- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-20
- Bylos Nr.
- 2K-578/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Skundas atmestas.
- Teisėjai
- Alvydas Pikelis (pirm.), Armanas Abramavičius (pran.), Albinas Sirvydis
- Nuteistasis
- L. B.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. (L. B.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda.
Taip pat skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, kuria nuteistojo L. B. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. B. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m. gegužės 21 d., apie 17.00 val., vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, išvažiuodamas iš šalutinės Trimitų gatvės ir turėdamas tikslą įvažiuoti į šalutinę Daugėliškio gatvę, įvažiavo į pagrindinę Kalvarijų gatvę, pervažiavo dvi eismo juostas, kuriomis automobiliai jo atžvilgiu judėjo į dešinę pusę, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (galiojusių iki 2008 m. rugsėjo 1 d.) (toliau – KET) 53 ir 198 punktų reikalavimus – nedavė kelio pagrindine Kalvarijų gatve motociklu „Honda VTX 1300“ (valst. Nr. 453 AD) važiavusiam J. N. ir su juo susidūrė, dėl to nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas: muštinė žaizda galvoje, poodinės kraujosruvos visame kūne, kairio raktikaulio peties sąnario išnirimas su kapsulės plyšimu bei potrauminis kairiojo peties sąnario artritas.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis L. B. prašo teismą panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 18 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Kasatorius skunde teigia, kad jis pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai, nes pagrindinė eismo įvykio priežastis buvo nukentėjusiojo padaryti KET pažeidimai. Tuo tarpu, kaip teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo jo apeliacinio skundo, kuriame jis prašė pagrįsti, kaip padaryti KET pažeidimai susiję su eismo įvykiu. Kasatorius pažymi, kad priežastinis ryšys tarp jo padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių negali būti preziumuojamas, o turi būti nustatytas nagrinėjant baudžiamąją bylą. Kasatorius pažymi, kad nukentėjusiojo parodymai, jog jis neviršijo leistino 50 km/h greičio, visiškai neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių, nes, kaip nustatyta specialistų išvadose, važiuodamas 50 km/h greičiu nukentėjusysis turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo. Be to, kasatorius pažymi, kad nukentėjusysis vairavo motociklą neužsidėjęs šalmo, o tai taip pat yra KET pažeidimas.
Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo teiginiu, kad pirmosios instancijos teisme vertinant įrodymus nebuvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą dėl nukentėjusiajam J. N. paskirtos nuobaudos panaikinimo kaip faktą, kad jis neviršijo leistino greičio. Kasatorius mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti byloje surinktus įrodymus, tačiau to nepadarė.
Kasatorius pažymi, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis buvo tai, jog nuketėjusysis viršijo leistiną greitį, nes jeigu būtų važiavęs leistinu greičiu, susidūrimo būtų išvengęs. Kasatorius nurodo, kad, išvažiuodamas iš šalutinės Trimitų g. ir turėdamas tikslą įvažiuoti į Daugėliškio g., jis įvažiavo į pagrindinę Kalvarijų g. ir turėjo pervažiuoti dvi eismo juostas nuo miesto centro bei dvi eismo juostas miesto centro link. Važiuojantys iš cento pusės automobiliai kasatorių praleido, todėl jis atsargiai išvažiavo į važiuojamąją dalį miesto centro link. Kasatorius teigia, kad, pamatęs dideliu greičiu atvažiuojantį motociklą, jis iškart sustabdė automobilį, tačiau negalėjo numatyti, kad motociklas važiuos tokiu dideliu greičiu. Kasatorius nurodo, kad Kalvarijų gatvėje vyksta intensyvus eismas, todėl visiems eismo dalyviams reikia būti ypač dėmesingiems. Be to, kaip pažymi kasatorius, pats nukentėjusysis apklaustas teisme tvirtino, kad būtent šioje Kalvarijų gatvės vietoje gali atsirasti transporto priemonių, išvažiuojančių iš šalutinių Trimitų ir Daugėliškio gatvių, bet, nepaisydamas to, jis nesiėmė jokių atsargumo priemonių ir viršijo leistiną važiavimo greitį.
Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog nukentėjusiojo elgesys prieštaravo KET reikalavimams, o būtent: važiavimas viršijant lestiną greitį taip pat buvo pasekmių atsiradimo sąlyga, nes negalima atmesti galimybės, kad tuo atveju, jeigu jis būtų laikęsis KET reikalavimų, eismo įvykio pasekmės būtų kitokios. Kartu kasatorius pažymi, kad specialistai kategoriškai nustatė, jog jeigu nukentėjusysis būtų važiavęs leistinu greičiu, jis turėtų techninę galimybę išvengti susidūrimo, o tai reiškia, kad jokių pasekmių nebūtų.
Taip pat kasatoriui kyla abejonių dėl nukentėjusiojo patirtų kūno sužalojimų. Kasatorius pažymi, kad po eismo įvykio nukentėjusysis buvo nugabentas į Lazdynų greitosios pagalbos ligoninę, tačiau po trijų dienų buvo paleistas, tuo tarpu kairiojo raktikaulio kapsulės plyšimas jam buvo diagnozuotas tik po dviejų mėnesių. Kasatorius mano, kad tokį kūno sužalojimą nukentėjusysis galėjo patirti ir ne eismo įvykio metu, nes taip rimtai sužalotas nebuvo, be to, iš nukentėjusiojo ligos istorijos matyti, kad jis ne vieną kartą buvo traumuotas, patyręs kojų, raktikaulio sužalojimų. Be to, kasatorius teigia, kad jeigu toks sužalojimas būtų buvęs padarytas eismo įvykio metu, jį ligoninėje būtų nustatę.
Žemesnės instancijos teismas
Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo abejoti specialisto išvada, nes ekspertė G. K. yra šios srities specialistė, turinti reikiamą išsilavinimą. Kasatorius pažymi, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo apklaustas ekspertas J. M. P., kuris atvyko vietoje ekspertės G. K., tačiau ekspertas negalėjo atsakyti į klausimą, ar nukentėjusįjį pristačius į ligoninę gydytojai negalėjo diagnozuoti jam kairio raktikaulio peties sąnario išnirimo su kapsulės plyšimu su potrauminiu kairio peties sąnario artritu, nes reikėjo rentgenogramų. Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo prašoma daryti pertrauką pareikalauti iš ligoninės rentgenogramą, tačiau šį prašymą teismas nepagrįstai atmetė.
Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog nukentėjusiojo veiksmai neatitiko KET reikalavimų, jis buvo neatsargus, rizikingai viršijo leistiną važiavimo greitį, todėl, kasatoriaus manymu, teismas turėjo jam pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys.
Atsiliepimas
Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime teigiama, kad teismai, ištyrę ir įvertinę įrodymus, kasatorių pagrįstai nuteisė pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai pripažino, kad kasatorius iš šalutinės Trimitų g. įvažiuodamas į pagrindinę Kalvarijų g., pervažiavęs dvi eismo juostas, kuriomis automobiliai jo atžvilgiu judėjo į dešinę pusę, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir taip pažeidė KET 53 ir 198 punktus, nedavė kelio pagrindine Kalvarijų g. važiavusiam motociklu J. N. ir su juo susidūrė, dėl to nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsiliepime pažymima, kad kasatorius nepagrįstai teigia, jog teismai nenustatė priežastinio ryšio su jo padarytu KET pažeidimui ir kilusiomis pasekmėmis. Teismai pagrįstai konstatavo, kad kasatoriaus padaryti KET pažeidimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu ir buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Taip pat teismai pagrįstai nurodė, kad jeigu susidariusioje situacijoje kasatorius būtų laikęsis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Specialistų 2008 m. spalio 9 d. ir 2009 m. rugpjūčio 27 d. išvados patvirtina, kad ne motociklo vairuotojo J. N. veiksmai, o automobilio „VW Golf“ vairuotojo, t. y. kasatoriaus, veiksmai, buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, nes būtent kasatorius neįsitikino, kad tai yra saugu, ir nedavė kelio iš dešinės Kalvarijų g. važiavusiam motociklui ir sudarė šiam neišvengiamą kliūtį, taip sukeldamas eismo įvykį.
