Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-5162-666/2023

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-12-22
Bylos Nr.: e2-5162-666/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-25-3-01298-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Erikas Jurgutis
Ieškovas: T. V.
Atsakovas: J. V.
Trečiasis asmuo: J. V.
Advokatai: Linas Kontrimas

Civilinė byla Nr. e2-5162-666/2023Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01298-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.29.1.; 2.6.10.9., 2.6.15.; 3.2.4.4.; 3.2.6.1.; 3.2.3.1.

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 22 d.Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis,sekretoriaujant Ingai Kanareikinai,dalyvaujant ieškovui T. V., jo atstovui advokatui M. C.,atsakovo J. V. atstovui advokatui Linui Kontrimui,trečiajam asmeniui J. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. V. ieškinį atsakovui J. V., trečiajam asmeniui J. V. dėl skolos arba nepagrįstai įgytų lėšų, bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas T. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį teismo posėdžio metu patikslino, atsakovui J. V., kuriuo prašo iš atsakovo priteisti 41 999,06 Eur skolos, o teismui konstatavus, jog bankiniais pavedimais atsakovui pervestos lėšos nėra paskolos dalykas, prašo priteisti iš atsakovo 41 999,06 Eur, kaip be teisinio pagrindo iš ieškovo įgytas pinigines lėšas. Prašo priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteisto sumos nuo ieškinio pateikimo teismui iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovas paskolino atsakovui, pinigines lėšas kurios buvo bankiniais pavedimais pervestos į jo banko sąskaitą: 2015-05-15 pervesta – 65 000,00 (Norvegijos kronų), kas sudarė 5 445,68 Eur, 2016-01-12 – 80 000,00 Norvegijos kronų (6 702,38 Eur); 2018-01-24 – 96 715,23 Norvegijos kronų (10 000,00 Eur); 2020-06-10 – 500,00 Eur; 2020-06-11 – 2 200,00 Eur; 2020-07-13 – 2 750,00 Eur; 2020-08-06 – 1 551,00 Eur; 2020-08-11 – 3 000,00 Eur; 2020-08-31 – 150,00 Eur; 2020-11-11 – 3 000,00 Eur; 2021-11-11 - 400,00 Eur; 2021-05-25 - 100,00 Eur. Iš viso ieškovas paskolino atsakovui 35799,06 Eur sumą. Taip pat ieškovas pagal žodinį susitarimą su atsakovu 2018 m. liepos 10 d., atliko 6 200,00 Eur mokėjimą pardavėjui UAB „Yamatecha“ už atsakovo perkamą variklį Yamaha F50HET. Ieškovas su atsakovu žodine forma susitarė, kad pervestos lėšos, kurių bendra suma 41 999,06 Eur į atsakovo sąskaitą yra suteikta paskola atsakovui ir kad paskolintus pinigus atsakovas privalės grąžinti iki 2022 m. gruodžio 1 d. Suėjus paskolos grąžinimo terminui skolininkas paskolos kreditoriui negrąžino, su kreditoriumi skolos grąžinimo klausimais nesikalba ir nebendrauja. Atsakovui 2023-06-02 registruotu laišku išsiųstas pranešimas su reikalavimu grąžinti skolą ieškovui iki 2023-06-09. Atsakovas pranešimą gavo, tačiau skolos negrąžino, dėl taikaus ginčo sprendimo pasiūlymų nepateikė. Kadangi piniginių lėšų atsakovas negrąžino, su ieškovu nebebendrauja ir tikrų ketinimų grąžinti skolą neturi, todėl ieškovas prašo teismo priteisti skolą, arba pripažinti, kad atsakovas pinigines lėšas yra gavęs be teisinio pagrindo ir juos turi grąžinti ieškovui.

