlyje buvo vartojamas ir kitas alkoholis, tačiau, kiek matė, A. kito alkoholio nevartojo. A. apibūdintų kaip sąžiningą, uždaro būdo, bet labai draugišką ir gerą, jis nėra iš tų žmonių, kurie vairuoja girti. Alkoholį jis vartodavo labai retai – per metus būdavo kokie du kartai.

Liudytoja I. G. teisme nurodė, jog naujametinę naktį važiavo iš vakarėlio pasiimti dukters. Pamatė šalikelėje stovintį automobilį, o kitą – griovyje. Tuo metu buvo atvažiavę policijos pareigūnai, švyturėliai akino. Aplink buvo labai daug stiklo ir šukių. Vyras, kadangi buvęs pareigūnas, išlipo, priėjo prie nukentėjusiųjų ir kiek galėjo tiek teikė pagalbą. Automobilyje šaukė mergaitė, kad jai šalta, prašė uždaryti langą, apkloti. Vyras kalbino vieną iš mašinoje buvusių vaikinukų. Kitame automobilyje nieko nebuvo. Įvykio vietoje jokio apšvietimo nebuvo, buvo tik policijos švyturėliai, jie matėsi iš pakankamai toli. Tas automobilis, kuris stovėjo ant kelio buvo be jokių šviesų.

Liudytojas M. D. nurodė, jog dirbo Kelių policijos vyriausiuoju patruliu, buvo atsakingas už eismo įvykius, gavo pranešimą iš budėtojo. Nuvykę pamatė laukuose stovinį „Volkswagen Golf“, ant kelio – „Audi“ automobilius. „Golf‘e“, kuris stovėjo laukuose, buvo prispausti žmonės. Iš karto matėsi, kad vairuotojas miręs, dėl keleivės nieko negali pasakyti, o trys vaikai gale rėkė. Pirmiausia ėmė vaikus, ugniagesiai mašiną supjaustė, išėmė moterį su vyru. Vėliau vienas iš ugniagesių pasakė, kad prie kelio rado žmogų, kuris galimai yra pabėgęs iš eismo įvykio, t. y. „Audi“ vairuotojas. Prieš tai „Audi“ mašinoje rado piniginę su asmens dokumentais, todėl privažiavęs prie ugniagesių rasto vyro, jį atpažino pagal dokumentus iš ,,Audi“ automobilio. Tas vyras sakė, kad važiavo su taksi namo, kad jį sumušė ir išmetė čigonai, kad nieko nežino apie autoįvykį, jo nesukėlė. Buvo sušalęs, apsvaigęs nuo alkoholio, nes jautėsi kvapas. Toje vietoje už kokių 300 metrų yra krūmai, mano, kad jis po jais ir buvo palindęs. Netoliese yra gyvenvietė, sodybos. Ugniagesiai jį rado kairėje pusėje, o gyvenvietė yra dešinėje. Neprisimena, ar „Audi“ šviesos buvo įjungtos, ar jis kažkaip pažymėtas, gal salone šviesa degė. Liudytojas nurodė, jog į įvykio vietą atvyko apie 3.20 val., gali būti, kad A. L. buvo surastas 4.05 val. Atrodo, kad tuo metu įvykio vietoje buvo greitoji, ugniagesiai ir vienas policijos ekipažas, kurio šviesos signalizacija buvo įjungta. Vienas iš ekipažų išvažiavo ieškoti vairuotojo, kadangi buvo žinoma, kad jis gyvena Skaisčiūnų kaime, apžiūrinėjo aplinkinius namus, laukus. Kai jiems nurodė, kur yra L. ir atvyko į tą vietą, iš jos įvykio vieta matėsi. Iš krūmų, kur, galimai buvo A. L., irgi viskas turėjo matytis. Kaltinamasis tada buvo apsirengęs tik su megztiniu, kelnėmis ir batais, atrodo buvo be striukės. Į tuos krūmus paskui buvo nuėjęs šviesiu paros metu, atstumas nuo jų iki kelio – apie 30–40 metrų.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. D. nurodė, jog su kolega baiginėjo darbą ir važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, kur sustabdė „Toyota“ automobilį. Dar jiems nepriėjus prie mašinos, vairuotoja atidarė langą ir pasakė, kad ką tik įvyko eismo įvykis. Ten nuvyko po minutės. Jis nubėgo prie „Volkswagen Golf“ automobilio, o kolega – prie „Audi“ ir suriko, kad vairuotojo nėra. Vairuotoją rado kolegos su gaisrininkais apie pusę kilometro nuo įvykio, laukuose. Prieš tai ieškojo pagal automobilyje rastus dokumentus, paskui lydėjo vežant jį su greitąja ir saugojo ligoninėje. Klausė ar jis vairavo, atsakė, kad ne, o kažkoks draugas. Perskaičius dalį ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (t. 3, b. l. 60-62), liudytojas patvirtino, kad A. L. neneigė, jog važiavo automobilyje, bet neigė, jog jį vairavo. Nepamena, ar būnant įvykio vietoje buvo įjungti raudoni mėlyni žiburėliai, ar automobilyje „Audi“ buvo įjungtas avarinis, žino tik, kad salone degė šviesa. Tiksliai toje vietoje, kur vairuotojas buvo rastas – nebuvo, nes jis jau buvo prie tyrėjo automobilio, jis buvo ant kelio, netoli krūmų. Iš tos vietos įvykio vieta – gaisrinių ir greitųjų šviesos signalizacija, švyturėliai, matėsi gerai. Kai bendravo su A. L., jis nebuvo labai adekvatus, o būtent, atrodė išgėręs, neblaivus ir pasakojo, kad pasisamdė vairuotoją ir vairavo ne jis, kalbėjo nerišlia kalba.

Liudytojas M. L. teisme nurodė jog dirbo kartu su kolega P. D.. Sausio 1 d. apie 2 ar 3 valandą nakties važiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini), sustabdė automobilį, kurį vairavo moteris, ir kuri informavo, jog už posūkio įvyko eismo įvykis. Su kolega greitai nuvažiavo į įvykio vietą. Laukuose pamatė vieną automobilį, kitas stovėjo ant kelio šiek tiek toliau. Jame nieko nebuvo. Kolega nubėgo prie laukuose stovinčio automobilio, kur buvo prispausti žmonės. Buvo dar kažkokie žmonės sustoję, buvo priėjęs vyriškis. Po kažkiek laiko grįžo ieškoti vairuotojo, jį vėliau rado kitas ekipažas ar gaisrininkai. Toje vietoje, kur kolegos rado vairuotoją, policijos švyturėliai turėjo ir galėjo matytis, nes buvo naktis, švyturėlių buvo labai daug ir jų niekas neužstojo. Be to, visi vairuotojo ieškojo per visą apylinkę su prožektoriais. Paieškos vyko labai dideliu spinduliu. Neprisimena, ar „Audi“ automobilyje, kuris stovėjo viduryje kelio buvo šviesos, ar jo durelės buvo atidarytos.

Liudytojas A. M. nurodė, jog važiavo iš Skaisčiūnų kaimo į Kumelionis (duomenys neskelbtini) gatve su drauge K. B., kuri vairavo. Pravažiavus akmenimis grįstą kelio atkarpą, pamatė, kad žybsi avarinis mašinos signalas, privažiavę arčiau pamatė, kad ta mašina apgadinta, matėsi visokios nuolaužos. Paskui pamatė kitos mašinos siluetą griovyje ir suprato, kad įvyko rimtas įvykis. Norėjo skambinti policijai, bet pamatė, kad policija yra visai šalia, gal už mažiau nei 100 metrų, todėl privažiavo ir priėjusiam pareigūnui pranešė apie eismo įvykį.

