Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. I. patikslintą ieškinį atsakovui S. I. (S. I.) dėl santuokos nutraukimo, sutuoktinių bendro turto bei kreditorinių įsipareigojimų padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ,,Swedbank“, akcinė bendrovė, akcinė bendrovė SEB bankas, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovo S. I. (S. I.) priešieškinį (patikslintą) ieškovei O. I. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas O. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus 2022-03-29 patikslino pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo, prašydama: 1) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytą tarp O. I. ir S. I. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sprendime nenurodant santuokos nutraukimo kaltininko; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę I., atsakovui – I.; 3) nepilnamečio vaiko A. I., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 4) nuo 2021-03-01 iki vaiko pilnametystės nustatyti iš atsakovo S. I. nepilnametės dukters išlaikymui po 600 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 5) nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku A. I. tvarką pagal pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo pateiktą siūlymą; 6) padalinti santuokoje įgytą turtą: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini); 977/16845 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini); 11/255 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini); automobilį Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo išvardintą kilnojamąjį turtą; atsakovui S. I. asmeninės nuosavybės teise priteisti garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini); automobilį Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); kilnojamuosius daiktus pagal pareiškime dėl ieškinio pakeitimo pateiktą sąrašą; 7) pripažinti, kad šalys solidariai atsakingos už įsipareigojimus pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui akcinei bendrovei (toliau – AB) ,,Swedbank“ bei kreditoriui AB SEB bankas, nurodant, kad mokėjimus pagal paskolą ,,Swedbank“, AB atlieka ieškovė O. I., o mokėjimus už paskolą kreditoriui AB SEB bankas atlieka atsakovas S. I.; 8) nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti ieškovei didesnę turto dalį, sumažinus išmokamos kompensacijos dydį iki 50 000 Eur ir nustačius išmokėti kompensaciją per 24 mėnesius; 9) pripažinti dviratį (duomenys neskelbtini), rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės asmenine nuosavybe; 10) priteisti ieškovei iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Išvadą teikianti institucija, Skyrius) byloje pateikė 2022-09-26 išvadą, kurioje nurodė ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo atitinka nepilnamečio vaiko interesams, Skyrius neprieštarauja ieškinio reikalavimams dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismo posėdyje atsakovas palaikė priešieškinio reikalavimus procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais ir motyvais, paaiškino priešieškinyje nurodytas aplinkybes. Prašė priešieškinį tenkinti.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė reikalavimus ir atsikirtimus procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais ir motyvais. Prašė priešieškinį tenkinti visiškai, ieškinį tenkinti iš dalies pagal procesiniuose dokumentuose atsakovo pateiktą poziciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė O. I. ir atsakovas S. I. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) sudarė ir įregistravo santuoką. Šalys santuokoje susilaukė vaiko A. I., gim. (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo

Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 3 dalis).

Sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).

Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašė šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, atsakovas su reikalavimu nesutiko. Patikslintu ieškiniu ieškovė, o atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką esant abiejų sutuoktinių kaltei. Teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, sprendžia, jog byloje esantys duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad santuokines pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, tai yra, vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 3 dalis).

Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, jog ieškovės ir atsakovo santuoka yra faktiškai iširusi, sutuoktiniai kartu negyvena, bendro ūkio neveda ir negalima tikėtis, kad ieškovė ir atsakovas vėl pradės gyventi kartu, tokiu būdu galimybių išsaugoti šalių santuoką nėra, todėl ieškovės ir atsakovo santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio proceso kodekso 384 straipsnio 6 dalis).

Dėl sutuoktinių pavardžių ir tarpusavio išlaikymo

Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis numato, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 2 dalis).

