Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. Š. patikslintą ieškinį atsakovui L. Š. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir atsakovo L. Š. priešieškinį ieškovei V. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės V. Š. patikslintą ieškinį atsakovui L. Š. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir atsakovo L. Š. priešieškinį ieškovei V. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.

2. Atsakovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną tėvo ir vaiko bendravimo tvarką: 1) atsakovas bendrauja su vaiku metų nelyginių savaičių savaitgaliais jo pasirinktoje vietoje, penktadienį pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir pirmadienį grąžindamas vaiką į ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimams; 2) atsakovas bendrauja su vaiku metų nelyginių savaičių antradienį jo pasirinktoje vietoje, antradienį pasiimant sūnų iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo veiklai ir grąžinant sūnų trečiadienį į ugdymo įstaigą prieš prasidedant ugdymo veiklai; jeigu nurodytomis dienomis vaikas nelanko ugdymo įstaigos, ieškovas pasiima sūnų antradienį 17.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų trečiadienį 8.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą; 3) atsakovas bendrauja su vaiku metų lyginių savaičių trečiadienį ir ketvirtadienį jo pasirinktoje vietoje, trečiadienį pasiimant sūnų iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo veiklai ir grąžinant sūnų penktadienį į ugdymo įstaigą prieš prasidedant ugdymo veiklai; jeigu nurodytomis dienomis vaikas nelanko ugdymo įstaigos, ieškovas pasiima sūnų trečiadienį 17.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų penktadienį 9.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą; 4) atsakovas bendrauja su vaiku Tėvo dieną; jei tai nėra atsakovui priklausanti bendravimo diena savaitgalį pagal nustatytą tvarką, atsakovas pasiima sūnų 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą; 5) šalys įsipareigoja sūnui esant pas vieną iš tėvų, suteikti galimybę kitam tėvui bet kada pakalbėti su sūnumi telefonu ar kitokio nuotolinio ryšio priemonėmis.

3. Nurodė, kad šiai dienai tarp šalių kyla ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, ieškovė neleidžia atsakovui pasimatyti su vaiku, uždraudė vaiką lankyti net ugdymo įstaigoje, todėl reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4. Ieškovė atsiliepimo į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepateikė, tačiau 2021 m. birželio 9 d. teismo posėdyje paaiškino, kad kyla konfliktai dėl atsakovo bendravimo su vaiku, nes atsakovas neinformuoja ieškovės, kada jis ketina paimti vaiką. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo dėl smurto prieš šalių nepilnametį vaiką nėra pradėta. Mano, kad bendraudamas su vaiku atsakovas nuteikinėja jį prieš ieškovę. Paaiškino, kad pati yra sakiusi atsakovui (komisariate), kad jis gali susitikti su vaiku, tačiau negali jo nuteikinėti prieš ieškovę. Pripažino, kad atsakovas dažnai bendrauja su vaiku telefonu, vaikas nori bendrauti su tėvu. Ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam taikomos kardomosios priemonės, todėl taikius laikinąsias apsaugos priemones kyla pavojus smurtui ir konfliktams.

5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad skyrius neturi duomenų apie tai, kad šalių konfliktai padarė mažamečiui E. Š. žalos, dėl kurios atsirastų pagrindas uždrausti atsakovui bendrauti su mažamečiu E. Š.. Pažymėjo, kad už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 straipsnio 2 dalis). Vaikai turi nuolat bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena. Vadovaujantis išdėstytu bei atsižvelgiant į vaiko interesus ir į tėvo pareigą bendrauti su mažamečiu sūnumi, Tarnyba palaikė atsakovo prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti laikiną tėvo ir vaiko bendravimo tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai skundžiama 2021 m. birželio 10 d. nutartimi nutarė atsakovo L. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, nustatyti, tokią laikiną atsakovo L. Š. ir nepilnamečio sūnaus E. Š. bendravimo tvarką: 1) atsakovas bendrauja su vaiku metų nelyginių savaičių savaitgaliais jo pasirinktoje vietoje, penktadienį pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir pirmadienį grąžindamas vaiką į ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimams; 2) atsakovas bendrauja su vaiku metų nelyginių savaičių antradienį jo pasirinktoje vietoje, antradienį pasiimant sūnų iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo veiklai ir grąžinant sūnų trečiadienį į ugdymo įstaigą prieš prasidedant ugdymo veiklai; jeigu nurodytomis dienomis vaikas nelanko ugdymo įstaigos, ieškovas pasiima sūnų antradienį 17.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų trečiadienį 8.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą; 3) atsakovas bendrauja su vaiku metų lyginių savaičių trečiadienį ir ketvirtadienį jo pasirinktoje vietoje, trečiadienį pasiimant sūnų iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo veiklai ir grąžinant sūnų penktadienį į ugdymo įstaigą prieš prasidedant ugdymo veiklai; jeigu nurodytomis dienomis vaikas nelanko ugdymo įstaigos, ieškovas pasiima sūnų trečiadienį 17.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų penktadienį 9.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą; 4) atsakovas bendrauja su vaiku Tėvo dieną; jei tai nėra atsakovui priklausanti bendravimo diena savaitgalį pagal nustatytą tvarką, atsakovas pasiima sūnų 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą; 5) šalys įsipareigoja sūnui esant pas vieną iš tėvų, suteikti galimybę kitam tėvui bet kada pakalbėti su sūnumi telefonu ar kitokio nuotolinio ryšio priemonėmis.