Atsiliepimas

A. J. V pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad jokių susitarimų dėl paskolos tarp ieškovo ir atsakovo niekada nebuvo. Nors ieškovas pervedė pinigines lėšas į atsakovo vardu atidarytą banko sąskaitą, tačiau jokia rašytinė paskolos sutartis tarp šalių nebuvo pasirašyta, mokėjimo paskirtyje pervedamos lėšos nebuvo įvardijamos kaip paskola ir juo labiau atsakovas niekada nebuvo įsipareigojęs šių lėšų grąžinti, kas paneigia tarp šalių egzistavusius paskolinius santykius. Be to ieškovas byloje neįrodo, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaitą, nes banko sąskaita ir su šia banko sąskaita susieta mokėjimo kortele bei elektroninio prisijungimo duomenimis naudojosi ieškovas ir jo sutuoktinė J. V. ir į šią banko sąskaitą ieškovas pervedė jo Norvegijoje uždirbtą atlyginimą, skirtą jo šeimos poreikiams. Šias pinigines lėšas naudojo pats ieškovas ir jo sutuoktinė, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šias pinigines lėšas atsakovas gavo ir turėtų grąžinti kaip be teisinio pagrindo įgytas lėšas. Šiuo atveju, nors ieškovo pateikti bankiniai mokėjimai formaliai ir patvirtina, kad piniginės lėšos buvo pervestos į atsakovo vardu atidarytą banko sąskaitą, tačiau tai, kad atsakovas buvo įsipareigojęs šias lėšas grąžinti, ieškovas neįrodo. Aplinkybes apie tariamus ieškovo ir atsakovo susitarimus dėl paskolos suteikimo ir atsakovo įsipareigojimą skolą grąžinti iki 2022-12-01, nurodo tik ieškovas, teikdamas, kad tokie susitarimai buvo žodiniai, tačiau jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes, ieškovas nepateikia. Atsakovas su tokiomis aplinkybėmis nesutinka, nes jos yra išgalvotos ir neatitinka tikrovės. Piniginės lėšos į atsakovo banko sąskaitą buvo pervedamos tuo tikslu, kad ieškovas ir jo sutuoktinė, ieškovo Norvegijoje gautas pajamas galėtų naudoti Lietuvoje ieškovo ir jo šeimos poreikiams. Atsakovo vardu atidaryta banko sąskaita naudojosi tik ieškovas ir jo sutuoktinė, todėl nors formaliai piniginės lėšos buvo vedamos į atsakovo vardu atidarytą banko sąskaitą, tačiau pačiam atsakovui jokios piniginės lėšos nebuvo perduotos ir juo labiau, šios lėšos nebuvo vedamos kaip paskola atsakovui. Nei viename mokėjimo pavedime, kuriuos nurodo ieškovas kaip paskolos suteikimo faktą patvirtinantį mokėjimą, nėra nurodyta mokėjimo paskirtis, nors tiek skolindamasis pinigus, tiek teikdamas paskolas bankiniais pavedimais kitiems asmenims, ieškovas visuomet nurodydavo pavedimo paskirtį. Pagal ieškinio duomenis, ieškovas skolino pinigus ilgu laikotarpiu, tai yra nuo 2015-05-15 iki 2021-10-06. Ieškovo atlikti mokėjimai, kuriuos jis įvardija kaip paskolą, buvo atlikti per ilgiau nei šešerius metus atliekant mokėjimo pavedimus, kurių sumos yra nuo 100,00 Eur iki 10 000,00 Eur. Ieškovas nenurodo ir nepaaiškina kiekvienos paskolos suteikimo aplinkybių, kodėl buvo vedamos būtent tokios sumos, kam atsakovui reikėjo piniginių lėšų, kodėl ieškovas nereikalavo anksčiau grąžinti paskolos. Esant negrąžintai didelei paskolos sumai, toliau skolino pinigus ir neprašė grąžinti jau paskolintų pinigų. Vien piniginių lėšų pervedimo faktas, nepatvirtina, kad piniginės lėšos buvo pervestos kaip paskola. Ieškovas byloje reiškia alternatyvų reikalavimą - prašo ieškovo atsakovui pervestas lėšas pripažinti kaip be teisinio pagrindo atsakovo iš ieškovo įgytas lėšas. Ieškovas nurodo, kad atsakovas nepagrįstai gavo lėšas iš ieškovo ir taip nepagrįstai praturtėjo, tačiau realiai jokių nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų egzistavimo byloje neįrodinėja. Priešingai, ieškovas pirmiausiai teigia, kad šalis sieja paskoliniai teisiniai santykiai ir ginčo mokėjimo pavedimai atsakovui buvo pervesti kaip paskola, esant žodiniams šalių susitarimams tiek dėl paskolos suteikimo, tiek dėl paskolos grąžinimo termino. Todėl ieškovas negali tuo pačiu teigti, jog jis tuos pinigus ir skolino ir mokėjimo pavedimus padarė be jokio pagrindo, t. y. tuo pačiu ir teigti ir neigti paskolinius teisinius santykius. Vien tai, kad atsakovui ieškovas pervedė pinigines lėšas, nereiškia, kad atsakovas gavęs šias lėšas nepagrįstai praturtėjo, nes pervestos piniginės lėšos buvo naudojamos ir skirtos ieškovo šeimos poreikiams patenkinti. Ieškovas ir atsakovo dukra J. V. susituokė 2009. Santuokos jie susilaukė vaikų N. V., gim. ir A. V., gim.. Ieškovas kartu su sutuoktine gyveno atsakovui priklausančiame name, adresu Tulpių aklg. 10, Kretinga. Ieškovas gyvenamąją vietą šiuo adresu buvo deklaravęs nuo 2009-09-21 iki 2021-11-09. Ieškovo ir atsakovo, kaip uošvio ir žento, santykiai buvo ypatingai geri, jie kartu leisdavo laisvalaikį, žvejodavo, gyveno tame pačiame name. Ieškovas nuo 2013 metų pradėjo dirbti Norvegijoje. Atsakovas buvo atidaręs savo vardu banko sąskaitą banke AB Luminor, tuo tikslu, kad tiek ieškovas tiek jo dukra J. V. galėtų banko sąskaita naudotis ir į ją ieškovas galėtų pervesti Norvegijoje gautas pajamas, kadangi dukra J. V. turėjo priverstinai vykdomų išieškojimų antstolių kontorose ir jos sąskaita buvo areštuota. Todėl ieškovas visas Norvegijoje gautas pajamas vedė į atsakovo banko sąskaitą su kuria susieta banko kortelė. Nors 2018-02-01 visi J. V. įsiskolinimai buvo padengti, tačiau ieškovas ir J. V. toliau naudojosi atsakovo banko sąskaita, kadangi į AB bank Luminor (buvęs DNB bankas) greičiau buvo įskaitomi mokėjimai, nes ieškovas pinigines lėšas vedė iš DNB banko Norvegijoje. Tuo tarpu J. V. banko sąskaita buvo banke Swedbank, o ieškovas buvo atidaręs kreditinę banko sąskaitą AB Šiaulių bankas. Ieškovas taip pat naudojo atsakovo banko sąskaitą kaip tranzitinę, skirtą persivesti lėšas į jo banko sąskaitą, esančią AB Šiaulių bankas. Tuo tarpu atsakovas visada naudojo atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas Swedbank. Iš pridedamų banko išrašų matyti, kad ieškovas į šią sąskaitą periodiškai pervesdavo pinigines lėšas ir dalis lėšų buvo išgryninama, dalis pervedama į ieškovo banko sąskaitą Šiaulių banke, o likusi dalis panaudojama atsiskaitant už įvairias paslaugas bei prekes, kurios buvo skirtos ieškovo šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovas į minėtą banko sąskaitą yra pervedęs gerokai daugiau lėšų, nei yra nurodoma ieškinyje, kadangi pavedimai buvo vykdomi periodiškai, po keletą kartų per mėnesį. Viso ieškovas 2014 m. į šią banko sąskaitą pervedė 4 300,00 Lt (12 45,36 Eur, 2 mokėjimo pavedimai), 2015 m. pervedė 25 958,03 Eur (13 mokėjimo pavedimų), 2016 m. viso pervedė 33 885,02 Eur (17 mokėjimo pavedimų), 2017 m. pervedė 31 680,98 Eur (23 mokėjimo pavedimai), 2018 m. pervedė 42 347,56 Eur (28 mokėjimo pavedimai), 2019 m. ieškovas pervedė 20 920,00 Eur (18 mokėjimo pavedimų), 2020 m. pervedė 47038,00 Eur (34 mokėjimo pavedimai) ir 2021 m. pervedė 5 647,00 Eur (13 mokėjimo pavedimų). Visi šie mokėjimai yra atlikti analogiškomis aplinkybėmis, kaip ir mokėjimai nurodomi ieškinyje, tai yra skirti ieškovo šeimai, nenurodant nei viename mokėjime mokėjimo paskirties. Iš banko sąskaitos lėšas išgrynindavo ieškovo sutuoktinė J. V., dalis buvo pervedama į ieškovo Šiaulių banke esančią banko sąskaitą, atsakovas niekada nėra gavęs jokios dalies iš šių piniginių lėšų. Kadangi tuo laikotarpiu J. V. niekur nedirbo, todėl tai buvo vienintelės šeimos pajamos. Iš atsakovo banko sąskaitos buvo mokama už vaikų darželius, papildomus vaikų užsiėmimus, šią banko sąskaitą J. V. naudojo parduodant drabužius platformoje Vinted, iš šios sąskaitos buvo perkami drabužiai ir avalynė vaikams, mokama už ryšio įrangos įsigijimą bei ryšio paslaugas, ieškovas taip pat mokėjo iš šios sąskaitos už kelto bilietus į Švediją, J. V. mokėjo už mokslus Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, iš šios sąskaitos buvo dengiamos J. V. skolos. Taip pat ieškovas, pasinaudodamas atsakovo banko sąskaita, skolino pinigus savo draugams, kurie pinigines lėšas grąžindavo į tą pačią banko sąskaitą, nurodant, kad šios piniginės lėšos yra paskola. Kas reiškia, jog jam buvo žinomi bankiniu pavedimu suteikiamos paskolos įforminimo tvarka, tačiau nei viename pavedime, kuriais ieškovas įrodinėja paskolos suteikimo faktą, nėra nurodoma, kad tai yra paskola. Atsakovas tokių asmenų kaip R. L., N. R., A. C. ir M. L. nepažįstą, nei iš vienam iš jų pinigų neskolino ir nei vienam pinigų negrąžino, nes jokių paskolinių santykių tarp jų nebuvo. Šie asmenys yra ieškovo draugai ir pažįstami. Taip pat iš atsakovo banko sąskaitos buvo atliekami daugkartiniai pavedimai į paties ieškovo kreditinę banko sąskaitą, esančią AB Šiaulių bankas. Didžioji dalis lėšų, kurias ieškovas siekia prisiteisti iš atsakovo kaip be pagrindo gautas lėšas, tą pačią arba sekančią dieną buvo pervestos į ieškovo banko sąskaitą. Ieškovas byloje, prašydamas priteisti skolą, be kita ko nurodo, kad dalį šios skolos sudaro ir jo atliktas 6 200,00 Eur 2018-07-10 pavedimas UAB „Yamatecha“ už atsakovo perkama variklį Yamaha F50HET. Atsakovas nesutinka su ieškinyje nurodomomis aplinkybėmis, kad 6 200,00 Eur mokėjimo pavedimas, turėtų būti laikoma kaip skolinis įsipareigojimas ieškovo atžvilgiu, kadangi atsakovas niekada šių piniginių lėšų neskolino ir jokio susitarimo dėl šių piniginių lėšų grąžinimo ieškovui nebuvo. Atsakovas buvo įsigijęs katerį Kanada DIOZ. 2018 metais šiam kateriui sugedo variklis ir atsakovas norėjo remontuoti sugedusį variklį, tačiau ieškovas įtikino atsakovą pirkti naują variklį, teigiant, kad tai bus vaikų dovana tėvui. Ieškovo sutuoktinė neprieštaravo, kad ieškovas iš bendrų šeimos pinigų nupirktų atsakovui variklį, juo labiau, kad kateriu naudojosi ir ieškovas bei J. V.. Jokios kalbos apie tai, kad variklis buvo perkamas už ieškovo skolintas lėšas, nebuvo. Nors variklis buvo nupirktas 2018-07-10, tačiau iki pat ieškinio teismui padavimo dienos, ieškovas jokia forma nereikalavo iš atsakovo grąžinti iš jo banko sąskaitos sumokėtų piniginių lėšų už perkamą variklį, o visą šį laikotarpį pats naudojosi kateriu. Šiuo atveju, ieškovas, kartu su sutuoktine iš bendru šeimos lėšų įvykdydami atsakovo prievolę sumokėti už perkamą variklį, neatlygintinai atleido atsakovą nuo prievolės atsiskaityti trečiajam asmeniu, kas atitinka visus dovanojimo sandorio požymius. Tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl lėšų, skirtų katerio varikliui įsigyti, dovanojimo. Pažymėjo, kad valties variklio įsigijimu, jo paieška bei užsakymu rūpinosi tik ieškovas. Tik faktiškai iširus ieškovo ir J. V. santuokai ir esant konfliktiniams ieškovo ir J. V. santykiams, ieškovas pateikė tokio pobūdžio ieškinį, prašydamas priteisti neva tai egzistuojančią skolą iš savo sutuoktinės J. V. tėvo - atsakovo. Pažymėjo, kad ieškovas ir J. V. buvo pateikę bendrą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo ir teismas 2022-02-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-536-944/2022 buvo jų santuoką nutraukęs, tačiau neįsiteisėjus teismo sprendimui, sutuoktiniai pareiškimą atsiėmė, norėdami susitaikyti. Susitaikyti nepavykus, buvo pateiktas pakartotinis pareiškimas teismui. Ieškovas šioje civilinėje byloje, dalyje dėl dalintino turto nenurodė, kad jis turi reikalavimo teisę į atsakovą, kuri taip pat turėjo būti dalinama byloje nutraukiant santuoką, nes pavedimai į atsakovo vardu atidarytą banko sąskaitą buvo atliekami santuokos metu, todėl atitinkamai turėjo būti aptarta ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje. Tačiau teikiant pareiškimą dėl santuokos nutraukimo nei ieškovas, nei jo sutuoktinė nelaikė savęs atsakovo kreditoriais ir jokių klausimų, susijusių su šio kreditinio reikalavimo padalinimu, nesprendė.

Tretysis asmuo J. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovas T. V. yra jos sutuoktinis, o atsakovas J. V. yra jos tėvas. Nuo santuokos su ieškovu sudarymo dienos (2009-08-07) jie su sutuoktiniu gyveno pas jos tėvus, tai yra J. V. ir D. V.. Jų ir tėvų santykiai buvo labai geri, buvo kaip viena šeima. Ieškovas nuo 2013 m. pradėjo dirbti Norvegijoje. Uždirbtą Norvegijoje atlyginimą ieškovas perduodavo jai grįžęs į Lietuvą arba pervesdavo į jos tėvo banko sąskaitą, nes dar iki ieškovui išvykstant dirbti į Norvegiją, jie buvo paėmę greitųjų kreditų ir šios skolos buvo iš jos išieškomos priverstinai, dėl ko jos banko sąskaitos buvo areštuotos. Tiek tėvo banko sąskaita, tiek mokėjimo kortele disponavo ji, tai yra turėjo tėvo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis bei mokėjimo kortelę. Pervestas lėšas naudojo šeimos poreikiams, tai yra dalį lėšų nuimdavo, kitą dalį lėšų panaudodavo prekėms ir paslaugoms pirkti. Taip pat, ieškovo pavedimu, dalis pervestų lėšų buvo pervedama į ieškovo banko sąskaitą, esančią Šiaulių banke, bei grąžinamos skolos jos ir ieškovo kreditoriams. Ji tuo metu niekur nedirbo, nes augino vaikus N. V. ir A. V., o taip pat studijavo Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, todėl ieškovo į tėvo banko sąskaitą pervedamos lėšos buvo vienintelės šeimos pajamos. Jokių susitarimų tarp ieškovo ir atsakovo dėl paskolos arba paskolos grąžinimo nebuvo ir negalėjo būti, nes jeigu tokie susitarimai būtų buvę, ji apie tai būtų žinojusi. Juo labiau, kad disponavo tėvo banko sąskaita ir jai buvo žinoma kur yra panaudojamos į banko sąskaitą ieškovo pervedamos lėšos. J. V. šiomis piniginėmis lėšomis nesinaudojo, todėl ir paskolos negalėjo iš ieškovo gauti. Nuo 2014 m. į šią banko sąskaitą buvo pervesta gerokai daugiau lėšų, tačiau kodėl ieškovas laiko, jog tik 43 999,06 Eur (teismo posėdžio metu patikslinta sumą 35799,06 Eur) pervestų lėšų dalis turėtų būti laikoma paskola, neaišku. Jokių susitarimų tarp ieškovo ir atsakovo dėl piniginių lėšų skolinimo už atsakovo perkamą variklį Yamaha F50HET, nebuvo. Atsakovas turėjo įsigijęs katerį, kuriam sugedo variklis ir ieškovas pasisiūlė nupirkti naują variklį, nes atsakovas tokiam pirkiniui lėšų tuo metu neturėjo. Ieškovas pats surado parduodamą variklį ir nupirko atsakovo vardu, nes tiek valtis, tiek variklis turėjo būti registruojami atsakovo vardu. Ji su ieškovu susitarė, kad tai bus dovana tėvui ir tuo pačiu kateriu visi kartu naudojosi. Ieškovas daugiau nei 5 m. jokių pretenzijų dėl šio pirkinio atsakovui nereiškė. Tik faktiškai iširus jų šeimai, ieškovas pateikė tokio pobūdžio ieškinį, kurio tikslas yra ne prisiteisti tariamą skolą, tačiau pakenkti jai ir jos tėvams. Tarp ieškovo ir atsakovo jokie paskoliniai santykiai nesusiklostė ir atsakovas jokių ieškovo piniginių lėšų be teisino pagrindo negavo.

