Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.7.2.5; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.2; 1.1.8.12; 1.1.9.5; 1.1.9.10; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.8; 1.2.4.6.1; 1.2.26.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1

2025 m. lapkričio 19 d.

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams G. M. ir D. M., jų atstovui advokatui Edgarui Gaučiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 140 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. 2025 m. sausio 12 d. apie 3.00 val. viešoje vietoje - namo, esančio (duomenys neskelbtini), dvylikto aukšto laiptinėje D. Š. įžūliu elgesiu viešoje vietoje sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: priėjęs prie G. M. dėl chuliganiškų paskatų ranka sudavė jai penkis smūgius į veidą, po ko ją pastūmė, dėl ko G. M. nugriuvo ant laiptų. G. M. bandant atsistoti D. Š. spyrė jai penkis kartus į veido sritį, tokiu būdu G. M. padarydamas poodines kraujosruvas dešiniame antakyje, dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste, nosyje, nosikaulių lūžį, apatinio žandikaulio lūžį 33-34 ir 48 dantų projekcijose su gleivinės vientisumo pažeidimu, apatinės lupos žaizdą, t. y. sužalojimą, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

2. 2025 m. sausio 14 d. apie 2.10 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), dvylikto aukšto bendro naudojimo patalpose D. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,55 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su D. M. metu kumščiu sudavė šiam ne mažiau kaip keturis smūgius į veidą bei peiliu tyčia dūrė D. M., tokiu būdu D. M. padarydamas pjautines žaizdas dešiniame dilbyje bei dešinėje plaštakoje, t. y. sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

3. Teisiamojo posėdžio metu D. Š. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Jis gyvena vienuoliktame aukšte, kambarys, kuriame jis gyvena, yra prie pat durų. Nagrinėjamo įvykio naktį apie 3 val. jį pažadino smūgiai į duris. Išėjęs į laiptinę prie durų jis pamatė poros nepažįstamų merginų siluetus (viena iš šių merginų sėdi teismo posėdžių salėje). Mergina buvo išgėrusi, triukšmavo, rėkavo, o šios draugė stovėjo prie laiptinės durų. Jis pradėjo ginčytis su mergina, pastarajai pradėjus gąsdinti savo broliu jis supyko ir šiai merginai ranka sudavė gal penkis smūgius į veidą. Jis pamena, kad jis su minėta mergina persivertė laiptais į apačią ir tuo pačiu sudaužė stiklą. Bandant atsistoti jis spyrė merginai gal penkis kartus, kad ši atsikabintų nuo jo chalato. Įvykio metu jis buvo blaivus. Po šio įvykio merginos jis nebandė ieškoti, nes neturėjo jos kontaktų, nežinojo jos vardo, pavardės, tačiau jis žinojo, kad merginos brolis gyvena dvyliktame aukšte, todėl jis norėjo susitikti su minėtos merginos broliu ir susitaikyti. Po kelių dienų jam namuose gaminant maistą jam paskambino kaimynas, gyvenantis dvyliktame aukšte, ir pasakė, kad minėtos merginos brolis yra namuose. Jis nuėjo pas minėtos merginos brolį, norėdamas susitaikyti, atsiprašyti. Nuėjęs pas minėtos merginos brolį jis pasakė esąs kaltas dėl to, ką padarė. Tuo metu jis buvo neblaivus, minėtos merginos brolis irgi buvo neblaivus, taigi jie pradėjo ginčytis ir jis nusprendė išeiti. Minėtas vaikinas pasivijo jį koridoriuje ir pradėjo pulti jį rankomis, muštis rankomis, kojomis, porą kartų pataikė jam į veidą (jis nežino, ar ranka, ar koja). Jis galėjo suduoti minėtam vaikinui ne mažiau kaip keturis smūgius į veidą - vyko muštynės, todėl visko galėjo būti. Peilis kabėjo dėkle ant diržo – jis minėjo, kad tuo metu namuose jis gamino maistą, pjovė mėsą, todėl jis nepagalvojo, kad peilį reikia nuimti. Jis negali pasakyti, kaip įvyko dūriai peiliu. Šių grumtynių metu jis pats nesusižalojo. Po to pamatęs kraują ant minėto vaikino rankos jis nupjovė rankovę ir bandydamas sustabdyti kraują perrišo minėtam vaikinui ranką. Jis atsiprašo tiek G. M., tiek D. M.. Jis dirba automechaniku, jo atlyginimas yra minimalus – 1 054 eurų, jis gyvena vienas tėvo bute. Civilinius ieškinius jis atlygins, gali mokėti po 200 eurų per mėnesį. Jeigu jis būtų buvęs blaivus, jis nebūtų taip pasielgęs. Gali būti, kad alkoholio vartojimas yra problema.

4. Teisiamojo posėdžio metu D. Š., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

5. Ikiteisminio tyrimo metu D. Š. parodė, kad 2025 m. sausio 12 d. apie 3.00 val. jį pažadino durų trankymas dvyliktame aukšte - buvo trankomos įėjimo į dvylikto aukšto koridorių metalinės durys. Atsikėlęs ir nuėjęs pažiūrėti, kas triukšmauja, prie minėtų durų jis pamatė dvi merginas, kurios buvo akivaizdžiai girtos: viena iš merginų buvo stambaus, kita - vidutinio kūno sudėjimo. Jam merginoms pasakius, kad jos nedaužytų durų, stambaus kūno sudėjimo mergina jį pradėjo keikti. Jam atsakius, kad jos varytų iš čia, kadangi čia negyvena, minėta mergina priėjo prie jo ir pradėjo grasinti savo broliu, kad jis slėptųsi ir jos bijotų. Tada jis minėtai merginai delnu sudavė per veidą (smūgis nebuvo stiprus), po ko minėta mergina ranka trenkė jam į veidą ir pataikė į nosį. Po gauto smūgio jis stovėdamas ant laiptų krašto prarado pusiausvyrą ir krisdamas atgal užsikabino už merginos striukės bei kartu su mergina nukrito nuo laiptų į aikštelę tarp vienuolikto ir dvylikto aukštų. Atsikėlęs nuo grindų ir pastebėjęs, kad jam iš nosies bėga kraujas, jis spyrė minėtai merginai kelis kartus (kur jai pataikė, jis nežiūrėjo; be to, buvo tamsu). Kita mergina nieko nesakė ir į konfliktą nesivėlė. Mergina, kuri su juo konfliktavo, vėliau atsisėdo ant laiptų ir apsiramino, o jis nuėjo namo. Dėl minėto įvykio jis gailisi, bet ir pati mergina jį išprovokavo taip pasielgti (bylos tomas 2, lapai 8-11).

