Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-791-777/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-28
Bylos Nr.: e2A-791-777/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-04141-2021-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Ieškovas: O. I.
Atsakovas: S. I.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
2.3.2.10Kiti su santuoka susiję klausimai
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.11Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-791-777/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04141-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 2.3.2.10; 3.1.7.6; 3.3.1.11; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. I. patikslintą ieškinį atsakovui S. I. (S. I.) dėl santuokos nutraukimo, sutuoktinių bendro turto bei kreditinių įsipareigojimų padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“, akcinė bendrovė SEB bankas, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovo S. I. priešieškinį (patikslintą) ieškovei O. I. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) santuoką, įregistruotą 2005 m. liepos 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 608), sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sprendime nenurodant santuokos nutraukimo kaltininko; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę I., atsakovui – I.; 3) nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 4) nuo 2021 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės nustatyti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 600 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 5) nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką pagal pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo pateiktą siūlymą; 6) padalyti santuokoje įgytą turtą; 7) pripažinti, kad šalys solidariai atsakingos už įsipareigojimus pagal kredito sutartį Nr. 14-097062-FA kreditorei akcinei bendrovei (toliau – AB) ,,Swedbank“ bei kreditorei AB SEB bankui, nurodant, kad mokėjimus pagal paskolą ,,Swedbank“, AB, atlieka ieškovė, o mokėjimus už paskolą kreditorei AB SEB bankui atlieka atsakovas; 8) nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti ieškovei didesnę turto dalį, sumažinus išmokamos kompensacijos dydį iki 50 000 Eur ir nustačius išmokėti kompensaciją per 24 mėnesius; 9) pripažinti dviratį Silverback Stride Sport, rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės asmenine nuosavybe; 10) priteisti ieškovei iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1. Šalių dukra faktiškai gyvena kartu su ieškove, todėl prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina (ieškove). Pažymėjo, jog atsakovas nuo 2021 m. vasario mėn. nutraukė vaiko išlaikymą ir po pradėtos mediacijos atnaujino vaiko išlaikymą, bet tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio. Ieškovė teigia, jog yra priversta prašyti teismo nustatyti išlaikymo dydį, nes atsakovas neskiria vaikui pakankamai lėšų ir daro tai epizodiškai. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas dirba, darbo funkcijas faktiškai atlieka užsienyje, jo pajamos yra žymiai didesnės nei ieškovės, o ieškovė faktiškai išlaiko du vaikus, nes turi sūnų iš pirmos santuokos, todėl mano, kad atsakovas turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo proporcingai savo pajamoms. Tvirtino, jog vaiko poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga po 1 000 Eur, todėl prašo iš atsakovo priteisti po 600 Eur/mėn.

2.2. Santuokos metu buvo įgytas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini); garažas, adresu (duomenys neskelbtini); 977/16845 dalys žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini); 11/255 dalių žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat transporto priemonės „Mitsubishi Outlander“ bei „Volvo XC60“. Nurodė, jog turtas, įgytas santuokoje, sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis. Ieškovė, atsižvelgiant į tai, kad baldai buvo perkami pritaikant prie gyvenamojo namo dydžio, pageidauja įgytą turtą padalyti taip: ieškovei, su kuria lieka gyventi nepilnametis vaikas, priteisti gyvenamąjį namą su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), 977/16845 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 11/255 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), automobilį „Mitsubishi Outlander“ ir priteisti kilnojamuosius daiktus pagal pateiktą sąrašą. Atitinkamai atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti likusį turtą. Kadangi faktiškai paskola buvo panaudota šeimos turto įsigijimui, šalys privalo toliau vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams solidariai. Akcentavo, jog ieškovei po santuokos nutraukimo priklausytų turto už 155 823 Eur, o atsakovui priklausytų turto už 21 200 Eur, todėl ieškovė privalo atsakovui kompensuoti 67 311,50 Eur. Mano, jog atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus bei ieškovės turtinę padėtį, ieškovė prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti ieškovei didesnę turto dalį, sumažinus išmokamos kompensacijos dydį iki 50 000 Eur ir nustačius kompensaciją išmokėti per 24 mėn.

3. Atsakovas byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė padalyti santuokoje įgytą turtą pagal atsakovo siūloma turto padalijimo tvarką; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę B., atsakovui palikti pavardę I.; nuo ieškinio padavimo iki vaiko pilnametystės nustatyti iš S. I. nepilnametės dukters A. I. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų išlaikymo sumą, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Patikslintu priešieškiniu atsakovas patikslino dalytino turto vertes, į dalytino kilnojamųjų daiktų sąrašą įtraukė naujus daiktus, papildomai nurodė, jog dėl pakitusių turto verčių atsakovas už jam tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį ieškovei turėtų sumokėti 10 738,97 Eur kompensaciją.

4. Priešieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad:

4.1. Santuokoje įgyto dalytino turto vertė sudaro 180 285 Eur, į dalytino turto balansą neturi būti įtrauktas garažas, adresu (duomenys neskelbtini) (perrašytas atsakovui jo tėvo), bei dviratis Silverback Stride Sport (dovana ieškovei). Santuokoje įgyto turto vertė be garažo ir dviračio sudaro 17 4625 Eur, todėl kiekvienam sutuoktiniui priklauso po 87 312,50 Eur. Pažymėjo, jog nesutinka su dalimi ieškovės nurodytų turto verčių. Dalis įgyto kilnojamojo turto įgytas neseniai ir nėra nusidėvėjęs, todėl jo vertė turėtų būti artima pirkimo kainai. Kita dalis turto (baldai, namų apyvokos daiktai) jau naudojami kelerius metus ir yra nusidėvėję labiau, todėl turėtų būti vadovaujamasi atsakovo nurodytomis turto vertėmis, kurios labiau atitinka realybę.

