Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Lino Zinkevičiaus ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės K. M. ieškinius atsakovėms mažajai bendrijai „Verslas Tau“ ir mažajai bendrijai „Šokoladas“ dėl sumokėto avanso grąžinimo ir baudos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė K. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei mažajai bendrijai (toliau – MB) „Verslas Tau“ bei ieškiniu atsakovei MB „Šokoladas“, kuris nagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-16022-845/2023 bei kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės pavaduotojo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi prijungtas prie šios civilinės bylos, kuriais prašė priteisti iš atsakovės MB „Verslas Tau“ 7000 Eur sumokėto avanso, 7000 Eur baudos, o iš atsakovės MB „Šokoladas“ – 3000 Eur sumokėto avanso, 3000 Eur baudos. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė advokatė nurodė ir patvirtino, kad ieškovė atsisako reikalavimų dėl baudų iš atsakovių priteisimo, nurodė, kad ieškovei žinomos dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo pasekmės. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš kiekvienos atsakovės 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovė ieškinį atsakovei MB ,,Verslas Tau“ grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis:

1.1.1. Ieškovė ir atsakovė MB „Verslas Tau“ 2022 m. birželio 16 d. sudarė nekilnojamojo turto rezervavimo sutartį, pagal kurią šalys susitarė, kad ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 26 d. bus sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė parduotų, o ieškovė pirktų atsakovei priklausantį administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą: 30,56 kv. m ploto dalį patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., projektinis patalpos numeris 1-4 (bylos Nr. 1-64 ) ir bendro naudojimo patalpos projektinis patalpos numeris 1-10 (bylos Nr. 1-1-65;1-67;1-70;1-74) 4-43 kv. m ploto dalį už 30 000 Eur.

1.1.2. Pagal sutartį ieškovė 2022 m. birželio 16 d. sumokėjo 7000 Eur avansą. Pagal sutartį ji savo įsipareigojimus įvykdė ir pinigus pagal sutarties 3 punkto sąlygas sumokėjo į sutartyje nurodytą sąskaitą trečiajam asmeniui Lietuvos kredito unijos Šeimos kredito unijai, kuri pinigų gavimą patvirtino kasininko parašu ant pinigų gavimo kvito.

1.1.3. Nei sutartu laiku, nei vėliau tarp šalių jokia pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, pinigai nebuvo grąžinti. Ieškovės teigimu, pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, nes ji nepardavė ieškovei sutarto nekilnojamojo turto. Pinigai pagal nekilnojamojo turto rezervavimo sutartį buvo sumokėti tam tikram tikslui. Kadangi šis tikslas nebuvo pasiektas ir pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, jog pinigai (7000 Eur) perduoti (gauti) atsakovės MB „Verslas Tau“ be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo ir turi būti grąžinti K. Ž. (dabar – M.) kaip gauti iš jos be pagrindo.

1.1.4. Taip pat, kadangi pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, tai sutarties 5 punkto pagrindu atsakovė turi sumokėti ieškovei avanso dydžio baudą, kas sudaro 7000 Eur.

1.2. Ieškovė ieškinį atsakovei MB ,,Šokoladas“ grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis:

1.2.1. Ieškovė ir atsakovė MB „Šokoladas“ 2022 m. birželio 16 d. sudarė nekilnojamojo turto rezervavimo sutartį, pagal kurią šalys susitarė, kad ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 26 d. bus sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė parduotų, o ieškovė pirktų atsakovei priklausantį administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą: 30,56 kv. m ploto dalį patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., projektinis patalpos numeris 2-4 (bylos Nr. 2-64 ) ir bendro naudojimo patalpos projektinis patalpos numeris 2-10 (bylos Nr. 2-1-65;2-67;2-70;1-74) 4-43 kv. m ploto dalį už 30 000 Eur. Pagal sutarties reikalavimus ieškovė 2022 m. birželio 16 d. sumokėjo 3000 Eur avansą. Pagal sutartį ji savo įsipareigojimus įvykdė ir pinigus pagal sutarties 3 punkto sąlygas sumokėjo į sutartyje nurodytą sąskaitą trečiajam asmeniui Lietuvos kredito unijos Šeimos kredito unijai, kuri pinigų gavimą patvirtino kasininko parašu ant pinigų gavimo kvito.

1.2.2. Nei sutartu laiku, nei vėliau tarp šalių jokia pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, pinigai nebuvo grąžinti. Ieškovės teigimu, pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, nes ji nepardavė ieškovei sutarto nekilnojamojo turto. Pinigai pagal nekilnojamojo turto rezervavimo sutartį buvo sumokėti tam tikram tikslui. Kadangi šis tikslas nebuvo pasiektas ir pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, jog pinigai (3000 Eur) perduoti (gauti) atsakovės MB „Šokoladas“ be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo ir turi būti grąžinti ieškovei kaip gauti iš jos be pagrindo.

1.2.3. Taip pat, kadangi pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, tai sutarties 5 punkto pagrindu, atsakovė turi sumokėti ieškovei avanso dydžio baudą, kas sudaro 3000 Eur.

2. Atsakovė MB ,,Verslas Tau“ pateikė atsiliepimą, kuriame nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Atsakovei nuosavybės teise priklauso dalis patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. Atsakovė bendradarbiauja su UAB „Kurkime“ nekilnojamojo turto pardavimo srityje, t. y. UAB „Kurkime“ padeda ir padėjo atsakovei vykdyti nurodytų patalpų pardavimo veiklą. UAB „Kurkime“ bendradarbiauja ir bendradarbiavo su nekilnojamojo turto brokeriais (paslaugų sutarčių pagrindu), kurie padeda ir padėjo UAB „Kurkime“ bei kartu atsakovei vykdyti nekilnojamojo turto pardavimo veiklą. Vienas iš asmenų, kuri padėjo UAB „Kurkime“ ir atsakovei vykdyti nekilnojamojo turto pardavimo bei nuomos veiklą, buvo ieškovė. Ieškovės teikiamos atlygintinės paslaugos buvo susijusios su UAB „Kurkime“ ir atsakovės nekilnojamojo turto objektų viešinimu, bendravimu su potencialiais pirkėjais, bendravimu su turto pardavimo/nuomos portalais ir pan.

2.2. Atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto pirkėjų paieška nebuvo tokia sparti ir sėkminga, todėl atsakovei pradėjo trūkti apyvartinių lėšų. Tuometinis atsakovės vadovas A. K. bendravo su ieškove dėl galimybės paspartinti nekilnojamojo turto pirkėjų paiešką. Ieškovė nurodė, kad ji pati yra suinteresuota nusipirkti vieną iš atsakovei priklausančių patalpų, tačiau nurodė, kad neturi lėšų pradiniam mokėjimui (avansui). Tuometinis atsakovės vadovas A. K. pasitikėjo ieškove, kadangi vyko bendradarbiavimas atlygintinių paslaugų teikimo srityje apie metus, juos siejo, be kita ko, ir draugystės santykiai, todėl sutiko ieškovei grynaisiais pinigais paskolinti 7000 Eur. Taip pat ieškovė ir tuometinis atsakovės vadovas susitarė, kad tuo atveju, jei ieškovė negaus finansavimo, reikalingo likusiai nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo kainai sumokėti arba tiesiog atsisakys sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, paskolinta 7000 Eur suma liks atsakovei, kaip bauda. Atsižvelgiant į tai, A. K., matant kitiems keliems asmenims, perdavė ieškovei 7000 Eur grynaisiais. Ieškovė ir atsakovė 2022 m. birželio 16 d. sudarė nekilnojamojo turto rezervavimo sutartį. Ieškovė šiuos 7000 Eur, kuriuos gavo iš A. K., grynaisiais pinigais įnešė į atsakovės kredito unijos Šeimos kredito unija sąskaitą. Tą pačią dieną nuo atsakovės banko sąskaitos kredito unija nurašė 8739,26 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant „Kredito VER202201-000011 pradelstų įmokų dengimas“.

2.3. Ieškovė atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Tai ji motyvavo tuo, kad nutarė turto tiesiog nebepirkti bei tuo, kad nerado finansuotojo, kuris padėtų sumokėti likusią turto kainą (23 000 Eur). Atsižvelgiant į tai, ieškovės sumokėtas avansas liko atsakovei, kaip bauda. Minėtos nekilnojamojo turto rezervavimo sutarties projektą, kaip potenciali pirkėja ir brokerė, pasirengė ieškovė pati. Ieškovė buvo įgaliota ir atsakinga už sutarčių parengimą, sudarymą.

2.4. Be to, pati ieškovė, teikdama atlygintines paslaugas, toliau pardavinėjo atsakovei priklausantį turtą, kurį 2022 m. birželio 16 d. Nekilnojamojo turto rezervavimo sutartimi buvo nutarusi prieš tai pirkti pati. Ieškovė vykdė susirašinėjimą su potencialiu pirkėju UAB „Baltijos pelnas“, kuriam be kitų patalpų siūlė įsigyti tas pačias patalpas, kurių projektinis Nr. 1-4, bylos (kadastro) numeris yra 1-64. Nurodyta bendrovė 2022 m. rugsėjo 29 d. patalpų dalių pirkimo-pardavimo ir naudojimosi patalpa tvarkos nustatymo sutartimi nupirko patalpą, pažymėtą indeksu „1-64“, t. y. tą pačią patalpą, kurią buvo nutarusi pirkti ieškovė.

2.5. UAB „Baltijos pelnas“ dvi patalpas „1-64“ ir „1-66“ įsigijo už 58 000 Eur kainą, taigi vienos patalpos kaina (29 000 Eur) buvo mažesnė, nei ketino mokėti ieškovė, todėl atsakovė neturėjo jokio intereso ieškovei neparduoti patalpų. Pagrindinės sutarties sudarymo laikotarpiu (iki 2022 m. birželio 26 d.) ieškovės planuotos pirkti patalpos buvo neparduotos jokiems kitiems asmenims, atsakovė niekada neatšaukė savo sprendimo patalpas parduoti ieškovei. Šiuo atveju įvyko priešingai – būtent ieškovė nutarė nebepirkti patalpų, nesudaryti pirkimo-pardavimo sutarties, o vietoj to, kad būtų dėjusi pastangas pati nupirkti patalpas, šias patalpas (kaip brokerė) siūlė įsigyti kitiems asmenims. Atsakovė ir po 2022 m. birželio 26 d. būtų sutikusi ieškovei parduoti patalpas, jei tik ieškovė būtų norėjusi.

2.6. Atsakovė bendradarbiavimo su ieškove metu niekada nesulaukė jokių pretenzijų, kad turi ieškovei grąžinti 7000 Eur avansą ir netgi sumokėti 7000 Eur baudą. Ieškovė nutarė nebepirkti turto, todėl avansas liko atsakovei. Savo ruožtu, atsakovės žiniomis, A. K. nebereikalavo grąžinti suteiktą paskolą, kadangi ieškovė paskolintas lėšas buvo praradusi, kaip sumokėtą avansą atsakovei. Atsakovės žiniomis, A. K. šiuo atveju norėjo pasielgti geranoriškai ir neapsunkinti ieškovės, kadangi jį siejo be kita ko ir draugystės su ieškove ir jos gyvenimo partneriu santykiai. Tačiau tuomet, kai ieškovė buvo jau nutraukusi bendradarbiavimą su UAB „Kurkime“ bei jai ir jos partneriams (tame tarpe ir atsakovei) nebeteikė nekilnojamojo turto brokerės paslaugų (2022 m. gruodžio mėn.), A. K. gavo iš ieškovės el. laiškus, kad šis neva turi grąžinti jai avansus.