5. 2025 m. sausio 12 d. pareiškime G. M. nurodė, kad 2025 m. sausio 12 d. apie 3.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), dvylikto aukšto laiptinėje suduodamas ne mažiau dešimties smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas ją sumušė nepažįstamas asmuo (bylos tomas 1, lapai 1-5).

6. Ikiteisminio tyrimo metu G. M. parodė, kad 2025 m. sausio 12 d. apie 2.50 val. ji su drauge G. Š. atvyko į daugiabutį, esantį (duomenys neskelbtini), norėdamos pasiimti ten buvusį jos brolį D. M. (G. Š. yra pastarojo mergina), kadangi D. M. prieš tai buvo jos prašęs jį iš ten paimti. Su G. Š. užėjusios į minėtą namą ir liftu pakilusios į dvyliktą aukštą jos pateko į laiptinę, kurios galinėje dalyje buvo durys, pro kurias patenkama į dvylikto aukšto koridorių, vedantį link butų. Joms pabandžius minėtas duris atidaryti to padaryti nepavyko, kadangi durys buvo užrakintos iš vidinės pusės. Ji pradėjo daužyti į duris, kad kas nors šias atidarytų. Pabeldus apie kelias minutes durų niekas neatidarė, tačiau netikėtai į laiptinę užlipęs laiptais iš žemesnio aukšto atėjo vyriškis (apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, plikas, dėvėjo šviesios - pilkos ar baltos spalvos chalatą), kuris pradėjo garsiai rusiškai šaukti „baikit stuksenti į duris“. Paprašytas padėti atidaryti koridoriaus duris minėtas vyriškis priėjęs prie jos sudavė jai keletą smūgių rankomis į įvairias kūno vietas (kuria ranka ir kiek smūgių, dėl streso bei dėl to, kad veidą ji buvo užsidengusi abejomis rankomis, norėdama šį apsaugoti, neįsidėmėjo, tačiau ji mano, jog minėtų smūgių rankomis jai į veido sritį buvo ne daugiau kaip penki), dėl ko ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Po šių smūgių vyriškis ją nustūmė prie laiptinėje esančių laiptų ir nuo šių ją nustūmė. Ji krito laiptais ir nugara atsitrenkė į prie laiptų esantį medinį langą, dėl ko išdužo lango stiklas. Jai bandant atsistoti minėtas vyriškis priėjęs prie jos spyrė jai ne daugiau kaip penkis smūgius į veido sritį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Po šių smūgių vyriškis nieko nesakęs nuo jos atsitraukė ir laiptinės laiptais nulipo žemyn (į kurį aukštą, ji nematė). Minėtam vyriškiui išėjus ji su G. Š. išėjo iš namo ir išvyko į namus. Grįžusi į namus ji veidrodyje apžiūrėjo savo veidą ir pamatė kraujosruvą po dešine akimi. Po to ji nuėjo miegoti. 2025 m. sausio 12 d. ryte pabudusi ji pajuto stiprų fizinį skausmą žandikaulio srityje, kuris buvo stipriai patinęs. Ji iš karto nuvyko į ligoninę, kurioje jai nustatė apatinio žandikaulio lūžį ir nosies kaulo lūžį. Vyriškio, sudavusio jai smūgius, ji nepažįsta, anksčiau jo niekada nėra mačiusi (bylos tomas 1, b. l. 151-153).

7. Ikiteisminio tyrimo metu G. Š. parodė, kad 2025 m. sausio 12 d. apie 01.47 val. ji kartu su savo drauge G. M. nuvyko pasiimti G. M. brolio D. M., buvusio namo, esančio (duomenys neskelbtini), dvyliktame aukšte esančiame bute pas draugus. Atvykusios jos liftu pakilo į dvyliktą aukštą ir užėjo į bendrojo naudojimo laiptinę. Dvyliktame aukšte buvo rakinamos durys, kurios joms atvykus buvo užrakintos, todėl nepavykus patekti į bendrojo naudojimo koridorių jos ėmė belstis į minėtas duris, tačiau niekas durų taip ir neatidarė. Belsdamos į duris jos pastebėjo iš žemiau esančių aukštų lipantį joms nepažįstamą vyrą (apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo, maždaug (duomenys neskelbtini) metro ūgio, plikas, buvo apsivilkęs šviesiu chalatu, apsiavęs šlepetėmis), kuris priėjęs pakeltu tonu šaukdamas rusų kalba pasakė „Nustokite trankyti duris“. Jos vyro paprašė padėti patekti į bendro naudojimo laiptinės koridorių, po ko minėtas vyras be jokių žodžių trenkė G. M. į veido sritį (kuria ranka, ji neatsimena), po ko ėmė stumdyti G. M. ir pastūmė šią nuo laiptų žemyn. Krisdama G. M. nugara atsitrenkė į prie laiptų esantį langą, dėl ko lango stiklas sudužo. Nuo smūgio į langą G. M. nusirideno nuo laiptų iki tarp dvylikto ir vienuolikto aukšto esančios salelės. G. M. gulint ant betoninių laiptų minėtas vyras nesiliovė mušti šios rankomis, po ko ėmė spardyti kojomis (iš viso sudavė apie penkiolika smūgių). Viso įvykio metu ji stovėjo dvylikto aukšto laiptinėje prie durų, kurios buvo užrakintos, jokių veiksmų ir nieko nepažįstamam vyrui ji nesakė, kadangi buvo susijaudinusi ir labai išsigandusi. Minėtas vyras kojomis ir rankomis sumušęs G. M. nusileido laiptais žemyn (į kurį aukštą, ji nematė). Priėjusi prie G. M. ji pastebėjo, jog šios veidas yra kruvinas ir iš karto šiai pasakė, jog greičiau važiuotų namo. Išėjusios iš namo jos iš karto išsikvietė taksi ir vyko namo. Medikų ir policijos jos nekvietė, kadangi buvo išsigandusios (bylos tomas 1, lapai 181-184).