Taip pat atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlyga reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinas), ar atsitiktinis. Padaryta veika (KET pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų. Būtinosios sąlygos taisyklės pritaikymas rodo, kad būtent kasatoriaus padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga: jei kasatorius, privažiavęs nelygiareikšmių kelių sankryžą, būtų laikęsis visų būtinų atsargumo priemonių ir būtų davęs kelią pagrindine Kalvarijų g. jam iš dešinės pusės artėjančiam motociklui, vairuojamam J. N., net jei šis ir pats pažeidė KET reikalavimus, susidūrimas nebūtų įvykęs ir nebūtų nesunkiai sutrikdyta J. N. sveikata. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kasatoriaus KET pažeidimas yra susijęs būtinu tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais.
Be to, atsiliepime kasatoriaus išreikštos abejonės dėl nukentėjusiajam J. N. padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumo atmestinos. 2007 m. lapkričio 20 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad J. N. nustatyta muštinė žaizda galvoje, poodinės kraujosruvos visame kūne, kairiojo raktikaulio peties sąnario išnirimas su kapsulės plyšimu bei potrauminiu kairiojo peties sąnario artritu. Pripažinta, kad šie sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, tikėtina 2007 m. gegužės 21 d., jie kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šią išvadą 2011 m. sausio 25 d. vykusiame teismo posėdyje patvirtino ir ekspertas. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas specialisto išvadą dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo masto ir pobūdžio, tinkamai ištyrė įrodymus, įvertino eksperto paaiškinimus ir pagrįstai pripažino, kad J. N. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat nėra pagrindo sutikti ir su kasacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų, patvirtinančių, jog J. N. viršijo leistiną greitį, nes dėl šių įrodymų pasisakyta trečioje nuosprendyje išdėstytoje išvadoje.
Atsiliepime nurodoma, kad nėra pagrindo pripažinti kasatoriaus atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusio asmens elgesys.
Baudžiamosios teisės teorijoje laikomasi nuostatos, kad ši BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti taikoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra tarsi atsakomoji reakcija į provokuojantį ar rizikingą nukentėjusiojo asmens elgesį. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta, nes kasatoriaus padarytas KET pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta J. N. sveikata, nebuvo atsakomoji reakcija į rizikingą ar provokuojantį nukentėjusiojo elgesį.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 281 straipsnio 1 dalies taikymo ir baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi šio nusikaltimo objektyvieji požymiai yra: veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo saugumo taisyklės (ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės); padariniai – eismo įvykis ir dėl jo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata; priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių. BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. Kelių eismo taisyklės, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, yra įtvirtintos, inter alia, poįstatyminiame akte – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose KET (eismo įvykio metu galiojo 2006 m. spalio 5 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 975 redakcija). Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, svarbu nustatyti KET pažeidimą, padarinius (nesunkų sveikatos sutrikdymą) ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir atsiradusių padarinių (nesunkaus sveikatos sutrikdymo). Jeigu KET pažeidžia keli eismo dalyviai, reikia išsiaiškinti, kurio iš eismo dalyvių padarytas KET pažeidimas buvo būtina padarinių (nesunkaus sveikatos sutrikdymo) atsiradimo sąlyga ir priežastis.