7. Teismas nutartyje nurodė, kad tarp šalių kyla ginčai dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl yra pagrindas tokią tvarką nustatyti. Teismas taip pat įvertino, kad Tarnybos išvadoje nurodyta, kad nuo 2018 m. sausio 31 d. ieškovės ir atsakovo šeima Skyriui yra žinoma dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau Skyrius neturi duomenų apie tai, kad šeimoje kylantys konfliktai padarė mažamečiui E. Š. žalos, dėl kurios atsirastų pagrindas uždrausti atsakovui bendrauti su sūnumi. Taigi, šiuo atveju atsakovo siūloma nustatyti laikina bendravimo su vaiku tvarka, atsižvelgiant į Tarnybos nuomonę, vaiko amžių, jo dienos režimą, taip pat į bendravimo su vaiku dažnumą (vieną kartą per savaitę darbo dienomis ir kas antrą savaitgalį), bei trukmę, teismo vertinimu, atitinka mažamečio vaiko teisėtus interesus bei nepažeidžia nei vieno iš tėvų interesų.

8. Teismas pažymėjo, kad konkrečių argumentų dėl to, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka neatitinka vaiko poreikių/dienos režimo ar pan. nenurodė ir ieškovė, kurios paaiškinimai iš esmės buvo nukreipti į tai, kad neaiški bendravimo tvarka neatitinka tiek vaiko, tiek ieškovės interesų. Taip pat teismas įvertino, kad ieškovės atstovo argumentai, kad nustačius bendravimo tvarką gali kilti pavojus smurtui ir konfliktams yra abstraktūs, grįsti prielaidomis dėl galimų situacijų, todėl pagal teismų praktiką nesudaro pagrindo netenkinti prašymo. Kardomųjų priemonių taikymas ikiteisminiame tyrime nesudaro pagrindo laikyti prašymą nepagrįstu visiškai ar iš dalies, nes byloje nėra duomenų, kokios kardomosios priemonės yra taikomos, tačiau yra aišku, kad jos susietos su ieškove, o ne nepilnamečiu vaiku.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Ieškovė pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 10 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo nagrinėti iš naujo.

10. Teigia, kad nei Tarnyba, nei teismas neatsižvelgė į bylai reikšmingas aplinkybes. Nurodė, kad pirmiausiai turi būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Pagal nustatytą tvarką matyti, kad patvirtintas toks vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelis, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su ieškove, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, tokia bendravimo tvarka galima tik išimtinais atvejais. Patvirtinta tvarka reikalauja beveik kasdieninio gyvenamosios vietos keitimo, kas neatitinka vaiko amžiaus.

11. Nustatant bendravimo tvarką reikalinga įvertinti atstumą tarp tėvų ir susisiekimo galimybes, vaiko ugdymo įstaigų vietą, atstumą tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos, vaiko socialinius ryšius su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumą, jų galimybę pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, susiklosčiusią faktinę bendravimo tvarką, tėvų darbo grafikai kt. Šių bei su tuo susijusių aplinkybių pirmosios instancijos teismas net nevertino ir pačiame procese nesudarė pakankamų galimybių dėl jų suformulavimo ir pateikimo.