2.7. Ieškovė pažeidė 2022 m. birželio 16 d. nekilnojamojo turto rezervavimo sutartį, kadangi atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį. Vadovaujantis 2022 m. birželio 16 d. nekilnojamojo turto rezervavimo sutarties 5 punktu, ieškovės sumokėtas 7000 Eur avansas liko atsakovei, kaip ieškovės mokėtinos netesybos. Todėl ieškovė nebeturi reikalavimo teisės į atsakovę dėl avanso grąžinimo.

2.8. Ieškovė reikalavimo daliai dėl netesybų priteisimo praleido ieškinio senaties terminą. Ieškovė savo ieškinyje nurodo, neva atsakovė atsisakė iki 2022 m. birželio 26 d. sudaryti pagrindinę patalpų pirkimo – pardavimo sutartį, todėl neva atsakovė ne tik turi grąžinti 7000 Eur avansą, bet ir sumokėti 7000 Eur netesybas. Taigi, ieškovė tariamai įgijo reikalavimo teisę į atsakovę 2022 m. birželio 27 d. Ieškinio senaties terminas ieškinio daliai dėl 7000 Eur netesybų priteisimo ieškovei baigėsi 2022 m. gruodžio 27 d. (CK 1.125 straipsnio 5 dalis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi į teismą 2023 m. gegužės 7 d. Atsižvelgiant į tai, ieškovės pareikšto reikalavimo dalis dėl netesybų priteisimo yra atmestina ne tik aukščiau nurodytais pagrindais (nesant atsakovės kaltės), bet ir ieškovei praleidus ieškinio senaties terminą.

3. Atsakovė MB „Šokoladas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti, Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir atsakovės MB ,,Verslas Tau“ pateiktame atsiliepime, nurodytais šios nutarties 2.1 - 2.3 ir 2.6 – 2.8 punktuose (išskyrus sumas, t. y. 3000 Eur avansas ir 3000 Eur bauda), todėl šie argumentai nekartojami, paminėtinos tik tos faktinės aplinkybės, kurios skiriasi nuo išdėstytų MB ,,Verslas Tau“ atsiliepime:

3.1. Ieškovė atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Tai ji motyvavo tuo, kad nutarė turto tiesiog nebepirkti bei tuo, kad nerado finansuotojo, kuris padėtų sumokėti likusią turto kainą (27 000 Eur). Atsižvelgiant į tai, ieškovės sumokėtas avansas liko atsakovei, kaip bauda. Minėtos nekilnojamojo turto rezervavimo sutarties projektą, kaip potenciali pirkėja ir brokerė, pasirengė ieškovė pati (pastebėtina, kad joje padarė rašymo apsirikimo klaidą, t. y. patalpos, kurios projektinis numeris yra 2-4, bylos (kadastro) numeris yra 2-63).

3.2. Pati ieškovė, teikdama atlygintines paslaugas, toliau pardavinėjo atsakovei priklausantį turtą, kurį 2022 m. birželio 16 d. nekilnojamojo turto rezervavimo sutartimi buvo nutarusi prieš tai pirkti pati. Ieškovė vykdė susirašinėjimą su potencialia pirkėja U. A. ir A. A., kuriems be kitų patalpų siūlė įsigyti pas pačias patalpas, kurių projektinis Nr. 2-4, bylos (kadastro) numeris yra 2-63. Galiausiai ieškovės surasta pirkėja U. A. 2022 m. rugsėjo 20 d. nupirko iš atsakovės patalpas, tarp kurių buvo ir ieškovės planuotos pirkti patalpos, kurių projektinis numeris yra 2-4 (kadastro bylos Nr. 2-63). U. A. patalpas įsigijo už tą pačią 30 000 Eur kainą, kurią buvo nutarusi mokėti ieškovė. Pagrindinės sutarties sudarymo laikotarpiu (iki 2022 m. birželio 26 d.) ieškovės planuotos pirkti patalpos buvo neparduotos jokiems kitiems asmenims, atsakovė niekada neatšaukė savo sprendimo patalpas parduoti ieškovei. Šiuo atveju įvyko priešingai – būtent ieškovė nutarė nebepirkti patalpų, nesudaryti pirkimo-pardavimo sutarties, o vietoj to, kad būtų dėjusi pastangas pati nupirkti patalpas, šias patalpas (kaip brokerė) siūlė įsigyti kitiems asmenims. Atsakovė ir po 2022 m. birželio 26 d. būtų sutikusi ieškovei parduoti patalpas, jei tik ieškovė būtų norėjusi.

4. Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo palaikė ieškinius. Dubliką grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis:

4.1. Atsakovės nepateikė jokių įrodymų, kad MB „Šokoladas“ ir MB „Verslas Tau“ buvęs vadovas A. K. paskolino ieškovei avansams įmokėti reikalingas 3000 Eur ir 7000 Eur sumas grynais pinigais, nes ieškovė neva neturėjo savų lėšų.

4.2. Ieškovė vykdė individualią veiklą ir teikė sudarytų paslaugų sutarčių pagrindu atlygintines brokerės paslaugas ne tik UAB „Kurkime“, tačiau ir kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims. Tačiau ieškovės vykdyta individuali veikla niekaip nepatvirtina, kad jai buvo kokiu tai būdu skolinti atsakovių ar A. K. pinigai.

4.3. Atsakovių teiginiai, kad ieškovė, norėdama nusipirkti nekilnojamojo turto objektus ir neturėdama pinigų, skolinosi iš A. K. lėšas avansams sumokėti, po to sumokėjo šiuos pinigus atsakovėms, vėliau sutiko palikti šias sumas atsakovėms kaip baudas, kad atsakovių buvęs vadovas A. K. geranoriškai nusprendė nereikalauti iš ieškovės jai paskolintų 3000 Eur ir 7000 Eur, yra nepagrįsti ir neatitinka jokių protingumo kriterijų.

4.4. Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašai su istorija patvirtina, jog pasirašant 2022 m. birželio 16 d. preliminariąsias sutartis, A. K. nebebuvo atsakovės MB „Šokoladas“ ir atsakovės MB „Verslas Tau“ direktoriumi, nes atsakovių direktore nuo 2022 m. birželio 2 d. buvo paskirta (išrinkta) G. K.. Tad A. K., būdamas tik kitos įmonės MB „Kurkime“‚ vadovu ir nebūdamas atsakovių direktoriumi, neturėjo jokių įgaliojimų vesti derybų su ieškove ar priimti sprendimus dėl rezervavimo sutarčių vykdymo ar pagrindinių sutarčių sudarymo. Atsakovėse juridinio asmens vardu yra numatytas vienasmenis atstovavimas ir juridinio asmens vardu veikia vadovas.

4.5. Nepagrįsti atsakovės MB „Šokoladas“ teiginiai, jog vėliau ieškovės rezervuota patalpa Nr. 1 buvo parduota tarpininkaujant ieškovei. Pirkėjai U. A. buvo parduotos kitos patalpos. Tikrieji atsakovės parduodamų patalpų kadastriniai duomenys paaiškėdavo tik notarų biure, sudarant notarines jų pirkimo-pardavimo sutartis. Rezervavimo sutarties 9 punkte šalys susitarė, jog pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaroma pardavėjo pasirinktame notarų biure. Atsakovė MB „Šokoladas“ nei iki 2022 m. birželio 26 d., nei iki 2022 m. rugpjūčio 26 d. neparengė ir nepateikė ieškovei jokio patalpos Nr. 1 pagrindinės sutarties projekto ir nesiūlė sudaryti pagrindinės sutarties bei šiais savo veiksmais pažeidė rezervavimo sutarties 5 punkto nuostatą, todėl ieškovės nuomone, ji įgijo teisę į jos sumokėto 3000 Eur avanso grąžinimą bei 3000 Eur baudą. Ieškovės nuomone, pagrindinė sutartis nesudaryta dėl avansą gavusios šalies kaltės.

4.6. Nepagrįsti atsakovės MB „Verslas Tau“ teiginiai, kad ieškovė atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį motyvuodama tuo, kad nutarė nepirkti turto, nes nerado finansuotojo, kuris padėtų sumokėti likusią turto sumą ir todėl sutiko, kad jos sumokėtas 7000 avansas liktų atsakovei kaip bauda. Ieškovė neatsisakė nuo pagrindinės sutarties sudarymo, o atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės atsisakymą nuo pagrindinės sutarties sudarymo bei jos sutikimą, dėl to, kad jos sumokėtas avansas liktų atsakovei. Tokio susitarimo nei su atsakove, nei su A. K. nebuvo ir negalėjo būti. Nepagrįsti atsakovės MB „Verslas Tau“ teiginiai, jog vėliau patalpa Nr. 2 buvo parduota tarpininkaujant ieškovei. Ieškovė, kaip nekilnojamojo turto brokerė, teikė atsakovei paslaugas ir po rezervavimo sutarties sudarymo bei tarpininkavo parduodant atsakovės kitas patalpas pirkėjai UAB „Baltijos pelnas“, o ne patalpas, dėl kurių buvo sudaryta rezervavimo sutartis. Kad tai buvo kitos patalpos, patvirtina sudaryta notarinė sutartis su šia pirkėja ir tas faktas, jog šalių sudaryta rezervavimo sutartis dėl parduodamų patalpų objekto šalių nebuvo pakeista. Atsakovė nei iki 2022 m. birželio 26 d., nei iki 2022 m. rugpjūčio 26 d. neparengė ir nepateikė ieškovei jokio patalpos Nr. 2 pagrindinės sutarties projekto ir nesiūlė sudaryti pagrindinės sutarties bei šiais savo veiksmais pažeidė rezervavimo sutarties 7 punkto nuostatą, todėl, ieškovės nuomone, ji įgijo teisę į jos sumokėto 7000 Eur avanso grąžinimą bei 7000 Eur baudą.

4.7. Ieškovė nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. sausio 4 d. buvo motinystės ir gimdymo atostogose, o nuo 2023 m. sausio 5 d. iki 2023 m. spalio 5 d. yra vaiko priežiūros atostogose bei šiuo laikotarpiu individualios veiklos nevykdė. 2022 m. spalio 5 d. ji pagimdė sūnų. Tad tuo laiku ji prižiūrėjo ir augino kūdikį ir nedirbo bei jos bendravimo galimybės su atsakovėmis dėl to buvo ribotos. Ieškovė, siekdama išspręsti ginčą geruoju, pagal sudarytų sutarčių sąlygas 2022 m. gruodžio 5 d., 2022 m. gruodžio 27 d., 2022 m. gruodžio 31 d. elektroniniais laiškais kreipėsi į A. K. dėl sumokėtų pagal sutartis avansų grąžinimo, nes apie tai, kad A. K. nėra atsakovių vadovas, ieškovei nebuvo žinoma. Nepaisant tos aplinkybės, jog A. K. jau nebuvo atsakovių vadovu, jis atsakovių vardu atsakinėjo į ieškovės nurodytus elektroninius laiškus

5. Atsakovės pateikė tripliką, kuriame nurodė nesutinkančios su ieškovės ieškiniu. Savo poziciją grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis:

5.1. Nesuprantami yra ieškovės argumentai apie tai, jog neva „<…> patalpos šiame nekilnojamojo turto objekte turi kelis skirtingų metų planus, kuriuose yra nurodomi skirtingi tų pačių patalpų projektiniai numeriai ir kokios yra parduodamos pirkėjams patalpos paaiškėja tik sudarant notarines pirkimo-pardavimo sutartis <…>“. Pateikta el. susirašinėjimo medžiaga liudija, kad ieškovė siuntė potencialiems pirkėjams projektinius planus, kurie lyginant su MB „Šokoladas“ pateiktu antrojo aukšto planu ir lyginant su MB „Verslas tau“ pateiktu pirmojo aukšto planu niekuo nesiskiria.

