Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.1; 1.1.8.1.1.; 1.1.9.9.; 1.1.10.1.1.; 1.2.4.4.2.1.; 1.2.4.4.2.3.; 1.2.4.4.2.5.; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.5.4.2.; 2.1.6.2.4.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6.; 2.1.7.5.; 2.1.14.2.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.

2024 m. spalio 24 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Masiulio, Audriaus Sadausko,

nukentėjusiųjų Ž. N. ir D. N. atstovei advokatei Jutai Kareivei, nukentėjusiosios S. N. atstovei advokatei Aurelijai Puzinienei,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. J. ir jo gynėjos advokatės Ritos Roščenkovienės, nukentėjusiųjų Ž. N. ir D. N. atstovės advokatės Jutos Kareivės apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo P. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktus (nesunkus Ž. N. ir D. N. psichikos sveikatos sutrikdymas, naudojant psichinę prievartą) laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas S. N.) laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

- pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (D. N., Ž. N., S. N. terorizavimas ir sistemingas bauginimas) laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausme, paskirta už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktuose, padarymą, apėmus bausmę, paskirtą už nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, bei dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus su bausme, paskirta už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, P. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, P. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui jam paskiriant šiuos įpareigojimus ir draudimus:

1) įpareigojant tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) uždraudžiant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

3) uždraudžiant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį lankytis nukentėjusiųjų S. N., D. N. ir Ž. N. gyvenamojoje vietoje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, P. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.

Nuspręsta paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų S. N., D. N. ir Ž. N. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš P. J. priteista:

- S. N. naudai 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

- D. N. naudai 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

- Ž. N. naudai 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiųjų D. N. ir Ž. N. atstovei pagal įstatymą S. N. priteistas lėšas nuspręsta paskirti tvarkyti uzufrukto teise iki nukentėjusiųjų D. N. ir Ž. N. pilnametystės.

Iš P. J. priteista nukentėjusiajai S. N. 1 815 Eur turėtų išlaidų už advokatės teisinę pagalbą.

Iš P. J. priteista valstybės naudai 1 776,10 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiųjų D. N. ir Ž. N. advokatės atstovavimo nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. P. J. nuteistas už tai, kad jis nuolat, ilgą laiko tarpą, tyčia naudodamas psichinį ir fizinį smurtą, terorizuodamas ir sistemingai baugindamas, nesunkiai sutrikdė sveikatą dviem savo šeimos nariams, sugyventinės S. N. sūnums - mažamečiui, o nuo 2019-12-11 nepilnamečiui D. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir mažamečiui Ž. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., būtent:

- laikotarpiu nuo 2014 metų iki 2021 m. rugpjūčio 28 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu gyvenusių nukentėjusiųjų atžvilgiu nuolat, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų naudojo psichinį smurtą, tai yra: vadino Ž. ir D. N. žeminančiais ir įžeidžiančiais žodžiais: debilais, atsilikėliais, žemino D. N. vadindamas jį drimba, „aborto liekana”, sakydamas jam: „kaip galėjai iš tokios gražios mamos toks šlykštus išlįsti”, Ž. N. žemino, sakydamas jam: „ko lendi po mamos sijonu, išgama“, tyčiodamasis filmuodavo nukentėjusįjį Ž. N. klojantis lovą ar skaitant, grasindamas įrašus nusiųsti pažįstamiems ir bendraklasiams; dėl neteisingai nukentėjusiųjų atliktų namų darbų užduočių trankydavo kumščiu į stalą, nukentėjusiesiems matant, naudojo fizinį smurtą ir grasinimus jų mamos S. N. atžvilgiu ir ją įžeidinėjo, vadindamas „psiche”, „krisa”, „debile asilo akim”, „nuopisa”, „kekše”; nukentėjusiesiems matant, žiauriai elgėsi su gyvūnais: šeimos augintinį katiną trankydavo į laukujes buto, balkono duris, sieną, balkono atitvarą, įtariamojo tėvų sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), spardydavo savo medžioklinį šunį;

- laikotarpiu nuo 2014 metų iki 2021 m. rugpjūčio 28 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuolat, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų naudojo fizinį smurtą D. N. atžvilgiu, tai yra: už neteisingus matematikos uždavinių sprendimus ne mažiau kaip keturis kartus tyčia sudavė ranka D. N. į galvą, į pakaušį, vesdamas D. N. į virtuvę išsiplauti indų, spaudė jam dešinės rankos riešą, įspyrė į sėdmenis, sugriebęs už pečių, purtydavo D. N., vieną kartą įspyrė D. N. į dešinės kojos šlaunį, reikalaudamas niekam nesakyti apie jo smurtą prieš šeimos narius, ne mažiau kaip vieną kartą spaudė pirštais D. N. ranką, minėtais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam D. N. fizinį skausmą;

- laikotarpiu nuo 2014 metų iki 2021 m. rugpjūčio 28 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuolat, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo Ž. N. atžvilgiu, tai yra: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau nei tris kartus, tyčia rankomis už neteisingus matematikos uždavinių sprendimus daužė Ž. N. per galvą, tempė ir sukinėjo ausis, kumščiu sudavė į nugarą ir per rankas, abejomis rankomis stumdė Ž. N., ko pasekoje jis nukrisdavo, ranka pastumdavo Ž. N. peties srityje įstumdamas jį į lovą, suėmęs Ž. N. už plaukų ir patempęs atgal, greitu judesiu stūmė jį į priekį, dėl to nukentėjusysis Ž. N. nukrito ant kelių ir juos susitrenkė, be to, tęsdamas savo veiksmus, 2021 m. birželio mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, grasindamas mažamečiui Ž. N. išmesti jį pro penkto aukšto langą, sugriebęs Ž. N. už plaukų, jį tempė link atidaryto lango, minėtais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam Ž. N. fizinį skausmą;

ir dėl aukščiau išvardintų veiksmų visumos, sistemingo bauginimo ir terorizavimo sukėlė mažamečiams nukentėjusiesiems Ž. N. ir D. N. nesunkų psichikos sveikatos sutrikdymą - (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

2. Be to, P. J. nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: laikotarpiu nuo 2014 metų iki 2021 m. rugpjūčio 28 d., tikslus laikas nenustatytas, bute, adresu (duomenys neskelbtini), reikalaudamas niekam nesakyti apie jo smurtą prieš šeimos narius, tyčia ne mažiau nei dešimt kartų spaudė pirštais sugyventinės S. N. rankas riešo srityje, sukeldamas nukentėjusiajai S. N. fizinį skausmą.

3. Be to, P. J. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas vieninga tyčia, siekdamas sukelti nuolatinės baimės, nerimo ir nesaugumo atmosferą, tyčia terorizavo ir sistemingai baugino nukentėjusiuosius D. N., Ž. N. ir S. N., naudodamas psichinę prievartą, tai yra:

- laikotarpiu nuo 2014 metų iki 2021 m. rugpjūčio 28 d., tikslus laikas nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), matant nukentėjusiesiems D. N. ir Ž. N., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų grasino sugyventinei S. N. ją nužudyti, sakydamas žodžius: „nušausiu“, „pakasiu, kad niekas tavęs neras“, „pasigausiu aš tave”, grasino pakenkti jos psichinei sveikatai, sakydamas, kad padarys ją „psiche”, „kad ji savo noru iššoks per balkoną”;

- be to, 2017-2018 metais, tikslus laikas nenustatytas, sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), grasino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų sugyventinei S. N. ją nužudyti, sakydamas: „nušausiu“, „pakasiu“;

- be to, 2021 m. gegužės mėnesio pabaigoje, tikslus laikas nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), matant nukentėjusiajam Ž. N., grasino sugyventinei S. N., užsimojęs statybiniu grandikliu, sparčiai eidamas link jos ir sakydamas: „ar tu nori”;

- be to, laikotarpiu nuo 2014 metų iki 2021 m. rugpjūčio 28 d., tikslus laikas nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip septynis kartus grasino mažamečiui Ž. N., sakydamas: „trenksiu tave į sieną, tu numirsi arba sulūš visi kaulai”;

- be to, 2021 m., nuo gegužės mėnesio iki birželio mėnesio pabaigos, tikslus laikas nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudodamas fizinį smurtą mažamečio Ž. N. atžvilgiu, t. y., suėmęs rankomis Ž. N., sėdinčiam prie kompiuterio, už plaukų, tempė atgal ir stūmė į priekį, sakydamas jam žodžius: „sumūrysiu į sieną“;

- be to, 2021 m. birželio mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje grasino mažamečiui Ž. N. išmesti jį pro daugiabučio namo penkto aukšto langą: sugriebęs Ž. N. už plaukų, viena ranka tempė link lango, kita ranka pilnai atvėrė langą, sakydamas jam, kad „išlaužys rankas ir išmes per langą”, „dėl tokio išgamos ilgai nesėdės“;

- be to, 2022 m. sausio 6 d. apie 15 val. prie (duomenys neskelbtini) krizių centro pastato, esančio (duomenys neskelbtini), esant kardomosios priemonės sąlygai nesiartinti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiaisiais D. ir Ž. N., priėjęs prie jų, pakeltu tonu nukentėjusiajam Ž. N. pagrasino pasodinti jį į kalėjimą dėl jo parodymų, duotų pas ikiteisminio tyrimo teisėją;

- be to, sistemingai, tai yra: 2021 m. rugsėjo 24 d. 15.58 val., 2021 m. spalio 6 d. 19.19 val., 2022 m. balandžio 1 d. 18.39 val., 2022 m. gegužės 6 d. 14.12 val., 2022 m. gegužės 7 d. 19.19 val., 2022 m. gegužės 25 d. 13.08 val., 2022 m. birželio 21 d. 09.25 val., 2022 m. rugpjūčio 13 d. 13.19 val. skambino skubios pagalbos numeriu 112, nepagrįstai kvietė policiją į nukentėjusiųjų S. N., Ž. N. ir D. N. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), o 2022 m. rugsėjo 1 d. 19.22 val., 2022 m. rugsėjo 24 d. 20.57 val. į gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), keldamas jiems nuolatinę įtampą ir stresą, nepagrįstai pranešdamas ir kaltindamas nukentėjusiąją S. N. bendros dukros B. J. nepriežiūra, netinkamu auklėjimu, sergančios palikimu be priežiūros, psichologiniu, fiziniu smurtu, draudimu bendrauti su juo, nukentėjusiuosius Ž. ir D. N. nepagrįstai kaltindamas psichologiniu ir fiziniu smurtu prieš dukrą B. J.;

- be to, sistemingai, tai yra: 2021 m. rugsėjo 1 d., 2021 m. rugsėjo 8 d., 2021 m. rugsėjo 15 d., 2021 m. spalio 26 d., 2022 m. sausio 6 d., 2022 m. sausio 28 d., 2022 m. balandžio 6 d., 2022 m. gegužės 26 d., 2022 m. rugpjūčio 23 d., 2022 m. rugpjūčio 31 d. nepagrįstai teikdamas pranešimus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VTAS) specialistams ir juose nepagrįstai kaltindamas nukentėjusiąją S. N. bendros dukros B. J. teisių pažeidimu, jos nepriežiūra, terorizavimu, psichologiniu ir fiziniu smurtu, nesudarymu bendravimui su juo sąlygų, netinkamu dantų gydymu, nukentėjusiuosius Ž. ir D. N. psichologiniu ir fiziniu smurtu prieš B. J., to pasekoje VTAS specialistai pastoviai tikrindavo galimus vaiko teisių pažeidimus S. N. šeimoje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. J. ir jo gynėja advokatė Rita Roščenkovienė prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendį panaikinti, priimti naują nuosprendį ir P. J. išteisinti. Atlikti įrodymų tyrimą: prijungti prie šios bylos civilines bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei papildomus įrodymus, išvardintus 2024 m. kovo 28 d. P. J. prašyme, tenkinti prašymą ir paskirti byloje pakartotinę kompleksinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę Ž. N. ir D. N., pavedant ją atlikti kitai ekspertų sudėčiai.

4.1. Teigia, kad teismo nuosprendis turi būti panaikintas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Nurodo, jog teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi tik prieštaringais nukentėjusiosios S. N. ir jos dviejų nepilnamečių vaikų parodymais, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, nes į bylą nepateikta medicininių pažymų apie patirtus kūno sužalojimus, nėra duomenų iš policijos pareigūnų, kad dėl tariamai patirto fizinio ar psichologinio smurto S. N., D. N. ir Ž. N. atžvilgiu būtų kreiptasi į policiją laikotarpiu nuo 2014 iki 2021 metų. Atkreipia dėmesį į tai, jog S. N. į policiją su pareiškimu dėl neva patirto smurto kreipėsi tik po to, kai jis, siekdamas apginti savo pažeistas teises, t. y. teisę bendrauti su savo mažamete dukra B. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir teisę apsaugoti bendrą turtą, su ieškiniais kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus (8 t., b. l. 35). Teigia, kad teismas nepagrįstai nevertino į bylą pateikto įrodymo - S. N. dienoraščio, kuriame išdėstyti jos konkretūs planai jo atžvilgiu jau nuo 2016 metų: parduoti turtą, atsikratyti jo ir jo šeimos, išvykti nuolatiniam gyvenimui į užsienį. Pažymi, jog tame dienoraštyje nei vienu žodžiu neužsimenama, kad nukentėjusioji ar jos vaikai iš jo pusės patiria kokį nors smurtą (7 t., b. l. 102-200; 8 t., b. l. 1-9). Taip pat pažymi, jog jį kaltinant nebūtais dalykais, dar ikiteisminio tyrimo metu į baudžiamąją bylą nepagrįstai yra perkelta didžioji dalis medžiagos iš civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje po didžiulių ginčų ir priešpriešos, šalims įtemptai konfliktuojant ir teikiant įvairiausius prašymus, skundus tiek vaiko teisių apsaugos, tiek policijos pareigūnams, buvo patvirtinta taikos sutartis, nustatyta konkreti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra B. J. tvarka. Teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti jo prašymą ir prijungti visą civilinės bylos medžiagą, nes, šią medžiagą prijungus, manytina, nebeliktų kaltinimo dėl sistemingų ir nepagrįstų jo kreipimųsi į įvairiausias institucijas dėl pažeistų jo dukters B. J. teisių turėti saugią aplinką, po to, kai ji motinos S. N. iniciatyva, nesuderinus su juo, buvo išplėšta iš jai nuo gimimo pažįstamos ir saugios aplinkos (duomenys neskelbtini) bei patalpinta į dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini) su svetimu nepažįstamu vyru D. N. be galimybės turėti savo atskirą kambarį ir saugią aplinką, be galimybės susisiekti su mylimu tėvu. Be to, S. N., dukrai nežinant, iš dukters asmeninio telefono išėmė SIM kortelę, savo neteisėtais veiksmais visiškai atskyrė savo dukrą nuo jos tėvo. Teigia, kad tik po 6 dienų vaiko teisių apsaugos ir (duomenys neskelbtini) krizių centro darbuotojų dėka jam pavyko sužinoti, kur yra jo dukra. Nurodo, jog kaip liudytoja apklausta vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė R. U. teisme patvirtino, kad S. N. jam neleido susitikti su dukra, konfliktai ir skundai iš abiejų pusių buvo dėl B. J., iš abiejų pusių jautėsi situacijos komplikavimas, nes jie pykosi ir patys nenorėjo priimti sprendimo kaip suaugę žmonės (14 t., b. l. 72-74). Taip pat nurodo, jog teisme apklausta vaiko teisių apsaugos specialistė R. B. nurodė, kad „bendraujant su juo, jai pasirodė, jog jis yra labai rūpestingas tėvas, yra ryšys su vaiku“, jį vertina kaip tėvą, matėsi, kad dėl dukters gali padaryti daug ir labai stengėsi“ (16 t., b. l. 2). Teigia, jog teismas nepagrįstai atsisakė vertinti į bylą pateiktą 2022-06-21 antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (8 t., b. l. 38-39), iš kurio matyti, kaip B. J., užsidariusi vonioje, (duomenys neskelbtini), maldauja savo tėvo jai padėti dėl brolio ir motinos naudojamo smurto prieš ją, o tuo metu jau į duris beldžiasi mama, kad dukra tėvui nespėtų išsiųsti žinutės. Pažymi, jog visa ši situacija smulkiai yra aprašyta vaiko teisių apsaugos specialistų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurią atsisakyta prijungti. Nurodo, kad šis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra vienas iš daugelio jo (apelianto) į civilinę bylą teiktų įrodymų, patvirtinančių, jog į vaiko teisių apsaugos tarnybas ir policiją jis visada kreipėsi tik esant pagrindui, siekdamas apsaugoti savo mažametę dukrą. Kadangi dėl jam taikomų kardomųjų priemonių tiesiogiai negalėjo bendrauti su S. N., todėl buvo priverstas situacijas aiškintis minėtų tarnybų pagalba. Apeliantas skunde nurodo, kad į civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateikta labai daug medžiagos (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, garso ir vaizdo įrašai, fotonuotraukos), iš kurios matyti jo dukters B. J. maldavimai pasiimti ją gyventi kartu su juo į (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina ir M. J. bei V. M. raštai į įvairias institucijas dėl pažeidžiamų anūkės, dukterėčios teisių turėti saugią aplinką (14 t., b. l. 150-161). Teigia, jog liko neįvertinta aplinkybė, kad jis, siekdamas palaikyti ryšį su mažamete dukra, daug kartų buvo priverstas kreiptis į (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos darbuotojus, prašydamas jų pagalbos sudaryti konkretų bendravimo su dukra planą ir tvarką, siekiant nepažeisti jam teismo paskirtų kardomųjų priemonių. Tvirtina, kad visi prašymai buvo pagrįsti, tačiau S. N. ir toliau įvairiausiais būdais trukdė tėvo ir dukters bendravimui. Taip pat teigia, jog liko neįvertintas ir Mažeikių policijos komisariato vyr. tyrėjo P. M. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu pagal D. N. skundą, nusprendus, jog jis nesiekė pažeidinėti jam paskirtų kardomųjų priemonių, jis tik siekė bendrauti su savo dukra (4 t., b. l. 53-56).

4.2. Nurodo, kad teismas nevertino esminės aplinkybės, jog dar 2021 m. birželio 11 d. apklausiami (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų visi trys nukentėjusieji nurodė, kad jis fizinio smurto nenaudojo (6 t., b. l. 104-112). D. N. sakė, jog „santykiai su patėviu labai geri, jis visada padeda su matematika, jis niekada nėra pakėlęs rankos“ (6 t., b. l. 111-112), „jis labai nuliūstų, jeigu tėvai išsiskirtų“ (3 t., b. l. 104), kad „jis (apeliantas) jam kaip tėvas, bet ne biologinis“ (3 t., b. l. 104). Pažymi, jog vaikų biologinis tėvas D. N. nurodė, kad „jeigu jo vaikams būtų blogai, jie jam apie tai pasakytų (6 t., b. l. 107). Teigia, jog teismas taip pat nevertino esminės aplinkybės, kad S. N. teisme pripažino faktą, jog vaikus vertė meluoti (14 t., b. 1. 8). Toks pripažinimas yra ir civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, teismas nepagrįstai atsisakė prijungti jo pateiktą garso įrašą iš minėtos civilinės bylos 2023-03-08 teismo posėdžio protokolo ir su šiuo garso įrašu leisti susipažinti ekspertizę atlikusioms ekspertėms (16 t., b. l. 24).

4.3. Apeliantas skunde teigia, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai atsisakė vertinti jo naudai teisme apklaustų liudytojų V. G., L. G., K. G., I. S., V. M., K. M., D. M., J. M. parodymus, lakoniškai nurodydamas, kad šie liudytojai yra suinteresuoti palaikyti jo (apelianto) poziciją ir padėti jam išvengti atsakomybės. Dėl to mano, kad teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas. Be to, teismas, neargumentuotai pripažinęs patikimesniais jį kaltinančių nukentėjusiųjų S. N. ir jos nepilnamečių vaikų D. ir Ž. N. parodymus, neatsižvelgęs į įrodymus, keliančius abejones dėl teismo išvadų, pažeidė BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes nuosprendį grindė prielaidomis ir spėjimais.