Teismo posėdžio metu ieškovas T. V. ir jo atstovas advokatas M. C. ieškinio reikalavimus palaikė ieškinyje išdėstytais motyvais. Ieškovo atstovas papildomai paaiškino, kad ieškovas atsakovui per tam tikrą laiką dalimis pervedė, o atsakovas gavo iš ieškovo atitinkamą pinigų sumą ir iš gautų lėšų iš esmės pasigerino savo turtą. Nurodė, kad šiuo atveju tai yra paskolos teisiniai santykiai, nes pagal ieškovo paaiškinimus taip yra. Pažymėjo, kad teismas įvertinęs bylos aplinkybes sprendžia ir kvalifikuoja kokie teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovo ir atsakovo. Tai yra normali praktika, kai šalys reiškia alternatyvius reikalavimus. Sutiko, kad buvo bendras šeimos ūkis ir dalis į atsakovo sąskaitą ieškovo pervedamų pinigų buvo skirti šeimos poreikiams. Ieškovas atsakovui per tam tikrą laiką preliminariai pervedė didelę pinigų sumą, apie 156 000 Eur, tačiau ieškovas prašo tik trečios dalies šių pinigų. Ieškovas yra sąžiningas ir neprašo visos sumos. Paskola turi turėti du esminius elementus, tai pinigų perdavimo faktas ir šalių susitarimas. Skolinimosi esmė buvo, kad atsakovas gerino savo turtą ir šias aplinkybes patvirtino ne vienas liudytojas. Atsakovas renovavo savo namą, buvo padidintas namo plotas, renovuojamas stogas. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas nuo 2015 m. būtų gavęs kokias nors pajamas, jo sutuoktinė ir ieškovo sutuoktinė J. V. taip pat nedirbo. Byloje yra pateiktas mokėjimo pavedimas už katerio variklį J. V.. Nors buvo mėginta gintis, kad tai dovanoti pinigai, tačiau nėra jokių duomenų apie dovanojimo faktą, nors tai pakankamai didelė pinigų suma. Kateris buvo parduotas ir pinigai ieškovui gražinti nebuvo. Ieškovo net nebuvo atsiklausta ar jam grąžinti kokią dalį pinigų už variklį. J. V. teigia, kad tai buvo bendri šeimos pinigai, tačiau atsakovas niekam nekompensavo panaudotų šeimos pinigų atsakovo turto pagerinimui, o ne šeimai. Viena iš esminių aplinkybių įrodančiu, kad tai buvo paskola, yra pinigų perdavimo faktas. Teismui nenustačius, kad šiuo atveju buvo paskolos teisiniai santykiai, tai galima laikyti neteisėtu atsakovo praturtėjimu. Patikslino ieškinio reikalavimą ir mažina prašomą priteisti iš atsakovo skolos sumą 2000 Eur (dviem tūkstančiais eurų). Prašė ieškinį tenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

I. T. V teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad su trečiuoju asmeniu sutuoktine J. V. šiuo metu skiriasi. Jie su atsakovu, kuris yra jo uošvis gyveno kartu 12-14 metų, nuo 2009 m. Prieš tai su sutuoktine gyveno Klaipėdoje, nuomojosi būstą. Tačiau jam pradėjus dirbti Norvegijoje, kad J būtų lengviau gyventi ir prižiūrėti vaikus, nusprendė gyventi kartu su jos tėvais. Jis pinigus atsakovui pravedė namo remonto darbams kaip paskolą, nes uošviai pradėjo savo namo renovaciją, pasistatė ir garažą. Tas namas buvo priduotas 1961 m., labai senos statybos, namo būklė buvo kritinė. Sutinka, kad į tą pačią sąskaitą vedė pinigus skirtus ir šeimos poreikiams. Pavedimų per 7 m. buvo ir daugiau, bet jis jau išskaičiavo šiuos šeimos poreikiams skirtus pinigus. Jis 2013 m. padengė skolas antstoliams. S. J. sakė, kad reikia vesti bendrus pinigus į uošvio sąskaitą, nes ji neturi sąskaitos. Namą remontavosi sau uošvis. Pinigų paskolinti prašė ir uošvis ir jo žmona. Jokio paskolos raštelio jis nerašė. Uošvis sakė kai pagerės jo finansinė būklė ir grąžins pinigus. Nieko jis nedovanojo. 2015 m. kai buvo daryti pavedimai uošvis dar dirbo. Vėliau uošvis buvo susirgęs. Skolino pinigus, nes tai buvo žmonos tėvai, jiems reikėjo padėti, žmoną jis labai mylėjo. Ir J ir uošviai daug metų nedirbo ir gyveno iš jo pinigų. Dabar su juo visai niekas nekontaktuoja. Uošviai sakė, kad vis tiek jam viskas liks, tačiau dabar jam su sutuoktine skiriantis, jam nieko nebelieka. Dėl 2018 m. liepos 10 d., atlikto 6 200,00 Eur mokėjimo už atsakovo perkamą katerio variklį paaiškino, kad uošvis pats prašė nupirkti variklį. Jis uždirbo apie 3000-3500 Eur per mėnesį, dirbo sunkvežimio vairuotoju. Norėtų atgauti nors 30000 Eur. Džiaugtųsi nors kiek atgavęs. Dabar prasidėjus skyryboms jį išmetė, vaikai su juo bendrauti nebenori, jiems 14 m. ir 7 m. Su atsakovu nekonfliktavo, santykiai buvo geri. Dėl skolos gražinimo datos 2022-12-01 J sakė gyvai susitikus, kai prasidėjo skyrybos, jis jam nurodė preliminarią skolos sumą apie 50000 Eur, tikslios sumos nenurodė. Su sutuoktine faktiškai nebegyveno nuo 2021-08-06, nes tada prasidėjo jų konfliktas, tada J su mama prieš jį pakėlė ranką. Jis suklydo pateikdamas prie ieškinio ir 2021-10-06 pavedimą, todėl galima jį iš ieškinio reikalavimo sumos išbraukti, nes būtų nesąžininga. Šie pinigai jau buvo vesti J ir vaikams, ne uošviui. Tada 2021-08-06 buvo paskutinis kartas, kai matė atsakovą. Pervedamų pinigų suma priklausydavo nuo to kiek uošvis paprašydavo, tiek jis ir pervesdavo. Mokėjimo paskirtyje nieko nenurodydavo, kad prireikus iš banko Lietuvoje imti paskolą jam nebūtų problemų, nes jeigu jis suteikinėtų beprocentines paskolas, bankas būtų galėjęs blogai vertinti. Apie pavedimus, kuriais iš atsakovo sąskaitos tą pačią dieną buvo pervesti į jo banko sąskaitą, jis nežino ir neatsimena. Jis taip pat skolino uošviui pinigų ir grynais, bei padengė jų paskolą, tačiau šių pinigų grąžinti nereikalauja. Bilietus į keltą į Švediją iš atsakovo sąskaitos turbūt 2016 m., ir 2017-04-19 pirko J. V., kai važiavo pas jį į Norvegiją. Iš atsakovo sąskaitos jo skolos nebuvo dengiamos. Jis yra prašęs, kad atsakovas kitiems jo pažįstamiems asmenims paskolintų pinigų. M. L. buvo pervesti paskolinti pinigai, nes jam būnant Norvegijoje, jam paskambino uošvis ir prašė pinigų, nes reikėjo pakeisti duris. Jis tuo metu neturėjo, todėl paprašė, kad kolegos paskolintų jam pinigų, nes reikėjo skubiai, vėliau juos grąžino. Jo dirbo iki 1 vaiko, ir po to niekur nebedirbo. Valties variklį, jie rinko visi kartu. Pirkti vyko į saloną visi J, jos tėvai ir jis. Tie sumokėti 6000 Eur variklį buvo iš jo paimtos vartojimo paskolos, buvo imta 10000 Eur paskola. Dėl jos paėmimo su sutuoktine nesitarė. Dabar ta paskola grąžinta iš jo lėšų. Jis jaučiasi apgautas ir išnaudotas. Jis dirbo dėl šeimos, stengėsi. Variklis buvo pirktas ir tikrai nedovanotas. Atsakovas užregistravo tą katerį savo vardu, be to kai pradėjo skirtis su sutuoktine jis prašė atiduoti jam katerį, tačiau atsakovas jam pasakė, kad jis neprisisvajotų, nes jis padovanotas. Jam niekas net nepasakė, kad tas kateris parduotas. Namo renovacija buvo pradėta 2012-2013 m. Pirma reikėjo panaikinti namo įkeitimą, tada buvo pradėti remonto darbai, pradžioje buvo statyta be dokumentų, vėliau buvo gauti visi statybos leidimai. Ar dabar statybos darbai yra baigti nežino, jam išvykus dar nebuvo baigti.