5.2. Nesuprantama, kodėl ieškovė tvirtina, kad keitėsi kadastriniai duomenys ir jie neva paaiškėdavo notarų biure. Tiek MB „Šokoladas“ ir U. A. sudarytos, tiek MB „Verslas tau“ ir UAB „Baltijos pelnas“ sudarytos patalpų dalių pirkimo – pardavimo ir naudojimosi patalpa tvarkos nustatymo sutarties 2-5 puslapiuose grafose „Kadastro duomenų fiksavimo data“ nurodoma, kad parduoto turto kadastro duomenys buvo fiksuoti 2021 m. liepos 14 d. ir 1997 m. spalio 15 d. Ieškovei buvo ir yra žinoma, kad nei sudarant 2022 m. birželio 16 d. rezervavimo sutartis, nei vėliau nekilnojamojo turto kadastro duomenys (tame tarpe patalpų žymėjimas identifikaciniais numeriais) nebuvo keičiami.

5.3. Projektiniuose planuose ieškovė žymėjo rezervuotas/parduotas patalpas, jas perbraukiant raudona linija. Iš ieškovės 2022 m. birželio 20 d. el. laiško „A.“ matyti, kad ji nelaikė rezervuota/parduota 1-4 projektiniu numeriu pažymėtos patalpos, nors pagal 2022 m. birželio 16 d. su MB „Verslas Tau“ sudarytą nekilnojamojo turto rezervavimo sutartį ieškovė buvo įsipareigojusi pirkti 30,56 kv. m ploto dalį patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., projektinis patalpos numeris 1-4. Taip pat iš ieškovės 2022 m. liepos 18 d. el. laiško „R.“ matyti, kad ji nelaikė rezervuota/parduota 2-4 projektiniu numeriu pažymėtos patalpos, nors pagal 2022 m. birželio 16 d. su MB „Šokoladas“ sudarytą nekilnojamojo turto rezervavimo sutartį ieškovė buvo įsipareigojusi patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., projektinis patalpos numeris 2-4.

5.4. Ieškovė 2022 m. liepos mėn. parengė potencialiems nekilnojamojo turto pirkėjams komercinį pasiūlymą, kurio 4 ir 6 puslapiuose nurodoma, kad pardavinėjamos ir projektiniais numeriais 1-4 ir 2-4 pažymėtos patalpos, kurias ji pati buvo rezervavusi ir vėliau nutarė nepirkti. Tai patvirtina tai, kad projektiniai planai bei kadastro planai nebuvo keičiami, bet ir tai, kad ieškovė neketino (buvo atsisakiusi) sudaryti pagrindinių pirkimo – pardavimo sutarčių su atsakovėmis, tokiu būdu pažeidžiant prisiimtus įsipareigojimus atsakovėms.

5.5. Ieškovė tvirtina, kad atsakovės neįrodo aplinkybės, jog A. K. ieškovei perdavė (paskolino) 10 000 Eur sumą. Kaip jau nuosekliai nurodyta MB „Šokoladas“ ir MB „Verslas tau“ atsiliepimuose, buvęs atsakovių vadovas (ir esantis UAB „Kurkime“ vadovas) A. K., pasitikėjo ieškove, kadangi vyko bendradarbiavimas atlygintinių paslaugų teikimo srityje apie metus, juos siejo be kita ko ir draugystės santykiai, todėl sutiko ieškovei grynaisiais pinigais paskolinti 10 000 Eur. Taip pat ieškovė ir tuometinis atsakovių vadovas susitarė, kad tuo atveju, jei ieškovė negaus finansavimo, reikalingo likusiai nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo kainai sumokėti arba tiesiog atsisakys sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, paskolinta 10 000 Eur suma liks atsakovėms, kaip bauda. MB „Šokoladas“ ir MB „Verslas tau“ nurodomas aplinkybes išsiaiškino iš A. K.. A. K. nutarė ieškovei nereikšti pretenzijų dėl perduotų 10 000 Eur sumos vedinas geranoriškumo, laikydamasis su ieškove pirminio susitarimo, kad tuo atveju, jei ieškovė iš atsakovių nenupirks nekilnojamojo turto, sumokėti (paskolinti) avansai liks A. K. valdomos UAB „Kurkime“ partneriams, t. y. MB „Verslas Tau“ ir MB „Šokoladas“.

5.6. Ieškovė tvirtina, kad pagal rezervavimo sutarčių 8 punktą pardavėjas turi teisę vienašališkai pratęsti pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo terminą ne ilgesniam nei 60 dienų laikotarpiui, todėl nereiškė pretenzijų iki 2022 m. rugpjūčio 26 d. Atsakovės pažymi, kad jos nepratęsė termino pagrindinei pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti. Priešingai, ieškovė nutarė nesudaryti pagrindinės sutarties (pažeidžiant nekilnojamojo turto rezervavimo sutartis). Ieškovė nekilnojamojo turto rezervavimo sutartyse nurodytas patalpas pardavinėjo tretiesiems asmenims. Tai patvirtina byloje esanti medžiaga. Ieškovė vykdė susirašinėjimą ir teikė turto pardavimo (brokerio) paslaugas su potencialia pirkėja U. A. ir A. A., kuriems be kitų patalpų siūlė įsigyti tas pačias patalpas, kurių projektinis Nr. 2-4, bylos (kadastro) numeris yra 2-63. Galiausiai ieškovės surasta pirkėja U. A. 2022 m. rugsėjo 20 d. nupirko iš MB „Šokoladas“ patalpas, tarp kurių buvo ir ieškovės planuotos pirkti patalpos, kurių projektinis numeris yra 2-4 (kadastro bylos Nr. 2-63). Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 11 d. siuntė MB „Šokoladas“ vadovei G. K. el. laišką dėl šių patalpų pardavimo U. i. A.

5.7. Ieškovė vykdė susirašinėjimą ir teikė MB „Verslas Tau“ (kaip UAB „Kurkime“ partneriui) turto pardavimo (brokerio) paslaugas su potencialiu pirkėju UAB „Baltijos pelnas“, kuriam be kitų patalpų siūlė įsigyti pas pačias patalpas, kurių projektinis Nr. 1-4, bylos (kadastro) numeris yra 1-64. Galiausiai ieškovės surastas pirkėjas UAB „Baltijos pelnas“ su MB „Verslas Tau“ 2022 m. rugsėjo 29 d. sudarė patalpų dalių pirkimo – pardavimo ir naudojimosi patalpa tvarkos nustatymo sutartį. Iš šiuos sutarties 4.1.1. punkto matyti, kad UAB „Baltijos pelnas“ be kitų patalpų nupirko patalpą, pažymėtą indeksu „1-64“, t. y. tą pačią patalpą, kurią buvo nutarusi pirkti ieškovė. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 1 d. siuntė MB „Verslas Tau“ vadovei G. K. el. laišką dėl šių patalpų pardavimo UAB „Baltijos pelnas“.

5.8. Atsakovės nesutinka su ieškovės argumentais, neva ji neatsisakė nuo pagrindinės sutarties sudarymo. Aukščiau nurodytos aplinkybės apie tai, kad ji vykdė savo pačios preliminariosiomis sutartimis rezervuotų patalpų pardavimus, patvirtina jos aiškią valią nesudaryti su atsakovėmis pagrindinių pirkimo-pardavimo sutarčių. Ieškovė atsisakė sudaryti pagrindines sutartis, motyvuodama tuo, kad nutarė turto tiesiog nebepirkti bei tuo, kad nerado finansuotojo, kuris padėtų sumokėti likusias turto kainas. Abejotina, ar ieškovė apskritai ieškojo finansuotojo sandoriams sudaryti.

5.9. Atsakovės buvo ieškovės informuotos, kad ji nesudarys pagrindinių pirkimo-pardavimo sutarčių, todėl atsakovės dar 2022 m. ieškovės sumokėtus avansus apskaitė (įskaitė), kaip ieškovės sumokėtas netesybas. Nekilnojamojo turto rezervavimo sutarčių 5 punkte numatyta, kad šalys sutaria, jeigu pirkėjas nesudaro patalpos pirkimo – pardavimo sutarties nesant pardavėjo kaltės, pirkėjo sumokėtas avansas lieka pardavėjui kaip bauda. Taigi, šiose sutartyse aiškiai nurodyta, kad ieškovės avansai „lieka“ atsakovėms be jokio atskiro rašto / pranešimo ar pan. Ieškovė buvo atsakovių atstovų informuota apie jos sumokėtų avansų įskaitymą į netesybas. Taip pat ieškovė nedvejotinai tai turėjo suvokti dar 2022 m. birželio mėn., kai nesudarė pagrindinių sutarčių ir kai jos planuotus pirkti nekilnojamojo turto objektus ėmė pati pardavinėti kitiems asmenims. Ieškovė apie jos sumokėtų avansų įskaitymą į netesybas buvo aiškiai ir nedviprasmiškai pakartotinai informuota A. K. 2023 m. sausio 30 d. el. laišku.

5.10. Dėl ieškovės argumento, kad atsakovės nei iki 2022 m. birželio 26 d., nei iki 2022 m. rugpjūčio 26 d. neparengė ir nepateikė ieškovei jokių patalpų pagrindinių sutarčių projektų ir nesiūlė sudaryti pagrindinių sutarčių – pirma, atsakovės buvo ieškovės informuotos, kad ji nesudarys pagrindinių pirkimo-pardavimo sutarčių, ir antra, pati ieškovė atsakovių vardu komunikavo su atsakovių pasirinktu vienu ir tuo pačiu notaru, kuris tvirtindavo su kitais asmenimis pasirašomas pagrindines pirkimo-pardavimo sutartis, ieškovė teikė UAB „Kurkime“ bei atsakovėms atlygintines paslaugas, kurios apėmė sutarčių parengimą ir pasirašymą atsakovių vardu, kaip įgaliotinė. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad, jos teigimu neva ketindama įsigyti rezervuotas patalpas, ji būtų komunikavusi su ieškovei žinomu notarų biuru dėl pagrindinių pirkimo- pardavimo sutarčių sudarymo jos nuosavybėn.

5.11. Atsakovės neturėjo jokio tikslo su ieškove nesudaryti pagrindinių sutarčių, nes patalpos kitiems pirkėjams buvo parduotos už tą pačią ar mažesnę kainą.

