Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-177-892/2022

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-04-14
Bylos Nr.: e2-177-892/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-03551-2020-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ieva Pluirienė
Ieškovas: V. Š.
Atsakovas: L. Š.
Trečiasis asmuo: AB „Swedbank“, Ukmergės rajono 2-ojo notarų biuro
Advokatai: Giedrė Gabrielė Stepankevičienė, Mansuras Muksinovas

Kategorijos

2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-177-892/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03551-2020-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.4.3, 2.3.5.2.1, 2.3.2.6.1 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos Vardu2022 m. balandžio 14 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė

sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei

dalyvaujant ieškovei V. Š.

ieškovės bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais atstovui advokatui Mansurui Muksinovui

atsakovui L. Š.

atsakovo atstovei advokatei Giedrei Gabrielei Stepankevičienei

trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais T. L.

išvadą teikiančios institucijos atstovei Kristinai Džiašiašvili

viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui L. Š. dėl išlaikymo priteisimo ir atsakovo L. Š. priešieškinį ieškovei V. Š. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais T. L., ieškovės V. Š. reikalavimą dėl pirkimo – pardavimo sandorio pripažinimo dovanojimo sutartimi, tretieji asmenys AB „Swedbank“, Ukmergės rajono 2-ojo notarų biuro notarė N. P., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo L. Š. 218,50 Eur išlaikymą sūnui E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mokant šią sumą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jam sueis pilnametystė, 7 718,45 Eur išlaikymo įsiskolinimą, paskirti ieškovę tvarkyti sūnaus turtą uzufrukto teisėmis, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. 2022 m. vasario 2 d. patikslinusi reikalavimą (DOK – 7065) ieškovė prašė priteisti iš atsakovo L. Š. 259 Eur išlaikymą sūnui E. Š., gim. (duomenys neskelbtini) mokant šią sumą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jam sueis pilnametystė, priteisti 7 718,45 Eur išlaikymo įsiskolinimą, paskirti ieškovę tvarkyti sūnaus E. Š. turtą uzufrukto teise, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

3. Ieškovė nurodė, kad nuo 2017 m. sausio mėn. atsakovas pradėjo nesirūpinti sūnaus E. Š. išlaikymu: neskiria pinigų vaiko maitinimui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ugdymui bei kitoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms užtikrinti. Atsakovas gyvena atskirai, jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, kuri juo rūpinasi. Atsakovas apgaulės būdu apsiformino teisę į valstybės skiriamus vaiko pinigus ir pagal jo gyvenamąją vietą Vilniaus miesto rūpybos skyrius jam moka kas mėnesį vaiko pinigus, kurių ieškovei atsakovas neduoda. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 607 eurai, atskaičius mokesčius - 437 eurai, todėl vienam vaikui skirtina išlaikymo suma negali būti mažesnė nei 218,50 Eur. Atsakovo L. Š. turtinė padėtis ir galimybės leidžia materialiai rūpintis savo sūnumi, nes atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, turi du aukštuosius išsilavinimus, todėl jis turi visas galimybes bei pareigą rūpintis savo vaikais ir skirti jiems tinkamą išlaikymą. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi butą adresu (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), jo pajamos, gaunamos iš darbinės veiklos yra žymiai didesnės negu ieškovės. Atsakovas taip pat asmeninės nuosavybės teise turi (duomenys neskelbtini), kurį nuomoja ir gauna papildomas pajamas. Ieškovė teigė, kad jos pajamos nėra didelės, ieškovė santaupų neturi, su atsakovu ieškovė turi įsipareigojimą pagal būsto statybos kredito sutartį. Ieškovei padeda tėvai, kurie yra padovanoję pinigų gyvenamojo namo statybai. Ieškovė visas pajamas skiria vaikų gerovei ir namų ūkio išlaikymui. Ieškovė nurodė, kad ieškinio pateikimo dienai susidaręs įsiskolinimas, susijęs su vieno vaiko išlaikymu už praėjusius trejus metus, yra 7 718,45 eurai (įsiskolinimo termino pradžia – 2017 m. gruodžio 11 d.). Jis paskaičiuotas įvertinus minimalią mėnesinę algą. Patikslinusi reikalavimą ieškovė nurodė, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga sudaro 730 Eur (atskaičius mokesčius – 518 Eur), todėl vienam vaikui skirtina išlaikymo suma negali būti mažesnė nei 259 Eur, padidėjusi infliacija (2021 m. gruodį ji buvo 10,6 procentų) sąlygoja padidėjusias išlaidas vaiko išlaikymui.

Atsiliepimas

4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Teigė, kad jis gyvena kartu su ieškove, veda bendrą ūkį. Aplinkybę, kad atsakovas gyvena kartu su šeima patvirtina ir ieškovės pateiktų kvitų ir sąskaitų išrašų bei teikiamų kvitų ir išrašų išklotinės, iš kurių matyti, kad jie su ieškove lankosi tuose pačiuose prekybos centruose, kurie yra pakeliui į šalių namus. Atsakovas teigė, kad visą laiką nuo pat santuokos sudarymo rūpinosi, kad šeimai nieko netrūktų, statė namą. Atsakovas nurodė, kad su ieškove susituokė 2013 m. spalio 11 d. Kažkiek laiko prieš santuokos sudarymą ir po santuokos sudarymo V. Š. su sūnumi iš antros santuokos gyveno atsakovui priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gimus sūnui E. Š. šeima apsigyveno (duomenys neskelbtini), kur gyveno iki (duomenys neskelbtini) Kuomet sūnui suėjo du metai, sutuoktinė grįžo po vaiko priežiūros atostogų, su vyresniuoju sūnumi persikėlė gyventi į Vilnių, tuo tarpu atsakovas su jaunesniuoju sūnumi liko gyventi (duomenys neskelbtini). Visa atsakomybė dėl vaiko priežiūros teko atsakovui, ieškovė kartais aplankydavo atsakovą su vaiku savaitgaliais. 2017 m. rugsėjo 1 d. E. pradėjo lankyti lopšelį - darželį „(duomenys neskelbtini), atsakovas kasdien darbo dienomis ryte nuveždavo vaiką į darželį ir po darbo pasiimdavo iš jo. Vakarais vaiku atsakovas rūpinosi vienas. Taip šalys gyveno iki 2018 m. birželio 15 d. Taigi, 2017 metais ir 2018 metų dalį sūnus gyveno su atsakovu (duomenys neskelbtini) ir buvo pilnai išlaikomas iš atsakovo gaunamų pajamų. 2018 m rugpjūčio 1 d. atsakovas įsidarbino Vilniuje. 2018 m. spalio mėnesį šalys įsikėlė gyventi į namą. 2019 metais sūnus pradėjo lankyti Sudervės lopšelį - darželį. Šeimoje niekada nekildavo konfliktų dėl vaiko priežiūros, vaiku ir buitimi šalys rūpinosi kartu. Nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio ieškovė labai pasikeitė, ėmė nenoriai leisti laiką su atsakovu, tačiau šalys vis dar gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Ieškovė melagingai nurodo, kad atsakovas nesirūpina vaikais, kad sūnus atsakovo vengia, su vaikais santykiai šilti ir artimi, atsakovas su vaikais leidžia daug laiko, kiekvieną savaitgalį rengia vaikams išvykas - į zoologijos sodą, Vingio parką, lankosi vaikų žaidimo aikštelėse, būna lauke, keliauja, lanko gimines, senelius, vasaros metu keliauja prie jūros, ežerų, kartu gamina maistą. Atsakovas teigė, kad jis rūpinasi sūnaus sveikata ir ugdymu, perka daiktus pagal šeimos poreikį, maistą, moka komunalinius mokesčius, perka didesnius daiktus į namus, apmoka vaiko darželį ir kitas bendro ūkio išlaidas. Atsakovas nurodė, kad jo pajamos per mėnesį sudaro vidutiniškai po 600 Eur į mėnesį. Atsakovas sutiko su reikalavimu priteisti iš atsakovo 218,50 Eur išlaikymą sūnui E. Š., tačiau nesutiko su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, nes jis iki šiol su ieškove gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, tiek bendrą turtą, tiek vaiką išlaiko proporcingai. Pažymėjo, kad ieškovė išlaikymo skolos reikalauja nuo 2017 m. sausio mėn., tuo tarpu atsakovas laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 5 d. iki 2018 m. liepos 31 d. dirbo J. B. ūkyje (duomenys neskelbtini), o sūnus laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. liepos mėnesio imtinai lankė Anykščių vaikų lopšelį - darželį „Eglutė", atsakovas berniuką išlaikė visiškai, todėl išlaikymo skola už minimą laikotarpį susidaryti negalėjo. Iš AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banko išrašo matyti, kad 2017 metais mokesčiams už būsto paslaugas atsakovas išleido 2 239,96 Eur, vidutiniškai po 187 Eur per mėnesį, tais metais atsakovas atsiskaitydavo kortele perkant maistą ar aprangą, juo labiau, neturėjo intereso rinkti kvitų, nes nemanė kada nors atsidursiąs tokioje situacijoje. Todėl šių prekių išlaidos tesudaro 211,51 Eur per metus. Tačiau tais metais vaiko ugdymosi įstaigos išlaidas už visus mėnesius, kuriuos vaikas lankė darželį, pilnai mokėjo atsakovas. Iš 2018 m. SEB banko sąskaitos išrašų matyti, kad mokesčiams už būsto paslaugas atsakovas išleido 1 791,83 Eur, vidutiniškai po 150 Eur per vieną mėnesį. Maistui, mokant už pirkinius kortele – 1 230,77 Eur, vidutiniškai po 103 Eur per vieną mėnesį, už sūnaus darželį tais metais sumokėjo 197,66 Eur. Iš 2019 m. SEB banko sąskaitos išrašų matyti, kad mokesčiams už būsto paslaugas išleido 1 342,65 Eur, vidutiniškai po 112 Eur per vieną mėnesį, maisto prekių parduotuvėse atsiskaitant kortele pirko prekių už 2 726,56 Eur, vidutiniškai po 227 Eur per vieną mėnesį, į sūnaus lankomos Buivydiškių pagrindinės mokyklos sąskaitą tais metais pervedė 413,90 Eur, 106 Eur pervedė ieškovei. Iš 2020 m. SEB banko sąskaitos išrašų matyti, kad už būsto paslaugas išleido 1 390,76 Eur, vidutiniškai po 116 Eur per vieną mėnesį. Maistui išleido 2 424,38 Eur, vidutiniškai po 202 Eur per vieną mėnesį, už sūnaus mokyklą sumokėjo 122,30 Eur, į ieškovės sąskaitą pervedė 263 Eur bei į jos sūnui D. K. priklausančią kaupiamąją sąskaitą beveik kas mėnesį pervedė įmokas po 5 Eur (gruodį įmokėjo 20 Eur), iš viso 65 Eur. Iš „IKI PREMIJA" kortelės Nr. 9440006300208053873 ataskaitos matyti, kad atsakovas 2017 m. gruodžio 17 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. išleido 1 801,43 Eur, tai yra 50 Eur per vieną mėnesį. Iš pirkimo kvitų už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. panaudojant „Mano Rimi" lojalumo kortelę Nr. 9440385200600555155 matyti, kad šiose maisto prekių parduotuvėse buvo išleista 1 070,24 Eur, kas vidutiniškai sudaro 30 Eur per vieną mėnesį. Už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 23 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. panaudojant AB Maximos LT „Ačiū" kortelę Nr. 9440003700646152828 buvo išleista 7 378,68 Eur, tai yra vidutiniškai sudaro 238 Eur per vieną mėnesį.

Šalies argumentai

5. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) santuoką, sudarytą 2013 m. spalio 11 d. su ieškove nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio E. Š. nuolatinę gyvenamąją vietą su V. Š., jos gyvenamojoje vietoje; 3) nustatyti tokią atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką: 3.1. tėvas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį (neporinėmis metų savaitėmis) nuo penktadienio, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val.; 3.2. tėvas bendrauja su vaiku kiekvieną trečiadienį, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir grąžindamas į jo ugdymo įstaigą tos pačios savaitės ketvirtadienį iki prasidedant ugdymo užsiėmimams; 3.3. tuo atveju, jei tėvo bendravimo su vaiku metu vyksta vaiko užsiėmimai, renginiai, šventės ar pan., tėvas privalo užtikrinti vaiko pasirengimą ir dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose bei šventėse; 3.4. tėvas bendrauja su vaiku kiekvienais neporiniais metais per Naujuosius metus, Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, jeigu tai darbo diena arba gyvenamosios vietos 10 val., jeigu tai nedarbo diena ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sausio 2 d. 20 val.; 3.5. tėvas bendrauja su vaiku per sūnaus gimtadienį kiekvienais poriniais kalendoriniais metais, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val., jeigu tai ne darbo diena arba pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš jo ugdymo įstaigos, jeigu tai darbo diena, ir grąžindamas sūnų sekančią po gimtadienio dieną į jo ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimas, jeigu sekanti diena yra darbo diena, arba 20 val. į jo gyvenamąją vietą, jei sekanti diena yra nedarbo diena; 3.6. Tėvas bendrauja su sūnumi per sūnaus gimtadienį kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais ne mažiau, kaip dvi valandas. Apie konkretų bendravimo su vaiku laiką ieškovas informuoja vaiko motiną ryšio (elektroniniu paštu ir (ar) SMS žinute) priemonėmis iki prieš gimtadienį einančios savaitės penktadienio 20 val.; 3.7. tėvas bendrauja su sūnumi kiekvienais kalendoriniais metais per rugsėjo 1 - ąją jo ugdymo įstaigoje vykstančioje šventėje bei ne mažiau, kaip dvi valandas ne ugdymo įstaigoje, apie konkrečią sūnaus pasiėmimo valandą ir vietą įspėjęs vaiko motiną ne vėliau, kaip likus dviem dienoms iki numatomo vaiko pasiėmimo; 3.8. tėvas kiekvienais metais praleidžia savo gimtadienį ir tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) su nepilnamečiu sūnumi, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė. Tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos jam priklausančios dienos 10 val. ir grąžina tą pačią dieną 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą; 3.9. sūnui susirgus, motina privalo iš anksto informuoti tėvą apie vaiko ligą ir netrukdyti tėvui lankyti sūnų ligos atveju jo (sūnaus) buvimo vietoje apie konkrečią vaiko lankymo dieną ir valandą įspėjęs vaiko motiną ne mažiau, kaip likus vienai dienai iki numatomo susitikimo su sūnumi. Tėvai privalo laikytis gydytojų nurodymų. Tuo atveju jei sūnaus lankymas nėra galimas ir sutampa su tėvo bendravimo dienomis, tėvo ir sūnaus bendravimas nukeliamas iki sūnaus pasveikimo; 3.10. kiekvienais kalendoriniais metais tėvas praleidžia su sūnumi pusę moksleivių rudens, žiemos ir pavasario atostogų, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kiekvienos atostogų savaitės ketvirtadienį 10 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 20 val.; 3.11. tėvas praleidžia su sūnumi du kartus po 14 kalendorinių dienų nepertraukiamų moksleivių vasaros atostogų pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą suderintą dieną 10 val. ir grąžindamas paskutinę suderintą dieną 18 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Apie planuojamas vasaros atostogas tėvas informuoja vaiko mamą ne vėliau, kaip likus dviem mėnesiams iki norimos atostogų pradžios datos. Apie pageidaujamą atostogų datą tėvas informuoja vaiko mamą elektroniniu paštu arba SMS žinute. Vaiko mama per 5 (penkias) kalendorines dienas turi patvirtinti vaiko atostogų su tėvu laiką, arba, jeigu dėl svarbių objektyvių priežasčių tuo metu atostogos su tėvu yra neįmanomos, pasiūlyti kitą atostogų laiką, atsižvelgdama į tėvo prašytą atostogų trukmę. Jeigu vaiko mama per 5 (penkias) kalendorines dienas nepatvirtina atostogų laiko, tačiau taip pat ir nenurodo svarbių objektyvių priežasčių, dėl kurių vaikas negalėtų tuo metu atostogauti su tėvu, bei nepateikia tas priežastis patvirtinančių dokumentų, laikoma, kad atostogų su tėvu laikas yra suderintas pagal tėvo pasiūlymą. Atostogų metu tėvas turi teisę sūnų vežtis į užsienį atostogų laikotarpiui (ne ilgesniam nei 14 dienų) be atskiro mamos sutikimo; 3.12. tiek motina, tiek tėvas jai (jam) skirtu bendravimo su sūnumi metu užtikrina sūnaus bendravimą su tos šalies tėvais (seneliais) ir kitais tos šalies giminaičiais; 3.13. motina užtikrina savo bendravimą su vaiko tėvu telefonu ir (ar) kitomis ryšio priemonėmis dėl tėvo ir sūnaus bendravimo laiko ir tvarkos; 3.14. tiek motina, tiek tėvas bendrauja su sūnumi telefonu, telekomunikacijos priemonėmis nekliudomai abiejų sutartu laiku, atsižvelgdami į vaiko dienos režimą ir užimtumą; 3.15. tėvai (motina ir tėvas) apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoja viena kitą kiek galima ankščiau, sudarydamos galimybę susitikimo laiką perkelti į kitą laiką, šalims sutarus elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute; 3.16. pasikeitus tėvų ir ateityje sūnaus telefonų numeriams, adresams, gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti viena kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo; 3.17. tiek motina, tiek tėvas įsipareigoja vienas kitam nedaryti kliūčių dėl bendravimo su sūnumi, išduoti visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus vaiko kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kada įstatymai ar kiti teisės aktai nustato abiejų tėvų sutikimo būtinybę; 4) santuokos metu įgytą turtą padalinti tokiu būdu: 4.1 žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), ir vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo natūra padalinti pusiau, po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant po ½ dalį šio turto; 4.2. transporto priemonę FORD S-MAX, v/n JB0924, VIN kodas WF0SXXGBWS8A57322, po santuokos nutraukimo palikti asmenine L. Š. nuosavybe; 4.3. transporto priemonę FORD FOCUS, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas WF0MXXGCDM4D20165, po santuokos nutraukimo palikti asmenine V. Š. nuosavybe; 4.4. nustatyti vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)., naudojimosi tvarką: po santuokos nutraukimo L. Š. naudojasi 13.33 kv. m. patalpa, UAB NT Kadastro biuras parengtame plane pažymėta indeksu 1-6; po santuokos nutraukimo V. Š. naudojasi 12.52 kv. m. ir 12,44 kv. m. patalpomis, UAB NT Kadastro biuras parengtame plane atitinkamai pažymėtomis indeksais 1-3 ir 1-4; po santuokos nutraukimo L. Š. ir V. Š. likusiomis patalpomis, UAB NT Kadastro biuras parengtame plane atitinkamai pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-5, 1-7, 1-8, 1-9 ir G-l naudojasi bendrai; 5) prievolę AB Swedbank bankui pagal 2018 m. vasario 28 d. kredito sutartį Nr. 18-009681-FA, palikti solidaria abiejų šalių prievole; 6) po santuokos nutraukimo atsakovui palikti Š. pavardę, ieškovei - jos pasirinkimu.