8. 2025 m. sausio 12 d. įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad daugiabučio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dvylikto aukšto laiptinės aikštelės galinėje dalyje yra metalinės rudos durys, vedančios į dvylikto aukšto koridorių, rakinamos spyna. Aikštelės kairėje pusėje yra betoniniai laiptai, vedantys žemyn. Minėtų laiptų kairėje pusėje yra sienoje įtvirtinti mediniai langai, sienos apatinėje dalyje esantis medinis langas yra išdužusiu stiklu (bylos tomas 1, lapai 36-44).

9. Specialistas, ištyręs G. M. medicinos dokumentus, konstatavo, kad G. M. kūne nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame antakyje, dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste, nosyje, nosikaulių lūžis, apatinio žandikaulio lūžis 33-34 ir 48 dantų projekcijose su gleivinės vientisumo pažeidimu, apatinės lūpos žaizda. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, tikėtina suduodant smūgius. Sužalojimai visumoje griuvimui nėra būdingi ir tikėtina susidarė suduodant smūgius į veido sritį. Sužalojimai padaryti prieš atvykstant į gydymo įstaigą 2025 m. sausio 12 d., galbūt paros bėgyje iki apžiūros priėmimo skyriuje. Poodinės kraujosruvos dešinėje paakyje, dešiniame skruoste, nosyje, nosikaulių lūžis, apatinio žandikaulio lūžis 33-34 ir 48 dantų projekcijose, apatinės lūpos žaizda padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Smakro ir apatinės lūpos jutimų susilpnėjimas sužalojimu negali būti vertinamas, kadangi jutimas negali būti objektyvizuotas. Tikėtina, kad G. M. kūne nustatyti sužalojimai padaryti neilgai trukus vienas po kito. Poodinės kraujosruvos dešiniame antakyje, dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste, nosyje, nosikaulių lūžis, apatinio žandikaulio lūžis 33-34 ir 48 dantų projekcijose su gleivinės vientisumo pažeidimu, apatinės lūpos žaizda vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl nosies ir apatinio žandikaulio lūžių. Poodinės kraujosruvos veido dešinėje ir apatinės lūpos žaizda atitiktu nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą (bylos tomas 1, lapai 141-143, 146-148).

10. Teismas pažymi, kad D. Š. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat G. M., G. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti, specialisto tyrimo metu gauti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2025 m. sausio 12 d. apie 3.00 val. viešoje vietoje - namo, esančio (duomenys neskelbtini), dvylikto aukšto laiptinėje D. Š. įžūliu elgesiu viešoje vietoje sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: priėjęs prie G. M. dėl chuliganiškų paskatų ranka sudavė jai penkis smūgius į veidą, po ko ją pastūmė, dėl ko G. M. nugriuvo ant laiptų. G. M. bandant atsistoti D. Š. spyrė jai penkis kartus į veido sritį, tokiu būdu G. M. padarydamas poodines kraujosruvas dešiniame antakyje, dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste, nosyje, nosikaulių lūžį, apatinio žandikaulio lūžį 33-34 ir 48 dantų projekcijose su gleivinės vientisumo pažeidimu, apatinės lupos žaizdą, t. y. sužalojimą, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

11. Ikiteisminio tyrimo metu D. Š. parodė, kad 2025 m. sausio 14 d. vėlai vakare jam paskambino jo kaimynas M. ir pasakė, kad šiuo metu yra merginos, kurią jis nuskriaudė prieš dvi dienas, brolis (apie minėtą įvykį, kurio metu jis primušė minėtą merginą, žinojo vienuolikto ir dvylikto aukštų gyventojai, kadangi šie girdėjo triukšmą ir vienas per kitą susižinojo). Jis nuėjo prie dvyliktame aukšte esančio vieno iš butų, norėdamas atsiprašyti merginos brolio už savo elgesį ir susitarti, kaip atsiprašyti minėtos merginos. Jis su M. užėjo į butą, kuriame buvo vaikinas (vidutinio kūno sudėjimo) ir dvi merginos. Jis to vaikino atsiprašė, kad sužalojo šio sesę, ir norėjo susitaikyti. Vaikinas buvo labai nepatenkintas, piktas ir supratęs, kad gali kilti konfliktas, jis išėjo iš minėto buto, tačiau koridoriuje jį pasivijo minėtas vaikinas ir puolė jį mušti - kelis kartus trenkė jam į veidą. Gindamasis jis bandė trenkti minėtam vaikinui atgal. Jis su savimi turėjo peilį, kuris buvo dėkle prie kelnių diržo, taigi pamatęs, kad gali būti vaikino sumuštas, jis į rankas paėmė peilį ir šaukė, kad minėtas vaikinas apsiramintų, tačiau pastarasis vis tiek jį puolė ir susižalojo į jo peilį. Tada jis pagavo vaikino ranką ir jie abu susikabinę kartu nugriuvo ant grindų. Tarp jų vyko grumtynės, kurių metu jis sudavė minėtam vaikinui kelis kartus, o pastarasis jam taip pat sudavė kelis kartus į įvairias kūno vietas. Tada jis pamatė, kad vaikinui iš kažkur bėga kraujas, ir jie apsiramino. Jis nusiėmė savo džemperį ir šį supjaustęs vaikinui užrišo ranką (kurią, jis nepamena). Vaikinas apsiramino ir po kažkiek laiko atvyko policijos pareigūnai (bylos tomas 2, lapai 164-167, 173-175).

12. 2025 m. sausio 16 d. pareiškime D. M. nurodė, kad 2025 m. sausio 14 d. apie 1.40 val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), dvylikto aukšto bendrojo naudojimo patalpose įvykus konfliktui su jam nepažįstamu vyru dėl jo sesers G. M., kuri patyrė kūno sužalojimus nuo minėto vyro, tarp jų įvyko grumtynės, kurių metu vyras jam sudavė į nosies sritį, po ko iš rūbų išsitraukęs peilį užsimojo ir jam besiginant peiliu dūrė keletą kartų į dešinės rankos alkūnę, po ko bandė durti jam į kūną šonkaulių srityje, tačiau besigindamas jis pakišo dešinės rankos delną ir vyras dūrė peiliu į dešinės rankos delno sritį, tokiu būdu sužalojo jam dešinę ranką (bylos tomas 1, lapai 6-8).