Byloje nustatyta, kad Kelių eismo taisykles pažeidė abu eismo dalyviai. Antai teismai nustatė, kad kasatorius Vilniuje, išvažiuodamas iš šalutinės Trimitų gatvės ir turėdamas tikslą įvažiuoti į šalutinę Daugėliškio gatvę, įvažiavo į pagrindinę Kalvarijų gatvę, pervažiavo dvi eismo juostas, kuriomis automobiliai jo atžvilgiu judėjo į dešinę pusę, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (galiojusių iki 2008 m. rugsėjo 1 d.) 53 ir 198 punktų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, be to, pripažino, kad nukentėjusiojo J. N. elgesys irgi prieštaravo KET reikalavimams, nes jis viršijo leistiną greitį. Kasatorius mano, kad teismai neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp jo padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių, nes, pasak jo, pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis buvo tai, jog nukentėjusysis viršijo leistiną greitį.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbus priežastinio ryšio nustatymo etapas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose yra būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymo esmė yra nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtinojo padarinių kilimo sąlyga. Ji nustatoma modeliuojant situaciją tokiu būdu, kad paeiliui eliminuojamas vieno iš eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, paliekant kito eismo dalyvio KET pažeidimą ir sprendžiant, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais (kasacinė nutartis Nr. 2K-127/2010).
Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagrįstai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, pripažino, kad kasatoriaus padaryti KET pažeidimai lėmė tai, jog įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajam J. N. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tai, kad šio eismo įvykio kilimas techniniu aspektu buvo nulemtas to, jog kasatorius prieš įvažiuodamas į Kalvarijų gatvės važiuojamą dalį, skirtą važiuoti miesto centro link, nedavė kelio iš dešinės Kalvarijų gatve važiavusiam motociklui, kurį vairavo nukentėjusysis, yra nurodoma specialistų V. Š. bei V. M. išvadose. Šiose išvadose taip pat nurodyta, kad eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu lėmė ir tai, kad nukentėjusysis viršijo leistiną greitį. Šiame kontekste pažymėtina, kad vieno eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas savaime nepaneigia kitų eismo dalyvių baudžiamosios atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, sukėlusius BK 281 straipsnyje numatytus padarinius. Šiuo atveju reikia įvertinti tai, ar ir kitų eismo dalyvių padaryti KET pažeidimai buvo būtina eismo įvykio kilimo sąlyga. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo padaryti KET pažeidimai patys savaime, nesant kasatoriaus padarytų KET pažeidimų, nebūtų sukėlę eismo įvykio. Taigi teismai pagal byloje nustatytas aplinkybes teisingai pripažino, kad kasatoriaus padaryti KET pažeidimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su įvykusiu eismo įvykiu.
Kasatorius taip pat abejoja tuo, ar būtent dėl šio eismo įvykio nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismai šią aplinkybę nustatė išsamiai ištyrę ir įvertinę byloje esančius įrodymus, inter alia, remdamiesi specialisto išvada, teismo posėdyje pateiktais eksperto paaiškinimais. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo abejoti tokia teismų padaryta išvada.
Kasacinio skundo argumentas, kad nebuvo ištirtos visos reikšmingos bylos aplinkybės, inter alia, nebuvo pareikalauta iš ligoninės rentgenograma, taip pat atmestinas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis Nr. 2K-509/2010). Be to, nurodyta aplinkybė neturi esminės reikšmės kasatoriaus veikos kvalifikavimui. Pagal BPK nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę, ir tai, ar jų pakanka nustatyti visas įrodinėtinas aplinkybes – išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, pripažinę kasatorių kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, taip nusprendė išsamiai ir nešališkai ištyrę bei įvertinę visas bylos aplinkybes. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad teismai šiuo atveju pažeidė iš BPK 20 straipsnio 5 dalies kylančius reikalavimus.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai pagrįstai L. B. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Kasatoriaus manymu, teismas turėjo jam pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Šio BK straipsnio prasme rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nukentėjusiojo J. N. elgesys negali būti pripažįstamas paskatinusiu kasatorių padaryti nusikaltimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo L. B. kasacinį skundą atmesti.