Šalies argumentai

A. J. Vatstovas advokatas Linas Kontrimas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti visa apimtimi kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad ieškovas pinigus įvardija kaip paskolą statybos darbams, tačiau jie buvo skirti šeimos poreikių tenkinimui. Nes buvo vedamos ne vienkartinės pinigų sumos. Tai, kad mokėjimo paskirtyje nebuvo nurodyta skolinimo paskirtis, nes ieškovas ateityje norėjo imti kreditą, yra tik deklaratyvūs teiginiai. Nes pavedimuose, kuriais jis vedė pinigus vaikų išlaikymui ar kitiems asmenims, ieškovas nurodydavo pinigų paskirtį. Išskirti kuri pinigų dalis buvo skirta ieškovui ir kuri pinigų dalis buvo skirta neva atsakovui paskolai išskirti yra neįmanoma, juo labiau, kad banko kortele naudojosi jo sutuoktinė. Ieškovo nurodyta pinigų sumą nėra pagrįsta. Ieškovas tokių aplinkybių neįrodo. Nėra įrodyta, kad pinigų suma pervesta į banko sąskaitą buvo perduota atsakovui ir jis juos gavo. Atvirkščiai visos aplinkybės įrodo, kad pinigus gavo ieškovo sutuoktinė J. V.. Jokio atsakovo įsipareigojimo grąžinti neva paskolintus pinigus nėra. Susitarimo ir įsipareigojimo, kad ieškovas mokės, pirks ir skolins pinigus už atsakovo vardu perkamam variklį nebuvo. Variklis buvo pirktas dar 2018 m., tačiau iki pat santykių pabaigos ieškovas pinigų už variklį nereikalavo ir tokių duomenų nepateikia. Pažymėjo, kad nepagrįstas paturtėjimas yra tada, kai asmuo gavo lėšas be jokio teisinio pagrindo, tačiau šiuo atveju yra visiškai kitaip, nes ieškovas teigia, kad jis skolino pinigus. Ieškovas privalo įrodyti pinigų perdavimo faktą ir įsipareigojimą grąžinti paskolintą pinigų sumą, tačiau nei vienos iš šiš aplinkybių atsakovas neįrodė. Pinigai buvo pervesti šeimos poreikių tenkinimui, šias aplinkybes patvirtina ir pats ieškovas, J. V. ir banko sąskaitos išrašai. Jokių rašytinių įrodymų byloje pateikta nėra. Ieškovo versijos, kad pinigai buvo skolinti namo remontui banko sąskaitos išrašai nepatvirtina. Namas buvo renovuojamas ilgą laiką, todėl tokias lėšas remontams galėjo turėti ir sutaupyti ir pats atsakovas su sutuoktine. Paskolinius santykius paneigia ir tai, kad dalis įvardintos sumos buvo pervedami į ieškovo sąskaitą. Dėl nurodytos paskolos gražinimo datos 2022-12-01 susitarti su atsakovu negalėjo ir neaišku kodėl tokia data nurodyta. Nes pats ieškovas teigia, kad matė atsakovą paskutinį kartą 2021-08-06, todėl susitarti dėl paskolos grąžinimo termino šalys iš esmės negalėjo. Jeigu kaip teigia ieškovas katerio variklis buvo jo, tokiu atveju niekaip negalėjo atsirasti paskoliniai santykiai. Juo labai ieškovas pats nurodė, kad duodavo pinigų atsakovui kaip paramą, tai rodo kad tarp šalių dovanojimo santykiai buvo susiklostę. Prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo J. V. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad ji su ieškovu buvo santuokoje, jiems draugaujant T tėvai jį išvarė iš namų, o jos tėvai jį priėmė gyventi kaip sūnų. Santykiai su jos tėvais buvo labai artimi. Name gyventi buvo galima, tai normalus 2 aukštų namas, jie gyveno su tėvais antrame aukšte nes pirmame gyveno močiutė. Vėliau jie išsikraustė gyventi į Klaipėdą, nuomojosi būstą, niekur nedirbo, todėl susidarė skolos. Jie abu pasiėmė greituosius kreditus, vienu kreditu dengė kitą, dėl skolų buvo areštuotos jų abiejų sąskaitos. Pas tėvus grįžo gyventi 2011-2012 m. T išvažiavo dirbti į užsienį, jie jau turėjo 1 vaiką. Ji savo sąskaitos neturėjo, nes ji buvo areštuota. Tėvai ėmė paskolą namui - 30000 Eur, 10000 Eur ėmė jie, 10000 Eur ėmė sesuo su vyru ir 10000 Eur tėvai, todėl tėvai įkeitė savo namą ir jie iš tų pinigų padengė paskolas, kad T neturėtų areštų ir galėtų išvažiuoti dirbti į užsienį ir siųsti pinigus. Ji nebedirbo, augino vaiką ir mokėsi. Tėčio sąskaita ji naudojosi, kad antstoliai nenurašytų pinigų. P. T. pervedami į kortelę buvo naudojami šeimos poreikių tenkinimui, jie gyveno plačiai, daug išleisdavo. Karantino laikotarpiui jis negrįždavo ir 3-4 mėnesius. Ši kortelė yra pas ją. Šių pinigų jos tėvas nenaudojo. Iš šių pinigų pirko vežimą vaikui, maistą. Jie galėjo sau daug leisti ir leido. Pinigus leido su T žinia. Ji yra buvusi 2 kartus Norvegijoje iš tų pinigų, ta kortele naudojosi ir pats ieškovas. Tėvelis nieko nenaudojo iš šių pinigų. K. T. buvo Norvegijoje, jis pirko skalbimo mašiną ir džiovyklę, reikėjo vaikui nupirkti pianiną, ir jis tada pasiskolino iš draugų pinigų. Jie su Tadu kalbėjosi kiekvieną dieną, apie jokią paskolą duotą jos tėvui nebuvo girdėjusi. Tėvas dirbo, o mama niekada nedirbo, nes buvo toks susitarimas. Namą tėvams padovanojo senelė. Ji pati kalbėjo su Tadu dėl katerio variklio pirkimo, jis pats įkalbėjo pirkti naują variklį, sakė, kad tai bus tėveliui dovana. Tėvelis būtų buvęs prieš. Tam dalykui ėmė paskolą, jie imant greitąjį kreditą buvo kartu, nes ji buvo sutuoktinė. Tėvelio sveikata bloga. Ieškovas melagingai kaltina tėvelį. Namą renovavo iš bendrų lėšų, tėvai taip pat turėjo pinigų, brolis ir sesuo prisidėjo, nes jų šeima labai draugiška, taip pat ir jie prisidėjo. Jie gyvendami pas tėvus nemokėjo nuomos. Jie žinojo, kad tas būstas liks jiems po tėvelio mirties, todėl gerinosi būstą kaip ir sau, pasididino gyvenamą plotą, susidėjo trinkeles. Name reikėjo viską išardyti ir susidėti gipsą, viską darė tėvelis savo rankom, prisidėjo ir T. Kiek jie prisidėjo neskaičiavo. Už medžiagas dažniausiais mokėjo tėtis. Komunalinius mokesčius mokėjo ir jie ir tėvai, pasiskirstydavo. Tėveliui susirgus, jis gavo išankstinę pensiją, po to jis vėl pradėjo dirbti, padėjo ir jos brolis ir sesuo. Namą pradėjo renovuoti 2015 m. Ten dabar gyvena ji ir ieškovo vaikai. Nemano, kad yra teisinga reikalauti už katerio variklį, kai jis buvo padovanotas. Pateikti įrodymų iš kokių pinigų buvo pirktos medžiagos negali. Kortelė pas ją buvo nuo 2012-2021 m. Pinigus išgrynindavo ji ir T. Jie dar turėjo kreditinę kortelę, kurią padengdavo. Tiesiogiai nevesdavo į kreditinę kortelę pinigų, nes vedant į atsakovo kortelę buvo geresnis kursas ir greičiau ateidavo pinigai. Visą sumą 150000 Eur (kaip teigia T), padalinus per tuos metus išeina apie 1800 Eur per mėnesį, iš tų pinigų nelikdavo jokių pinigų ką nors kam nors skolinti. Iš tų pinigų vaikai lankė būrelius, buvo perkamas maistas, tenkinami būtini poreikiai. T ieškinys susijęs išimtinai su jų skyrybomis. Pinigų klausimu T skyrybų byloje turi kreiptis į ją, o ne į jos tėvus.

Liudytoja D. V. teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovas yra jos sutuoktinis. Nurodė, kad jokių paskolų ir skolinimosi iš ieškovo nebuvo. Variklį kateriui jos vyrui padovanojo pats ieškovas, jis nenorėjo priimti tokios dovanos, nes ji buvo per brangi. Sakė, kad jis ir pats naudosis tuo karteriu, ruošėsi išsilaikyti teises. Prieš 2 metus T išvažiavo ir jo daugiau nematė. Jis nebendrauja daugiau su niekuo. Tam varikliui jie ėmė paskolą. T įsiskolinimai buvo padengti, kad jis galėtų išvažiuoti dirbti į Norvegiją, o dukra negalėjo tų pinigų į savo sąskaitą gauti dėl skolų, tai tėtis davė savo kortelę vaikams naudotis. Jos sutuoktinis tais pinigais nesinaudojo, kortelė buvo pas dukrą. Kortelės pas vyrą ji nėra mačiusi. Kad turėtų grąžinti kažkokius skolintus pinigus nebuvo nė kalbos. Skolintis jiems niekada nereikėjo. Ji nedirbanti, bet po truputį uždarbiaudavo. Vyras visą gyvenimą dirbo, buvo statybininkas. Pinigų iš vaikų už nieką neėmė. Vaikai gyveno plačiai, jų pajamos buvo didelės. Ieškovas jiems nieko nepirko. Namo remontai buvo daromi daugiausia jų lėšomis, statybines medžiagas pirko pats atsakovas. Dabar ta banko sąskaita yra uždaryta. M. L. yra T bendradarbis, jokių santykių tarp J ir šio žmogaus nėra buvę, jis jo net nepažįsta. Gali būti, kad į jos sąskaitą buvo pervesti pinigai, nes taip prašė T. Jeigu tokie pinigai ateidavo, pinigai iškarto buvo nuimti ir atiduoti T. Kokios sumos buvo pervedamos į vyro kortelę ji nežino, nes tai buvo vaikų pinigai. Namo gyvenamą plotą didino jie, apie 30 kv. m., o tvarkėsi vaikai patys, t. y. pilnai neįsirengė. T išėjus pardavė variklį ir padovanojo pinigus dukrai, ji susidėjo duris, išsitapetavo, pasibaigė vonią, lubas.

