- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-13
- Bylos Nr.
- e2A-186-460/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- O. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. (A. G.) (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu (e. b. l. 1-3), juo prašė priteisti iš atsakovo A. G. išlaikymą pilnamečiui sūnui I. G. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokėjimą pradedant nuo (duomenys neskelbtini) iki gyvos I. G. galvos. Ieškinyje nurodė, kad I. G. yra ieškovės ir atsakovo A. G. sūnus. I. G. gyvena su ieškove. I. G. pagal Specialiųjų poreikių nustatymo pažymą nuo 2016 m. sausio 17 d. iki 2018 m. sausio 17 d. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros, pagalbos poreikis, o pagal darbingumo lygio pažymą I. G. nustatytas nedarbingumas (netektas darbingumas 85%) laikotarpiui nuo 2016 m. sausio 17 d. iki 2018 m. sausio 17 d. 2016 m. lapkričio 2 d. Klaipėdos miesto sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-5182-323/2016 I. G. pripažintas neveiksniu visose srityse ir 2017 m. sausio 23 d. Klaipėdos miesto nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-660-323/2017 jam paskirta globėja ir turto administratore jo motina, ieškovė O. G.. 2017 m. balandžio 3 d. pranešimu O. G. paskirta 224 Eur šalpos išmoka ir 112 Eur tikslinė kompensacija laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. Viso paskirtų mokėjimų dydis yra 336 Eur. O. G. vieno mėnesio pajamos sudaro vidutiniškai 303 Eur. O. G. turi nekilnojamąjį turtą - dviejų kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sudaro apie 27 000 Eur. Šiame bute ji gyvena su globojamu sūnumi ir pilnai apmoka visus komunalinius mokesčius, kurie sudaro vidutiniškai žiemos sezono metu apie 70 Eur, vasaros sezono metu apie 50 Eur, t. y. vidutiniškai per mėnesį 60 Eur. Nurodo, kad I. G. lanko VšĮ Klaipėdos specialiąją mokyklą - daugiafunkcinį centrą „Svetliačiok“ ir vieno mėnesio mokestis sudaro 100 Eur. Ieškovė pažymi, kad viena neišgali išlaikyti sūnaus tik iš gaunamų pašalpų bei tikslinės kompensacijos, nes, apmokėjus būsto komunalinius mokesčius, kurių pusę, t. y. apie 30 Eur ji atskaito iš sūnaus gaunamų pašalpų, bei sumokėjus jo lankomos įstaigos mokestį 100 Eur, jo maitinimui, rūbų ir avalynės, higienos priemonių ir kita, būtinoms išlaidoms lieka 206 Eur. Šios sumos nepakanka išlaikyti sūnų, nes jam reikalinga apranga, avalynė, patalynė, rankšluosčiai, higienos priemonės, labai didelė pinigų suma kas mėnesį išleidžiama sūnaus maistui, nes jis turi labai gerą apetitą ir valgo daugiau, nei įprastai valgo normalios psichikos žmonės. Sūnui būdingi agresijos protrūkiai, jis gadina namų apyvokos daiktus, savo rūbus, yra labai stambus, avi 46 dydžio batus, kuriuos labai greitai sunešioja dėl specifinės eisenos. Nurodo, kad atsakovas nepadeda jokiais faktiniais veiksmais, pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį mokėjo 500 Lt (145 Eur) dydžio išlaikymą, kurį mokėjo pažeidžiant susitarimą, susidarydavo įsiskolinimas, kurį jis padengė tik 2016 m. vasario 2 d., po to, nors žinojo, kad sūnus yra visiškai neįgalus ir nedarbingas, jokios paramos jam neskyrė ir sūnui tapus pilnamečiui, visiškai neprisidėjo prie jo išlaikymo. Todėl prašoma priteisti išlaikymą nuo sūnaus pilnametystės iki jo gyvos galvos, nes jo veiksnumas apribotas neterminuotai, o darbingumo lygio nustatymas yra formalus. Ieškovė priversta iš savo lėšų skirti pinigus sūnaus maistui ir kitoms išlaidoms, todėl mano, kad sūnaus tėvas turi prisidėti prie jo išlaikymo ir padengti dalį išlaidų. O. G. skiria apie 150 Eur papildomai sūnaus išlaikymui, mano, kad analogišką sumą turi mokėti ir atsakovas. Tokio dydžio išlaikymą jis mokėjo iki sūnaus pilnametystės.Atsakovas atsiliepimu (e. b. l. 27-28) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinys pareikštas be pagrindo ir juo siekiama pabloginti atsakovo ir taip sunkią turtinę padėtį. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė klaidina teismą nenurodydama savo visų gaunamų pajamų, taip pat pažymi, kad ieškovė klaidina teismą nurodydama, kad atsakovas sūnui tapus pilnamečiu, visiškai neprisidėjo prie jo išlaikymo. Atsakovas nurodė, kad ir iki sūnaus pilnametystės ir sukakus pilnametystei visada skyrė lėšas, pagal išgales, sūnaus išlaikymui, todėl ieškovės teiginys yra visiškai melagingas. Atsakovas nurodo, kad jo darbo užmokestis yra 380 Eur be atskaitymų, išmokamų pajamų suma yra ne didesnė kaip 335 Eur per mėnesį. Darbo vieta yra Palangos mieste, į darbą važinėja kiekvieną dieną ir grįžta taipogi kiekvieną dieną, išlaidos kelionei kas mėnesį sudaro 90 Eur. Atsakovas taipogi vienas išlaiko dviejų kambarių butą, kurio ½ dalį paveldėjo mirus mamai, mėnesio komunalinių mokesčių sumą yra tapati ir ieškovės nurodytajai, t. y. 70 Eur, kartais ir daugiau, žiemos metu, bei 50 Eur vasaros metu. Sūnaus išlaikymui į mėnesį skiria pagal išgales nuo 50 iki 100 Eur, tad pačiam lieka pavalgymui apsirengimui 65 Eur. Atsakovas nurodė, kad yra nebejaunas, jam 52 metai, rusakalbis, todėl susirasti kitą darbą nėra paprasta. Nors ir turi aukštąjį išsilavinimą, bet dirba paprastu darbininku. Nurodo, kad yra hipertonikas ir hipertenzinė liga tik stiprėja, tad nebeaišku kiek laiko dar bus darbingas. Jokių galimybių mokėti didesnes išmokas sūnaus išlaikymui, kad ir kaip norėtų, jis neturi, tad akivaizdu, kad ieškovės padėtis yra žymiai geresnė, nes ji gauna visas valstybės skiriamas išmokas, gauna išmokas už neįgalaus sūnaus priežiūrą, gauna darbo užmokestį ir turi didesnes galimybes padėti sūnui, tuo labiau, kad pati ieškovė prisiteisė pareigą būti paskirta neįgalaus sūnaus globėja.?
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinys tenkintas visiškai. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo A. G. pilnamečiam sūnui I. G. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki I. G. gyvos galvos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš A. G. pilnamečiam sūnui I. G. 1 246,96 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt šešis eurus devyniasdešimt šešis euro centus) išlaikymo įsiskolinimą. Priteisė valstybei iš atsakovo A. G. 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista. Priteisė iš atsakovo A. G. 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei O. G.. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nusprendė vykdyti skubiai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos.
3.1. Nurodė, jog atsakovas yra darbingas pilnametis žmogus, todėl turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų pilnamečio pripažinto neveiksniu neįgalaus vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų, poreikius. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, konstatavo, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą pilnamečiam vaikui pagrįstas, todėl jį tenkino.
3.2. Teismo vertinimu, atsakovo pareiga mokėti vaikui, nedarbingam dėl neįgalumo, priteisto dydžio išlaikymą nesibaigė jam sulaukus pilnametystės, todėl, atėmęs atsakovo sumokėtą 1 070 Eur sumą, priteisė išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko pilnametystės iki ieškinio padavimo teismui dienos apskaičiuotą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-5597-769/2014 šalių susitartą išlaikymą – 144,81 Eur (500 Lt) (e. b. l. 21-22)..
3.3. Teismas pagal bylos baigtį paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeistt Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį ir priimti kitą sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies priteisiant 50 Eur per mėnesį išlaikymą, o ieškinio dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo atmesti.