Liudytojas E. D. nurodė, jog įvykio naktį budėjo (duomenys neskelbtini) antrajame skyriuje ir buvo iškviesti kaip pagalba į įvykį, kur jau buvo nuvažiavusi Pirmosios komandos gaisrinė mašina. Kai darbai buvo baigti, prie jų priėjo vyrukas, kuris buvo visas kruvinas bei purvinas. Jis pasakė, kad nežino, kas atsitiko ir ar gali pats save priimti ir pavežti. Kadangi žinojo, kad buvo ieškomas žmogus, per raciją iškvietė pareigūnus, kad jie jį pasiimtų. Stovėjo su švyturėliais apie pora šimtų metrų nuo įvykio vietos. Pranešė pareigūnams, kadangi jie ieškojo žmogaus, kuris galėjo būti laukuose. Su tuo vyru pats nekalbėjo, kadangi yra vairuotojas. Perskaičius dalį ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (3 t., b. l. 85-86), liudytojas nurodė, jog dabar nelabai prisimena, tačiau galėjo būti taip, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu, jog vyras mosikavo rankomis ir stabdė jų automobilį.

Liudytojas E. K. teisme nurodė, jog dirba priešgaisrinėje apsaugoje. Atvažiavo į avarijos vietą laisvinti žmonių, paskui kažkur laukuose matė kaltinamąjį. Pamatė jį važiuodami, jis buvo kelyje ir stabdė, prašė pagalbos. Apie jį pasakė policininkams, nes jie ieškojo vieno iš automobilių vairuotojo. Vyriškis buvo sušalęs, lyg ir su praskelta galva, detaliau neprisimena, nes gana daug laiko praėjo. Su juo nebendravo, negirdėjo, ką jis sakė apie tai, kaip jis ten atsirado. Iš tos vietos, iš kurios jį paėmė, matėsi įvykio vietoje buvusių mašinų švyturėliai. Įvykio vietoje jie buvo apie valandą su puse. Jam kaltinamasis nesakė, kad yra eismo įvykio dalyvis, bet iš visų aplinkybių susidarė tokia prielaida, kad jis galimai susijęs su įvykiu.

Liudytojas V. L. nurodė, jog dirba Marijampolės priešgaisrinėje Pirmojoje komandoje, skyrininku. Atvykus į įvykio vietą, Antra komanda jau dirbo, jie tik padėjo. Grįžtant pamatė žmogų, todėl komandos vadui radijo ryšiu pasakė, kad iškviestų policijos ekipažą. Atvažiavus policijai, kontaktas su tuo žmogumi pasibaigė. Žmogus stovėjo palei kelią, nesuprato, ar jis stabdė. Matėsi, kad jis buvo šlapias, purvinas ir sušalęs. Klausė jo, kas yra, bet jis tiesiog sakė, kad jam šalta, sakė dar kažką, bet sunku buvo suprasti, ką jis kalba. Rado jį apie 100 – 200 metrų nuo autoįvykio, iš tos vietos, kur jį rado, matėsi automobilių švyturėliai, šviesos. Nepamena, ar policijos pareigūnai su tuo žmogumi šnekėjo, ar jo ko nors klausė. Akivaizdžiai sužalojimų nesimatė. Su kolegomis įvykio vietoje išbuvo gal valandą, gal pusvalandį. Iš įvykio vietos važiavo be švyturėlių.

Atlikus įvykio vietos, (duomenys neskelbtini) g. prie namo Nr. 6, Marijampolė, apžiūrą, nustatyta, kad greta namo Nr. 6 yra staigus posūkis, važiuojamos kelio dalies plotis 5,60 m., kelio važiavimo juostos atskirtos ištisine linija. Už posūkio, priešpriešinėje eismo juostoje (duomenys neskelbtini) g. kryptimi yra automobilis AUDI A 4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), arimuose kairėje kelio pusėje (duomenys neskelbtini) g. kryptimi yra automobilis VW GOLF valst Nr. (duomenys neskelbtini), aplink šį automobilį yra daug automobilių detalių ir šukių. Nuo (duomenys neskelbtini) km. pusės, kelio važiuojamosios dalies kairiajame krašte ir kairėje šalikelėje prasideda smulkios automobilių šukės, kurios tęsiasi iki automobilio AUDI A 4. Padangų ir stabdymo pėdsakų nerasta. Automobilio Audi apgadinta priekinė dalis daugiau kairė pusė ir vairuotojo pusės priekinės durelės. Automobilyje rasta juodos spalvos piniginė, kurioje A. L. ir A. B. išduoti vairuotojo pažymėjimai, A. L. asmens tapatybės kortelė, Lietuvos kariuomenės pažymėjimas. Automobilio VW GOLF apgadintas visas kėbulas, daugiau kairys šonas prie vairuotojo durelių, galiniai saugos diržai neužstrigę, priekinis keleivio saugos diržas užstrigęs. Vyro lavonas buvo prispaustas vairuotojo vietoje, moters – priekinėje keleivio vietoje (1 t., b. l. 16-65).

Atlikus iš automobilio AUDI paimtų objektų tyrimą, gauta išvada, kad ant dviejų saugos pagalvių skiaučių, kasos čekio, trijų nuoplovų iš automobilio gautas vieno vyriškos lyties DNR profilis sutampa su A. L. DNR (2 t., b. l. 147-155).

Papildomai apžiūrint automobilį AUDI A 4, 2019 m. sausio 5 d., automobilio salono priekinėje dalyje, dešinėje pusėje ant kilimėlio rastas mobilaus ryšio telefonas ir automobilio rakteliai (1 t., b. l. 66-80).

Apžiūrėjus vaizdo kamerų įrašus, paimtus iš UAB ,,A. M. t.“, esančios (duomenys neskelbtini) g., Marijampolė, matyti, jog fiksuojamas (duomenys neskelbtini) gatvės, link pagrindinio kelio Marijampolė – Kalvarija vaizdas. Nustatyta, kad 03:54:22 val. pastebėtas važiuojantis automobilis nuo Kalvarijos pusės, link (duomenys neskelbtini). Automobilio išorėje mirksi kairiojo posūkio žibintai ir jis įsuka į (duomenys neskelbtini) gatvę. 03:54:51 val. automobilis sustoja netoli UAB ,,A. M. t.“ esančios aikštelės, dešinėje gatvės pusėje (žiūrint nuo pagrindinio kelio Marijampolė – Kalvarija pusės). Sustojus automobiliui, jo šviesos buvo 3 kartus perjungiamos iš įprastinių (trumpo arba ilgo apšvietimo) į gabaritines ir atvirkščiai. Tuo momentu, kai žibėjo tik gabaritinis apšvietimas, automobilio vidus buvo apšviestas ir matėsi žmogaus siluetas vairuotojo vietoje. Daugiau žmonių, išskyrus vairuotojo vietoje, nematyti. 03:55:49 val. automobilis pajuda iš aikštelės ir (duomenys neskelbtini) gatve, nuvažiuoja tiesiai, jo markės ir valstybinių numerių identifikuoti neįmanoma, dėl tamsaus paros meto. 04:09:28 val. (duomenys neskelbtini) gatve, link įvykio vietos pravažiuoja automobilis su įjungtais švyturėliais, tikėtina policijos pareigūnų ekipažas (2 t., b. l. 31-36).