Šalys išlaikymo viena iš kitos neprašė, todėl išlaikymo priteisimo klausimas nespręstinas (Civilinio kodekso 3.59 straipsnis, 3.72 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašė nepilnamečio šalių vaiko A. I. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Atsakovas procesiniuose dokumentuose su reikalavimu sutiko. Išvadą teikianti institucija byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė neprieštaraujanti reikalavimui vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalis numato, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į aplinkybes, jog šalių nepilnametis vaikas faktiškai gyvena su ieškove (motina), byloje nenustačius aplinkybių, jog vaiko gyvenimas su motina prieštarautų vaiko interesams, taip pat atsižvelgiant į Išvadą teikiančios institucijos byloje pateiktą išvadą, konstatuotina, jog tikslinga nepilnamečio vaiko A. I. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove O. I. (Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, 3.169 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus aiškinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Vertinant tėvų turtinę padėtį teismas atsižvelgia į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kito, išskyrus šioje byloje dalintiną, turto šalys neturi. Iš 2021-04-21 pažymos Nr. 21 (VšĮ (duomenys neskelbtini)) apie ieškovės pajamas matyti, jog ieškovės pajamas 2021-01-03 mėn. sudarė vidutiniškai apie 2 018 Eur/mėn. Pagal byloje pateiktą 2014-01-03 atsakovo darbo sutartį (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), sudarytą su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, atsakovo darbo užmokestis sudaro 1 060 Eur/mėn. (nuo 2021-01-01). Remiantis 2021-014-26 pažymų apie atsakovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas duomenimis, atsakovo mėnesio pajamos 2020 m. sudarė apie 2 866 Eur (įskaitant mokamus priedus ir kt. išmokas), o 2021 m. sudarė apie 2 009 Eur/mėn. Iš byloje pateiktos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2022-09-26 pažymos apie atsakovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, jog atsakovo pajamas mėnesiui (nuo 2022-01-01 iki 2022-08-30) vidutiniškai sudarė apie 3 128 Eur. Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovė nurodė, jog atsakovui be darbo sutartyje nurodyto užmokesčio yra mokamos kitos išmokos, tačiau jos nėra nuolatinės, kintamos. Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog ieškovės mėnesio pajamas sudaro apie 1 500 Eur, ieškovei buvo mokamos priemokos, kurių ji nebegauna. Pastebėtina, jog byloje kitų, nei 2021-04-21 pažyma, duomenų apie ieškovės pajamas nėra, nors procesiniuose dokumentuose ieškovės atstovė buvo įsipareigojusi tokius duomenis pateikti. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, remiasi byloje pateiktais duomenimis (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius duomenis, nepilnamečio vaiko amžių, objektyviai šiame amžiuje egzistuojančius būtinus ir protingus vaiko poreikius, nesant objektyvių duomenų, jog šalių vaikas turi specialių poreikių, kuriems tekinti reikalingos didesnės lėšos, ieškovės pateikti duomenys apie vaiko poreikiams tenkinti būtinas išlaidas 1 000 Eur sumai vertintini kritiškai, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikoje įvardintus orientacinius kriterijus, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles šiuo aspektu (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Tačiau įvertinus byloje esančius duomenis apie šalių gaunamas pajamas, remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, pripažintina, jog atsakovas gali didesne, nei nurodo, apimtimi prisidėti prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, remiantis Civilinio kodekso 3.192 straipsniu, laikytina, jog atsakovas nepilnamečio vaiko išlaikymui gali ir turi galimybes skirti 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, ir iš atsakovo šalių nepilnamečio vaiko A. I. išlaikymui priteistina po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.208 straipsnis). Teismo įsitikinimu tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis).

Pagal Civilinio kodekso 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Ieškovė išlaikymą nepilnamečiui vaikui prašė priteisti nuo 2021-03-01, reikalavimą grindė aplinkybe, jog nuo 2021-03-01 atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda. Atsakovas prašė išlaikymą priteisti nuo bylos iškėlimo dienos, kadangi nuo teisminio proceso pradžios vaikui išlaikymo neteikė, nurodė, jog iki to materialinį išlaikymą vaikui teikė, tačiau nesant šalių sutarimo dėl konkretaus dydžio, lėšas skyrė savo nuožiūra. Pastebėtina, jog ieškovė pradiniame ieškinyje nurodė, jog iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovas mokėjo išlaikymą, nors ir mažesne suma, nei įvardijo ieškovė. Esant nurodytoms aplinkybėms, byloje nesant objektyvių duomenų, jog atsakovas išlaikymo vaikui neteikė nuo ieškovės nurodyto momento, laikytina, jog teisė į išlaikymą atsirado nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021-06-08), todėl išlaikymas priteistinas nuo nurodytos datos.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė O. I. (Civilinio kodekso 3.185 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Civilinio kodekso 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis).

Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo

Teismas, nutraukdamas santuoką turi išspręsti bendro turto padalijimo klausimus (Civilinio kodekso 3.59 straipsnis, 3.116 straipsnis, 3.118 straipsnis, 3.126 straipsnis, 3.127 straipsnis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) (turtas įkeistas) pagal 2015-01-05 Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (bendra kaina 147706,22 Eur, namas – 99339,68, sklypas – 48366,54). Ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2015-11-10 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso 977/16845 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini); 11/255 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) 111/2569 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini); 25/578 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini); 52/1203 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovo vardu nuosavybės teise pagal 2014-12-20 Garažų statybos bendrijos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) registruota negyvenamoji patalpa – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Minėtoje pažymoje nurodoma, jog atsakovas yra Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ narys, įsiskolinimo bendrijai neturi, pažyma išduota pateikti VĮ Registrų centrui.

VĮ ,,Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu kelių transporto priemonių nėra registruota. Ieškovės vardu registruotos kelių transporto priemonės Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)) ir Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)).

Ieškovė ir atsakovas procesiniuose dokumentuose taip pat pateikė dalintino neregistruojamo kilnojamojo turto (namų apyvokos daiktų, baldų) sąrašą.

Dėl transporto priemonių

Civilinio kodekso 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012).

Šiuo atveju ieškovė ir atsakovas taip pat nurodo skirtingą automobilio Mitsubishi Outlander vertę, t. y. ieškovė šį turtą vertina 5 500 Eur, o atsakovas 6 000 Eur. Byloje nesant kitų duomenų, remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas sprendžia, jog tikslinga šio turto (automobilio Mitsubishi Outlander) verte laikyti šalių pateiktų įkainių aritmetinį vidurkį – 5 750 Eur (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl transporto priemonių padalijimo. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog nuo įsigijimo momento naudojosi automobiliu Volvo XC60. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, jog visada naudojosi automobiliu Mitsubishi Outlander.

Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas Civilinio kodekso 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2006 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

Šiuo atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad automobiliu Volvo XC60 faktiškai naudojasi ieškovė, byloje nesant duomenų, sudarančių pagrindą pakeisti faktiškai susiklosčiusią situaciją dėl naudojimosi šiuo turtu, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, po santuokos nutraukimo minėtas turtas dalintinas pagal atsakovo siūlymą (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistina transporto priemonė Volvo XC60, kurios vertė 19 000 Eur, o atsakovui po santuokos nutraukimo priteistina transporto priemonė Mitsubishi Outlander, kurio vertė 5 750 Eur.

Dėl nekilnojamojo turto padalijimo

Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise jai priteisti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), o taip pat 977/16845 dalis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) ir 11/255 dalis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovas priešieškiniu prašo jam asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), o taip pat 977/16845 dalis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini); 11/255 dalis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini); 111/2569 dalis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini); 25/578 dalis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) ir 52/1203 dalis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovė, be kita ko, nurodė, jog 977/16845 dalių žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) vertė 1 143 Eur, 11/255 dalių žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) vertė 25 Eur. Turto vertę ieškovė nurodė remdamasi VĮ Registrų centro nustatyta vidutine nekilnojamojo turto rinkos verte (nuo 2021-01-01). Atsakovas procesiniuose dokumentuose su šia verte nesutiko teigdamas, jog šio turto vertė yra įtraukta nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo bei žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), vertę, tačiau objektyvių duomenų, pagrindžiančių šias aplinkybes nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Iš byloje pateiktos 2015-01-05 pirkimo – pardavimo sutarties matyti, jog šia sutartimi įsigyti du nekilnojamojo turto vienetai – žemės sklypas su gyvenamuoju namu. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog kitas nekilnojamasis turtas, kurį šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo bendrąja daline nuosavybe, įsigytas 2015-11-10 pirkimo – pardavimo sutartimi. Teismui ši sutartis nėra pateikta, tačiau iš ieškovės pateiktų VĮ Registrų centro vidutinės rinkos vertės nustatymo duomenų matyti šio turto dalies vertė, kuria, byloje nesant kitų duomenų, teismas vadovaujasi (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

Iš šalių procesinių dokumentų matyti, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo, kadangi kiekviena iš šalių prašo šį turtą po santuokos nutraukimo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise.

Civilinio kodekso 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad turto padalijimo natūra būdas laikomas prioritetiniu. Toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2013; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011 ir kt.). Pažymėtina, jog teismui pasirenkant santuokoje įgyto turto padalinimo būdą, sutuoktinių pageidavimai teismui nėra griežtai privalomi. Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, jog tais atvejais, kai abu sutuoktiniai prašo tą patį objektą priteisti kiekvienam jų asmeninės nuosavybės teise, teismas turi įvertinti: 1) kuriam iš sutuoktinių šis objektas yra reikalingesnis, t. y. kuriam sutuoktiniui dėl jo amžiaus, sveikatos, materialinės padėties, kartu liekančių vaikų ir kitų priežasčių šis turtas teiktų didesnę naudą; 2) ar sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra finansiškai pajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją; tais atvejais, kai sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra nepajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensacijos, turi būti sprendžiama dėl kito sutuoktinio galimybės išlaikyti turtą natūra sumokant kitam kompensaciją pinigais; pažymėtina, kad sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, gali jį realizuoti, siekdamas atsiskaityti su kitu sutuoktiniu, kuriam priteista kompensacija, todėl, vertinant turto natūra teiktiną naudą, turi būti atsižvelgiama į visas aplinkybes, kad būtų surastas kiek labiau abi šalis tenkinantis sprendimas turėti didžiausią naudą iš dalijamo turto; 3) tais atvejais, kai piniginė kompensacija priteisiama už tokį socialiai vertingą turtą kaip gyvenamasis namas ar butas, inter alia (be kita ko), turėtų būti įvertinamos ir sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, galimybės įsigyti kitą panašaus pobūdžio daiktą (daikto dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 32 punktas; 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog sutuoktiniams priklausančio nekilnojamojo turto padalijimas natūra nėra galimas dėl objektyvių ir(ar) subjektyvių priežasčių (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog nekilnojamąjį turtą padalijus natūra abiem sutuoktiniams, ieškovė ir (ar) atsakovas sudarytų realias kliūtis vienas kitam naudotis bendru turtu (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ieškovė procesiniuose dokumentuose reikalavimą nekilnojamąjį turtą priteisti jai asmeninės nuosavybės teise grindė aplinkybe, jog su ja lieka gyventi nepilnametis vaikas, tačiau vien ši aplinkybė, nesant kitų duomenų, nesudaro pagrindo tokį reikalavimą tenkinti, atkreipiant dėmesį, jog byloje nėra pateikta duomenų, pagrindžiančių, jog turto padalijimas natūra abiem sutuoktiniams neužtikrintų vaiko interesų į sveikas ir tinkamas sąlygas jo vystymuisi (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Pastebėtina, jog byloje nėra pateikta duomenų, sudarančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo (Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 3.123 straipsnio 2 dalis, Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Pažymėtina, jog šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; kt.).