13. Ikiteisminio tyrimo metu D. M. parodė, kad 2025 m. sausio 13 d. laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 22.00 val. jis kartu su drauge G. Š. atvyko pas draugę E. S., gyvenančią name, esančiame (duomenys neskelbtini), į svečius, kur planavo pernakvoti. Apie 1.30 val. jam būnant su merginomis atėjo M. L.. Sėdėdamas prie stalo ir gerdamas alkoholinius gėrimus jis nepastebėjo, kaip į butą atėjo jam nepažįstamas vyras (iki (duomenys neskelbtini) metro ūgio, plikas, stambaus kūno sudėjimo, galbūt prisistatė, bet jis vardo neatsimena), kuris pasakė sumušęs jo seserį G. M.. Jis vyro paklausė, ar toks poelgis - sumušti panelę yra normalus. Matėsi, kad su kiekvienu jo klausimu kyla vyro agresija, šiam nepatinka jo klausimai. Jis su vyru bendravo stovėdamas arti to vyro. Tada vyras jį pastūmė, jis šį vyrą irgi pastūmė. Tada vyras sudavė jam kumščiu į veido sritį vieną ar du kartus. Jų apsistumdymas persikėlė į dvylikto aukšto laiptinės koridorių. Apsistumdymo metu vyras tris-keturis kartus kumščiu sudavė jam į veido, nosies ir žandikaulio sritį. Jis šį vyrą suėmė abiem rankomis už šio rankų ir tada jie abu nugriuvo ant grindų. Tuo metu vyras iš savo rūbų išsitraukė peilį, kuriuo užsimojo į jo kūną. Jis pradėjo gintis, pakeldamas dešinę ranką prieš peilį, ir tuo metu besiginant vyras jam pradėjo peiliu durti į dešinės rankos alkūnės sritį - įdūrė apie penkis kartus į alkūnės sritį, po ko pradėjo vėl bandyti durti peiliu į jo kūną ir jis besigindamas vėl pakišo savo dešinės rankos delną, dėl ko vyras peiliu dūrė jam į delno sritį ir giliai šį perpjovė. Kažkuriuo momentu jis pamatė M., kuris atėjo juos raminti, ir E., po ko jie visi užėjo į butą. Kažkas iškvietė medikus, kurie jį apžiūrėję išvežė jį į ligoninę (bylos tomas 2, lapai 113-115).

14. Ikiteisminio tyrimo metu G. Š. parodė, kad 2025 m. sausio mėn. viduryje (tikslios datos ji nežino) jos draugą D. M. jo draugė E. (tikslesnių šios duomenų ji nežino, šiai yra (duomenys neskelbtini) metai) pakvietė į svečius – į butą namo, esančio (duomenys neskelbtini), dvyliktame aukšte (tikslaus adreso ji nežino). Su D. M. į svečius pas E. vyko ir ji. Į svečius jie nuvyko apie 24 val., bute buvo E.. Jie trise gėrė alkoholinius gėrimus. D. M. jau buvo išgėręs apie vieną butelį degtinės; kiek buvo išgėrusi E., ji nežino, tačiau jos akivaizdoje E. išgėrė du didesnius butelius alaus. Jiems besėdint į svečius atėjo kitas kaimynas M. (jokių jo duomenų ji nežino). Vėliau M. išėjo iš E. buto ir po kurio laiko grįžęs D. M. pasakė, kad už durų yra kitas kaimynas (pastarojo vardo M. neminėjo), kuris nori atsiprašyti dėl įvykusių muštynių, kurių metu buvo sumušta D. M. sesuo. D. M. nuėjo prie buto durų, o ji nuėjo iš paskos. D. M. atidarius duris už šių laiptinės koridoriuje stovėjo vyras (apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, plikas, vilkėjo pilką megztinį, mėlynus džinsus). Atidaręs duris D. M. iš karto nieko nesakęs dešine ranka smogė minėtam vyrui, stovinčiam koridoriuje, du ar tris smūgius į nosį, dėl ko minėtam vyrui iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Vyras liko stovėti ir iš karto iš galinės džinsų kišenės dešine ranka išsitraukė peilį (apie 20 cm ilgio su rudomis medinėmis kriaunomis), kuriuo dūrė D. M. vieną kartą į pastarojo dešinę alkūnę bei vieną kartą į dešinę plaštaką. Muštynės ir peilio dūriai vyko laiptinės koridoriuje prie E. buto. Kai D. M. peiliu buvo durta antrą kartą, ji iškart nuėjo į E. namus, pasiėmė savo mobiliojo ryšio telefoną ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Po trijų minučių nuėjusi vėl į koridorių ji pamatė abu vyrus gulinčius koridoriuje ant žemės susikibusius - ką jie darė, ji tiksliai nepamena, tačiau ji matė, kad E. bandė vyrus išskirti. Pirmas atsistojo vyras, D. M. dūręs peiliu, o D. M. gulėjo toliau. Tada jai paskambino medikai ir ji vėl nuėjo į E. butą kalbėtis su medikais. Po kažkurio laiko D. M. užėjo į E. butą kartu su jį sužalojusiu vyru ir pastarasis suplėšė savo megztinio rankovę ir bandė šia tvarstyti D. M. alkūnėje esančią žaizdą. Vėliau atvyko medikai ir D. M. išvežė (bylos tomas 1, lapai 186-187; bylos tomas 2, lapai 134-137).