5.12. Ieškovė praleido senaties terminą reikalavimams dėl netesybų priteisimo. Ieškovės argumentai, kad ji terminą praleido, nes pagimdė sūnų ir jį augino nėra pagrindžiantys praleidimo priežastį. Ieškovė buvo komunikabili bei galėjo laiku ir tinkamai pareikštu jos norimus reikalavimus atsakovėms per įstatyme numatytą ieškinio senaties terminą. Bylos medžiaga patvirtina, kad ji vykdė susirašinėjimą su notaru iki 2022 m. rugsėjo 2 d. Ji siuntė el. laiškus A. K. 2022 m. gruodžio 5 d., 2023 m. sausio 17 d.

6. Šalys teikė papildomus dokumentus. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. birželio 16 d. sudarytos rezervavimo sutartys buvo apsimestiniai sandoriai, kuriais buvo siekiam pridengti atsakovių finansavimo sandorius (dokumentas Nr. DOK-60206). Atsakovės nurodė, kad 2022 m. birželio 16 d. sudarytų rezervavimo sutarčių nėra pagrindo laikyti apsimestinėmis (dokumentas Nr. DOK-59748).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimu ieškovės K. M. ieškinius atsakovėms MB „Verslas Tau“ ir MB „Šokoladas“ dėl sumokėto avanso grąžinimo atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovėms bylinėjimosi išlaidas.

7.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal 2022 m. birželio 16 d. nekilnojamojo turto rezervavimo sutartį MB „Verslas tau“ ir ieškovė susitarė, kad ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 26 d. bus sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią MB „Verslas tau“ parduotų, o ieškovė pirktų MB „Verslas tau“ priklausantį administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą: 30,56 kv. m ploto dalį patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., projektinis patalpos numeris 1-4 (bylos Nr. 1-64) ir bendro naudojimo patalpos projektinis patalpos numeris 1-10 (bylos Nr. 1-1-65;1-67;1-70;1-74) 4-43 kv. m ploto dalį už 30 000 Eur (toliau – Sutartis1). Taip pat pagal 2022 m. birželio 16 d. nekilnojamojo turto rezervavimo sutartį MB „Šokoladas“ ir ieškovė susitarė, kad ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 26 d. bus sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią MB „Šokoladas“ parduotų, o ieškovė pirktų MB „Šokoladas“ priklausantį administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą: 30,56 kv. m ploto dalį patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., projektinės patalpos numeris 2-4 (bylos Nr. 2-64) ir bendro naudojimo patalpos projektinis patalpos numeris 2-10 (bylos Nr. 2-1-65;2-67;2-70;1-74) 4-43 kv. m ploto dalį už 30 000 Eur (toliau – Sutartis2).

7.2. Analizuodamas Sutarties1 ir Sutarties2 tekstus nustatė, kad abiejų sutarčių preambulėse nurodyta, kad tiek MB „Verslas tau“, tiek MB „Šokoladas“ vadovas yra A. A.. Abi sutartis atsakovių vardu pasirašė A. K.. Iš bylos medžiagos, Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) duomenų nustatyta, kad viešuose JAR duomenyse 2022 m. birželio 16 d. kaip atsakovių vadovas buvo nurodomas A. K.. Nustatyta, kad MB „Verslas tau“ vadovais, atsižvelgiant į paskyrimo datas, buvo: A. A. laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 11 d. iki 2022 m. balandžio 25 d. bei nuo 2023 m. vasario 17 d.; A. K. – laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 25 d. iki 2022 m. birželio 2 d.; G. K. – laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 2 d. iki 2023 m. vasario 17 d. Nustatyta, kad MB „Šokoladas“ vadovais, atsižvelgiant į paskyrimo datas, buvo: A. K. laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 11 d. iki 2022 m. balandžio 25 d. bei nuo 2023 m. vasario 17 d.; A. K. – laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 25 d. iki 2022 m. birželio 2 d.; G. K. – laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 2 d. iki 2023 m. vasario 17 d.

7.3. Nagrinėjamu atveju atsakovė MB „Verslas tau“ pripažino Sutartį1, o atsakovė MB „Šokoladas“ pripažino Sutartį2, 2022 finansiniais metais apskaitydamos iš ieškovės gautus avansinius mokėjimus kaip baudas (netesybas). Taip pat atsakovės patvirtino tokią savo poziciją šios bylos nagrinėjimo metu. Taip pat šios bylos nagrinėjimo metu pati ieškovė, liudytojas A. K., MB „Verslas tau“ vadovas A. A. patvirtino, kad ginčo laikotarpiu (2022 metais) A. K. buvo faktiniu atsakovių vadovu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad aplinkybės, jog Sutartyje1 ir Sutartyje2 yra netikslumų (vadovais skirtingose sutarčių teksto vietose nurodyti skirtingi asmenys, sutartis pasirašė faktinis įmonių vadovas, yra rašymo apsirikimų identifikuojant turtą), įvertinus, kad šias sutartis atsakovės patvirtino, nėra pagrindo pripažinti Sutartį1 ir Sutartį2 niekinėmis.

7.4. Teismas nustatė, jog 2022 m. vasaros pradžioje atsakovės stokojo lėšų atsiskaityti su kreditoriumi Šeimos kredito unija. 2022 m. birželio 16 d. ieškovei įnešus 7000 Eur į atsakovės MB „Verslas tau“ kredito unijos Šeimos kredito unija sąskaitą, tą pačią dieną nuo atsakovės banko sąskaitos kredito unija nurašė 8739,26 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant „Kredito VER202201-000011 pradelstų įmokų dengimas“, o įnešus 3000 Eur į atsakovės MB „Šokoladas“ kredito unijos Šeimos kredito unija sąskaitą, tą pačią dieną nuo atsakovės banko sąskaitos kredito unija nurašė 2782,37 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant „Kredito VER202201-000010 pradelstų įmokų dengimas. Ieškovė ir faktinis atsakovių vadovas A. K. 2022 m. birželio mėn. tarpusavyje kartu sprendė klausimą, kaip pritraukti lėšų atsakovėms. Bendrus suderintus veiksmus patvirtina, pavyzdžiui, ieškovės ir A. K. susirašinėjimas žinutėmis, iš kurio matyti, kad ieškovė 2022 m. birželio 16 d. 13:13 val. parašė A. K. „inesimas padarytas :)“, o A. K. 17:42 val. atsakė „Aciu“. Taip pat suderintus veiksmus liudija ir tai, kad nors Sutartis1 ir Sutartis2 buvo sudarytos dėl tokio paties ploto (30,56 kv m.) ir vertės (30 000 Eur) patalpų būsimo įsigijimo, tačiau avansiniai mokėjimai buvo skirtingi (7000 Eur MB „Verslas tau“ ir 3000 Eur MB „Šokoladas“). Kaip matyti iš kredito unijos nurašytų lėšų pradelstų kredito įmokų dengimui, MB „Verslas tau“ stokojo lėšų didesne apimtimi (nurašyta 8739,26 Eur suma), nei MB „Šokoladas“ (nurašyta 2782,37 Eur suma). Ši aplinkybė liudija, kad sudarant Sutartį1 ir Sutartį2 turėtas omenyje inter alia ir tikslas pritraukti trūkstamas lėšas į bendroves.

7.5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė šioje byloje nereiškė jokių reikalavimų Sutartį1 ir Sutartį2 pasirašiusiam A. K.. Šioje byloje ginčo dalyku nėra tarp A. K., kaip fizinio asmens, ir ieškovės, kaip fizinio asmens, susiklostę santykiai. Net jei tarp minėtų fizinių asmenų ir buvo susiklostę paskoliniai santykiai, kuriuos jie (ar vienas iš jų) siekė pridengti sudarydami neva apsimestines Sutartį1 ir Sutartį2, tai ginčai, kylantys tarp A. K., kaip fizinio asmens, ir ieškovės K. M. nagrinėtini šiems asmenims reiškiant ieškinius vienas kitam kitoje byloje (kitose bylose). Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų tarusis su tuometine MB „Verslas tau“ ir MB „Šokoladas“ vadove G. K. dėl kokių nors kitų tikslų, nei numatyta Sutartyje1 ir Sutartyje2. Siekis pritraukti lėšas savo esme neprieštarauja Sutarties1 ir Sutarties2 esmei ir tikslams.

7.6. Ieškovė, veikdama individualios veiklos pagrindais, teikė paslaugas atsakovėms, taigi veikė kaip ūkinę veiklą vykdantis asmuo ir nelaikytina didesnės apsaugos reikalinga sutarties šalimi. Ieškovės paslaugų teikimo veikla apėmė rezervavimo sutarčių, analogiškų Sutarčiai1 ir Sutarčiai2, pildymą, parengimą konkretiems klientams. Ieškovė tokias funkcijas atliko jau daugiau kaip metus (nuo 2021 m. kovo mėn.). Taigi ieškovė suprato (turėjo suprasti), kokio pobūdžio sutartis pasirašo, ir kokias pasekmes tokios sutartys sukelia.

7.7. Ieškovė Sutartimi1 ir Sutartimi2 rezervuotų patalpų neįsigijo nei iki 2022 m. birželio 26 d., nei iki 2022 m. rugpjūčio 26 d. (jei terminas būtų buvęs pratęstas iš pardavėjų pusės). Atsakovės akcentavo, kad jos nepratęsė termino pagrindinei pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti, tokių duomenų – kad terminas būtų buvęs pratęstas – nepateikė ir ieškovė (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovės būtų kliudžiusios ieškovei įsigyti rezervuotas patalpas, kad ieškovė būtų teiravusis dėl pagrindinių sutarčių sudarymo ar kt. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje aiškiai ir vienareikšmiškai patvirtino, kad 2022 m. visiškai nesvarstė įsigyti atsakovėms priklausančių patalpų, nes tuomet kaina už kv. m jau buvo pakilusi iki 1000 Eur, be to, ieškovė buvo susipažinusi su itin prasta patalpų būkle.

7.8. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė, teikdama paslaugas MB „Verslas tau“, 2022 m. vasarą vykdė susirašinėjimą su potencialiu pirkėju UAB „Baltijos pelnas“, kuriam be kitų patalpų siūlė įsigyti pas pačias patalpas, dėl kurių buvo pasirašiusi Sutartį1. UAB „Baltijos pelnas“ patalpas įsigijo 2022 m. rugsėjo 29 d. Taip pat ieškovė, teikdama paslaugas MB „Šokoladas“, vykdė susirašinėjimą su potencialia pirkėja U. A., kuriai siūlė įsigyti pas pačias patalpas, dėl kurių buvo pasirašiusi Sutartį2. Minėta pirkėja patalpas įsigijo 2022 m. rugsėjo 20 d. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 11 d. siuntė MB „Šokoladas“ vadovei G. K. el. laišką dėl šių patalpų pardavimo U. A. Ieškovė 2022 m. birželio 20 d. el. laiške „A.“ planinėje medžiagoje nepažymėjo kaip rezervuotos/parduotos patalpos, dėl kurios ji buvo pasirašiusi rezervavimo Sutartį1, taip pat 2022 m. liepos 18 d. el. laiške „R.“ nepažymėjo kaip rezervuotos/parduotos patalpos, dėl kurios ji buvo pasirašiusi rezervavimo Sutartį2. Nurodyti ieškovės veiksmai laikytini visiškai pakankamais įrodymais, pagrindžiančiais, kad ji neketino įsigyti Sutartimi1 ir Sutartimi2 rezervuotų patalpų, t. y. būtent dėl ieškovės atsisakymo (neketinimo) sudaryti pagrindines pirkimo-pardavimo sutartis, šios sutartys nebuvo sudarytos.