4.1. Atsakovas tikina, kad jo turtinė padėtis objektyviai neleidžia mokėti daugiau negu 50 Eur išlaikymą per mėnesį.
4.2. Mano, kad išlaikymo įsiskolinimas negalėjo būti priteistas iš viso.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime ieškovė prašo apelianto skundo netenkinti.
5.1. Teigia, kad teismas teisingai įvertino atsakovo amžių, turtinę padėtį, sveikatos būklę bei galimybes gauti didesnes pajamas. Apeliantas (atsakovas) nepateikė jokių duomenų, kad ieškojo geriau apmokamo darbo, nenurodė pateisinamų priežasčių, dėl kurių negali dirbti (CPK 178 straipsnis), išskyrus tai, kad serga hipertenzine liga.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
7. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1998 m. sausio 17 d. ieškovei ir atsakovui gimė sūnus I. G., kuris nuo (duomenys neskelbtini) yra pilnametis (e. b. l. 4). I. G. nuo vaikystės serga psichikos liga, yra neįgalus, jam nustatytas 15 procentų darbingumo lygis (e. b. l. 8), taip pat nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (e. b. l. 7). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-5182-323/2016 I. G. pripažintas neveiksniu (e. b. l. 16-17), Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-660-323/2017 jam nustatyta globa ir globėja bei turto administratore paskirta ieškovė (e. b. l. 18-20). Nustatyta, kad valstybė ieškovei nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. moka 224 Eur šalpos pensiją, skirtą I. G. ir 112 Eur priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją (e. b. l. 14-15). I. G. gyvena kartu su motina, adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 10). Kitų pajamų ar turto pilnametis vaikas neturi. I. G. lanko VšĮ Klaipėdos specialiąją mokyklą – daugiafunkcinį centrą „Svetliačiok“ socialinių įgūdžių lavinamąją klasę (e. b. l. 67).
Dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui
9. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog kasacinis teismas yra suformavęs CK 3.194 straipsnio 3 dalies aiškinimo taisyklę: priteisti išlaikymą pilnametystės sulaukusiam vaikui šios teisės normos pagrindu galima tuo atveju, jeigu vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas; jeigu toks vaikas pripažintas iš dalies darbingu, išlaikymo priteisimas prieštarautų šioje teisės normoje nurodytai – vaiko buvimo nedarbingu – sąlygai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. G. v. A. G. dėl materialinio išlaikymo priteisimo, civilinės bylos Nr. 3K391686/2016). Nagrinėjamoje byloje nėra šalių ginčo dėl to, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotoje darbingumo lygio pažymoje nurodyta, kad I. G. nustatytas 15 procentų darbingumo lygis. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnyje reglamentuojamas darbingumo lygio nustatymas. Pagal šio straipsnio 7 dalies 1, 2 punktų nuostatas, jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu. Taigi, pagal pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą I. G. priskirtinas nedarbingų asmenų kategorijai. Aptartas reglamentavimas reiškia, kad šiuo atveju teismas pagrįstai taikė CK 3.194 straipsnio 3 dalį, taigi, teismas nepažeidė materialinės teisės normų.
10. Kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalių sūnui nepakanka valstybės teikiamos paramos, todėl tenkinant jo poreikius bei užtikrinant gyvenimo sąlygas ir poreikius ateityje, privalo prisidėti jo tėvai. Ieškovė teisme nurodė, kad šalių sūnus turi tam tikrus ypatumus: yra stambus, todėl jam reikalingi labai didelių dydžių rūbai bet avalynė. Dėl agresyvaus elgesio protrūkių šalių sūnus dažnai gadina namų apyvokos daiktus, savo rūbus, tai sudaro papildomas išlaidas. Be to, dėl psichikos negalios šalių sūnus turi nesuvaldomą poreikį valgymui ir jo maitinimui išleidžiama daugiau, nei įprastai tokio amžiaus žmogui. Be to, sūnus serga ir gretutine liga – epilepsija, tai vėlgi padidina šalių sūnaus poreikius gydymui ir priežiūrai. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo,
11. Kolegija, vertindama ieškovės indėlį į sūnaus išlaikymą, pažymi, kad faktiškai ieškovė viena augina sūnų, juo rūpinasi, dėl to objektyviai negali gauti didesnių pajamų ir papildomai dirbti dėl nepaprastai specifinio gyvenimo ritmo – ji nuolat prižiūri šalių neįgalų sūnų, kuriam būtina priežiūra. Kolegijos nuomone, tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.