6. Teikdamas rašytinius paaiškinimus (DOK – 14566-892) atsakovas patikslino reikalavimą dėl bendravimo tvarkos, prašydamas nustatyti, kad: 1) tėvas bendrauja su vaiku metų nelyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir grąžindamas vaiką pirmadienį į ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimams; 2) tėvas bendrauja su vaiku nelyginių savaičių antradienį jo pasirinktoje vietoje, antradienį pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir grąžindamas į jo ugdymo įstaigą tos pačios savaitės trečiadienį į ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimams; jeigu tomis dienomis vaikas nelanko ugdymo įstaigos, tėvas pasiima sūnų antradienį 17 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžina trečiadienį 8 val. į vaiko gyvenamąją vietą; 4) tėvas bendrauja su vaiku lyginių savaičių trečiadienį ir ketvirtadienį jo pasirinktoje vietoje, trečiadienį pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir grąžindamas į jo ugdymo įstaigą tos pačios savaitės penktadienį į ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimams; jeigu tomis dienomis vaikas nelanko ugdymo įstaigos, tėvas pasiima sūnų trečiadienį 17 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžina penktadienį 9 val. į vaiko gyvenamąją vietą; 5) tėvas kiekvienais metais praleidžia savo gimtadienį ir tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) su nepilnamečiu sūnumi, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė. Tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos jam priklausančios dienos 10 val. ir grąžina tą pačią dieną 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą; 6) tėvas bendrauja su vaiku per sūnaus gimtadienį kiekvienais poriniais kalendoriniais metais, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val., jeigu tai ne darbo diena arba pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš jo ugdymo įstaigos, jeigu tai darbo diena, ir grąžindamas sūnų sekančią po gimtadienio dieną į jo ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimas, jeigu sekanti diena yra darbo diena, arba 20 val. į jo gyvenamąją vietą, jei sekanti diena yra nedarbo diena. Tėvas bendrauja su sūnumi per sūnaus gimtadienį kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais ne mažiau, kaip dvi valandas. Apie konkretų bendravimo su vaiku laiką ieškovas informuoja vaiko motiną ryšio (elektroniniu paštu ir (ar) SMS žinute) priemonėmis iki prieš gimtadienį einančios savaitės penktadienio 20 val.; 7) kiekvienais poriniais metais per Naujuosius metus, pasiimdamas vaiką Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, jeigu tai darbo diena arba gyvenamosios vietos 10 val., jeigu tai ne darbo diena ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. 20 val.; 8) kiekvienais neporiniais metais per Šv. Kūčias ir Kalėdas, pasiimdamas vaiką Šv. Kūčių išvakarėse (gruodžio 23 d.), iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, jeigu tai darbo diena arba gyvenamosios vietos 18 val., jeigu tai ne darbo diena ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų antros dienos (gruodžio 26 d.) 20 val.; 9) kiekvienais neporiniais per Šv. Velykas, pasiimdamas vaiką Šv. Velykų išvakarėse, iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, jeigu tai darbo diena arba gyvenamosios vietos 17 val., jeigu tai ne darbo diena ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą Šv. Velykų antros dienos 20 val.; 10) tėvas bendrauja su sūnumi kiekvienais kalendoriniais metais per rugsėjo 1-aia jo ugdymo įstaigoje vykstančioje šventėje bei ne mažiau, kaip dvi valandas ne ugdymo įstaigoje, apie konkrečią sūnaus pasiėmimo valandą ir vietą įspėjęs vaiko motiną ne vėliau, kaip likus dviem dienoms iki numatomo vaiko pasiėmimo; 11) sūnui susirgus, tėvai privalo vienas kitą informuoti apie vaiko ligą ir netrukdyti kitam iš tėvų lankyti sūnų ligos atveju ligoninėje, apie konkrečią vaiko lankymo dieną ir valandą įspėjus kitą tėvų ne mažiau, kaip likus vienai dienai iki planuojamo susitikimo su sūnumi; 12) tėvas turi teisę praleisti su sūnumi 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai arba dalimis per moksleivių rudens, žiemos, pavasario arba vasaros atostogas. Apie planuojamas atostogas tėvas informuoja mamą ne vėliau, kaip likus 1 (vienam) mėnesiui iki norimos atostogų pradžios datos. Tėvas vaiką atostogoms pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos 17 val. atostogų išvakarėse ir grąžina į gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 20 val. Tėvo išvykimui su sūnumi atostogoms į užsienį motinos rašytinis leidimas nereikalingas

Atsiliepimas

7. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad šalys sudarė santuoką 2013 m. spalio 11 d. Vilniaus m. CMS (santuokos akto įrašo Nr. 4702). (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus E. Š.. Teigė, kad jis visą laiką nuo pat santuokos sudarymo rūpinosi, kad šeimai nieko netrūktų, statė namą, tenkino tiek žmonos užgaidas, tiek jos sūnaus, tiek ir šalių bendro sūnaus poreikius. Nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio ieškovė labai pasikeitė, ėmė nenoriai leisti laiką su atsakovu, dėl kokių priežasčių atsakovui iki šiol nėra aišku. Su vaikais atsakovo santykiai visada buvo ypač šilti ir artimi. Jie kartu leidžia daug laiko, atsakovas beveik kiekvieną savaitgalį rengia vaikams išvykas. Neneigė, kad tarp jo ir ieškovės buvo nesutarimų, dėl to gailisi ir neturi tikslo įrodyti ieškovės kaltės, prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šiuo metu šalys vis dar gyvena kartu, tačiau pastaruoju metu bendro ūkio jau nebeveda. Atsakovas mano, kad visos galimybės susitaikyti ir išsaugoti santuoką yra išnaudotos, tad terminas susitaikymui neskirtinas. Suvokdamas motinos svarbą vaiko gyvenime ir nenorėdamas pakenkti ieškovės santykiui su vaiku bei vaiko santykiui su broliu, prašė nepilnamečio vaiko E. Š. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su mama V. Š. jos gyvenamojoje vietoje. Šiai dienai šalys vis dar gyvena kartu, todėl atsakovas turi galimybę su sūnumi bendrauti netrukdomai ir neribotai. Tačiau neatmestina galimybė, kad kažkuri iš šalių po santuokos nutraukimo išsikels iš bendrų šeimos namų, taigi atsakovas ir sūnus gyvens skyrium. Todėl atsakovas mano, kad žvelgiant į ateitį, yra tikslinga nustatyti detalią jo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką, kuri galiotų tėvui ir vaikui gyvenant skyrium. Atsakovas nurodė, kad jis iki santuokos sudarymo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutarties pagrindu įgijo 869/1200 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurie po santuokos nutraukimo paliktini asmenine atsakovo nuosavybe. Šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo: 1) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė vertė VĮ „Registrų centras“ duomenimis yra 5 630 Eur; 2) vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ “Registrų centras“ duomenimis yra 97 300 Eur; 3) L. Š. vardu registruotą transporto priemonę FORD S-MAX, v/n JB0924, kurios vidutinė vertė 1 450 Eur; 4) V. Š. vardu registruotą transporto priemonę FORD FOCUS, v/n (duomenys neskelbtini) kurios vidutinė vertė duomenimis yra 1 450 Eur. Santuokos metu sutuoktiniai su AB Swedbank 2018 m. vasario 28 d. sudarė kredito sutartį Nr. 18-009681-FA. Šiai dienai paskolos likutis yra 40.511,61 Eur. Po santuokos nutraukimo prievolę AB „Swedbank“ pagal 2018 m. vasario 28 d. kredito sutartį Nr. 18- 009681-FA, atsakovas prašo palikti solidaria abiejų šalių prievole. Taigi, skaičiuojant bendro turto balansą, dalytino turto visuma yra mažintina esamo kreditorinio įsipareigojimo suma ir sudaro 65.318,39 EUR (102.930 + 2900 - 40.511,61). Atsakovas prašė po santuokos nutraukimo nekilnojamą turtą dalinti tarp šalių natūra pusiau, atsakovui ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise paliekant po ½ dalį turto. Atsižvelgus į tai, kad transporto priemone FORD S-MAX, v/n JB0924, daugiausiai naudojasi atsakovas ir ji registruota jo vardu, atsakovas prašo, kad dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ši transporto priemonė būtų priteista jo asmeninėn nuosavybėn, o V. Š. vardu registruota transporto priemonė FORD FOCUS, v/n (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo būtų palikta asmenine ieškovės nuosavybe. Taigi, kiekvienai iš šalių būtų priteista santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto, atėmus kreditorinius įsipareigojimus, už 32 659,20 Eur. Siekiant išvengti konfliktų dėl nekilnojamo turto valdymo ateityje, atsakovas prašė nustatyti vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-4821-8642, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: a) L. Š. naudojasi 13.33 kv. m. patalpa, inventorizaciniame plane pažymėta indeksu 1-6; b) V. Š. naudojasi 12.52 kv. m. ir 12,44 kv. m. patalpomis, inventorizaciniame plane atitinkamai pažymėtomis indeksais 1-3 ir 1-4; c) L. Š. ir V. Š. likusiomis patalpomis, plane atitinkamai pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-5, 1-7, 1-8, 1-9 ir G-l naudojasi bendrai.