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad sulyginus UAB ,,A. M. t.“ vaizdo įrašo laiko tikslumą su www.time.is/lt, nustatyta 1 val. 1 min. 14 s paklaida, t. y. vaizdo įraše laikas pasuktas viena valanda į priekį (1 t., b. l. 37).

Atlikus papildomą įvykio vietos, vaizdo medžiagos apžiūrą nustatyta, kad iš UAB ,,A. M. t.“ vaizdo kameros įrašų matosi, kad 02.54.22 nuo Kalvarijos atvažiuojantis galimai A. L. automobilis įsuka į (duomenys neskelbtini) g. ir sustoja aikštelėje. Atstumas nuo (duomenys neskelbtini) g. 2 g iki įvykio vietos yra 1 kilometras 790 m. Nuo (duomenys neskelbtini) g. 8 namo iki įvykio vietos 570 m. (1 t., b. l. 87-89, 2 t., b. l. 27-30).

Atlikus A. L. mobilaus ryšio telefono, rasto automobilyje, abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių analizę, gauti duomenys, kad 2019-01-01 2 val. 55.57 val. A. L. skambino abonentas (duomenys neskelbtini) (priklauso M. D.) skambučio trukmė 58 s, jungimosi bokštas (duomenys neskelbtini) g., Marijampolė (5 t., b. l. 27), 2019-01-01 3 val. 15 val. A. L. skambino M. D., neatsiliepta, 03.30 val. skambino nežinomas numeris, neatsiliepta (5 t., b. l. 34-35).

Policijos departamento prie VRM Pajėgų valdymo tarnybos pateiktame rašte ir garso įraše yra duomenys, kad 2019-01-01 3.00.35 val. ekipažas Rūda per radijo stotį informavo apie sustabdytą automobilį valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 03.01.39 val. ekipažas Rūda 64 per radijo stotį pranešė, kad (duomenys neskelbtini) g. įvykęs eismo įvykis ir reikalinga greitoji med. pagalba, 3 val. 2 min., 21 informuoja budėtoją, kad reikalingi gelbėtojai (2 t., b. l. 11-20).

Marijampolės savivaldybės administracija pateikė duomenis, kad (duomenys neskelbtini) g. Marijampolės m. leistinas važiavimo greitis yra 50 km/h, kelio planą, kelio ženklų išsidėstymo schemą. (1 t., b. l. 176-186).

Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime yra duomenys, kad (duomenys neskelbtini) g. 6 gyvena G. N., šviesa kieme įsijungia nuo judesio, tą naktį nieko negirdėjo ir nematė (2 t., b. l. 1).

Lietuvos transporto saugos administracijos specialistas A. S. pateikė eismo įvykio (duomenys neskelbtini) g. vietos tyrimo rezultatus, iš kurių matyti, kad gatvės ruožas, kur įvyko eismo įvykis, priskiriamas D (2) kategorijos gatvei dėl asfaltbetonio dangos pločio 5,50 m. Tokios kategorijos gatvės projektinis greitis yra 30 km/h. Projektinis greitis reiškia saugų greitį, kuriuo galima leisti važiuoti automobiliams; Tiriamoje horizontalioje kreivėje eismo juostų plotis yra minimalus, vairuotojai veiksmus turi atlikti labai tiksliai, klaidos beveik negalimos. Kadangi eismo juostos yra pačios siauriausios, priešpriešiniai automobiliai prasilenkia mažiausiu atstumu vienas nuo kito; Iš vienos pusės (nuotraukoje matomas vaizdas nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės (pastaba automobilio VW GOLF važiavimo kryptimi) artėjant prie horizontalios kreivės jos matomumas yra geras, vairuotojas mato kreivės pabaigą, gali spręsti apie posūkio ilgį ir aštrumą ir pasirinkti reikiamą važiavimo greitį; Iš kitos pusės (nuotraukoje matomas vaizdas nuo (duomenys neskelbtini) g. (pastaba automobilio AUDI A 4 važiavimo kryptimi), artėjant prie horizontalios kreivės, jos matomumą užtveria šalia kelio esanti sodyba ir jos augmenija, vairuotojas nemato kreivės pabaigos, negali spręsti apie posūkio ilgį ir aštrumą, nėra galimybių pasirinkti didžiausią saugų važiavimo kreive greitį (1 t., b. l. 143-151).

Iš eismo įvykių tyrimo specialisto pateiktos išvados matyti, kad automobilio AUDI vairuotojas, važiuodamas (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g., gatvės vingyje į dešinę, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, judėdamas apie 101 km/h greičiu, susidūrė su priešpriešais apie 9 km/h greičiu judėjusiu automobiliu VW GOLF priekinės dalies kaire puse, atsitrenkdamas į automobilio VW GOLF priekinės dalies kairį kraštą, susidūrimo pradžios momentu tarp automobilio AUDI priekinės dalies plokštumos ir automobilio VW GOLF kairiojo šono, esant dideliam smailiam kampui, atviram link (duomenys neskelbtini) g. dešiniojo krašto, žiūrint (duomenys neskelbtini) g. kryptimi. Dėl smūgio automobilis VW GOLF buvo sustabdytas ir atbulas, sukdamasis prieš laikrodžio rodyklę buvo nublokštas į padėtį šalikelėje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Po susidūrimo automobilis AUDI toliau slinko (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies kaire puse, kol sustojo padėtyje, kurioje buvo užfiksuotas po eismo įvykio. AUDI vairuotojo veiksmai – važiuodamas apie 101 km/h. greičiu, viršijančiu leistiną maksimalų 50 km/h greitį gatvės vingyje į dešinę, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su automobiliu VW GOLF – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti (2 t., b. l. 135-142).

Medicinos specialisto išvadose nurodyta, kad:

L. E. mirtis įvyko nuo stipraus krūtinės ir pilvo sumušimo, pasireiškusio aortos įplyšimu nugarinės sienelės srityje stuburo krūtinės dalies IV-V slankstelių projekcijoje, pertvaros kairiojo kupolo plyšimu, kairios pasieninės krūtinplėvės plyšimu krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje susidarant maišui, blužnies ir kepenų plyšimais apatiniuose paviršiuose, eismo įvykio metu, jo kraujuje alkoholio nerasta (2 t., b. l. 62-65);

R. E. mirtis įvyko nuo stipraus krūtinės ir pilvo sumušimo, pasireiškusio nubrozdinimu krūtinės ląstos priekinio paviršiaus kairėje pusėje, krūtinkaulio lūžimu tarp kūno ir rankenos su kraujosruva apie lūžimą esančiuose audiniuose, šonkaulių lūžimu su kraujosruvomis apie lūžgalius, statmenu širdiplėvės plyšimu, širdies raumens plyšimu, daugybiniais blužnies ir kepenų plyšimais, eismo įvykio metu, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (2 t., b. l. 69-74);

V. Z. mirtis įvyko nuo galvos ir kaklo srities sužalojimų staiga atliekant judesį galva, stuburo kaklinės dalies I slankstelio atsidalinimas nuo kaukolės pamato, smegenėlių ir pailgųjų galvos smegenų sukrėtimas su kraujo išsiliejimu po smegenėlių abiejų pusrutulių priekiniais ir pamatiniais paviršiais bei po pailgųjų smegenų minkštaisiais dangalais ir į galvos smegenų vandentiekį, eismo įvykio metu, jos kraujuje etilo alkoholio nerasta (2 t., b. l. 78-83);