4.4. Teigia, kad nepagrįsta teismo išvada, jog (duomenys neskelbtini) krizių centro, vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisčių, tiesiogiai bendravusių su nukentėjusiaisiais, parodymai patvirtina jo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų. Nurodo, kad visų specialisčių parodymai yra susiję su jau minėta civiline byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dukters B. J. globos, ir šie parodymai nepatvirtina fakto, jog jis smurtavo prieš savo šeimos narius nuo 2014 metų iki 2021 metų rugpjūčio mėnesio. Dėl to teigia, kad tokie specialisčių parodymai negali būti laikomi tiesioginiais įrodymais, nes jie laikytini kaip charakterizuojantys jį kaip tėvą, atkakliai kovojantį už savo teisę bendrauti su iš jo atimta dukra, ir ne visada išlaikantys etikos reikalavimus, kai jis, būdamas apimtas nevilties, dėl, jo manymu, nejautraus ir neatsakingo darbo vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistes pavadina „vištomis“ ar pan. Teigia, jog G. Š. nurodė, kad jis joms pasakė, jog „vištų posėdžiuose daugiau nedalyvaus“ (2 t., b. l. 119-120). Byloje apklaustos vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės nurodė, kad jas labai žeidė jo arogantiškas elgesys ir emocijų nevaldymas. Dėl to jis mano, jog byloje apklaustų specialisčių parodymais remtis negalima dėl tos priežasties, kad jos neslepia savo neigiamos nuostatos jo atžvilgiu, yra įsižeidusios, be to, jos betarpiškai nematė jokio smurto, tik girdėjo viena iš kitos, girdėjo tai, ką joms pasakojo S. N.. Pažymi, kad byloje apklaustos vaiko teisių specialistės, (duomenys neskelbtini) krizių centro specialistės, (duomenys neskelbtini) progimnazijos psichologė teisme nurodė, jog S. N. apie jokį fizinį smurtą niekada net neužsiminė. Taip pat pažymi, kad stengdamasi nuslėpti tikruosius S. N. tikslus, t. y. užvaldyti bendrai sukurtą turtą (kaip matyti ir iš jos dienoraščio), (duomenys neskelbtini) krizių centro vadovė V. B. klastojo dokumentus, kai 2020 m. sausio 27 d. rašte nurodė, jog S. planas yra atleisti jam su sąlyga, jeigu jis atsisakys buto ir ją paliks gyventi ramybėje“ (2 t., b. l. 174), o jau 2021 m. spalio 8 d. rašte „Išrašas iš konsultantės aprašymo apie S. situaciją šeimoje“ tokio sakinio nebėra (2 t., b. l. 188). Nurodo, kad atsakydama į advokatės klausimą, kodėl taip atsitiko, jog sakinys dingo iš oficialaus teksto, (duomenys neskelbtini) krizių centro direktorė atsakė lakoniškai, kad apie tai nieko nežino, nieko pasakyti negali, su vaikais nėra bendravusi, o apie S. N. ir jos vaikų situaciją žino tik iš kolegių pasakojimo (14 t., b. l. 162-163).

4.5. Nurodo, kad teismas niekaip nevertino rašytinio įrodymo - 2021-09-21 (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktorės L. Z. pažymos Nr. V5-99 (8 t., b. l. 44 ), kurioje nurodyta, jog „visada buvo jaučiamas jo rūpestis, meilė ir dėmesys Ž. N. ir B. J.“. Be to, šioje pažymoje nurodyta, kad jis Ž. N. atvesdavo į darželį ir iš jo jį pasiimdavo, o tai prieštarauja S. N. ir paties Ž. N. parodymams.

4.6. Apeliantas skunde taip pat teigia, jog teismas nevertino psichologės I. B. parodymų, kad 2021-03-30 S. N., pas ją atvedusi sūnų Ž. N., apie fizinį smurtą iš vyro pusės nesakė, tik prašė sustiprinti sūnaus Ž. N. savivertę (2 t., b. l. 134-135). Teigia, jog minėta psichologė nurodė, kad pagal kūno kalbą Ž. N. lengvai bendraujantis, paklausus jis tikrai atsakydavo, netylėdavo, Ž. N. jai neįvardijo, kad šeimoje prieš jį, brolį, sesę ar mamą fiziškai smurtaujama (2 t., b. l. 134-135). Taip pat teigia, jog (duomenys neskelbtini) krizių centro darbuotoja D. P. nurodė, kad apie smurtą prieš jos vaikus S. N. nieko nesakė (2 t., b. l. 107-108). Atkreipia dėmesį į tai, jog ši liudytoja teisme net kelis kartus patvirtino, kad tuo metu, kai jos su S. N. bendravo, S. N. nebuvo patyrusi fizinio smurto. Be to, teismas nevertino fakto, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausti jo ir S. N. kaimynai ((duomenys neskelbtini)) patvirtino, kad niekada nematė ir negirdėjo apie smurtą ar grasinimus jo šeimoje, jog jo šeima labai kultūringa, ir jie nėra matę ne tik smurto, bet nėra girdėję ir triukšmo (4 t., b. l. 21).

4.7. Apeliantas skunde teigia, kad teisme apklaustos (duomenys neskelbtini) krizių centro psichologės T. V. parodymai, kuri su vaikais bendravo tik 2022 m. sausio 6 d., prieštarauja (duomenys neskelbtini) progimnazijos psichologės I. B. parodymams, kuri su Ž. N. bendravo daugiau nei 10 kartų. Mano, jog tie parodymai yra palankūs S. N. dėl tos priežasties, kad advokatė Aurelija Puzinienė ir T. V. yra artimos draugės, o tai patvirtinantys įrodymai yra civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurią teismas atsisakė prijungti. Teigia, jog teisme T. V. nurodė, kad 2022 m. sausio 6 d. vaikams atvykus į (duomenys neskelbtini) krizių centrą, vaikai buvo išsigandę, patyrė traumas, akivaizdžiai matėsi patirtų psichologinių traumų pasekmės, o, atsakydama į advokatės klausimą, ar psichologei pavyko išsiaiškinti tikrąsias vaikų baimės priežastis, ji atsakė, jog ką išgirdo iš vaikų, tą ir užrašė, o aplinkybės, kad tą dieną vaikai pažeidė savo susitarimą mažąją sesę B. J. pas psichologę atvežti su taksi, nes buvo labai šalta diena, ir, jog jie bijojo savo mamos, o ne jo, ji neišsiaiškino. Be to, atsakydama į jo gynėjo klausimą, T. V. atsakė neprisimenanti šių aplinkybių dėl vaikų važiavimo su taksi ir nesistengė išsiaiškinti vaikų tikrųjų baimių priežasčių (14 t., b. l. 61-62). Mano, kad vaikų tikslas buvo panaudoti kelionei taksi motinos duotus pinigus savo reikmėms, todėl jie išsigando ne jo, o kaip reikės pasiteisinti mamai. Be to, pati S. N. šitą versiją teisme patvirtino (14 t., b. l. 8). Liudytoja R. U. teisme taip pat patvirtino mamos ir vaikų susitarimo važiuoti taksi aplinkybes (14 t., b. 1. 72-74). Mano, kad tai dar kartą patvirtina psichologės T. V. šališkumą ir (arba) neprofesionalumą aiškinantis tikrąsias vaikų nerimo ir baimės priežastis.

4.8. Nurodo, jog teismas nevertino į bylą pateikto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, iš kurio matyti, kaip jis 2022-01-06 bendravo su vaikais, kad būtent vaikai priėjo prie jo, o jis kreipėsi į sušalusią dukrytę B. J.. Teigia, jog tas protokolas patvirtina, kad vaikai jo nebijo, priešingai nei teigia byloje šališkai jo atžvilgiu nusiteikusi psichologė T. V.. Be to, (duomenys neskelbtini) progimnazijos pedagogai (3 t., b. l. 65), (duomenys neskelbtini) gimnazijos pedagogai (3 t., b. l. 104) savo raštuose teigia priešingai nei psichologė T. V., t. y, kad jokių problemų dėl D. ir Ž. N. savijautos nėra, jokie jų elgesio sutrikimai nėra fiksuojami. Taip pat pedagogai nurodo, jog moksleiviai Ž. ir D. N. yra atviri, bendraujantys, draugiški, gerai sutariantys su aplinka, o tai vėlgi prieštarauja psichologės T. V. išvadoms, kad vaikai dėl patirto smurto yra labai uždari, Ž. N. emocinė būsena tokia, jog berniukas gyvena pastovioje baimėje, strese, negali patenkinti pagrindinio poreikio - saugumo, yra sutrikęs, liūdnas, persikėlus iš (duomenys neskelbtini), sunkiai adaptuojasi (duomenys neskelbtini) mieste. D. N. išgyvena nerimą, baimę (2 t., b. l. 67). Nurodo, jog abiejų vaikų mokymosi rezultatai, jiems persikėlus į (duomenys neskelbtini), ženkliai pablogėjo, ir tai patvirtina byloje esanti medžiaga (2 t., b. l. 104), o ir pats Ž. N. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jam buvo geriau (2 t., b. l. 64). Apeliantas teigia, jog stresą ir nerimą vaikams sukėlė pati S. N., juos išveždama į svetimą miestą, naujas ugdymo įstaigas, juos atskirdama nuo jiems (duomenys neskelbtini) metų įprastos aplinkos, jų draugų ir artimųjų.

4.9. Apeliantas skunde teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes objektyviai ir nešališkai neįvertino visų duomenų, esančių byloje, visapusiškai jų neištyrė, taip pat nepašalino visų prieštaravimų, o, nepavykus to padaryti, įrodymus turėjo vertinti jo naudai, be to, teismas neatliko įrodymų tyrimo tokia apimtimi, kad būtų išaiškintos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pažymi, jog nepagrįstas ir neteisėtas įrodymų vertinimas yra BPK 20 straipsnio pažeidimas, dėl to neteisingai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas, neteisingai ir nesant nusikaltimo sudėties buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu nebuvo įvykdytas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimas pateikti išvadas ir motyvus, kodėl teismas atmetė vienus įrodymus ir vadovavosi kitais, t. y. teismas nepateikė motyvų, kodėl, esant tokiems skirtingiems nukentėjusiųjų parodymams, iš esmės vadovavosi tik jų nenuosekliais parodymais, net nesiekė pašalinti prieštaravimų. Dėl to apeliantas tvirtina, jog byloje padarytas esminis BPK reikalavimų pažeidimas, kuris suvaržė įstatymų garantuotas jo teises ir sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Nurodo, kad teismas byloje nepagrįstai atmetė jo prašymus prijungti dokumentus ir paskirti pakartotinę ekspertizę, tuo suvaržė jo teisę į gynybą (16 t., b. l. 126).

4.10. Apeliantas skunde teigia, jog nepagrįsta teismo išvada, kad nukentėjusiųjų parodymai yra nuoseklūs, nes ekspertė Ž. V. teisme nurodė, jog Ž. N. apie savo patirtis buvo papasakojęs mokytojams (14 t., b. l. 166), tačiau, apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, Ž. N. nurodė, kad apie jo (apelianto) elgesį su juo jis pasakė patėvio tėvams (1 t., b. l. 127). Be to, teisme vaikas nurodė, jog mėlynių nebuvo, o ekspertėms nurodė, kad mėlynių buvo visur, ekspertizės tikslo nesupranta, atvažiavo dėl to, jog jis (apeliantas) parašė skundą ant jo. Dėl to apeliantas teigia, kad motina S. N. nuteikė vaiką prieš jį. Taip pat nurodo, jog D. N., apklausiamas teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją, teigė, kad „mėlynės ant kūno atsirasdavo ir nuo sporto“, „į šikną spyrė kokį vieną kartą, suprato, jog tiesiog reikia pasijudinti, skausmas nelabai ryškus, vertino 2 balais iš 10“ (3 t., b. l. 105-107), t. y. apie spardymą kojomis į visą kūną neminėjo, o pas ekspertes jau nurodė, kad jis (apeliantas) mušė ranka, spardė kojomis per įvairiausias kūno vietas, kur pakliūdavo, dėl to skaudėdavo (3 t., b. l. 110). Atkreipia dėmesį į tai, jog D. N. 2021 metais sukako (duomenys neskelbtini) metų ir jis davė priesaiką teisme nemeluoti.

4.11. Taip pat apeliantas skunde teigia, kad vaikų parodymai dėl medžioklės nesutampa su teisme apklaustų liudytojų parodymais. Nurodo, jog jis parodė, kad į medžioklę su vaikais vykdavo labai dažnai, 2-3 kartus per savaitę ir taip nuo 2014 metų iki 2022 metų, o tai patvirtino ir daugelis liudytojų, tarp jų ir K. M., J. M.. Teisme apklaustas liudytojas J. M. patvirtino faktą, kad „į medžioklę jis (apeliantas) važiuodavo su vaikais labai dažnai, Ž. N. „degančiomis akimis“ pasakodavo, kokį gyvūną matė, ragą ir pan.“ (16 t., b. l. 8-9). Nurodo, jog Ž. N. darželio auklėtoja L. D. teisme patvirtino, kad Ž. N. labai laukdavo, kol ateis tėtis, t. y. jis (apeliantas), jo pasiimti, gyrėsi, kad su tėčiu buvo medžioklėje, aiškino, jog medžioklė - tai nėra žudymas, ji nematė ir neįtarė jokio smurto, nes, jei vaikas patirtų smurtą, jis nenorėtų ir nelauktų tėčio, kaip jis tuos du metus, kol ji buvo jo auklėtoja, vadino jį (apeliantą) (6 t., b. l. 5-6). Atsakydama į klausimą, minėta liudytoja parodė, jog ji niekaip nesusijusi su juo (apeliantu), nes dabar dirba darželyje „(duomenys neskelbtini)“. Dėl to apeliantas kelia klausimą, dėl kokių priežasčių teismas atsisakė vertinti šios liudytojos, kuri nėra nei artima giminė, nei jo (apelianto) kaimynė, parodymus. Nurodo, kad teisme D. N. patvirtino, jog sūnus D. N. jam pasakojo, kad „su juo (apeliantu) turėjo bendrų veiklų, važiuodavo į medžioklę, į žvejybą, jam tos veiklos patiko“ (14 t., b. l. 62). Tuo tarpu pats D. N. į gynėjo klausimą pas ikiteisminio tyrimo teisėją atsakė, jog į medžioklę nevažiuodavo, nevažiuodavo ir šeimos nariai, jis yra važiavęs vieną kartą, ar brolis yra vykęs į medžioklę, neprisimena, gal į medžioklę važiavo prieš dvejus metus, kai mokėsi 8 klasėje. Apeliantas teigia, kad tokie parodymai prieštarauja jo (apelianto), Ž. N. ir kitų liudytojų parodymams. Be to, Ž. N. ikiteisminio tyrimo teisėjui ir kitiems proceso dalyviams nurodė, jog su juo (apeliantu) yra važiavęs į medžioklę, kartu važiuodavo brolis, bet labai retai, važiuodavo visi, būdavo atvejų, kai važiuodavo į medžioklę be mamos, gal 2-3 kartus yra važiavęs į medžioklę, šią vasarą (2021 metais) į medžioklę nevažiavo (3 t., b. l. 67). Pažymi, jog šie Ž. N. parodymai nesutampa su kitų liudytojų parodymais. Atkreipia dėmesį į tai, kad Ž. N., apklausiamas teisme ir pas ekspertę, dėl dalyvavimo medžioklėse dažnai sakė žodelį „neatsimenu“, nors tuo tarpu eksperčių išvadoje nurodyta, jog vaikas gali duoti išsamius parodymus. Dėl to apeliantas abejoja, ar S. N. išleistų savo vaikus D. ir Ž. N. su ginkluotu sugyventiniu į mišką, jeigu jis (apeliantas) iš tiesų prieš jos vaikus kada nors būtų smurtavęs. Mano, kad vaikai dėl tos priežasties ir nesako tiesos apie medžioklę, galimai motinos nurodymu ir jos verčiami. Taip pat apeliantas skunde teigia, jog vaikai nurodė, kad šunį, laikomą pas jo (apelianto) tėvus (duomenys neskelbtini), kurį neva jis (apeliantas) mušė, jie pasiimdavo į medžioklę (3 t., b. l. 67). Taigi, jei vaikai teigia, kad jie nevažiavo į medžioklę, tai skriaudžiamo šuns jie nematė. Teigia, jog vaikų noras padėti savo motinai S. N. kaltinti patėvį nebūtais dalykais suprantamas, nes jie jau gyvena kartu (duomenys neskelbtini) pas savo tikrąjį tėvą D. N., pas kurį nėra taisyklių, kokios buvo nustatytos gyvenant (duomenys neskelbtini) su juo (apeliantu), ir jie turi neribotą galimybę iki išnaktų žaisti kompiuterinius žaidimus, naudotis išmaniaisiais prietaisais ir dėl to yra suinteresuoti, kad situacija nesikeistų (14 t., b. l. 62).

4.12. Taip pat apeliantas skunde teigia, kad nepagrįsta teismo išvada, jog S. N. parodymai nuoseklūs, nes 2021-09-17 apklausiama Mažeikių ikiteisminio tyrimo pareigūnų, ji nurodė, kad jis (apeliantas) naudojo fizinį smurtą prieš Ž. N. (1 t., b. l. 51), mušė Ž. N., kai jos nebūdavo namuose, ant Ž. N. kūno jokių sužalojimų nėra pastebėjusi, į medikus nesikreipė (1 t., b. l. 69). Nurodo, kad S. N., duodama parodymus policijoje, teigė, jog apie Ž. N. patirtą smurtą sužinojo tik 2021 m. rugsėjo 15 d. iš paties Ž. N., nors Ž. N., apklausiamas teisme ir pas ekspertes, tvirtino, kad apie patiriamą smurtą jis visada pasakydavo savo mamai, mama jį apgindavo (1 t., b. l. 125). Teigia, jog tokie parodymai aiškiai yra prieštaringi, nes, jeigu septynerius metus vaikas pasakydavo mamai apie patiriamą smurtą, o mama jį apgindavo, tai kaip to galėjo nežinoti nukentėjusioji S. N.. Nurodo, kad po kelių mėnesių S. N. pakeitė savo parodymus ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams teigė, jog jis (apeliantas) smurtavo ir prieš D. N., gim. (duomenys neskelbtini) m. (1 t., b. l. 73-76). Teigia, kad teismas nesirėmė eksperto Gintaro Butkaus 2022 m. rugsėjo 5 d. - spalio 3 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-165/2022 nurodytais faktais, jog „nusprendusi skirtis su sugyventiniu P. J., S. N. nuosekliai planavo išvykimą į kitą miestą, susirado gyvenamąją vietą, darbą, niekada nebuvo konsultuota psichiatrų, ji atsisakė psichologo pagalbos, kuri jai buvo pasiūlyta dar 2018 metais“, bei eksperto išvada, jog „S. N. asmenybei būdingas nežymiai pažemintas jautrumo slenkstis, kiek dramatizuojantis emocinio reagavimo stilius“ (3 t., b. l. 199). Teigia, kad S. N. dienoraštis patvirtina faktą, jog ji nuosekliai ir kruopščiai jau nuo 2016 metų planavo išvykti iš (duomenys neskelbtini) miesto, pasisavinti kartu su juo (apeliantu) užgyventą turtą (7 t., b. l. 102-200; 8 t., b. l. 1-9) ir sistemingai tam ruošėsi.

4.13. Teigia, kad teismas prie bylos nepagrįstai atsisakė prijungti civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, kurioje nukentėjusioji S. N. ir kaip liudytojai apklausti tėvai S. ir K. M. teismui teikė priešingus parodymus, nurodydami, jog jis (apeliantas) niekada negyveno kartu su S. N. ir jos vaikais. Apeliantas teigia, kad tokie parodymai jiems toje byloje yra naudingi. Tvirtina, jog būtent iš tos civilinės bylos medžiagos matyti melagingi nukentėjusiosios duodami parodymai, pasirašius priesaiką byloje sakyti tiesą. Apeliantas kelia abejonę, kad jeigu jis ir S. N. negyveno kartu, tai baudžiamojoje byloje yra klastojami nukentėjusiosios parodymai. Nurodo, jog toje byloje esančios pačios S. N. į bylą pateiktos buto remonto foto nuotraukos, kuriose matyti baldų išdėstymas remonto metu, patvirtina faktą, kad 2021 m. gegužės mėnesį jis (apeliantas) niekaip negalėjo užsipulti S. N. su statybiniu grandikliu būtent pagal S. N. nurodytą įvykio versiją, nes dėl baldų išdėstymo tai fiziškai buvo neįmanoma. Teigia, jog tos nuotraukos paneigia 2022-12-22 - 2022-12-28 parodymų patikrinimo vietoje protokole pateiktą S. N. įvykių versiją (1 t., b.1. 92, 93).