Šalies argumentai

8. Ieškovė su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas nuo 2017 m. sausio mėnesio pradėjo nevykdyti savo pareigų šeimai, nesirūpino sūnaus E. Š. išlaikymu, neskirdavo pinigų vaiko maitinimui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ugdymui bei kitoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms užtikrinti. Atsakovas veda kitą, ieškovei nežinomą, atskirą gyvenimą nuo šeimos, turi kitą gyvenamąjį būstą adresu (duomenys neskelbtini), kur greičiausiai praleidžia laiką nuo šeimos. Nepilnametis vaikas gyvena su V. Š. ir ji juo visokeriopai rūpinasi. Ieškovė teigė, kad ji iš savo sutuoktinio yra patyrusi labai daug nuoskaudų, iš atsakovo pusės buvo patirtas psichinis ir fizinis smurtas. 2021 m. balandžio 23 d. vėlai vakare neblaivaus L. Š. ieškovė buvo sumušta ir stumdoma. Šiuo metu vykstančio ikiteisminio tyrimo duomenimis jis ieškovę mušė kumščiais tiek į veido sritį, tiek ir į pilvo sritį. Dėl to V. Š. jautė ne tik stiprų fizinį skausmą, bet patyrė ir didelį emocinį šoką. Visa tai vyko vaikams esant namuose. Be kita ko, buvo pavartotas smurtas V. Š. sūnaus D. K. atžvilgiu. Toks L. Š. elgesys galimai yra nulemtas aplinkybės, jog 2020 m. gruodžio 11 d. ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, kadangi L. Š. nuo 2017 m. sausio mėnesio neteikė materialaus išlaikymo sūnui Edvinui, taip pat vedė atskirą gyvenimą nuo šeimos. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas L. Š. yra pareiškęs melagingą pranešimą apie nusikaltimą, kas kartu rodo jo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis šioje civilinėje byloje. L. Š. apie Edvino sumušimą pranešė tik tuomet, kai jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo paties smurto artimoje aplinkoje. Tai tikėtina nulemta jo siekio keršyti ir sudaryti kuo įmanoma daugiau sunkumų ieškovei. Ieškovė teigė, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog L. Š. turi polinkį smurtauti šeimos narių atžvilgiu. Atsakovas jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl smurto artimojoje aplinkoje. 2020 m. sausio 1 d. L. Š. sumušė V. Š. sūnų D. K., tačiau buvo inicijuotos atleidimo nuo baudžiamosios bylos procedūros. 2020 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 01-1-00393-20 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-to skyrius nutraukė ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Ieškovės teigimu, atsakovo kaltė nemaža dalimi nulemta jo nuolatinio girtavimo. Vienas iš tai liudijančių faktų, be anksčiau įvardintų smurto artimoje aplinkoje pasireiškimų, yra 2020 m. rugsėjo 4 d. įvykis, kuomet L. Š. būdamas sunkaus girtumo kėlė grėsmę mažamečiam vaikui. V. Š. tvarkydama namus yra ne kartą radusi tiek alkoholinių gėrimų taros, tiek ir pačių gėrimų. Dėl nurodytų ir kitų panašių aplinkybių ieškovė yra patyrusi didelių dvasinių išgyvenimų ir dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, sužlugo ilgai puoselėti planai sukūrus šeimą ilgai ir laimingai gyventi. Ieškovė nurodė, kad ji iš dalies nesutinka su atsakovo siūloma nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka po santuokos nutraukimo. Ieškovė mano, jog bendravimas su vaiku turi būti paremtas tokia tvarka: 1) atsakovas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį nuo penktadienio, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba iš ieškovės nuo 16 val., jei tuo metu vaikas nėra ugdymo įstaigoje. Vaikas grąžinamas į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val.; 2) per Kalėdas ir Velykas pirmąsias šių švenčių dienas vaikas būna su mama, o antrąsias su tėčiu. Tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos jam priklausančios dienos nuo 10 val. ir grąžina tą pačią dieną iki 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą; 3) atsakovas bendrauja su vaiku per sūnaus gimtadienį kiekvienais poriniais kalendoriniais metais, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 10 val., jeigu tai ne darbo diena arba pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš jo ugdymo įstaigos, jeigu tai darbo diena, ir grąžindamas sūnų sekančią po gimtadienio dieną į jo ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimas, jeigu sekanti diena yra darbo diena, arba iki 10 val. į jo gyvenamąją vietą, jei sekanti diena yra nedarbo diena; 4) atsakovas kiekvienais metais praleidžia savo gimtadienį ir tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) su nepilnamečiu sūnumi, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė. Tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos jam priklausančios dienos nuo 10 val. ir grąžina tą pačią dieną iki 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą; 5) atsakovas praleidžia su sūnumi du kartus po 7 kalendorines dienas arba vieną kartą 14 dienų nepertraukiamų moksleivių vasaros atostogų pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą suderintą dieną 10 val. ir grąžindamas paskutinę suderintą dieną 18 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Tėvų bendravimas su vaiku jo atostogų metu derinamas šalių ne mažiau kaip prieš du mėnesius. Atsakovas išvykti kartu su vaiku už Lietuvos Respublikos ribų gali tik iš anksto suderinęs su ieškove. Dėl priešieškinyje nurodomų 11-16 punktų prieštaravimų nepareiškiama, kadangi jie perteikia tėvų tarpusavio bendradarbiavimo pareigą siekiant užtikrinti tėvų bendravimo su nepilnamečiu vaiku teises. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra sveikas ir darbingo amžiaus asmuo, todėl jis turi visas galimybes bei pareigą rūpintis savo vaikais ir skirti jiems deramą išlaikymą. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu įgytas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal 2014 m. lapkričio 5 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 5538, kuri sudaryta formaliai, tačiau tokio susitarimo turinys atspindi kitą šalių valią. Šią žemę V. Š. tėvas T. L. turėjo tikslą perduoti savo dukrai. Sandorio įforminimas pirkimo - pardavimo sutartimi buvo nulemtas L. Š. įtakotu ieškovės atžvilgiu suklaidinimu neva tai susiję su bankinės paskolos gyvenamajam namui dalyku. Sutartyje nurodytas atsiskaitymo už įgyjamą žemės sklypą būdas - grynųjų pinigų perdavimas prieš pasirašant ir patvirtinant šią sutartį, tačiau joks atsiskaitymas nebuvo vykdomas. Žemės sklypas tokiu būdu po santuokos nutraukimo priteistinas ieškovei kaip jos asmeninė nuosavybė. Ieškovė, siekiant padalinti santuokos metu įgytą turtą ir atsižvelgiant į vaikų, kurie po santuokos nutraukimo lieka gyventi su ieškove tame pačiame gyvenamajame name, interesus prašė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti ieškovės naudai didesnę turto dalį. Todėl ieškovė prašė priteisti jai 2/3 dalis gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 97 300 Eur. Tokiu atveju L. Š. pinigine išraiška tenkanti gyvenamojo namo dalis yra 32 433,33 Eur (ieškovei – 64 866,67 Eur vertė). Santuokos metu sutuoktiniai su AB „Swedbank“ 2018 m. vasario 28 d. sudarė kredito sutartį Nr.18-009681-FA, pagal kurią solidariai skolingi – 40 511,61 Eur. Kreditorinio įsiskolinimo likutį po santuokos nutraukimo įsipareigoja mokėti V. Š., atsižvelgiant į tai, kad gyvenamasis namas lieka jos asmenine nuosavybe. Šalys po santuokos nutraukimo lieka solidariai atsakingos kreditoriui Swedbank. Tokiu būdu mažinama L. Š. už priteistiną gyvenamąjį namą dalis sekančiais dydžiais: 32 433,33 - (40511,61/2) = 12 177,53 Eur. Pastaroji suma mažinama nepilnamečio vaiko mokėtinų alimentų atžvilgiu proporcingai: 12 177,53 / 289 (mėnesiai iki pilnametystės) = 42,14 eurų už vieną mėnesį. 250 eurų prašomo priteisti išlaikymo dydis mažinamas pastarąja suma, t. y. L. Š. mokėtina mėnesinė įmoka už E. Š. - 207,86 eurai. Ieškovė sutiko, kad transporto priemonė FORD S-MAX, v/n 180924, būtų priteista atsakovo asmeninėn nuosavybėn, o V. Š. vardu registruota transporto priemonė FORD FOCUS, v/n (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo būtų palikta asmenine ieškovės nuosavybe, tačiau nesutiko su šių transporto priemonių vertinimu. Ieškovės teigimu, atsakovo transporto priemonė pagal preliminarius rinkos įkainius yra vertingesnė apie 1000 - 1500 eurų dydžiu. Atitinkamai mokėtina kompensacija pusė tos sumos kompensacijos ieškovei. Ieškovė prašė: 1) santuoką tarp šalių nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti, kad V. Š. neturi prievolės skirti išlaikymą L. Š., o L. Š. neturi prievolės skirti išlaikymą V. Š.; 3) po santuokos nutraukimo V. Š. palikti pavardę Š.; 4) nepilnamečio vaiko E. Š. gyvenamąją vietą nustatyti su V. Š.; 5) priteisti iš atsakovo L. Š. 207,86 Eur išlaikymą sūnui E. Š. mokant šią sumą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jam sueis pilnametystė ir paskirti V. Š. valdyti E. Š. turtą uzufrukto teise; 6) priteisti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąjį namą (Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini) asmeninėn V. Š. nuosavybėn; 7) nustatyti prievolę dengti kredito įmokas pagal 2018 m. vasario 28 d. kredito sutartį Nr. 18- 009681-FA V. Š.; 8) transporto priemonę FORD S-MAX, v/n (duomenys neskelbtini) VlN kodas WFOSXXGBWS8A57322, po santuokos nutraukimo paliekama asmenine L. Š. nuosavybe; 9) transporto priemonę FORD FOCUS, v/n (duomenys neskelbtini) VlN kodas WFOMXXGCDM4D20165, po santuokos nutraukimo paliekama asmenine V. Š. nuosavybe; 10) priteisti iš L. Š. 750 eurų kompensacija už brangesnės transporto priemonės priteisimą; 11) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

9. Patikslinusi atsiliepimą į priešieškinį ieškovė V. Š. prašė nustatyti uzufruktą V. Š., nepilnamečiams vaikams E. Š. ir D. K., į atsakovui L. Š. asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteistiną gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį iki vaikai sulauks pilnametystės. Nurodė, kad reikalavimo tenkinimas būtinas siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teises į gyvenamąjį būstą, šiuo konkrečiu atveju į vaiko teisę į saugų ir ramų gyvenamąjį būstą, be galimybės matyti tėvų konfliktus, kurie neabejotinai turės įtakos tolesnei vaikų raidai. V. Š. gyvena su dviem nepilnamečiais vaikais gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Su atsakovu kartu negyvena dėl jo ūmaus būdo ir psichologinio bei fizinio smurto vartojimo tiek ieškovės, tiek nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Atsakovas neprieštarauja, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Ieškovė jokio kito nekilnojamojo turto neturi. Atsakovui nerūpi vaiko gyvenimo sąlygos, ugdymas, pasiekimai, higiena, sveikatos būklė. Atsakovas būna su vaiku vos 15 kv. m. bendro ploto kambarėlyje, kuriame visiškai nėra sudaryta jokių sąlygų nei vaiko ugdymui, nei miegoti, nei ilsėtis, kadangi vienoje erdvėje turi būti įrengta tiek virtuvė, tiek poilsiui skirtos zonos. Su V. Š. gyvenantis nepilnametis D. K. nors ir nėra jos su atsakovu bendras vaikas, tačiau jo, kaip nepilnamečio vaiko, interesai į gyvenamąjį būstą yra tokie patys, kaip ir E. Š.. Ieškovė nurodė, kad atsakovo prašomos naudojimosi namu tvarkos negalima nustatyti, nes ji pažeistų ne tik šiame name gyvenančių nepilnamečių vaikų interesus ir teisę į saugią gyvenamąją aplinką. Ieškovė, kaip dviejų nepilnamečių vaikų motina, pas kurią lieka gyventi po santuokos nutraukimo nepilnametis E. Š., neturėtų savo privačios erdvės, t. y. gyvenamojo kambario. Pagal atsakovo prašomą paskirstyti gyvenamųjų kambarių tvarką, UAB NT Kadastro biuras parengtame plane atitinkamai pažymėtomis indeksais 1-3 ir 1-4, kambariuose gyvena ir savo privačias erdves turi nepilnamečiai vaikai E. Š. bei D. K.. Gyvenamuoju kambariu (miegamuoju), į kurį po santuokos nutraukimo pretenduoja atsakovas, naudojasi ieškovė. Šiame kambaryje V. Š. laiko savo asmeninius daiktus, miega, taip pat tai yra jos privati erdvė, daugiau gyvenamajame name atskirų kambarių nėra. Jei atsakovo prašoma naudojimosi namu tvarka būtų nustatyta, nukentėtų tiek nepilnamečių vaikų, tiek ir ieškovės interesai. Atsakovas faktiškai gyvena asmeninės nuosavybės teise turimame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pats atsakovas procesiniuose dokumentuose be kita ko yra nurodęs, kad nėra suinteresuotas gyventi adresu (duomenys neskelbtini).

10. Atsiliepime į reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo atsakovas nurodė, kad su juo nesutinka. Pažymėjo, kad abu sutuoktiniai po santuokos nutraukimo natūra valdys po dalį nekilnojamo turto – gyvenamojo namo ir žemės, todėl nėra būtinybės nustatyti uzufruktą. Teigė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovo smurto yra išgalvotos, byloje yra objektyvūs duomenys, patvirtinantys, kad ikiteisminiai tyrimai atsakovo atžvilgiu buvo nutraukti, tai rodo, kad atsakovas neteisėtų veiksmų neatliko.

11. Tretysis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepime prieštaravo reikalavimui nustatyti uzufruktą į atsakovui tenkančią gyvenamojo namo dalį. Pažymėjo, kad hipotekos lakšte šalys susitarė, kad įkeičiamo daikto savininkai be raštiško kreditoriaus sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti šiuo lakštu įkeičiamo daikto, be raštiško kreditoriaus sutikimo neturi teisės įkeisti ar kitaip apriboti bei apsunkinti savo nuosavybės teisių į įkeičiamą daiktą. Įkeisto turto savininkai nesikreipė į kreditorių dėl įkeisto turto apsunkinimo uzufruktu. Apsunkinus įkeistą daiktą uzufruktu būtų ribojama banko galimybė pasinaudoti savo kaip įkaito turėtojo teise, nes priverstinio skolos išieškojimo metu parduodamas turtas neabejotinai bus parduotas už mažesnę sumą nei galėtų būti parduotas nenustačius uzufrukto.

12. 2022 m. kovo 17 d. nutartimi prie bylos buvo prijungta kita byla, kurioje T. L. pareiškė reikalavimą pripažinti 2014 m. lapkričio 5 d. 0,5123 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį apsimestiniu sandoriu ir jį pripažinti dovanojimo sutartimi tarp dovanotojo T. L. ir apdovanotosios V. Š.. 2022 m. kovo 23 d. teismo posėdyje buvo tenkintas ieškovės V. Š. prašymas pakeisti jos procesinę padėtį ir pripažinti ją ieškove pagal reikalavimą dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo dovanojimo sutartimi.

Šalies argumentai

13. Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais T. L. ieškinyje nurodė, kad pagal 1997 m. liepos 01 d. priimto „Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo“ jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Dukra V. Š. tiek prieš santuokos sudarymą, tiek ir po jos neturėjo nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios vietos. Nors jos sutuoktinis L. Š. nuosavybės teise ir turėjo gyvenamąjį plotą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau butas dėl nedidelio ploto (bendras plotas 15 kv. m.) buvo netinkamas gyventi šeimai, todėl dukra V. Š. paprašė gyvenamojo namo statybai padovanoti jai žemės sklypą. Dukrai A. Ž. 2014 m. spalio 21 d. padovanojau dalį minėto man priklausančio žemės sklypo, tačiau V. Š. dovanojimo sutarties sudarymui kelią užkirto jos sutuoktinis, kuris paprašė formaliai sudaryti žemės pirkimo - pardavimo sutartį. L. Š. nurodė, kad toks jo prašymas grindžiamas tuo, kad jis, kaip ūkininkas minėtame žemės sklype galės statyti gyvenamąjį namą, nekeičiant žemės sklypo paskirties iš žemės ūkio į vienbučių, dvibučių gyvenamųjų namų statybos paskirtį, tad tam reikia sudaryti su juo pirkimo - pardavimo sutartį. Tokiu būdu atsakovas įtikino, kad dukrai dovanojamame žemės sklype bus jiems lengviau pasistatyti gyvenamąjį namą ir patikėjus jo argumentais bendrai buvo sutarta, kad minėtą žemės sklypą tretysis asmuo padovanos dukrai sudarydamas žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį. Sutartis buvo sudaryta 2014 m. lapkričio 5 d. Pagal šią sutartį faktiškai jokių pinigų man nebuvo perduota, nes tokia jos forma pasirinkta palengvinti dukrai ir jos sutuoktiniui susikurti gyvenamąjį būstą. L. Š. inicijavo sudarytos santuokos su V. Š. nutraukimą ir pareikalavo tariamai santuokos metu nupirktą žemės sklypą padalyti į dvi lygias dalis. Toks atsakovo reikalavimas nėra pagrįstas, kadangi minėtas žemės sklypas kaip dovana buvo skirtas V. Š.. Be to, šio sandorio laikyti pirkimo - pardavimo sutartimi negalima, nes pirkimo- pardavimo sutartis yra atlygintina, nors apie pinigų sumokėjimą net nebuvo kalbama. Pirkimo - pardavimo sutartyje įrašyta suma fiktyviai, siekiant pagrįsti šio sandorio įforminimą. 2014 m. lapkričio 05 d. žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo ne parduotas, o iš esmės padovanotas dukrai V. Š.. Šis žemės sklypo pardavimo sandoris yra apsimestinio pobūdžio ir atitinka visoms apsimestinio sandorio keliamoms sąlygoms. Motyvai dėl kurių L. Š. paprieštaravo žemės sklypo dovanojimo dukrai sudarymui ir pirkimo - pardavimo sutarties inicijavimui galima vertinti kaip gerai apgalvotą siekį į ateitį, jeigu tektų nutraukti santuoką su V. Š., tuomet žemės sklypas būtų dalijamas į dvi dalis. L. Š. savo ketinimą realizavo įgydamas ūkininko statusą ir žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties metu jį jau turėjo. L. Š. ir V. Š. žemės pirkimo - pardavimo metu buvo nesenai sudarę santuoką, todėl tretysis asmuo, linkėdamas savo dukrai laimingo šeimyninio gyvenimo, sutiko su atsakovo L. Š. pasiūlymu sudaryti žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį vietoje dovanojimo sutarties. Po mūsų susitarimo tretysis asmuo nuvyko su atsakovu L. Š. į Vilniaus rajono notarų biurą adresu Verkių g. 1/Žalgirio g. 101, Vilnius. Apsimestinio sandorio faktą taip pat liudija faktas, jog Vilniaus rajono notarų biuras atsisakė tvirtinti žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, kadangi L. Š. neturėjo galimybės pateikti įrodymų, kad sumokėjo už parduodamą žemės sklypą. Tuomet L. Š. pasiūlė vykti į (duomenys neskelbtini), pareiškęs, kad turi pažįstamą notarę, kuri patvirtins žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį. Notarė N. P., skirtingai nei pirmu atveju, nereikalavo įrodymų apie pinigų perdavimą už parduodamą žemės sklypą. Kadangi atsakovas santuokos nutraukimo proceso metu nepagrįstai reikalauja 0,5123 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip įsigytą santuokos metu dalinti lygiomis dalimis, vadovaujantis pateiktais įrodymais ir Lietuvos Respublikos CK 1.87 straipsnio žemės sklypo 2014 m. lapkričio 05 d. pirkimo-pardavimo sutartis turi būti pripažinta kaip apsimestinis sandoris ir pripažintas dovanojimo sutartimi.