15. Ikiteisminio tyrimo metu M. L. parodė, kad 2025 m. sausio mėn. viduryje (tikslios datos jis nepamena) apie 1.00 val. jam būnant namuose socialinės platformos „Facebook“ programėlėje „Messenger“ jam parašė kaimynė E. (jokių kitų jos duomenų jis nežino) ir pasiūlė kartu atsigerti kavos. Jis sutiko ir apie 1.05 val. nuėjo pas ją į namus. Atėjus pas E. į namus ten dar buvo D. (pastarąjį jis pažįsta iš matymo, tačiau šio jokių kitų duomenų jis nežino, D. yra apie (duomenys neskelbtini) metų, stambaus kūno sudėjimo, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, trumpai kirptų tamsių plaukų) ir G. (pastarąją jis matė pirmą kartą, jokių jos duomenų jis nežino, jai yra apie (duomenys neskelbtini) metų, ji yra smulkaus kūno sudėjimo, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, rudų ilgų plaukų žemiau pečių). D., E. ir G. gėrė alkoholinius gėrimus, sunkiai orientavosi aplinkoje, atrodė apgirtę. Jis būdamas bute išgėrė kavos, tačiau alkoholinių gėrimų negėrė. Jam dar geriant kavą į jo telefoną SMS žinutę parašė kaimynas V. (pastarajam yra apie (duomenys neskelbtini) metai, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų), gyvenantis bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (vienuoliktame namo aukšte), ir pakvietė pas šį užeiti, nes reikia pakalbėti. Jis nuėjo pas V., jie pakalbėjo savais reikalais. Pokalbio metu V. jam pasakė, kad šiam yra nutikusi nemaloni situacija su kaimynais, gyvenančiais bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir šis nori jų atsiprašyti (konkrečių asmenų V. neįvardino). Jis V. pasakė, kad šis palauktų, kol kaimynai išsiblaivys ir tik tuomet nueitų pasiaiškinti situaciją ir atsiprašyti, tačiau V. pasakė, kad reikia atsiprašyti šiandien ir jie abu nuėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Priėjus prie buto jis V. paprašė palaukti koridoriuje, kol jis nueis ir D. pasakys, kad V. jo atėjo už kažką atsiprašyti. Jis užėjo į butą, kuriame vis dar buvo G., E. bei D.. Jis D. pasakė, kad koridoriuje yra kaimynas V., kuris nori jo atsiprašyti. Tada D. nuėjo prie buto durų ir šias atidarė. D. V. kažką pasakė (ką, jis nesuprato) ir iškart (jam atrodo, kad dešiniu kumščiu) trenkė V. į nosį tris ar keturis kartus, dėl ko V. iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir šis susvirduliavo. V. atsitraukė į kairę pusę ir visiškai nieko nedarė, tiesiog stovėjo. Tada D. vėl priėjo prie V. ir kumščiais vėl bandė trenkti V. į veido sritį - ar D. pataikė, jis nematė, tačiau V. tuo metu vėl nieko nedarė, nuo smūgių nesigynė. Po akimirkos D. bepuolant V. D. susipynė kojos (galbūt dėl girtumo) ir šis nugriuvo laiptinėje ant žemės. V. tuo metu pasakė „Gana, pasikalbam“, tačiau D. atsistojo ir vėl puolė V.; tada abu vyrai stovėdami susikibo ir V. pradėjo gintis - smūgiavo rankomis D. (kur ir kiek smūgių sudavė, jis nežino), dėl ko abu vyrai nugriuvo ant žemės ir gulėdami ant šono vienas kitą paėmė už gerklės. Tuo metu jis suprato, kad išskirti D. ir V. neišeis, ir nenorėdamas nukentėti pats nuėjo namo. Vykstant muštynėms G. ir E. buvo koridoriuje ir visas muštynes stebėjo. Ar V. minėtą dieną buvo gėręs alkoholinius gėrimus, jis nežino - vizualiai šis neatrodė girtas (bylos tomas 2, lapai 140-143).

16. Ikiteisminio tyrimo metu D. P. parodė, kad jis dirba policininku. 2025 m. sausio 14 d. apie 2.19 val. jam dirbant kartu su D. G. iš policijos budėtojo buvo gautas pranešimas, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje peiliu sužalotas vyras. Jiems nuvykus į įvykio vietą juos pasitiko M. L., kuris paaiškino, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje dvyliktame aukšte susimušė du vyrai ir jis muštynių metu pastebėjo pailgą aštrų daiktą, panašų į peilį, vienam vyrui kraujavo dešinė ranka; pamatęs muštynes jis išsigando ir nuėjo į namo pirmąjį aukštą, paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Jam ir D. G. kartu su M. L. pakilus į dvyliktą aukštą, M. L. nurodė, kad visi konflikto dalyviai bei liudytojai yra bute Nr. (duomenys neskelbtini). Patekus į minėtą butą buvo imtasi visų atsargumo priemonių, buvo ištraukta specialioji priemonė „Taser“. Užėjus į kambarį pastarajame buvo du vyrai ir dvi moterys. Tarp vyrų buvo ir vyras, atitinkantis užpuoliko požymius, todėl prieš pastarąjį buvo panaudota psichologinė prievarta - į šį buvo nukreipta specialioji priemonė „Taser“ ir buvo pareikalauta išeiti iš buto. Minėtas vyras nenoriai pradėjo išeidinėti iš buto. Minėtam vyrui einant jis pastebėjo ant pastarojo džinsuose esančio diržo iš nugaros pusės pritvirtintą juodos spalvos peilio dėklą, kuriame buvo įdėtas peilis (apie 14 cm ilgio, panašus į medžioklinį peilį, su medine ruda rankena). Jis peilį nedelsdamas ištraukė iš dėklo ir padėjo šį ant žemės. Prieš vyrą buvo panaudota specialioji priemonė - antrankiai. Laukiant pagalbos sulaikytas vyras girdint kitiems asmenims pradėjo agresyviai elgtis, šūkauti, muistytis, keiktis necenzūriniais žodžiais bei ištrūkti, todėl vyro buvo pareikalauta apsiraminti, nesipriešinti ir nesikeikti, tačiau vyras jų reikalavimus ignoravo, dėl ko buvo paguldytas ant žemės. Paguldžius vyrą ant žemės į pagalba atvyko kitas policijos ekipažas, kuris padėjo laikyti minėtą vyrą, tačiau vyras pradėjo juos įžeidinėti „(necenzūriniai žodžiai) (necituotinas turinys), (necituotinas turinys) jūs (necenzūriniai žodžiai) (necituotinas turinys) (necenzūriniai žodžiai) į (necituotinas turinys), (necenzūriniai žodžiai) vam“ ir t. t., nevykdė jų teisėtų reikalavimų apsiraminti, nesikeikti viešoje vietoje, nesipriešinti, netriukšmauti viešoje vietoje ramybės valandomis. Paklaustas apie įvykio aplinkybes vyras apie konfliktą nieko nepasakojo, tik pasakė, kad susimušė su pažįstamu asmeniu; paklaustas, kodėl jo rankos yra kruvinos, vyras paaiškino pjovęs kiaulę; paklaustas, kam jam reikalingas peilis, vyras atsakė, kad peilis reikalingas pjauti kiaulę, o paklaustas, kur yra jo papjauta kiaulė, vyras atsakė, jog kiaulė pabėgo. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo G. Š., E. S. ir D. M., kurio dešinė ranka buvo sužalota, nuo alkūnės iki rankos pirštų pilnai buvo apvyniota kažkokia tamsia medžiaga, gausiai permirkusia krauju (bylos tomas 2, lapai 146-150).