4.2. Sutinka pats vienas mokėti paskolą kreditorei ,,Swedbank“, AB, ją šią dieną ir taip moka pats, tačiau nesutinka mokėti vartojimo kredito AB SEB bankui, nes jis buvo paimtas pačios ieškovės automobiliui „Volvo XC60“ įsigyti, tuo labiau, kad šis automobilis po santuokos nutraukimo liks jai. Kreditorei AB SEB bankui sutikus, atsakovas pageidautų, kad vartojimo kredito prievolė būtų modifikuota ir vartojimo kredito grąžinimas būtų ieškovės asmeninė prievolė

4.3. Įvertinus ieškovei priteistino turto vertę, kuri sudaro 25 640 Eur (patikslintame priešieškinyje nurodoma 28 930 Eur) bei likusią nesumokėtą vartojimo kredito sumą (2021 m. vasario 22 d. datai), kuri sudaro 6 091,79 Eur, laikė, kad ieškovei po santuokos nutraukimo priklausytų turto už 19 548,21 Eur (patikslintu priešieškiniu – 22 838,21 Eur). Tuo tarpu atsakovui priteisiamo turto vertė sudaro 148 985 Eur. Pažymėjo, kad nesumokėto namo kredito suma, kurią atsakovas įsipareigoja ir toliau mokėti vienas, sudaro 104 648,85 Eur, todėl darė išvadą, kad atsakovui po santuokos nutraukimo bendra priteisiamo turto vertė, išskaičiavus nesumokėtą namo kredito dalį, sudaro 44 336,15 Eur. Darė išvadą, jog dėl šios priežasties ieškovei išmokama kompensacija, kurią atsakovas turi sumokėti, sudaro 12 383,97 Eur (patikslintu priešieškiniu – 10 738,97 Eur).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę ,,I.“, atsakovui – ,,I.“; Nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina ieškove ieškovės gyvenamojoje vietoje; Priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2021 m. birželio 8 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; Paskyrė ieškovę nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; Nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; Padalijo santuokos metu įgytą turtą – po santuokos nutraukimo ieškovei bei atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė po ½ dalį šio nekilnojamojo turto (žemės sklypo ir pastato – gyvenamo namo adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusios 977/16845 dalies žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini); bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusios 11/255 dalies žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini); bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusios 111/2569 dalies žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusios 25/578 dalies žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini); bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusios 52/1203 dalies žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)); po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė transporto priemonę „Volvo XC60“, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė transporto priemonę „Mitsubishi Outlander“; Padalijo šalims priklausantį kilnojamąjį turtą; Po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti garažą, adresu (duomenys neskelbtini); Pripažino dviratį Silverback Stride Sport ieškovės asmenine nuosavybe; Po santuokos nutraukimo prievolę kreditorei ,,Swedbank“, AB, pagal 2014 m. gruodžio 23 d. kredito sutartį bei prievolę kreditorei AB SEB bankui pagal 2019 m. lapkričio 21 d. vartojimo kredito sutartį paliko solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis kreditoriams; Priteisė iš ieškovės atsakovui 4 607,50 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto padalyto turto dalį. Kitų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų netenkino; Priteisė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

Šalies argumentai

6.1. Nurodė, kad ieškovė prašė šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, atsakovas su reikalavimu nesutiko. Patikslintu ieškiniu ieškovė, o atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką esant abiejų sutuoktinių kaltei. Teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, konstatavo, jog byloje esantys duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad santuokines pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, tai yra, vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pripažino, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

6.2. Nurodė, kad ieškovė prašė nepilnamečio šalių vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Teigė, kad atsakovas procesiniuose dokumentuose su reikalavimu sutiko, išvadą teikianti institucija byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė neprieštaraujanti reikalavimui vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Pažymėjo, jog, atsižvelgiant į aplinkybes, kad šalių nepilnametis vaikas faktiškai gyvena su ieškove (motina), byloje nenustačius aplinkybių, jog vaiko gyvenimas su motina prieštarautų vaiko interesams, taip pat atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos byloje pateiktą išvadą, konstatavo, jog tikslinga nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove (Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, 3.169 straipsnis).

6.3. Nurodė, kad iš byloje ieškovės pateikto apskaičiavimo matyti, jog vaiko poreikiams tenkinti apskaičiuota 997 Eur/ mėn. (20 Eur burnos higienai, 43 Eur kūno higienai, plaukų priežiūros priemonėms 30 Eur, medicinai 15 Eur, laisvalaikio pramogoms 50 Eur, poilsiui 40 Eur, mokyklai 17 Eur, sportui 52 Eur, komunaliniams mokesčiams 25 Eur, drabužiams 90 Eur, transportui 50 Eur, ryšio paslaugoms 15 Eur, maistui 310 Eur, korepetitoriams 240 Eur). Pažymėjo, kad byloje pateikti duomenys, jog šalių nepilnametis vaikas patyrė traumą (kelio menisko), vaikui diagnozuotos kitos patikslintos poprocedūrinės būklės. Tačiau byloje duomenų, jog dėl nurodytų sutrikimų šalių nepilnametis vaikas turi specialių poreikių ir (ar) dėl šių sutrikimų vaikui reikalingas didesnis išlaikymas, nėra pateikta. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė byloje pateikė kvitus (čekius), kuriais grindė vaiko poreikiams tenkinti išleidžiamas lėšas, iš kurių matyti, jog išlaidos buvo parirtos ne pirmo būtinumo prekėms ir paslaugoms įsigyti (mobiliojo ryšio telefonas, išmanusis laikrodis, plaukų SPA procedūros ir pan.), be to, akcentavo, jog tokios išlaidos nėra nuolatinio pobūdžio.

6.4. Nurodė, kad įvertinus byloje esančius duomenis, nepilnamečio vaiko amžių, objektyviai šiame amžiuje egzistuojančius būtinus ir protingus vaiko poreikius, nesant objektyvių duomenų, jog šalių vaikas turi specialių poreikių, kuriems tekinti reikalingos didesnės lėšos, ieškovės pateikti duomenys apie vaiko poreikiams tenkinti būtinas išlaidas 1 000 Eur vertintini kritiškai, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikoje įvardytus orientacinius kriterijus, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles šiuo aspektu (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Tačiau atkreipė dėmesį, jog įvertinus byloje esančius duomenis apie šalių gaunamas pajamas, remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, pripažino, jog atsakovas gali didesne nei nurodo apimtimi prisidėti prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnis). Darė išvadą, jog atsakovas nepilnamečio vaiko išlaikymui gali ir turi galimybes skirti 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies. Pažymėjo, kad tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes.

6.5. Nurodė, kad šalių nepilnamečiam vaikui beveik 15 metų. Tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir būdo, todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 3.165 straipsnio 3 dalimi, numatančia, jog visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo sprendė remiantis šalių susitarimo turiniu, atsižvelgiant į vaiko interesus bei įvertinant tai, jog šalių vaikas yra tokio amžiaus, kai geba pats suformuoti savo poziciją aktualiu klausimu, išreikšti savo norus bei juos argumentuoti.