Teismas parinkdamas šalims priklausančio nekilnojamojo turto padalijimo būdą, įvertina byloje pateiktus duomenis apie šalių turtinę bei finansinę padėtį. Byloje esantys duomenys apie ieškovės ir atsakovo pajamas, nekilnojamojo turto vertę bei įsipareigojimų kreditoriams dydį suponuoja išvadą, jog nekilnojamojo turto priteisimas kuriam nors vienam iš sutuoktinių neatitiktų šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų, tiek ieškovei, tiek atsakovui šios bylos kontekste pareiga sumokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją už jai (jam) tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį būtų didelė finansinė našta (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje pateikti duomenys taip pat suponuoja tikėtiną išvadą, jog vienam iš sutuoktinių priteisus visą nekilnojamąjį turtą, o kitam, be kita ko, nustačius kompensaciją išmokėti per 24 mėn., turto netekusiai šaliai būtų apsunkintos galimybės įsigyti panašaus pobūdžio turtą (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Aplinkybė, jog šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, pati savaime, nesudaro pagrindo atsakovą palikti be gyvenamosios vietos, atkreipiant dėmesį, jog kito gyvenamosios paskirties turto asmenines nuosavybės teise neturi nei ieškovė, nei atsakovas (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Tokiu būdu įvertinus bylos medžiagą, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, jog santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalijimas natūra labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, šalių teisės į nuosavybę yra vienodos, nė vienas iš jų neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti visą turtą natūra, ieškovei iš atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas (žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini); 977/16845 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini); 11/255 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) 111/2569 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini); 25/578 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini); 52/1203 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini)) po santuokos nutraukimo dalintinas natūra lygiomis dalimis, po ½ dalį kiekvienam (Civilinio kodekso 3.123 straipsnis).

Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo turto dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 dalis). Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius duomenis, bei aplinkybę, jog nekilnojamasis turtas šalims dalintinas lygiomis dalimis, nustatytina, jog ieškovas ir atsakovė nekilnojamuoju turtu naudojasi ir jį valdo bendrai (Civilinio kodekso 4.75 straipsnis, 4.81 straipsnio 1 dalis).

Pastebėtina, jog bendraturčiai bendru susitarimu gali pakeisti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, o nesant šalių susitarimo – kreiptis į teismą dėl naudojimosi daiktu tvarkos pakeitimo (Civilinio kodekso 4.75 straipsnis, 4.81 straipsnis).

Dėl kilnojamojo turto padalijimo

Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo jai priteisti šį turtą: medinį stalą su stiklo elementais – vertė 50 Eur; oro drėkintuvą – vertė 50 Eur; pastatomą šviestuvą – vertė 60 Eur; TV komodą – vertė 250 Eur; muzikinę kolonėlę – vertė 100 Eur; gėlių stovus 3 vnt. – vertė 60 Eur; batų stovą ir drabužių medinę pakabą – vertė 70 Eur; gultą (deginimosi) – vertė 70 Eur; ventiliatorių – vertė 50 Eur; valymo garo sistemą – vertė 50 Eur; lyginimo garo sistemą – vertė 50 Eur; masažinį krėslą – vertė 800 Eur; mėsmalę – vertė 40 Eur; ,,tosterį“ – vertė 20 Eur; kavos aparatą (dolce gusto) – vertė 40Eur; Eastcon puodus (2 vnt.) – vertė 60 Eur; cikloninę krosnelę – vertė 50 Eur; Braun plaktuvą -vertė 30 Eur; sulčių spaudimo kombainą – 40 Eur; lauko baldų kampą su stalu ir pagalvėmis – 250 Eur; dvigulę lovą – vertė 200 Eur; 2 baltus odinius pufus – vertė 30 Eur; komodą – vertė 20 Eur; lubų šviestuvą – vertė 60 Eur; laiptų šviestuvą – vertė 40 Eur; seifą – vertė 50 Eur; skalbimo mašiną – vertė 150 Eur; spintelę su kriaukle – vertė 50 Eur; pakabinama spintelę su veidrodžiu – vertė 50 Eur; lubų šviestuvą – vertė 20 Eur; lubų šviestuvą – vertė 30 Eur; lubų šviestuvus 3 vnt. – vertė 650 Eur; įmontuotą virtuvės komplektą – vertė 2 000 Eur; šaldytuvą – vertė 100 Eur. Viso turto už 5 640 Eur. Atitinkamai atsakovui po santuokos nutraukimo priteisti sekantį turtą: televizorių Samsung – vertė 70 Eur; televizorių Samsung – vertė 40 Eur; bėgimo takelį – vertė 200 Eur; medinį stalą – vertė 30 Eur; stiklinį stalą – vertė 30 Eur; spintelę – vertė 10 Eur; servantą + komodą vertė 500 Eur; plastmasinį stalą su 6 kėdėmis – vertė 50 Eur; žoliapjovę – vertė 50 Eur; lapų surinkėją – vertė 50 Eur; instrumentų spintelę – vertė 50 Eur; lyginimo lentą – vertė 15 Eur; lygintuvą – vertė 20 Eur; siurblį – vertė 50 Eur; sofą – vertė 50 Eur; komodą – vertė 20 Eur; sekciją – vertė 50 Eur; spintą — vertė 20 Eur; 3-jų odinių sofų rinkinį – vertė 2 000 Eur.; laikraščių medinį staliuką – vertė 100 Eur; televizorių Samsung – vertė 200 Eur; pietų stalą su 6 kėdėmis – vertė 850 Eur; mikrobangų krosnelę – vertė 20 Eur; virdulį – vertė 20 Eur; duoninę – vertė 20 Eur. Viso turto už 4 515 Eur.