17. 2025 m. sausio 14 d. įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), dvyliktojo aukšto laiptinės koridoriuje už durų dešinėje pusėje ant žemės ir ant sienos yra raudono skysčio dėmės, koridoriuje ant žemės guli virtuvinio tipo peilis su 14 cm ilgio geležte, su rusva 11 cm ilgio medine rankena, ant peilio geležtės yra užrašas „Columbia JinLang Company“, ant peilio ašmenų raudonos spalvos skysčio dėmių nėra (bylos tomas 2, lapai 47-61).

18. Specialistas, ištyręs D. M. medicinos dokumentus, nustatė, kad D. M. padarytos pjautinės žaizdos dešiniame dilbyje bei dešinėje plaštakoje. Sužalojimai galėjo būti padarytos pjaunančių savybių turinčiu daiktu (daiktais) prieš kreipiantis medicinos pagalbos 2025 m. sausio 14 d. Pjautinės žaizdos dešiniame dilbyje bei dešinėje plaštakoje galėjo būti padarytos vieno įvykio metu. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po nustatytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų trauminių poveikių pasekoje (bylos tomas 2, lapai 89, 107-109).

19. 2025 m. sausio 14 d. 3.06 val. alkotesteriu „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKA0042, D. M. nustatytas 2,65 promilių girtumas (bylos tomas 2, lapas 111).

20. 2025 m. sausio 14 d. 3.08 val. alkotesteriu „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKA0042, D. Š. nustatytas 2,55 promilių girtumas (bylos tomas 2, lapas 153).

21. Teismas pažymi, kad D. Š. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat D. M., G. Š., M. L., D. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti, specialisto tyrimo metu gauti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2025 m. sausio 14 d. apie 2.10 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), dvylikto aukšto bendro naudojimo patalpose D. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,55 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su D. M. metu kumščiu sudavė šiam ne mažiau kaip keturis smūgius į veidą bei peiliu tyčia dūrė D. M., tokiu būdu D. M. padarydamas pjautines žaizdas dešiniame dilbyje bei dešinėje plaštakoje, t. y. sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

III. Veikų kvalifikavimo motyvai

22. D. Š. viešoje vietoje ranka sudavė G. M. penkis smūgius į veidą, po ko ją pastūmė, dėl ko G. M. nugriuvo ant laiptų, o G. M. bandant atsistoti D. Š. spyrė jai penkis kartus į veido sritį, tokiais veiksmais jis įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, taigi D. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

23. D. Š. dėl chuliganiškų paskatų smurtaudamas - ranka suduodamas G. M. penkis smūgius į veidą, po ko ją pastumdamas bei jai gulinčiai spirdamas penkis kartus į veido sritį, nesunkiai sutrikdė G. M. sveikatą, taigi D. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

24. D. Š. konflikto su D. M. metu kumščiu sudavė šiam ne mažiau kaip keturis smūgius į veidą bei peiliu tyčia dūrė D. M., tokiu būdu jis nežymiai sutrikdė D. M. sveikatą, taigi D. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

25. D. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės, nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, už kurio padarymą numatyta laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė, ir nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

26. Spręsdamas dėl D. Š. skirtinų bausmių rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. D. Š. padarė tris tyčinius nusikaltimus: vieną, priskiriamą apysunkių, ir du, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai. D. Š. prisipažino padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). D. Š. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors D. Š. neteistas, tačiau teismas įvertina tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nuosprendžiu ir 2016 m. kovo 23 d. baudžiamuoju įsakymu D. Š. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje, jam buvo skirtos baudos; be to, D. Š. 2012 m. liepos 27 d. Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Sheffield Crown teismo sprendimu buvo pripažintas kaltu padaręs sunkų kūno sužalojimą, jam buvo skirta 12 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (bylos tomas 2, lapai 14-16). Visgi šios bausmės D. Š. teigiamos įtakos nepadarė ir jis nusikalto vėl, padarydamas iš esmės analogiškus veiksmus, už kurių padarymą jau buvo nubaustas minėtais teismų sprendimais, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. Š. skiriant griežčiausių rūšių – terminuoto laisvės atėmimo bausmes, jų terminus nustatant trumpesnius už vidurkį: už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą D. Š. skirtina dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą D. Š. skirtina aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą D. Š. skirtina šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus tai, kad D. Š. veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, padarytos idealiąja sutaptimi, už šių nusikaltimų padarymą D. Š. skirtinos bausmės bendrintinos jas apimant, griežtesne dvejų metų laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir už nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, padarymą D. Š. skirtina subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė su bausme, D. Š. skirtina už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą bendrintina bausmes visiškai sudedant ir D. Š. skirtina subendrinta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

27. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, D. Š. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, D. Š. skirtinos dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – dešimčia mėnesių ir D. Š. skirtina galutinė vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

28. Teismas įvertina tai, kad D. Š. neteistas, dirba (bylos tomas 2, lapas 17), teisiamojo posėdžio metu sutiko atlyginti padarytą turtinę žalą, taigi yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti bei civilinio ieškovo teisėti interesai bus užtikrinti D. Š. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant maksimaliam terminui – trejiems metams, paskiriant D. Š. kelias tarpusavyje suderintas pareigas, kurių tikslas – daryti įtaką D. Š. elgesiui tokiu būdu ir apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų – įpareigojant D. Š. visą bausmės laikotarpį dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai

29. D. Š. savo nusikalstamais veiksmais padarė turtinės žalos G. M. ir D. M., taigi D. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant D. Š. per vienerius metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti G. M. ir D. M. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

30. D. Š. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl ko teismas mano esant tikslinga D. Š. skirti BK 72⁵ straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant D. Š. šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per vienerius metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

31. D. Š. nusikalstamos veikos pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais, dėl ko teismas mano esant tikslinga D. Š. skirti BK 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Civiliniai ieškiniai

32. Ikiteisminio tyrimo metu G. M. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo reikalauja atlyginti D. Š. nusikalstamais veiksmais jai padarytą 10 000eurų dydžio neturtinę žalą, 109 eurų dydžio turtinę žalą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (bylos tomas 1, lapai 162-166). G. M. nurodė, kad D. Š. smūgiavo į pavojingiausią gyvybei vietą – galvą, jai buvo padarytos ne tik poodinės kraujosruvos, bet ir lūžiai. Po nagrinėjamo įvykio ji buvo skubiai operuota, operacijos metu jai buvo visam gyvenimui plokštelėmis sutvirtintas žandikaulis. Po operacijos ji daugiau nei dešimt dienų negalėjo kalbėti, turėjo maitintis per šiaudelį. Ji iki šiol silpniau jaučia apatinę lūpą bei smakro sritį. Gydytojai nurodė, kad jos gydymas truks 1,5-2 metus. Ją iki šiol kankina nuolatinis nerimas, nemiga, ji dažnai pabundą dėl košmaro, kad ją muša to paties namo laiptinėje. Ji bijo būti viešose vietose, nes jai atrodo, kad ją gali vėl be jokios priežasties sumušti. 2025 m. balandžio 2 d. ji kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini), kur už gydytojo apžiūrą ir konsultaciją sumokėjo 109 eurus.

33. Teisiamojo posėdžio metu G. M. paaiškino, kad gyvenime ji nebuvo patyrusi panašaus įvykio, šio įvykio metu jai buvo sulaužytas žandikaulis. Iki šiol ji bijo tamsoje eiti, bijo, kad kažkas ją užpuls, bijo vyrų. Ją kankina nemiga, košmarai. Pas psichologą ji nesikreipė. Ligoninėje ji gulėjo apie savaitę, po to dvi savaites buvo su geležiniais įtvarais, reikėjo pilnai atstatyti sąkandį, ji negalėjo išsižioti, iki šiol negali kramtyti dešine puse, tris mėnesius negalėjo valgyti kieto maisto. Ji kreipėsi į medikus, nes iki šiol yra nejautrus smakras ir apatinė lūpa, pilnas atsistatymas bus tik po 1,5 – 2 metų, yra pažeistas nervas.

34. Vertindamas G. M. civilinį ieškinį dėl jai padarytos neturtinės žalos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-697/2020, Nr. 2K-227-697/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju vienas esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų yra veikos padariniai. Tačiau pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitų ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį. Svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kaip įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-140/2012, Nr. 2K-227-697/2022).

35. Šio baudžiamojo proceso metu nustatyta, kad neturtinė žala G. M. yra padaryta dėl D. Š. nusikalstamų veiksmų, todėl dėl D. Š. pareigos atlyginti šią žalą teismui abejonių nekyla. Teismas įvertina, kad G. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl patirtų sužalojimų ji patyrė ir fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, jaučia nepatogumus ir neigiamus emocinius išgyvenimus, po nusikaltimo padarymo pakito jos gyvenimo kokybė. Teismas pažymi, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką šie sužalojimai turės nukentėjusiojo profesinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir panašiai. Dėl D. Š. nusikalstamos veikos G. M. atsiradę neigiami padariniai, susiję su jos žymiu sveikatos pablogėjimu, gyvenimo kokybės suprastėjimu, iš tiesų yra skaudūs ir privalo būti teisingai kompensuoti.

36. Teismas pakartoja, jog svarbus elementas nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra ir analogiškose bylose suformuota teismų praktika. Išanalizavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir apygardų teismų 2021-2023 metų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose (BK 138 straipsnio 1 dalis) matyti, kad paskutiniu metu nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis tokio pobūdžio bylose dažniausiai svyruoja nuo 1 000 eurų iki 4 000 eurų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022, Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-82-354/2021, 1A-197-616/2021, 1A-317-519/2021; Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-215-557/2021, 1A-15-361/2022, 1A-46-606/2022, 1A-107-795/2022; Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-415-813/2021, 1A-666-594/2021, 1A-557-634/2021, 1A-502-923/2022; Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-524-908/2021, 1A-37-843/2022, 1A-134-935/2022, 1A-76-576/2023, 1A-144-1121/2023, 1A-302-932/2022). Mažiausia (1 000–1 500 eurų) neturtinė žala priteisiama retai, dažniausiai tada, kai nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nėra susiję su kaulų lūžiais (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-415-813/2021) arba konstatuojami ne veido kaulų lūžiai, dėl kurių neprireikė stacionarinio ar specifinio gydymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-524-908/2021, 1A-37-843/2022). Didžiausia (3 000– 4 000 eurų) neturtinė žala priteisiama tada, kai nustatomi veido kaulo lūžiai ar kiti sužalojimai, pareikalavę operacinio ar stacionaraus gydymo, arba kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-82-354/2021, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-666-594/2021, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-361/2022). 4 000 eurų suma priteista už nukentėjusiajam padarytus nubrozdinimus, kraujosruvas, krūtinės ląstos sumušimą su dešinės krūtinės ląstos pusės V-X šonkaulių lūžimu (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-473-966/2023), 4 500 eurų suma priteista už išmuštus tris priekinis dantis (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-497-923/2023), 5 000 eurų suma – už apatinio žandikaulio lūžį, burnos gleivinės plyšimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-429-813/2023). Įvertinus minėtas aplinkybes bei tai, kad G. M. dėl D. Š. smurtinių veiksmų buvo padarytas nosikaulių ir apatinio žandikaulio lūžis, D. Š. turtinę padėtį, t. y. jis yra darbingas, sunkią ir (ar) nepakankamą materialinę padėtį pagrindžiančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, G. M. civilinis ieškinys dėl D. Š. nusikalstamais veiksmais jai padarytos neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš D. Š. G. M. naudai 6 000 eurų neturtinės žalos ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas pradedant skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

37. Vertindamas G. M. civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos teismas pažymi, kad BPK 109 straipsnyje nustatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. G. M. pateikė teismui 2025 m. balandžio 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) kvitą, iš kurio matyti, kad G. M. už gydytojo apžiūrą ir konsultaciją sumokėjo 109 eurus (bylos tomas 1, lapas 169), taigi teismas konstatuoja, kad G. M. civilinis ieškinys dėl nusikalstamais D. Š. veiksmais jai padarytos turtinės žalos tenkintinas visiškai, priteisiant iš D. Š. G. M. naudai 109 eurų turtinės žalos.