Nepilnamečiui E. E. klinikiniais duomenimis konstatuota kepenų plyšimas, kraujo išsiliejimas į pilvaplėvės ertmę, pilvo ir krūtinės sumušimas, trauminės kilmės oro susikaupimas dešinėje krūtinplėvės ertmėje, dešinio plaučio plyšimas bei plaučių sumušimas, kvėpavimo nepakankamumas, širdies ir inkstų sumušimas, vidutinio sunkumo galvos smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, nosies kaulų lūžimas, kraujavimas iš nosies, veido srities muštinės žaizdos, dešinio dilbio kaulų lūžimas, kairio alkūnkaulio lūžimas, abiejų šlaunikaulių lūžimai, dešinio gaktikaulio šakos lūžimas, dešinės plaštakos II delnakaulio lūžimas, trauminis šokas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu (2 t., b. l. 87-89);

Nepilnametei S. S. klinikiniais duomenimis konstatuota politrauma, oro susikaupimas abiejuose krūtinplėvės ertmėse, abiejų plaučių sumušimas, dešinio stipinkaulio lūžimas, kryžkaulio kūno lūžimas kairėje pusėje, kairio klubakaulio sparno lūžimas, abiejų gaktikaulių viršutinių šaknų, kairio gaktikaulio apatinės šakos ir sėdynkaulio lūžimai, muštinė žaizda kairėje blauzdoje, daugybinės kraujosruvos krūtinės, abiejų žastų, blauzdų, šlaunų srityje, daugybiniai nubrozdinimai kūne. Sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu ir atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 93-94, 98-99).

Teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas teismo medicinos ekspertas V. V., kuris paaiškino teismo specialisto išvados rezultatus ir nurodė, jog S. S. buvo konstatuota labai daug kaulų lūžių, tačiau dubens žiedo vientisumas suardytas nebuvo. Radiologas konstatavo, kad kairėje pusėje yra lūžęs kryžmuo, tačiau kryžkaulį sudaro penki tarpusavyje suaugę kaulai, o detaliau aprašant, radiologas pažymėjo, kad lūžęs tik pirmas kaulas. Kiti keturi kryžmens kaulai nėra lūžę, todėl nėra pagrindo spręsti, jog būtų suardytas dubens žiedo vientisumas. Ar viskas buvo radiologų aprašyta – negali pasakyti, jis vadovaujasi tik tuo, kas aprašyta. Dubens žiedo vientisumą galima apibūdinti pagal penkis punktus, iš kurių turi būti du. Šiuo atveju nurodyta, kad yra lūžęs tik vienas slankstelis, reiškia – kiti nelūžę. Taip pat radiologas aprašė, abiejų gaktikaulių viršutinės šakos lūžius, o kairiojo – tik apatinės šakos lūžį, o tai reiškia, jog viršutinė šaka nelūžusi, žiedas nesuardytas, nes viena gaktikaulio šaka atlaiko žiedą. Po to aprašyta klubakaulio sparno lūžis, iš ko matyti, kad apatinė dalis nėra lūžusi. Sąnarių išnirimai yra tuomet, jei yra išniręs kryžkaulio klubakaulio sąnarys. Rentgenologiškai sakant, ten turėtų būti padidėjęs tarpas, tačiau apie tai nepasisakyta. Kad būtų fiksuojamas pažeistas dubens kaulo vientisumas, turi būti du punktai iš penkių, tačiau to nėra. Pagal duomenis iš Abromiškių reabilitacijos ir Santaros klinikų, matyti, kad visos funkcijos buvo atstatytos, liekamųjų reiškinių neliko. Jei būtų neatsistačiusi kokia nors funkcija, tai galėtų lemti sužalojimo mąstą, bet tada turi būti atitinkamų specialistų duomenys, nustatant kiek sąnariai lankstūs, kiek nesilanksto, kiek sutrikę ir po to reikia lyginti su lentelėmis. Pats rentgeno nuotraukų nematė, kadangi nėra radiologas, neturi licencijos ir neturi teisės atlikti šių tyrimų. Šiuo atveju viskas buvo aprašyta, todėl neturėjo jokio pagrindo netikėti radiologo aprašymais ir pagrindo teigti, jog radiologo tyrimas neišsamus, todėl papildomai į įstaigos radiologą kreiptasi nebuvo. Buvo remtasi tuo, kas nurodyta Kauno klinikų ligos istorijoje. Paprastai yra taip, jog jeigu neaprašyta, tai laikoma, kad to ir nėra.

A. L. 2019-01-01 4 val. 11 alkotesteriu nustatytas 1,26 promilės girtumas (t. 1, 95-96, 97 b. l.). Specialistas pateikė išvadą, kad A. L. kraujas paimtas 2019-01-01 4 val. 50 min., mažiausia koncentracija 1,71 promilės etilo alkoholio (5 t., b. l. 53), šlapime narkotinių medžiagų pėdsakų nerasta (5 t., b. l. 54).

VŠĮ ,,Marijampolės ligoninė" pateiktuose medicininiuose A. L. medicininiuose dokumentuose yra duomenys apie tai, kad jis atvyko 2019-01-01 4.48 val., paciento teigimu nukentėjo autoįvykio metu kaip keleivis, kai susidūrė su kitu automobiliu, sąmoningas, orientuotas, alkotesterio rodmenys 1.49 promilės (5 t., b. l. 44-50).

2019 m. sausio 2 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog A. L. klinikiniais duomenimis konstatuota kairės plaštakos ir dešinio kelio sumušimas, nubrozdinimai kaktos, kairio skruosto, dešinio žando, nosies nugarėlės, kaklo, kairio peties, krūtinės ir kairės plaštakos srityje, kraujosruvos ir nubrozdinimai kairės alkūnės, abiejų kelių – šlaunų, kairės blauzdos srityje, kraujosruva kairio peties srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (5 t., b. l. 58-58).

A. L. sulaikytas 2019-01-01 4 val. 5 min., paleistas iš suėmimo 2019-02-02 (5 t., b. l. 68-71).

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 6 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 135 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje

Iš kaltinamojo A. L. parodymų matyti, jog jis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką pagal kaltinamajame akte nurodytą veikos kvalifikavimą, o būtent pagal BK 281 straipsnio 6 dalį. Kaltinamasis nurodė, jog nors aplinkybių, kuriomis nusprendė palikti vakarėlį ir išvažiuoti namo gerai neprisimena, tačiau nagrinėjimo metu nustatyta, jog jis važiavo savo automobiliu, nors ir būdamas vartojęs alkoholio, bet įvertinęs savo veiksmus, jog vairuoti sugebės. Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis, vairuodamas automobilį, nors ir būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, pradžioje vis tik laikėsi kelių eismo taisyklių – suskambus telefonui, sustojo ir telefonu kalbėjo stovėdamas šalikelėje. Tai, jog A. L. tuo metu buvo adekvatus, matyti iš M. D. parodymų, jog kaltinamasis su juo kalbėjo pakankamai aiškiai ir rišliai. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog A. L. sėdus už automobilio vairo, alkoholio koncentracija dar nebuvo pasiekusi tokio laipsnio, kad jis negalėtų tinkamai įvertinti savo veiksmų, t. y. esant alkoholio rezorbcijos fazei, kuomet promilės kyla, kadangi 2019-01-01 4 val. 11 min. alkotesteriu nustatytas 1,26 promilės girtumas (1 t., b. l. 95-96, 97), 4 val. 48 min. alkotesteriu nustatytas 1,49 promilių girtumas, o 2019-01-01 4 val. 50 min. paėmus kraują, nustatyta 1,71 promilių etilo alkoholio koncentracija (5 t., b. l. 44-50, 53). Be to, ir pats kaltinamasis nurodo, jog savo veiksmus, nors ir nenuosekliai prisimena – prisimena pokalbį telefonu, kelio posūkius bei tai, jog priešais pamatė automobilio šviesas, po ko įvyko eismo įvykis. Būtent tokios eismo įvykio kilimo priežastys (išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą viršijus leistiną greitį) nustatytos ir Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktoje specialisto išvadoje, tam neprieštarauja ir S. S. nurodoma aplinkybės, jog automobiliu, kuriuo ji važiavo vairuotojas (L. tėtis) pristabdė ir staiga ji pamatė šviesas, po ko daugiau nieko neprisimena. Nėra ginčo, jog A. L. vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai patvirtina specialisto išvada, paties kaltinamojo parodymai, su kaltinamuoju naujametiniame vakarėlyje dalyvavusių asmenų apklausos bei gelbėjimo tarnybų ir policijos pareigūnai, kurie bendravo su kaltinamuoju praėjus vos valandai po įvykio. Taigi, minėtų įrodymų pagrindu byloje nustatyta, kad A. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo automobilį, kuriuo važiuodamas didesniu nei 101 km/h greičiu, įvažiavo į priešingą eismo juostą, susidūrė su priešpriešais važiavusiu automobiliu taip sukeldamas eismo įvykį.

Kaltinamuoju aktu kaltinimas pareikštas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 6 dalyje padarymo, tačiau nukentėjusiosios atstovo iniciatyva, kaltinamojo veiką prašoma kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 138 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį.

Nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnyje, yra nusikaltimas žmogaus gyvybei ir sveikatai, jo objektas yra kito žmogaus gyvybė ir sveikata. Tai tyčinis nusikaltimas ir jis gali būti padarytas tik veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalgos (Teismų praktika, Nr. 30), dalyje, kuria aptariami Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo subjektyvieji požymiai (kaltė), nurodoma, kad BK 281 straipsnio, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, nurodyta, kad asmuo pagal šio straipsnio 1 - 6 dalis atsako tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo. Todėl įrodinėtinas šių nusikaltimų sudėties požymis yra neatsargi kaltė ir jos turinys. Jeigu vairuodamas transporto priemonę ir pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles asmuo numato, kad dėl jo veikos kils baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, ir to siekia (arba nors padarinių nesiekia, bet sąmoningai leidžia jiems kilti), konstatuojama, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine (arba netiesiogine) tyčia, todėl pagal BK 281 straipsnį nekvalifikuojamas. BK 15 ir 16 straipsniuose nustatyta, kada nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, o kada dėl neatsargumo. Iš šių straipsnių nuostatų matyti, kad apie asmens kaltę sprendžiama ne tik pagal tai, kaip kaltininkas suvokia savo veiką, bet ir koks jo suvokimo bei valios santykis su jo veikos padariniais. Nustačius, kad nusikaltimą padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti arba nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, tokia veika kvalifikuojama pagal atitinkamą BK 281 straipsnio dalį.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. L., vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, viršydamas leistiną greitį, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, tačiau nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti neigiami padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Pažymėtina, jog pagal nustatytas aplinkybes kelio atkarpoje, kuria važiavo A. L. pėsčiųjų perėjų, sankryžų, šviesoforų ar kitų akivaizdžiai matomų kliūčių nebuvo, jis važiavo pagrindine gatve, todėl turėjo pirmumo teisę ir akivaizdaus pagrindo manyti, jog iškils tokia situacija, kurios metu jis nesugebės suvaldyti automobilio – nebuvo. Iš tiesų, dėl apsvaigimo A. L. nepastebėjo kelyje esančio staigaus posūkio, automobilio šioje situacijoje nesuvaldė dėl ko išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su joje važiavusiu automobiliu. Taigi, nustačius, jog kaltinamasis neįvertino vairuojamo automobilio greičio bei kelio posūkio, kolegija sprendžia, kad A. L. numatė galimus pavojingus savo veikos padarinius, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi, kad tokių padarinių bus išvengtą, o būtent, kad išvengs išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą, kad priešingoje eismo juostoje nebus kitų transporto priemonių, kad su jomis nesusidurs.

Sprendžiant, jog A. L. veika netyčinė, kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, kaip buvo nurodyta anksčiau, kaltinamasis pradžioje laikėsi kelių eismo taisyklių – kalbėdamas telefonu sustojo šalikelėje, o leistiną greitį viršijo vėliau, praktiškai prieš pat eismo įvykį, todėl jis neturėjo pakankamai laiko įvertinti savo veiksmus, šiuos veiksmus tęsti, ar nuo jų atsisakyti. Esant šioms aplinkybėms kolegija konstatuoja, jog A. L. veikė neatsargia kaltės forma, esant nusikalstamam pasitikėjimui, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 6 dalį.

BK 144 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Šis nusikaltimas yra tyčinis, padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad nukentėjęs asmuo, kuriuo jis turi pareigą rūpintis ar kuriam jis sukėlė pavojų yra (galbūt yra) pavojingoje gyvybei padėtyje ir jam reikalinga pagalba, tačiau jam nepagelbėja. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad šis nusikaltimas gali pasireikšti ir tuo, kad asmuo, sukėlęs eismo įvykį, pasišalina iš įvykio vietos, taip palikdamas nukentėjusįjį be pagalbos. Šiuo atveju ta aplinkybė, kad eismo įvykį padarė ir iš jo pasišalino palikdamas be pagalbos nukentėjusiuosius kaltininkas buvo apsvaigęs nuo alkoholio, savaime nepaneigia jo tyčios ir kartu nešalina tokio asmens baudžiamosios atsakomybės pagal BK 144 straipsnį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 19 straipsnio 1 dalies principinė nuostata reiškia, jog savanoriškas fiziologinis asmens apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nusikaltimo padarymo metu nėra aplinkybė, pašalinanti asmens pakaltinamumą ir kaltę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-666/2003, 2K-250/2014).