Atsakovas priešieškiniu prašė ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: medinį stalą su stiklo elementais – vertė 50 Eur; televizorių Samsung – vertė 70 Eur; televizorių Samsung – vertė 40 Eur; oro drėkintuvą – vertė 50 Eur; pastatomą šviestuvą – vertė 60 Eur; TV komodą – vertė 250 Eur; muzikinę kolonėlę – vertė 100 Eur; gėlių stovus 3 vnt. – vertė 60 Eur; batų stovą ir drabužių medinę pakabą – vertė 70 Eur; gultą (deginimosi) – vertė 70 Eur; bėgimo takelį – vertė 400 Eur; ventiliatorių – vertė 50 Eur; valymo garo sistemą – vertė 3 000 Eur; lyginimo garo sistemą – vertė 50 Eur; masažinį krėslą – vertė 2 500 Eur; mėsmalę – vertė 40 Eur; ,,tosterį“ – vertė 20 Eur; kavos aparatą (dolce gusto) – vertė 40 Eur; Eastcon puodus (2 vnt.) – vertė 1 500 Eur; cikloninę krosnelę – vertė 200 Eur; Braun plaktuvą – vertė 30 Eur; sulčių spaudimo kombainą – 40 Eur; lauko baldų kampą su stalu ir pagalvėmis – 250 Eur; bulvių tarkavimo mašiną – vertė 40 Eur; Wok indą su stikliniu dangčiu – vertė 700 Eur; o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą: dvigulę lovą – vertė 200 Eur; 2 baltus odinius pufus – vertė 30 Eur; komodą – vertė 20 Eur; lubų šviestuvą – vertė 60 Eur; laiptų šviestuvą – vertė 40 Eur; seifą – vertė 50 Eur; medinį stalą – vertė 30 Eur; stiklinį stalą – vertė 30 Eur; spintelę – vertė 10 Eur; servantą + komodą vertė 500 Eur; plastmasinį stalą su 6 kėdėmis – vertė 50 Eur; skalbimo mašiną – vertė 150 Eur; žoliapjovę – vertė 50 Eur; lapų surinkėją – vertė 50 Eur; instrumentų spintelę – vertė 50 Eur; lyginimo lentą – vertė 15 Eur; lygintuvą – vertė 20 Eur; siurblį – vertė 50 Eur; sofą – vertė 50 Eur; komodą – vertė 20 Eur; sekciją – vertė 50 Eur; spintą — vertė 20 Eur; lubų šviestuvą – vertė 30 Eur; televizorių Samsung – vertė 200 Eur; lubų šviestuvus 3 vnt. – vertė 650 Eur; mikrobangų krosnelė – vertė 20 Eur; virdulį – vertė 20 Eur; duoninę – vertė 20 Eur.

Įvertinus byloje pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus, duotus teismo posėdyje, matyti, jog dėl didžiosios dalies dalintino turto ir jo verčių tarp šalių ginčo nėra, todėl teismas tuo vadovaujasi ir atskirai dėl to nepasisako (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, 187 straipsnis).

Tačiau tarp šalių yra kilęs ginčas dėl kai kurių dalintinų daiktų vertės. Iš pateiktų duomenų matyti, jog ieškovė dalintiną turtą Eastcon puodus (2 vnt.) vertina 60 Eur suma, o atsakovas – 1 500 Eur. Ieškovė, grįsdama šio turto vertę, pateikė byloje ,,(duomenys neskelbtini)“ 2023-03-21 pažymą, iš kurios matyti, jog ieškovė 2007-02-26 įsigijo virtuvės indus už 837,59 Eur (prekės pobūdis neidentifikuotas). Atsakovas įrodinėdamas savo nurodytą minėto turto vertę pateikė susirašinėjimo su ,,(duomenys neskelbtini)“ duomenis (2023-01-16), iš kurių matyti, jog puodo su dangčiu kaina 802 Eur, wok indas su dangčiu – 789 Eur, troškintuvo su dangčiu kaina 803 Eur. Visumos byloje esančių duomenų kontekste šie (atsakovo) įrodymai vertintini kritiškai, kadangi pateikiamos naujų daiktų vertės (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog turtas įsigytas prieš daugiau nei 15 metų, yra nusidėvėjęs. Abejoti šiais paaiškinimais teismas neturi pagrindo, o atsakovas duomenų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, byloje nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog ieškovės nurodyta šio turto vertė yra realesnė, todėl teismas ja vadovaujasi (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl masažinio krėslo vertės: ieškovė jį įvertino 800 Eur, o atsakovas 2 500 Eur. Turto vertei pagrįsti ieškovas pateikė duomenis, jog naudotas tokio pobūdžio turtas parduodamas už 1 600 Eur sumą. Įvertinus skirtingus byloje pateiktus duomenis, nesant duomenų apie šio turto įsigijimo momentą, pirkimo kainą, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, minėto turto vertė nustatytina skaičiuojant aritmetinį ieškovės nurodyto turto ir atsakovo pateiktų duomenų apie šio turto galimą kainą aritmetinį vidurkį ((800 Eur+ 1 600 Eur)/2), kadangi objektyvių duomenų, jog turto vertė yra artima atsakovo nurodytai byloje nėra pateikta, pažymint, jog atsakovo pozicija dėl šio turto vertės byloje nėra nuosekli (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Iš šalių procesinių dokumentų turinio matyti, jog šalys įvardija skirtingą cikloninės krosnelės (ieškovė nurodė 50 Eur, atsakovas įvardijo 200 Eur), TV komodos (ieškovės vertė 250 Eur, atsakovo – 400 Eur), muzikinės kolonėlės (ieškovės vertė100 Eur, atsakovo – 200 Eur), bėgimo takelio (ieškovės vertė – 200 Eur, atsakovo – 400 Eur) vertes. Byloje nesant kitų duomenų apie galimą šio turto vertę, remiantis teisingumo, protingumo principais, siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, minėtų objektų vertė nustatytina skaičiuojant aritmetinį įvardintų daiktų vertės vidurkį (Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Be to, iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog ieškovė ir atsakovas skirtingai įvertina valymo garo sistemą – ieškovė nurodė, jog turto vertė sudaro 50 Eur, o atsakovas įvardija 3 000 Eur vertę. Atsakovas byloje pateikė susirašinėjimo su ,,(duomenys neskelbtini)“ duomenis, iš kurių matyti, jog valymo garais įrenginio su antgalių komplektu (be lyginimo stalo ir lygintuvo) kaina sudaro 3 845 Eur. Teismas atkreipia dėmesį, jog nurodyta suma įvertinamas naujas daiktas, tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog kilnojamasis turtas yra naudotas. Be to, iš byloje esančio atsakovo atsiliepimo į ieškinį, pradinio priešieškinio turinio matyti, jog šį turtą anksčiau atsakovas vertino 1 500 Eur suma, o patikslintu priešieškiniu nurodė šio turto kainą dvigubai didesnę, tačiau kuo grindžiamas toks didelis vertės pasikeitimas nenurodė ir nepaaiškino. Byloje nesant duomenų apie minėto turto įsigijimo momentą ir įsigijimo kainą, įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus duomenis, nenuoseklią atsakovo poziciją turto vertės klausimu, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsakovo nurodyta turto vertė vertintina kritiškai, todėl teismas vadovaujasi ieškovės nurodyta šio turto verte (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