12. Teigia, kad atsakovas smurtavo tiek ieškovės, tiek ir sūnaus D. atžvilgiu, yra piktnaudžiavimo alkoholiu požymių. Teismas neatsižvelgė į sąlygas, kuriomis nepilnametis E. Š. bus su tėvu, kuomet pagal grafiką jam tektų bendrauti ilgiau nei vieną parą, ar šiuo atveju vaikui yra užtikrinamos reikiamos buities sąlygos ir tuo pačiu jo poreikiai. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1 kambario butas, kurio plotas yra 15,64 kv. m. Pagal teisės aktų nuostatas, vien tik gyvenamojo ploto atžvilgiu, nepaisant kitų sanitarinių ir buities elementų, nepilnamečiam vaikui nėra užtikrinamos reikiamos sąlygos su tėvu būti ilgiau vienos dienos, šios aplinkybės įvertintos nebuvo. Teismas tinkamai neįvertino taip pat to, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu yra pavartojęs smurtą, mano, kad atsakovas siekia ne bendrauti su vaiku, bet daryti poveikį ikiteisminiams tyrimams.

13. Nurodo, kad vaikui nėra draudžiama bendrauti su tėvu telefonu.

14. Apeliantė teigia, jog buvo padaryti procesinio pobūdžio pažeidimai, kadangi skundžiama nutartis priimta skubotai. Teismas neatsižvelgė, kad ji buvo įpareigota pateikti atsiliepimą į priešieškinį (iki birželio 7 d.), o atsiliepimą į prašymą iki birželio 8 d. Neatsižvelgta ir į ieškovės atstovo žodinius motyvus, jog prašymo tenkinimas neatitiks vaiko interesų, yra per detalus ir nebūta galimybės šalims susitarti dėl bendravimo tvarkos. Nurodo, kad ieškovės atstovui buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai nuo gegužės 31 d. iki birželio 11 d.

15. Atsakovas L. Š. pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Nurodo, kad ieškovė prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti šį klausimą nagrinėti iš naujo, tačiau skunde nenurodo jokios alternatyvios tėvo ir sūnaus laikinos bendravimo tvarkos, kokia, jos manymu, turėtų būti ir kokią teismas turėtų nustatyti.

17. Teigia, kad iki 2021 m. balandžio mėn. pabaigos atsakovas gyveno kartu su ieškove ir vaiku, iki tol atsakovas su vaiku bendravo nepertraukiamai ir neribotai. Atsižvelgiant į tarp šalių susiformavusią praktiką, kad abu tėvai bendravo su vaiku po lygiai, atsakovo prašytos ir teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės visiškai atitinka ir neprieštarauja vaiko interesams.

18. Teismo nustatyta bendravimo tvarka darbo dienomis ir savaitgaliais iš esmės atitinka iki 2021 m. balandžio mėn. pabaigos nusistovėjusią tėvo bendravimo su vaiku tvarką, kai šalys su vaiku gyveno viename name. Teismo nustatyta bendravimo tvarka užtikrina maksimalų atsakovo bendravimą su vaiku, tėvų lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pati ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog vaikas nori bendrauti su tėvu. Jokių įrodymų apie tai, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka sukelia vaikui daug streso, byloje nėra. Tvarka, kurioje konkrečiai nurodyta, kokiomis savaitės dienomis bei valandomis tėvas vaiką pasiima ir grąžina, visiškai atitinka nepilnamečio vaiko interesus, derinasi su vaiko poreikiais.

19. Ieškovės nurodytos aplinkybės, į kurias neva neatsižvelgė teismas, bus vertinamos nagrinėjant bylą iš esmės, todėl teismas šioje stadijoje neprivalėjo šių aplinkybių tirti ir dėl jų pasisakyti.

20. Ieškovė atsiliepimo į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepateikė. Nors atskirajame skunde nurodo, kad to nepadarė dėl atstovo ligos, tačiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad ieškovės atstovas turėjo nedarbingumą. Teismas sudarė galimybę šalims duoti paaiškinimus teismo posėdyje, ieškovė neprašė atidėti teismo posėdžio papildomiems įrodymams surinkti, neprašė, kad kokius nors įrodymus padėtų surinkti ir teismas.