38. Ikiteisminio tyrimo metu D. M. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo reikalauja atlyginti D. Š. nusikalstamais veiksmais jam padarytą 7 000eurų dydžio neturtinę žalą (bylos tomas 2, lapas 124). D. M. nurodė, kad dėl nagrinėjamo įvykio metu patirtų sužalojimų jis buvo operuotas, tačiau vis dar jaučia sužalojimų pasekmes, negali pilnai sulenkti piršto, sportuoti ar dirbti fizinio darbo.

39. Teisiamojo posėdžio metu D. M. paaiškino, kad dėl patirtų sužalojimų iki šiol yra komplikacijų, jis negali pilnai sulenkti piršto.

40. Spręsdamas dėl D. M. padarytos neturtinės žalos dydžio teismas, nekartodamas šiame nuosprendyje jau išdėstytų nuostatų, susijusių su nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos turiniu bei atlyginimu, pažymi ypatingai atsižvelgiantis į tai, kad, kaip ikiteisminio tyrimo metu parodė G. Š., atidaręs duris D. M. iš karto nieko nesakęs dešine ranka smogė D. Š., stovinčiam koridoriuje, du ar tris smūgius į nosį, dėl ko D. Š. iš nosies pradėjo bėgti kraujas; M. L. parodė, kad atidaręs duris D. M. D. Š. kažką pasakė ir iškart trenkė pastarajam į nosį tris ar keturis kartus, dėl ko D. Š. iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir šis susvirduliavo; D. Š. atsitraukė į kairę pusę ir visiškai nieko nedarė, tiesiog stovėjo; tada D. M. vėl priėjo prie D. Š. ir kumščiais vėl bandė trenkti pastarajam į veido sritį - ar D. M. pataikė, jis nematė, tačiau D. Š. tuo metu vėl nieko nedarė, nuo smūgių nesigynė. Šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad D. Š. nusikalstami veiksmai buvo išprovokuoti paties D. M., dėl ko D. M. civilinis ieškinys dėl D. Š. nusikalstamais veiksmais jam padarytos neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš D. Š. D. M. naudai 400 eurų neturtinės žalos.

41. Baudžiamojo proceso metu G. M. pateikė prašymą iš D. Š. priteisti 2 572,40 eurų procesinių išlaidų už suteiktas teisines paslaugas. Išlaidoms pagrįsti G. M. pateikė sąskaitų faktūrų ir pinigų priėmimo kvitų kopijas, patvirtinančias teisinių paslaugų suteikimą ir pinigų už šių paslaugų suteikimą sumokėjimą (bylos tomas 1, lapai 170-174).

42. BK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

43. Vertindamas prašymą iš D. Š. priteisti 2 572,40 eurų G. M. naudai patirtų procesinių išlaidų už suteiktas teisines paslaugas teismas pažymi, kad proceso išlaidas patvirtina sąskaitų faktūrų ir pinigų priėmimo kvitų kopijos, iš kurių matyti, kad G. M. sumokėjo 2 572,40 eurų už suteiktas teisines paslaugas. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėtos bylos apimtį, sudėtingumą, neturi pagrindo laikyti, jog prašoma priteisti 2 572,40 eurų patirtų procesinių išlaidų už teisinių paslaugų teikimą būtų nepagrįsta ar per didelė, taigi iš D. Š. G. M. naudai priteistinas 2 572,40 eurų procesinių išlaidų už teisinių paslaugų teikimą atlyginimas.

VII. Procesinės prievartos priemonės

44. Ikiteisminio tyrimo metu D. Š. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (bylos tomas 2, lapai 12-15), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

VIII. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

45. Peilis yra menkavertis daiktas ir negali būti sunaudotas, taigi šis daiktas, saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (bylos tomas 2, lapas 62), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsniu, 63 straipsnio 1-3 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 64¹, 72², 72⁵, 74, 75 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 3, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 2, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pripažinti D. Š. (D. Š.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirti jam dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti D. Š. (D. Š.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti D. Š. (D. Š.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmes, D. Š. (D. Š.) skirtas už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, padarymą subendrinti jas apimant, griežtesne dvejų metų laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, padarymą D. Š. (D. Š.) skirti subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę subendrinti su bausme, D. Š. (D. Š.) skirta už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, bausmes visiškai sudedant ir D. Š. (D. Š.) skirti subendrintą dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu – dešimčia mėnesių ir D. Š. (D. Š.) skirti galutinę vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant D. Š. (D. Š.) visą bausmės laikotarpį dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Skirti D. Š. (D. Š.) baudžiamojo poveikio priemones – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant D. Š. (D. Š.) per vienerius metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti G. M. ir D. M. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant D. Š. (D. Š.) šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per vienerius metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš D. Š. (D. Š.) G. M. naudai priteisti 6 000 eurų neturtinės žalos, 109 eurus turtinės žalos ir 2 572,40 procesinių išlaidų.

D. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš D. Š. (D. Š.) D. M. naudai priteisti 400 eurų neturtinės žalos.

D. Š. (D. Š.) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Peilį, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

1) per penkias darbo dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos susisiekti su Lietuvos probacijos tarnyba (Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. Nr. +370 672 88430, +370 672 94080, elektroninis paštas rytu.skyrius@probacija.lt);

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Teismo paskirta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone.

3. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 ar 244 straipsnį.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.