Liudytoja D. P. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra atsakovo dukra ir trečiojo asmens sesuo. Namo remontuose ji pati dalyvavo mažai, daugiau padėjo jos vyras ir sūnus. Vyras dėjo stogą, sūnus klojo kiemą. Namo remonto darbus darė tėtis, o medžiagos buvo perkamos sutartinai. Sesuo J. V. gyveno iš ieškovo pajamų, jis dirbo vairuotoju, žino, kad jis uždirbo nuo 2000-4000, bet kiek tiksliai nežino. Apie atsakovo banko mokėjimo kortelę sužinojo tik po ieškinio. Pokalbio tarp jos tėvų, kad jis skolinosi pinigų iš T. V. nėra girdėjusi. Jos ir T santykiai nebuvo šilti, o tėvai jį priėmė kaip sūnų. Jos šeima paskolos nėra ėmę. Šiuo metu tėvų namo remonto darbai dar nėra visiškai baigti, kai kur trūksta apdailos, kosmetinių darbų. Dėl katerio variklio, tai T. V. sakė, kad padovanojo jį tėčiui.

Liudytojas D. P. teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovas yra jo uošvis. Jam nebuvo žinoma, kad ieškovas į atsakovo sąskaitą pravedinėjo pinigus. Ieškovo šeima ir uošviai gyveno kaip viena šeima, viską kartu darė. Jis pats taip pat padėjo atsakovui ką galėjo - stogą uždėti, kiemą patvarkyti. Apie katerio variklį jam T gyrėsi, kad jis padovanojo jį uošviui. Viena kartą buvo su tuo kateriu visi kartu buvo išplaukę. Uošvis nėra sakęs apie pinigų skolinimą ar atidavimą. Namas tvarkėsi daug metų, uošvis žmonių nesamdė, pats viską dirbo. Jis taip pat yra pirkęs duris namui. Yra dirbęs su J. V. Norvegijoje nuo 2009 m iki 2014 m. Paskui jis vėl kažkur dirbo.

L. M. L teismo posėdžio metu parodė, kad yra ieškovo bendradarbis. Atsimena situaciją apie pinigų skolinimą T uošviams. T tada darbe pasakė, kad pas juos name vyksta remontas ir uošviams pritruko pinigų. T nurodė D. V. sąskaitą ir jis iš kelių pavedimų pervedė 4000 Eur. Vedė iš kelių kartų, nes vienu kartu negalėjo atlikti pavedimo. Pirmą kartą, kai skolino, pinigų remontams reikėjo greitai, paskui vėl reikėjo paskolinti pinigų, ar už elektrą ar kažkam kitam, jau mažesnėmis sumomis nuo 100 Eur iki 150 Eur, iš viso buvo padaryti apie 7 pavedimai į D. V. sąskaitą. T sakė, kad jie neturi pinigų, jų reikia statyboms. J. T. skolino pinigų ir asmeniškai pragyvenimui, nes buvo kai T visai neturėjo pinigų, nes viską siuntė statyboms. Sakė, kad pinigų reikia uošviams remontams. Yra matęs T sąskaitą, buvo 0. Šie visi pinigai yra grąžinti, jis jokių pretenzijų niekam neturi. Skolą grąžino T. V.. Jis buvo pas juos atvykęs 2 kartus trumpam, tačiau dabar gatvėje atsakovo nepažintų. Kad būtų susitaręs konkretų skolos gražinimo terminą neatsimena, kada tiksliai grąžino jam pinigus taip pat neatsimena. Paskola buvo be palūkanų. Susitarimas buvo žodinis per Tadą, jokio rašytinio susitarimo nebuvo. Kai vedė pinigus į D. V. sąskaitą mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta - beprocentinė paskola. Tada ir dabar su Tadu dirba kartu, jų pajamos buvo panašios. A. T. uošviai jo nėra prašę paskolinti pinigų. Banko sąskaitą į kurią reikėjo pervesti pinigus nurodė T. V..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas T. V. laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 15 d., iki 2021 m. spalio 6 d., banko mokėjimo nurodymais atsakovui J. V. į jo asmeninę sąskaitą pervedė 35799,06 Eur sumą piniginių lėšų. Iš ieškovo DNB banko sąskaitos išrašų ir mokėjimo pavedimų matyti, kad 2015 m. gegužės 15 d. atsakovui pervesta – 65 000,00 Norvegijos kronų (5 445,68 Eur) 2016 m. sausio 12 d. pervesta 80 000,00 Norvegijos kronų (6 702,38 Eur); 2018 m. sausio 24 d. pervesta 96 715,23 Norvegijos kronų (10 000,00 Eur); 2020-06-10 pervesta 500,00 Eur; 2020-06-11 pervesta 2 200,00 Eur; 2020-07-13 pervesta 2 750,00 Eur; 2020-08-06 pervesta 1 551,00 Eur; 2020-08-11 pervesta 3 000,00 Eur; 2020-08-31 pervesta 150,00 Eur; 2020-11-11 pervesta 3 000,00 Eur; 2021-11-11 pervesta 400,00 Eur; 2021-05-25 pervesta 100,00 Eur. Taip pat ieškovas pagal žodinį susitarimą su atsakovu 2018 m. liepos 10 d. atliko 6 200,00 Eur mokėjimą pardavėjui UAB „Yamatecha“ už atsakovo perkamą variklį Yamaha F50HET. Atsakovui 2023-06-02 registruotu laišku išsiųstas pranešimas su reikalavimu grąžinti skolą ieškovui iki 2023-06-09. Atsakovas skolos negrąžino, todėl ieškovas prašo teismo priteisti skolą, arba pripažinti, kad atsakovas pinigines lėšas yra gavęs be teisinio pagrindo ir juos turi grąžinti ieškovui.

Bylos nagrinėjimo ribos.

Ieškovas teigia, kad su atsakovu žodine forma susitarė, kad pervestos lėšos, kurių bendra suma 41 999,06 Eur, į atsakovo sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią AB Luminor banke (buvęs AB DNB bankas) yra suteikta paskola atsakovui, ir kad paskolintus pinigus atsakovas privalės grąžinti iki 2022 m. gruodžio 1 d. Teismui nustačius, jog ieškovo pervestos lėšos atsakovui nėra paskolos dalykas, ieškovas reiškia alternatyvų ieškinio reikalavimą ir prašo teismo, priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 41 999,06 Eur, kaip be teisinio pagrindo atsakovo iš ieškovo įgytas pinigines lėšas.

Vertinant šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas ir nagrinėjant bylą įrodinėjamas aplinkybes, darytina išvada, jog tarp šalių iškilo ginčas dėl šalių tarpusavio teisinių santykių kvalifikacijos, tai yra, ar tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Atsakovas nepripažino paskolos teisinių santykių, įrodinėjo, kad į jo banko kortelę ieškovo pervedamas lėšas naudojo išimtinai ieškovo sutuoktinė ir pats ieškovas, ir jos panaudotos jiems bendrai gyvenant šeimoje ir vedant bendrą ūkį jų poreikių tenkinimui.

Teismas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškovo suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) (2, 4 punktai). Faktinis ieškinio pagrindas – tai aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką). Teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015; kt.).

Atkreiptinas dėmesys, kad tik teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, kvalifikuoja ginčo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021, 52 punktas). Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal šalių nurodytas aplinkybes, formuluoja teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas, nes jis vykdo savo pareigą nustatyti reikalavimo teisinį pagrindą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011; 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).

Dėl šalis siejusių tarpusavio santykių.

Byloje ieškovas duodamas paaiškinimus, kaip savo reikalavimo pagrindą, įrodinėjo tokio pobūdžio aplinkybes, kad jis per tam tikrą laikotarpį dvylika bankinių pavedimų ir vienu mokėjimo nurodymu už atsakovo perkamą katerio variklį, pervedė atsakovui iš viso 41999,06 Eur sumą, kaip skolą. Jis nurodė, kad šios lėšos buvo skirtos atsakovui priklausančio gyvenamo namo, kuriame gyveno iš pats ieškovas su šeima, remontui, bei atsakovui katerio variklio įsigijimui. Vėliau atsakovui uždirbus lėšas, jis žadėjo grąžinti ieškovui šią sumą. Kadangi ieškovą su atsakovu siejo artimi, giminiški santykiai, atsakovas yra jo sutuoktinės, su kuria šiuo metu skiriasi tėvas, jie kartu gyveno, vedė iš dalies bendrą ūkį, todėl jokių rašytinių susitarimų neturi. Ieškovui su sutuoktine, kuri nagrinėjamoje byloje yra įtraukta trečiuoju asmeniui, nutraukus bendrą gyvenimą ir prasidėjus jų skyrybų procesui, ieškovas reikalauja grąžinti atsakovui pervestą pinigų sumą, įsipareigojimą dėl lėšų grąžinimo grindžia žodiniu tarpusavio susitarimu. Byloje pateikti duomenys, t. y. ieškovo pateikti banko išrašai patvirtina, kad ieškovas turėjo piniginių lėšų ir pervedė atsakovui 41999,06 Eur sumą. Atsakovas nepripažino, jog tarp šalių buvo susiklostę ieškovo įrodinėjami paskoliniai teisiniai santykiai ir įrodinėjo, jog jis nesinaudojo sąskaitą, į kurią buvo pervedamos ieškovo lėšos. Teigia, kad šios lėšos buvo panaudotos pačio ieškovo ir jo sutuoktinės bendriems šeimos poreikiams tenkinti, pragyventi. O savo gyvenamąjį namą atsakovas renovavo iš savo lėšų ir padedant visiems artimiesiems kartu bendromis jėgomis ir lėšomis.

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis faktiškai iširus ieškovo ir J. V. santuokai ieškovas ir J. V. 2022-01-11 buvo pateikę bendrą pareiškimą teismui dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuriuo prašė patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 2022-02-15 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-536-944/2022 ieškovo ir J. V. santuoka buvo nutraukta ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau neįsiteisėjus teismo sprendimui sutuoktiniai pareiškimą atsiėmė, norėdami susitaikyti. 2022-03-16 nutartimi 2022-02-15 teismo sprendimas panaikintas ir byla pagal pareiškėjų J. V. ir T. V. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu nutraukta sutuoktiniams susitaikius. Šioje civilinėje byloje pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sutuoktiniai dėl dalintino turto nenurodė, kad turi nors kokį kreditorinį reikalavimą į atsakovą, kuris taip pat turėjo būti aptariamas nutraukiant santuoką. Teikiant pareiškimą dėl santuokos nutraukimo ieškovas nelaikė savęs atsakovo kreditoriumi ir atitinkamai jokių klausimų, susijusių su šio kreditinio reikalavimo padalinimu, nesprendė. Sutuoktiniams susitaikyti nepavykus, 2023-03-23 buvo pateiktas pakartotinis pareiškimas teismui, dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose 2023-11-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4041-941/2023 pareiškėjų pareiškimas paliktas nenagrinėtas, nes gautas J. V. prašymas nutraukti bylą.