21. Dėl ieškovės nurodytų smurto prieš ją ir jos vaiką atvejų iki šiol vyksta ikiteisminis tyrimas, nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo pabaigos dar nėra priimtas. Ieškovės atstovo argumentai, kad nustačius bendravimo tvarką gali kilti pavojus smurtui ir konfliktams yra abstraktūs, iš esmės prielaidos. Kardomųjų priemonių taikymas ikiteisminiame tyrime nesudarė pagrindo laikyti prašymą nepagrįstu visiškai ar iš dalies, nes iki šiol ieškovė į bylą nėra pateikusi duomenų, kokios kardomosios priemonės yra taikomos, tačiau yra aišku, kad jos susietos su ieškove, ne šalių nepilnamečiu vaiku.

22. Pasisakydamas dėl gyvenimo sąlygų atsakovas nurodė, kad nei ieškovė, nei jos atstovas abejonių dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto atitikties nepilnamečio vaiko interesams teismo posėdyje neišreiškė, prašymo įvertinti atsakovo gyvenimo ir buities sąlygas nereiškė, o vien buto dydis pats savaime negali būti lemiantis sprendžiant dėl jo tinkamumo.

23. Teigia, kad ieškovė atsakovui trukdo bendrauti su vaiku, neleidžia vaikui su tėvu kalbėti telefonu net ir po skundžiamos nutarties priėmimo. Ieškovė nevykdo pareigos suteikti galimybę kitam tėvui bet kada pakalbėti su sūnumi telefonu ar kitokio nuotolinio ryšio priemonėmis.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

25. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nėra susijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

26. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis).

27. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – atsakovo gyvenamosios vietos (buto) nekilnojamojo turto išrašą, o atsakovas pateikė mobilaus telefono ekrano nuotraukas su susirašinėjimu su ieškove bei su skambučių išklotinėmis. Dėl ieškovės pateikiamo naujo įrodymo, visų pirma, pažymėtina, kad šiomis aplinkybėmis (dėl atsakovo gyvenamosios vietos atitikimo normatyvams bei tinkamumo vaikui nakvoti) klausimą sprendžiant pirmosios instancijos teisme nesirėmė, šiuos naujus argumentus pateikė atskirajame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, ieškovės pateiktus naujus įrodymus atsisako priimti, kadangi jie nebuvo vertinami pirmosios instancijos teisme, teismas dėl jų nepasisakė, atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėl jų pasisakyti negalėjo. Be to, teismai, esant poreikiui, gali naudoti duomenis iš registrų, todėl nėra šių įrodymų pateikimo būtinybės. Atsakovo pateiktus įrodymus taip pat atsisakytina priimti, kadangi jie galėtų patvirtinti aplinkybes nebent apie laikinųjų apsaugos priemonių netinkamą vykdymą, tačiau šiuo atveju, sprendžiant, ar jos pagrįstai buvo taikytos, atsakovo prašomi priimti nauji įrodymai nėra reikšmingi.

28. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką, neatsižvelgė į bylai reikšmingas aplinkybes - vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su ieškove, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kas reikalauja nuolatinio gyvenamosios vietos kitimo, teismas neįvertino tokių aplinkybių kaip atstumo tarp tėvų ir susisiekimo galimybes, vaiko ugdymo įstaigų vietos, atstumo tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos, vaiko socialinius ryšius su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumo, susiklosčiusios faktinės bendravimo tvarkos, tėvų darbo grafikų ir kitų aplinkybių, nebuvo įvertintos vaiko gyvenamosios sąlygos pas tėvą.

29. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių, nustatoma šeimos bylose, gali būti laikinas bendravimo tvarkos nustatymas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas). CK 3.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Vaikas turi prigimtinę teisę turėti tiek motiną, tiek tėvą. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis.).

30. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką (šiuo atveju – laikinai), atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjimo procese ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. U. v. G. U., bylos Nr. 3K-3-1176/2003), nes tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią turinys nesikeičia, kinta tik jų vykdymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010).

31. Kaip minėta, CK įtvirtinta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, o tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, apeliantė skunde nepagrįstai teigia, kad pagal nustatytą tvarką atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku per ilgai, kas sukelia papildomų rūpesčių. Tokie apeliantės teiginiai neatitinka geriausių vaiko interesų, nebūtų suderinami su vaiko teise lygiai bendrauti tiek su vienu iš tėvų, su kuriuo gyvena, tiek su skyriumi gyvenančiu tėvu. Be to, įvertinus nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką matyti, kad atsakovui nustatyta trumpesnė bendravimo su vaiku tvarka, negu kad ieškovei, taigi su trukme susiję apeliantės argumentai, anksčiau pateiktų kasacinio teismo išaiškinimų kontekste, yra nepagrįsti.

