Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-11-04 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1013-892/2021, kuria ieškovės V. Š. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkintas iš dalies ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti E. Š. laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove V. Š.; įpareigoti atsakovą L. Š. gyventi skyrium nuo V. Š. ir nepilnamečių vaikų E. Š. bei D. K. ir nesilankyti gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-asis skyrius (Vilniaus rajonas) 2021-10-05 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriuo panaikino L. Š. atžvilgiu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Dėl to atsakovas pradėjo ieškovę terorizuoti tiek tiesiogiai, tiek ir per mažametį E. Š., jog ketina grįžti gyventi kartu su ieškove. Nepaisant to, jog minėtas nutarimas yra apskundimo stadijoje, visgi kardomoji priemonė yra panaikinta, todėl atsakovas turi galimybes lankytis ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje, terorizuoti ieškovę ir vaikus bei sukelti konfliktines situacijas. Pažymėjo, kad šalių santykiai yra konfliktiški, į tarpusavio ginčus įtraukiami nepilnamečiai vaikai. Šalims gyvenant kartu ir esant itin konfliktiškiems santykiams, nėra užtikrinama nepilnamečių vaikų teisė gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje. Gyvenant viename gyvenamajame name su bendro naudojimo patalpomis pažeidžiami vaikų interesai, kadangi neužtikrinama vaikų galimybė gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje, todėl būtina įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nei atsakovui, nei tretiesiems asmenims nesukelia neigiamų padarinių. Šiai dienai yra nustatyta tėvų bendravimo tvarka su vaiku, tad prašomų pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas neapsunkintų jau šiuo metu nustatytųjų.

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriame nurodė, kad nesutinka su prašymu. Atsakovas nurodo, kad ieškovė neįrodė būtinybės nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ja, grėsmės vaiko interesams netaikius šios laikinosios apsaugos priemonės nėra, be to, byloje net nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje ieškovės prašymas dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo turi būti atmestas. Dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyriumi atsakovas nurodė, kad ieškovė, siekdama savo asmeninių poreikių patenkinimo, t. y. norėdama gyventi name viena su vaikais, siekia visais būdais apriboti atsakovo teisę gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name. Pažymėjo, kad du ikiteisminiai tyrimai atsakovo atžvilgiu buvo nutraukti. Ieškovė nutyli, kad jos atžvilgiu vis dar yra nebaigtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš šalių nepilnametį vaiką. Akcentavo, kad nors prašyme ieškovė nurodo, jog „nutarimas yra apskundimo stadijoje“, tačiau paskutinė nutarimo apskundimo diena buvo 2021-10-25, o 2021-11-03 apeliacinis skundas dar nebuvo gautas, todėl laikytina, kad nutarimas yra įsiteisėjęs. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo ieškovei ar nepilnamečiams vaikams keliamą grėsmę. Pažymėjo, kad atsakovas jau gyvena skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečio vaiko nuo 2021-05-24 ir iki nebus išnagrinėta byla iš esmės, neketina grįžti gyventi į gyvenamąjį namą. Šiuo metu atsakovui nėra galimybės laisvai patekti ir naudotis nekilnojamuoju turtu, kadangi ieškovė savavališkai pakeitė spynas ir naujų raktų atsakovui neperdavė. Siekdamas apginti atsakovo teisėtus interesus, atsakovas mano, kad yra pagrindas byloje taikyti kitą laikinąją apsaugos priemonę įpareigojant ieškovę sudaryti sąlygas atsakovui laisvai patekti į gyvenamąjį namą ir garažą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti ieškovę perduoti atsakovui raktus nuo gyvenamojo namo ir garažo bei netrukdyti atsakovui laisvai naudotis šiuo turtu.

4. Išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad mažametis E. Š. nuolatos gyvena su motina, skyrius neprieštarauja, kad laikinoji vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, kas labiausiai atitiktų mažamečio vaiko interesus. Dėl ieškovės prašymo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų E. Š. bei D. K. ir nesilankyti gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) - skyrius nepalaiko ieškovės prašymo, kadangi negalima vertinti konfliktų, esančių tarp suaugusiųjų (šiuo atveju tarp ieškovės ir atsakovo), kaip vaiko teisių pažeidimo, kadangi buitiniame konflikte dalyvauja abu suaugusieji ir negalima teigti, kad dėl konflikto kaltas vienas asmuo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021-11-04 nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:

5.1. Šalių sūnus E. Š. nuo kūdikystės gyvena kartu su ieškove, nuo 2021-05-24 iki šios dienos vaiko tėvas gyvena atskirai. Atsakovas nurodė, kad nekyla konflikto dėl vaiko gyvenamosios vietos, todėl nėra būtinumo taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Institucija, teikianti išvadą byloje sutiko, jog teisminio proceso metu labiausiai vaiko interesus atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su motina. Įvertinus tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, teismas nutarė, kad laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų atitiks vaiko interesus, nes užtikrins teisinį aiškumą dėl vaiko gyvenamosios vietos bylos nagrinėjimo metu. Teismas nustatė, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos šioje byloje nepilnamečio vaiko E. Š. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su vaiko motina V. Š. pagal motinos gyvenamąją vietą;

5.2. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-asis skyrius (Vilniaus rajonas) 2021-10-05 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo panaikino L. Š. atžvilgiu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nutarime pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo metu duomenų, kad L. Š. tyčia, siekdamas sukelti fizinį skausmą, sudavė kumščiu V. Š., nesurinkta, niekas nematė, kaip moteris buvo sužalota, objektyvių sužalojimų nekonstatuota. Taip pat pažymėta, kad į įvykio vietą atvykęs pareigūnas apklausos metu nurodė, kad V. Š. labiausiai akcentavo sutuoktinio gėrimą, jų vaikai neatrodė išsigandę;

5.3. Teismas vertino, kad iš pateiktų šalių telefoninių susirašinėjimų negalima daryti išvados, jog atsakovas grasina ieškovei grįžti kartu gyventi į namą adresu (duomenys neskelbtini), priešingai – bando tartis ir derintis su ieškove, kada ir kokiu būdu galėtų patekti į jų bendrą nuosavybę, be to, atsakovas atsiliepime pats pažymi, kad grįžti gyventi į minėtą namą atsakovas neketina, tačiau jam reikalinga galimybė laisvai patekti į namus bei garažą pasiimti asmeninių daiktų;

5.4. Teismas konstatavo, kad šalys turi vieną bendrą vaiką, šalių santykiai yra itin konfliktiniai, abu kaltina vienas kitą netinkamu elgesiu. Pagal esančius byloje duomenis nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimo atsakovui gyventi skyrium ir uždrausti lankytis ieškovės ir vaiko gyvenamojoje vietoje taikymas yra būtinas šalių nepilnamečio vaiko interesams apsaugoti. Ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog atsakovo elgesys kelia grėsmę šalių nepilnamečio vaiko interesams;

5.5. Teismas pažymėjo, kad yra nustatyta laikina atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka, tuo tarpu ieškovė nepateikė siūlymų, kaip būtų įgyvendinamas draudimas atsakovui lankytis jos gyvenamojoje vietoje, kuomet bendravimo tvarkoje atsakovui numatyta pareiga parvežti E. Š. į jo gyvenamąją vietą.

5.6. Teismas vertino, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės suvaržytų atsakovo teises daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti, taigi, būtų pažeisti teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principai. Vien subjektyvūs ieškovės pasvarstymai dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu bei fizinio ir/ar psichologinio smurto, kylančių konfliktų įtakos šalių nepilnamečiui vaikui nesudaro pagrindo spręsti, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti tinkamas šalių nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas, netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių yra pažeidžiama šalių nepilnamečio vaiko teisė į saugią ir jo poreikius atitinkančią aplinką;

5.7. Nesant pakankamai duomenų, kurie sudarytų pagrindą pripažinti, jog nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir neįpareigojus atsakovo gyventi skyriumi bei nesilankyti gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), bus pažeidžiami ar nukentės nepilnamečio vaiko interesai.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovė prašė iš dalies panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-11-04 nutartį ir įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės bei nepilnamečių vaikų E. Š. bei D. K. ir nesilankyti gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje taikymo, turi būti vertinama grėsmė, jog iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems nepilnamečių vaikų ir dalyvaujančių byloje asmenų interesams. Teismas, siekdamas užtikrinti vaiko teisę augti psichologiškai ir emociškai stabilioje aplinkoje, privalo imtis iniciatyvos ir taikyti atitinkamas vaikų prioritetinius interesus užtikrinančias laikinąsias apsaugos priemones;

6.2. Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog šalių santykiai yra konfliktiški, darytina išvada, kad yra pagrindas įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir šalių nepilnamečio sūnaus;

6.3. Teismas be pagrindo padarė išvadą, jog atsakovas neketina grįžti namo, nors tai niekuo neparemtas teiginys. Jis savo asmeninių daiktų šiame gyvenamajame name neturi. Pirmos instancijos teismas šiuo atžvilgiu pasisakė be pagrindo. Nes net nenurodė, kokie daiktai yra palikti;

6.4. Atsakovas ieškovės atžvilgiu naudojo smurtą, dėl to yra pradėti ikiteisminiai tyrimai, pritaikytos kardomosios priemonės;

6.5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė yra dviejų nepilnamečių vaikų motina, kuri deda visas pastangas juos išlaikyti ir suteikti maksimalų vaikams reikalingą išlaikymą, o sutuoktinis siekia rasti teisinę galimybę pakenkti ieškovei ir nepilnamečiam vaikui;

6.6. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nei atsakovui, nei tretiesiems asmenims nesukelia neigiamų padarinių. Atsakovas gyvena kitu adresu (duomenys neskelbtini).