Bylos duomenys patvirtina, kad A. L., sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti žmonės, turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiaisiais, kai grėsė pavojus jų gyvybei, iš įvykio vietos pasišalino. Nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu gynyba laikėsi pozicijos, kad jis neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos, o, neradęs savo telefono, ėjo ieškoti pagalbos, tačiau šias aplinkybes paneigia teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Nors A. L. kaltę dėl šios veikos pripažino, tačiau teigė, jog taip pasielgė nesąmoningai, bandydamas ieškoti pagalbos. Vis tik, įvertinus vėlesnius jo veiksmus, kolegija sprendžia, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 144 straipsnyje. Visų pirma nustatyta, jog nuo įvykio vietos kaltinamasis buvo netoliese, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog specialiųjų tarnybų automobilių švyturėlius jis matė ir suprato, kad būtent policijos, greitosios ar gaisrinės darbuotojai gali padėti autoįvykio metu nukentėjusiesiems asmenims. Antra, aplinkybę, jog jis ieškojo pagalbos paneigia paties A. L. veiksmai. Tuo metu, kai jis pats priėjo prie spec. tarnybų automobilio, apie sužalotus asmenis ir įvykusį autoįvykį jiems nepasakė, tačiau – vieniems aiškino, jog apie įvykį nežino, o pats buvo išmestas iš taksi automobilio, kitiems – jog dalyvavo eismo įvykyje, tačiau kaip automobilio keleivis. Be to, A. L. prie gelbėtojų automobilio priėjo iš kitos pusės, nei buvo namai ir sodybos, kas taip pat rodo, jog pagalbos netoliese esančiuose namuose jis neieškojo. Be to, kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, A. L. vairuotas automobilis po įvykio liko kelio važiuojamojoje dalyje, todėl visiškai nepagrįsti yra jo veiksmai einant tolyn į laukus, tikintis rasti pagalbą, juo labiau, kad, kaip nurodė ir pats kaltinamasis, jis šiuo keliu važinėjo dažnai ir teritorija jam nebuvo nepažįstama. Nors A. L. teigia, kad būdamas kariškiu ir žinodamas, jog negali nukentėjusiųjų judinti, kad jiems labiau nepakenktų, pats nebūtų galėjęs jiems padėti, tačiau akivaizdu tai, jog egzistuoja kiti būdai kaip pagelbėti sužalotiems žmonės – kalbinti juos, kad neprarastų sąmonės, imtis priemonių, kad jie nesušaltų ir pan. Nors gynyba teigia, jog kaltinamojo nelogiški ir nepagrįsti veiksmai buvo sąlygoti ne tik jo apsvaigimo nuo alkoholio, tačiau ir eismo įvykio patirtos galvos traumos, tačiau tokia pozicija nepagrįsta, kadangi A. L. sužalojimą paneigia specialisto išvada. Nors joje nurodyta, kad A. L. konstatuota nubrozdinimai kaktos, kairio skruosto, dešinio žando, nosies nugarėlės srityse (5 t., b. l. 58-58), tačiau akivaizdu, jog šiais sužalojimais galvos trauma jam nepadaryta. Tai, jog A. L. po eismo įvykio buvo adekvatus patvirtina ir jo paties parodymai apie apžiūrėtą nukentėjusiųjų automobilį ir apie jo paties veiksmus, siekiant surasti telefoną automobilyje. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog kaltinamasis iš karto po įvykio, t. y. 2019-01-01 4 val. 5 min. buvo sulaikytas, jam buvo skiriama kardomoji priemonė – suėmimas, kuri buvo taikoma visą mėnesį, t. y. iki 2019-02-02 (5 t., b. l. 68-71), tačiau šiuo laikotarpiu, jis sveikatos sutrikimu nesiskundė, pagalbos nesikreipė.

Be to, objektyviais duomenimis nustatyta, jog A. L. iš vietos, kurioje telefonu kalbėjo su M. D. išvažiavo 2 val. 55-56 min., iki įvykio vietos yra truputį daugiau nei pusantro kilometro, kas, įvertinus A. L. vairuotojo automobilio greitį, leidžia spręsti, jog įvykio vietoje jis atsirado apie 3 valandą (kaip ir nurodyta kaltinamajame akte), o 3 val. 01 min. 39 s. ekipažas Rūda 64 per radijo stotį pranešė, apie įvykį (duomenys neskelbtini) g., o dar po minutės – kad reikalingi gelbėtojai. Taigi, šie duomenys patvirtina, kad specialiosios tarnybos įvykio vietoje buvo praėjus vos kelioms minutėms po įvykio, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog A. L. per šį laikotarpį negalėjo nutolti nuo avarijos vietos tiek, kad nematytų ten atvažiavusių automobilių, t. y. turėjo galimybę matyti atvažiuojančius spec. tarnybų automobilius, iš karto prie jų prieiti, pranešti apie įvykį, tokiu būdu suteikiant pagalbą nukentėjusiesiems.

Kaltinamasis A. L. padarė vieną neatsargų (BK 281 straipsnio 6 dalis) ir vieną tyčinį (BK 144 straipsnis) nusikaltimus, nusikaltimu sukeltos neatitaisomas pasekmes. Kaltinamasis anksčiau neteistas, veikos padarymo metu turėjo vieną neišnykusią nuobaudą už mažo pavojingumo veiką (transporto priemonės liudijimo, draudimo poliso bei techninės apžiūros lapo nepateikimo pareigūnams (6 t., b. l. 10), psichiatro ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruotas, dirba, darbovietės – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ administracijos charakterizuojamas teigimai (9 t. b. l. 22), taip pat teigiamai charakterizuojamas ir ankstesnės darbovietės – (duomenys neskelbtini) bataliono (6 t., b. l. 22) bei kitų organizacijų – asociacijų ,,(duomenys neskelbtini)“ bei ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) sąjungos, VšĮ (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 23-30), (duomenys neskelbtini) parapijos (9 t., b. l. 23), gavęs ne vieną diplomą ir padėkas (6 t., b. l. 31-35). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, jog A. L. atlygino dalį žalos E. E. (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) pagrindo nėra, įvertinus atlygintos ir padarytos žalos santykį. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.).

Šiuo atveju, kolegija sprendžia, kad kaltinamasis kaltę pagal BK 281 straipsnio 6 dalį ir 144 straipsnį pripažino. Dėl veikos, numatytos BK 281 straipsnio 6 dalyje, jis ne tik teigia, jog gailisi, bet nuoširdus gailėjimas matomas iš jo elgesio teisminio proceso metu, veiksmų bandant atsiprašyti nukentėjusiųjų, rodant pastangas pagal savo galimybes vienam iš nukentėjusiųjų atlyginti žalą, neabejotinai suvokiant savo veiksmus ir nesiekiant švelninti savo padėties, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nors A. L. nurodė, jog pripažįsta kaltę ir dėl veikos, numatytos BK 144 straipsnyje, tačiau iš jo parodymų matyti, kad nuoširdaus gailėjimosi nėra, todėl nėra pagrindo pripažinti tai atsakomybę pagal BK 144 straipsnį lengvinančia aplinkybe.

Kaip minėta, BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje yra numatyta tik vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios maksimumas nustatytas iki dešimties metų. BK 55 straipsnis taikomas, jei nustatomos trys vienu metu egzistuojančios sąlygos: 1) asmuo padarė neatsargų, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; 2) už padarytą nusikalstamą veiką asmuo teisiamas pirmą kartą; 3) BK specialiosios dalies straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje alternatyviai su laisvės atėmimo bausmėmis yra numatytos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-284/2013, 2K-297/2013). Nagrinėjamu atveju straipsnio, numatančio baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamą veiką, kuria kaltinamas A. L. sankcijoje yra numatyta tik vienos rūšies bausmė, t. y. terminuotas laisvės atėmimas. Tokiu būdu akivaizdu, kad nėra sąlygų visumos, kurioms esant gali būti taikomas BK 55 straipsnis, taigi ir pirmą kartą teisiamam asmeniui nėra galimybės skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Nagrinėjamu atveju, padarytas ne bet koks neatsargus nusikaltimas, bet jis padarytas šiurkščiai pažeidžiant kelių eismo saugumo taisykles. Nusikaltimas padarytas neblaivaus asmens, kuris sąmoningai vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, keldamas pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ar jų turtui. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų, įvykus autoįvykiui, žuvo trys ir buvo sužaloti du žmonės – E. E. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o S. S. nors ir konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau jos gydymas buvo itin sudėtingas ir ilgai trunkantis. Taigi nustatytos aplinkybės, kuriomis buvo padaryta nusikalstama veika, sudaro pagrindą teismui paskirti bausmę, didesnę, nei BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Skirtinos bausmės trukmė nustatoma atsižvelgiant į nukentėjusiųjų asmenų skaičių, į tai, kad trims iš šių asmenų sukeltos negrįžtamos pasekmės – mirtis, kitiems padaryta žymi žala sveikatai, taip pat atsižvelgiant į itin teigiamą A. L. charakteristiką skirtina 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

Skiriant bausmę dėl veikos, numatytos BK 144 straipsnyje, atsižvelgiama į jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat vertinamas įvykio metu nukentėjusiųjų asmenų skaičius ir jiems padarytų sužalojimų sunkumams, tai, jog šis nusikaltimas yra tyčinis, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Esant šioms aplinkybėms, A. L. skirtina didesnė negu inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BK 281 straipsnio 6 dalį ir pagal BK 144 straipsnį paskirtos bausmės bendrinamos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi taikant dalinį bausmių sudėjimo principą, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį.