4.14. Teigia, kad teismas, pažeisdamas BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą bei teisę gintis nuo nepagrįstų kaltinimų, suvaržydamas jo teisę į gynybą, nepagrįstai atsisakė prijungti jo prašomus dokumentus bei paskirti byloje pakartotinę kompleksinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę Ž. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. N., gim. (duomenys neskelbtini), pavedant ją atlikti kitai ekspertų sudėčiai. Nurodo, kad byloje apklausus savo išvadas pateikusias ekspertes Ž. V. ir D. B., paaiškėjo, jog ne visa medžiaga joms buvo perduota, nes 2022 m. liepos l d. - liepos 29 d. atliekant ambulatorines kompleksines teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizes Ž. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. N., gim. (duomenys neskelbtini), ekspertėms nebuvo žinomi visi tie dokumentai, kuriuos jis (apeliantas) teikė 2023-01-19 ikiteisminio tyrimo metu: 2011-10-24 medicininė pažyma dėl Ž. N., kurioje nurodyta, jog Ž. N. nuo gimimo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), 2021-09-21 (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktorės L. Ž. pažyma Nr. V5-99 (8 t., b. l. 44). Be to, ekspertėms nebuvo žinomi jo (apelianto), liudytojų V. G., L. G., K. G., I. S., V. M., K. M., D. M., J. M. parodymai, nukentėjusiosios S. N. dienoraštis, į bylą pateikti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, jo nukentėjusiajai S. N. siųstos SMS žinutės dėl dukters B. J. saugios aplinkos užtikrinimo ir kt. Taip pat į jo gynėjos klausimus ekspertė D. B. atsakė, jog jos vertino tai dienai pateiktą medžiagą, o kai atsiranda nauja aplinkybė ar nauji įrodymai, turėtų būti daroma nauja ekspertizė (15 t., b. l. 158). Nurodo, kad ekspertė Ž. V. teisme nurodė, jog jai buvo pateikta medžiaga iš (duomenys neskelbtini) krizių centro, medicininė informacija, ji tiesiogiai bendravo su nukentėjusiaisiais, nepamena dėl S. N. dienoraščio, nurodė, jog kartais liudytojų apklausos būna svarbios (14 t., b. l. 164). Taip pat ši ekspertė nurodė, jog, jeigu medžiaga į bylą buvo teikiama vėliau, tai jos tos medžiagos neturi ir negali pakomentuoti (14 t., b. l. 166, 167). Dėl to apeliantas mano, kad byloje tikslinga skirti pakartotinę ekspertizę, nes 2022 m. liepos 1 d. - liepos 29 d. atliekant ambulatorines kompleksines teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizes Ž. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. N., gim. (duomenys neskelbtini), paskirtas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos I. R. 2022-05-17 nutartimi, ekspertėms buvo pateikta ne visa medžiaga, kadangi ekspertėms nebuvo žinomi jo 2022-06-28 duoti parodymai, nes byla ekspertėms buvo išsiųsta 2022-05-17, taip pat nebuvo žinomi papildomai apklaustų liudytojų V. G., L. G., V. M., J. M., D. M., I. S., L. D., K. G. ir kt. liudytojų parodymai, nebuvo žinomi į baudžiamąją bylą papildomai pateikti įrodymai - antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, 2021-09-21 (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, 2011-10-24 išrašas iš Ž. N. medicininių dokumentų (7 t., b. l. 102-200; 8 t., b. l. 1-44), jo (apelianto) 2022-09-27 rašytiniai paaiškinimai, adresuoti Šiaulių apygardos teismui (11 t., b. l. 82-84). Atkreipia dėmesį į tai, kad teisme apklaustos ekspertės Ž. V. ir D. B. patvirtino, jog byloje esant papildomiems įrodymams, skirtina pakartotinė ekspertizė. Apeliantas skunde teigia, kad yra svarbu išsiaiškinti aplinkybę, ar nuo 2022 metų liepos mėnesio, kai buvo atliktos minėtos ambulatorinės teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės Ž. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. N., gim. (duomenys neskelbtini), buvo vykdomos eksperčių rekomendacijos: „tęstinė psichologinė pagalba abiem nepilnamečiams vaikams“. Be to, nurodo, kad ekspertės nevertino to fakto, jog nepilnamečiai vaikai Ž. N. ir D. N., 2021-06-11 apklausti (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu, davė priešingus parodymus nei ekspertizės metu 2022 m. liepos mėnesį (6 t., b. l. 104-112). 2021-06-11 apklausiamas D. N. nurodė, jog santykiai su patėviu labai geri (6 t., b. l. 111-112), o 2021-06-11 apklausiamas Ž. N. teigė, kad yra girdėjęs, kaip pykstasi tėvai, tačiau tai būna retai (6 t., b. l. 106), nors 2021-06-11 pati nukentėjusioji S. N. nurodė, jog jis (apeliantas) fizinio smurto nenaudojo (6 t., b. l. 104-105), o 2021-06-11 nepilnamečių D. ir Ž. N. biologinis tėvas D. N. teigė, kad jeigu jo vaikams būtų blogai pas jį (apeliantą), jie jam apie tai pasakytų (6 t., b. l. 107). Apeliantas teigia, jog būtina išsiaiškinti aplinkybę, ar vaikų D. N. ir Ž. N. nuo 2021 m. birželio 11 d. pasikeitę parodymai ir kaltinimai jam (apeliantui) dėl jų atžvilgiu naudoto smurto nėra trečiojo asmens - jų motinos S. N. poveikio vaikams rezultatas.

5. Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų Ž. ir D. N. atstovė advokatė Juta Kareivė prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir patenkinti D. N. ir Ž. N. civilinius ieškinius bei iš P. J. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5.1. Teigia, kad P. J. pagrįstai pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo, tačiau mano, jog, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, priteistos sumos yra per mažos. Nurodo, kad visuotinai yra pripažįstama, jog vaikai dėl savo amžiaus, raidos, patirto smurto ir kitų traumuojančių patirčių, dažnai susijusių su jiems artimiausiais asmenimis, yra ypatingi teisminio proceso dalyviai ir jų apsaugai turi būti skiriamas prioritetinis dėmesys. Atkreipia dėmesį į tai, kad nors teismas nuosprendyje nurodė, jog neturtinės žalos dydis priteisiamas atsižvelgiant į teismų praktiką panašiose bylose, tačiau nenurodė nei vienos panašios bylos. Nurodo, kad ieškiniu buvo prašoma priteisti abiem nepilnamečiams po 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, nes ši suma būtų pakankama ir adekvati, siekiant kompensuoti vaikų patirtą žalą iš jiems tuo metu itin artimo žmogaus, šeimos nario (patėvio). Taip pat nurodo, jog bylą nagrinėjant teisme, ekspertės nurodė, kad ši žala yra ilgalaikė arba net visam gyvenimui. Teigia, jog dažniausiai dėl smurto patiriamos psichikos sveikatos pasekmės yra miego sutrikimai, somatiniai, chroniški sutrikimai, chroniškas skausmas, sumažėjusi savigarba, depresija, potrauminio streso sutrikimas, valgymo sutrikimai, dėmesio trūkumas, hiperaktyvumas, o gyvenant aplinkoje, kurioje yra patiriamas psichologinis smurtas, vaikui išsivysto nesaugumas bet kurioje kitoje aplinkoje, vaikas, nusivylęs savo artimaisiais, nepasitiki niekuo, jam sunku bendrauti, užmegzti nuoširdžius, pasitikėjimu paremtus santykius, vaiką žalojantis elgesys paveikia visus kasdienio funkcionavimo aspektus ir sutrikdo normalią vaiko raidą. Teigia, jog šiuo atveju nukentėjusiesiems bus reikalinga psichologinė terapija galimai visą likusį gyvenimą. Be to, smurto artimoje aplinkoje aspektu aktualu tai, kad viena iš aplinkybių, rodančių didesnį tyčinio įvairaus masto sveikatos sutrikdymo (BK 135 ar 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 140 straipsnio 2 dalis) ar fizinio skausmo sukėlimo (BK 140 straipsnio 2 dalis) pavojingumą, yra tokių smurtinių veikų padarymas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pažymi, kad griežtesne baudžiamąja atsakomybe už šias smurtines veikas siekta apsaugoti ne vien tokias konstitucines vertybes kaip žmogaus gyvybė, jo asmens neliečiamumas, bet ir tokias, kaip artimos giminystės santykiai, šeima, motinystė, tėvystė, vaikystė, taigi, BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytais nusikaltimais kėsinamasi ne vien į žmogaus gyvybę, asmens neliečiamumą, bet ir į kitas konstitucines vertybes. <...> Tokios griežtesnės baudžiamosios atsakomybės nustatymas reiškia pagrįstą jos diferencijavimą, leidžia teismui parinkti teisingą bausmę (Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 4 d. nutarimas).

5.2. Apeliantė skunde teigia, kad nepilnamečiai D. N. ir Ž. N. taip pat matė, kaip P. J. vartojo fizinį ir psichologinį smurtą jų motinos S. N. atžvilgiu, o tai tik dar labiau traumavo vaikus. Smurtas artimoje aplinkoje, kai vaikas tampa liudytoju šeimoje, kurioje nuolat vyksta konfliktai, taip pat yra psichologinis smurtas. Dėl tokių reiškinių vaikas nuolat jaučia tvyrančią įtampą ir baimę. Nurodo, kad P. J. veiksmais buvo pasikėsinta į vieną iš svarbiausių vertybių - nukentėjusiųjų psichinę ir fizinę sveikatą. Nuteistasis dėl sukelto skausmo, sveikatos sutrikdymų bei grasinimų iki šiol neatsiprašė ir nesijaučia padaręs kažką blogo. Mano, kad tai tik dar labiau apsunkina nepilnamečių vaikų galimybę pagyti po patirto emocinio smurto, vaikai jaučia baimę, nerimą, jog vėl gali būti užpulti, sužaloti. Pažymi, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje plėtojama asmens neliečiamumo koncepcija jį susieja su jo fiziniu ir psichiniu neliečiamumu (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas), tai įstatymų leidėjui suponuoja pareigą užtikrinti, kad žmogus bus saugomas nuo bet kokio nepagrįsto išorinio <...> kitų asmenų poveikio jo gyvybei, sveikatai, fizinio aktyvumo laisvei ir bet kokio kėsinimosi į jo psichinę ir dvasinę būseną, jo intelektinę ir kūrybinę raišką (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas), kad žmogaus teisės į fizinį ir psichinį neliečiamumą apsauga, inter alia (be kita ko), nuo nusikalstamų veikų, yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas (Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 4 d. nutarimas).

5.3. Apibendrindama tai, kas išdėstyta skunde, apeliantė prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiųjų D. N. ir Ž. N. civilinį ieškinį tenkinti visiškai bei iš P. J. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6. Atsiliepimu į nuteistojo P. J. ir jo gynėjos apeliacinį skundą nukentėjusiosios ir nukentėjusiųjų D. ir Ž. N. atstovės pagal įstatymą S. N. atstovė advokatė Aurelija Puzinienė prašo atmesti nuteistojo P. J. ir jo gynėjos apeliacinį skundą, priteisti nukentėjusiosios S. N. bylinėjimosi išlaidas.

6.1. Teigia, kad nors nuteistasis skunde paryškintai teigia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai, tačiau skundą iš esmės formaliai grindžia trimis BPK normomis – BPK 44 straipsnio 6 dalimi, 20 straipsniu, 305 straipsnio l dalies 2 punktu. Teigia, kad nuosprendžio dalis dėl P. J. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktuose, 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, yra pagrįsta teismui objektyviai ir nešališkai įvertinus visus byloje esančius duomenis bei išsiaiškinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, todėl yra pagrįsta motyvuotomis teismo išvadomis, dėl to kategoriškai nesutinka, jog teismas pažeidė bent vieną iš nuteistojo paminėtų BPK normų, spręsdamas P. J. kaltumą BPK nustatyta tvarka.

6.2. Teigia, kad nepagrįstas skundo argumentas, kad teismas nevertino fakto, jog į policiją su pareiškimu dėl patirto smurto S. N. kreipėsi tik po to, kai P. J., siekdamas apginti savo pažeistas teises bendrauti su mažamete dukra B. J. bei apsaugoti bendrą turtą, su ieškiniais kreipėsi į teismą, prašo prijungti visas civilinių bylų medžiagas. Atkreipia dėmesį į tai, kad nors apeliacinis skundas yra grindžiamas patikrinamais juridiniais faktais, kurie jau buvo aptarti bylos nagrinėjimo metu, tačiau piktnaudžiaujant procesu, akivaizdu, jog skunde nenurodoma, nei kada nukentėjusioji kreipėsi su pareiškimu dėl šeimoje vykstančio smurto, nei kada nuteistasis teismui pateikė civilinius ieškinius. Tokie skundo argumentai yra lengvai paneigtini, nes paminėtų civilinių bylų ir baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog nukentėjusioji S. N. ne kartą kreipėsi dėl šeimoje taikomo fizinio ir psichologinio smurto (2018-08-10, 2021-06-05), o ši byla buvo pradėta 2021-09-17, pareiškimo, pateikto policijai, pagrindu. Nuteistasis į teismą kreipėsi ir pareiškė ieškinį, siekdamas užvaldyti nukentėjusiosios asmeninį turtą, tik 2021-09-20; šioje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos 2021-09-23, nukentėjusiajai pranešimas išsiųstas tik 2021-09-24, kitoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo, skyrium gyvenančios motinos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir išlaikymo priteisimo į teismą su ieškiniu buvo kreiptasi tik 2021-10-13. Teigia, kad tai patvirtina, jog nuteistasis toliau prieš nukentėjusiąją vykdė psichologinį smurtą, tokiais savo veiksmais jai toliau keldamas baimę dėl to, kad iš jos bus atimta dukra bei jos asmeninis turtas. Pažymi, jog minėtose bylose yra priimti galutiniai ir įsiteisėję teismų sprendimai, todėl visose bylose tarp tų pačių šalių nurodytos aplinkybės buvo įvertintos, nukentėjusioji galutinius sprendimus ir svarbius, su byla susijusius kitus įrodymus yra prijungusi prie nagrinėjamos bylos medžiagos, todėl nuteistojo siekis iš naujo pervertinti civilinių bylų medžiagą yra visiškai nepagrįstas, nes nustatyti prejudiciniai faktai įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nebegali būti keičiami ir nuteistajam nesudaro pagrindo apeliaciniame skunde nesąžiningai teigti apie neva turėtą bendrą turtą.

6.3. Teigia, jog nuteistasis nuolat siekia išeiti už bylos nagrinėjimo ribų, kelti aplinkybes, kurios nėra susijusios su nagrinėjamos bylos dalyku, t. y. šalių dukters B. J. ginčo aplinkybėmis, ir tokiais savo argumentais tik dar kartą patvirtindamas, jog siekia psichologiškai terorizuoti nukentėjusiąją, pasitelkia įstaigas ir institucijas, savo artimus giminaičius, kurių parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip suinteresuotus, kuriais siekiama palaikyti nuteistąjį, padedant jam išvengti baudžiamosios atsakomybės.

6.4. Nurodo, kad nuteistojo teiginiai, jog kaimynai niekada nematė ir negirdėjo apie smurtą ar grasinimus, kad teismas neva neįvertino vieno ar kito įrodymo, yra nepagrįsti, nes kaltinamuoju aktu nuteistasis buvo kaltinamas tuo, kad nuolat, ilgą laiko tarpą, t. y. laikotarpiu nuo 2014 metų iki 2021 m. rugpjūčio 28 d., tyčia naudodamas psichinį ir fizinį smurtą, terorizuodamas ir sistemingai baugindamas, nesunkiai sutrikdė sveikatą dviem savo šeimos nariams, sugyventinės S. N. sūnums - mažamečiui, o nuo 2019-12-11 nepilnamečiui D. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir mažamečiui Ž. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., o būtent, kartu gyvenusių nukentėjusiųjų atžvilgiu nuolat, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų naudojo psichinį smurtą. Taip pat nurodo, kad teismas įvertino visų byloje esančių surinktų duomenų visumą, iš kurių padarė pagrįstas išvadas, paremtas savo vidiniu įsitikinimu, nes psichinė prievarta pasižymi aiškiai priešišku, neetišku, žeminančiu ar įžeidžiančiu, agresyviu, užgauliu pobūdžiu, kuris nukentėjusiųjų atžvilgiu nuolat buvo demonstruojamas net bylos nagrinėjimo metu. Teigia, kad, panaudojant psichinę prievartą, gali būti gąsdinama susidoroti, pakenkti nukentėjusiajam. Tai gali būti ir grasinimai panaudoti fizinę jėgą, nuo kurios nukentėjusysis neapsigins, sunaikinti ir sugadinti turtą ar kitokiu būdu padaryti didelę turtinę žalą. Kai buvo skaitomi Ž. N. parodymai (1 t., b. l. 121-128), jo žodžius, kad „nebūdavo dienos, jog kažkas neįvyktų“, aiškiai iliustravo jo reakcija, kai P. J., siekdamas jį išmesti iš 5 aukšto per langą, įžeidinėdamas „kurva, blet dėl tokios išgamos ilgai nesėdėsiu“, stūmė link koridoriaus, o jis pripažino, kad nieko nedarė, nes negalėjo pasipriešinti, tiesiog verkė ir klykė. Nurodo, jog psichologai D. C., E. D. 2017 m. knygoje „Smurtas artimoje aplinkoje“ išaiškino, kad tokią reakciją patiria dažnai smurtą patiriantys asmenys, jog prarandama bet kokia galimybė pasipriešinti, asmuo gali patirti disociaciją, t. y. kada jis tarsi atsiskiria nuo savo patiriamos situacijos ir savo kūno, kad tokia būklė įsijungia tuomet, kai grėsmė suvokiama kaip labai didelė, kuomet nėra jokių šansų ją nugalėti ar nuo jos pabėgti. Atstovė teigia, jog mažamečio vaiko būsena patvirtino kaltinamajame akte ilgą laiko tarpą, t. y. laikotarpiu nuo 2014 metų iki 2021 m. rugpjūčio 28 d. patiriamą psichinį ir fizinį smurtą, terorizavimą, sistemingą bauginimą (t. y. viktimizaciją - socialinį procesą, dėl kurio sukeltų padarinių atsiranda auka). Nurodo, kad S. N. ne kartą kreipėsi pagalbos į policiją. (duomenys neskelbtini) krizių centras informaciją apie smurtą artimoje aplinkoje gavo el. paštu iš Mažeikių policijos komisariato. 2018-08-10 pranešime nurodoma, jog pranešėjos sugyventinis grasina iš moters atimti vaikus, trenkė jai per rankas, moteris bijo dėl savo ir savo vaikų, konfliktai vyksta ne pirmą kartą, šiuo metu yra 4 vaikai, smurto artimoje aplinkoje faktas pasitvirtino, įtariamasis P. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 1,43 promilių girtumas, sulaikytas, nukentėjusioji S. N., gim. (duomenys neskelbtini), (blaivi). 2020-01-27 (duomenys neskelbtini) krizių centro rašte Nr. 12 nurodyta, jog S. N. jaučiasi išsekusi, pavargusi, pokalbio metu verkė, moteris teigė, kad daug investavo į savęs stiprinimą, saviugdos auginimą, ir ji galvoja esanti stipri, <...> džiaugiasi, jog pirmą kartą išdrįso iškviesti policiją, moteris pasakojo, kad „P. akyse ji yra kaip šiukšlė, žeminama, niekinama, moteris jaučia psichologinį spaudimą iš P., jai yra grasinama, jog jis ją sužlugdys, pasistengs, kad jai atimtų vaikus, dar P. sakė, jog kol mirs, nepaliks jos, kad P. taip pat žemina, užgaulioja ir visus tris vaikus, S. N. turi du sūnus iš pirmos santuokos – D. ((duomenys neskelbtini) m.) ir Ž. ((duomenys neskelbtini) m.), A. yra P. J. dukra iš jo pirmos santuokos, S. N. skaudu, kai vaikai mato, kaip ji yra žeminama, D. verkdamas pasakė, jog nori eiti gyventi pas močiutę, kol mama susitvarkys gyvenimą. Nurodo, kad byloje apklausta liudytoja psichologė V. B. konstatavo, jog „galimai S. N. patyrė ir iki šiol patiria sisteminį ilgalaikį psichologinį smurtą ir terorizavimą, tačiau šiuo metu jaučiasi jos didelė įtampa, baimė, todėl apie tai vengia kalbėti, prašė tik 2018 metų rugpjūčio-rugsėjo mėn. išrašo”. Atstovė teigia, kad nors S. N. 2022 m. rugsėjo 5 d. - spalio 3 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-165/2022 (3 t., b. l. 190-199) konstatuota, jog S. N. dėl savo psichikos būklės, amžiaus ypatumų ar individualių psichologinių savybių galėjo suvokti jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdį, reikšmę ir jiems pasipriešinti, tačiau šeimoje buvo sutrikusi šalių psichologinių ir fizinių jėgų pusiausvyra ir dėl bejėgiškumo pojūčio, nuolatinio terorizavimo, remiantis Ž. N. parodymais, S. N. elgesyje akivaizdus aukos sindromas - nukritusi savivertė ir tikėjimas, kad situacija pasikeis, ją verčia kentėti, slėpti situaciją nuo kitų tol, kol jos mažamečiui vaikui iškyla reali grėsmė gyvybei, smurto ratai sukosi, smurtas didėjo, o galutinį piką pasiekė tada, kai auka sugebėjo pasipriešinti ir apginti savo mažamečius vaikus. Tada pasipylė atviras S. N. persekiojimas, terorizavimas dėl bendro vaiko, asmeninio turto užvaldymas, turto gadinimas, vieši įžeidinėjimai viešose vietose, žeminimas ir nuolatinis visų aplinkinių įtikinėjimas, kad ji yra „psichė”, „neadekvati”, „alkoholikė” (patvirtina liudytojos R. T. parodymai ir pateikta B. J. charakteristika, liudytojų G. Š., T. V., socialinės darbuotojos G. Ž. parodymai, jog S. N. buvo sužlugdyta, P. J. skundus vertino kaip psichologinį smurtą prieš nukentėjusiąją, kuris proceso metu sušvelnėjo iki „keista”. Pažymi, kad visos paminėtos liudytojos P. J. charakterizavo kaip agresyvų, konfliktišką, netgi įžeidinėjantį ir taikantį psichologinį terorą jų pačių atžvilgiu. Nurodo, jog skundų ir ieškinių pareiškimas įvairiose įstaigose ir institucijose, buvimo vietos nuolatinė kontrolė net su policija, nukentėjusiųjų neva netinkamo elgesio su kaltinamojo dukra nuolatinis inscenizavimas, tai aktyvūs kaltinamojo veiksmai, kurie buvo sustabdyti tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Teigia, kad toks psichinis spaudimas (agresija) teismo nuosprendžiu pagrįstai pripažintas kaip neteisėtas, nes jis nukentėjusiesiems sukėlė bejėgiškumo būseną, įtampą, dvasinius sukrėtimus ar nuolatinį psichologinį diskomfortą, kitokią liguistą būseną, suicidines mintis.