6.6. Pažymėjo, kad įvertinus ieškovės pateiktą bendravimo su vaiku tvarkos siūlymą, matyti, jog ieškovė siūlo nustatyti, kad atsakovas gali bendrauti su vaiku telekomunikacinėmis priemonėmis kiekvieną dieną nuo 19.00 val. iki 19.30 val., numatant, jog toks bendravimas neturi trikdyti vaiko dienos režimo, dienotvarkės ir turi būti pageidaujamas vaiko. Teismas vertino, kad reikalavimas nustatyti konkretų laiko intervalą, įvertinus šalių vaiko amžių, atsakovo darbo pobūdį, neatitiktų geriausių vaiko interesų, neužtikrintų kokybiško vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo, taip pat galėtų sudaryti prielaidas nepagrįstai varžyti tiek vaiko, tiek atsakovo dienos režimą, laiko planavimą, tai iš esmės neatitiktų proporcingumo principų. Darė išvadą, kad ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos 9 punkte nustatytas konkretus laikas, kada atsakovas turi pasiimti bei grąžinti vaiką vasaros atostogų metu, kai atsakovas su vaiku gali išvykti į užsienį, yra sunkiai įgyvendinamas ir gali sukurti prielaidas nepagrįstai varžyti bendravimo siekiančio skyrium gyvenančio tėvo galimybes planuoti laiką, todėl nenustatytinas kaip neatitinkantis šalių interesų pusiausvyros principų. Konstatavo, esant pagrindui, ieškinio reikalavimą tenkinti ir nustatyti ieškovės siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, tačiau ją patikslinti (nekeičiant susitarimo esmės), atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, remiantis prioritetiniu vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu.

6.7. Pažymėjo, kad ieškovė nurodė, jog automobilio „Mitsubishi Outlander“ vertė sudaro 6 000 Eur, atsakovas šį turtą įvertino 5 500 Eur. Be to, ieškovė nurodė, jog automobilio „Volvo XC60“ vertė – 13 000 Eur, o atsakovas šį turtą įvertino 19 000 Eur. Akcentavo, jog atsakovas byloje nesutikdamas su ieškovės nurodyta automobilio „Volvo XC60“ verte pateikė duomenis apie analogiškų automobilių „Volvo XC60“ pardavimo kainas antrinėje rinkoje (skelbimus iš autoplius.lt), iš kurių matyti, jog automobilio „Volvo XC60“ (pagaminimo data – 2016 m.) kainos 2022 m. gruodžio 7 d. skelbimų duomenimis buvo apie 19 750 Eur (automobilio kaina 19 500 Eur, kai automobilio rida 105 000 km; kaina 20 000 Eur, kai rida 73 400 km). Atkreipė dėmesį, jog nors ieškovė su šiais duomenimis nesutiko, įrodymų, pagrindžiančių ieškovės nurodytą šio turto vertę, neteikė. Darė išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog automobilio „Volvo XC60“ vertė yra mažesnė, tokių aplinkybių neįrodinėjo ir ieškovė. Konstatavo, kad esant byloje nurodytoms aplinkybėms, teismas vadovaujasi atsakovo pateikta transporto priemonės „Volvo XC60“ verte. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas taip pat nurodo skirtingą automobilio „Mitsubishi Outlander“ vertę, t. y. ieškovė šį turtą vertina 5 500 Eur, o atsakovas 6 000 Eur. Byloje nesant kitų duomenų, remdamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas nusprendė, jog tikslinga šio turto (automobilio „Mitsubishi Outlander“) verte laikyti šalių pateiktų įkainių aritmetinį vidurkį – 5 750 Eur.

6.8. Nurodė, kad įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad automobiliu „Volvo XC60“ faktiškai naudojasi ieškovė, byloje nesant duomenų, sudarančių pagrindą pakeisti faktiškai susiklosčiusią situaciją dėl naudojimosi šiuo turtu, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, po santuokos nutraukimo minėtas turtas dalytinas pagal atsakovo siūlymą. Darė išvadą, kad po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistina transporto priemonė „Volvo XC60“, kurios vertė 19 000 Eur, o atsakovui po santuokos nutraukimo priteistina transporto priemonė „Mitsubishi Outlander“, kurio vertė 5 750 Eur.

6.9. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog sutuoktiniams priklausančio nekilnojamojo turto padalijimas natūra nėra galimas dėl objektyvių ir(ar) subjektyvių priežasčių. Taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog nekilnojamąjį turtą padalijus natūra abiem sutuoktiniams, ieškovė ir (ar) atsakovas sudarytų realias kliūtis vienas kitam naudotis bendru turtu. Pažymėjo, kad ieškovė procesiniuose dokumentuose reikalavimą nekilnojamąjį turtą priteisti jai asmeninės nuosavybės teise grindė aplinkybe, jog su ja lieka gyventi nepilnametis vaikas, tačiau darė išvadą, kad vien ši aplinkybė, nesant kitų duomenų, nesudaro pagrindo tokį reikalavimą tenkinti, atkreipiant dėmesį, jog byloje nėra pateikta duomenų, pagrindžiančių, kad turto padalijimas natūra abiem sutuoktiniams neužtikrintų vaiko interesų į sveikas ir tinkamas sąlygas jo vystymuisi. Pastebėjo, jog byloje nėra pateikta duomenų, sudarančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.

6.10. Nurodė, kad byloje esantys duomenys apie ieškovės ir atsakovo pajamas, nekilnojamojo turto vertę bei įsipareigojimų kreditoriams dydį suponuoja išvadą, jog nekilnojamojo turto priteisimas kuriam nors vienam iš sutuoktinių neatitiktų šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų, tiek ieškovei, tiek atsakovui šios bylos kontekste pareiga sumokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją už jai (jam) tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį būtų didelė finansinė našta. Atkreipė dėmesį, kad byloje pateikti duomenys taip pat suponuoja tikėtiną išvadą, jog vienam iš sutuoktinių priteisus visą nekilnojamąjį turtą, o kitam, be kita ko, nustačius kompensaciją išmokėti per 24 mėn., turto netekusiai šaliai pasunkėtų galimybė įsigyti panašaus pobūdžio turtą. Laikė, kad aplinkybė, jog šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, pati savaime nesudaro pagrindo atsakovą palikti be gyvenamosios vietos, atkreipiant dėmesį, jog kito gyvenamosios paskirties turto asmenines nuosavybės teise neturi nei ieškovė, nei atsakovas. Tokiu būdu, įvertinus bylos medžiagą, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, jog santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalijimas natūra labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, šalių teisės į nuosavybę yra vienodos, nė vienas iš jų neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti visą turtą natūra, ieškovei iš atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą po santuokos nutraukimo padalijo natūra lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam.