7.9. Nustačius, jog būtent ieškovė atsisakė sudaryti pagrindines pirkimo-pardavimo sutartis, laikytina, kad atsakovė MB „Verslas tau“ pagrįstai apskaitė 7000 Eur ieškovės atliktą avansinį mokėjimą kaip netesybas pagal Sutartį1, taip pat MB „Šokoladas“ pagrįstai apskaitė 3000 Eur ieškovės atliktą avansinį mokėjimą kaip netesybas pagal Sutartį2.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

8. Ieškovė K. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės MB „Verslas Tau“ 7000 Eur avansą, atsakovės MB „Šokoladas“ 3000 Eur avansą ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo sprendė, jog būtent tik ieškovė neketino sudaryti pagrindinės sutarties su atsakovėmis pagal Sutartį1 ir Sutartį2 ir visiškai nesivadovavo bylos įrodymais, patvirtinančiais, kad pagrindinės sutartys nebuvo sudarytos dėl atsakovių kaltės.

8.2. Atsakovės teikė įrodymus dėl neva ieškovės atsisakymo, kurie savo esme neturėjo jokio įrodomojo ryšio su ginčo dalyku, kadangi buvo gauti jau Sutarčiai1 ir Sutarčiai2 pasibaigus, t. y. po 2022 m birželio 26 d. Tokie įrodymai yra niekiniai, nes nei ieškovė, nei atsakovės neturėjo prievolės atitinkamai pirkti ir parduoti ginčo turtą. Teismas visiškai ignoravo faktą, jog ieškovė jokių paslaugų atsakovėms neteikė ir neturėjo jų vardu išduotų įgaliojimų, o veikė išimtinai UAB „Kurkime“ vardu ir interesais.

8.3. Pažymėta, kad rezervacijos buvimas / nebuvimas ieškovės siųstuose planuose nėra ir negali būti įrodymu, patvirtinančiu ieškovės valią nesudaryti sandorio, kadangi ieškovė siųsdama laišką galimam klientui atstovavo ir veikė savo kliento UAB „Kurkime“ vardu ir interesais. Atsakovės teismui nepateikė įrodymų, kad sudarius rezervacijos sutartis su ieškove, jos davė nurodymus UAB „Kurkime“ kad neva ieškovei parduodamos patalpos būtų rezervuotos ir jų ieškovė niekam kitam nesiūlytų. Toks faktas patvirtina esminį Sutarties1 ir Sutarties2 pažeidimą iš atsakovių pusės, kadangi nepaisant esamų sudarytų rezervacijos sutarčių jos ir toliau per savo partnerę UAB „Kurkime“ prekiavo rezervuotomis patalpomis.

8.4. Ieškovei ikisutartinių santykių metu bendradarbiaujant su atsakovėmis nekilo abejonių dėl šalių bendro siekio vykdant preliminarias sutartis, nė viena iš šalių iš tiesų neketino nei pirkti, nei parduoti patalpų viena kitai ir iš kitos. Teismo visiškai ignoruotas faktas, jog atsakovės žinodamos, jog sandoriui sudaryti tėra tik 5 darbo dienos nesiėmė jokių kaip pirkėjui būtinų veiksmų – pagal sutarčių 9 punktą – parinkti sandoriui notarą, pateikti sandoriui turto dokumentus, įgaliojimus, kas iš atsakovių vadovų A. K. ir ar G. K. būtų pasirašę sandorius, kad notaras spėtų per šį laiką užsakyti turto pardavimui reikalingą pažymą, užsakyti pas notarą parengti ar pasiūlyti ieškovei parengti pagrindinės sutarties projektą. Pažymėta, kad šiuos veiksmus notaras gali atlikti tik gavęs turto savininko prašymą ir ar reikalavimą. Atsakovės tokio prašymo jokiam notarui neteikė ir neketino teikti. Todėl akivaizdu, jog būtent atsakovės netekino sudaryti pagrindinių sutarčių su ieškove. Atsakovių teiginiai, jog neva tai turėjo padaryti ieškovė, nes tai darė ir anksčiau, yra teisiškai nepagrįsti, nes, viena vertus, tarp ieškovės ir atsakovių nebuvo jokio susitarimo, jog sandoriais atsakovių vardu pasirūpins ieškovė. Kita vertus, byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovė buvo įgaliota notaro išduotu įgaliojimu veikti atsakovių vardu parduodant nekilnojamąjį turtą. Atsakovės 2022 m. birželio 16-23 d. tyčia nevykdydamos Sutarties1 ir Sutarties2 negalėjo vadovautis ieškovės elgesiu, nes apie ieškovės valią, jei šalys nebūtų tarusios dėl apsimestinio sandorio, nežinojo ir negalėjo žinoti. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad ji turėjo pakankamai lėšų įsigyti abi patalpas.

8.5. Teismas visiškai nemotyvuotai atmetė ieškovės reikalavimą dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu. Atsakovių nenoras 2022 m. birželio 16-23 d. vykdyti rezervacijos sutarčių įrodo, jog nebuvo iš atsakovių pusės suinteresuotumo parduoti ginčo patalpų ieškovei.

8.6. Teismas visiškai ignoravo A. K. paaiškinimus ir nesivadovavo prieštaringais dėl rezervacijos sutarčių sudarymo aplinkybių, kurie įrodo buvusi susitarimą tarp atsakovių ir A. K. dėl atsakovių finansavimo suteikiant paskolas. Esminę reikšmę (valią) dėl tikrosios ieškovės atliktų mokėjimų reikšmės turėjo ieškovės tarimasis su A. K. kaip atsakovių atstovu. Teismas nustatė ir atsakovės to neginčijo, kad A. K. valdytos bendrovės MB „Verslas tau“ ir MB „Šokoladas“ turėjo finansinių sunkumų ir buvo įsiskolinusios kreditoriui mažiausiai tokiomis pradelstų kredito įmokų sumomis, atitinkamai – 8739,26 Eur ir 2782,37 Eur. A. K. įmonės buvo įsiskolinusios, A. K. kaip faktinis įmonių vadovas ir valdytojas turėjo jei ne savo, tai bent skolintomis lėšomis spręsti finansinius įsipareigojimų padengimo klausimus, tačiau A. K. nurodyta pinigų gavimo schema yra akivaizdžiai melaginga ir išgalvota bei paremta laiko prasme vėliau, t. y. ginčo metu, tikėtina, suklastotais dokumentais. A. K. nurodyta atsakovių finansavimo schema – paėmus paskolą iš M. R., perskolinti ieškovei, kad paskolintų bendrovėms, o vėliau skolą ieškovei ir atitinkamai M. R. anuliuoti, prieštarauja sveikam protui ir gali reikšti mėginimą nuslėpti tikrąjį susitarimą su ieškove – paskolinti iš ieškovės 10 000 Eur jo valdomų bendrovių finansavimui. Į bylą pateiktas paskolos raštelis yra niekinis, nes prieštarauja CK 6.871 straipsnio 4 daliai. A. K. negalėjo pats savo ar savo skolintomis lėšomis finansuoti nei bendrovių, nei atitinkamai paskolinti 10 000 Eur ieškovei, kas savo ruožtu reiškia neginčytiną išvadą, jog atsakovių veiklą kreditavo būtent ieškovė savo nuosavomis lėšomis.

8.7. Rezervacinės sutartys buvo fiktyvios, t. y. šalys nesiekė jose numatytų tikslų. Tai patvirtina ir A. K. teiginiai, kad neva ieškovė turėjo finansinių bėdų ir jis skolino ieškovei 10 000 Eur. Atsakovės neketino sudaryti pagrindinių sutarčių, o A. K. neturėjo nei savų, nei skolintų lėšų finansuoti atsakovių. Darytina pagrįsta išvada, jog 2022 m. vasaros pradžioje atsakovėms stokojant lėšų atsiskaityti su kreditoriumi Šeimos kredito unija, ieškovei susitarus su A. K. dėl paskolos atsakovėms, 2022 m. birželio 16 d. ieškovė įnešė 7 000 Eur į atsakovės MB „Verslas tau“ kredito unijos Šeimos kredito unija sąskaitą ir 3 000 Eur į atsakovės MB „Šokoladas“ kredito unijos Šeimos kredito unija sąskaitą. O rezervacijos sutartys buvo sudarytos su atsakovėmis, atstovaujant A. K., tik dėl akių, siekiant pridengti ieškovės mokėjimus atsakovėms. Dėl ko teismo sprendimas nepripažinti rezervacijos sutarčių apsimestinėmis yra nepagrįstas.

9. Atsakovės MB „Verslas Tau“ ir MB „Šokoladas“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodė su juo nesutinkančios ir prašė atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Atsakovės pažymėjo, kad ieškovė procese keitė ir iki šiol keičia savo pozicijas dėl ginčo faktinių aplinkybių. O tai puikiai iliustruoja tai, kad ieškovė šioje byloje savo teises gina ne tik nesąžiningai, bet ir tos teisės realiai nėra pažeistos. Ieškovės argumentai dėl bylos faktų turi būti vertinami itin kritiškai bei atmetami. Pažymėta, kad atsakovių pozicija buvo ir yra nuosekli bei pagrįsta rašytine bylos medžiaga.

9.2. Ieškovė teikė atlygintines paslaugas UAB „Kurkime“ bei UAB „Kurkime“ partneriams atsakovėms, kadangi šios visos įmonės dalyvavo vadiname „(duomenys neskelbtini)“ verslo projekte, kurio tikslas – vykdyti patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., pardavimo veiklą. Nors su ieškove už paslaugas atsiskaitinėjo UAB „Kurkime“, tačiau UAB „Kurkime“ prašymu ieškovė teikė paslaugas atsakovėms.

9.3. Tarp UAB „Kurkime“ vadovo A. K., kuris buvo ir atsakovių vadovu, ir ieškovės susiklostė ne tik dalykiniai, bet ir draugiški / pasitikėjimo santykiai, ką patvirtina el. susirašinėjimas.

9.4. Atsakovių derybos, kurias jų vardu vedė tuometinis vadovas A. K., dėl Sutarties1 ir Sutarties2 prasidėjo nuo to, kad atsakovės ieškojo galimybių paspartinti „(duomenys neskelbtini)“ projekto pardavimus ieškant potencialių pirkėjų, kadangi atsakovės turėjo finansinių įsipareigojimų ir turėjo mokėti įmokas finansų įstaigai pagal kredito sutartis. Ieškovė pati asmeniškai susidomėjo Sutartyje1 ir Sutartyje2 nurodyto nekilnojamojo turto įsigijimu, tačiau neturėjo 10 000 Eur sumos pradiniams įnašams pirkimui. Todėl šalys susitarė taip – A. K. paskolina ir perduoda ieškovei 10 000 Eur sumą mokėjimams pagal preliminariąsias sutartis atlikti bei iš anksto Sutarties1 ir Sutarties2 5 p. numatė, kad, jei ieškovė persigalvotų ir nepirktų turto iš atsakovių, sumokėti mokėjimai pagal preliminariąsias sutartis tiesiog liks atsakovėms. Šalys taip pat susitarė, kad A. K. iš ieškovės nebereikalaus 10 000 Eur lėšų grąžinimo, jei ieškovė nuspręstų nebepirkti turto, kadangi lėšų pasilikimas pagrindinių sutarčių nesudarymo atveju pas verslo partnerius atitiko A. K. interesus. Todėl A. K. 10 000 Eur lėšų perdavimas ieškovei nebuvo įformintas atskirais dokumentais.