14. Tretysis asmuo notarė N. P. su reikalavimu pripažinti pirkimo sutartį apsimestiniu sandoriu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Neigė asmeninę pažintį su atsakovu L. Š.. Pažymėjo, kad prieš ginčijamo sandorio patvirtinimą, tą pačią dieną, 15 val. 59 min. patvirtino kitą sandorį, kurio šalis buvo atsakovas L. Š., tuo apsiriboja jų „pažintis“, ginčijamas sandoris buvo sudarytas tame pačiame notaro biure pas tą pačią notarę 16 val. 21 min., t.y. praėjus 22 min. po to, kai atsakovas sudarė kitą sandorį, taigi abiejų sandorių dalyviai – artimi asmenys notaro biure buvo susitikę, tikėtina, vienas iš kito žinojo apie abu sudaromus sandorius. Nurodė, kad abi šalys – pirkėja ir pardavėjas – kreipėsi į notarę su prašymu patvirtinti pirkimo - pardavimo sutartį, aiškiai išreiškė savo norus, ketinimus ir valią dėl sutarties turinio. Kiek prisimena notarė, abi šalys vienodai nurodė pirkimo kainą (19.800 Lt), kuri sutapo su viešojo registro duomenimis apie turto rinkos kainą (19.800 Lt), todėl nebuvo pagrindo manyti, jog nurodoma sandorio kaina neprotinga ar neatitinkanti tikrosios daikto vertės. Pagal pateiktą 2014 m. spalio 21 d. dovanojimo sutartį nustatyta, jog lygiai tokio pat žemės sklypo dovanojimo sutartyje kitai dukrai šalių susitarimu nurodyta rinkos vertė yra tokia pat – 19 800 Lt. Notarei buvo pateikta informacija apie šalių tarpusavio ryšius (pirkėjas - dukros sutuoktinis, o pardavėjas - sutuoktinės tėvas). Ši aplinkybė reikšminga ne tik sprendžiant dėl liberalesnio turto kainos nustatymo kriterijų, bet ir dėl to, kad sandorio sudarymas sukėlė akivaizdžias turtines pasekmes ne tik atsakovui L. Š., bet ir jo sutuoktinei – pardavėjo (ieškovo) dukrai. Sandorio šalys privalėjo suprasti bei suprato, kad nors formaliai sutartyje pirkėju nurodytas vienas asmuo – atsakovas, tačiau dėl galiojančios santuokos turtas įgyjamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tretysis asmuo nenurodo argumentų, kodėl tariamai apsimestinės sutarties šalimi – pirkėju jis pasirinko atsakovą, o ne savo dukrą: pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atveju pasekmės būtų lygiai tokios pat. Bet kuriuo atveju nustatyta, jog ieškovo nuožiūra ir jo pasirinkimu T. L. dukra V. Š. sandorio sudaryme apskritai nedalyvavo ir neišreiškė visiškai jokios savo valios – nei dėl turto pirkimo, nei dėl dovanojimo. Notarė neturėjo pagrindo abejoti šalių ketinimais, tikrąja šalių valia. Abi sutarties šalys notarei patvirtino, jog turto pardavimo kaina yra sumokėta prieš sudarant ginčijamą sutartį. Ši sąlyga įrašyta į ginčijamą sutartį, kurią šalys pasirašė. Pirkėjo patvirtinimas apie atsiskaitymą yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog su juo atsiskaityta, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai atsiskaitymas leidžiamas tik tam tikru įstatyme numatytu būdu. Ginčijamo sandorio sudarymo metu nebuvo jokių atsiskaitymo už žemę ribojimų grynaisiais pinigais, t. y. atsiskaitymas grynaisiais pinigais buvo leidžiamas. Vadinasi, notarei nebuvo pagrindo reikalauti kitokio atsiskaitymo būdo. Sandorio suma (atitikmuo eurais – 5 734,48 Eur) nebuvo didelė. Tretysis asmuo sandorio šalimi buvo ne pirmą kartą, taigi turėjo suvokti ir suvokė sandorio reikšmę, sutarties teksto prasmę. Be to, jis patvirtina, jog siekė nuslėpti tikruosius savo ketinimus (jeigu tokie iš tiesų buvo), todėl notarė nėra atsakinga už tai, kad šalys (galimai) sąmoningai siekė sudaryti apsimestinį sandorį. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu šalys iš tiesų siekė sudaryti ir sudarė apsimestinį sandorį, jos suklaidino ne tik notarę, bet ir valstybės institucijas, sprendžiančias dėl leidimo statyti, hipotekos kreditorių, o tai gali sukelti šalims įstatyme numatytas pasekmes. Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.87 straipsnio 1 dalį jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės, tačiau tais atvejais, kai apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimestinio sandorio faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. Be to, šalys apsimestinio sandorio sudarymo fakto negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, kurie sąžiningai įgijo teises apsimestinio sandorio pagrindu (Lietuvos Respublikos CK 1.87 straipsnio 3 dalis). Tretysis asmuo nepateikia jokių apsimestinio sandorio įrodymų, o šalių veiksmai iki sandorio sudarymo, jo sudarymo metu ir jų veiksmai bei elgesys po sandorio sudarymo nepatvirtina buvus ieškovo įrodinėjamą dovanojimo sandorį. Ieškovas pripažįsta ir patvirtina, kad gerai žinojo dovanojimo sutarties sudarymo tvarką, pasekmes, tačiau siekė apsimestinio sandorio, nes atsakovas buvo ūkininkas ir dėl to turėjo galimybę nekeisdamas žemės naudojimo paskirties, paprasčiau pasistatyti gyvenamąjį namą. Vis tik viešojo registro duomenys patvirtina, jog kita ieškovo dukra, kuri gavo lygiai tokį pat šalia esantį žemės sklypą dovanų, ant jo be jokių kliūčių (2019 m. vasario 15 d. deklaracija apie statybos pabaigą) pastatė gyvenamąjį namą beveik tuo pačiu metu ir net dar anksčiau, nei atsakovas ir jo sutuoktinė V. Š. (2019 m. rugsėjo 25 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą), todėl šis ieškovo motyvas sukelia abejonių. Tolesni atsakovo ir jo sutuoktinės veiksmai taip pat nepatvirtina sandorį buvus apsimestinį. Ieškovo pateiktas 2020 m. rugpjūčio 14 d. NTR CDB išrašas su istorija ir su šiuo atsiliepimu teikiamas 2022 m. sausio 8 d. NTR CDB išrašas su istorija patvirtina, kad po ginčo žemės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo atsakovas ir jo sutuoktinė – trečiasis asmuo V. Š. 2018 m. kovo 5 d. įkeitė žemės sklypą ir ant jo esantį pastatą hipotekos kreditoriui. Šį sandorį taip pat tvirtino trečiasis asmuo notarė N. P.. Nei apsimestiniu įrodinėjamo sandorio šalis L. Š., nei ieškovo prašoma pripažinti tikrąja sandorio šalimi V. Š. notarei vėl nenurodė jokių duomenų apie tai, kad sandoris buvęs apsimestinis ar neatitinkantis šalių valios. Priešingai – abu sutuoktiniai Š. hipotekos kreditoriui patvirtino, jog visas įkeičiamas turtas (taigi ir žemė) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tokiu būdu tuo atveju, jeigu ginčijamo sandorio šalys iš tiesų sudarė apsimestinį sandorį, notarė negalėjo nustatyti šalių tikrųjų ketinimų, nes apsimestinio sandorio esmė ir yra ta, jog tikrieji šalių ketinimai yra slepiami, o ieškovo nurodoma „tikroji“ sandorio šalis V. Š. sandorio sudaryme net nedalyvavo.

Atsiliepimas

15. Atsakovas L. Š. atsiliepime nurodė, kad tiek T. L., tiek atsakovas privalėjo suprasti bei suprato, kad nors formaliai sutartyje pirkėju nurodytas vienas asmuo - atsakovas, tačiau dėl galiojančios santuokos su trečiuoju asmeniu parduodamas turtas bus įgyjamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių L. Š. ir V. Š. nuosavybė, sutarties sudarymo metu tiek T. L., tiek atsakovas aiškiai suprato, jog šios sutarties sudarymas sukels turtines pasekmes ne tik ieškovo dukrai, o ir pačiam L. Š. kaip jos sutuoktiniui. Ieškinyje ieškovas pripažino, jog iki ginčijamo sandorio sudarymo jau turėjo notarinio žemės sandorio perleidimo patirties: 2014 m. spalio 21 d. jis padovanojo dalį žemės sklypo dukrai A. Ž.. Taigi sudarydamas ginčijamą sandorį ieškovas turėjo ir galėjo suprasti bei įvertinti 2014 m. lapkričio 5 d. sudaromos sutarties sąlygas bei teisines pasekmes ir neabejotinai jas suprato, t.y. kad pasirašomo sandorio pagrindu žemės sklypas netaps dukros asmenine nuosavybe. Taigi, nors ieškovas ieškinyje teigia, kad „<....> sutarėme, kad minėtą žemės sklypą dovanosiu dukrai sudarydamas žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį“, tačiau sandorio sudarymo metu savo valia tariamai apsimestinės sutarties šalimi - pirkėju jis pasirinko atsakovą, o ne savo dukrą. Pastaroji sandorio sudarymo metu net neišreiškė savo valios nei dėl turto pirkimo, nei dėl ieškovo įrodinėjamo turto dovanojimo. Šiuo konkrečiu atveju aukščiau aprašytų aplinkybių kontekste akivaizdu, jog tiek ginčijamo pirkimo-pardavimo, tiek dovanojimo sutarties sudarymo atveju pasekmės būtų lygiai tokios pat — žemės sklypas tampa bendra jungtine nuosavybe. Todėl nurodytas argumentas, kad „<....> atsakovo prieštaravimas dėl žemės sklypo dovanojimo sutarties sudarymo buvo gerai apgalvotas „siekis į ateitį, jeigu tektų nutraukti santuoką su V. S.“, nes tuomet žemės sklypas - kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė - būtų dalijamas į dvi dalis“, yra ne tik melagingas, bet ir nelogiškas. Tiek atsakovas, tiek jo sutuoktinė sandorio sudarymo metu dirbo, abu gavo nuolatines pajamas, turėjo santaupų. Atsakovas kartu su atsiliepimu teikia 2013 ir 2014 m. deklaracijas, iš kurių matyti jo oficialiai deklaruotos pajamos - 2013 m. sudarė 11.960,72 Lt, 2014 m. — 12.105 Lt. Be to, tuo metu papildomai atsakovas vertėsi naudotų automobilių pirkimu, remontu ir pardavimu. Todėl sandorio suma 19.800 Lt (5 734,48 Eur), nebuvo tokia didelė, kad sutuoktiniai nebūtų galėję jos išmokėti. Juo labiau, abu planavo pradėti statyti namą (kuris ir buvo netrukus pradėtas statyti, tuo tarpu paskola iš banko buvo paimta gerokai vėliau), kas, sutuoktiniams neturint pinigų, būtų buvę neįmanoma. Turto pirkimo — pardavimo kainą nurodė T. L. remdamasis viešojo registro duomenimis apie turto rinkos kainą, ji atitiko tikrąją daikto vertę. Todėl ginčijamo sandorio IV skyriuje „Atsiskaitymo tvarka“ ieškovas patvirtino, kad 19.800 Lt pilnumoje gavo prieš sutarties pasirašymą, bei patvirtino, kad dėl kainos ir atsiskaitymo tvarkos šalys jokių pretenzijų viena kitai neturi. Prieš kreipiantis į Ukmergės rajono 2-ają notaro biurą, šalys buvo nuvykusios į kitą notarų biurą - konkrečiai į Vilniaus rajono notarų biurą adresu Verkių g. 1/Žalgirio g. 101, Vilniuje. Ten šalims buvo paaiškinta, kad fiziniai asmenys gali įsigyti žemės sklypą tik gavę NŽT sutikimą, tačiau sutikimui gauti įstatymas numato didžiausio asmeniui leistino turėti žemės ploto, jei nevykdai ūkininko veiklos, apribojimus. Kadangi tuo metu atsakovas ūkininko veiklos nevykdė, nuosavybės teise jau turėdamas 12 ha žemės daugiau žemės įsigyti negalėjo. Tuomet atsakovas priėmė sprendimą dalį jam priklausančios nuosavybės perleisti savo tėvui K. Š. dovanojimo sutartimi, kad atitinkamai galėtų su sutuoktine iš ieškovo įsigyti kitą žemės sklypą. Atsakovo tėvas gyvena Anykščiuose, juda invalido vežimėlio pagalba, transportuoti jį yra pakankamai sudėtinga, todėl atsakovui priklausančios žemės sklypo dovanojimo tėvui ir atitinkamai žemės sklypo iš ieškovo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymui buvo pasirinktas Ukmergės rajono 2-ojo notaro biuras, esantis pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Anykščių. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad V. Š. 2021 m. birželio 7 d. teiktame atsiliepime į priešinį ieškinį nurodė visai kitas neva tai „formalaus“ sandorio sudarymo aplinkybes (atsiliepimo 5 lapas)„<....>Pareikština, jog ši sutartis sudaryta formaliai, tačiau tokio susitarimo turinys atspindi kitą šalių valią. Šią žemę V. Š. tėvas T. L. (byloje trauktinas trečiuoju asmeniu) turėjo tikslą perduoti savo dukrai. Sandorio įforminimas pirkimo-pardavimo sutartimi buvo nulemtas L. Š. įtakotu ieškovės atžvilgiu suklaidinimu neva tai susiję su bankinės paskolos gyvenamajam namui dalyku”. Kita T. L. dukra, kuri gavo lygiai tokį pat šalia esantį žemės sklypą dovanų, ant jo be jokių kliūčių pastatė gyvenamąjį namą beveik tuo pačiu metu ir net dar anksčiau, nei atsakovas ir jo sutuoktinė V. Š.. Byloje esantys Nekilnojamo turto išrašai su istorija patvirtina, kad po ginčo žemės pirkimo pardavimo sutarties sudarymo atsakovas ir jo sutuoktinė 2018 m. kovo 5 d. įkeitė žemės sklypą ir ant jo esantį pastatą hipotekos kreditoriui, šalys patvirtino, kad įkeičiamas turtas (taigi ir žemė) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

16. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo numeris 4702. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. Š..