Teismas nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal šio straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

Paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), todėl tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020 14 punktą; 2021 m. spalio 20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 14 punktą).

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktą; 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 58 punktą).

Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (3 dalis). Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (4 dalis).

Byloje ginčas kilo dėl paskolos sutarties, kuri pagal įstatymą turi būti sudaroma rašytine forma, sudarymo fakto. Įstatyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad negalioja sandoris, sudarytas nesilaikant paprastos rašytinės formos, taigi žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau, kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis).

Išimtis dėl draudimo remtis liudytojų parodymais įtvirtinta CK 1.93 straipsnio 6 dalyje, pagal kurią draudimo remtis liudytojų parodymais teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų (1 punktas); arba sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės (2 punktas); arba, atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu (3 punktas); arba, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018, 39 punktas).

Ieškovas paskolos teisinius santykius įrodinėjo atliktais bankiniais pavedimais, gyvenamojo namo kadastrinių matavimų byla, katerio fotonuotraukomis ir liudytojų parodymais.

Teismas vertindamas šių liudytojų parodymus atkreipia dėmesį, kad byloje apklaustus liudytojus ir šalis sieja artimi ryšiai, t. y. atsakovo prašymu apklausta liudytoja D. V. yra atsakovo sutuoktinė, liudytoja D. P. yra atsakovo dukra, o liudytojas D. P. yra jos vyras ir atsakovo žentas, tuo tarpu ieškovo prašymu apklaustas liudytojas M. L. yra jo bendradarbis. Trečiasis asmuo J. V. yra atsakovo dukra ir ieškovo sutuoktinė, su kuria šiuo metu skiriasi ir nebegyvena. Iš byloje nustatytų aplinkybių ir šalių teiktų paaiškinimų akivaizdu, kad ieškovo ir J. V. santykiai šiuo metu yra įtempti ir konfliktiški.

Liudytoja D. V. nurodė, kad jokių paskolų ir skolinimosi iš ieškovo nebuvo. Variklį kateriui jos vyrui ieškovas padovanojo, nors ir pats planavo naudotis tuo karteriu. Katerį jie pardavė ir padovanojo pinigus dukrai, ji už tuos pinigus jų name susidėjo duris, išsitapetavo, pasibaigė vonią, lubas. Dukra negalėjo gauti ieškovo Norvegijoje uždirbtų pinigų į savo sąskaitą gauti dėl skolų, todėl atsakovas davė jai savo kortelę naudotis. Jos sutuoktinis tais pinigais nesinaudojo. Skolintis jiems niekada nereikėjo. Atsakovas visą gyvenimą dirbo, ji nedirbo. Pinigų iš vaikų už nieką neėmė. Ieškovas jiems nieko nepirko. Namo remontai buvo daromi daugiausia jų lėšomis.

Liudytojai D. P. ir D. P. konkrečių aplinkybių dėl paskolos suteikimo ir pinigų pervedimo į atsakovo sąskaitą negalėjo nurodyti, t. y. pinigų pervedimo, tikslo, termino ir kt., nežino. Apie banko mokėjimo kortelę sužinojo tik po ieškinio iš artimųjų nurodytų aplinkybių. Taip pat liudytojai nurodė, kad ieškovas dirbo Norvegijoje ir uždirbo pakankamai didelį atlyginimą, tačiau konkrečių sumų nurodyti negalėjo. Patvirtino, kad ieškovo sutuoktinė J. V. nedirbo ir gyveno iš ieškovo pajamų. Namo remonto darbus darė pats atsakovas, kiti tik padėjo, o medžiagos buvo perkamos sutartinai. Tvirtino, kad katerio variklį ieškovas atsakovui padovanojo.

L. M. L jokių aplinkybių dėl atsakovo ir ieškovo tarpusavyje atliktų piniginių pervedimų, įsipareigojimų, sutarčių ir kitų susitarimų, negalėjo nurodyti. Nurodė, kad jis ieškovo prašymu skolino pinigus jo uošviams, nes pas juos vyko namo remon uošviams pritruko pinigų. Ieškovas nurodė D. V. sąskaitą ir jis iš kelių pavedimų pervedė 4000 Eur. Skolą grąžino T. V.. Konkretaus skolos gražinimo termino neatsimena, susitarimas buvo žodinis per T. V., jokio rašytinio susitarimo nebuvo. Paskola buvo be palūkanų, mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta - beprocentinė paskola. Ieškovo uošviai jo asmeniškai nėra prašę paskolinti pinigų.

Apibendrinus liudytojų parodymus, darytina išvada, kad šie asmenys galėjo nežinoti apie šalių tarpusavio piniginio pobūdžio santykius, pavedimus ir pan. Šių asmenų parodymai negali įrodyti egzistavusius paskolinius santykius, t. y. atsakovo įsipareigojimą grąžinti pervestas pinigų sumas.

Vertinant trečiojo asmens J. V. paaiškinimus matyti, kad abi šalys su jos žinia elgėsi nesąžiningai, naudojosi atsakovo sąskaita ir tokiu būdu slėpė ieškovo gaunamas pajamas nuo antstolių, kad nebūtų nurašytos jų skolos. Ji teigė, kad atsakovo banko kortelė buvo pas ją ir šių pinigų jos tėvas (atsakovas) negavo ir nenaudojo. Ji nedirbo, augino vaikus ir mokėsi, todėl anot jos visi ieškovo pinigai pervedami į jos tėvo kortelę buvo naudojami šeimos poreikių tenkinimui, nes jie daug išleisdavo. Ji nurodo, kad ieškovas atsakovui pinigų neskolino, nes tėvai turėjo pinigų. Tačiau prieštaraudama sau tvirtino, kad tėvų namą renovavo iš bendrų lėšų, taip pat padėjo šeimos nariai. Jie gerinosi tėvų namą kaip sau, pasididino gyvenamą plotą, susidėjo trinkeles. Kiek jie prisidėjo neskaičiavo. Ten dabar ji su vaikais gyvena. Nurodė, kad už medžiagas tik dažniausiai mokėjo atsakovas. Mano, kad yra neteisinga reikalauti atlyginti už katerio variklį, nes jis buvo padovanotas ieškovui paėmus greitąjį kreditą, kurį padengė pats ieškovas. Teismas nurodo, kad pateikti paaiškinimai atspindi ieškovo ir jo sutuoktinės tarpusavio santykius ir patvirtina, jog atsakovo namas buvo remontuojamas ir iš ieškovo pervedamų piniginių lėšų, tačiau neįrodo buvusį šalių susitarimą skolinti pinigus. Esant nurodytoms aplinkybėms, pateikti įrodymai nėra pakankamai informatyvūs, kad būtų galima konstatuoti, kad šalys buvo sudariusios paskolos sutartį ir buvo įsipareigojimas ją įvykdyti.

Ieškovas paskolos sudarymą iš esmės grindžia bankiniais pavedimais. Pagal byloje pateiktus šalių banko sąskaitos išrašus (laikotarpis nuo 2014 m iki 2021 m.) matyti, kad ieškovas į šią sąskaitą periodiškai pervesdavo pinigines lėšas (ne tik ieškinyje nurodytas sumas), ir dalis lėšų buvo išgryninama, dalis pervedama į ieškovo banko sąskaitą Šiaulių banke, o likusi dalis panaudojama atsiskaitant už įvairias paslaugas bei prekes, kurios buvo skirtos ieškovo šeimos poreikių tenkinimui. Viso ieškovas 2014 m. į šią banko sąskaitą pervedė 4300,00 Lt (1245,36 Eur, 2 mokėjimo pavedimai), 2015 m. pervedė 25958,03 Eur (13 mokėjimo pavedimų), 2016 m. viso pervedė 33885,02 Eur (17 mokėjimo pavedimų), 2017 m. pervedė 31680,98 Eur (23 mokėjimo pavedimai), 2018 m. pervedė 42347,56 Eur (28 mokėjimo pavedimai), 2019 m. ieškovas pervedė 20920,00 Eur (18 mokėjimo pavedimų), 2020 m. pervedė 47038,00 Eur (34 mokėjimo pavedimai) ir 2021 m. pervedė 5647,00 Eur (13 mokėjimo pavedimų). Nei viename mokėjime nenurodant mokėjimo paskirties. Tai, kad banko sąskaita buvo naudojama ir ieškovo bei jo šeimos poreikių tenkinimui, patvirtina duomenys apie atliktus mokėjimus už paslaugas bei prekes iš šios sąskaitos. Iš atsakovo banko sąskaitos buvo mokama už vaikų darželius (2015-06-19, 2015-11-30, 2016-03-21 mokėjimo pavedimus ir kt.), papildomus vaikų užsiėmimus (2015-11-19, 2017-02-28, 2020-05-14 mokėjimo pavedimas), parduodant drabužius platformoje Vinted (2020-09-16, 2020-11-17 mokėjimo pavedimas), buvo perkami drabužiai ir avalynė vaikams (2015-10-29, 2016-01-16, 2020-01-28, 2020-12-01 mokėjimo pavedimai), mokama už ryšio įrangos įsigijimą bei ryšio paslaugas (2019-12-27, 2019-12-27, 2020-08-17, 2020-08-17, 2020-09-26 mokėjimo pavedimai), už kelto bilietus į Švediją (2016-10-19, 2017-04-21 mokėjimo pavedimai), J. V. mokėjo už mokslus Klaipėdos valstybinėje kolegijoje (2015-11-19, 2017-02-27, 2018-02-28 mokėjimo pavedimas), iš šios sąskaitos buvo dengiamos J. V. skolos (2017-02-15 mokėjimo pavedimas). Ieškovas duodamas paaiškinimus nurodė, kad supranta, jog dalį atsakovui pervestų piniginių lėšų išleido jo sutuoktinė bendriems šeimos poreikiams tenkinti, todėl norėtų atgautų bent dalį atsakovui pervestų piniginių lėšų, kurios buvo paskolintos ir panaudotos namo remontams.