9.5. Atsakovės neturėjo jokių lūkesčių ar išankstinio noro nevykdyti Sutarties1 ir Sutarties2, kadangi sandoriai su ieškove atsakovėms būtų itin naudingi siekiant gauti daugiau pajamų veiklai; taip pat siekiai kuo sparčiau vykdyti nekilnojamojo turto pardavimus pirkėjams (tame tarpe ir ieškovei) negali būti laikomi kažkuo ydingais, kadangi atsakovių vienintelė veikla yra nekilnojamojo turto objektų pardavimo veikla ir iš tokios veiklos gaunamomis pajamomis mažosios bendrijos siekė atsiskaityti su kreditoriumi.

9.6. Sutartyje1 ir Sutartyje2 numatytas 10 kalendorinių dienų terminas pagrindinėms sutartims sudaryti buvo logiškas ir pagrįstas buvusia faktine situacija bei šalių sukaupta sandorių sudarymo / tvirtinimo patirtimi.

9.7. Netrukus po Sutarties1 ir Sutarties2 sudarymo (kadangi buvo numatytas 10 kalendorinių dienų terminas pagrindinių sutarčių sudarymui) ieškovė žodžiu pareiškė, kad vis tik nebepirks iš atsakovių turto. Tokias aplinkybes patvirtina ne tik liudytojo A. K. paaiškinimai, bet ir rašytinė bylos medžiaga.

9.8. Ieškovei pareiškus poziciją dėl pagrindinių sutarčių nesudarymo, nebuvo jokio tikslo ir poreikio komunikuoti su notaru. Jei ieškovė būtų išreiškusi valią pirkti turtą, notarinis sandoris būtų įvykęs iki 2022 m. birželio 26 d. arba iki 2022 m. rugpjūčio 26 d. Visi „(duomenys neskelbtini)“ projekto pardavimo dokumentai iš pardavėjo pusės buvo perduoti 14-ajam notarų biurui. Ieškovė nekomunikavo su 14-uoju notarų biuru dėl pagrindinių sandorių sudarymo, nors šioje byloje gausi susirašinėjimo ir kita medžiaga patvirtina, kad ieškovė su notaru derino atsakovių vardu sudaromų pardavimo sandorių detales. Tai dar kartą patvirtina aplinkybę, jog ieškovė buvo pareiškusi vienašališką atsisakymą vykdyti preliminarias sutartis. Ieškovė buvo atsakovių atstovų informuota apie jos sumokėtų avansų įskaitymą į netesybas.

9.9. Nagrinėjamu atveju atsakovės nuosekliai ir išsamiai paaiškino 2022 m. birželio 16 d. preliminariųjų sutarčių sudarymo aplinkybes, kurios paneigia apsimestinio sandorio faktą. Esminės aplinkybės yra šios: a) ieškovė teikė atlygintines nekilnojamojo turto paslaugas UAB „Kurkime“ bei jos partneriams - atsakovėms; b) tuometinis atsakovių vadovas A. K. bendravo su ieškove dėl galimybės paspartinti nekilnojamojo turto pirkėjų paiešką, nes buvo reikalinga atsakovėms gauti apyvartinių lėšų kreditų ir kitų išlaidų dengimui; c) pati ieškovė išreiškė norą nusipirkti dvi atsakovėms priklausančias patalpas, tačiau nurodė, kad neturi lėšų pradiniam mokėjimui (avansui); d) liudytojas A. K. paaiškino šioje byloje, kad pasitikėjo ieškove, jai perdavė iš tetos pasiskolintas atitinkamai 3 000 Eur ir 7 000 Eur sumas. Su ieškove buvo susitarta, kad jai nusprendus nepirkti nekilnojamojo turto, A. K. geranoriškai nebereikalaus jam grąžinti paskolintų sumų, kadangi tos sumos (kaip bauda) liks verslo partneriams – atsakovėms; e) tokią atsakovių poziciją patvirtina ir vėlesnis A. K. bei ieškovės bendravimas el. paštu. Atsakovių įsitikinimu, 2022 m. birželio 16 d. preliminariųjų sutarčių vertinti kaip apsimestinių sandorių nėra pagrindo, kadangi ieškovė 2022 m. birželio 16 d. sutartimis išreiškė valią pirkti turtą, tačiau netrukus tokių savo planų atsisakė, todėl atsakovės turėjo pagrindą ieškovės įmokėtus avansus įskaityti kaip baudas bei jų negrąžinti. Aplinkybės, susijusios su tuo, kodėl Sutartį1 ir Sutartį2 pasirašė A. K., yra paaiškintos paties A. K. bei pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.

9.10. Atsakovės neginčija 2022 m. birželio 16 d. preliminariųjų sutarčių ir jas pripažįsta. Ieškovė nėra tas subjektas, kuris apskritai galėtų ginčyti sandorį pagal CK 1.92 straipsnį (tai galėtų daryti tik pačios atsakovės). Be to, CK 1.92 straipsnyje numatytas sandorio negaliojimo pagrindas kvalifikuotinas nuginčijamu sandoriu (CK 1.78 straipsnio 2 dalis), kurio fakto teismas negali konstatuoti ex officio (savo iniciatyva) (nesant atstovaujamojo ieškinio). Taigi, ieškovės argumentai, kad 2022 m. birželio 16 d. preliminariosios sutartys negalioja, nes jas pasirašė ne tas asmuo, yra atmestini, kaip nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

12. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Kurkime“, atstovaujama direktoriaus A. K., įgaliojo (notarinio registro Nr. DB-520) K. M. (buvusi pavardė Ž.) parduoti turtą: 1966/192914 dalis patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 1-63 iki 1-90, nuo 2-59 iki 2-84, nuo 3-43 iki 3-55, nuo 4-26 iki 4-39, nuo 5-21 iki 5-34, J. P., 34017/192914 dalis patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane nuo 1-63 iki 1-90, nuo 2-59 iki 2-84, nuo 3-43 iki 3-55, nuo 4-26 iki 4-39, nuo 5-21 iki 5-34 ir 460/108463 dalis patalpų, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), nuo R-1 iki R-3, nuo 1-32 iki 1-47, nuo 2-24 iki 2-52, nuo 3-18 iki 3-40) MB „Šokoladas“, bei 31356/192914 dalis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane nuo 1-63 iki 1-90, nuo 2-59 iki 2-84, nuo 3-43 iki 3-55, nuo 4-26 iki 4-39, nuo 5-21 iki 5-34, ir 3321/108463 dalis patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo R-1 iki R-3, nuo 1-32 iki 1-47, nuo 2-24 iki 2-52, nuo 3-18 iki 3-40, MB „Verslas Tau“.

14. 2022 m. birželio 16 d. atsakovė MB „Verslas Tau“, atstovaujama direktoriaus A. A., (sutartį pasirašė A. K.) ir K. M. sudarė Nekilnojamojo turto rezervavimo sutartį, pagal kurią šalys susitarė šioje sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, kuria pirkėja pirktų administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą: 30,56 kv. m dalį patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., patalpos Nr. 1-4, (bylos Nr. 1-61) ir bendro naudojimo patalpos Nr. 1-10 (bylos Nr. 1-1-65; 1-67; 1-70; 1-74) 43 kv. m. Pardavimo kaina 30000 Eur, avansas 7000 Eur, kuris sumokamas į sąskaitą Šeimos kredito unijoje (Sutarties1 1-3 punktai). Šalys sutarė, jeigu pirkėjas nesudaro pirkimo-pardavimo sutarties nesant pardavėjo kaltės, sumokėtas avansas lieka pardavėjui kaip bauda, kuria padengiamos patirtos išlaidos, taip pat taip pat padengiami kiti pardavėjo nuostoliai, susiję su šios sutarties nevykdymu. Jei sutartis nesudaroma dėl pardavėjo kaltės, jis grąžina avansą ir sumoka avanso dydžio baudą (Sutarties1 5 punktas). Šios sutarties 7 punkte nustatyta, kad pirkimo – pardavimo sutartis sudaroma iki 2022 m. birželio 26 d., jei iki šios dienos sutartis nėra sudaroma, prievolė sudaryti Pirkimo – pardavimo sutartį pasibaigia, šis terminas vienašališkai gali būti pratęstas pardavėjo 60 dienų laikotarpiui dėl institucijų vėlavimo (Sutarties1 8 punktas).

15. 2022 m. birželio 16 d. įmokėtas 7 000 Eur į MB „Verslas tau“ einamąją sąskaitą K. M. avansinis mokėjimas pagal rezervacijos sutartį. Šeimos kredito unija tą pačią dieną nuo atsakovės MB „Verslas tau“ banko sąskaitos nurašė 8 739,26 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant „Kredito VER202201-000011 pradelstų įmokų dengimas“.

16. 2022 m. birželio 16 d. atsakovė MB „Šokoladas“, atstovaujama direktoriaus A. A., (sutartį pasirašė A. K.) ir K. M. (buvusi pavardė Ž.) sudarė Nekilnojamojo turto rezervavimo sutartį, pagal kurią šalys susitarė šioje sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, kuria pirkėja pirktų administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą: 30,56 kv. m dalį patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., patalpos Nr. 2-4, (bylos Nr. 2-64) ir bendro naudojimo patalpos Nr. 2-10 (bylos Nr. 2-1-65; 2-67; 2-70; 1-74) 43 kv. m. Pardavimo kaina 30000 Eur, avansas 3000 Eur, kuris sumokamas į sąskaitą Šeimos kredito unijoje (Sutarties2 1-3 punktai). Šalys sutarė, jeigu pirkėjas nesudaro pirkimo-pardavimo sutarties nesant pardavėjo kaltės, sumokėtas avansas lieka pardavėjui kaip bauda, kuria padengiamos patirtos išlaidos, taip pat taip pat padengiami kiti pardavėjo nuostoliai, susiję su šios sutarties nevykdymu. Jei sutartis nesudaroma dėl pardavėjo kaltės, jis grąžina avansą ir sumoka avanso dydžio baudą (Sutarties2 5 punktas). Šios sutarties 7 punkte nustatyta, kad pirkimo – pardavimo sutartis sudaroma iki 2022 m. birželio 26 d., jei iki šios dienos sutartis nėra sudaroma, prievolė sudaryti Pirkimo – pardavimo sutartį pasibaigia, šis terminas vienašališkai gali būti pratęstas pardavėjo 60 dienų laikotarpiui dėl institucijų vėlavimo (Sutarties2 8 punktas).

17. 2022 m. birželio 16 d. įmokėtas 3 000 Eur į MB „Šokoladas“ einamąją sąskaitą K. M. avansinis mokėjimas pagal rezervacijos sutartį. Šeimos kredito unija tą pačią dieną nuo atsakovės MB „Šokoladas“ banko sąskaitos nurašė 2 782,37 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant „Kredito VER202201-000010 pradelstų įmokų dengimas“.

18. Pirkimo – pardavimo sutartys dėl administracinės paskirties patalpų pirkimo nebuvo sudarytos Sutartyje1 ir Sutartyje2 nustatytu terminu. Duomenų, kad terminas buvo pratęstas, kaip tai numatyta sutarčių 8 punkte, byloje nepateikta.