32. Pasisakant dėl kitų apeliantė nurodytų aplinkybių, kurių neva neįvertino pirmosios instancijos teismas, pažymėtina, kad jų, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatant laikiną tvarką, nėra galimybės išnagrinėti, kadangi visi klausimai gali būti išspręsti, išanalizuoti ir įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės ir priimant galutinį teismo sprendimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Atskirajame skunde tik deklaratyviai teigiama, kad tokios aplinkybės, nurodytos šios nutarties 28 punkte, įvertintos nebuvo, tačiau apeliantė nedetalizuoja, nenurodo ir nepagrindžia tokio nesutikimo priežasčių, priešingai, teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme nurodė, kad bendravimo su vaiku tvarką nustatyti yra tikslinga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje, kai teismas neturi pakankamai duomenų tam, kad galėtų įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, nustatė vaiko interesus atitinkančią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.

33. Kaip vienus iš nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentų apeliantė nurodė, kad atsakovas smurtavo ieškovės ir sūnaus D. atžvilgiu, yra atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu požymių Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas pagrįstai rėmėsi ir vadovavosi Tarnybos išvada, kurioje neišreikštas joks nesutikimas su prašomas tvarka, priešingai, nurodyta, kad turi būti sudarytos galimybės tėvams lygiai bendrauti su vaiku ir pažymėjo, kad Tarnyba neturi duomenų apie tai, kad konfliktai tarp ieškovės ir atsakovo padarė mažamečiui žalos, dėl kurios atsirastų pagrindas uždrausti atsakovui bendrauti su vaiku. Nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Šiuo atveju teismas pagrįstai nustatė, kad maksimalus bendravimas su tėvu vaiko interesams nepakenktų, taigi nenustatė pagrindo nustatyti minimalią laikiną bendravimo tvarką.

34. Kaip jau nurodyta nutarties dalyje dėl naujų įrodymų prijungimo, apeliantė klausimą sprendžiant pirmosios instancijos teisme neišsakė argumentų ir nekėlė argumentų dėl to, jog neva atsakovo gyvenamoji vieta plotu yra per maža, neužtikrinamos normalios gyvenamosios sąlygos jų mažamečiam vaikui, šiam nakvojant pas atsakovą, todėl tokie nauji argumentai nevertintini.

35. Apeliantė dėsto procesinio pobūdžio pažeidimus, jog jai nebuvo suteiktas pakankamas laiko tarpas atsiliepimui parengti, nebuvo atsižvelgta į jos atstovui išduotą nedarbingumo pažymėjimą. Teismo vertinimu, procesinio pobūdžio pažeidimais laikytini tokie pažeidimai, kurie realiai galėjo užkirsti kelią įgyvendinti CPK nustatytas proceso šalies teises, pvz., teikti įrodymus, pasisakyti ginčui reikšmingais klausimais ir panašiai. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį, teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama kitai proceso šaliai. Taigi minėta proceso teisės norma nenumato privalomo kitos šalies informavimo apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Bendra tvarka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra nagrinėjamas apie jį nepranešus asmeniui, kurio atžvilgiu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ir tik išimtiniais atvejais (kai teismo vertinimu, tai yra būtina) pranešus. Ieškovei buvo suteiktas terminas atsiliepimui pateikti, tačiau atsakovė neteikė prašymo dėl procesinio termino pratęsimo, nepateikė į bylą nedarbingumo pažymėjimų. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo sprendžiamas 2021 m. birželio 9 d. vykusiame teismo posėdyje, kuriame dalyvavo tiek ieškovė, tiek jos atstovas advokato padėjėjas, kurie turėjo visas galimybes betarpiškai teikti poziciją šiuo klausimu ir pasisakyti, teikti įrodymus ar prašyti juos išreikalauti. Dėl išdėstytų aplinkybių laikytina, kad apeliantės procesinės teisės pažeistos nebuvo.

36. Kaip jau minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio (priešieškinio) dalyką sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaiku negyvenančiam tėvui. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai.

37. Apibendrinant konstatuotina, kad teismo nustatytas vaiko bendravimo su tėvu periodiškumas ir konkreti, detali bendravimo tvarka, siekiant, kad vaikas galėtų pilnavertiškai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, atitinka vaiko interesus, yra protinga, sąžininga ir teisinga vaiko ir jų tėvų atžvilgiu, taigi atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

38. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t, y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės V. Š. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.