7. Atsakovas atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl alkoholio vartojimo, agresyvumo, smurto naudojimo prieš ieškovę yra išgalvotos, pradėti ikiteisminiai tyrimai yra nutraukti;

3.2. Pažymėjo, jog priešingai nei teigia ieškovė, į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima apriboti atsakovo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą;

3.3. Ieškovė, teigdama, kad šalims gyvenant kartu didėja fizinės bei moralinės žalos tikimybė, nepateikė jokių tokias aplinkybes pagrindžiančių duomenų;

3.4. Atsakovas nurodo, kad negyvena kartu su ieškove ir nepilnamečiu vaiku nuo 2021-05-24. Teigia, kad neplanuoja apsigyventi name, o ieškovė kitokių duomenų į bylą neteikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-11-04 nutarties, kuria teismas iš dalies patenkino ieškovės V. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

10. Teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes ir jas išdėstė skundžiamoje nutartyje, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso koncentruotumo principu, šioje nutartyje jų nekartoja.

Dėl atskirojo skundo argumentų ir aplinkybių, reikšmingų atskirojo skundo nagrinėjimui

11. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi atsižvelgti į vaiko teises ir jo interesų užtikrinimą. Šis principas įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

12. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tame tarpe priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020).

13. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nutarė nustatyti nepilnamečio vaiko E. Š. laikinąją gyvenamąją vietą kartu su motina V. Š. pagal ieškovės gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

14. Atskirajame skunde vadovaujamasi tuo, kad teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečio sūnaus. Pažymėjo, kad šalių santykiai yra konfliktiški, atsakovas girtauja bei smurtauja prieš ieškovę vaikų akivaizdoje, ją terorizuoja, grasina grįžti gyventi kartu į šeimos namą, taip pažeisdamas vaikų interesus gyventi ramioje bei saugioje aplinkoje. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

15. Vertindamas atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės.

16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-asis skyrius (Vilniaus rajonas) 2021-10-05 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo panaikino L. Š. atžvilgiu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nutarime pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo metu duomenų, kad L. Š. tyčia, siekdamas sukelti fizinį skausmą, sudavė kumščiu V. Š., nesurinkta, niekas nematė, kaip moteris buvo sužalota, objektyvių sužalojimų nekonstatuota. Duomenų, kad nutarimas būtų apskųstas, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ieškovė ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, tačiau priešingų duomenų neteikia, apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais.

17. Ieškovė teigia, kad atsakovas po nutraukto ikiteisminio tyrimo ir panaikintos kardomosios priemonės terorizuoja ieškovę, grasindamas grįžti gyventi kartu su ieškove. Atsakovas su tokiu ieškovės prašymu nesutinka, nurodo, kad jokio teisinio pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones nėra. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra pateikta duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog atsakovas grasina ieškovei grįžti kartu gyventi į namą adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą pažymi, kad grįžti gyventi į minėtą namą atsakovas neketina. Kitokių duomenų ieškovė į bylą neteikė, atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

18. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad ieškovės inicijuoti ikiteisminiai tyrimai atsakovo atžvilgiu buvo nutraukti, vertintina, kad teisėsaugos institucijos darė išvadą, jog atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Ieškovė savo argumentus pagrindžiančių įrodymų neteikė, todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos padarytomis išvadomis, kad nėra pagrindo pripažinti, jog nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir neįpareigojus atsakovo gyventi skyriumi bei nesilankyti gyvenamajame name bus pažeidžiami ar nukentės nepilnamečio vaiko interesai.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagristai vertino, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės suvaržytų atsakovo teises daugiau, nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti, taigi būtų pažeisti teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principai.

20. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuriuo šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi reikšmės ginčo baigčiai, kadangi nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios, jomis tik siekiama laikinai sureguliuoti ginčo situaciją.

21. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

23. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliantės atskirąjį skundą atmetus, atsakovas turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas pateikė prašymą atlyginti jo patirtas 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovo prašomos priteisti patirtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, teismas sprendžia, jog prašoma priteisti 300,00 Eur atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta, todėl atmetus ieškovės atskirąjį skundą priteistina atsakovui iš ieškovės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-11-04 nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.