6.5. Atstovė pažymi, kad jos atstovaujamos nukentėjusiosios S. N. teisinis statusas yra išskirtinis, nes ji yra abiejų nukentėjusiųjų Ž. N. ir D. N. įstatyminė atstovė, todėl, atsižvelgiant į tai, kas buvo paminėta, bei į tai, jog artimoje aplinkoje visi nukentėjusieji arba patyrė, arba stebėjo smurtą prieš kitus šeimos narius - motiną, vaikus, remiantis doktrina (N. D. ir V. R. Smurtinio elgesio keitimo metodika (2008 m.) https://vpsc.lrv.lt), yra pripažįstama, jog, stebint smurtą, yra patiriami tokie pat elgesio ir emociniai sutrikimai kaip ir patiriant tiesioginį smurtą, nukentėjusiųjų išgyvenimai, patirtas fizinis ir psichinis smurtas yra išsamiai aptarti ir įvertinti 2022 m. rugsėjo 5 d. - spalio 3 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-165/2022, 2022 m. liepos 1 d. - liepos 29 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS 154/2022, 2022 m. liepos 1 d. - liepos 29 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-153/2022, teismo ekspertės Ž. V., D. B. bylos nagrinėjimo metu buvo apklaustos net du kartus, nėra jokio pagrindo tenkinti visiškai nepagrįstą nuteistojo prašymą atlikti pakartotinę kompleksinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę. Pažymi, kad tokiu prašymu eilinį kartą yra siekiama daryti psichinį poveikį nukentėjusiesiems ir juos toliau terorizuoti, neleidžiant pamiršti patirtų išgyvenimų. Nors nuteistojo apeliaciniame skunde toliau yra neigiama jo kaltė, teigiant, jog jokių neteisėtų veiksmų prieš mažamečius nukentėjusiuosius ir „keistą“ nukentėjusiąją S. N. jis neatliko, tačiau šioje byloje surinktų objektyvių ir patikimų duomenų visuma akivaizdžiai patvirtina, kad nuteistojo atlikti neteisėti veiksmai atitinka nusikalstamų veikų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

7. Nukentėjusiosios ir nukentėjusiųjų Ž. N. bei D. N. įstatyminės atstovės S. N. atstovė advokatė Aurelija Puzinienė 2024-06-03 „Prisidėjimu prie nukentėjusių nepilnamečių Ž. N. ir D. N. apeliacinio skundo“ prašo tenkinti D. N. ir Ž. N. apeliacinį skundą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, t. y. civilinius ieškinius tenkinti visiškai, priteisti nukentėjusiosios S. N. bylinėjimosi išlaidas bei prijungti prie bylos medžiagos grąžintos transporto priemonės nuotraukas.

7.1. Nurodo, kad visiškai pritartina apeliacinio skundo argumentui, jog neteisėtais P. J. veiksmais, pasikėsinus į vieną iš svarbiausių vertybių - nukentėjusiųjų psichinę ir fizinę sveikatą - pagal BPK 112 straipsnio l dalį ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies išaiškinimą, akivaizdu, jog konstitucinis principas kelia būtinumą atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą, o šio principo tikslas - užtikrinti tokios žalos atlyginimą, kuris sietinas su Konstitucijoje įtvirtintu teisingumo principo įgyvendinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2012, Teismų praktika. 2012, 38). Nurodo, kad nukentėjusiesiems vertinant, jog teisingumo principas tinkamai nėra įgyvendintas, iš naujo būtina įvertinti civiliniu ieškiniu prašomos neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgiant ir į viešą prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas), į tai, kad nukentėjusieji veikų padarymo metu buvo mažamečiai. Nurodo, jog nuteistasis ne tik neigė kaltę, nesigailėjo dėl savo neteisėtų veiksmų, neatsiprašė nukentėjusiųjų, S. N. bandydamas vadinti „keista“, o mažamečių parodymus neigdamas bei jų patirtus išgyvenimus vertindamas kaip norą padėti savo mamai kaltinti patėvį nebūtais dalykais, bei nuolat keldamas abejones dėl Ž. N. vaikystėje diagnozuotos ligos, jo gebėjimo suvokti įvykius, duoti teisingus parodymus (tuo pačiu akivaizdžiai paneigdamas, jog šiam vaikui, kaip savo sūnui, puoselėjo išskirtinius jausmus), eilinį kartą menkino jo gebėjimus, o Ž. N. tampymą už plaukų, siekį išmesti jį per langą, vaikams suduotus smūgius, spyrius, patyčias, draudimus, t. y. savo psichinį ir fizinį smurtą prieš vaikus ir jų motiną įvardindamas „taisyklėmis“, nuvedusiomis D. N. net iki suicidinių minčių, ir taip tik patvirtino, jog jis visiškai nesigaili dėl savo elgesio. Nuodo, kad net ir susipažinęs su 2022 m. liepos 1 d. - liepos 29 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-154/2022, 2022 m. liepos 1 d. - liepos 29 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-153/2022 padarytomis išvadomis, nuteistasis ir toliau siekia daryti nuolatinę kontrolę nukentėjusiesiems, kad jie dar kartą būtų apklausti, ištirti, nors išvadose aiškiai konstatuota, jog Ž. N. ir D. N. yra diagnozuotos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), yra rekomenduojama tęstinė psichologinė pagalba, kai daugiau nukentėjusiesiems nerekomenduojama dalyvauti teisme ir juos apklausti, kai parodymų teisingumas nepriklauso teismo psichologo eksperto kompetencijai, o yra išskirtinė teismo kompetencija. Be to, siekis ir toliau palaikyti nerimą, baimę yra akivaizdus ir kitais šiuo metu nuteistojo vykdomais veiksmais - 2024-05-26 5 val. ryte nukentėjusiųjų namų adresu, (duomenys neskelbtini), prieš namo langus viešai buvo pastatyta ginčo objektu turto byloje buvusi transporto priemonė „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios grąžinimas nuo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023-08-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įsiteisėjo 2024-01-10 Šiaulių apygardos teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo ignoruojamas. Transporto priemonė iš visų pusių stipriai apgadinta (pridedamos nuotraukos). Nukentėjusioji kreipėsi į policiją, kuri tirs įvykį, tačiau vertintina tai, jog nuteistasis ir toliau atlieka veiksmus, leidžiančius nukentėjusiesiems matyti jo nebaudžiamumą, savivalę bei jėgos ir galios demonstravimą, tai patvirtina pritaikytų kardomųjų priemonių, įsiteisėjusių teismo sprendimų, kurių vykdymas yra privalomas, ignoravimas. Be to, nuteistasis giriasi daug dirbantis, gaunantis dideles pajamas, tačiau nevykdo teismo sprendimų, nemoka priteistų sumų, negrąžina priteisto turto, o jei grąžina - jis yra suniokotas. Nors nuosprendis nuteistojo yra apskųstas, tačiau akivaizdu, jog rezoliucine dalimi jam uždrausta visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį lankytis nukentėjusiųjų gyvenamojoje vietoje, t. y. paliktas kardomosiomis priemonėmis nustatytas draudimas, tačiau nuteistajam neveikia jokios taisyklės, dėl to vertintina, kad jis yra pavojingas.

7.2. Atstovė nurodo, jog, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į žalą padariusio asmens elgesį, jeigu žala padaryta tyčia, tai, atsižvelgiama į tai, jog civilinė atsakomybė atlieka ne tik kompensacinę, bet ir prevencinę funkciją, atsakovo kaltės tyčios forma yra pakankamas pagrindas nustatyti didesnį atlygintinos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2003). Atsižvelgiant į tai, kad realus bausmės vykdymas yra atidėtas 2 metams, vertinama, jog nuteistasis iš viso gali nepajusti jam pritaikytų sankcijų. Ieškiniu priteista neturtinė žala prieš galimai visam gyvenimui mažamečiams sukeltas psichologines pasekmes bei nuolat deklaruojamą itin gerą nuteistojo turtinę padėtį, taip pat jam neturės jokios prevencinės įtakos, mano, jog vien šiuo aspektu būtina pilnai tenkinti nukentėjusiųjų apeliacinį skundą, nes civiliniu ieškiniu prašoma priteisti neturtinė žala išimtinai yra pagrįsta tiek protingumo kriterijumi, tiek teismų praktika. Be to, deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, nukentėjusiojo ir įtariamojo ryšys, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Nukentėjusiesiems ekspertizės aktų išvadomis yra konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas su išliekančiu psichotraumuojančiu ilgalaikiu smurto poveikiu, reikalinga tęstinė psichologinė pagalba, kuri, abiejų eksperčių nuomone, gali tęstis ir visą gyvenimą, bet ne mažiau kaip tiek laiko, kiek laiko vaikai buvo traumuojami, o tai reiškia, jog po 10 nemokamų valstybės kompensuojamų psichologo konsultacijų, už jas ateityje reikės mokėti. Ekspertės, išaiškindamos išvadas, nurodė, jog dėl trauminio poveikio suvaldymo pas psichologą reikėtų lankytis ne rečiau kaip kartą per savaitę, vėliau - kartą per mėnesį, o tai reiškia, jog kiekviena konsultacija, t. y. apsilankymas, nukentėjusiajam kainuos po 50 Eur. Be to, teigia, kad paprastai priteisiama neturtinė žala yra vertinama ir per patirtos turtinės žalos prizmę, o tai reiškia, jog jei nukentėjusieji nors 10 metų savo emocinę būseną - vyraujančią žiaurią baimę dėl gyvybės, nerimą, pyktį, beviltiškumą, liūdesį, emocinę izoliaciją - sieks suprasti ir įveikti, tai jiems tik per pirmus 4 metus (48 mėnesius po 4 savaites, viso 192 savaites), realiai vien psichologo paslaugos kainuos 9 600 Eur. Iš jų bus 10 valstybės kompensuojamų apsilankymų. Dėl to teigia, jog preliminariai tam, kad užtikrinti tinkamą sveikatos būklę, priteistos žalos užtektų tik 4 metams. Specialisčių paaiškinimai neguodė, abi ekspertės tęstinę psichologinę pagalbą vertino kaip būtiną priemonę psichologinei sveikatai atstatyti. Be to, psichologai nepatarė su nuteistuoju palaikyti ir turėti jokių traumuojančių prisiminimų, kas reiškia, jog priteistos neturtinės žalos dydžiu realiai vyks psichologinės sveikatos atstatymas, o ne atlyginta patirta neturtinė žala.

7.3. Atstovė nurodo, kad ginčo nėra ir negali būti, jog nukentėjusiųjų psichologinė sveikata gali būti ir nebeatkurta, nes tai priklauso nuo žmogaus individualių savybių. Teismo ekspertės akcentavo mažamečio Ž. N. artimuose santykiuose patirtą ypatingą žalą, kurios pasekmės ir suvokimas dėl jo mažo amžiaus ateityje gali sukelti dar ilgesnes psichologinio gijimo pasekmes. Nors šiuo metu nukentėjusiųjų akademiniai pasiekimai pagerėjo, tačiau turėtos galimybės yra prarastos, o ilgalaikio fizinio ir psichologinio smurto pasekoje nukentėjusiesiems fiksuoti akivaizdūs liekamieji reiškiniai - žema savivertė, uždarumas, nepasitikėjimas savimi, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokio dydžio piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Dėl to teigia, kad nukentėjusiųjų apeliacinis skundas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo turi būti patenkintas.

8. Atsiliepimu į nuteistojo P. J. apeliacinį skundą nukentėjusiųjų Ž. N. ir D. N. atstovė advokatė Juta Kareivė prašo atmesti P. J. apeliacinį skundą, iš P. J. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8.1. Teigia, kad nuosprendžio dalis dėl P. J. pripažinimo kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuosprendžio dalis dėl bausmių jam paskyrimo yra pagrįsta ir teisinga, todėl nėra pagrindo nuosprendį naikinti arba jį keisti. Nuosprendyje aptarti visi įrodymai, padarytos išsamios išvados. Teigia, jog nepagrįstas P. J. skundo argumentas, kad nukentėjusieji ilgą laiką niekam nepasakodavo apie patiriamą psichologinį ir fizinį smurtą, kas, nuteistojo nuomone, rodo, jog jie meluoja. Nurodo, kad byloje buvo nagrinėjami smurto artimoje aplinkoje atvejai, o tai yra latentiniai nusikaltimai, be to, P. J. savo šeimos nariams buvo suformavęs požiūrį, kad „šiukšles“ nešti iš namų yra negerai, o nepilnamečiams D. N., Ž. N. ir S. N. užkrauta moralinė atsakomybė, jog išlaikytų šeimos įvaizdį. Pažymi, kad dažnu atveju smurto aukos pačios aplinkos yra kaltinamos, dėl to jos bijo kam nors pasakotis, kas nutiko ir šioje nagrinėjamoje byloje. Nurodo, jog P. J., net teismo posėdžių metu akivaizdžiai demonstruodamas savo aroganciją ir nepagarbą kitoms proceso šalims, komentarais ir veido išraiškomis nepripažino kada nors pasielgęs netinkamai, priešingai, įvairiausiais nebūtais dalykais kaltino S. N. ir jos vaikus (pvz., kad ji nesirūpina vaikais, siekia susidoroti, jog berniukai skriaudžia sesę ir pan.). Teigia, kad P. J. savo elgesiu ir veiksmais manipuliuodavo savo šeimos nariais, neva jie yra kalti dėl nuteistojo elgesio (nepadarė namų darbų, nesusitvarkė ir kt.).

8.2. Nurodo, jog P. J. prieš nukentėjusiuosius taikė kontrolės ir galios strategiją, grasinimus, manipuliacijas, izoliavimą, ekonominį smurtą, nukentėjusieji nuolat gyveno baimėje, įtampoje, baimę kėlė nuteistojo alkoholio vartojimas, po to jis pasidarydavo dar agresyvesnis; išgėręs namuose tvarkydavo šaunamuosius ginklus. Atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistasis apeliaciniame skunde iškraipo bylos medžiagą jam naudinga linkme - nurodo, kad teismas rėmėsi tik prieštaringais nukentėjusiųjų parodymais. Atstovė mano, jog visi nukentėjusieji davė išsamius ir nuoseklius parodymus, normalu, jog smulkmenos gali skirtis, kadangi praėjo daug laiko, o D. ir Ž. N. įvykių metu buvo vaikai. Pažymi, kad nepilnamečių parodymams nėra keliami tokie griežti reikalavimai.

8.3. Atstovė teigia, jog nors P. J. apeliacinį skundą grindžia liudytojos R. B. parodymais, kad jai P. J. pasirodė labai rūpestingas tėvas, yra ryšys su vaiku, tačiau tai buvo pasakyta kontekste dėl dukters B. J., o ne D. ar Ž. N.. Liudytoja kaip tik nurodė, jog atvejo vadybos posėdyje P. J. nevaldė savo emocijų. Teigia, kad tai tik patvirtina, jog už uždarų šeimos durų toks ūmus charakteris nebent galėdavo pablogėti.

8.4. Atstovė taip pat nurodo, kad apeliaciniame skunde nuteistasis rašo apie nepilnametės dukters B. J. elgesį, kas su šia byla nėra susiję. Nors skunde nurodoma, jog P. J. kreipdavosi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą ir policiją, tik siekdamas apsaugoti savo mažametę dukrą, tačiau tokie jo parodymai turėtų būti vertinami kaip bandymas išvengti atsakomybės, nes iš bylos medžiagos matyti, jog nei vienas nuteistojo skundas nebuvo pasitvirtinęs, visiškai nėra jokių duomenų apie S. N. netinkamą elgesį savo vaikų atžvilgiu. Pažymi, kad prie skundų rašymo prisidėjo ir P. J. šeimos narių skundai. Nurodo, jog teisme apklausus P. J. artimuosius, susidaro įspūdis, kad jie su S. N. ir jos nepilnamečiais vaikais susitikdavo labai retai ir trumpam laikui. Taigi, nuomonė apie bylos eigą yra suformuota paties nuteistojo.

8.5. Atstovė teigia, jog teismas, nagrinėdamas bylą, nepažeidė jokių baudžiamojo proceso nuostatų, nuteistajam buvo suteikta galimybė pateikti prašymus, prijungti prie bylos papildomus dokumentus, P. J. savo prašymais prijungti papildomus, nesusijusius su byla ir šiai bylai nereikšmingus dokumentus siekė apkrauti bylą nereikalinga informacija. Dėl to mano, kad nėra pagrindo prijungti prašomas civilines bylas, kadangi nenurodoma, kokią reikšmę tai turėtų išnagrinėtai baudžiamajai bylai. Pastebi, jog iš civilinių bylų buvo pateikta nemažai dokumentų, jie buvo prijungti, o visą bylą prijungti nėra tikslinga.

8.6. Mano, kad P. J. teiginys, jog S. N. tikrasis tikslas - užvaldyti turtą, yra nepagrįstas, nes baudžiamojoje byloje nebuvo sprendžiami jokie nuosavybės klausimai. Taip pat teigia, jog nėra pagrindo byloje skirti pakartotines ekspertizes, nes ekspertė Ž. V. nurodė susipažinusi su papildomu 2011 m. medicininiu dokumentu dėl Ž. N., tačiau dėl to ekspertinė išvada, kaip teigė, tikrai nesikeičia. Tą patį patvirtino ir ekspertė D. B.. Mano, kad P. J. artimųjų giminaičių parodymai, duoti teisme, ar jo siųstos žinutės apie dukrą B. J. ekspertizėms neturėtų įtakos.

9. Daugiau atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

10. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė jų apeliacinį skundą tenkinti ir P. J. išteisinti. Nukentėjusiųjų D. ir Ž. N. atstovė advokatė Juta Kareivė prašė jos apeliacinį skundą patenkinti ir nukentėjusiesiems D. ir Ž. N. priteisti po 15 000 Eur neturtinės žalos, o nuteistojo P. J. ir jo gynėjos apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė ir nukentėjusiosios S. N. atstovė advokatė Aurelija Puzinienė prašė nuteistojo P. J. ir jo gynėjos apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusiųjų D. ir Ž. N. atstovės advokatės Jutos Kareivės apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistojo P. J. ir jo gynėjos advokatės Ritos Roščenkovienės bei nukentėjusiųjų Ž. N. ir D. N. atstovės advokatės Jutos Kareivės apeliaciniai skundai netenkinami.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

11. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis ir jo gynėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl P. J. kaltės padarius BK 145 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktuose bei BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Taigi, nuteistasis ir jo gynėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytų išvadų atitiktimi faktinėms bylos aplinkybėms.

12. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu nuteistasis ir jo gynėja pareiškė, jog byloje skundžiamą nuosprendį priėmė šališkas teismas, nes bylą nagrinėjusi Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja N. K. P. J. atžvilgiu yra priėmusi nepalankių sprendimų, nagrinėdama civilinę bylą dėl išlaikymo priteisimo, dėl vykdomojo rašto išdavimo, dėl to apeliantai mano, jog ši teisėja negalėjo nagrinėti baudžiamosios bylos. Šis nuteistojo ir jo gynėjos argumentas yra nepagrįstas.