19. Byloje pateikti el. laiškai, iš kurių matyti, kad ieškovė K. M. derino patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) k. objekte, pardavimo klausimus (el. bylos 1 failas, 117-126 psl., 2 failas, 47-48, 101-109, 120-127 psl., 3 failas, 175-180), kurių 3424/191914 dalis buvo parduotos U. A. ir 6737/192914 dalis UAB „Baltijos pelnas“, t. y. patalpos plane pažymėtos 1-63 iki 1-90, nuo 2-59 iki 2-84, nuo 3-43 iki 3-55, nuo 4-26 iki 4-39, nuo 5-21 iki 5-34 (el. bylos 1 failas, 129-139 psl., 2 failas, 52-63 psl.).

20. Ieškovė 2022 m. gruodžio 28 d. ir 2023 m. sausio 17 d. el. laiškais reikalavo, kad A. K. grąžintų depozitą, sumokėtą pagal Sutartį1 ir Sutartį2.

21. UAB „TMD apskaita“, kuri teikė buhalterinės apskaitos paslaugas atsakovėms už 2022 metus, 2023 m. spalio 24 d. pažymoje nurodyta, kad MB „Šokoladas“ apskaitoje 2022 m. birželio 16 d. gautas 3 000 Eur avansinis mokėjimas iš K. M. apskaitytas kaip netesybos, bauda, taip MB „Verslas Tau“ apskaitoje 2022 m. birželio 16 d. gautas 4 000 Eur avansinis mokėjimas iš K. M. apskaitytas kaip netesybos, bauda. Įmonės skolų K. M. neturi.

22. Luminor Bank AS 2023 m. lapkričio 15 d. pažymoje nurodyta, kad K. M. sąskaitų, esančių Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, likučiai 2022 m. birželio 16 d. pabaigoje buvo: sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), likutis 533,43 Eur; sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), likutis 494,39 Eur. K. M. sąskaitų, esančių Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, likučiai 2022 m. birželio 26 d. pabaigoje buvo: sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), likutis 533,43 Eur; sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), likutis 494,39 Eur. K. M. laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 16 d. iki 2022 m. birželio 26 d. į Luminor Bank AS Lietuvos skyrių dėl paskolos nekilnojamajam turtui įsigyti nesikreipė. AB SEB bankas 2023 m. lapkričio 23 d. rašte nurodyta, kad K. M. nuo 2022 m. birželio 16 d. iki 2022 m. birželio 26 d. dėl paskolos išdavimo nesikreipė, banke sąskaitų neturėjo. AB „Swedbank“ 2023 m. lapkričio 27 d. rašte nurodyta, kad K. M. nuo 2022 m. birželio 16 d. iki 2022 m. birželio 26 d. aktyvių sąskaitų neturėjo, duomenų, kad būtų kreiptasi dėl paskolos suteikimo, nėra. AB „Šiaulių bankas“ taip pat nurodė, kad minimu laikotarpiu K. M. atidarytų sąskaitų bei nepildė paraiškų paskolai gauti.

23. Ieškovė pateikė įrodymus, kad „Monese“ banko sąskaitoje gavo 52 072,47 Eur įplaukų ir turėjo 52 352,24 Eur išlaidų laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Pajamų mokesčio deklaracijoje už 2022 metus nurodyta, kad deklaruota pajamų suma viso 41 373,94 Eur. K. M. nuo 2022 m. balandžio 13 d. iki 2023 m. rugsėjo 5 d. vykdė individualią veiklą: Nekilnojamojo turto operacijos, Kūrybinė, meninė ir pramogų organizavimo, veikla, Užsakomasis pardavimas paštu arba internetu.

24. Byloje pateikti ieškovės el. laiškai Vilniaus miesto 14-ajam notarų biurui (el. bylos 2 failas, 120-126 psl., 3 failas, 156-165 psl.), kuriais buvo derintas administracinės paskirties patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo sutarčių sudarymo laikas ir pan.

25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus, ieškinį atmetė, kadangi nenustatė, kad Nekilnojamojo turto rezervavimo sutartys apsimestinės ar sudarytos asmens, neturėjusio teisės sudaryti tokias sutartis, pati ieškovė atsisakė (neketino) sudaryti pagrindinių pirkimo-pardavimo sutarčių, todėl dėl jos kaltės nesudarius sutarčių, atsakovėms sumokėtas avansas lieka kaip netesybos pagal Sutartį1 ir Sutartį2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netinkamai įvertino įrodymus, kadangi pagrindinės sutartys nebuvo sudarytos dėl atsakovių kaltės, ne tik ji nevykdė sutartinių įsipareigojimų bet ir pačios atsakovės to nedarė, nemotyvuotai atmestas ieškovės reikalavimas dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl sandorių nebuvimo niekiniais dėl netinkamo pasirašiusio asmens apeliantė neskundžia.

Dėl sutarčių (ne)pripažinimo apsimestinėmis

26. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019 24 punktą). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo pridengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sprendžiant, ar sandoris yra apsimestinis, būtina nustatyti, kokia buvo tikroji ginčijamą sandorį sudariusių šalių valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010, kt.).

28. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018, 31 punktas). Apsimestinis sandoris visada negalioja nuo jo sudarymo momento, o sandorio, kurį siekta pridengti, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Jeigu pridengiamojo sandorio turinys atitinka įstatymo reikalavimus, tai taikomos atitinkamą sandorį reglamentuojančios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 50 punktas).

29. Šalis, siekdama apginti savo teises CK 1.87 straipsnio pagrindu ir norinti remtis dengiamuoju sandoriu, turi įrodyti jo egzistavimą ir tikrąją šalių valią. Tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, ieškovas privalo įrodyti kitą, apsimestiniu sandoriu dengiamą sandorį, kuris formaliai paslepia sandorį, kurio pasekmių realiai siekė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017, 41 punktas).

30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 16 punktas; 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017, 39 punktas; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018, 31 punktas). Vis dėlto, skirtingai nei kitais niekinių sandorių atvejais (pavyzdžiui, prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms atveju), apsimestinio sandorio negaliojimo atveju taikytinas specifinis tokio sandorio negaliojimo padarinys – tikrosios sandorio šalies valios patvirtinimas. Dėl apsimestiniam sandoriui būdingos specifinės dvisluoksnės konstrukcijos apsimestinio sandorio atveju pirmiausia turi būti sprendžiamas klausimas dėl tikrojo sandorio nustatymo, t. y. dėl dengiamojo sandorio buvimo ir jo galiojimo, o tik tuomet sprendžiama dėl apsimestinio sandorio pripažinimo negaliojančiu. Tik nustatęs tikrąją šalių valią, išreikštą dengiamuoju sandoriu, teismas gali konstatuoti, jog pridengiamuoju sandoriu (ginčijamu sandoriu) nėra išreikšta tikroji šalių valia, todėl yra pagrindas jį pripažinti negaliojančiu ir pripažinti tą sandorį, kurio teisinių padarinių šalys ir siekė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2022).

31. Paminėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, paraiškos Nr. 16034/90).

32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, todėl sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, susijusių su sandorių apsimestinumu.

33. Apeliantė teigia, kad ji susitarė su A. K. dėl paskolos atsakovėms suteikimo, įnešė į atsakovės MB „Verslas Tau“ 7000 Eur, o atsakovės MB „Šokoladas“ – 3000 Eur. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų tokias aplinkybes, t. y. ieškovė nepateikė įrodymų apie jos teigimu suteiktos paskolos sutarties sąlygas, terminus ir pan. (CPK 178 straipsnis). Be to, pati ieškovė 2022 m. gruodžio 28 d. ir 2023 m. sausio 17 d. el. laiškais A. K. reikalavo grąžinti būtent depozitą už patalpas, nenurodant kitokio teisinio pagrindo, t. y. paskolos. Paminėtina, kad A. K. teismo posėdžio metu nurodė priešingas aplinkybes, t. y. kad jis skolino pasiskolintas pinigines lėšas ieškovei, tą patį nurodė ir 2022 m. gruodžio 30 d. el. laiške ieškovei.

34. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad 2022 m. vasaros pradžioje atsakovės stokojo lėšų atsiskaityti su kreditoriumi Šeimos kredito unija, ginčo dėl šio fakto byloje nėra. Bylos įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovės sudarytomis Sutartimi1 ir Sutartimi2 su ieškove siekė gauti kuo greičiau lėšų tam, kad padengtų trūkstamą dalį kredito įmokų kreditoriui Šeimos kredito unijai, visgi toks siekis neprieštarauja rezervavimo sutarčių esmei ir nepagrindžia apeliantės įrodinėjamų aplinkybių dėl paskolos sutarties egzistavimo. Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovė turėjo tikslą paskolinti pinigines lėšas, o atsakovės pasiskolinti, t. y. negalima daryti išvados, kad Sutartyje1 ir Sutartyje2 išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Nepateikta logiškų paaiškinimų, kurie patvirtintų buvus negalimumą pačiai ieškovei paskolinti atsakovėms reikalingas pinigų sumas, sudarant paskolos, o ne rezervavimo sutartis. Priešingai byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad buvo siekiama sudaryti preliminariąsias sutartis, jos buvo derintos, tą patvirtina šalių 2022 m. birželio 16 d. susirašinėjimas (ieškovė rašė: „inesimas padarytas“, A. K. atsakė „Aciu“), kad ieškovė įnešė pinigus į atsakovių sąskaitas, kaip tai numatyta Sutartyje1 ir Sutartyje2, kad šiose sutartyje nurodytas skirtingas avanso dydis, nors patalpų plotas (30,56 m²) ir vertė (30 000 Eur) buvo tokios pačios, t. y. buvo derintas avanso dydis.

35. Pažymėtina, kad ieškovė vykdė individualią veiklą ir teikė paslaugas atsakovėms, buvo atsakinga už rezervavimo sutarčių, tokių pačių kaip Sutartis1 ir Sutartis2, pildymą, parengimą konkretiems klientams, todėl negalima daryti išvados, kad ieškovė nesuprato, kokias sutartis sudaro, kokios teisinės pasekmės kyla sudarius tokias sutartis, kokius įsipareigojimus prisiima. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad jokių paslaugų atsakovėms neteikė, tačiau pati dar 2024 m. balandžio 15 d. procesiniame dokumente dėl nekilnojamojo turto rezervavimo sutarčių pripažinimo apsimestiniais sandoriais (dokumentas Nr. DOK-60206) nurodė, kad ji teikė nekilnojamojo turto pardavimo paslaugas ir UAB „Kurkime“, MB „Verslas Tau“, MB „Šokoladas“. Taigi, apeliantė neigia jos pačios pripažintus faktus. Nors byloje nėra pateikta jokių ieškovės sutarčių su atsakovėmis ar įgaliojimų ieškovei, tačiau byloje esantys el. laiškai (žr. šios nutarties 18 punktą), patvirtina, kad ieškovė rūpinosi ir atsakovių turto pardavimu, t. y. teikė joms nekilnojamojo turto pardavimo paslaugas (CPK 178, 185 straipsniai).

36. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tokiu teisiniu pagrindu (dėl apsimestinio sandorio) nebuvo remiamasi pateikiant ieškinį, o toks argumentas atsirado bylos nagrinėjimo eigoje, t. y. ieškovė nebuvo nuosekli savo teikiamuose procesiniuose dokumentuose, priešingai nei atsakovės, kurios viso proceso metu dėstė nuoseklias aplinkybes dėl ginčo sandorių sudarymo ir pagrindinių pirkimo-pardavimo sutarčių nesudarymo aplinkybių. Atsakovės nuosekliai laikėsi pozicijos, kad su ieškove sudaryti sandoriai buvo naudingi atsakovėms, todėl jo nevykdyti atsakovės neturėjo tikslo. Byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų tokias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad net jei ir ieškovė savo lėšomis sumokėjo avansą, tai niekaip nekeičia tikrosios šalių (ieškovės ir atsakovių) valios turinio dėl sudarytų ginčo sutarčių esmės.

37. Apeliantė teigia, kad A. K. nurodė, jog ieškovė turėjo finansinių bėdų ir jis turėjo skolinti ieškovei 10 000 Eur, tačiau liudytojas A. K. 2023 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje tokių faktų nenurodė, o teigė, kad reikėjo greitai pinigų, todėl juos paskolino ieškovei, kuriuos ji žadėjo grąžinti per 10 dienų, paminėjo, kad jam susidarė įspūdis, kad ieškovės šeima buvo pasiturinti, todėl nekilo klausimų dėl ieškovės galimybės grąžinti tokią pinigų sumą. Todėl apeliantės samprotavimai ir interpretacija šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

38. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad nėra pagrindo vertinti Sutarties1 ir Sutarties2 kaip apsimestinių sandorių, todėl apeliantės argumentai, kad ši sprendimo dalis nemotyvuota, atmestina kaip nepagrįsta.

Dėl pagal preliminarią sutartį sumokėto avanso (ne)grąžinimo

39. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Tai organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-381/2023, 56 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2010 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

40. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors preliminariosios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra, vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020, 20 punktas).

41. Sudarant preliminariąją sutartį, prisiimama pareiga ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, kuri gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai CK nedraudžia susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Tokia sutarties nuostata yra pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 straipsnio 1 dalis).

42. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015).

43. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad preliminariosios sutarties šalis CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ir netesybų, kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020, 21 punktas). Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-378/2021).

44. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinys dėl avanso grąžinimo galėtų būti atmestas atsakovui įrodžius, jog ieškovas nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Tais atvejais, jeigu netesybų mokėjimo pagrindas pagal preliminariosios sutarties nuostatas yra pagrindinės sutarties nesudarymas ir nustatyta, kad kita šalis tinkamai vykdė pareigas pagal sutartį ir neprisidėjo prie pagrindinės sutarties nesudarymo (nesutrukdė kitai šaliai sudaryti pagrindinę sutartį), tokios sutarties nuostatos yra pagrindas taikyti asmeniui civilinę atsakomybę netesybų forma, nebent jis įrodytų civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018 42 punktą).

45. Byloje nustatyta, kad Sutartyje1 ir Sutartyje2 šalys, jeigu pirkėjas nesudaro pirkimo-pardavimo sutarties nesant pardavėjo kaltės, sumokėtas avansas lieka pardavėjui kaip bauda, kuria padengiamos patirtos išlaidos, taip pat taip pat padengiami kiti pardavėjo nuostoliai, susiję su šios sutarties nevykdymu. Jei sutartis nesudaroma dėl pardavėjo kaltės, jis grąžina avansą ir sumoka avanso dydžio baudą (sutarčių 5 punktas). Nagrinėjamu atveju kilo ginčas, dėl kieno kaltės nebuvo sudarytos pagrindinės pirkimo – pardavimo sutartys.

46. Šalys buvo sutarusios, kad pagrindinės patalpų pirkimo – pardavimo sutartys sudaromos ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 26 d., o jei iki šio datos pirkimo – pardavimo sutartys nesudaromos, prievolė sudaryti šias sutartis pasibaigia, tačiau tai neatleidžia nuo sutarčių 5 punkte numatytų prievolių vykdymo (Sutarties1 ir Sutarties2 7 punktas). Pirmosios instancijos teismas nustatė ir to apeliantė neginčija, kad terminas nebuvo pratęstas, kaip tai numatyta Sutarties1 ir Sutarties2 8 punkte. Taigi ginčui nagrinėti aktualus laikotarpis buvo nuo 2022 m. birželio 16 d. iki 2022 m. birželio 26 d.

47. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius apeliantės teiginius, jog atsakovės kokiais nors veiksmais būtų trukdžiusios apeliantei ar atsisakiusios sudaryti pagrindines pirkimo – pardavimo sutartis, o apeliantė būtų domėjusis dėl tokių sutarčių sudarymo. Laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 16 d. iki 2022 m. birželio 26 d. atsakovės Sutartimi1 ir Sutartimi2 rezervuotų patalpų nepardavė, neatsisakė jų parduoti ieškovei, procesiniuose dokumentuose pažymėjo, kad ieškovei išreiškus pageidavimą, patalpos būtų parduotos ir po 2022 m. birželio 26 d., t. y. po termino sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigimo. Byloje liudytojas A. K., tuo metu buvęs atsakovių faktiniu vadovu, nurodė, kad jam žodžiu apeliantė nurodė, kad nebepirks patalpų, nenurodydama priežasčių. Ieškovė byloje teigė, kad 2022 m. nesvarstė įsigyti atsakovėms priklausančių patalpų, nes tuomet kaina už kv. m jau buvo pakilusi iki 1000 Eur, be to, ieškovė buvo susipažinusi su itin prasta patalpų būkle. Tokios aplinkybės parodo, kad apeliantė, teikdama nekilnojamojo turto pardavimo paslaugas ir suprasdama preliminariųjų sutarčių sudarymo teisines pasekmes, sudarė sutartis, kurių neketino vykdyti, t. y. neketino sudaryti pagrindinių sutarčių dėl patalpų įsigijimo.

48. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantė teikė nekilnojamojo turto pardavimo paslaugas ir atsakovėms (žiūrėti šios nutarties 34 punktą), kurios yra UAB „Kurkime“ partnerės. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad būtent apeliantė derino laikus pas notarą dėl patalpų pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo, tarp jų ir patalpų, kurios buvo rezervuotos Sutartimi1 ir Sutartimi2, ir informuodavo apie tai pirkėjus (el. bylos 2 failas, 120-126 psl., 3 failas, 156-165 psl.). Taigi apeliantei buvo žinomas atsakovių pasirinktas notaras, su kuriuo visą laiką atsakovės bendradarbiavo, tačiau ji, kaip asmuo teikiantis nekilnojamojo turto pardavimo paslaugas ir atsakovėms, nesikreipė į notarą ir neorganizavo pagrindinių pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo dėl Sutartimi1 ir Sutartimi2 rezervuotų patalpų įsigijimo. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad būtent ieškovė atsisakė sudaryti pagrindines pirkimo – pardavimo sutartis.

49. Tokias išvadas patvirtina ir pačios apeliantės veiksmai, toliau ieškant pirkėjų patalpoms, kurios buvo rezervuotos ieškovei Sutartimi1 ir Sutartimi2. Ieškovė 2022 m. birželio 20 d. el. laiške „A.“ patalpų planuose nepažymėjo kaip rezervuotos / parduotos patalpos, dėl kurios ji buvo pasirašiusi rezervavimo Sutartį1 ir Sutartį2 (el. bylos 2 failas, 105 psl.), taip pat ir po 2022 m. birželio 26 d., datos, kada ieškovė ir atsakovės turėjo sudaryti pagrindines patalpų pirkimo pardavimo sutartis ir pasibaigė šalių prievolės parduoti – pirkti patalpas pagal Sutartį1 ir Sutartį2, toliau tęsė šių patalpų pardavimą, ką patvirtina 2022 m. liepos 4, 18 ir 28 d. ieškovės el. laiškai (el. bylos 2 failas, 106-109 psl.) bei vėlesnis susirašinėjimas su UAB „Baltijos pelnas“ ir U. A., kurios ir įsigijo siūlytas administracinės paskirties patalpas, tarp kurių ir patalpas, kurios buvo rezervuotos Sutartimi1 ir Sutartimi2.

50. Atmestini apeliantės argumentai, kad rezervacijos buvimas / nebuvimas ieškovės siųstuose planuose potencialiems pirkėjams negali būti įrodymu, patvirtinančiu ieškovės valią nesudaryti sandorio, kadangi jei ieškovė būtų suinteresuota pirkti rezervuotas patalpas, siunčiamus planus potencialiems pirkėjams būtų patikslinusi, kad tokios patalpos jau yra rezervuotos, tačiau tokių veiksmų neatliko. Vien tai, kad preliminariose sutartyse buvo nustatytas trumpas terminas pagrindinėms sutartims sudaryti, niekaip nepatvirtina, kad atsakovės tokių sutarčių neketino sudaryti, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, kadangi buvo visada kreipiamasi į tą patį Vilniaus miesto 14-ajį notarų biurą, ir tokios aplinkybės ieškovei buvo žinomos dėl jos veiklos teikiant paslaugas UAB „Kurkime“ ir jos partnerėms atsakovėms, taip pat iš el. laiškų matyti, kad vizitai pas notarą buvo suorganizuojami operatyviai, pavyzdžiui, 2022 m. vasario 7 d. ieškovė kreipėsi į notarų biurą, o vizitas suplanuotas 2022 m. vasario 15 d., 2022 m. birželio 6 d. ieškovė kreipėsi į notarų biurą, o vizitas suplanuotas birželio 17 d. (el. bylos 3 failas, 160-161, 164-165 psl.).

51. Nustačius, kad būtent apeliantė atsisakė sudaryti pagrindines pirkimo – pardavimo sutartis, vadovaujantis Sutarties1 ir Sutarties2 5 punktu, apeliantės sumokėtas 7000 Eur avansas MB „Verslas tau“ ir 3000 Eur avansas MB „Šokoladas“ pagrįstai užskaitytas kaip bauda, apeliantei neįvykdžius prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį.

52. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos baigties

53. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė teisės aktus, susijusius su ginčo dalyku, ir teismų praktiką, todėl atmesdamas ieškovės ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), patikslinant, kad ieškovės atsisakymas nuo ieškinių reikalavimų priteisti iš atsakovės MB „Verslas Tau“ 7 000 Eur baudos ir atsakovės MB „Šokoladas“ 3 000 Eur baudos priimtinas ir byla šioje dalyje nutraukiama, kadangi atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, CPK 140 straipsnio 1 dalis). Ieškovei K. M. žinomos CPK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo procesinės pasekmės, kad nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

54. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

55. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, atsakovių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės. Atsakovė MB „Verslas Tau“ pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos procese turėjo 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kadangi bylinėjimosi išlaidas patyrė viena iš atsakovių, todėl 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš ieškovės atsakovei MB „Verslas Tau“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimą iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimą dėl dalies ieškinio reikalavimų ir šią dalį išdėstyti taip: „Priimti ieškovės K. M. atsisakymą nuo ieškinių atsakovėms mažosioms bendrijoms „Verslas Tau“ ir „Šokoladas“ reikalavimų priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Verslas Tau“ 7 000 Eur baudos ir atsakovės mažosios bendrijos „Šokoladas“ 3 000 Eur baudos ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.“

Priteisti iš ieškovės K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei mažajai bendrijai „Verslas Tau“, juridinio asmens kodas 305936604, 1 210,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.