Procesiniuose dokumentuose atsakovas į dalintino turto sąrašą įtraukė bulvių tarkavimo mašiną bei ,,wok“ indą su stiklo dangčiu, tačiau byloje nėra duomenų, jog toks turtas faktiškai egzistuoja ir (ar) buvo šalių įgytas esant santuokoje (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Įvertinus byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu, atsakovo nenuoseklią poziciją dėl kilnojamojo turto padalijimo (atsakovas reiškė reikalavimą dėl šio turto padalijimo, teismo posėdyje su ieškovės reikalavimu priteisti jai ieškinyje nurodytus daiktus sutiko), visumos byloje ištirtų ir įvertintų aplinkybių kontekste, šalims sutariant dėl daugumos dalintino turto verčių, po santuokos nutraukimo šalių įgytas kilnojamasis turtas dalintinas kiekvienai iš šalių priteisiant turtą pagal patikslintame ieškinyje įvardintą turto sąrašą, tačiau patikslinant dalintino turto atskirų objektų vertes aukščiau nurodytais pagrindais ir motyvais (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

Dėl kito turto padalijimo

Dėl sutuoktinių prievolių

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-275/2007; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-410/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-7-229/2009).

Šiuo atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, taip pat tai, kad kreditorė ,,Swedbank“, AB pateikė atsiliepimą, kuriuo nurodė, jog šalių prievolė bankui yra solidari, neprieštaravo šalių vidiniams susitarimams dėl bendros prievolės vykdymo nekeičiant sutarties sąlygų, paliekant solidarią šalių atsakomybę netinkamo įsipareigojimų vykdymo atveju, o šalys šios prievolės modifikuoti neprašo, prievolė kreditorei ,,Swedbank“, AB pagal 2014-12-23 kredito sutartį po santuokos nutraukimo paliktina solidariąja šalių prievole.

Įvertinus byloje kreditorės AB SEB bankas atsiliepime (rašytiniuose paaiškinimuose) išdėstytą poziciją, prievolės kilmę, nesant kreditorės sutikimo modifikuoti ieškovės ir atsakovo įsipareigojimų bankui, atsakovo reikalavimas įsipareigojimus pagal 2019-11-21 vartojimo kredito sutartį su AB SEB banku pripažinti asmenine ieškovės prievole, netenkintas. Po santuokos nutraukimo prievolė kreditorei AB SEB bankas pagal 2019-11-21 vartojimo kredito sutartį paliktina solidariąja ieškovės ir atsakovo prievole.

Tarp šalių nesant bendro susitarimo dėl įsipareigojimų kreditoriams vykdymo nekeičiant prievolių kilmės (ieškovė prašė nustatyti, jog įsipareigojimus ,,Swedbank“, AB vykdo ji, o įsipareigojimus AB SEB bankui vykdo atsakovas, o atsakovas – priešingai), pripažintina nesant teisinio ir faktinio pagrindo tokį susitarimą tvirtinti. Pažymėtina, jog pagal Civilinio kodekso 6.5 straipsnį, jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalis). Jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 7 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (Civilinio kodekso 6.9 straipsnio 1 dalis).