12. Vertinant atsakovo socialinę ir turtinę padėtį, atkreiptinas dėmesys, kad jis yra darbingo amžiaus asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą, todėl spręstina, kad privalo imtis priemonių, kad būtų užtikrinti jo pilnamečio ir neįgalaus sūnaus, negalinčio dirbti ir gauti pajamų, poreikiai. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl tėvų galimybės teikti paramą pilnamečiam sūnui, įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį, nustatė, kad abu tėvai neturi kitų išlaikytinių, turi turto, dirba ir gauna darbo užmokestį. Teismas nustatė, kad atsakovo gaunamos nuolatinės pajamos per mėnesį yra didesnės, nei ieškovės, todėl sprendė, kad atsakovas finansiškai gali teikti būtiną išlaikymo dalį. Įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas pagrįstai sprendė, kad per mėnesį sūnui valstybės teikiamų lėšų nepakanka, nustatė, kad atsakovas galėtų mokėti sūnui po 150 Eur per mėnesį periodinių išmokų, kitą dalį būtinos paramos ne tik finansiškai, tačiau ir kitais būdais: gyvenimo vieta, sūnaus socialine integracija, buities užtikrinimu, kt., teikia ieškovė. Kolegijos nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad nustatyto dydžio parama, kurią atsakovas turi teikti, nelaikytina pernelyg didele, todėl sūnaus poreikių ir jo tėvų materialinės padėties proporcingumo principas nebus pažeistas, nepadarys esminės žalos apelianto teisėms ir interesams. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Akcentuotina ir tai, kad vaikui lėšos reikalingos nuolat ir kasdien, dėl to tėvai privalo dėti visas pastangas tam, kad sūnaus poreikius užtikrintų kasdien, o ne ateityje, ar tada, kai atsakovas tą galės ar to norės. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovui dėl sveikatos problemų sumažintas darbingumas, ar yra kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų atsakovo darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas ir užtikrinti augančio sūnaus poreikius. Šiuo atveju objektyvių įrodymų apie dėtas maksimalias, bet nevaisingas pastangas susirasti savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį darbą teismui nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Spręstina, jog pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas nustatė atsakovo turtinę padėtį, vaiko poreikius ir atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes priėmė teisingą sprendimą dėl išlaikymo, priteistino iš atsakovo, dydžio.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
13. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 3.194 straipsnio 3 dalies nuostatos taikytinos ir sprendžiant dėl susidariusio įsiskolinimo už laikotarpį nuo vaiko pilnametystės dienos iki ieškinio padavimo dienos, t. y. dėl atsakovo prievolės išlaikyti neįgalu sūnų, sulaukus jo pilnametystės. Galima priteisti įsiskolinimą už laikotarpį, neviršijant trejų metų termino (CK 3.200 straipsnis). Kolegija įsitikinusi, kad šalių sūnui esant nedarbingam dėl neįgalumo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimas galimas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas tinkamai šios pabaigos nevykdė, Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis buvo ieškovei pervedęs 1 070 Eur. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas teisingai išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko pilnametystės (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo teismui dienos, skaičiavo pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-5597-769/2014 šalių sutartą išlaikymą – 144,81 Eur (500 Lt) (e. b. l. 21-22). Nustatęs priteistiną išlaikymo dydį, atsižvelgęs į tai, kad atsakovo sumokėta 1 070 Eur suma turėtų būti eliminuota iš priteistinos sumos, I. G. iš atsakovo pagrįstai priteisė 1 246,96 Eur (144,81 Eur *16 mėn. – 1070 Eur) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo sūnaus pilnametystės iki ieškinio padavimo teismui dienos (nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. gegužės 16 d.) (CK 3.194, 3.200 straipsniai). Taigi, atsakovas neteisus, kad į 1 070 Eur sumą nebuvo atsižvelgta.
14. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo bei jo įsiskolinimą pilnamečiams vaikams dydžio nustatymą, vadovavosi kasacinio teismo praktikoje suformuluotais dydžio nustatymo kriterijais, savo išvadas pagrindė byloje surinktais įrodymais.
Dėl bylos procesinės baigties
15. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.