Dėl santuokos nutraukimo

17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Kasacinis teismas, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, yra nurodęs, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Civiliniame kodekse nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tačiau minėtos prezumpcijos yra nuginčijamos. Kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejama santuokos iširimo kaltės prezumpcija), bet dėl kitų priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-480-378/2017).

18. Ieškovė teigė, kad santuoka tarp šalių iširo dėl atsakovo kaltės, kuris smurtavo, nuo 2017 m. sausio mėnesio pradėjo nevykdyti pareigų šeimai, nesirūpino sūnumi, neskirdavo lėšų jo išlaikymui, vedė atskirą gyvenimą, piktnaudžiavo alkoholiu. Atsakovas minėtas aplinkybes neigė nurodydamas, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teigė, kad pastačius namą ieškovė labai pasikeitė, ėmė nenoriai leisti laiką su sutuoktiniu, kelti konfliktines situacijas, santuoka faktiškai iširo 2020 m. gegužės mėnesį, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

19. Šalies vienoks ar kitoks aiškinimas nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis), tačiau reikšmingesnių įrodymų, galinčių patvirtinti buvus tik vieno iš sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, šalys į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovė aplinkybę dėl atsakovo naudoto smurto grindė paaiškinimais bei rašytinais įrodymais, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-12837-21, pradėtas 2021 m. balandžio 24 d. pagal ieškovės pareiškimą buvo nutrauktas nesurinkus duomenų įtariamojo kaltei pagrįsti. 2020 m. sausio 29 d. nutarimu kaltininkui ir nukentėjusiai susitaikius buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo smurto prieš ieškovės sūnų D. K.. Po minėto nutarimo priėmimo šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, tai patvirtina tiek atsakovo paaiškinimai, tiek rašytiniai įrodymai (2020 m. liepos, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesio SMS žinutės, iš kurių turinio matyti, kad šalys tariasi dėl vaiko paėmimo, pirkinių, grįžimo namo, buitinių reikalų), tiek pačios ieškovės paaiškinimai teismo posėdyje – 2021 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdyje teikdama paaiškinimus ieškovė iš karto negalėjo atsakyti į klausimą, ar santuoka yra faktiškai iširusi. Teismo posėdyje ieškovė pripažino, kad smurtas nebuvo priežastimi nutraukti santuoką, atsakovui ji daug ką atleido, pamiršo, kas buvo. Šiame kontekste pažymėtina, kad, nors ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, bylos nagrinėjimo metu nuosekliai prieštaravo santuokos nutraukimui, prašė taikyti mediaciją. Teikdama paaiškinimus teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad stengdamasi išsaugoti santuoką tikėjosi, kad atsakovas pasikeis, į klausimą, ar santuoka yra faktiškai iširusi, ieškovė atsakė nežinanti, vėliau mananti, kad ji iširusi, tačiau nežino, kada tai atsitiko. Ieškovės pirminis negalėjimas teismo posėdyje atsakyti į klausimą, ar santuoka yra faktiškai iširusi įrodo, kad šalių santuoka neatitiko ieškovės lūkesčių, tačiau minėta aplinkybė nesuponuoja išvados buvus vien atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, nes santuokos kaip instituto esmę sudaro abiejų sutuoktinių interesų/poreikių derinimas, pagarba vienas kitam, vienas kito supratimas/priėmimas. Ieškovė teigė, kad dėl santuokos iširimo kaltas tik atsakovas, nes ji buvo gera sutuoktinė, viską prižiūrėjo, niekada niekur nėjo. Atsakovo kaltė pasireiškė tuo, kad jis melagis, neištikimas, jam svarbu tik pinigai, „reikėjo gyventi kaip vyrui su moterimi, bet to nebuvo“. Į klausimą, ką darė, kad santuoka būtų išsaugota, ieškovė atsakė: „O ką aš turėjau daryti, kad to nebūtų?“, nurodė laukusi, kad jis pasikeis. Į advokatės klausimą, kokias pastangas dėjo, kad išsaugotų šeimą, ieškovė atsakė, kad darė eilinius darbus, vėliau pasakė, kad nieko nedarė. Minėti ieškovės paaiškinimai paneigia jos argumentus buvus tik atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, nes ieškovė pati nesiėmė jokių realių veiksmų šalių santuokai išsaugoti, tarp šalių susiklosčiusiems santykiams gerinti. Ieškovė teigė, kad atsakovas, gyvendamas santuokoje piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau reikšmingų įrodymų, patvirtinančių minėtą aplinkybę nepateikė. Liudytoju apklaustas V. N. parodė, kad padėjo atlikti namo statybos/įrengimo darbus, atvažiavus išgerdavo alaus, todėl galėjo būti rasta alkoholinių gėrimų tara šalių namuose, tačiau minėta aplinkybė nepatvirtina, kad dėl atsakovo netinkamo elgesio (piktnaudžiavimo alkoholiu) iširo šalių santuoka. Byloje yra įrodymai, kad atsakovas 2020 m. sausio 8 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 73 straipsnio 1 dalį dėl to, kad vienas būdamas su E. Š. vartojo alkoholinius gėrimus, nustatyta alkoholio koncentracija 1,2 promilės. Tačiau po minėto įvykio šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, o netgi pateikus priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ieškovė nenorėjo, kad santuoka būtų nutraukta. Vadinasi, alkoholio vartojimas nebuvo santuokos iširimo priežastimi. Teismo posėdyje ieškovė pripažino, kad jos netenkino atsakovo elgesys, tačiau ji pati nedėjo pastangų faktinių santuokinių ryšių atstatymu/išsaugojimui, tik laukė, kol atsakovas pasikeis. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nesirūpino šeima, tačiau minėti ieškovės paaiškinimai paneigti atsakovo paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, jog santuokos metu atsakovas dirbo, statė namą, išlaikė šeimą (mokėjo būsto kredito įmokas, pirko maisto produktus ir kt.), rūpinosi šalių nepilnamečiu vaiku.

20. Taigi, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgiant į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, kasacinio teismo doktriną, teismas neturi pagrindo išvadai, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės (CPK 185 straipsnis). Remdamasis byloje esančiais duomenis, o būtent šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais teismas laiko nustatytu, kad sutuoktiniai, gyvendami šeimoje, pažeidė pareigą būti vienas kitam lojaliems, jų santykiuose laikui bėgant pradėjo trūkti tarpusavio pagarbos bei supratimo, pakantumo, įsivyravus konfliktams šalys nesugebėjo įveikti jų bei jų keliamų pasekmių, dėl ko bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas ir santuoka faktiškai iširo (CPK 185 straipsnis, CK 3.27 straipsnis). Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog šalys neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, nesistengia rasti tarpusavio sutarimo, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma. Esant nurodytoms aplinkybėms, santuoka tarp šalių nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.61 straipsnis). Šalims sutinkant, jų santuokinės pavardės paliktinos nepakeistos (CK 3.69 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

21. Atsakovas prašė nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovas tokiam reikalavimui neprieštaravo. Atsižvelgiant į paminėtą, nepilnamečio E. Š. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CPK 185 straipsnis, CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

22. Pradiniame ieškinyje ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 218,50 Eur periodinėmis išmokomis bei 7 718,45 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Bylos eigoje ieškovė patikslino reikalavimą dėl periodinių išmokų priteisimo prašydama priteisti išlaikymą po 259 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis.

23. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 14 punktą); proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

24. Atsakovas atsiliepime į pradinį reikalavimą sutiko, jog iš jo būtų priteistas išlaikymas po 218,50 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Nesant ginčui tarp šalių, įvertinus išvadą teikiančios institucijos poziciją byloje, iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 218,50 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos 2020 m. gruodžio 11 d. iki 2022 m. vasario 1 d. pavedant nepilnamečio vaiko motinai tvarkyti išlaikymo lėšas uzufrukto teise (CK 3.192 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai, CPK 268 straipsnio 5 dalis).

25. Byloje esantys oficialūs rašytiniai duomenys patvirtina, kad nepilnametis E. Š. yra 6 metų amžiaus, specialių poreikių neturi. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė nuo 2013 m. spalio 7 d. dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamos vidutiniškai siekia apie 1 200 Eur per mėnesį. Atsakovas nuo 2021 m. kovo mėnesio dirba (duomenys neskelbtini), jo pajamos sudaro 1 849,52 Eur per mėnesį. Šalys bendrosios jungtines nuosavybės teise turi žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), du automobilius. Šalys turi įsipareigojimų AB „Swedbank“ pagal 2018 m. vasario 28 d. kredito sutartį. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi butą (duomenys neskelbtini), 869/1200 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė turi taip pat nepilnametį sūnų D. K., kurį privalo išlaikyti.

26. Minėta, kad minimali mėnesinė alga yra tik orientacinis kriterijus sprendžiant dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Teismų praktikoje paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto ar jų pajamos yra minimalios. Reiškiant reikalavimą dėl išlaikymo, grindžiama minimalios mėnesinės algos dydžiu taip pat nereikalaujama įrodinėti išlaidų nepilnamečiui vaikui dydžio.

27. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020 33 punktas).

28. Nuo 2022 m. sausio 1 d. išmoka vaikui sudaro 73,50 Eur. Minimali mėnesinė alga – 730 Eur (atskaičius mokesčius – 518 Eur). Todėl sumažinus ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dydį išmokos vaikui dalimi, gautųsi, kad turi būti priteistas 222 Eur išlaikymas, jei būtų konstatuota, kad tėvai lygiomis dalimis turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tačiau šioje byloje nustatyta, kad atsakovas nuosavybės teise turi daugiau turto nei ieškovė (atsakovas žemės sklypo dalį esančio (duomenys neskelbtini), taip butą (duomenys neskelbtini), kurį, gyvendamas jam priklausančioje namo (duomenys neskelbtini) dalyje, galėtų nuomoti ir gauti papildomas pajamas), atsakovo pajamos yra beveik trečdaliu didesnės nei ieškovės. Teismų praktikoje vyraujantis išaiškinimas, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-186-460/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovė turi kitą nepilnametį vaiką, kurį privalo išlaikyti. Minėtų duomenų visuma sudaro pagrindą šioje byloje priteisiant išlaikymą kiek nukrypti nuo tėvų lygių dalių vaiko išlaikymo prievolėje principo. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimo tenkinimas reikštų, kad atsakovas turi prisidėti apie 58 procentus vaiko poreikiams būtinų išlaidų, ieškovė – 42 Eur procentus. Įvertinus duomenis apie šalių turtinę padėtį, nėra pagrindo manyti, kad toks išlaikymo išlaidų paskirstymas neatitiktų proporcingumo, teisingumo principų, būtų atsakovui nepakeliama našta. Minėtos išvados nekeičia aplinkybė dėl atsakovo bendravimo su vaiku pagal reikalavimą dažnumas, nes atsakovo bendravimas su vaiku nemažins vaiko išlaikymo išlaidų (pvz. būstui, mokyklinėms išlaidoms, sveikatai ir pan.), kurias turės dengti ieškovė. Galiausiai patvirtinta bendravimo tvarka nesuponuoja išvados, kad atsakovas bendraus su vaiku nurodytu metu, nes, pavyzdžiui, dėl vaiko ligos tai gali neįvykti.

29. Apibendrinant paminėtą, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinus šalių turtinę padėtį, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, nuo patikslinto reikalavimo pateikimo dienos 2022 m. vasario 2 d. priteistinas išlaikymas po 259 Eur nepilnamečio E. Š. išlaikymui pavedant nepilnamečio vaiko motinai tvarkyti išlaikymo lėšas uzufrukto teise (CK 3.3 str., 3.192 str., CPK 178 str.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Žemesnės instancijos teismas

30. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

31. Ieškovė nurodė, kad nuo 2017 m. sausio mėn. atsakovas pradėjo nesirūpinti sūnaus E. Š. išlaikymu, gyvena atskirai. Atsakovas su minėta pozicija nesutiko. (duomenys neskelbtini) 2021 m. spalio 5 d. pažymoje nurodyta, kad E. Š. lankė (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelį – darželį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., lankant įstaigą vaiku dažniausiai rūpinosi ir jo ugdymu domėjosi tėtis L. Š., už vaiko ugdymą mokėdavo L. Š., vaiką į ugdymo įstaigą atvesdavo ir pasiimdavo L. Š., vaikas visada būdavo aprūpintas reikiamomis ugdymosi priemonėmis, tėtis domėjosi vaiko veikla darželyje, dalyvaudavo susirinkimuose. Buivydiškių pagrindinės mokyklos 2021 m. rugsėjo 15 d. pažymoje nurodyta, kad ją E. Š. pradėjo lankyti 2018 m. gruodžio 11 d., vaiko ugdymu domisi ir rūpinasi dalyvauja ugdymo įstaigos organizuojamuose renginiuose abu tėvai, berniuko tėvas dažnai atveda vaiką į ugdymo įstaigą ir pasiima iš jos, tėvas berniuką atveda tinkamai ir tvarkingai aprengtą, 2019 m. už ugdymą mokėjo L. Š., 2020 m. – V. Š. ir L. Š.. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. atsakovas vesdavo vaiką į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, iš jos pasiimdavo, apmokėdavo už vaiko ikimokyklinį ugdymą, o tai patvirtina, kad atsakovas patirdavo būtinas išlaidas vaiko poreikiams. Į bylą pateiktos 2020 m. liepos, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesio SMS žinutės, kuriose šalys tariasi dėl vaiko paėmimo, buitinių reikalų (atsakovas teiraujasi, ko reikia nupirkti, ieškovė nurodo išdžiauti skalbinius). Į bylą pateikti duomenys, kad pagal 2021 m. sausio 1 d. Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį buvo susidaręs įsiskolinimas už šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiektą elektros energiją. Susitarimo dėl mokėjimų atlikimo projektas sudarytas atsakovo vardu, jame nurodyta atsakovo gyvenamoji vieta šalims priklausančiame name. Laikotarpis nuo 2021 m. sausio 1 d. nėra aktualus išlaikymo įsiskolinimo prasme (ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, paskaičiuotą iki 2020 m. gruodžio 11 d.), tačiau minėti duomenys netiesiogiai pagrindžia, kad atsakovas gyveno kartu su ieškove jiems priklausančiame name ginčui aktualiu laikotarpiu. Iš 2021 m. spalio 5 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad jo metu ieškovė parodė, kad 2021 m. balandžio 24 d. grįžus namo adresu (duomenys neskelbtini), jos vyras L. Š. tuo metu buvo namuose. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad sirgdamas koronavirusu 2020 metų gruodį atsakovas buvo name. 2021 m. sausio 21 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. 3TSD (DPK 4930) nurodyta, kad valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistas apsilankė atsakovo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje ieškovė pripažino, kad 2017 metais vaikas pradėjo lankyti darželį Anykščiuose, tuo metu vaikas gyveno su atsakovu, tačiau, kadangi darželį lankė nereguliariai, jį dažnai prižiūrėjo ir ieškovės tėvai. Teismo posėdyje ieškovė pripažino, kad buvo laikotarpis, kai atsakovas gyveno su šeima Vilniaus rajone, tačiau, kokiu laikotarpiu tai buvo, nurodė negalinti pasakyti. Ieškovė pripažino, atsakovas mokėjo už darželį Vilniuje, nors ir ne visas įmokas, atsakovas taip pat mokėjo ir įmokas pagal paskolos sutartį, kurio kredito lėšos buvo panaudotos namo, kuriame gyvena nepilnametis vaikas, statybai, įrengimui. Aukščiau paminėtų duomenų visuma paneigia ieškovės ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad nuo 2017 m. sausio mėnesio atsakovas gyvena kitu adresu ((duomenys neskelbtini)), neprižiūri vaiko, juo nesirūpina, neišlaiko (CPK 178, 185 straipsniai). 2021 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdyje ieškovė taip pat paaiškino, kad išlaikymo skolą paskaičiavo, nes žino, kiek išleido išlaikymui, rašėsi šiuos duomenis, nežino, ar nori juos pateikti į bylą.