12.1. BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunktyje nurodyta, jog išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teisme, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas.

12.2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas. Teismo nešališkumo užtikrinimas – viena iš teisingo bylos išnagrinėjimo sąlygų. Atlikdamas proceso veiksmus teismas turi būti nešališkas ir veikti taip, kad nesudarytų prielaidų manyti, jog jis yra šališkas ar priklausomas (pvz., Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Teisė į nešališką teismą įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58 straipsnyje ir kitose šio kodekso nuostatose.

12.3. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2015, 2K-132/2015).

12.4. Šališku pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja nors vienas teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas, kai nustatomos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61/2010). Teismo nešališkumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus vartoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-507/2016, 2K-185-976/2021, 2K-228-976/2021, 2K-7-76-719/2022, 2K-125-648/2022, 2K-169-976/2022, 2K-7-196-303/2022).

12.5. Nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-137/2008). Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstas, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017).

12.6. Nuteistasis ir jo gynėja yra teisūs, kad teisėja N. K. nagrinėjo civilinę bylą tarp tų pačių proceso šalių – nuteistojo P. J. ir nukentėjusiosios S. N., tačiau, kaip matyti iš byloje esančių teismo sprendimų bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų, teisėja N. K. civilinėje byloje Nr. e2-1878-721/2020 pagal S. N. ieškinį P. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečiam vaikui išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo 2020 m. birželio 2 d. nutartimi patvirtino S. N. ir P. J. sudarytą taikos sutartį joje nurodytomis sąlygomis, bei 2022 m. vasario 9 d. nutartimi toje pačioje byloje patenkino S. N. atskirąjį skundą ir, panaikinusi Telšių apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (pst., buvo atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą), išdavė vykdomuosius raštus – dėl nevykdomos Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi patvirtintos taikos sutarties laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 2 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d. (už 16 mėnesių) bei 18,75 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš P. J.. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys rodo, jog P. J. apeliacine tvarka neskundė nei 2020 m. birželio 2 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, nei 2022 m. vasario 9 d. nutarties, kuria nutarta išduoti vykdomuosius raštus S. N.. Nors teisėja N. K. nagrinėjo civilinę bylą ir joje priėmė procesinius sprendimus, tačiau tokia aplinkybė nėra BPK 57 ar 58 straipsniuose nurodytas teisėjo šališkumo pagrindas. Be to, iš baudžiamosios bylos matyti, kad nei nuteistasis P. J., nei jo gynėja advokatė pirmosios instancijos teisme nei viename iš vykusių teisiamųjų posėdžių nereiškė nušalinimo bylą nagrinėjusiai teisėjai (14 t., b. l. 1, 52, 79, 161; 15 t., b. l. 144, 156; 16 t., b. l. 1, 24, 71, 115, 121a, 125). Abejones dėl apylinkės teismo teisėjos N. K. šališkumo išsakė tik apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu, po to, kai buvo padaryta pertrauka pasiruošti atsikirtimams. Taigi, nuteistojo ir jo gynėjos išreikštos abejonės, jog skundžiamą nuosprendį priėmė šališkas pirmosios instancijos teismas, yra deklaratyvios, paremtos subjektyvia nuteistojo ir jo gynėjos nuomone ir yra susijusios ne su pačios bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumu, bet su tuo, kad proceso dalyviui buvo priimtas nepalankus teismo sprendimas – apkaltinamasis nuosprendis. Tačiau tai, jog teismas byloje surinktus įrodymus vertino ne taip, kaip to norėtų nuteistasis ar jo gynėja, nepatvirtina teismo šališkumo, nes, kaip jau minėta, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, o kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis bei jo gynėja, teismui tik gali teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Pažymėtina, kad pagal teismų suformuotą praktiką aplinkybė, jog teismas padarė išvadas, neatitinkančias nuteistojo pageidavimų, negali būti pagrindas konstatuoti, jog teismas buvo šališkas. Tuo tarpu kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, teisėjų kolegija nenustatė.

13. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, jog bylą išnagrinėjo ir skundžiamą sprendimą priėmė nešališkas teismas.

Dėl įrodymų vertinimo ir P. J. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 5 punktuose, 140 straipsnio 2 dalyje

14. Kaip jau minėta, nuteistasis ir jo gynėja teigia, kad nuosprendis nepagrįstas, nes teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, t. y. apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl nuteistojo P. J. nuteisimo padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

14.1. Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas).

14.2. Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kai derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso nustatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą, ir po to daryti apibendrinančias išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-424/2009, 2K-556/2010, 2K-295/2013). Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-189-648/2016, 2K-23-697/2019, 2K-41-697/2021).

14.3. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Teismo proceso dalyviai teismui gali teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

14.4. Esminiu pažeidimu pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-28-489/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.).

14.5. Be to, BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą ar aplinkybę atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą grandinę. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Todėl teismo proceso dalyvių versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip jie to norėtų, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą ir išanalizavusi skundžiamą nuosprendį, nuteistojo ir jo gynėjos apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama nuteistojo ir jo gynėjos apeliaciniame skunde, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo juos į vientisą loginę grandinę, pateikė motyvuotas išvadas dėl įrodymų vertinimo, nurodė motyvus, kodėl vienais įrodymais tiki, o kitus atmeta. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir padarydamas išvadas dėl P. J. kaltės padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktuose, 145 straipsnio 2 dalyje bei 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, BPK 20, 301 straipsnių nuostatų nepažeidė.

16. P. J. pagal BK 138 straipsnio dalies 1, 3, 5 punktus, BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis nuo 2014 m. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. terorizavo ir sistemingai baugino nukentėjusiuosius D. N., Ž. N., S. N., kad, naudodamas psichinį ir fizinį smurtą, terorizuodamas ir sistemingai bauginamas, nesunkiai sutrikdė sveikatą dviem savo šeimos nariams – nukentėjusiesiems D. ir Ž. N., kad tyčia ne mažiau kaip 10 kartų spaudė pirštais sugyventinės S. N. rankas riešo srityje, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Nuteistasis ir jo gynėja apeliaciniame skunde teigia, jog P. J. nepagrįstai nuteistas už šių nusikalstamų veikų padarymą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuosprendį grindė prieštaringais nukentėjusiųjų parodymais, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai.

16.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad P. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisme neigė smurtavęs tiek nukentėjusiųjų D. ir Ž. N., tiek ir pačios nukentėjusiosios S. N. atžvilgiu, teigdamas, jog jų atžvilgiu grasinimų nesakė, negrasino vaiką išmesti pro langą, teigė, jog jis su vaikais turėjo gerus santykius, juos augino 10 metų, vaikai jį laikė ir vadino tėčiu, jis vaikus pasiimdavo iš ugdymo įstaigų, visada vaikus mokė kultūringo, gero elgesio, nes tokias pamokas gavo iš savo mamos, vaikus veždavosi į medžioklę, į žvejybą, į gamtą, į sodybą, vaikams padėdavo ruošti namų darbus, ypač matematiką, tuo metu D. N. sportavo, žaidė tinklinį, sodyboje turėjo įvairių veiklų, tai nubrozdinimų, mėlynių turėjo visi, tyčia jis D. N. nespyrė, remontuojant butą, S. N. pradėjo provokuoti konfliktus, vieno tokio priekaišto momentu, kai jis grandikliu grandė lubas, S. N. jam papriekaištavo, tuo metu jis buvo kambaryje prie lango, o ji tarpduryje, jis koja treptelėjo, o S. N. pradėjo bėgti per koridorių, išbėgo į laiptinę, šaukė: „gelbėkite“, toks jos elgesys stebino, jis išbėgo į laipinę, apsikabino ją, ji nusišypsojo, sakė: „ai, viskas gerai“, ir abu grįžo į butą, vaikai žaidė prie kompiuterio su ausinėmis ir nieko negirdėjo.

16.2. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas tokius nuteistojo P. J. paaiškinimus kaip gynybos poziciją ir pripažindamas P. J. kaltę dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo dviem savo šeimos nariams – sugyventinės S. N. sūnums D. ir Ž. N., naudojant psichinį ir fizinį smurtą, fizinio skausmo sukėlimo jiems, bei dėl fizinio skausmo sukėlimo savo šeimos nariui – sugyventinei, rėmėsi nukentėjusiųjų D. N., Ž. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei nukentėjusiosios S. N. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Nuteistasis ir jo gynėja apeliaciniame skunde teigia, kad nukentėjusiųjų parodymai nėra nuoseklūs, S. N. prisipažino liepusi sūnums meluoti, ji pati ikiteisminio tyrimo metu melavusi. Toks apeliantų teiginys yra nepagrįstas.

16.3. Nukentėjusysis Ž. N., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, paaiškino, kad, kai gyveno kartu su P. J., sutardavo blogai, nurodė pavyzdį, kai nepasidėdavo batų, neišplaudavo lėkštės, P. J. ant jo šaukdavo, rėkdavo, sakydamas: „ką čia darai“, liepdavo išplauti indus ir savo, ir kitų, kai palikdavo įjungtą prailgintuvą, šaukdavo, neleisdavo žaisti su kompiuteriu, draugauti, „uždėdavo bausmę“, neprisimena, kiek kartų – neskaičiuodavo, bet tikrai daug kartų, jam labiausiai įsiminė įvykis, kai P. J. jo kambaryje jį bandė išmesti pro langą, kai gyveno (duomenys neskelbtini), penktame aukšte, tada dėl kažko susinervino ir P. J., atėjęs į jo kambarį, viena ranka suėmė už plaukų, kita ranka pilnai atidarė pravertą langą, tempė jį, nuo palangės buvo per nepilnai ištiestą ranką, P. J. keikėsi, sakydamas: „kurva, bled, dėl tokios išgamos ilgai kalėjime nesėdėsiu“, jis pradėjo verkti ir šaukti, negalėjo pasipriešinti, atėjusi mama jį išgelbėjo, nustumdama į kitą kambario pusę link durų į koridorių, dėl plaukų suėmimo jam labai skaudėjo (skausmą vertino 5-6 balais iš 10), buvo labai išsigandęs, pagalvojo, kad gali nukristi. Taip pat parodė, kad tai buvo ne vienintelis kartas, kai P. J. prieš jį smurtavo - daužydavo per galvą (jam labai skaudėdavo, skausmą vertina 5-6 balais iš 10), tempė už ausų (skausmą vertina 4-5 balais iš 10), sukinėdavo ausis, tai darė labai dažnai už visokius menkniekius, neprisimena, kiek kartų per savaitę, bet labai dažnai – kiekvieną dieną atsitikdavo po kažkokį dalyką, P. J. jį visaip vadindavo (rasistu, išgama), sakydavo, jog jis storas, taip pat sakydavo: „ko lendi po mamos sijonu“, dėl šių žodžių jis jausdavosi įsižeidęs. Nukentėjusysis nurodė, kad jis niekada nesikreipė pas gydytoją, nes mama apsaugodavo, žymių nelikdavo, tik skaudėdavo, būdavo raudona ant rankų, nugaros, nes jis trankydavo per nugarą, kumščiu trenkdavo per rankas (skausmą vertino 3-4 balais iš 10), trenkimą per galvą matė mama, brolis ir sesė, ausų tempimą matė mama, apie tokį P. J. elgesį pasakydavo nebent mamai, nes bijodavo pasakoti, nes tada patėvis elgdavosi dar baisiau – jį stumdavo abiem rankomis, jis nukrisdavo ant žemės, paimdavo už plaukų, patempdavo atgal ir staigiai stumdavo, jis nukrito ant kelių (skausmą vertino 6-7 balais iš 10), atėjęs į jo kambarį, neleisdavo miegoti, sakydavo: „ko lendi po mamos sijonu, išgama“, taip sakydavo, kol mama išeidavo iš vonios kambario, dėl tokių žodžių jausdavo nemaloniai, be to, P. J. jį filmuodavo, kaip jis išeidavo iš vonios, klodavosi lovą, skaitydavo, grasino tai nusiųsti visiems pažįstamiems, nors jis verkdavo, bet toliau jį filmuodavo. Ž. N. taipogi nurodė, jog, kai namuose turėjo kaltiną, tai P. J. tą katiną mėtydavo į žemę, dėl to jis, tai matydamas, jausdavosi „žiauriai“, P. J. koja ar ranka daužydavo tėvų sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), aptvare laikytą medžioklinį šunį, kuris jau yra miręs, o kai mama norėdavo paskambinti policijai, tai matydavo, kaip P. J. mamai užlaužia rankas, atimdavo telefoną, sakydavo negražius žodžius, o tai jam nepatikdavo, be to, prisimena, kad P. J. buvo užsimojęs ilgu, aštriu grandikliu, puolė mamą, eidamas link jos svetainėje, sakė: „pasigausiu, bled aš tave“, tada mama norėjo bėgti į laiptinę, jau rakino duris, o P. J. pasakė: „aš juokauju“, prisimena, jog P. J. mamai buvo grasinęs žodžiais „trenksiu tave į sieną – tu numirsi arba sulūš visi kaulai“, taip sakė 7 kartus ar daugiau kartų. Nukentėjusysis nurodė, kad apie P. J. elgesį su juo jis pasakojo P. J. tėvams, bet tada P. J. vėl ant jo pradėjo rėkti, jog pasakojo apie jų šeimos santykius; jis P. J. vadino tėčiu, nes kitaip jam neleisdavo vadinti (1 t., b. l. 122-128).

16.4. Nukentėjusysis D. N., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad su P. J. sutardavo įvairiai – būdavo gerų ir blogų atvejų, P. J. visada turėjo vadinti tėčiu, namuose dažnai vykdavo ginčai, jeigu vykdavo pykčiai, jis turėdavo būti kambaryje ir tylėti, P. J. šaukdavo, grasindavo, negražiai vadindavo – atsilikėliais, neišprusėliais, taip pat smurtaudavo, bijodavo pasakyti neteisingą matematikos atsakymą, nes tada P. J. ranka trenkdavo į stalą arba jam per galvą, pirmą kartą per galvą trenkė, kai buvo trečioje ar ketvirtoje klasėje, nes tada nelabai pasisekė matematikos kontrolinis, turėjo viską ištaisyti, P. J. stovėjo šalia ir sakė: „kodėl tu taip nedarai“, sakė viską pertaisyti, tada trenkė delnu per stalą ir 4 kartus per pakaušį, pajuto skausmą (skausmą vertino 4-5 balais iš 10), jam pradėjus verkti, atbėgo mama, kuri, išvariusi P. J., jį ramino, to įvykio metu jautėsi nuskriaustas, pažemintas, nevykėlis, kaip jį visada vadindavo P. J.. Nurodė, kad P. J. bausdavo, kai nesusitvarkydavo kambario, šūkaudavo, P. J. juos apšaukdavo, nuvesdavo į virtuvę plauti indų, įspirdavo į šikną, kad greičiau pasijudintų (skausmą vertino 2 balais iš 10), su draugais neleisdavo išeiti į lauką, nes reikėdavo važiuoti dirbti į sodybą, pažaidus ilgiau nei 2 valandas kompiuteriu, 5 eurus reikėdavo susimokėti už internetą, tiek pat reikėdavo susimokėti už gautą blogą pažymį, smurtas baigėsi jam lankant gal šeštą klasę, kai jį pripažino, jis pradėjo stengtis, pradėjo sportuoti. Niekam apie smurtą nepasakojo, nes patėvis sakydavo: „jeigu išneši nors „šiukšlę“, tada kažką padarysiu“, tada jis bijodavo, apimdavo didelis baimės jausmas, kad gali smurtauti stipriau, todėl nieko nebedarydavo, sėdėdavo savo kambaryje. Taip pat nurodė, jog nuo P. J. naudoto fizinio smurto dabar žymių jau nebėra, o tada atsirasdavo mėlynės ant rankų, nes rankas (dešinę ranką) per riešą suspausdavo (skausmą vertino 3 balais iš 10, silpniau nei per galvą), kad nuvestų į virtuvę išsiplauti savo indų, dar būdavo, jog mėlynės jam atsirasdavo ir nuo sporto, mama tai matydavo, jis neparodydavo, kad jam skauda, o lovoje, įsikniaubęs į pagalvę, nervindavosi, jog gyvena su P. J., būdavo liūdna. Nukentėjusysis parodė ir tai, kad P. J. su katinu elgėsi labai baisiai, jeigu „primyždavo į lovą“, tai katiną išmesdavo į balkoną arba trenkdavo į sieną, ar mesdavo į lauko duris, taip P. J. pasielgė tris kartus, jam buvo gaila katino, sakydavo, jog taip negalima, taip pat matė, kaip vieną kartą P. J. įspyrė šuniui, sakydamas, kad šuo turi turėti tik vieną šeimininką ir turi klausyti tik jo. P. J. grasino, jog „neišneštų šiukšlių iš namų“, t. y. nesakytų apie barnius namuose, P. J. jo nefilmavo, bet matė, kaip filmuodavo Ž. N., jį niekinančių žodžių sulaukdavo laikotarpiu nuo trečios iki šeštos klasės, gana dažnai – 3 kartus per savaitę, kartais net pats patikėdavo, kad toks ir yra, o brolio ir mamos atžvilgiu būdavo kiekvieną dieną, mamai yra grasinęs, minėjo ginklą, sakė, kad su nelegaliu ginklu pašaus mamą, pakas ginklą ir niekas neras, jis pagalbos nesikreipė, nebent pasakydavo mamai. Taip pat D. N. parodė, jog P. J. su mama kartais elgdavosi maloniai, o kartais šiurkščiai, naudodavo ir smurtą – užlauždavo rankas per plaštakas, kai mama norėdavo iškviesti policiją, jis tai matydavo būdamas savo kambaryje, tarpduryje, tada mama verkė, nes jai skaudėjo, ji krito ant kelių, tai truko apie 5 sekundes, ją pradėjo niekinti, tada jis ir brolis jautėsi išsigandę, be to, su P. J. namuose nebuvo saugu, ypač per „varomines“ medžiokles, nes P. J. į namus parsiveždavo ginklą ir jį valydavo gerdamas alkoholį, tada mama pasiimdavo čiužinį ir miegodavo sesės kambaryje, taip saugodavo vaikus, be to, P. J. niekino mamą, sakė, jog ji „pati savo noru norės iššokti per balkoną“, tada jis jausdavosi nusivylęs, baimėje, stovėdavo tarpduryje. Nukentėjusysis D. N. parodė, kad nors dabar gyvena (duomenys neskelbtini), bet nėra labai saugu, nes P. J. vis tiek atvažiuoja prie jų namo, mamą įžeidinėja taip, jog girdėtų kaimynai, ją vadina „kekše“, prisimena, kad, kai jis su Ž. N. ir sese B. J. ėjo pas psichologę, P. J. išlindo ir pradėjo filmuoti, buvo šaltas vėjas ir B. J. buvo ne su kombinezonu, P. J. kalbėjo piktai, Ž. N. sakė, jog jį pasodins į kalėjimą už melagingus parodymus, kad vaikų teisėms pateiks visus įrodymus, jis jo nesiklausė, norėjo greičiau eiti pas psichologę, kuriai viską papasakojo, ir ji iškvietė policijos pareigūnus, o Ž. N. buvo išsigandęs, drebėjo, labai bijojo P. J., todėl broliui liepė bėgti į pastatą pas psichologę, tada ir jis pats pajuto baimę (2 t., b. l. 5-14).

16.5. Be to, nukentėjusysis Ž. N., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, jog prisimena, kad P. J. brolį iki šeštos klasės mušdavo, trankydavo per galvą, kol brolis nepradėjo sportuoti, o nukentėjusysis D. N., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, patvirtino, jog P. J. trenkė Ž. N. per galvą daug kartų kaip ir jam, P. J. priversdavo plauti indus, grasino išmesti Ž. N. pro langą, išgirdo tik tada, kai mama verkė, buvo nuliūdusi ir baimėje, girdėjo jos cypimą, nors buvo su ausinėmis, o, atėjęs į kambarį, pamatė pilnai atidarytą langą, šalia buvo P. J., brolis jau buvo išvarytas iš kambario, pro jį prabėgo išsigandęs, P. J. įniršęs, šaukdamas pasakė, kad Ž. N. nepadarė kažkokios užduoties, po to mama nuėjo apraminti Ž. N., o jis nuėjo į savo kambarį, mama susipyko su P. J. dėl to, jog jis taip padarė, kibo prie Ž. N.. Taip pat patvirtino girdėjęs, kad P. J. Ž. N. vadindavo nevykėliu, matė, kaip P. J. delnu trenkė broliui Ž. N. per pakaušį 3-4 kartus, po to brolis verkė.