Dėl kompensacijų

Pagal Civilinio kodekso 3.118 straipsnio 3 dalį, nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovei po santuokos nutraukimo tenka turto už 96 324 Eur (19 000 Eur vertės automobilis, 71 084 Eur nekilnojamojo turto vertė, 6 240 Eur kilnojamojo turto vertė), atsakovui po santuokos nutraukimo tenka turto už 87 109 Eur (5 750 Eur vertės automobilis, 71 084 Eur nekilnojamojo turto, 4 615 Eur vertės kilnojamojo turto, 5 660 Eur vertės garažas). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog bendra dalintino turto vertė sudaro 177 773 Eur. Minėta, jog byloje nėra nustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, todėl kiekvienam sutuoktiniui po santuokos nutraukimo turėtų tekti po 88 886,50 Eur vertės turto. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalims tenkančio turto dalį, atsakovui priteistina 4 607,50 Eur kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį (Civilinio kodekso 3.127 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė už ieškinį sumokėjo 800 Eur žyminį mokestį. Teismo 2021-06-10 nutartimi ieškovei likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Už ieškinio reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis sudarė 1 628 Eur.

Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį. Teismo 2022-11-09 nutartimi likusi dalies žyminio mokesčio mokėjimas atsakovui atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Už priešieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudarė 2 135 Eur.

Teismui priėmus byloje procesinį sprendimą, iš ieškovės į valstybei priteistina 828 Eur (1 628 Eur -800 Eur) žymimo mokesčio dalis, o iš atsakovo valstybei priteistina 2 035 Eur (2 135 Eur – 100 Eur) žyminio mokesčio dalis (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalis, 84 straipsnis).

Šiuo atveju įvertinus procesinę bylos baigtį, laikytina, jog patenkinta 60 proc. ieškinio reikalavimų, bei 30 proc. priešieškinio reikalavimų. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis sudarytų 976,80 Eur, o proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovės priteistina išlaidų dalis sudarytų 640,50 Eur. Remiantis bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančios taisyklėmis, atliktus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 336,30 Eur bylinėjimosi išlaidų (Civilinio proceso kodekso 7 straipsnis, 8 straipsnis, 93 straipsnis, Civilinio kodekso 1.5 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, 376 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės O. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo Ieškovei O. I. palikti santuokinę pavardę ,,I.“, atsakovui S. I. (S. I.) – ,,I.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. I., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina ieškove O. I., ieškovės gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo S. I. (S. I.), nepilnamečio vaiko A. I., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2021-06-08) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę O. I. nepilnamečio vaiko A. I., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo S. I. (S. I.) bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. I., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1. Atsakovui esant (duomenys neskelbtini), atsakovas su nepilnamete dukra A. I. gali bendrauti 2 kartus į savaitę darbo dienomis (antradienis, ketvirtadienis) nuo (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) val. pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos (mokyklos), informuojant prieš tai ieškovę, ir grąžinant vaiką į motinos gyvenamąją ar kitą iš anksto suderintą vietą.

2. Atsakovui esant (duomenys neskelbtini), atsakovas su nepilnamete dukra A. I. gali bendrauti 2 kartus į mėnesį savaitgaliais nuo penktadienio (duomenys neskelbtini) val. iki sekmadienio (duomenys neskelbtini) val. pasiimant vaiką iš gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į motinos gyvenamąją ar kitą iš anksto suderintą vietą.

3. Kai vaikas serga ir tos dienos sutampa su tėvo bendravimu, vaikas lieka gydytis namuose. Šiuo atveju šalys susitaria dėl kito tėvo bendravimo su vaiku laiko.

4. Vaiko gimtadienis švenčiamas kartu su tėvais, pirmenybė teikiama motinai pasirinkti vietą ir laiką šventei.

5. Atsakovas S. I. gali bendrauti su vaiku telefonu ar kita telekomunikacine priemone („Skype“, “Viber“ ir kt.) kiekvieną dieną, tačiau toks bendravimas neturi trikdyti vaiko dienos režimo, dienotvarkės ir turėtų būti pageidaujamas paties vaiko.

6. Su vaiku susijusius klausimus dėl vaiko mokymo, ugdymo, auklėjimo, sveikatos ir vystymosi, ieškovė ir atsakovas derina, sprendžia bendru sutarimu, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus bei jo norus.

7. Bendravimo su vaiku metu atsakovas įsipareigoja užtikrinti ir sudaryti vaikui galimybes pasiruošti užsiėmimams, atlikti darbus susijusius su mokymosi procesu, taip pat laikytis dienos režimo.

8. Bendravimo su vaiku metu atsakovas užtikrina galimybę vaikui dalyvauti visuose būreliuose ar kituose lankomuose ugdymo (mokymo) įstaigose.

9. Vaiko vasaros atostogų metu atsakovas S. I. gali vienam mėnesiui kartu su vaiku išvykti į užsienį, įspėjęs prieš vieną mėnesį ir planuojama išvyką suderinęs su vaiko mama. Atsakovas šių atostogų metu vaiką pasiima pirmą atostogų dieną ir grąžina paskutinę atostogų dieną, ieškovei ir atsakovui iš anksto suderinus konkretų vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką. Atsakovas įsipareigoja teikti ieškovei informaciją apie vaiko buvimą, numatomų atostogų vietą ir pobūdį.