32. Apibendrinus paminėtą darytina išvada, kad byloje esančių duomenų visuma labiau patvirtina, kad iki bylos iškėlimo šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, atsakovas prisidėjo prie vaiko išlaikymo, nei priešingai (CPK 178,185 straipsnis). Ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo grindė minimalia mėnesine alga. Teismo posėdyje paaiškino turinti tikslius išlaikymo išlaidų paskaičiavimus, tačiau jų nepateikė. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo buvo grįstas abstrakčiais argumentais. Byloje nustačius, kad atsakovas prisidėjo prie vaiko išlaikymo, ieškovei nurodžius, kad ji turi tikslius išlaikymo išlaidų paskaičiavimus, tačiau jų nepateikus, reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkinimas neatitiktų įstatymo, teismų praktikos, teisingumo, protingumo principų. Todėl minėtas reikalavimas kaip nepagrįstas atmestinas.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

33. Atsakovas priešieškinyje reiškė reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kurį vėliau (DOK -14566-89) patikslino. Ieškovė atsiliepime nurodė nesutinkanti su atsakovo pateikta tvarka, nes atsakovas negali suteikti vaiko visavertės priežiūros ir poreikių tenkinimo, atsakovo nuosavybės teise turimos patalpos Studentų g. 43-502, Vilniuje, tam nėra pritaikytos, atsakovas tinkamai nesirūpina tokiais vaiko poreikiais kaip higiena, tinkamas maitinimas, poreikiai ugdymo procese, įskaitant bendradarbiavimą su ugdymo įstaiga.

34. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 17 punktas). Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Nr. 32250/08, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.).

35. 2021 m. rugsėjo 20 d. šeimos aplankymo sąlygų tyrimo akte Nr. 1TSD- nurodyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame Studentų g. 43-502, Vilniuje, yra visi patogumai, apsilankymo metu buvo švaru ir tvarkinga, kambaryje yra miegamojo, virtuvės baldai, vaiko rūbai, patalynė, žaislai, yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai. Minėti duomenys paneigia ieškovės argumentus, kad atsakovo turimos patalpos nėra pritaikytos vaikui gyventi. Be to, atsakovas su ieškove nuosavybės teise turi gyvenamąjį namą, dėl kurio padalijimo sprendžiama šioje byloje, todėl nėra pagrindo manyti, kad atsakovas, bendraudamas su vaiku, negali jam užtikrinti tinkamų gyvenimo sąlygų. Taip pat pažymėtina, kad ieškovės argumentai, neva atsakovas negali suteikti vaiko visavertės priežiūros ir poreikių tenkinimo, atsakovas tinkamai nesirūpina tokiais vaiko poreikiais kaip higiena, tinkamas maitinimas, poreikiai ugdymo procese, įskaitant bendradarbiavimą su ugdymo įstaiga yra abstraktūs, be to, prieštarauja rašytiniams įrodymams - Buivydiškių pagrindinės mokyklos 2021 m. rugsėjo 15 d. pažymoje nurodyta, kad vaiko ugdymu domisi ir rūpinasi dalyvauja ugdymo įstaigos organizuojamose renginiuose abu tėvai, berniuko tėvas dažnai atveda vaiką į ugdymo įstaigą ir pasiima iš jos, tėvas berniuką atveda tinkamai ir tvarkingai aprengtą. Aplinkybė, kad atsakovas nuperka vaikui maisto greito maisto restoranuose ar nuperka vaisvandenių, saldžių užkandžių ir pan., nesudaro pagrindo riboti vaiko bendravimą su tėvu, kuris vaikui neabejotinai yra svarbus.

36. Atsakovas patikslintą reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos grindė aplinkybe dėl faktiškai nusistovėjusios bendravimo tvarkos pagal nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patvirtintą tvarką. Nagrinėjant šią bylą 2021 m. birželio 10 d. nutartimi buvo patvirtintas atsakovo bendravimo su vaiku grafikas, iš esmės tapatus atsakovo prašomam nustatyti teismo sprendimu (dalyje dėl bendravimo savaitgaliais, kasdieninėmis savaitės dienomis (tvarkos 1-3 punktai)). Ieškovė nepateikė objektyvių duomenų (medikų išvadų ar pan.), kad toks bendravimo būdas (bendravimas pagal nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) neatitiktų vaiko interesų (CPK 178, 185 straipsnis). Teismo vertinimu, atsakovo pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka vertinant bendravimo su vaiku laiką savaitgaliais, švenčių dienomis atitinka protingumo, proporcingumo principus, tuo tarpu patvirtinus bendravimo tvarką pagal ieškovės pasiūlytą variantą (atsiliepimas, patikslintas atsiliepimas) bendravimas būtų žymiai mažesnės apimties, nes atsakovas galėtų bendrauti su vaiku tik kas antrą savaitgalį bei švenčių dienomis. Be to, netgi ieškovės siūlomas bendravimas švenčių dienomis nėra tolygios apimties – ieškovė, pavyzdžiui, siūlo, kad kiekvienais metais pirmas Kalėdų ir Velykų dienas vaikas būtų su ja, o tik antrąsias – su atsakovu, tačiau tokia tvarka neatitiktų šalių lygiateisiškumo, proporcingumo, teisingumo principų. Bylos duomenys patvirtina, kad šalių vaikas yra daugiau nei 6 metų amžiaus, taigi, jo interesus atitinka intensyvesnis bendravimas su tėvu daugiau nei vien savaitgaliais ir švenčių dienomis. Bendravimo su vaiku švenčių dienomis laikas turi būti paskirstomas vienodai kiekvienam iš tėvų (CK 1.5, 3.3 straipsniai).

37. Atsižvelgiant į išdėstytą, tenkintinas atsakovo patikslintas reikalavimas (pateiktas 2022 m. kovo 7 d. DOK – 14566-892) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.3 straipsnis).

Dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo dovanojimo sutartimi

38. Bylos duomenys patvirtina, kad 2014 m. lapkričio 5 d. T. L. ir L. Š. sudarė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį. Sutartyje nurodyta, kad šalių susitarimu žemės sklypas parduodamas už 19 800 Lt, kuriuos pirkėjas sumokėjo pardavėjui prieš sutarties patvirtinimą, dėl parduodamo žemės sklypo kainos ir atsiskaitymo tvarkos šalys jokių pretenzijų viena kitai neturi (sutarties (IV dalis). Sutarties VIII dalyje nurodyta, kad pirkėjas L. Š. žemės ūkio paskirties žemės sklypą perka sau ir savo sutuoktinei V. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise (sutarties VIII dalis).

39. Ieškovė V. Š. ir tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais T. L. teigė, kad minėta sutartis yra apsimestinis sandoris, prašė pripažinti minėtą sutartį dovanojimo sutartimi, sudaryta tarp T. L. ir V. Š..

40. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 31 punktą). Apsimestinio sandorio atveju yra pridengiamas kitas sandoris. Tai reiškia, kad apsimestinis sandoris turi valios trūkumų, jį sudarant nėra atskleidžiami tikrieji šalių ketinimai ir neatsiranda šalių deklaruojamo sandorio teisinių padarinių. Apsimestinis sandoris visada negalioja nuo jo sudarymo momento, o sandorio, kurį siekta pridengti, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Jeigu pridengiamojo sandorio turinys atitinka įstatymo reikalavimus, tai taikomos atitinkamą sandorį reglamentuojančios taisyklės. Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018 29 punktą).

41. Vertinant minėtą reikalavimą visų pirma pažymėtina, kad V. Š. tiek teismo posėdyje, tiek procesiniuose dokumentuos pripažino žinojusi ir supratusi, kad sutartį notarų biure pasirašo jos tėvas T. L. ir jos sutuoktinis, ji pati į notarų biurą neužėjo, laukė lauke. T. L. teismo posėdyje taip pat paaiškino aiškiai supratęs, kad sutartimi perleidžia žemės sklypą L. Š.. Byloje nustačius, kad T. L. suprato, jog perleidžia žemės sklypą atsakovui L. Š., ieškovei žinant apie sandorio pasirašymą ir nedalyvaujant jame, pripažinimas, kad 2014 m. lapkričio 5 d. žemės sklypo perleidimo sutartis buvo sudaryta tik tarp T. L. ir V. Š. prieštarautų protingumo principui, logikos dėsniams, teismų praktikos išaiškinimui dėl apsimestinio sandorio. Minėta, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 31 punktą). Šioje byloje tiek T. L., tiek V. Š. pripažino, kad atsakovas nesutiko, jog tik jai būtų padovanotas žemės sklypas. Todėl reikalavimas pripažinti, kad sutartimi, kurią T. L. perleido žemės sklypą L. Š. iš tiesų buvo perleistas žemės sklypas tik V. Š., nelogiška, nes tokio tikro tikslo sudarydami ginčijamą 2014 m. lapkričio 5 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį nei T. L. nei L. Š. neturėjo, o V. Š. sandorį sudarant netgi nedalyvavo, nors apie jo sudarymą žinojo ir galėjo dalyvauti.

42. Teismo posėdyje, procesiniuose dokumentuose T. L. nurodė, kad L. Š. nenorėjo, kad žemės sklypas būtų padovanotas ieškovei. Tačiau logiškas ir nereikalaujant įrodinėjimo yra atsakovo atstovės argumentas, kad norėdamas padovanoti žemės sklypą ieškovei T. L. galėjo tai padaryti, tačiau tiek atsakovo, tiek ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad tokiu atveju jame nebūtų statomas gyvenamasis namas. Remiantis ieškovės, atsakovo, trečiojo asmens T. L. paaiškinimais nustatyta, kad siekiant pastatyti namą žemės sklype, manant, kad namo statybos darbai bus paprasčiau įgyvendinami, jei nuosavybės teise žemės sklypą turės atsakovas L. Š., kuris turi ūkininko pažymėjimą, T. L., L. Š., V. Š. sutarė, kad T. L. ir L. Š. sudarys sutartį, kuria T. L. perleis nuosavybės teise žemės sklypą L. Š.. Jam būnant santuokoje su V. Š., žemės sklypas po perleidimo sandorio tapo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jame sutuoktiniai, kaip ir siekė, pasistatė gyvenamąjį namą. Taigi, šalių paaiškinimai pakankamai patvirtina, kad šalys, sudarydamos sandorį siekė, kad žemės sklypą įgytų atsakovas, nes tokiu atveju paprasčiau būtų pasiekti tikslą, dėl kurio žemės sklypas perleidžiamas/įgyjamas - pastatyti jame namą.

43. Sutartyje nurodyta, kad pinigai už žemės sklypą buvo sumokėti prieš sudarant sutartį. Tokias aplinkybes nurodė atsakovas paaiškindamas, kad pinigai buvo perduoti Vilniuje, prieš einant į notarų biurą. T. L. teigė, kad pinigų pagal sutartį negavo. Tokias pat aplinkybes įrodinėjo ir ieškovė V. Š.. Notaro patvirtinta sutartis yra aukštesnės galios oficialus rašytinis įrodymas, tačiau į bylą pateiktame garso įraše atsakovas pripažįsta, jog pinigų neperdavė. Viena vertus sutiktina su atsakovės argumentu, kad ieškovės garso įrašo padarymo aplinkybės nėra aiškios, pokalbis fragmentiškas, nėra aišku, kokiu tikslu ieškovė jį darė, pokalbyje jaučiama, kad ieškovė kryptingai nori išgauti pripažinimą, kad už žemės sklypą pinigai nėra mokėti, nors iš pačio turinio nėra aišku, apie kokį žemės sklypą yra kalbama. Liudytoju apklausti ieškovės sesuo, jos sutuoktinis patvirtino, kad tėvas norėjo padovanoti žemės sklypą abiem dukterims. Tačiau šioje byloje esminę reikšmę turi ne aplinkybė, ar buvo apmokėta už žemės sklypą, bet tai, kad tiek T. L., tiek ieškovė aiškiai suprato ir žinojo, kad žemės sklypas yra perleidžiamas ir L. Š., ir tokių pasekmių siekė (CK 6.193 straipsnis). Teismo posėdyje T. L. pripažino, jog nori sandorį pripažinti negaliojančiu tik dėl to, kad jo dukros ir atsakovo santuoka nutrūko, būtent tokio tikslo jis siekė ir pateikdamas procesinį dokumentą. Tačiau dėl sandorio pobūdžio yra sprendžiama atsižvelgiant į šalių ketinimus jį sudarant, bet ne vėliau įvertinus susiklosčiusius šalių santykius.

44. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo 2014 m. lapkričio 5 d. T. L. ir L. Š. sudarytą žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį pripažinti dovanojimo sutartimi, sudaryta tarp ieškovės ir T. L., todėl minėtas reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsnis, CK 1.87 straipsnis). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju aplinkybė, ar sudarant sandorį buvo sumokėti pinigai, neturi esminės teisinės reikšmės, nes nekeičia išvados dėl to, kad turtą buvo norėta ir siekta perleisti L. Š.. Aplinkybė dėl pinigų sumokėjimo/nesumokėjimo pagal sandorio sudarymo tikslą nekeistų žemės sklypo nuosavybės formos (jungtinės nuosavybės kaip tai nurodyta sutarties VIII dalyje), kuri yra esminė šioje byloje.

Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo

45. CK 3.118 straipsnis numato, kad dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, sudaromas turto balansas, t.y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, sutuoktinių bendros skolos, sutuoktinių asmeninės skolos. Sudarant dalijamo turto balansą turi būti ir nustatoma dalijamo turto vertė. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2011). Dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.).

46. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys santuokoje įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilius FORD Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei FORD S-MAX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. vasario 28 d. šalys sudarė kredito sutartį su AB „Swedbank“, pagal kurią buvo suteiktas kreditas būstui statyti.