6.11. Nurodė, kad įvertinus byloje pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus, duotus teismo posėdyje, matyti, jog dėl didžiosios dalies dalytino turto ir jo verčių tarp šalių ginčo nėra, todėl teismas tuo vadovaujasi ir atskirai dėl to nepasisako. Tačiau atkreipė dėmesį, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl kai kurių dalytinų daiktų vertės. Pažymėjo, kad iš pateiktų duomenų matyti, jog ieškovė dalytiną turtą – Eastcon puodus (2 vnt.) – vertina 60 Eur suma, o atsakovas – 1 500 Eur. Ieškovė, grįsdama šio turto vertę, pateikė byloje ,,Eastcon AG LT“ 2023 m. kovo 21 d. pažymą, iš kurios matyti, jog ieškovė 2007 m. vasario 26 d. įsigijo virtuvės indus už 837,59 Eur (prekės pobūdis neidentifikuotas). Atsakovas įrodinėdamas savo nurodytą minėto turto vertę pateikė susirašinėjimo su ,,Eastcon AG LT“ duomenis (2023 m. sausio 16 d.), iš kurių matyti, jog puodo su dangčiu kaina 802 Eur, wok indas su dangčiu – 789 Eur, troškintuvo su dangčiu kaina 803 Eur. Visumos byloje esančių duomenų kontekste šiuos (atsakovo) įrodymus vertino kritiškai, kadangi pateikiamos naujų daiktų vertės. Pažymėjo, kad teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog turtas įsigytas prieš daugiau nei 15 metų, yra nusidėvėjęs. Abejoti šiais paaiškinimais teismas neturi pagrindo, o atsakovas duomenų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, byloje nepateikė. Laikė, jog ieškovės nurodyta šio turto vertė yra realesnė, todėl teismas ja vadovaujasi.

6.12. Nurodė, kad įvertinus byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, atsakovo nenuoseklią poziciją dėl kilnojamojo turto padalijimo (atsakovas reiškė reikalavimą dėl šio turto padalijimo, teismo posėdyje su ieškovės reikalavimu priteisti jai ieškinyje nurodytus daiktus sutiko), visumos byloje ištirtų ir įvertintų aplinkybių kontekste, šalims sutariant dėl daugumos dalytino turto verčių, po santuokos nutraukimo šalių įgytas kilnojamasis turtas dalytinas kiekvienai iš šalių priteisiant turtą pagal patikslintame ieškinyje įvardytą turto sąrašą, tačiau patikslinant dalytino turto atskirų objektų vertes anksčiau nurodytais pagrindais ir motyvais.

6.13. Nurodė, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, jog garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotas atsakovo S. I. vardu pagal 2014 m. gruodžio 20 d. Garažų statybos bendrijos pažymą Nr. 53, kurioje nurodoma, jog atsakovas yra Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narys, įsiskolinimo bendrijai neturi. Pažymėjo, kad minėtas turtas atsakovo vardu įregistruotas šalims esant santuokoje. Objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog turtas įgytas asmeninės nuosavybės teise, byloje nėra. Akcentavo, kad atsakovas siekdamas įrodyti, jog turtas jam buvo perleistas tėvo, byloje prašė apklausti liudytojus, kurių dalyvavimą užtikrins pats, tačiau vėliau šio prašymo nebepalaikė. Nors atsakovas tvirtino, jog tėvas jam garažą dovanojo, byloje tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikta. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas nei procesiniuose dokumentuose, nei bylą nagrinėjant teismo posėdyje neįvardijo, kada minėtas turtas jam buvo tėvo perduotas, paaiškinti, kaip ir kokiu būdu turtas viešajame registre įregistruotas atsakovo vardu, negalėjo. Nors atsakovas tvirtino, jog ieškovė turi garažo dokumentus, ieškovė byloje šių aplinkybių nepatvirtino (paaiškino, kad nežino, kokius dokumentus išsivežė iš namų, garažo dovanojimo sutarties egzistavimą neigė). Kitų duomenų, išskyrus atsakovo paaiškinimus, pagrindžiančių aplinkybes dėl garažo dovanojimo, byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, darė išvadą, jog byloje nėra paneigta santuokoje įgyto turto bendrumo prezumpcija. Tačiau tarp šalių nesant ginčo dėl šio turto priskyrimo, po santuokos nutraukimo garažas asmeninės nuosavybės teise priteistinas atsakovui.

Atsiliepimas

6.14. Nurodė, kad, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, taip pat tai, kad kreditorė ,,Swedbank“, AB, pateikė atsiliepimą, kuriuo nurodė, jog šalių prievolė bankui yra solidari, neprieštaravo šalių vidiniams susitarimams dėl bendros prievolės vykdymo nekeičiant sutarties sąlygų, paliekant solidarią šalių atsakomybę netinkamo įsipareigojimų vykdymo atveju, o šalys šios prievolės modifikuoti neprašė, prievolę kreditorei ,,Swedbank“, AB, pagal 2014 m. gruodžio 23 d. kredito sutartį po santuokos nutraukimo paliko solidariąja šalių prievole. Akcentavo, kad įvertinus byloje kreditorės AB SEB banko atsiliepime (rašytiniuose paaiškinimuose) išdėstytą poziciją, prievolės kilmę, nesant kreditorės sutikimo modifikuoti ieškovės ir atsakovo įsipareigojimų bankui, atsakovo reikalavimą įsipareigojimus pagal 2019 m. lapkričio 21 d. vartojimo kredito sutartį su AB SEB banku pripažinti asmenine ieškovės prievole, netenkino. Po santuokos nutraukimo prievolę kreditorei AB SEB bankui pagal 2019 m. lapkričio 21 d. vartojimo kredito sutartį paliko solidariąja ieškovės ir atsakovo prievole.