16.6. Kaip matyti, tokie nukentėjusiųjų D. ir Ž. N. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duoti parodymai apie tai, jog P. J. ne tik naudojo fizinį smurtą jų abiejų atžvilgiu – tempdavo, spirdavo, ranka suduodavo per galvą, taip pat psichologinį smurtą jų atžvilgiu - šaukdavo ant jų, vadindavo įvairiais žeminančiais žodžiais, grasindavo, bet ir naudojo fizinį ir psichologinį smurtą nukentėjusiosios S. N. atžvilgiu – užlauždavo rankas, žemindavo, vadindavo įžeidžiančiais žodžiais, iš esmės tarpusavyje sutampa. Iš esmės tokias pačias įvykių aplinkybes nukentėjusieji D. ir Ž. N. nurodė ir psichologėms, atlikusioms teismo ambulatorines kompleksines ekspertizes.

16.7. 2022 m. liepos 1 d. – liepos 29 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-154/2022 išvadoje nurodyta, kad Ž. N. pažintinės veiklos ypatumai (mąstymas, dėmesys, suvokimas, atmintis) atitinka truputį žemesnį nei statistinis jo amžiaus vidurkį, protinį išsivystymą ir turimas žinias; pažintinės veiklos sutrikimų nenustatyta; Ž. N., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir pažintinės veiklos individualius psichologinius ypatumus, psichikos būseną, jo protinį išsivystymą, galėjo (gali) suprasti konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes, jas įsiminti bei duoti apie tai parodymus; Ž. N., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, psichikos būseną, protinį išsivystymą, turimas bei gyvenimišką patirtį atitinkančias žinias, supranta, kas yra fizinis smurtas (t. y. pobūdį), jis turi žinių apie tokio elgesio netinkamumą, pavojingumą, tačiau jam vis dar sunku suprasti fizinio smurto juridinę reikšmę, ilgalaikes pasekmes (t. y. fizinio smurto reikšmę jis supranta ribotai), aktyviau priešintis byloje tiriamiems įtariamojo veiksmams jis negalėjo dėl mažo amžiaus, šių veiksmų esmės nesuvokimo, santykio su įtariamuoju ypatumų bei emocinės būsenos (jis buvo priklausomas nuo įtariamojo, gyvendamas kartu su įtariamuoju, jis nuolat jautė nesaugumą, baimę ir t. t.); objektyvių duomenų, jog Ž. N. byloje tiriamų įvykių metu būtų sirgęs lėtiniu psichikos sutrikimu ar buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, trukdančių teisingai suprasti įvykių aplinkybes ir duoti apie jas teisingus parodymus, negauta; Ž. N. šiuo metu konstatuojamos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kurios neturi įtakos suprasti įvykio aplinkybes ir duoti apie jas parodymus; padidintas polinkis fantazuoti bei padidintas įtaigumas Ž. N. nenustatytas, ekspertizės metu nenustatytos priežastys (tame tarpe ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis Ž. N. parodymais, todėl daugiau jo apklausti nerekomenduojama; dėl išliekančio psichotraumuojančio ilgalaikio smurto poveikio Ž. N. rekomenduojama tęstinė psichologinė pagalba, byloje tiriamų įvykių metu Ž. N. emocinėje būsenoje vyravo baimė, nerimas, pyktis, beviltiškumas, liūdesys, psichologiniu požiūriu, Ž. N. nurodomi įtariamojo veiksmai jo atžvilgiu atitinka emocinio smurto kriterijus; Ž. N. šiuo metu konstatuojamos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su byloje tiriamais P. J. veiksmais ne tik jo, bet ir brolio D. N. ir mamos S. N. atžvilgiu, ir tai vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (3 t., b. l. 60-72).

16.8. Taip pat 2022 m. liepos 1 d. – liepos 29 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-153/2022 išvadoje nurodyta, kad D. N. pažintinės veiklos ypatumai (mąstymas, dėmesys, suvokimas, atmintis) atitinka statistinį jo amžiaus vidurkį, protinį išsivystymą ir turimas žinias; pažintinės veiklos sutrikimų nenustatyta; D. N., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir pažintinės veiklos bei individualius psichologinius ypatumus, psichikos būseną, jo protinį išsivystymą, galėjo (gali) suprasti konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes, jas įsiminti bei duoti apie tai parodymus; D. N. žinios apie fizinį ir psichologinį smurtą byloje tiriamu laikotarpiu kito ir vystėsi atsižvelgiant į jo amžių ir į byloje tiriamų įvykių patirtį nuo paviršutiniškų, ribotų (pradžioje jis turėjo ribotų žinių apie tokių veiksmų pobūdį, bet ne reikšmę) iki pakankamų, nepaisant turimų žinių, D. N. negalėjo aktyviau priešintis įtariamojo veiksmams dėl savo būsenos (fizinis silpnumas, įtariamojo baimė); objektyvių duomenų, jog D. N. byloje tiriamų įvykių metu būtų sirgęs lėtiniu psichikos sutrikimu ar buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, trukdančių teisingai suprasti įvykių aplinkybes ir duoti apie tai teisingus parodymus, negauta; D. N. šiuo metu konstatuojamos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kurios neturi įtakos suprasti įvykio aplinkybes ir duoti apie jas parodymus; padidintas polinkis fantazuoti bei padidintas įtaigumas D. N. nenustatytas, ekspertizės metu nenustatytos priežastys (tame tarpe ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis D. N. parodymais, todėl daugiau jo apklausti nerekomenduojama; dėl išliekančio psichotraumuojančio ilgalaikio smurto poveikio D. N. rekomenduojama tęstinė psichologinė pagalba, byloje tiriamų įvykių metu D. N. emocinėje būsenoje vyravo baimė, nerimas, pyktis, beviltiškumas, liūdesys, psichologiniu požiūriu, D. N. nurodomi įtariamojo veiksmai jo atžvilgiu atitinka emocinio smurto kriterijus; D. N. šiuo metu konstatuojamos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su byloje tiriamais P. J. veiksmais ne tik jo, bet ir brolio Ž. N. ir mamos S. N. atžvilgiu, ir tai vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (3 t., b. l. 99-112).

16.9. Šias duotas išvadas dėl nukentėjusiesiems D. ir Ž. N. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo (dėl (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))), pirmosios instancijos teisme patvirtino ekspertizes nukentėjusiesiems atlikusios ekspertės.

16.9.1. Ekspertė psichiatrė Ž. V. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad ekspertizei buvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. y. informacija iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus, labai išsami informacija buvo pateikta iš (duomenys neskelbtini) krizių centro, iš mokymosi įstaigų, medicininė dokumentacija, taip pat bendravo su pačiais nukentėjusiaisiais, įvertinusi visą šią informaciją, davė išvadą, jog nukentėjusiesiems konstatuotos kitos reakcijos į stiprų stresą, kurios susijusios su byloje tiriama veika, t. y. tiriamais P. J. veiksmais, tos reakcijos į stresą pasireiškė tuo, kad, kalbantis apie byloje tiriamus įvykius, atsigamina ta savijauta, tos emocijos, kurios buvo patirtos ankščiau, tiek vienas, tiek kitas nukentėjusysis įvardijo, kad iki šiol jie jaučiasi nesaugūs, bendraujant su Ž. N., buvo pastebėti akių tikai, kurie rodo, jog vyrauja emocinis fonas, kažkokia įtampa, nerimas, baimė, kitų įvykių, kurie būtų iššaukę tokią nukentėjusiųjų reakciją, nenustatė, nustatė, kad Ž. ir D. N. savijauta, akademiniai pasiekimai, gyvenant be P. J., pagerėjo, vaikams buvo susiformavusi žemos savivertės ir pasitenkinimo ieškanti referentinė grupė, nuolat gyvenanti baimėje asmenybė. Ž. N. jai įvardijo, kad buvo pastovūs grasinimai ir fiziniai veiksmai, o kai paprašė nurodyti, kokį įvykį jis labiausiai prisimena ir išskirtų, tai jis išskyrė tą įvykį, kai jį bandė išmesti pro langą, bet mama jį apgynė ir P. J. nustūmė į kitą kampą, D. N. daugiau kalbėjo apie tai, kad devintoje klasėje prasidėjo psichologinis smurtas, tada sumažėjo fizinio smurto, P. J. jį žemindavo, vadindavo aborto liekana, taip pat prisiminė, jog P. J. brolį ketino išmesti pro langą, kai žiemą P. J. buvo atvažiavęs pasiimti B. J., jį ir brolį, einančius pas psichologę, buvo užsipuolęs, jie dėl to buvo labai išsigandę. Ekspertė taip pat paaiškino, kad ji tikrai nepastebėjo kitų psichikos sveikatos sutrikimų, nebuvo nustatytas fantazavimas ir melavimas, ekspertizės metu, kai nukentėjusiesiems atlieka ekspertizę, tai reikšmingiau tai, ką jie kalba ekspertizės metu, ką yra kalbėję apklausos metu, o įtariamojo pateikti duomenys ir prielaidos tikrai nėra labai reikšmingos, ekspertizės metu vaikai buvo atviri. Abiem vaikams, t. y. tiek Ž. N., tiek D. N., buvo rekomendacija dėl ilgalaikės psichologinės pagalbos. Iš anksto sunku numatyti, kiek laiko pagalba bus reikalinga, nes tai priklauso nuo žmogaus asmenybės struktūros, nuo amžiaus, reagavimas į stresą, gebėjimas susitvarkyti su neigiamomis emocijos skiriasi. Kaip teigė ekspertė, vertinant iš perspektyvos, tikėtina, kad Ž. N. reikėtų ilgesnės psichologinės pagalbos, yra poreikis ją tęsti ilgesnį laiką, bet iš anksto sunku numatyti, kiek pagalbos reikės, o pasekmės atsiliepia vėlesniam gyvenimui, gebėjimui užmegzti santykius, susitvarkyti su kažkokiomis stresinėmis situacijomis (14 t., b. l. 163-167; 16 t., b. l. 25).

16.9.2. Vaikų ir paauglių psichologė ekspertė D. B. taip pat paaiškino, kad dėl D. N. parodymų patikimumo jai nekilo jokių abejonių, jo emocinė būsena atitiko pasakojimo turinį, jo intelektas atitiko jo statistinį amžių, protinį išsivystymą, žinias ir jokių sutrikimų jam nenustatyta, taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių neturėtų tikėti jo parodymais, nebuvo nustatytas kitų asmenų poveikis jo parodymams. D. N. ekspertizės akte žodžiai, užfiksuoti kabutėse, yra D. N. išsakyti žodžiai. Kai D. N. pasakojo aplinkybes, jo emocija buvo dvejopa, dviem etapais, kai D. N. pasakojo apie patėvio patirtą smurtą, jis atrodė liūdnas, susigraudino, eigoje pradėjo ašaroti, bet, kai kalbėjo su byla nesusijusiomis temomis, jis atsipalaidavo, dingo įtampa, kai kalbėjo apie save, apie mokyklą, apie savo planus, stebimos kitos emocijos, o kai kalbėjo apie bylai reikšmingas aplinkybes, tada vyravo nerimas, įtampa, baimė, liūdesys. Ekspertizės metu D. N. pasakojo neigiamai apie kaltinamąjį (pst. P. J.), jis pasakojo, jog, kai pradėjo kartu gyventi, jis buvo pradinukas, tada pradėjo matyti ir jausti smurtą, tai matyti aplinkoje, apie tai kalbėjo neigiamai. Ekspertizės išvados rodo, kad dėl ilgalaikio, užsitęsusio smurto D. N. rekomenduota tęstinė psichologinė prevencija. Taip pat ekspertė nurodė, jog Ž. N., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir pažintinės veiklos, individualius psichologinius ypatumus, protinį išsivystymą, galėjo ir gali suprasti konkrečias byloje aptariamo įvykio aplinkybes, įsiminti bei duoti apie tai parodymus, padidintas fantazavimas, padidintas įtaigumas bei kitų asmenų poveikis Ž. N. nenustatytas, jo emocijose išlieka įtariamojo baimė, jis, kalbėdamas apie bylą, bylai reikšmingas aplinkybes, jaudinosi, nerimavo, atsirado toks krapštymasis, pas jį ypač padažnėjo akių tikai, tos emocijos atitiko pasakojimo turinį, o kai kalbėjo su juo apie jį patį, apie mokyklą, apie jo laisvalaikį, tai jis nusišypsojo, atsipalaidavo, tikai sumažėjo, aktyviai palaikė pokalbį, visa tai rodo, kad jo emocijos atitiko pasakojimo turinį, kitų asmenų poveikis Ž. N. parodymams nebuvo nustatytas, jį emociškai labiausiai stipriai ir intensyviai buvo palietę, kai jis kalbėjo apie įtariamojo smurtą, kai jis pasakojo apie tai, kai jį norėjo išmesti pro langą, kai jį paėmė už rankos, pritempė prie lango, tai jis vertino kaip labai emociškai traumuojančią aplinkybę, jis labai bijojo. Ž. ir D. N. niekam nesakė, jog patyrė ilgalaikį smurtą, nes įtariamasis juos gąsdino, jie buvo laikomi nuolatinėje baimėje, nes, jeigu tu kažkam pasisakysi, tai tau bus labai blogai. Ž. N. mokytojoms R., G. buvo pasisakęs apie tai, kas dedasi jų šeimoje, mokytojos niekam nepranešė ir pakomentavo, kad greičiau jie išsiskirtų. Vaikai gyveno nuolatinėje baimėje, buvo gąsdinami, D. N. yra minėjęs, jog jis gavo dar daugiau, todėl jie bijojo, buvo nuolatinėje baimėje, tuo labiau, kad buvo smurtaujama ne tik prieš juos, bet ir prieš mamą (15 t., b. l. 156-159; 16 t., b. l. 25).

16.10. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėja teigia, jog ekspertėms nebuvo pateikta visa medžiaga, kuri į bylą buvo pateikta jau po to, kai buvo atliekama ekspertizė, tačiau, kaip matyti iš eksperčių Ž. V. ir D. B. paaiškinimų, duotų pirmosios instancijos teisme, jos susipažino su joms papildomai pateiktais duomenimis ir nurodė, kad šie joms pateikti papildomi duomenys, t. y. biologinio tėvo atsiradimas paaugusio Ž. N. gyvenime, nukentėjusiųjų sveikatos būklės dokumentai, tai, jog Ž. N. ankstyvoje vaikystėje diagnozuotas judėjimo raidos sutrikimas, jų motinos ir patėvio tarpusavio nesutarimai ir išgyventas motinos išsiskyrimas su P. J., aplinkybės, susijusios su išvykimu iš namų, aplinkos pakeitimas ir pan., jų duotos išvados nekeistų. Ekspertės nurodė, kad vaikų kūno kalba ir emocijos visiškai atitiko tai, apie ką jie kalba, nebuvo jokių požymių, jog jie kažką prikurtų, pagražintų, išgalvotų, o kitų įvykių, kurie būtų galėję taip paveikti vaikus, nenustatyta. Pažymėtina, kad ekspertizės aktuose vienareikšmiškai konstatuota, jog Ž. N. ir D. N. nustatytos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsirado tik dėl nuteistojo (tuo metu įtariamojo) P. J. veiksmų.

16.11. Nors nuteistasis ir jo gynėja apeliaciniame skunde teigia, kad nukentėjusiųjų D. ir Ž. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, bei paaiškinimai, duoti ekspertėms, yra skirtingi, tačiau teisėjų kolegija, sugretinusi minėtų procesinių veiksmų metu duotus nukentėjusiųjų parodymus (paaiškinimus), esminių skirtumų tarp jų nenustatė. Nukentėjusieji D. ir Ž. N. tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek ir ekspertėms nurodė tas pačias esmines įvykių aplinkybes, kurios nurodytos ir P. J. suformuluotame kaltinime. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-495/2024) vaikų galimybės tinkamai atkartoti matytus ar žinomus bylai reikšmingus faktus tiesiogiai priklauso nuo jų amžiaus, intelektinio išsivystymo lygio, emocinės būklės ir patiriamo streso apklausos metu, taip pat ir nuo pačių aplinkybių, apie kurias jie duoda parodymus, specifikos. Vaikai, duodami parodymus, dažnai painiojasi dėl įvykio laiko, vietos, nusikalstamos veikos dalyvių skaičiaus ir kitų aplinkybių, pagal savo amžių jiems ne visada suprantama žmogiškojo elgesio prasmė, tačiau tai nepanaikina galimybės remtis tokiais parodymais (ar jų fragmentais) nustatant faktines bylos aplinkybes. Be to, neesminiai tokių asmenų parodymų neatitikimai ir prieštaravimai paprastai nėra pagrindas paneigti tokių parodymų bylai reikšmingą turinį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2013, 2K-287/2014, 2K-370/2014, 2K-265-976/2017, 2K-294-648/2017 ir kt.). Kita vertus, šis vaikų liudijimų vertinimo ypatumas nepašalina būtinumo vadovautis pagrindiniu įrodinėjimo principu, t. y., kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą, o abejonės dėl įrodymų patikimumo ir pakankamumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Todėl bylose, kuriose vaikų parodymuose aptinkama nenuoseklumo ar tam tikrų prieštaravimų, pripažįstant tokius parodymus patikimais, labai svarbu, jog jie iš esmės atitiktų kitus bylos duomenis, tarp jų ir byloje esančias psichiatrų, psichologų ar vaiko teisių apsaugos specialistų išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47/2013, 2K-252/2013, 2K-287/2014, 2K-494-677/2015, 2K-539-976/2015, 2K-294-648/2017, 2K-244-788/2023). Be kita ko, smurto artimoje aplinkoje, kas nustatyta ir šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, specifika yra ta, jog paprastai tokios prievartos liudytojų nebūna. Svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose – teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su mažamečiu (nepilnamečiu) ir kuriems vaikas pasakojo apie patirtą smurtą, parodymai. Ypatingą reikšmę šioje įrodymų grandinėje turi paties smurtą patyrusio mažamečio (nepilnamečio) parodymai. Mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusiojo parodymų patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Kai kurie prieštaravimai, netikslumai, nesutapimai mažamečio (nepilnamečio) asmens, patyrusio smurtą, parodymuose gali būti paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko, nežymūs prieštaravimai, netikslumai nėra pagrindas netikėti mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusiojo parodymais. Tačiau mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusiojo parodymai negali būti absoliutinami, jie turi būti vertinami atsižvelgiant į bylos įrodymų grandinę, siekiant nustatyti, ar kiti bylos įrodymai patvirtina mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusiojo (liudytojo) parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2013, 2K-232/2013, 2K-294-648/2017, 2K-221-697/2021, 2K-199-648/2023).

16.12. Taigi, įvertinus 2022 m. liepos 1 d. – liepos 29 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktų Nr. 103MS-153/2022 ir Nr. 103MS-154/2022 išvadas, eksperčių Ž. V. ir D. B. paaiškinimus, duotus pirmosios instancijos teisme, juos sugretinus su nukentėjusiųjų D. ir Ž. N. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, daroma išvada, kad minėtų ekspertizių aktų išvados bei eksperčių paaiškinimai teisme patvirtina nukentėjusiųjų D. ir Ž. N. parodymus, kuriais netikėti nėra pagrindo, nes, kaip nurodyta ekspertizių aktuose, padidintas polinkis fantazuoti bei padidintas įtaigumas D. N. ir Ž. N. nenustatytas, ekspertizės metu nenustatytos ir priežastys (tame tarpe ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis D. ir Ž. N. parodymais apie jų atžvilgiu naudotą psichinį ir fizinį smurtą.