Aiškindamas paskolos teisinių santykių atsiradimą reglamentuojančias teisės normas kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad banko mokėjimo pavedimas savaime nepatvirtina buvus paskolos teisinius santykius. Pinigų pervedimas yra tik tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau pačios prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu (pvz., bendro verslo, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, patiektas prekes ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015; 2021 m. spalio 20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 17 punktą).

Apibendrinus nurodytas aplinkybes, nustatyta, kad šalys nėra sudariusios rašytinės paskolos sutarties, apsikeitusios raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, kas patvirtintų taip kaip numato įstatymas – raštu paskolos sutarties esminių sąlygų egzistavimą, tai yra, pinigų kaip paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus, tai yra, šalys raštu neišreiškė tokios valios. Mokėjimo nurodymuose taip pat nėra nurodyta atsakovui pervedamų piniginių lėšų paskirties, o šalių paaiškinimuose nėra nurodomų aplinkybių, galinčių sudaryti pagrindą pripažinti, jog piniginės lėšos buvo skolinamos ir atsakovas prisiėmė pareigą jas grąžinti kaip paskolos dalyką. Tai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti paskolos sutarties sudarymą CK 6.871 straipsnio 3 dalies prasme. Teismo vertinimu, ieškovo atlikti mokėjimo pavedimai ir jų padarymo aplinkybės pagrindžia patį pinigų perdavimo faktą, bet ne paskolos sutarties sudarymą, kurioje būtų išreikšta tiek abiejų šalių valia, tiek atsakovo įsipareigojimas grąžinti pinigus kaip paskolos dalyką ieškovo kaip paskolos davėjo nuosavybėn.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šioje byloje ieškovas neįrodė, kad suteikė atsakovui paskolą, tai yra, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad pinigai kaip paskolos dalykas buvo perduoti atsakovui bei atsakovo įsipareigojimo grąžinti šiuos pinigus kaip paskolos dalyką. Įrodymai, patvirtinantys vien tik pinigų pervedimą, perdavimą ir gavimą, nesant kitų įrodymų, išreiškiančių šalių valią sudaryti paskolos sutartį, neleidžia vienareikšmiškai pripažinti tokių santykių buvimą. Kadangi ieškovas neįrodė esminių paskolos sutarties su atsakovu sąlygų egzistavimo – pinigų kaip paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus kaip paskolos dalyką visumos, todėl teismas sprendžia, jog šalių nesiejo paskolos teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnis, 178 straipsnis).

Dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pripažinus sutartį nesudaryta, jei pagal ją kitai sutarties šaliai buvo perduotas tam tikras turtas, jis turėtų būti grąžinamas pagal nepagrįsto praturtėjimo ar turto be pagrindo gavimo taisykles (CK 6.237, 6.242 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-823/2020).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237 – 6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2017).

Teismo vertinimu, šiuo atveju taikytinos CK 6.237 straipsnio nuostatos. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.237 straipsnio, reglamentuojančio pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą, taikymo prielaidas, nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolių atlyginimą, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

Teismas pažymi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas įrodinėjimo taisykles tiek dėl turto gavimo be pagrindo, tiek nepagrįsto praturtėjimo atveju, ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Taigi aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009; 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3389-687/2018).

Ieškovas, vykdydamas savo įrodinėjimo pareigą, įrodė, jog jis pervedė į atsakovo sąskaitą ginčo sumą – 35799,06 Eur, bei atliko 6 200,00 Eur mokėjimą pardavėjui UAB „Yamatecha“ už variklį Yamaha F50HET, kurį įsigijo ir naudojo atsakovas. Atsakovo atstovas duodamas paaiškinimus nurodė, kad šios lėšos jam buvo pervestos tuo tikslu, kad tiek ieškovas ir atsakovo dukra J. V. galėtų naudotis jo banko sąskaita ir į ją ieškovas galėtų pervesti Norvegijoje gautas pajamas jo šeimos poreikiams tenkinti, kadangi J. V. turėjo priverstinai vykdomų išieškojimų antstolių kontorose ir jos sąskaita buvo areštuota. Nors 2018-02-01 visi J. V. įsiskolinimai buvo padengti, tačiau jie toliau naudojosi atsakovo banko sąskaita, kadangi į AB Luminor banką buvo greičiau buvo įskaitomi mokėjimai. Liudytojų vertinimu ieškovas su sutuoktine elgėsi išlaidžiai, išleisdavo daug pinigų, nieko vertingo neįsigijo. Atsakovas nurodė, kad uošvių namą remontavo ir įsirenginėjo juose savo gyvenamą būstą, nes planavo ten gyventi ir tikėjosi, kad namas kažkada liks jam su sutuoktine. Todėl atsakovui paprašius pervesdavo lėšas namo renovacijai. Teismo posėdžio metu abu apklausti liudytojai patvirtino, kad ieškovas padėjo remontuojant namą, bei savo dalį įsirengė patys su sutuoktine. Ieškovo sutuoktinė J. V. byloje akivaizdžiai palaiko atsakovo pusę, tvirtino ieškovo būdą išlaidauti, elgtis su pinigais lengvabūdiškai. Tačiau jokios savo kaip sutuoktinės atsakomybės dėl susiklosčiusios situacijos neįžvelgia. Pažymėtina, kad išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra abiejų tėvų pareiga. Jeigu remtis atsakovo atstovo gynybine pozicija, kad atsakovui pervedamos lėšos buvo skirtos išimtinai ieškovo šeimos, t. y. atsakavo dukros ir anūkų pragyvenimui. Nebuvo paaiškinta ir pateikta jokių duomenų, kodėl panaikinus areštus jos sąskaitoms pati J. V. negalėjo atsidaryti sąskaitos Luminor banke, į kurią anot jos paaiškinimų greičiau įkrenta pinigai ir taip tenkinti savo poreikius iš šių lėšų tiesiogiai. Taip pat nepaaiškinta koks buvo ypatingas skubos poreikis tokiems pavedimams. Atkreiptinas dėmesys, kad J. V. paaiškino, kad jie su jos tėvais gyveno kartu kaip šeima, bet to ji su ieškovu gyveno labai plačiai ir daug sau leido. Buvo atvejų, kad vienu apsipirkimu išleisdavo ir apie 600 Eur. Teismo vertinimu, byloje taip pat yra pagrindas padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad už ieškovo uždirbtas ir pervestas lėšas buvo perkamos ir statybinės, buitinės ar kitos medžiagos ir naudojamos bendrai kartu gyvenantiems tėvams gyvenimo sąlygoms gerinti. Kam duoti naudotis savo banko kortele buvo paties atsakovo pasirinkimas ir atsakomybė, nes su gautomis į savo sąskaitą lėšomis jis galėjo elgtis savo nuožiūra. Atsakovo kaip apdairaus ir atsakingo žmogaus pareiga yra rūpintis ir saugoti savo vardu išduotą banko kortelę ir neatskleisti duomenų apie savo sąskaitą kitiems asmenims. Pats atsakovas į teismo posėdį neatvyko ir paaiškinimų neteikė. Duomenys apie paties atsakovo gaunamas pajamas byloje, iš kurių teismas galėtų vertinti apie galimybę iš savo pajamų renovuoti namą, byloje nepateikti.

Atsižvelgus į šias nustatytas aplinkybes pripažintina, kad dalis ieškovo pervestų lėšų atsakovui buvo panaudotos jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo renovacijai ir remontui, t. y. tokiu būdu nebuvo tenkinami ieškovo šeimos poreikiai.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai, bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktai). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalis).

Iš į bylą pateiktų ieškovo, atsakovo ir J. V. sąskaitų išrašų matyti, kad ieškovas periodiškai pervedinėjo į atsakovo sąskaitą savo gautas darbines pajamas. Akivaizdu, kad abi ginčo šalys dirbo ir uždirbo lėšų, kuriomis disponavo ir grynųjų pinigų pavidalu, ir juos investavo į atsakovo nekilnojamojo turto pagerinimą. Taigi lėšos, kurios buvo investuotos į atsakovo gyvenamojo namo išorės ir vidaus sutvarkymą, laikytinos ieškovo ir J. V. bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalis).

UAB „Kartografiniai projektai“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenimis atsakovui nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, esantis, pastatytas 1960 m. Namo rekonstrukcijos pradžia 2014 m., pabaiga 2017 m., tačiau baigtumas yra tik 87 procentai. VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenimis namo rekonstrukcija dar vykdoma, pastato vidutinė rinkos vertė 67000 Eur, atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) 130000 Eur. Gyvenamojo namo 56/100 dalys nuosavybės teise priklauso atsakovui J. V. pagal 1997-0228 dovanojimo sutartį Nr. 1637, 2010-04-08 sutartį Nr. 1682 ir 2017-08-30 pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto 44/100 dalys asmeninės nuosavybės teise priklauso A. B. pagal 2009-04-10 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį 984 ir 2010-04-08 sutartį Nr. 1682. Bylos duomenimis padidintas namo gyvenamasis plotas, atliktas remontas, pakeistas stogas, sudėtos naujos durys, sutvarkytas gerbūvis. Taigi, kai atsakovas su sutuoktine atsikraustė gyventi pas atsakovą, namas buvo pastatytas, jame buvo galima gyventi (šalys jame ir gyveno), tačiau santuokos metu dėl renovacijos metu atliktų statybos darbų apimties atsakovo namas buvo iš esmės pagerintas. Šalys gyveno kaip viena šeima ir ieškovui buvo sakyta, kad namas liks ir jam. Ieškovas atsakovo name nebegyvena ir teigiama, kad jam juose niekas nepriklauso. Teismas vertina, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas nėra naudojęsis savo banko kortele ir ėmęs iš jos grynųjų pinigų, ar pati ieškovo sutuoktinė nėra davusi jam pinigų namo remonto darbams ar medžiagoms pirkti. Be to, kaip nurodė liudytojas teismo posėdžio metu atsakovui trūko pinigų namo remontams, todėl ieškovo draugas skolino šiuo tikslu pinigų, pervesdamas juos į atsakovo sutuoktinės sąskaitą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kad ieškovas pervesdavo savo pajamas į atsakovo sąskaitą, teismas mano, kad yra pagrindas laikyti, kad atsakovas gavo dalį šių ieškovo pervestų lėšų.