6.15. Nurodė, kad remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovei po santuokos nutraukimo tenka turto už 96 324 Eur (19 000 Eur vertės automobilis, 71 084 Eur nekilnojamojo turto vertė, 6 240 Eur kilnojamojo turto vertė), atsakovui po santuokos nutraukimo tenka turto už 87 109 Eur (5 750 Eur vertės automobilis, 71 084 Eur nekilnojamojo turto, 4 615 Eur vertės kilnojamojo turto, 5 660 Eur vertės garažas). Teigė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog bendra dalytino turto vertė sudaro 177 773 Eur, ir atkreipė dėmesį, kad, kaip minėta, byloje nėra nustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, todėl darė išvadą, kad kiekvienam sutuoktiniui po santuokos nutraukimo turėtų tekti po 88 886,50 Eur vertės turto. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalims tenkančio turto dalį, konstatavo, kad atsakovui priteistina 4 607,50 Eur kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. sprendimo dalį dėl patikslinto ieškinio ir priešieškinio tenkinimo iš dalies pakeisti ir priimti naują sprendimo dalį – priteisti iškovei nuosavybės teise žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini); priteisti iškovei nuosavybės teise 977/16845 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini); priteisti iškovei nuosavybės teise 11/255 dalių žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė pripažinti šalis solidariai atsakingas už prisiimtus įsipareigojimus pagal AB „Swedbank“ kredito sutartį Nr. 14-097062-FA bei AB SEB banko vartojimo kredito sutartį Nr.04A1918051213-3W. Mokėjimus pagal paskolas kreditorėms AB „Swedbank“ bei AB SEB bankui atlieka ieškovė. Nustatyti, kad už atitenkančią didesnę turto dalį ieškovė privalo išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją 33 121,18 Eur sumos per 24 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos lygiomis dalimis. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

8.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvadą, jog byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą nuspręsti, kad nekilnojamąjį turtą padalijus natūra abiem sutuoktiniams, ieškovė ir (ar) atsakovas sudarytų realias kliūtis vienas kitam naudotis bendru turtu, prieštarauja suformuotai kasacinio teismo praktikai dėl dalijamo turto būdo parinkimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-254-969/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civ. Byloje Nr. e3K-3-37-611/2023). Akcentavo, kad paduodant ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ieškovė tiesiogiai nurodė, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, dėl atsakovo vaiko terorizavimo 2021 m. balandžio 13 d. buvo priversta kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl dukrai daromo psichologinio spaudimo iš tėvo pusės, prašydama uždrausti tėvui skambinti dukrai pavartojus alkoholį. Teigia, kad dėl susidariusios psichologinės įtampos, nuo kurios kentėjo vaikas, ieškovė buvo priversta kartu su vaiku išeiti iš namų ir apsigyventi pas draugę, todėl nematant jokios galimybės gyventi viename name su atsakovu iš pradžių siūlė gyvenamąjį namą su žemės sklypų priteisti atsakovui. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas su tokiu nekilnojamojo turto padalijimu sutiko ir neišreiškė noro taikyti kitą turto padalijimo būdą, nematė galimybės ir noro gyventi kartu su ieškove viename pastate. Pažymėjo, kad dėl užsitęsusios bylos, kai santuoka nebuvo nutraukta, atsakovas vienas gyveno name, ieškovė turėjo išlaikyti nuomojamą plotą ir mokėti paskolas už namą, t. y. nešti dvigubas išlaidas, todėl siekdama paspartinti bylos nagrinėjimą 2022 m. kovo 29 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, prašydama jai priteisti nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su žemės sklypų ir paliekant solidariąją atsakomybę.

8.2. Teigia, kad nekilnojamojo turto vertė sudarė 147 828 Eur, o paskolos AB „Swedbank“ likutis 2021 m. vasario 22 d. sudarė 104 648,85 Eur, todėl nusprendė, kad dalytino nekilnojamojo turto vertė lygi 43 179,15 Eur. Pažymėjo, kad bendras šalių skolos likutis sudaro 110 740,64 Eur (104 648,85 + 6 091,79). Darė išvadą, jog kadangi viso turto visumos vertė sudarė 176 983 Eur, o bendras įsiskolinimas sudarė 110 740,64 Eur, tai dalijamo turto vertė sudaro 66 242,36 Eur, laikė, kad ieškovė turėtų išmokėti atsakovui kompensacijos 33 121,18 Eur ( 66 242,36 : 2 = 33 121,18). Akcentavo, jog pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams, todėl, apeliantės nuomone, priešingai, nei teigia teismas, ji yra pajėgi sumokėti atsakovui kompensaciją mokant 24 mėnesius lygiomis dalimis bei vykdyti įsipareigojimą bankams.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti galioti. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

10. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

10.1. Nurodė, kad sprendžiant sutuoktinių turto padalijimo klausimus turi būti užtikrinti ir apsaugoti abiejų sutuoktinių teisėti interesai, o ne vien tik vieno sutuoktinio norai ir pageidavimai. Ieškovė pageidaudama nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto padalijimo natūra principo savo apeliaciniame skunde nurodo niekaip neįrodytas ir tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad atsakovas neva piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, kad atsakovas neva „terorizavo“ vaiką ir ieškovė dėl to 2021 m. balandžio 13 d. kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių. Tačiau iš tikrųjų tokie ieškovės teiginiai yra tik jos pačios išsigalvojimas ir šmeižtas ieškovei siekiant nesąžiningai pagerinti savo turtinę padėtį atsakovo turto sąskaita. Teigia, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu ar apie vaiko „terorizavimą“, atsakovas nebuvo niekada baustas už vaiko „terorizavimą“, atsakovui nėra apribota tėvo valdžia, jam nėra uždrausta artintis prie vaiko ir bendrauti su juo, nėra uždrausta skambinti vaikui. Be to, atkreipia dėmesį, kad byloje esantys duomenys patikimai paneigia tokius ieškovės neadekvačius išsigalvojimus. Byloje esanti Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada patvirtina, kad atsakovas nėra pavojingas vaikui, šis skyrius sutinka, kad atsakovui ir vaikui būtų nustatyta detali bendravimo tvarka, su kuria byloje sutiko tiek ieškovė, tiek atsakovas. Teigia, jog atsižvelgtina ir į tai, kad tokią detalią atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką prašė nustatyti pati ieškovė. Ieškovė tiek pirminiame ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje prašo nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas vaiko vasaros atostogų metu gali net vienam mėnesiui kartu su vaiku išvykti į užsienį, pagal kurią atsakovas poriniais metais gali paimti vaiką Naujųjų metų ir Kalėdų šventėms 7 dienoms su teise išvykti į užsienį. Darė išvadą, kad ieškovė ne tik neadekvačiai šmeižia atsakovą, bet ir elgiasi nelogiškai, nesąžiningai siekia sau turtinės naudos, prieštarauja pati sau tuo pačiu metu deklaratyviai teigdama, kad atsakovas neva „terorizuoja“ vaiką, bet ir tuo pačiu metu prašydama nustatyti atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas vienas su vaiku galėtų mėnesiui vykti į užsienį. Akcentavo, kad vien tik ieškovės prašoma nustatyti ir pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo ir vaiko bendravimo tvarka patvirtina, jog pati ieškovė nelaiko atsakovą pavojingu vaikui, pati ieškovė sutinka, kad vaikas kartu su atsakovu ilgiems laikotarpiams vyktų į užsienį.