10. Atsakovas S. I. poriniais metais, taip pat įspėjęs vaiko motiną prieš mėnesį, gali paimti vaiką Naujųjų metų ir Kalėdų šventėms 7 dienoms su teise išvykti į užsienį, nepažeidžiant ugdymo (mokymosi) įstaigos atostogų tvarkaraščio.

po santuokos nutraukimo ieškovei O. I. asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ (vieną antrąją) dalį šio nekilnojamojo turto:

- žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir pastato – gyvenamo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini);

- bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusios 977/16845 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini);

- bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusios 11/255 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini);

- bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusios 111/2569 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini);

- bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusios 25/578 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini);

- bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusios 52/1203 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini));

po santuokos nutraukimo atsakovui S. I. (S. I.) asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ (vieną antrąją) dalį:

- žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir pastato – gyvenamo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini);

- bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusios 977/16845 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini);

- bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusios 11/255 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini);

- bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusios 111/2569 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini);

- bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusios 25/578 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini);

- bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusios 52/1203 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini));

po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)), o atsakovui S. I. (S. I.) asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini));

po santuokos nutraukimo ieškovei O. I. priteisti kilnojamąjį turtą: medinį stalą su stiklo elementais – vertė 50 Eur; oro drėkintuvą – vertė 50 Eur; pastatomą šviestuvą – vertė 60 Eur; TV komodą – vertė 325 Eur; muzikinę kolonėlę – vertė 150 Eur; gėlių stovus 3 vnt. – vertė 60 Eur; batų stovą ir drabužių medinę pakabą – vertė 70 Eur; gultą (deginimosi) – vertė 70 Eur; ventiliatorių – vertė 50 Eur; valymo garo sistemą – vertė 50 Eur; lyginimo garo sistemą – vertė 50 Eur; masažinį krėslą – vertė 1 200 Eur; mėsmalę – vertė 40 Eur; ,,tosterį“ – vertė 20 Eur; kavos aparatą (dolce gusto) – vertė 40 Eur; Eastcon puodus (2 vnt.) – vertė 60 Eur; cikloninę krosnelę – vertė 125 Eur; Braun plaktuvą – vertė 30 Eur; sulčių spaudimo kombainą – 40 Eur; lauko baldų kampą su stalu ir pagalvėmis – 250 Eur; dvigulę lovą – vertė 200 Eur; 2 baltus odinius pufus – vertė 30 Eur; komodą – vertė 20 Eur; lubų šviestuvą – vertė 60 Eur; laiptų šviestuvą – vertė 40 Eur; seifą – vertė 50 Eur; skalbimo mašiną – vertė 150 Eur; spintelę su kriaukle – vertė 50 Eur; pakabinamą spintelę su veidrodžiu – vertė 50 Eur; lubų šviestuvą – vertė 20 Eur; lubų šviestuvą – vertė 30 Eur; lubų šviestuvus 3 vnt. – vertė 650 Eur; įmontuotą virtuvės komplektą – vertė 2 000 Eur; šaldytuvą – vertė 100 Eur (iš viso turto už 6 240 Eur);

po santuokos nutraukimo atsakovui S. I. (S. I.) priteisti kilnojamąjį turtą: televizorių Samsung – vertė 70 Eur; televizorių Samsung – vertė 40 Eur; bėgimo takelį – vertė 300 Eur; medinį stalą – vertė 30 Eur; stiklinį stalą – vertė 30 Eur; spintelę – vertė 10 Eur; servantą + komodą – vertė 500 Eur; plastmasinį stalą su 6 kėdėmis – vertė 50 Eur; žoliapjovę – vertė 50 Eur; lapų surinkėją – vertė 50 Eur; instrumentų spintelę – vertė 50 Eur; lyginimo lentą – vertė 15 Eur; lygintuvą – vertė 20 Eur; siurblį – vertė 50 Eur; sofą – vertė 50 Eur; komodą – vertė 20 Eur; sekciją – vertė 50 Eur; spintą — vertė 20 Eur; 3-jų odinių sofų rinkinį – vertė 2 000 Eur.; laikraščių medinį staliuką – vertė 100 Eur; televizorių Samsung – vertė 200 Eur; pietų stalą su 6 kėdėmis – vertė 850 Eur; mikrobangų krosnelę – vertė 20 Eur; virdulį – vertė 20 Eur; duoninę – vertė 20 Eur (iš viso turto už 4 615 Eur);

po santuokos nutraukimo atsakovui S. I. (S. I.) asmeninės nuosavybės teise priteisti garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini).

Pripažinti dviratį (duomenys neskelbtini), rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės O. I. asmenine nuosavybe.

Po santuokos nutraukimo prievolę kreditorei ,,Swedbank“, AB pagal 2014-12-23 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei prievolę kreditorei AB SEB bankas pagal 2019-11-21 vartojimo kredito sutartį (duomenys neskelbtini) palikti solidariomis ieškovės O. I. ir atsakovo S. I. (S. I.) prievolėmis kreditoriams.

Priteisti iš ieškovės O. I. atsakovui S. I. (S. I.) 4 607,50 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų septynių eurų 50 ct) kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto padalinto turto dalį.

Kitų ieškinio, priešieškinio reikalavimų netenkinti.

Priteisti iš ieškovės O. I. 828 Eur žyminio mokesčio dalį į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo S. I. 2 035 Eur žyminio mokesčio dalį į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo S. I. (S. I.) 336,30 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei O. I..

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Vykdyti skubiai sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.