Kadangi nusikaltimą A. L. padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemonę, kartu su bausme jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas šia teise naudotis (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnio 1 ir dalys). Nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą atsižvelgiama į tai, kad nagrinėjamą nusikaltimą jis padarė itin grubiai pažeisdamas KET, todėl vairuoti kelių transporto priemones A. L. uždraudžiama maksimaliam įstatymo, galiojusio veikos padarymo metu, nustatytam terminui, t. y. trejiems metams (BK 68 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d. (pakeista 2019-01-11 įstatymu Nr. XIII-1929).

Kaltinamajam už neatsargios nusikalstamos veikos padarymą paskyrus didesnę nei 6 metų laisvės atėmimo bausmę, yra pagrindas svarstyti klausimą dėl dalinio paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, kadangi BK 75 straipsnio naujoji redakcija galioja nuo 2020 m. liepos 1 d. ir ši redakcija lengvina nuteistojo teisinę padėtį. Minėto BK straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Pagal teismų formuojamą praktiką, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą turi suformuluoti, įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas. Svarstant klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, be realios laisvės atėmimo bausmės, bausmės tikslai ir teisingumo principas nebus užtikrintas. Darant šią išvadą, atsižvelgtina ne tik į aplinkybes, susijusias su A. L. asmenybės vertinimu (charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, neturi galiojančių administraciniu nuobaudų), kaltės pripažinimu (atsakomybės nevengė, neneigė padaręs neatsargią nusikalstamą veiką, gailisi), bet ir tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (daugiau nei 1,5 ‰ etilo alkoholio) pervertindamas savo sugebėjimą vairuoti, vairavo automobilį – kas rodo itin didelį jo neatsargumą ir abejingumą kitiems eismo dalyviams – šiukščiai pažeidė KET, taip sukeldamas eismo įvykį, kurio pasekmės itin sunkios ir negrįžtamos. Tokie kaltinamojo veiksmai vertintini kaip itin neatsakingi, pažeidžiantys elementarias atsargumo taisykles. Pažymėtina, kad teismų praktikoje atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmogus (-ių) bei sutrikdoma kitų žmonių sveikatą, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti tiek atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek bausmės vykdymo atidėjimą. Šiuo atveju vien tik nurodomos aplinkybės dėl laisvės atėmimo bausmės galimo neigiamo poveikio jo šeiminiams, socialiniams ir darbiniams ryšiams bei žalos atlyginimui, nėra proporcingos padarytos veikos pobūdžiui, pavojingumui, sukeltiems padariniams, dėl ko būtų galima taikyti dalinį bausmės vykdymo atidėjimą.

Civiliniai ieškiniai

V. E. prašė priteisti 5 955,24 turtinei žalai atlyginti ir po 550 eurų kas mėnesį nepilnamečio E. E. išlaikymui nuo 2019-01-01 iki vaiko pilnametystės (7 t., b. l. 107-114).

Teisme nukentėjusysis nurodė, jog draudimo bendrovė atlygino beveik visą turtinę žalą, liko neatlyginta išlaidų dalis, patirta palikimo priėmimo procedūroms atlikti, o būtent paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir antstolio patikrai, ar turtas neturi įsiskolinimo, kas kainavo atitinkamai 90,44 euro ir 190 euro, bei 313,53 euro išleistų perkant E. E. maistą, vaisius ir gėrimus bei kitas būtinas prekes. Be to, V. E. prašo priteisti išlaikymą, kadangi žuvus abiem E. E. tėvams, vaikas išlaikymą, kurį gaudavo iš abiejų tėvų – visiškai prarado. Ieškinyje nurodoma, jog remiantis CK6.461 straipsnio 2 dalies nuostatomis, išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 555 Eurų, atskaičius privalomus mokesčius ji sudarytų 430 eurų. Tačiau įvertinus tai, jog po avarijos ir patirto gydymo anūko sveikata nėra visiškai gera – regos stiprinimui reikalingi akiniai, kurie nuolat keičiami pagal akių būklę, reikalingi vitaminai, todėl kasmėnesines išmokas iki pilnametystės prašo nustatyti 550 eurų ir šią sumą priteisti iš draudimo kompanijos, kurioje buvo apdrausta A. L. civilinė atsakomybė (7 t., b. l. 113-114).

V. E. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkinamas dalinai. Įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, jog R. E. žūties dieną, vieninteliu jo turto pirmosios eilės paveldėtoju buvo E. E. (CK 5.11 straipsnis), todėl priimti tėvų palikimą buvo natūralus ir įprastas veiksmas. Kadangi paveldėtojas E. E. buvo nepilnametis, siekiant apsaugoti nepilnamečio asmens interesus, buvo būtina sudaryti paveldėjamo turto apyrašą, ką 2019 m. balandžio 29 d. atliko antstolis L. Lukšys (7 t., b. l. 136-138). Nors teoriškai pasirinkimas nepriimti tėvų palikimo egzistuoja, tačiau akivaizdu, jog paveldėtojui esant nepilnamečiui, palikimo, o būtent nekilnojamojo turto priėmimo – atsisakymas pažeistų jo interesus, todėl kolegija sprendžia, jog palikimo priėmimas buvo tikslingas veiksmas. Taigi, tarp R. E., V. Z. žūties, kurią sukėlė kaltinamojo A. L. veiksmai, ir žuvusiųjų sūnaus atstovo patirtos turtinės žalos, atsiradusios priimant palikimą, egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, todėl, šios išlaidos laikytinos būtinomis ir protingomis tiesiogiai su asmens mirtimi susijusiomis išlaidomis ir jos yra priteistinos iš civilinio atsakovo – šiuo atveju iš draudimo bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“. Įvertinus tai, jog iš byloje esančių šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų matyti, jog už antstolio veiksmus buvo sumokėta 98,70 ir 90,20 euro (7 t., b. l. 136-139), o notaro paslaugos kainavo 2,90 euro, 20,86 ir 40,54 euro (7 t., b. l. 141-143), priteistina bendra 253,20 euro suma.