47. Atsakovas nurodė, kad dalintino nekilnojamo turto vertė – 102 930 Eur, kiekvienos iš transporto priemonių vertė – 1 450 Eur, paskolos likutis – 40 511,61 Eur, pateikė minėtas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad ieškovė kiekvienos iš transporto priemonių, dalintino kiekvieno iš nekilnojamo turto objektų verčių nenurodė, juos patvirtinančių įrodymų nepateikė, nors tokia pareiga buvo išaiškinta 2021 m. birželio 18 d. nutartyje bei 2021 m. liepos 17 d. rezoliucija priimant procesinį dokumentą DOK – 34633 (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė 2021 m. birželio 8 d. pradiniame atsiliepime abstrakčiai nurodė, kad atsakovo transporto priemonė vertingesnė 1 000 – 1500 Eur, prašė priteisti 750 Eur kompensaciją, o patikslintame atsiliepime 2022 m. vasario 9 d. nurodė, kad atsakovui atitenkanti transporto priemonė brangesnė 2 000 – 2500 Eur dydžiu ir prašė priteisti 1 175 Eur kompensaciją.

48. Remiantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes

49. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai pagal įstatymą leidžiama nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2007). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017). Vien faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje 3K-P-186/2010).

50. Ieškovė atsiliepime dalinant turtą prašė nukrypti nuo lygių dalių principo, pradiniame atsiliepime (DOK – 35380) prašė priteisti jai gyvenamąjį namą asmeninės nuosavybės teise, patikslintame (DOK -9047) – priteisti 2/3 jo dalis. Pradiniame atsiliepime ieškovė prašė mažinti iš jos priteistiną kompensacijos sumą išlaikymo vaikui dalimi, tačiau tokie argumentai yra nepagrįsti, neatitinka įstatymo reikalavimų, nes vaikų ir tėvų turtas yra atskirtas (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Reikalavimą nukrypti nuo lygių dalių principo ieškovė grindė tuo, kad su ja lieka gyventi nepilnamečiai D. K. ir E. Š., tačiau, kaip minėta, vien faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje 3K-P-186/2010). Bylos duomenys patvirtina, kad šalys nuosavybės teise turi gyvenamąjį namą, kuris yra pakankamo ploto gyventi tiek ieškovei su nepilnamečiais vaikais, tiek atsakovui. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad priteisus visą nekilnojamą turtą jai natūra, ji galėtų išmokėti pusės turto vertės kompensaciją (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 178 straipsnis).

51. Bylos duomenys patvirtina, kad padalinus šalių turimą nekilnojamą turtą (namą, žemės sklypą) lygiomis dalimis, ieškovei tenkančio gyvenamojo namo dalis būtų pakankama užtikrinti sau bei šalių nepilnamečiui vaikui gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į tai, ieškovei nenurodžius jokių papildomų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių būtinumą nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgiant į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, konstatuotina, kad nutraukiant santuoką ir dalinant nekilnojamą turtą tarp sutuoktinių, nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.177 straipsnis, CK 3.123 straipsnis, žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2014 ir kt).

52. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad jos tėvas T. L. padėjo statyti, įrengti namą, pirko medžiagas, atliko dalį darbų. Tokias aplinkybes paaiškino ir T. L., liudytoja apklausta ieškovės sesuo. Atsakovas neginčijo, kad T. L. padėjo statyti namą, tačiau nurodė, kad jis pats taip pat vykdė statybos darbus, juos organizuodavo, už juos apmokėdavo, darbus atlikti jam savanoriškai padėjo jo draugas V. N.. Pastarasis, apklaustas liudytoju patvirtino minėtas aplinkybes. Atsakovas teigė, kad buvo sutaupęs piniginių lėšų, kurias panaudojo namo statybai. Liudytoju apklaustas V. N. parodė, kad svečiuojantis 2014, 2015 metais Kovarske pas atsakovą matė pinigų maišą, pakabintą už užuolaidų. Minėti parodymai, o taip pat atsakovo paaiškinimai, rašytiniai įrodymai, kad atsakovas dirbo ūkyje, užsiėmė naudotų automobilių pirkimu, remontu, netiesiogiai patvirtina atsakovo argumentus, kad galėjo turėti santaupų namo statybai. Pažymėtina, kad ieškovė neneigė atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis galėjo turėti santaupų, kurias panaudojo namo statybai. Minėtų duomenų visuma nesuponuoja išvados, kad viena iš šalių asmeninėmis lėšomis iš esmės prisidėjo prie namo statybos, dėl ko būtų pagrindas dalinant turtą nukrypti nuo lygių dalių principo ar priteisti jai kompensaciją. Ieškovė pateikė į bylą 2017 m. rugsėjo 19 d. sutartį, kurioje nurodyta, kad ieškovės tėvai padovanojo jai 5 000 Eur namo statybai. Atsakovas teigė, kad apie minėtą dovaną jam nebuvo žinoma. Ieškovė tokių argumentų nepaneigė. Ieškovė konkrečiai nenurodė bei nepateikė įrodymų, kam konkrečiai (kokiems darbams, medžiagoms ar pan.) tėvų dovanotos lėšos buvo panaudotos. Ieškovė nekonkretizavo argumentų dėl prisidėjimo prie namo statybos darbų asmeninėmis lėšomis, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (kad dovanojimo sandorio lėšos buvo panaudotos perkant medžiagas ar kitaip buvo panaudotos namo statybai), neprašė priteisti kompensacijos (CPK 178 straipsnis).

53. Atsižvelgiant į išdėstytą, šalims lygiomis dalimis, tai yra po ½ dalį priteistinas žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-3050-6324, bei gyvenamasis namas, unikalus Nr. 4400-4821-8642, esantys Vilniaus rajono savivaldybėje, Sudervės sen., Lauryniškių kaime, Vilniaus g.7A.

54. Ginčo nekilo byloje dėl to, kad kiekvienai iš šalių būtų priteistas jos vardu registruotas ir naudojamas automobilis, todėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistinas automobilis FORD Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovui – automobilis FORD S-MAX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

55. Ieškovė prašė priteisti kompensaciją už didesnę atsakovui tenkančio automobilio vertę, tačiau pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovui priteistina transporto priemonė yra brangesnė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Ieškovė pateikė skelbimą iš alio.lt, kuriame 2007 m. automobilio FORD S-MAX kaina nurodyta 3 900 Eur, o 2004 m. automobilio – 1 550 Eur. Atsakovas tuo tarpu pateikė skelbimą iš autogidas.lt, kad 2007 – 2008 m. automobilio FORD-MAx kaina yra 1 450 Eur. Taigi, šalių pateikti duomenys apie atsakovui priteistiną automobilį yra skirtingi. Atsižvelgiant į automobilio markę, gamybos metus, visuotinai žinant, kad automobilio vertę lemia jo konkreti būklė, konstatuotina, kad ieškovė, reikalaudama priteisti kompensaciją už jai, jos teigimu, tenkančią mažesnės vertės transporto priemonę, minėtą aplinkybę turėjo tinkamai pagrįsti (pvz. pateikti šalims priklausančių transporto priemonių vertinimą). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į automobilių markes, gamybos metus, įtikinami atsakovo argumentai, kad jų vertė iš esmės tapati. Ieškovės pateikti duomenys apie galimą automobilio FORD S-MAX vertę yra paneigti atsakovo pateiktais duomenimis. Visuotinai žinoma, kad skelbimuose nurodyta transporto priemonių kaina neįrodo, kad už tokią kainą jos buvo parduotos. Įrodymų (Turto vertinimo ataskaitos ar pan.), kokia yra konkrečių, šalių turimų transporto priemonių vertė, ieškovė nepateikė, nors tokia teisė jai buvo išaiškinta. Šiame kontekste pažymėtina, kad teikdama argumentus dėl atsakovui priklausančios transporto priemonės vertės ieškovė buvo nenuosekli – 2021 m. birželio mėnesio atsiliepime nurodė, kad atsakovui atitenkantis automobilis brangesnis 1 000 – 1 500 Eur, o 2022 m. vasario mėnesį – kad 2 000 – 2500 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytą, dalinant tarp šalių transporto priemones, ieškovei kompensacija nepriteistina, nes byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad atsakovui atitenkančios transporto priemonės vertė yra didesnė nei ieškovei atitenkančios, bylos duomenys labiau suponuoja manymą, kad transporto priemonių vertė yra tapati (CPK 3 straipsnio 8 dalies, 178, 185 straipsniai).

56. Pradiniame atsiliepime ieškovė prašė jai nustatyti prievolę dengti kredito įmokas pagal būsto paskolos sutartį. Patikslintame atsiliepime atsakovė nurodė, kad pagal kredito sutartį šalys lieka atsakingos solidariai. Nesant kreditoriaus sutikimo dėl prievolės transformavimo, šalims sutinkant dėl prievolės pobūdžio, tenkintinas atsakovo reikalavimas pripažinti, jog po santuokos nutraukimo šalys lieka solidariai atsakingos pagal 2018 m. vasario 28 d. su AB „Swedbank“ sudarytą kredito sutartį.

Dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo

57. Atsakovas prašė nustatyti naudojimosi namu tvarką. Ieškovė patikslintame atsiliepime nurodė nesutinkanti su atsakovo siūloma naudojimosi namu tvarka, nes ją nustačius ieškovė neturėtų privačios erdvės, gyvenamojo kambario, teigė, kad kambariuose 1-3 ir 1-4 gyvena nepilnamečiai D. K. ir E. Š., kambariu 1-6, į kurį pretenduoja atsakovas, naudojasi ieškovė, jame laiko asmeninius daiktus, tai yra jos privati erdvė, todėl patvirtinus naudojimosi namu tvarką pagal atsakovo reikalavimą nukentėtų nepilnamečių vaikų ir ieškovės interesai.

58. Teismų praktika išaiškino naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrąsias taisykles, taikytinus nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus, kurie yra: 1) teisėtumo kriterijus. Šalys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais; 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje. Taigi, bendroji taisyklė nustatant naudojimosi daiktu tvarką – paskirti naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, jei tokia galimybė realiai egzistuoja; 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Dėl to jų teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus. Teismo praktika rodo, kad naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo bylose ekonominiams argumentams teikiamas reikšmingas dėmesys, t. y. stengiamasi užtikrinti kiek įmanoma efektyvesnį ir racionalesnį daikto naudojimą. Tai grindžiama tuo, kad bylos šalių valia dažnai nesutampa, ir teismui belieka remtis objektyviais kriterijais; 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus. Teisinio reguliavimo apibrėžtumo, pagrįstų lūkesčių ir kiti civilinės teisės principai (CK 1.2, 1.5 ir kiti straipsniai) bei nuosavybės teisės (kaip daiktinės teisės) prigimtis lemia civilinių teisinių santykių stabilumo siekį, todėl vienas iš svarbesnių civilinių santykių stabilumo nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tvarką garantų – teismų praktikoje nusistovėjęs reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003). Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

59. Vertinant ieškovės argumentus visų pirma pažymėtina, kad prieštaraudama atsakovo pasiūlytai naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkai ji nepateikė jokio alternatyvaus naudojimo tvarkos varianto. Byloje konstatuota, kad yra pagrįsta priteisti gyvenamąjį namą šalims lygiomis dalimis, todėl turi būti nustatyta naudojimosi tvarka, užtikrinanti atsakovo teisę naudotis namo dalimi. Ieškovė nurodė, kad atsakovo prašoma nustatyti naudojimosi namu tvarka negalima, nes faktiškai ji naudojasi atsakovo prašoma priskirti patalpa, tačiau ieškovei nepasiūlius jokio alternatyvaus namo naudojimosi varianto (nenurodžius, kokia izoliuota patalpa atsakovui galėtų būti priskirta naudotis), minėta aplinkybė neturi teisinės reikšmės. Vien tai, kad ieškovė augina du nepilnamečius vaikus, kurie turi du atskirus kambarius name, nesudaro pagrindo nepriskirti atsakovo asmeniniam naudojimuisi jokių patalpų. Toks sprendimas pažeistų bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo teisėtumo, teisingumo, adekvatumo, proporcingumo principus. Pažymėtina, kad atsakovas prašo priskirti jam asmeniniam naudojimuisi 13,33 kv. m. patalpą 1-6, ieškovei patalpas 1-2 bei 1-3, kurių bendras plotas 24,96 kv. m. Taigi, nors šalims priklausantis namas dalintinas lygiomis dalimis, atsakovas sutinka, kad jam asmeniam naudojimuisi būtų priskirta mažesnio ploto patalpa. Tokiu atveju ieškovė atsidurtų netgi geresnėje padėtyje nei atsakovas.

60. Dėl nurodyto, tenkintinas atsakovo reikalavimas dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo priskiriant L. Š. naudotis 13.33 kv. m. patalpa, UAB NT Kadastro biuras parengtame plane pažymėta indeksu 1-6, ieškovei V. Š. naudotis patalpomis, UAB NT Kadastro biuras parengtame plane atitinkamai pažymėtomis indeksais 1-3 ir 1-4; o patalpas, pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-5, 1-7, 1-8, 1-9 ir G-l naudotis bendrai.

Dėl uzufrukto nustatymo

61. Ieškovė patikslintame atsiliepime prašė nustatyti uzufruktą jos nepilnamečiams vaikams E. Š. ir V. Š. į atsakovui priklausančią gyvenamojo namo dalį iki vaikų pilnametystės.

62. CK įtvirtintas nepilnamečio vaiko teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką (CK 3.71 straipsnis). Įstatymu teismui suteikiama teisė nustatyti uzufruktą į gyvenamąją patalpą nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, nors gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Uzufrukto terminas nustatomas iki vaiko pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės uzufruktas baigiasi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimą, teismas privalo išsiaiškinti, ar uzufrukto nustatymas visiškai atitinka nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus, ar vaiko (vaikų) interesai nebūtų geriau apsaugoti kitais būdais (pvz., priteisiant išlaikymą), ar sutuoktinis, su kuriuo gyventi lieka vaikas (vaikai), neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti. Jeigu konkrečiu atveju kyla grėsmė, kad, nutraukus santuoką, sutuoktinis, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, tačiau su kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, ir vaikai gali atsidurti gatvėje, teismas turi teisę nustatyti uzufruktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

63. Taigi, pagal įstatymo nuostatas ir teismų praktiką teismui suteikiama teisė nustatyti uzufruktą į gyvenamąją patalpą nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, nors gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Uzufruktas nustatomas, jei konkrečiu atveju kyla grėsmė, kad, nutraukus santuoką, sutuoktinis, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, tačiau su kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, ir vaikai gali atsidurti gatvėje. Nagrinėjamu atveju po santuokos nutraukimo ieškovei, su kuria nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, atitenka pusę gyvenamojo namo, jai priskirtina asmeniam naudojimui du kambariai, dalis namo patalpų priskirtinos naudotis kartu su atsakovu. Todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo nustatyti nepilnamečiams vaikams uzufruktą atsakovui atitenkančioje namo dalyje, nes tiek ieškovė, tiek jos nepilnamečiai vaikai turi, kur gyventi. Ieškovės argumentai, kad atsakovas naudoja smurtą prieš ją ir vaikus, dėl ko gyvenimas kartu neatitinka vaikų interesų, nėra teisiškai pagrįsti, nes byloje yra duomenys tik apie vieną ikiteisminį tyrimą, kuris baigtas nukentėjusiam ir įtariamajam susitaikius, kitas tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus duomenų, pagrindžiančių veikos faktą. Bylos duomenys patvirtina, kad po to, kai 2020 m. sausio mėnesį buvo nutrauktas tyrimas, ieškovė, atsakovas ir nepilnamečiai vaikai gyveno kartu. Kita vertus, vien smurto faktas pagal įstatymo nuostatas nesuponuoja pagrindo nustatyti uzufruktą atsakovui priklausančioje namo dalyje nepilnamečių vaikų naudai. Galiausiai, ieškovė nepateikė hipotekos kreditoriaus sutikimo nustatyti uzufruktą įkeistame turte, nors hipotekos lakšte šalys susitarė, kad įkeičiamo daikto savininkai be raštiško kreditoriaus sutikimo neturi teisės įkeisti ar kitaip apriboti bei apsunkinti savo nuosavybės teisių į įkeičiamą daiktą.

64. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo netenkintinas kaip nepagrįstas (CPK 178,185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

65. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tokios pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės taikomos ir esant pareikštam priešieškiniui byloje. Šiuo atveju, remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, 94 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas tiek ieškovo, tiek atsakovės procesinis elgesys bylos nagrinėjimo teisme metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio, tiek priešieškinio padavimą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos.

66. Nustatant šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį teismas įvertina tenkintų ir atmestų šalių reikalavimų proporcijas, pateiktų reikalavimų problematiką, apimtį juos nagrinėjant.

67. Ieškovė byloje reiškė šiuos reikalavimus: 1) priteisti iš atsakovo L. Š. 259 Eur išlaikymą sūnui E. Š., mokant šią sumą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jam sueis pilnametystė; 2) priteisti 7 718,45 Eur išlaikymo įsiskolinimą, paskirti ieškovę tvarkyti sūnaus E. Š. turtą uzufrukto teise; 3) nustatyti uzufruktą V. Š., nepilnamečiams vaikams E. Š. ir D. K., į atsakovui L. Š. asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteistiną gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį iki vaikai sulauks pilnametystės; 4) pripažinti 2014 m. lapkričio 5 d. 0,5123 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį apsimestiniu sandoriu ir jį pripažinti dovanojimo sutartimi tarp dovanotojo T. L. ir apdovanotosios V. Š.. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis iš atsakovo priteisimo. Taigi, ieškovės patenkintų reikalavimų dalis procentais sudaro 25 procentų, todėl ir atitinkama dalis ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų turi būti priteisiama iš atsakovo.

68. Atitinkamai, atsakovas teismui reiškė tokius savarankiškus reikalavimus: 1) santuoką, sudarytą su ieškove nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio E. Š. nuolatinę gyvenamąją vietą su V. Š., jos gyvenamojoje vietoje; 3) nustatyti atsakovo siūlomą tėvo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką; 4) santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones padalinti atsakovo siūlomu būdu: 4.1 žemės sklypą ir vienbutį gyvenamąjį namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo natūra padalinti pusiau, po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant po ½ dalį šio turto; 4.2. transporto priemonę FORD S-MAX, v/n JB0924, po santuokos nutraukimo palikti asmenine atsakovo nuosavybe; 4.3. transporto priemonę FORD FOCUS, v/n (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo palikti asmenine ieškovės nuosavybe; 4.4. nustatyti atsakovo siūlomą vienbučio gyvenamojo namo, naudojimosi tvarką; 5) prievolę AB Swedbank bankui pagal 2018 m. vasario 28 d. kredito sutartį Nr. 18-009681-FA, palikti solidaria abiejų šalių prievole; 6) po santuokos nutraukimo atsakovui palikti Š. pavardę, ieškovei - jos pasirinkimu. Teismas patenkino visus priešieškinio reikalavimus. Remiantis minėtu, įvertinus šalių procesinį elgesį bylos metu ir reikalavimų nagrinėjimo apimtį, konstatuotina, kad atsakovo patenkintų reikalavimų suma sudaro 100 procentų, todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos iš ieškovės.

69. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 buvo patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (nauja redakcija 2015 m. kovo 20 d., Nr. 1R-77, paskelbta TAR 2015 m. kovo 19 d.). Nagrinėjamu atveju šalių patirtos išlaidos, susijusios su advokato (advokato padėjėjo) teikta teisine pagalba, atitinka būtinumo ir pagrįstumo kriterijų ir neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio, todėl šios išlaidos priteistinos šalims pagal bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Šalys viena kitos išlaidų teisinei pagalbai apmokėti neginčija.

70. Ieškovė į bylą pateikė patirtų teisinės pagalbos paslaugų detalizacijas (sąskaitas) ir įrodymus, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 300 Eur už konsultaciją ir ieškinio surašymą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui (advokato padėjėjui R. J. 2020 m. gruodžio 4 d. pinigų priėmimo kvitas); 800 Eur už konsultaciją ir atstovavimą palaikant ieškinį, atsikertant į jai pareikštą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, atsiliepimo į priešieškinį surašymą (advokato padėjėjui R. J. 2021 m. gegužės 31 d. pinigų priėmimo kvitas); 2 800 Eur už atstovavimą, konsultavimą, įvairių prašymų rengimą, įrodymų rinkimą, kt. (advokatui Mansurui Muksinovui 2022 m. vasario 9 d. pinigų priėmimo kvitas), iš viso ieškovė patyrė 3 900 Eur bylinėjimosi išlaidų.

71. Atsakovas į bylą pateikė patirtų advokatės Giedrės Gabrielės Stepankevičienės teisinės pagalbos paslaugų detalizacijas (sąskaitas) ir įrodymus, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 400 Eur žyminį mokestį už priešieškinį (DOK-18586)-(2021 m. kovo 27 d. mokėjimas); 50 Eur už teisinę konsultaciją dėl santuokos nutraukimo sąlygų pakeitimo (2020 m. rugpjūčio 10 d. mokėjimo nurodymas); 350 Eur už pareiškimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo paruošimą (2020 m. rugsėjo 18 d. pinigų priėmimo kvitas; 2020 m. rugpjūčio 11 mokėjimo nurodymas); 500 Eur už atsiliepimo į ieškinį paruošimą (2021 m. sausio 22 d., 2021 m. sausio 28 d. pinigų priėmimo kvitai); 1 500 Eur už priešieškinio parengimą, papildomų įrodymų rengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose (2021 m. vasario 18 d. pinigų priėmimo kvitas); 280 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą (2021 m. birželio 23 d. mokėjimo nurodymas; 2021 m. liepos 14 d. mokėjimo nurodymas); 300 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą (2021 m. lapkričio 17 d. mokėjimo nurodymas), iš viso atsakovas patyrė 3 380 Eur bylinėjimosi išlaidų.

72. Remiantis sprendimo 67, 68 pastraipose paskaičiuotomis šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijomis, ieškovei V. Š. iš atsakovo L. Š. priteistina 975 Eur bylinėjimosi išlaidų (25 proc. x 3 900 Eur), tuo tarpu atsakovui iš ieškovės priteistina 3 380 Eur bylinėjimosi išlaidų (100 proc.), susijusių su santuokos nutraukimu ir su tuo susijusių klausimų išsprendimu (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

73. Taip pat nustatyta, kad už atsiliepimo į ieškinį (CBP-10942) ir atstovavimą teismo procese dėl sandorio nuginčijimo atsakovas L. Š. patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų (2022 m. vasario 28 d. mokėjimo nurodymas 500 Eur sumai; 2022 m. vasario 17 d. mokėjimo nurodymas 500 Eur sumai). Šios išlaidos netenkinus ieškovės ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais reikalavimo dėl sandorio nuginčijimo atsakovo naudai priteistinos iš trečiojo asmens T. L. ir ieškovės V. Š. lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 500 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Todėl iš viso iš ieškovės V. Š. atsakovui L. Š. priteistina 3 880 Eur bylinėjimosi išlaidų.

74. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais T. L. patyrė 170 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio), ieškinio dalyje dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu netenkinus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

75. Trečiasis asmuo notarė N. P. patyrė 968 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į ieškinį dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu parengimą (2022 m. kovo 7 d. mokėjimo nurodymas). Ieškinį dalyje dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu atmetus, bylinėjimosi išlaidos notarei N. P. priteistinos iš trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais T. L. ir ieškovės V. Š. lygiomis dalimi, t.y. po 484 Eur (CPK 93 straipsnis).

76. Už priešieškinį atsakovas turėjo sumokėti 790 Eur žyminio mokesčio. Atsakovas sumokėjo 400 Eur, o likusio 390 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi. Atsižvelgiant į tai, kad priešieškinys buvo patenkintas visoje apimtyje, atidėta iki teismo sprendimo priėmimo žyminio mokesčio dalis, tai yra 390 Eur, priteistina iš ieškovės valstybei.

77. Ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 70 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ((259 Eur x 12 mėn.) x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

78. Į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra 20,87 Eur, todėl tenkinus ieškinio reikalavimus 25 procentų apimtyje, o priešieškinio - 100 procentų apimtyje, valstybės naudai proporcingai priteistina iš ieškovės V. Š. 16,70 Eur pašto išlaidų, iš atsakovo L. Š. priteistina 4,17 Eur pašto išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 5 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293-294 straipsniais, 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą 2013 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo numeris 4702, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Palikti ieškovei pavardę „Š.“, atsakovui pavardę „Š.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove V. Š..

Priteisti iš L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 218,50 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos 2020 m. gruodžio 11 d. iki 2022 m. vasario 1 d. bei 259 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2022 m. vasario 2 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka paskiriant ieškovę nepilnamečiam vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

Nustatyti tokią atsakovo L. Š. bendravimo su nepilnamečiu E. Š. tvarką:

1) atsakovas L. Š. bendrauja su vaiku metų nelyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir grąžindamas vaiką pirmadienį į ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimams;

2) atsakovas bendrauja su vaiku nelyginių savaičių antradienį jo pasirinktoje vietoje, antradienį pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir grąžindamas į jo ugdymo įstaigą tos pačios savaitės trečiadienį į ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimams; jeigu tomis dienomis vaikas nelanko ugdymo įstaigos, tėvas pasiima sūnų antradienį 17 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžina trečiadienį 8 val. į vaiko gyvenamąją vietą;

3) atsakovas bendrauja su vaiku lyginių savaičių trečiadienį ir ketvirtadienį jo pasirinktoje vietoje, trečiadienį pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir grąžindamas į jo ugdymo įstaigą tos pačios savaitės penktadienį į ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimams; jeigu tomis dienomis vaikas nelanko ugdymo įstaigos, tėvas pasiima sūnų trečiadienį 17 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžina penktadienį 9 val. į vaiko gyvenamąją vietą;

4) atsakovas kiekvienais metais praleidžia savo gimtadienį ir tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) su nepilnamečiu sūnumi, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė. Tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos jam priklausančios dienos 10 val. ir grąžina tą pačią dieną 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą;

5) atsakovas bendrauja su vaiku per sūnaus gimtadienį kiekvienais poriniais kalendoriniais metais, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val., jeigu tai ne darbo diena arba pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš jo ugdymo įstaigos, jeigu tai darbo diena, ir grąžindamas sūnų sekančią po gimtadienio dieną į jo ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimas, jeigu sekanti diena yra darbo diena, arba 20 val. į jo gyvenamąją vietą, jei sekanti diena yra nedarbo diena. Tėvas bendrauja su sūnumi per sūnaus gimtadienį kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais ne mažiau, kaip dvi valandas. Apie konkretų bendravimo su vaiku laiką ieškovas informuoja vaiko motiną ryšio (elektroniniu paštu ir (ar) SMS žinute) priemonėmis iki prieš gimtadienį einančios savaitės penktadienio 20 val.;

6) atsakovas bendrauja su vaiku kiekvienais poriniais metais per Naujuosius metus, pasiimdamas vaiką Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, jeigu tai darbo diena arba gyvenamosios vietos 10 val., jeigu tai ne darbo diena ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. 20 val.;

7) atsakovas bendrauja su vaiku kiekvienais neporiniais metais per Šv. Kūčias ir Kalėdas, pasiimdamas vaiką Šv. Kūčių išvakarėse (gruodžio 23 d.), iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, jeigu tai darbo diena arba gyvenamosios vietos 18 val., jeigu tai ne darbo diena ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų antros dienos (gruodžio 26 d.) 20 val.;

8) atsakovas bendrauja su vaiku kiekvienais neporiniais per Šv. Velykas, pasiimdamas vaiką Šv. Velykų išvakarėse, iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, jeigu tai darbo diena arba gyvenamosios vietos 17 val., jeigu tai ne darbo diena ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą Šv. Velykų antros dienos 20 val.;

9) tėvas bendrauja su sūnumi kiekvienais kalendoriniais metais per rugsėjo 1-ąją jo ugdymo įstaigoje vykstančioje šventėje bei ne mažiau kaip dvi valandas ne ugdymo įstaigoje, apie konkrečią sūnaus pasiėmimo valandą ir vietą įspėjęs vaiko motiną ne vėliau, kaip likus dviem dienoms iki numatomo vaiko pasiėmimo;

10) sūnui susirgus, tėvai privalo vienas kitą informuoti apie vaiko ligą ir netrukdyti kitam iš tėvų lankyti sūnų ligos atveju ligoninėje, apie konkrečią vaiko lankymo dieną ir valandą įspėjus kitą tėvų ne mažiau, kaip likus vienai dienai iki planuojamo susitikimo su sūnumi;

11) tėvas turi teisę praleisti su sūnumi 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai arba dalimis per moksleivių rudens, žiemos, pavasario arba vasaros atostogas. Apie planuojamas atostogas tėvas informuoja mamą ne vėliau, kaip likus 1 (vienam) mėnesiui iki norimos atostogų pradžios datos. Tėvas vaiką atostogoms pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos 17 val. atostogų išvakarėse ir grąžina į gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 20 val. Tėvo išvykimui su sūnumi atostogoms į užsienį motinos rašytinis leidimas nereikalingas.

Priteisti ieškovei V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Nustatyti tokią naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką:

ieškovė V. Š. naudojasi patalpomis, inventorizaciniame plane pažymėtomis indeksais 1-3 ir 1-4;

atsakovas L. Š. naudojasi patalpa, inventorizaciniame plane pažymėta indeksu 1-6;

ieškovė V. Š. ir atsakovas L. Š. bendrai naudojasi patalpomis, inventorizaciniame plane pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-5, 1-7, 1-8, 1-9 ir G-l.

Prievolę AB Swedbank bankui pagal 2018 m. vasario 28 d. kredito sutartį Nr. 18-009681-FA, pripažinti solidaria ieškovės V. Š. ir atsakovo L. Š. prievole.

Priteisti ieškovei V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį FORD Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas WF0MXXGCDM4D20165.

Priteisti atsakovui L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) automobilį FORD S-MAX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas WF0SXXGBWS8A57322.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Atmesti ieškovės V. Š. ir T. L. reikalavimą dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo dovanojimo sutartimi, sudaryta tarp V. Š. ir T. L..

Priteisti atsakovui L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) iš trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 880 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 975 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui notarei N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 390 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio ir 16,70 Eur (šešiolika eurų 70 ct) valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovo L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 70 Eur (septyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio ir 4,17 Eur (keturis eurus 17 ct) teismo pašto išlaidų valstybės naudai.

Informuoti šalis, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke Swedbank AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (žyminio mokesčio įmokos kodas – 5660; teismo pašto išlaidų įmokos kodas - 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Ieva Pluirienė