Teismo vertinimu, esant nurodytai minėtai teismų praktikai dėl įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose, atsakovui nepateikus įrodymų dėl teisinio pagrindo gauti ginčo pinigines lėšas, atsakovui atsiranda pareiga šias lėšas grąžinti. Atsakovas, nepripažindamas, jog tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, įrodinėjo aplinkybes, kad jo banko sąskaita naudojosi ieškovo sutuoktinė, jie vedė bendrą ūkį, kartu gyveno ir šios lėšos buvo išleistos jų šeimos poreikiams tenkinti. Teismas nurodo, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas neginčija tos aplinkybės, kad dalis atsakovui pervestų pinigų buvo panaudota ieškovo šeimos poreikiams tenkinti. Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms galima situacija, kad gautos lėšos būtų panaudotos pragyvenimui, tačiau šiuo atveju į atsakovo sąskaitą buvo pervesta žymiai didesnė ieškovo gautų pajamų dalis, nei jis prašo priteisti iš atsakovo.

Atitinkamai, tokios aplinkybės paneigia atsakovo argumentus, kad visos į jo sąskaitą gautos lėšos buvo panaudotos ir išleistos pačio ieškovo pragyvenimui, t. y. lėšų panaudojimas kito asmens turto pagerinimui negali būti vertinamas, kaip kartu gyvenančių asmenų poreikių tenkinimas. Atsakovo sutuoktinės ir trečiojo asmens teismo posėdžio metu išsakyti argumentai, kad ieškovo šeima gyveno atsakovui nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje ir nemokėjo nuomos mokesčio, atmestini kaip nepagrįsti. Bylos duomenimis tokio susitarimo dėl atsilyginimo už suteiktą būstą niekada nebuvo. Šiuo atveju ieškovo šeima, t. y. atsakovo dukra ir anūkai atsakovui nėra svetimi žmonės, atvirkščiai, jo artimieji, kurie ir dabar gyvena atsakovo name su jo leidimu. Atsakovas savo pasirinkimu turi teisę suteikti būstą vaikams neatlygintinai.

CPK 185 straipsnis numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Be to, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-611/2017 ir kt.).

Ieškovas byloje taip pat reiškia reikalavimą dėl 2018 m. liepos 10 d., atlikto 6 200,00 Eur mokėjimo už atsakovo perkamą variklį Yamaha F50HET. Nurodo, kad atsakovas buvo įsigijęs katerį Kanada DIOZ, kuriam 2018 m. sugedus varikliui ieškovas nupirko jo kateriui naują variklį. Atsakovas ir jo pusę palaikantis trečiasis asmuo teigia, kad atsakovas norėjo remontuoti sugedusį variklį, tačiau ieškovas įtikino atsakovą pirkti naują variklį, ir teigė, kad tai buvo vaikų dovana tėvui. Atsakovas sakė, kad ieškovas, taip pat galės naudotis tuo kateriu ir jis kažkada liks jam. Ieškovas teigia, jog jis nesiekė ir neturėjo minties neatlygintinai padovanoti 6200,00 Eur pinigines lėšas katerio varikliui įsigyti asmeniškai atsakovui. Tikroji ieškovo valia, jos teigimu buvo pinigus paskolinti.

Pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Pažadas padovanoti turtą ar turtinę teisę arba atleisti nuo turtinės pareigos ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi (CK 6.465 straipsnio 1, 2 dalys). Sutartis, kai dovanojama didesnė kaip vieno 1500,00 Eur suma, turi būti rašytinės formos (CK 6.469 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sudaryta sutartis gali būti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant būtinai sąlygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties šaliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda priešpriešinės prievolės dovanotojui. Sudarytai sutarčiai kvalifikuoti kaip dovanojimo sutarčiai būtina nustatyti, jog tikroji šalių valia buvo perduoti ir atitinkamai priimti turtą ar turtinę teisę neatlygintinai. Šiuo atveju nesvarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovaną kitai šaliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtą nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobūdžio patenkinimą. Kita vertus, vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Šiuo atveju rašytinė dovanojimo sutartis nebuvo sudaryta. Bylos šalys ir liudytojai patvirtino, kad ieškovas pervedė pinigus atsakovo katerio variklio pirkimui, tikėdamasis ir pats juo ateityje naudotis. Tačiau 2023-04-30 Vidaus transporto priemonių pirkimo pardavimo sutartimi motorinį pramoginį katerį DIOZ, reg. Nr. LT-12964 su pakabinamu varikliu Yamaha F50HET pardavėjas J. V. pardavė pirkėjui K. M. už 4500 Eur. Atsakovas ieškovui pinigų už jo pirktą variklį negrąžino, nes nemano, kad turėtų tai padaryti. Atsakovo sutuoktinė teigia, kad gautus pinigus už parduotą katerį padovanojo dukrai J. V., kuri už tuos pinigus jų name pabaigė patalpų, kuriose ji gyvena remontą. Kaip žinia gyvenamas namas nuosavybės teise priklauso atsakovui, todėl vertintina, kad už gautas lėšas buvo pagerintas būtent jo nekilnojamas turtas.

Atsižvelgiant į tai, kad už katerio variklį pervestos 6 200,00 Eur lėšos buvo santuokos metu gautos pajamos, vertintina, kad šios piniginės lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl pusė jų priklausė ieškovo sutuoktinei. Todėl nenukrypstant nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo teismas vertina, kad ieškovo turtas atitinkamai sumažėjo 3100,00 Eur, o atsakovo turtas padidėjo 3100,00 Eur (6200,00 Eur : 2 = 3100,00 Eur), kas atitinka atsakovo praturtėjimą.

Ieškovas laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 15 d. iki 2021 m. gegužės 25 d., banko pavedimais atsakovui į sąskaitą pervedė 35799,06 Eur sumą piniginių lėšų, kurios yra įgytos santuokos metu, todėl laikytina, kad atitinkamai pusė jų priklausė ieškovo sutuoktinei. Todėl nenukrypstant nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo teismas vertina, kad ieškovo turtas atitinkamai sumažėjo 17899,53 Eur, o atsakovo turtas padidėjo 17899,53 Eur (35799,06 Eur : 2 = 17899,53 Eur), ir kas reiškia, kad atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Atsakovas praturtėjo, nes ieškovas jam perdavė aukščiau nurodytą sumą, t. y. egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Šiuo atveju nepagrįstas praturtėjimas egzistavo, pareiškus ieškinį ir nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas būtų prisiėmęs nuostolių atsiradimo riziką.

Teismas nurodytas atsakovo aplinkybes vertina kaip neįrodytas, nes byloje toks teisinis piniginių lėšų įgijimo pagrindas neįrodytas. Byloje nenustatyta, kad ieškovas nurodytu būdu būtų siekęs padovanoti atsakovui pinigus, ar pervedė juos išimtinai tik savo šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovas šių aplinkybių nepripažįsta. Esant nurodytoms aplinkybėms, jog teismas vertina, kad atsakovas nepateikė įrodymų dėl teisinio pagrindo gauti dalį ginčo piniginių lėšų – 20999,53 Eur, todėl nagrinėjamu atveju egzistuota nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos (CK 6.237 straipsnis). Pirma, byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas perdavė atsakovui ginčo sumą, kas reiškia, kad atsakovas yra praturtėję dėl ieškovo veiksmų. Antra, dėl šios priežasties ieškovo turtas sumažėjo ginčo suma, kas atitinka atsakovo praturtėjimą. Trečia, atsakovas praturtėjo, nes ieškovas jam perdavė aukščiau nurodytą sumą, tai yra, egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, nėra teisinio pagrindo atsakovo praturtėjimui. Penkta, nepagrįstas praturtėjimas egzistavo, pareiškus ieškinį. Šešta, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas būtų prisiėmęs nuostolių atsiradimo riziką. Septinta, ieškovas negali apginti savo pažeistų teisių kitais gynybos būdais.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas vertino tik byloje nustatytas ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, neperžengė ieškovo pirminio reikalavimo, į kurį atsakovas turėjo visas procesines galimybes pateikti atsikirtimus, ribų, tai nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas šioje byloje tenkindamas ieškovo alternatyvų reikalavimą priėmė siurprizinį sprendimą tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu. Atsakovui buvo suteikta galimybė teismo procese pateikti įrodymus ir teikti paaiškinimus dėl šalių santykių kvalifikavimo kaip paskolos, dėl gautos pinigų sumos pagrįstumo ir panaudojimo, kaip to reikalaujama pagal EŽTT praktiką (žr. 1997 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, peticijos Nr. 18990/91, 24 punktą; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K. S. prieš Suomiją, peticijos Nr. 29346/95, 21 punktą; 2014 m. kovo 3 d. sprendimo byloje Duraliyski prieš Bulgariją, peticijos Nr. 45519/06, 30 punktą; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017, 68 punktas).

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ieškinys tenkintinas iš dalies: ieškovui iš atsakovo priteistina 20999,53 Eur suma.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio l dalis). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023-08-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors pastaroji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis).

Bylos duomenimis ieškovas šioje byloje patyrė šias išlaidas: 885,00 Eur žyminio mokesčio ir 1390,00 Eur išlaidų atstovo advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 2275,00 Eur.

Atsakovas šioje byloje patyrė šias išlaidas: 1694,00 Eur sumą už advokato teisinę pagalbą ir 60,00 Eur už banko sąskaitos išrašo išdavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu taip pat priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Atsakovas, gindamasis nuo ieškinio, teikė byloje banko sąskaitos išrašą už 2014-2022 metus. Atsakovas už banko sąskaitos išrašo išdavimą sumokėjo 60,00 Eur, kurie priskirtini prie išlaidų, susijusius su bylos nagrinėjimu. Iš viso atsakovas patyrė 1744,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.

Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų dalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, atsižvelgiant ir į tai, kad patikslintas ieškinys patenkintas 50 proc., ieškovui priteisiama 1137,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovo priteistina 872,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (1744,00 Eur x 50 proc. / 100 proc.).

Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 265,50 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (1137,50 Eur – 872,00 Eur).

Bylos nagrinėjimo metu patirta 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos proporcingai paskirstytinos abiem šalims, todėl iš ieškovo priteistina 3,32 Eur, o iš atsakovo priteistina 3,32 Eur išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies:

priteisti ieškovui T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20 999,53 Eur (dvidešimt tūkstančių devynis šimtus devyniasdešimt devynis eurus, 53 ct), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (20 999,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023-08-11, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 265,50 Eur (du šimtus šešiasdešimt penkis eurus, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo T. V. 3,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662) valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovo J. V. 3,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662) valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėjas Erikas Jurgutis