CK 6.284 straipsnyje reglamentuojami atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis ir t. t.). Šio straipsnio 2 dalyje apibrėžtas atlygintinos žalos dydis – asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Remiantis nuosekliai formuojama teismų praktika, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (LAT nutartis Nr. 3K-3-495/2009). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Įvertinus suformuotą LAT praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad civilinio ieškovo ieškinyje nurodyta vaiko išlaikymui per mėnesį skirtina suma, t. y. didesnė nei minimali mėnesio alga negali būti priteisiama (juo labiau, kad nukentėjusiojo tėvai iki mirties negavo didesnių, nei 1 MMA pajamų). Nustatant priteistiną sumą dėl maitintojo neteikimo, šioje situacijoje turi būti vertinama tai, jog nuo 2019 m. sausio 1 d. E. E. skirta ir mokama šalpos našlaičių pensija ir našlaičių pensija, kas sudarė 66 eurus ir 70,24 euro (iš viso 136,24 euro) per mėnesį, o nuo 2020 m. sausio 1 d. atitinkamai 70 ir 77,12 euro (iš viso 147,12 euro) per mėnesį (9 t., b. l. 93-96). Spręsti, jog gaunama našlaičio pensija yra pakankama būtiniems vaiko poreikiams patenkinti, pagrindo nėra. Įvertinus tai, jog E. E. neteko abiejų tėvų, taigi ir kiekvieno iš jų skirtino jam 0,5 minimalios algos išlaikymo dydžio, V. E. priteistina suma nepilnamečio E. E. išlaikymui skirtina suma turi būti apskaičiuojama nuo visos minimalios mėnesio algos ir turi būti paskaičiuojama taip: nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. – 430 eurų per mėnesį (t. y. atskaičius mokesčius nuo (duomenys neskelbtini) Eur), atėmus iš šios sumos 136,24 euro (pašalpos dydis), t. y. 293,76 euro per mėnesį ir nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 gruodžio 31 d. – 447 eurai per mėnesį (nuo (duomenys neskelbtini) eurų atėmus 147,12 euro (pašalpos dydis), t. y. 299,88 euro. Taigi V. E. už nepilnamečio E. E. išlaikymą 2019 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, priteistina 293,76 euro padauginus iš 12 mėnesių t. y. 3 525,12 euro ir nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. 299,88 euro, padauginus iš 12, t. y. 3 598,56 euro, iš viso 7123,68 euro.

E. E. (gim. 2007 m.) įstatyminis atstovas V. E. pareiškė civilinį ieškinį dėl E. E. padarytos neturtinės žalos ir prašo priteisti 500 000 eurų jai atlyginti (7 t., b. l. 90-94). Ieškinyje nurodoma, jog eismo įvykio metu žuvo abu E.M. tėvai ir brolis L., todėl toks praradimas nėra ir negali būti kaip nors atstatomas ar kompensuojamas kompensuojamas. E. E. prarado teisę augti su savo šeima, kas pats savaime yra vertybė, į ką remiasi auganti, besiformuojanti asmenybė. Su šeima E. praleisdavo visą savo laisvalaikį, šventes ir atostogas. Šiuo metu šis buvęs įprastas gyvenimo ritmas yra sutrikdytas, negrįžtamai sukrėstas vaiko pasaulis. Ieškinyje nurodoma ir tai, jog ieškovas patyrė didžiulius fizinius skausmus, kurie tiesiogiai siejasi su ismo įvykio metu patirtais sužalojimais ir jų pasekmių šalinimu. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai delnakaulio lūžimas, kepenų plyšimas, inkstų, širdies, plaučių, galvos sumušimai bei sužalojimai dėl ko po įvykio jis buvo paniręs į komą, buvo išsivysčiusi šlapimo takų infekcija, bendras organizmo šokas, trauminis hematoroksas. Nukentėjusiajam buvo atlikta eilė operacijų, lūžę kaulai tvirtinami metalo įtvarais, kurios vėliau buvo šalinamos. Dėl psichikos (miego) sutrikimų buvo skirtas gydymas vaistais, bendravimas su psichologu, dėl ko būklė stabilizavosi. Nors medikai teigia, jog patirti lūžiai sugis, tačiau tam garantijų, kad sužalojimai nepaveiks tolimesnio vaiko fizinio vystymosi – garantijų nėra, lūžių vietos, keičiantis orams visą likusį gyvenimą bus jautrios, jas skaudės. E. E. nuo 2019-01-01 iki 2019-01-25, nuo 2019-03-26 iki 2019-04-03, nuo 2019-07-02 iki 2019-07-04 buvo gydomas LSMU Kauno klinikose, laikotarpiu nuo 2019-01-25 iki 2019-03-04, nuo 2019-04-03 iki 2019-05-07 bei nuo 2019-07-04 iki 2019-08-02 buvo gydomas Vaikų reabilitacijos skyriuje Kačerginėje, o nuo 2019-09-16 iki 2019-09-20 kas dieną vežiojamas į VšĮ Marijampolės ligoninės fizinės medicinos bei reabilitacijos skyrių, kur jam buvo atliekamos reabilitacinės procedūros, kas jam sutrukdė mokymosi procesą. Traumos gydymo ir reabilitacijos procesas atėmė E. galimybę savarankiškai judėti, žaisti, sportuoti, bendrauti su bendraklasiais ir kiemo draugais bei pusbroliais ir pusseserėmis.

G. E. – prašo priteisti 100 00 eurų neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 149-152). Nurodo, jog su broliu iki jo mirties palaikė ypatingai artimus ryšius, nuolatos bendravo, susitikdavo ne tik per šventes, bet ir savaitgaliais bei darbo dienomis. Ieškovas visą laiką gyveno ir šiuo metu gyvena tėvų namuose, todėl su broliu, kuris gyveno pusės kilometro atstumu buvo susitinkama nuolatos, nes brolis su šeima nuolat atvykdavo į tėvų namus padėti ūkyje bei prižiūrėti savo ūkio bei gyvulių. Artimą ryšį rodo ir tai, jog G. padėjo R. remontuoti butą, kad yra per avariją sužaloto E. M. krikštatėvis. Su žuvusiojo brolio vaikais – sužalotu E. ir žuvusiuoju L. leisdavo laiką žvejodami, uogaudami ir grybaudami. R. vaiko žūtis, o kito vaiko sužalojimas sukėlė didžiulį stresą, suvokimas, kad nebus galimybės susitikti nepakeliamas, ir šie išgyvenimai greičiausiai liks visam gyvenimui. Beveik visos brolio šeimos žūtis pakeitė ieškovo gyvenimą iš esmės, jis stipriai išgyvena, buvo patirta didžiulė trauma, šokas stresas, ir tai liks visam gyvenimui.

J. K. ir A. R. prašo priteisti po 25 000 eurų neturtinei žalai (4 t., b. l. 28-34, 52-58). Nurodo, jog dėl sesers V. žūties patyrė stiprų nervinį sukrėtimą, išgyvenimus, psichologinę traumą, nemigą, atsirado baimė važiuoti transporto priemonėmis.

D. M. Z. prašo priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai dėl dukros V. Z. ir anūko L. E. žūties (t. 7, 167-170 b. l.). Nurodo, jog tiek su savo dukra, tiek su anūku L. ji buvo labai artima, jie nuolat bendraudavo, padėdavo ieškovei ūkio darbuose, santykiai buvo labai šilti. Dėl jų netekties patyrė stiprų nervinį sukrėtimą, išgyvenimus, psichologinę traumą bei nemigą, atsirado baimė važiuoti transporto priemonėmis.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas, jeigu nekyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, būtina atsižvelgti į teismų praktiką, panašaus pobūdžio bylose, bei tokiais atvejais priteisiamas sumas. Kaip matyti teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 30 000,00 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4 344,30 Eur iki 31 298,00 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2 896,20 Eur iki 26 065,00 Eur (tėvui/motinai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-91/2010, 3K-3-560/2010, 3K-3-171/2011, Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017).