16.13. Be to, nukentėjusiųjų D. ir Ž. N. parodymus apie jų atžvilgiu P. J. naudotą psichinį ir fizinį smurtą patvirtina nukentėjusiosios S. N. parodymai. Nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme (14 t., b. l. 2-10) parodė, kad su P. J. kartu pradėjo gyventi 2014 metais, o 2015 metais jiems gimė dukra B. J., dar besilaukdama dukters, pastebėjo, jog P. J. elgesys pasikeitė, kai ji jam papriekaištavo, jis ją išvadino „psichine ligone“, prasidėjo ir jo smurtas, kai pradėjo gyventi kartu su P. J., jis abu jos sūnus vertė vadinti jį tėvu, nes, anot jo, jie buvo šeima, matė, kad P. J. nemėgo jos sūnaus D. N., nes nuolat jį reikėdavo sekti, kad nepastumtų, neuždaužtų, nebūtų niekinamas, vaikai į mokyklą ir į darželį buvo palydimi su baisiausiais epitetais („nuopisa“ ir pan.), neva jį pažadindavo, nemokėjo tyliai išeiti iš namų, ignoruodavo vaikų prašymus pailsėti, išsimiegoti, vaikai turėjo važiuoti į sodybą, ten prižiūrėdavo šiltnamį, pjaudavo žolę ir pan., vaikams neleisdavo prieiti prie šuns Fidžio, sakydavo, kad šuo privalo turėti tik vieną šeimininką, jis tą šunį spardydavo, trenkdavo elektros srove nuo apykaklės. Nukentėjusioji taip pat parodė, jog jos vaikai buvo engiami ir namuose – buvo kaltinami dėl batų, dėl švaros, kad ne taip pažiūrėjo, per tyliai ar per garsiai pasakė, jam nepatiko, jog su berniukais pradėjo bendrauti jų biologinis tėvas, sekdavo jų pokalbius telefonu, P. J. nevengė agresijos ir smūgių, o viešumoje „piešė“ idealios šeimos įvaizdį, demonstruodavo gerą elgesį vaikams, nors prieš tai automobilyje, suėmęs vaikams už riešų, juos perspėdavo, kad niekas neturi žinoti apie tai, jog jis su mama barasi. Taip pat nurodė, kad P. J. ne kartą ją „cypindavo“, visaip išvadindavo ir niekindavo automobilyje, jai net ašaros ištrykšdavo, jo tėvams meluodavo, jog viskas pas juos gerai, nes prieštaravimai būdavo lydimi agresija, fiziniu, psichologiniu ir ekonominiu smurtu, paliepimai buvo palydimi spyriais vaikams į užpakalį, ausų pasukimais, filmuodavo verkiantį Ž. N., pravardžiuodavo „tešliumi“, nevykėliu, nevėkšla, ,,nuopisa“, grasindavo įkelti vaizdelį į „Youtube“ kanalą, ji yra mačiusi, kaip P. J. sukdavo Ž. N. ausis, yra daužęs per galvą, pakaušį, jį stumdydavo, prisimena, kad, būdama virtuvėje, išgirdo cypiantį Ž. N., atbėgusi pamatė, jog P. J., suėmęs už kaklo Ž. N., jį tempė link atidaryto lango, bandydamas jį išmesti pro atidarytą langą, tada P. J. buvo įniršęs. Nurodė, kad P. J. dažnai ją vadindavo „Rygos nuopisa“, „žiurke“, „žertva“, „krisa“, „psiche“, sakydavo, jog ją padarys „psiche“, ja niekas netikės, pasakys, kad ji pati savo noru norėjo iššokti iš balkono, grasino, jog negyvens, ne kartą laužė rankas, klupdė ant kelių, sakydamas, kad ji yra niekas, skuduras, „psichė“, grasino nušauti iš nelegaliai turimo ginklo, laikyto sodyboje, iš jos šaipydavosi ir tyčiodavosi prie vaikų. Nukentėjusioji nurodė, kad 2018 m. vasarą įvyko konfliktas, kai, atėmęs iš vaikų telefonus, ją parklupdė, spjaudė ir niekino, tada ji prašė P. J. dukters A. J., kuri turėjo telefoną, iškviesti policiją, po šio įvykio jie susitaikė, bet suprato, kad tyliai turi susitvarkyti, kūrė planus išvykti, pakeisti gyvenamąją vietą dėl vaikų saugumo, kreipėsi į policiją, bet nebuvo įžvelgta jokios nusikalstamos veikos požymių, paskutinis lašas buvo tada, kai kilo reali grėsmė, jog P. J. pro langą išmes Ž. N., kuriam P. J., jai prausiantis, atsisėdęs šalia vaiko, spausdavo pečius, sakydavo, kad jis yra nevykėlis, niekam nereikalingas. Taip pat parodė, jog Ž. N. ją gindavo, kai P. J. ją niekindavo, stumdydavo pečiu, piktdžiugiškai juokdavosi, yra trenkęs jai per veidą, net jai rankose laikant mažąją B. J., vaikų akivaizdoje buvo skriaudžiamas katinas už tai, kad šlapindavosi ne vietoje, katiną trenkė į sieną, vaikų akivaizdoje ją yra parklupdęs, užlaužęs rankas, tyčiojosi, jog iš D. N. tėčio sužinojo, kad vaikui ant kojos yra mėlynė, jai prireikė savaitės išsiaiškinti, jog P. J. spyrė D. N. į koją, tada P. J. bandė išsisukinėti, pasakydamas, jog gal mėlynė nuo sporto. Nukentėjusioji parodė, kad, prasidėjus tyrimui, ji daug dalykų sužinojo, ko anksčiau nežinojo, pavyzdžiui, jog dauždavo per pakaušį, plėšdavo už plaukų ir tempdavo į viršų, vaikai visko jai nepasakydavo, nes nenorėjo, kad ji dar labiau kentėtų, psichologinis smurtas buvo patiriamas kasdien, fizinis – rečiau, bet nebuvo nei savaitės, jog nepastumtų, nepasuktų ausies, nepavadintų „aborto liekana“, „nuopisa“, sakydavo: „kai pisiu tave į sieną“, D. N. vadindavo „tešliumi“, „išsigimėliu“, „benkartu“, D. N. buvo tokioje baimėje, kad buvo atsiradusios suicidinės mintys, Ž. N. – taip pat labai jautrus, jis ir dabar turi labai didelį nepasitikėjimo jausmą, su juo dirba psichologai, jie gyveno nuolatinėje baimėje, nes P. J. būdavo neprognozuojamas, vaikai prašydavo išvažiuoti, nuo jo pabėgti, bet, kai pabėgo, P. J. juos pradėjo skųsti visoms įstaigoms, po to, kai P. J. Ž. N. norėjo išmesti pro atvirą langą, ji labai intensyviai pradėjo ieškoti būdų, kaip ir kur išvažiuoti iš (duomenys neskelbtini), po 2-3 mėnesių, vasarą jai su vaikais pavyko išvažiuoti į (duomenys neskelbtini), apsigyveno pas berniukų biologinį tėvą, bet jiems persikrausčius į (duomenys neskelbtini), P. J. juos persekiojo apie penkis mėnesius, vaikai gyvena baimėje ir įtampoje, D. N. sakydavo, jog mato P. J. prie banko, vienas bijodavo eiti namo, prisimena, jog vaikai turėjo eiti pas psichologę ir į terapiją, kai juos iš už kampo užsipuolė P. J., kuris Ž. N. pagrasino, kad pasodins į kalėjimą, nes davė melagingus parodymus. Išvažiavus gyventi į (duomenys neskelbtini), ji ir jos šeima sulaukė pagalbos - jos šeimai pradėjo taikyti atvejo vadybą, B. J. buvo paskirta psichologė T. V., pas tą pačią psichologę ėjo visi vaikai, jai pačiai ilgą laiko tarpą teko bendrauti su policija, vaiko teisių, atvejo vadybos specialistėmis. Nukentėjusioji taipogi pripažino, jog P. J. jos vaikams buvo padaręs ir gero - kartais padėdavo ruošti namų darbus, duodavo patarimų, filmavo Ž. N. išleistuvių šventę darželyje, bet P. J. vaikams buvo uždraudęs kalbėti apie šeimoje vykstančius dalykus, nes buvo pasakyta: „mes nenešame šiukšlių iš namų“, ir už buto durų buvo vaizduojama idiliška šeima.

16.14. Iš esmės tokias pačias aplinkybes apie šeimoje vykusį psichologinį ir fizinį smurtą tiek jos atžvilgiu, tiek ir jos sūnų atžvilgiu nukentėjusioji S. N. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu: pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (1 t., b. l. 1-3), protokole-pareiškime (1 t., b. l. 21-25), apklausiama kaip liudytoja (1 t., b. l. 67-72, 73-79, 80-83), patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, parodydama konkrečias vietas, kuriose P. J. jai spausdavo rankas, kad ji niekam nepasakotų apie tai, ką jis daro, kur ją buvo užsipuolęs statybiniu grandikliu, kur P. J. D. N. purtė už pečių, parodė vietas, kuriose P. J. D. N. spaudė riešus, sakydavo, jog jis neišeis į lauką, neturės draugų ir nepasakotų apie tai, kas vyksta jų namuose, kur stūmė Ž. N. į petį, įstumdamas į lovą, stūmė, jog Ž. N., atsisėdęs ant grindų, užpakaliu pačiuožė link lango, parodė vietas, kur sėdinčiam jam trenkdavo per galvą, tempė link pradaryto lango ir jį norėjo išmesti pro langą, nurodė bute vietas, kuriose P. J. vaikų akivaizdoje trankydavo katiną (1 t., b. l. 84-104). Netikėti nukentėjusiosios S. N. parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes jos parodymai ne tik apie jos patirtą fizinį skausmą, kai jai pirštais spaudė rankas riešo srityje, bet ir parodymai apie jos žeminimą, tyčiojimąsi iš jos ir iš D. bei Ž. N., apie jų atžvilgiu naudotą ilgalaikį psichinį ir fizinį smurtą sutampa su nukentėjusiųjų D. ir Ž. N. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais. Taigi, nukentėjusiųjų D. N., Ž. N. ir S. N. parodymai vieni kitiems neprieštarauja, o, priešingai, vieni kitus patvirtina.

16.15. Be to, netikėti nukentėjusiosios S. N. duotais parodymais nėra pagrindo, nes 2022 m. rugsėjo 5 d. - spalio 3 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 86TPK-165/2022 išvadose nurodyta, jog nukentėjusioji S. N., atsižvelgiant į jos psichikos būseną, amžiaus ypatybes ir individualias psichologines savybes, gali suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, ir gali duoti apie jas parodymus; S. N. dėl savo psichikos būklės, amžiaus ypatumų ar individualių psichologinių savybių galėjo suvokti jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdį, reikšmę ir jiems pasipriešinti; S. N. galimai patirto fizinio smurto iš P. J. ir P. J. smurto prieš kitus šeimos narius - sūnus Ž. N., D. N., bei naminius gyvūnus matymo metu psichikos sutrikimas nekonstatuojamas; S. N., atsižvelgiant į jos psichikos būseną, amžių ir intelektą, sugeba atskirti fantazijų turinį nuo realybės (3 t., b. l. 190-199).

16.16. Apeliaciniame skunde nuteistojo ir jo gynėjos nurodyta aplinkybė, jog nukentėjusioji S. N. teisme pripažino faktą, kad vaikus vertė meluoti, taip pat apeliantų nurodytas konkretus bylos lapas, kuriame neva toks faktas yra užfiksuotas (14 t., b. l. 8), neatitinka bylos medžiagos. Patikrinus minėtą bylos lapą, toks faktas nėra užfiksuotas, minėtame bylos lape yra nukentėjusiosios S. N. paaiškinimai, duoti atsakant tiek į nuteistojo (tuo metu kaltinamojo), tiek ir į jo gynėjos užduotus klausimus apie 2022 m. sausio 6 d. įvykį, kai P. J. užsipuolė pas psichologę einančius vaikus ir Ž. N. pagrasino jį pasodinti į kalėjimą už melagingų parodymų davimą, taip pat užfiksuoti nukentėjusiosios S. N. paaiškinimai, duoti atsakant į klausimus apie 2021 m. birželio 11 d. apklausą pas Vaiko teisių apsaugos specialistą, tačiau, kaip matyti, nei viename iš savo atsakymų S. N. nenurodė, jog savo vaikus vertė meluoti.

16.17. Nukentėjusiosios S. N. parodymų apie jos ir jos sūnų atžvilgiu P. J. atliktus smurtinius veiksmus nepaneigia ir P. J. ikiteisminio tyrimo metu pateiktas antstolio R. K. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, fiksuojant nukentėjusiosios S. N. nuo 2016 metų rašyto dienoraščio turinį, kad neva S. N. planavo „atsikratyti“ nuteistuoju ir jo dukra iš pirmosios santuokos. Iš pateikto dienoraščio kopijos bei antstolio R. K. surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriame nurodyta, jog buvo padarytos P. J. pateiktų užrašų skaitmeninės kopijos, matyti, kad šiuose užrašuose nukentėjusioji S. N. neužsimena apie jos ar jos vaikų atžvilgiu naudotą fizinį ar psichologinį smurtą, šiuose užrašuose minimas P. J. ir jo dukra iš pirmosios santuokos, taip pat tai, kad nukentėjusioji pardavė butą, išvyko gyventi į Ameriką kartu su turtingu vyru ir pan. (7 t., b. l. 79-95, 102-200; 8 t., b. l. 1-9). Tačiau teisme nukentėjusioji S. N. parodė, jog tai ne jos dienoraštis, o savitaigos užrašai (14 t., b. l. 6). Tokius nukentėjusiosios S. N. parodymus patvirtina ir minėtų dokumentų tekstas, jį analizuojant lingvistiškai. Pažymėtina, kad šiuose užrašuose nukentėjusioji nurodo, jog ji ir jos vaikai jaučiasi saugūs, ji su P. J. išsiskiria taikiai, jos ir jos vaikų gyvenime nebėra P. J. dukters iš pirmosios santuokos, o tai tik patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, jog jie realiame gyvenime, būdami namuose, nesijautė saugūs. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad nuteistojo ir jo gynėjos skundo argumentas, susijęs su P. J. pateikta S. N. dienoraščio kopija ir antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytais duomenimis, nepatvirtina nuteistojo P. J. versijos, jog jis nesmurtavo nukentėjusiosios ir jos vaikų atžvilgiu.

16.18. Taip pat nukentėjusiųjų D. ir Ž. N. bei nukentėjusiosios S. N. parodymus patvirtina liudytojos I. Š. parodymai. Liudytoja I. Š. teigė, jog jos šeima draugavo su P. J. ir S. N. šeima, su S. N. bendravo periodiškai, prisimena, kad 2021 m. gegužės 15 d. tarp 17-18 val. S. N. jai paskambino, prašydama gelbėti jos vaikus, ateiti paimti vaikų, klausė jos apie priežastis, tai S. N. jai pasakė, jog gali būti konfliktas, vėl gali būti išpuolis, tai bus trečias kartas, kai įsivels Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, ji to nenori, prašė, kad ji (liudytoja) ateitų ir paimtų jos vaikus iki atvažiuos policija. Liudytoja taip pat parodė, jog S. N. jai pasakė, kad tai vyksta jau seniai, nieko niekam nesakė, nes visi turi savo gyvenimus, minėjo, jog ji yra nelaiminga santykiuose su P. J., viduje labai išgyvena, turėjo labai menką savivertę, labai savimi nepasitikėjo, nors S. N. labai protinga, inteligentiška moteris, liudytoja tvirtino girdėjusi, kaip P. J. sakė žodį „nuopisa“, tas žodis buvo skirtas ne tik Ž. N., bet visiems, taip pat ir S. N. (2 t., b. l. 61-62; 14 t., b. l. 83-86).

16.19. Kaip liudytojas pirmosios instancijos teisme apklaustas D. N. (14 t., b. l. 62-64) parodė, kad pradžioje jam vaikai – D. ir Ž. N. nieko nepasakojo, jų neklausinėdavo, nors jie sakydavo, jog mama su P. J. nesutaria, nesakė kodėl, vėliau Ž. N. pradėjo klausti apie savo išvaizdą, ar yra storas, tada sūnaus pradėjo klausinėti, kas ir kodėl jį vadina storu, atsakė, jog jį taip vadina P. J., eidamas pro jį, P. J. daužydavo jam galvą, dėl duodamų arbatpinigių vaikai jam sakydavo, kad geriau juos jam pasilikti pas save, nes P. J. vis tiek juos pasiims, sakydavo, jog neleidžia išeiti į kiemą, po kiek laiko S. N. jo paprašė, kad įleistų gyventi į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), po kelių dienų bute juos rado kampe susiglaudusius, S. N. sakė nejungti šviesos, nes aplinkui vaikšto P. J., sakė, jog P. J. užpuolė Ž. N., visi trys vaikai turėjo eiti į vaiko teisių skyrių, kai iš už kampo išlindo P. J., pripuolęs filmavo Ž. N., sakė, kad jis už melagystes sės į kalėjimą, be to, Ž. N. jam pasakojo apie P. J. fizinį smurtą jo atžvilgiu, jog daužydavo delnu per galvą už tai, kad per ilgai sėdi prie kompiuterio, neskaito, negalėjo praeiti pro šalį, visada jam užkliūdavo, pastebėjo, jog, jam praeinant pro šoną, sūnus susigūžė, tada ir pradėjo klausinėti, kas vyksta, D. N. jam sakė, kad P. J. buvo parklupdęs mamą, užlaužęs rankas ir visiems liepė žiūrėti, be to, jis pats buvo pastebėjęs mėlynę ant D. N. kojos, bet sūnus nieko nepasakė, apie tai paklausus sūnaus, D. N. jam nieko nenorėjo sakyti, vaikai jam pasakojo, jog, kai jis paskambindavo, P. J., atsistojęs tarpduryje, klausydavosi visų pokalbių, todėl jam susidarė įspūdis, kad vaikams neleidžiama pasakoti apie tai, kas vyksta šeimoje, jog Ž. N. vadindavo „nutukusiu parazitu“, jam girdint, jo sūnų vadino „debilu“, S. N. jam tik buvo sakiusi, kad jai buvo užlaužtos rankos ir jokios pagalbos iš teisėsaugos nesulaukė, vaikai pasakodavo, jog P. J., parvažiavęs iš medžioklės, gerdamas alų, valydavo šautuvą ir sakydavo: „padėsiu į pavėsį, kad niekas neras“. Kaip teigė liudytojas, dabar vaikai tapo daug ramesni, atsipalaidavę. Netikėti liudytojo D. N. parodymais vien dėl to, kad apie įvykius jis sužinojo iš pačių nukentėjusiųjų, o pats įvykių nematė, nėra pagrindo. Šio liudytojo teisme duoti parodymai iš esmės yra tokie pat kaip ir parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 83-85), t. y. liudytojo nurodytos aplinkybės viso proceso metu buvo tapačios, be to, jis parodymus davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, pažymint ir tai, jog jo apklausos metu nurodytos aplinkybės visiškai sutampa su nukentėjusiųjų nurodytomis aplinkybėmis.

16.20. Kaip liudytoja apklausta nukentėjusiosios S. N. motina S. M. teisme (16 t., b. l. 25-28) parodė, jog po to, kai dukters gyvenime atsirado P. J. bei gimė B. J., S. N. pasiėmė pas save gyventi sūnų D. N., ji pastebėjo, kad D. N. elgesys pasikeitė, nes iš besišypsančio, neužsičiaupiančio vaiko jis tapo tyliu, pagalvę apsikabinusiu vaiku, klausinėjo, kas jam nutiko, bet jis tepasakė neklausinėti, nes negalintis pasakoti, vėliau viską sužinojo, jog vaikai pajuto patėvio diktatūrą, spaudimą, P. J. jiems kėlė baimę, stresą, vaikai turėjo laikytis ypatingos tylos, vaikai buvo vadinami „atsilikėliais, debilais, aborto liekanomis“, jiems grasino, lauždavo rankas, spausdavo riešus, sakydavo, kad iš namų negalima nešti šiukšlių, todėl vaikams buvo draudžiama turėti draugų, ji su dukra negalėjo pasikalbėti telefonu, nes, kaip vėliau sužinojo, kiekvienas skambutis buvo sekamas, stebimas P. J., pokalbiai būdavo trumpi. Liudytoja parodė, jog jai anūkai pasakojo, kad P. J. iš jų tyčiojosi, žemino, juos filmavo, sau prie smilkinio sukiodavo pirštą, vaikų akivaizdoje S. N. vadindavo „debile“, „žertva asilo akim“, sakydavo: „ką su tokia debile kalbėti“, buvo nuolatiniai grasinimai ją uždaryti į „psichuškę“, kaip ji vaikų neaugins, kaip niekas ja netikės, kaip ji pati norės išskristi iš 5 aukšto, kaip ją nušaus, pakas, kad niekas jos neieškos, nes kam ji tokia įdomi, paėmęs grandiklį, vaikų akyse ją puolė, vaikus bausdavo už ne taip padarytus namų darbus, neišsiplautą lėkštę, tampydavo už rankų, pečių, trankydavo į sieną, spirdavo į užpakalį, parklupdęs ant kelių S. N., jai laužė rankas ir sakė: „žiūrėkit, jūsų mama yra skuduras“. Taip pat liudytoja parodė, jog 2021 metais per jos gimtadienį atvažiavusi S. N. pasakė, kad namuose nebeįmanoma, namie tragedija, ji su vaikais išvažiuoja į (duomenys neskelbtini), pas ją palikusi mažuosius vaikus, išvyko į (duomenys neskelbtini) susirinkti būtiniausių daiktų, paliko savo išpuoselėtus namus, tada Ž. N. pasakojo, jog P. J. per langą iš 5 aukšto vos jo neišmetė, vaikas pasakojo, kad P. J., įėjęs į kambarį, paėmė jam už plaukų, nutempė prie lango, sakė: „dėl tokio nuopisos ilgai kalėjime nesėdėsiu“, pasakojo, kaip jis namuose jautėsi beviltiškas, gyveno vien baimėje, pasakojo, kaip ryte atsibudęs klausydavosi ir laukdavo mamos balso, ar visi gyvi, P. J. įspirdavo ne tik vaikams, nes matė mėlynes ant kojų, bet vaikai pasakojo, jog į sieną ar į duris mesdavo katiną, mušdavo šunį, po to, kai S. N. su vaikais išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), jos santykiai su dukra ir anūkais vėl pagerėjo.