10.2. Nurodė, kad 2023 m. gegužės 8 d. parengta Vaiko situacijos vertinimo anketa patvirtina, jog faktinė vaiko gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (o ne ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas adresas (duomenys neskelbtini)). Be to, atkreipia dėmesį, jog ši anketa patvirtina, kad 2023 m. gegužės 1 d. ieškovė kreipėsi į policiją ir paaiškino, kad jos dukra galbūt pavartojusi narkotinių medžiagų, tačiau mamos įtarimai nepasitvirtino, o dėl tokio ieškovės veiksmo Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai 2023 m. gegužės 5 d. bendravo su vaiku. Pažymėjo, kad vaikui tą dieną buvo beveik suėję 15 metų ir ji paaiškino Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams, kad: „Niekas jos nemuša, neskriaudžia. Vaiko nuomone, šiuo metu jai ir jos šeimai jokia pagalba nereikalinga. Psichologinei pagalbai poreikio šiuo metu nėra. Viskas gerai. Su tėčiu pastaruosius du metus bendrauja mažai, praktiškai nebendrauja. Tėtis gyvena atskirai. Mama nedraudžia jai bendrauti su tėčiu. Tiesiog tėtis dažnai būna komandiruotėse užsienyje, jie susimato labai retai. Susiskambina taip pat labai retai“. Darė išvadą, kad ir ši 2023 m. gegužės 8 d. parengta vaiko situacijos vertinimo anketa patvirtina, jog iš tikrųjų jokio vaiko „terorizavimo“ iš atsakovo pusės nėra.

10.3. Nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl ieškovės finansinio pajėgumo išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją konstatuotina, kad pagal bylos medžiagą ieškovė yra akivaizdžiai nepajėgi sumokėti teisingos, atitinkančios realią namo dalies vertę kompensacijos, kuri leistų atsakovui protingais terminais įsigyti kitą panašaus pobūdžio daiktą (daikto dalį) ir jame įsirengti kitą savo gyvenamąjį būstą. Mano, kad ieškovė slepia nuo teismo ir nuo atsakovo savo tikras ir aktualias šią dieną pajamas. Taip pat paminėjo aplinkybę, kad ieškovė teikdama į bylą savo ieškinius vis prašydavo atidėti jai žyminio mokesčio sumokėjimą, ir pirmosios instancijos teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi buvo atidėjęs jai žyminio mokesčio sumokėjimą. Darė išvadą, kad ieškovė pati teigė, kad ji buvo nepajėgi net sumokėti viso žyminio mokesčio, ką jau bekalbėti apie piniginę kompensaciją už ½ dalį gyvenamojo namo ir atitinkamų žemės sklypų dalis. Taip pat labai svarbia aplinkybe laikė ir tai, kad ieškovė savo apeliaciniame skunde prašo priteisti iš jos atsakovui tik 33 121,18 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę turto dalį, nors tokio dydžio piniginė kompensacija būtų akivaizdžiai nesąžininga ir praktiškai 2,5 kartų mažesnė nei ieškovės norimo sau gauti turto tikroji rinkos vertė. Mano, jog ši aplinkybė kartu su kitomis anksčiau nurodytomis aplinkybėmis (kad ieškovė slepia savo tikras pajamas šią dieną, kad ieškovė šmeižia atsakovą dėl tariamo vaiko „terorizavimo“) patvirtina, jog ieškovė tiesiog siekia apgaulės būdu atimti iš atsakovo jam teisėtai priklausančias gyvenamojo namo ir žemės sklypų dalis. Negana to, ieškovė savo siūlomą nesąžiningai sumažintą kompensaciją tariamai ketina sumokėti atsakovui per 24 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos lygiomis dalimis. Tokiu atveju akivaizdu, kad atsakovas realiai neturėtų jokios galimybės įsigyti kito panašaus pobūdžio daikto (daikto dalies), o geriausiu atveju, patyręs daugybę nepatogumų, galėtų vien tik išsinuomoti kažkokį butą ir paskui dar ilgą laiką būtų priverstas turėti jam nereikalingų išlaidų nuomai. Mano, kad tokia situacija niekaip neatitiktų nei atsakovo teisėtų interesų, nei įstatymo normų, nei kasacinio teismo išaiškinimų, nei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB SEB bankas prašo reikalavimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo, be kita ko, prašo iš dalies pakeisti sprendimą, nurodant, kad šalys yra solidariai atsakingos kreditorei AB SEB bankui pagal 2019 m. lapkričio 21 d. vartojimo kredito sutartį 04A1918051213-3W, mokėjimus pagal šią sutartį atlieka ieškovė. Teigia, jog bankas tokį reikalavimą supranta taip, kad šalių prievolės bankui liktų solidariomis, o nuostata dėl to, jog mokėjimus atlieka ieškovė, galioja tik šalių tarpusavio santykiams ir banko teisių nevaržo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovė, atsakovas bei jų atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o apeliantė bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašo, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

14. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3-110-313/2016).

15. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas į bylą pateikė naują įrodymą, t. y. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. gegužės 8 d. vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 5VSV-1863. Atsakovas teigia, jog šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Atsakovas nurodė, jog objektyviai negalėjo pateikti šio įrodymo į bylą anksčiau, nes nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme šis įrodymas dar neegzistavo. Paskutinis teismo posėdis nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme vyko 2023 m. gegužės 2 d., o prašomas pridėti naujas įrodymas buvo parengtas tik 2023 m. gegužės 8 d. Akcentavo, kad minėta vaiko situacijos vertinimo anketa patvirtina, jog faktinė vaiko gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (o ne ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas adresas (duomenys neskelbtini)). Be to, ši anketa patvirtina, kad 2023 m. gegužės 1 d. ieškovė kreipėsi į policiją ir paaiškino, kad jos dukra galbūt pavartojusi narkotinių medžiagų. Iškvietusios savo vaikui policiją mamos įtarimai nepasitvirtino, tačiau dėl tokio ieškovės veiksmo Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai 2023 m. gegužės 5 d. bendravo su vaiku. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su atsakovo pateiktu įrodymu sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytomis aplinkybėmis, kad šios įrodymo pateikimas į bylą iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Taip pat šis įrodymas yra susijęs su nagrinėjama byla, šio įrodymo pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl, siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, atsakovo pateikta vaiko situacijos vertinimo anketa prie bylos pridėtina.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

16. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

17. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria, apeliantės nuomone, buvo neteisingai išspręstas šalims bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto paskirstymo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas esminių santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimo ypatumų yra tai, kad, nutraukiant santuoką, vienoje byloje turi būti išsprendžiami visi su sutuoktinių turtu ir jo režimu susiję klausimai (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

19. Apeliaciniu skundu ieškovė iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas padalyti šalims bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį turtą natūra prieštarauja suformuotai kasacinio teismo praktikai dėl dalijamo turto būdo parinkimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-254-969/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-37-611/2023). Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

20. Akcentuotina, jog kasacinis teismas apeliantės cituojamoje praktikoje yra nurodęs, kad kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Teismas, nuspręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016, 23 punktas).

21. Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik esant pakankamai rimtam pagrindui, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; kt.).

22. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nurodytą teisinį reglamentavimą bei apeliantės cituojamą kasacinio teismo praktiką, pažymi, jog kasacinis teismas aiškiai laikosi nuoseklios pozicijos, jog santuokoje įgyto turto padalijimas ne natūra galimas tik esant ypač rimtam pagrindui ir nors sprendžiant dėl santuokoje įgyto turto padalijimo būdo teismas turi atsižvelgti į ginčo šalių pageidavimus, tačiau tokie šalių pageidavimai teismo neįpareigoja ir jo nesaisto.

23. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė prašė po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise jai priteisti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat 977/16845 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir 11/255 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovas priešieškiniu prašė jam priteisti minėtą nekilnojamąjį turtą asmeninės nuosavybės teise. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog šalių prašomas nekilnojamojo turto padalijimo būdas nors iš esmės ir nesiskiria, tačiau šalys nesutaria, kam nekilnojamasis turtas turi atitekti natūra, o kuriai šaliai turi būti mokama kompensacija už kitai šaliai priteistą didesnės vertės turto dalį, t. y. sutuoktinių norai dėl turto padalijimo skiriasi ir yra priešingi vieni kitiems. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliantės argumentai, jog šalių pageidavimai dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo nesiskiria, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai turtą padalijo natūra, šiuo konkrečiu atveju laikytini neatitinkančiais nei teisinio reglamentavimo, nei formuojamos kasacinio teismo praktikos.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas byloje nustatytas bei konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi kasacinio teismo suformuotos praktikos ir pagrįstai šalims bendrąja jungtine nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą padalijo natūra, o toks turto padalijimo būdas labiausiai atitinka šalių teises ir teisėtus interesus. Teisėjų kolegija tokias išvadas daro dėl šių priežasčių:

24.1. Akcentuotina, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas savo procesiniuose dokumentuose teigė, jog ginčo nekilnojamasis turtas yra šalių vienintelis nekilnojamasis turtas, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad vienam iš sutuoktinių priteisus visą nekilnojamąjį turtą, o kitam, be kita ko, nustačius kompensaciją išmokėti per 24 mėn., turto netekusiai šaliai neabejotinai pasunkėtų galimybė įsigyti panašaus pobūdžio turtą. Šiuo atveju svarbu pažymėti ir tai, kad, nepaisant to, kokiu būdu nekilnojamasis turtas būtų padalytas, šalių pareigos kreditorėms AB „Swedbank“ ir AB SEB banką išlieka nepakitusios (paskolos sutartys sprendimu nemodifikuojamos). Tai reiškia, kad turto netekusiai šaliai siekiant įsigyti kitą nekilnojamojo turto objektą, pasinaudoti kredito įstaigų teikiama pagalba būtų itin sudėtinga arba net neįmanoma, kadangi tokio asmens kreditingumo rodikliai būtų skaičiuojami įvertinant turimus kreditus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks turto padalijimo būdas, kai vienam iš sutuoktinių būtų priteistas visas nekilnojamasis turtas, o įsipareigojimai dėl kredito sutarties paliekami abiem sutuoktiniams, neproporcingai pasunkintų kito sutuoktinio teisę į gyvenamąjį būstą bei būtų nesuderinami su teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais.

24.2. Be kita ko, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nėra duomenų, jog sutuoktiniams priklausančio nekilnojamojo turto padalijimas natūra nėra galimas dėl objektyvių ir (ar) subjektyvių priežasčių. Iš į bylą pateikto 2021 m. vasario 12 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad ginčo gyvenamojo namo baigtumo procentas sudaro 100 procentų, o bendras plotas sudaro 165 kv. m. Tai reiškia, jog nustačius, kad šalims tenka po ½ dalį gyvenamojo namo, kiekvienai iš šalių tektų po 82,5 kv. m bendro gyvenamojo ploto. Nors į bylą nėra pateikta namo pasidalijimo schema, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas teigti, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo būdas iš esmės pažeis kurio nors iš bylos šalių interesus, kadangi šalys turi teisę pačios nusistatyti naudojimosi namu tvarką ar apskritai kreiptis dėl bendrąja daline nuosavybės teise valdomo turto atidalijimo.

24.3. Byloje nėra pakankamų duomenų, sudarančių pagrindą nuspręsti, jog nekilnojamąjį turtą padalijus natūra abiem sutuoktiniams, ieškovė ir (ar) atsakovas sudarytų realias kliūtis vienas kitam naudotis bendru turtu ar neužtikrintų vaiko interesų į sveikas ir tinkamas sąlygas jo vystymuisi. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad paduodama ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ieškovė tiesiogiai nurodė, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais ir dėl atsakovo vaiko terorizavimo ieškovė 2021 m. balandžio 13 d. buvo priversta kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl dukrai daromo psichologinio spaudimo iš tėvo pusės, tačiau jokių objektyvių tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas į bylą pateikė Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. gegužės 8 d. vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 5VSV‑1863, iš kurios matyti, jog šalių nepilnametės dukros atžvilgiu 2021 m. balandžio 14 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, tačiau nei kas, nei kokio pobūdžio pažeidimus galbūt atliko nėra galimybės nustatyti. Kita vertus, iš minėtos anketos matyti, kad tėtis gyvena atskirai, bendrauti su juo mama nedraudžia, bet susitinka ir susiskambina retai, kadangi tėtis dažnai būna komandiruotėse užsienyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės neindikuoja jokių galimų nepilnamečio vaiko teisių pažeidimų, tuo atveju, jei šalims priklausantis turtas būtų padalytas natūra, kiekvienai iš šalių paskiriant naudotis po ½ dalį ginčo gyvenamojo namo.

25. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad apeliantė yra pajėgi sumokėti atsakovui kompensaciją, mokant 24 mėnesius lygiomis dalimis, ir vykdyti įsipareigojimą bankams. Akcentuotina, jog vertinant apeliantės skaičiavimais, nekilnojamojo turto vertė sudarė 147 828 Eur, o paskolos AB „Swedbank“ likutis 2021 m. vasario 22 d. sudarė 104 648,85 Eur, todėl apeliantė nusprendė, kad dalytino nekilnojamojo turto vertė lygi 43 179,15 Eur. Apeliantė pažymėjo, kad bendras šalių skolos likutis sudaro 110 740,64 Eur (104 648,85 + 6 091,79). Darė išvadą, jog kadangi viso turto visumos vertė sudarė 176 983 Eur, o bendras įsiskolinimas sudarė 110 740,64 Eur, tai dalijamo turto vertė sudaro 66 242,36 Eur, laikė, kad apeliantė turėtų išmokėti atsakovui kompensacijos 33 121,18 Eur ( 66 242,36 : 2 = 33 121,18). Vertinant tai, kad apeliantė priteistiną kompensaciją tikisi išmokėti per 24 mėnesius lygiomis dalimis, tai reikštų, jog kiekvieną mėnesį apeliantė turėtų sumokėti atsakovui 1 380,05 Eur sumą. Dar daugiau, apeliantė kartu įsipareigotų mokėti ir banko suteiktas paskolas, kur vien busto kredito skola sudaro 104 648,85 Eur. Iš teismui pateiktos šalių bei kreditorės AB „Swedbank“ 2014 m. gruodžio 23 d. kredito sutarties Nr. 14-097062-FA matyti, jog galutinis kredito grąžinimo terminas 2044 m. lapkričio 30 d., banko marža 1,6 proc. + 6 mėn. Euribor kintamoji palūkanų dalis (šios nutarties priėmimo dieną sudaro 4,09 proc.). Nors bylos šalys nenurodo, kokia šiuo metu nustatyta įmoka už būsto paskolą, tačiau iš viešai prieinamų duomenų, t. y. www.swedbank.lt esančios skaičiuoklės, matyti, jog mokėtina mėnesinės įmokos suma sudaro apie 713 Eur. Nurodytos aplinkybės suponuoja, jog apeliantė tokiu būdu per mėnesį atsakovui (kompensaciją už priteistą didesnę turto dalį) bei kreditoriui už suteiktą būsto paskolą turėtų mokėti 2 093,05 Eur. Svarbu akcentuoti, jog į šią sumą nėra įtraukti mokėtini mokesčiai už būstą, išlaikymas nepilnametei dukrai bei kitos būtinosios lėšos, skirtos maistui, rūbams, transportui ir kita. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad (2021 m. balandžio 21 d. pažyma Nr. 21) ieškovės pajamas 2021 m. sausio – kovo mėnesiais sudarė vidutiniškai apie 2 018 Eur/mėn. Dar daugiau, ieškovė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog ieškovės mėnesio pajamas sudaro apie 1 500 Eur, o ieškovei buvo mokamos priemokos, kurių ji nebegauna. Nors įrodymų dėl šių argumentų ieškovė į bylą nepateikė, tačiau net ir pripažįstant, jog ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį vidutiniškai siekia apie 2 018 Eur, akivaizdu, jog šių lėšų nepakanka net kompensacijos atsakovui bei įmokoms už būsto kreditą sumokėti. Kitų įrodymų, jog apeliantė gali gauti papildomų pajamų, į bylą nepateikta. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog yra pajėgi mokėti ir kompensaciją atsakovui už jai tenkančią didesnę turto dalį ir kartu mokėti įmokas bankui, todėl šis jos teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.

26. Nors apeliantė mano, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tačiau šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra nurodomi išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys pirmiau nurodytų taisyklių pažeidimus ir nukrypimą nuo kasacinio teismo praktikos. Šiuo atveju teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad, kaip yra pripažįstama kasacinio teismo praktikoje, vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo kasatorius (šiuo atveju apeliantė), savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas). Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus apeliacinio skundo argumentus bei byloje ištirtus įrodymus, taip pat vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei cituojama teismų praktika konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir pagrįstai padalijo šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą natūra, kiekvienai iš šalių priteisiant po ½ dalį ginčo gyvenamojo namo, ir toks pirmosios instancijos teismo sprendimas labiausiai atitinka šalių teises bei interesus.

27. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ir vertino teisės normas bei formuojamą teismų praktiką sprendžiant klausimą dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalinimo būdo ir dalių, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

30. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašė priteisti iš ieškovės visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudarė 1 500 Eur, bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. 2023 m. birželio 27 d. sąskaitą faktūrą, serija ADKP Nr. 230627-1, bei 2023 m. birželio 28 d. mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad atsakovas sumokėjo advokatui 1 500 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, atsakovo atstovo atliktus veiksmus, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei pateikimą, taip pat į tai, kad apeliacinis skundas buvo atmestas, konstatuoja, kad atsakovo prašoma priteisti 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

31. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui S. I. (S. I.) iš ieškovės O. I. 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Kristina DomarkienėJolanta GailevičienėErinija Kazlauskienė