16.21. Kaip liudytoja apklausta buvusi nuteistojo P. J. sutuoktinė D. J. teisme (16 t., b. l. 28-30) parodė, kad ji su P. J. nebegyvena nuo 2010 metų, P. J. santykiai su jos vaikais, kai vaikai buvo maži, būdavo visokie – kartais jis būdavo labai geras, kartais labai žiaurus, naudojo ir psichologinį, ir fizinį smurtą – jos dukrai tempė už ausų, taip vos neišplėšė auskaro, o sūnui trenkė antausį, dėl to sūnus iki šiol negirdi didelių dažnių, jį mušė kabeliu, nešvarias kojines buvo sukišęs jam į burną, kieme jam buvo numovęs kelnes ir kelnaites, pliku užpakaliu liepė užlipti į namo 9 aukštą, po to jos sūnus buvo pradėjęs šlapintis į kelnes, už bausmę būdavo uždarytas į spintą, buvo atvejis, kai vaikams nukrito nuodegos, kurios pradegino sintetinį kilimą, tai P. J. vaikams liepė laikyti degtukus tol, kol pradės degti pirštai. Liudytoja taip pat parodė, jog P. J. smurtavo ir prieš ją, dėl to jo atžvilgiu buvo priimtas nuosprendis, P. J. juos gąsdindavo, vadindavo negražiais žodžiais, visada jautė, kad yra sekama, filmuojama, jai grasindavo, jog ji neaugins nei vieno vaiko, kai vyko skyrybos, grasino užmušti, važiuojant atidaryti automobilio dureles ir išmesti iš automobilio, jai smūgius trenkdavo ne į veidą, o į paširdžius, sakydavo, kad jis nedurnas, jo motina ir teta girto P. J. elgesį – puolimą ant jos - vertino kaip normalų, nors jai pačiai tai atrodė nenormalu. Parodė ir tai, jog P. J. ją vadino „stora karve po gimdymo“, apie P. J. ir S. N. gyvenimą žino iš savo dukros A. J., kurią išleisdavo pas juos, jai dukra pasakojo, jog buvo konfliktas, kai prasidėjo P. J. ir S. N. skyrybos, jai dukra pradėjo pasakoti daugiau, jog tėvas gyvena vienas, Ž. ir D. N. kenčia, mažoji sesuo yra irzli, vaikas įsitempęs, bijo tėvo, jo klauso, išsigąsta, dėl tokių įvykių yra problemų mokykloje, vaikams atliekamos ekspertizės, dukra pripažino, jog tėvo prašoma rašė žinutes S. N., tomis žinutėmis S. N. buvo manipuliuojama, kad jai pakenkti. Liudytoja patvirtino, jog P. J. turėjo polinkį išgerti, būdamas girtas, ją buvo išvaręs iš namų, nuomotame bute sudaužė stiklą, kriauklę, daug kartų buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, vaikams matant, P. J. į sieną sviedė katiną. Liudytoja nurodė, kad ji sutiko ateiti paliudyti šioje byloje dėl vaikų, nes patys vaikai savęs neapgins, P. J. save moka pateikti, psichologiškai spaudžia vaikus, vaikai nebesupranta, nes kažkam tai tėtis, buvo metas, kai ji neapgynė savo vaikų, dėl to jai labai gaila, iš jo norėjo išeiti, bet jis vėl ją susigrąžindavo, nusprendė vėl sukurti šeimą, tada pasidarė dar blogiau, jis sakydavo: „kur tu dingsi su trimis vaikais“, buvo ir finansiniai dalykai. Taigi, tokie liudytojos D. J. parodymai apie P. J. smurtinį elgesį jos pačios ir jos vaikų atžvilgiu patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, jog P. J. ankstesnis elgesys buvusių šeimos narių atžvilgiu yra identiškas šioje byloje tiriamoms įvykių aplinkybėms. O tai tik sustiprina išvadą, kad nukentėjusieji D. N., Ž. N. ir S. N. apie jų atžvilgiu P. J. naudotą psichologinį ir fizinį smurtą neišsigalvoja.

16.22. Be to, nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir kitų liudytojų parodymai.

16.22.1. Kaip liudytoja apklausta nukentėjusiojo Ž. N. mokytoja R. T. parodė, kad ji du metus mokė Ž. N., bet apie vaiko asmeninį gyvenimą labai daug nežino, vaikas yra pasakojęs, jog savaitgalius leidžia pas tėtį, jam ten būti patinka, apie namus ar kažkokius įvykius nepasakojo, ji su juo kalbėdavo apie mokslus, apie draugus, melavimo, fantazavimo nebūdavo, berniukas mažakalbis, bet labai draugiškas. Liudytoja taip pat parodė, jog šiuo metu ji moko S. N. ir P. J. dukrą B. J., į mokyklą atvykęs P. J. ją išsikvietė pakalbėti ne apie dukrą, o apie Ž. N., prašė liudyti teisme dėl Ž. N., ji atsisakė, nes nieko nežinojo, o jis sakė: „mokytoja, jūs atsimenate, pokalbio metu jūs man sakėte, kad Ž. N. minėjo medžioklę“, tada ji pajuto spaudimą, jog turi liudyti prieš Ž. N., nors sakė, kad tikrai nenori liudyti ir neliudys, P. J. savaitgaliais jai be sustojimo siuntė pranešimus apie kiekvieną praleistą laiką su dukra, pastebėjo, jog, jei mergaitės mama pranešdavo, kad mokinės nebus dėl vienos ar kitos priežasties, ji taip pat gaudavo tėvo žinutes, kad gelbėtų, jog reikia pagalbos dukrai ar kažkas tokio, nes ji neišleidžiama į mokyklą, ar kad jo dėka buvo išgelbėtas vaikas, jo dėka gavo operaciją, vakarais dirbdama mokykloje, sulaukdavo jo vizitų į klasę, ji turėjo įtarimų, jog ją filmuoja, įrašinėja, jautėsi labai nesaugiai, todėl dėl P. J. patiriamo spaudimo ji kreipėsi ir į mokyklos administraciją, į vadovą, į pavaduotojus, į psichologę, į socialinę darbuotoją, kad leistų dirbti pamokose be tėvų dalyvavimo, t. y., jog nestovėtų prie durų, nesibarškintų, bet kada neitų į pamokas. Liudytoja taip pat parodė, kad Ž. N. mama apie ankstesnį gyvenimą nieko nepasakojo, tik vieną kartą paskambino, kai negalėjo dalyvauti susirinkime, verkė ir sakė, jog jaučiasi psichologiškai spaudžiama namuose, prašė, kad kreiptųsi į mokyklos psichologę, po to nuopuolio mokinys buvo užrašytas į psichologinę konsultaciją (14 t., b. l. 168-171).

16.22.2. Liudytoja I. B. teisme patvirtino, jog pas ją, kaip (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos psichologę, buvo atvykusi S. N., kuri prašė pakonsultuoti jos sūnų Ž. N., kad labiau pasitikėtų savimi, penktoje klasėje besimokantis Ž. N. nuo pavasario iki vasaros kartas nuo karto lankydavosi pas ją konsultacijose (turėjo iki 10 konsultacijų), berniukas nebuvo linkęs fantazuoti, nebuvo minėjęs patyčių, vaikas jai neatsivėrė, kontaktas buvo paviršutiniškas. Nors šie liudytojos parodymai nei patvirtina, nei paneigia kaltinime nurodytas aplinkybes, tačiau jie patvirtina, jog nukentėjusioji S. N. prašė pagalbos savo sūnui dėl jo pasitikėjimo savimi, dėl jo savivertės (14 t., b. l. 52-53).

16.22.3. Kaip liudytoja teisme apklausta (duomenys neskelbtini) krizių centro psichologė T. V. (14 t., b. l. 58-62) patvirtino, kad su S. N. pradėjo dirbti, kai ji, persikėlusi gyventi į (duomenys neskelbtini), kreipėsi dėl pagalbos į specializuotą kompleksinės pagalbos centrą, taip pat dirbo ir su jos vaikais, S. N. kreipėsi, nes jautėsi įbauginta, sakė, jog patiria P. J. smurtą, daugiau nebegalėdama gyventi namuose, kur buvo P. J., ji, pasiėmusi vaikus, pasiryžo pabėgti iš (duomenys neskelbtini) ir apsigyventi (duomenys neskelbtini), jos emocijos buvo sunkios, ji gyveno baimėje, buvo sutrikusi, dėl to buvo teikta psichologinė pagalba, vėliau S. N. išsakė nerimą dėl vaikų, dėl B. J., dėl dukters nuteikinėjimo prieš ją, dėl paties P. J., kitų dalykų, kad B. J. būsena buvo pastovioje įtampoje, ji jautėsi nesaugi, negalėjo susikoncentruoti, Ž. N. labai bijojo P. J., jog jis jo nepasodintų į kalėjimą, išsakė labai didelę baimę, nerimą dėl ateities, norą grįžti į (duomenys neskelbtini), bet tam nebuvo galimybės, D. N. išsakė namuose patiriantis baimę, nerimą, stresą, kad to nebūtų, koncentravosi į draugus, į išorinę aplinką, išsakė apie išpuolius, apie telefoninius bendravimus, daug kalbėjo apie tai, kaip B. J. kalba su P. J., kaip P. J. važiuoja prie jų namų ir juos seka, taip pat D. N. jai pasakojo, jog su P. J. turėjo bendrų veiklų, važiuodavo į medžioklę ar žvejybą, jam tos veiklos patikdavo, bet sakė, kad namuose kildavo konfliktų. Liudytoja parodė prisimenanti, kai pats Ž. N. su labai didele baime jai pasakojo, kaip P. J. prie vakarienės ar pietų stalo menkino mamą, ją žemino, grasino, tada vaikas labai išsigando, Ž. N. su ja kalbėjo labiau apie žeminančius žodžius, jog jam sakydavo: „žioplys“ ar kažką panašaus, P. J. pykdavo, kad jis ilgai būdavo prie kompiuterio, vaikas labiau bijojo dėl mamos, ne dėl savęs, prisimena, jog P. J. tempė ir grasino jį išmesti per langą. Liudytoja nurodė, kad D. N. išsakė didelę baimę, jog jaučiasi persekiojamas, nes kartais būdavo, kad D. N. pas ją atvesdavo sesę, kuri viena negalėdavo ateiti, tai išsakydavo, jog P. J. jį seka, filmuoja, bijodavo, kad jį pagaus ir pan., grasino, jog Ž. N. pasodins į kalėjimą. Liudytoja parodė, kad ji prisimena, kaip vieną kartą visi trys vaikai pas ją į konsultaciją atėjo išsigandę, nes už namo kampo juos filmavo ir pasigavo P. J., sakydamas: „Ž. N., už melą dar atsiimsi, ką tu čia primelavai, aš tave už tai pasodinsiu į kalėjimą“, matė, kad berniukai buvo labai išsigandę, todėl iškvietė policiją. Patikėjo jų pasakotomis aplinkybėmis, nes jie viską pasakė su emocine išraiška, matėsi poveikis, buvo sunku sukurti ryšį, tai jau rodo tiesą, nes žmogus ne iš karto ateina ir pasako, kad tas ir tas jam buvo. Liudytoja teigė, jog vieną kartą buvo susitikusi su P. J., jis viską norėjo papasakoti iš savo pusės, kaip jis jaučiasi, kad šeima nuo jo pabėgo, ji dalyvaudavo ir atvejo vadybos posėdžiuose, pirmo posėdžio metu kalbėjo tik P. J., niekam neleido net įsiterpti, net neleido pasakyti specialistams, ką jie mano, jis sakė, jog mama bloga, o jis geras, jis nieko nenori keisti santykyje, kuris nėra adekvatus vaikų atžvilgiu, o antrame posėdyje P. J. jo advokatei pavyko suvaldyti. Liudytoja taip pat nurodė, kad nepagrįstų skundų rašymą galima vertinti kaip tam tikrą psichologinio smurto formą, sustabdyti automobilį prie gyvenamosios vietos ir laukti, kol pareis, o vėliau apšaukti, irgi yra smurto forma, nes vaikams pasekmės gali išlikti visą gyvenimą. Liudytoja T. V. iš esmės tokias pačias aplinkybes nurodė ir per ikiteisminio tyrimo metu vykusias apklausas (2 t., b. l. 66-68, 69-71). Netikėti liudytojos T. V. parodymais nėra pagrindo, nes liudytoja parodymus davė būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to, jos nurodytos aplinkybės sutampa su nukentėjusiųjų D. ir Ž. N. bei S. N. duotais parodymais bei juos patvirtina.

16.22.4. Skunde nuteistasis ir jo gynėja teigia, jog liudytojos T. V. parodymai yra palankūs nukentėjusiajai S. N., nes advokatė Aurelija Puzinienė ir liudytoja T. V. yra artimos draugės, o apeliacinės instancijos teisme apeliantai jau teigė, jog advokatė Aurelija Puzinienė yra nukentėjusiosios S. N. giminaitė, kad nukentėjusioji pas ją gyveno. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių tokias aplinkybes, kad liudytoja T. V. ir advokatė Aurelija Puzinienė, kuri atstovauja nukentėjusiąją S. N., yra draugės, kaip teigiama apeliaciniame skunde, be to, byloje nėra duomenų, jog advokatė Aurelija Puzinienė ir nukentėjusioji S. N. yra giminaitės. Pati advokatė Aurelija Puzinienė apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad visos P. J. minimos aplinkybės yra išgalvotos, jokių giminystės ryšių tarp jos ir nukentėjusiosios nėra ir negali būti, ji bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini) krizių centru, tokiu būdu pas ją ateina klientės, kurios yra nukentėjusios nuo smurto artimoje aplinkoje, tokiu būdu ji ir susipažino su nukentėjusiąja S. N.. Be to, net ir tuo atveju, jei advokatė Aurelija Puzinienė ir būtų susijusi giminystės ryšiais su nukentėjusiąja, nei Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 25 straipsnio nuostatos, nei BPK nuostatos nedraudžia advokatui atstovauti giminaitį baudžiamojoje byloje. Dėl to nuteistojo ir jo gynėjos argumentas dėl galimų nukentėjusiosios atstovės advokatės Aurelijos Puzinienės sąsajų su nukentėjusiąja ar liudytoja T. V. teisėjų kolegijos vertinamas kaip deklaratyvus, nepagrįstas objektyviais duomenimis, dėl to nėra pagrindo nei nukentėjusiosios S. N., nei liudytojos T. V. parodymus vertinti kaip neteisingus ar išgalvotus.

16.23. (duomenys neskelbtini) krizių centro bei Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai G. P., G. Š., G. Ž., D. G., R. U., E. B., D. P., V. B., R. B. patvirtino, kad jos dirbo su S. N. ir P. J. šeima, nukentėjusieji pasakojo apie jų atžvilgiu P. J. naudotą smurtą, tiriant P. J. pareiškimus dėl vaiko teisių pažeidimų, jų nebuvo nustatyta, S. N. ir P. J. šeimai buvo taikyta atvejo vadyba (14 t., b. l. 10-11, 53-58, 71-75, 80-83, 161-163; 16 t., b. l. 1-3). Tai, kad šios liudytojos apie šeimoje buvusius įvykius žino iš nukentėjusiųjų pasakojimų, nepaneigia nukentėjusiųjų parodymų ir neleidžia jų vertinti kaip iš esmės neteisingų, be to, liudytojų nurodytos aplinkybės sutampa su nukentėjusiųjų parodymais bei byloje esančiuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis. Iš 2021 m. rugsėjo 15 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimo matyti, jog (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. rugsėjo 15 d. iš S. N. gavo informaciją, kad prieš moters vaikus S. N. buvęs sugyventinis P. J. galimai panaudojo fizinį ir psichologinį smurtą, moteris teigė, jog iš jos vaikų buvęs sugyventinis nuolat tyčiodavosi, filmuodavo vaikus, teigdamas, kad filmuotą medžiagą įkels į internetą, vaikų akivaizdoje spardė kaime augantį savo šunį, sūnui Ž. N. trankydavo galvą, norėjo išmesti per buto langą. Skyriuje pradėtas nagrinėti pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, bus vertinama vaiko situacija, priimtas sprendimas dėl pagalbos šeimai ir (ar) vaikui vertinimo (1 t., b. l. 30-31). 2021 m. rugsėjo 23 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko Ž. N. teisių pažeidimą nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 16 d. su vaiku bendrauta jo namuose, vaiko kambaryje, pokalbio pradžioje vaikas buvo nedrąsus, vis gniaužė rankas. Vaikas pasakojo, jog šiuo metu jis yra laimingas, nes jaučiasi saugiai, tik liūdna dėl to, kad jo mokyklos draugai liko gyventi (duomenys neskelbtini), bet čia jaučiasi geriau, Ž. N. pasakojo, jog jį patėvis P. J., jiems gyvenant (duomenys neskelbtini), stumdydavo, rėkdavo, mušdavo per galvą, tampydavo už plaukų, trankydavo per nugarą, paimdavo už sprando ir spausdavo prie stalo arba stumdavo į sieną. Vaikas pasakojo, kad, jam darant namų darbus, patėvis jį filmuodavo, tyčiodavosi, jei nesisekdavo skaityti ar atlikti kitus namų darbus, patėvis filmuodamas sakydavo, jog tą filmuotą medžiagą įkels į internetinę erdvę, kad kiti išsityčiotų. P. J. į Ž. N. kambarį pasikviesdavo sesę B. J., jai liepdavo tyčiotis iš brolio, vaikas pasakojo, jog, jei blogai atlikdavo namų darbus, patėvis P. J. ant vaiko pradėdavo rėkti, šaukdavo, kad sulaužys rankas ir išmes pro buto langą. Taip pat vaikas pasakojo, jog patėvis jį nuolat vadindavo ,,storu rasistu, nevykusia kiaule, giminės gėda, kaip ir jo motina“. Ž. N. pasakojo, kad patėvis grasino, sakydamas: ,,mesiu tave į sieną, jog numirtum“. Vaikas pasakojo, kad, kai išgirsdavo mama, kad jis verkia, ji jį užstodavo. Vaiko teigimu, kai mama patėvį išvarydavo į kitą kambarį, tada mama irgi išeidavo į kitą kambarį, uždarydavo duris, bet vaikas vis tiek girdėdavo, kaip jie pykstasi. Ž. N. papasakojo, jog patėvis labai keikdavosi, jis mušdavo ir vyresnį brolį D. N., bet, kai brolis 6 klasėje pradėjo sportuoti, tada patėvis brolio nebepuldavo. Ž. N. pasakojo, kad patėvis mušdavo mamą, ne kartą grasino, jog nušaus ją ir visus vaikus, patėvis mamai bandė kirsti su sienų grandykle, buvo kambaryje, kai išgirdo šaukiančią mamą, visi vaikai išbėgo į koridorių, o patėvis puolė ant mamos su grandykle, tada mama vaikams liepė greitai bėgti į laiptinę ir ji pati išbėgo į laiptinę. Vaikas pasakojo, kad mokykloje lankėsi pas psichologę, apie patirtus įvykius niekam nepasakojo, nes bijojo dėl mamos, savo paties, brolio, sesės gyvybių. Pokalbio metu vaikas verkė, teigė, jog jam būdavo labai baisu, o dabar, gyvendamas pas savo tėtį, jis jaučiasi saugus (5 t., b. l. 181-190). 2022 m. sausio 17 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko (Ž. N.) situacijos vertinimo anketoje Nr. 9VSV-60 užfiksuoti duomenys apie mažamečio nukentėjusiojo Ž. N. 2022 m. sausio 6 d., jam einant į psichologinę konsultaciją (duomenys neskelbtini) krizių centre, patirtus P. J. išsakytus grasinimus (,,dabar tu atsakysi už savo melagingus parodymus ir atsisėsi į kalėjimą“) ( 7 t., b. l. 9-20). 2021 m. rugsėjo 23 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko D. N. teisių pažeidimą nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 16 d. su vaiku bendrauta jo gyvenamojoje vietoje. D. N. pasakojo, jog šiuo metu jaučiasi gerai, jaučiasi saugus, kai kartu gyvena jo tėtis. Vaikas pasakojo, kad su patėviu P. J. gyveno nuo trečios klasės, nuo tada patėvis jį mušdavo, trankydavo per galvą, nugarą, pešdavo plaukus, jei darydamas namų darbus padarydavo klaidą, patėvis kumščiu trenkdavo į stalą ir rėkdavo. Mama, išgirdusi, jog patėvis šaukia, arba, kai išgirsdavo, kad jis verkia, ateidavo į kambarį, išvarydavo patėvį iš kambario ir nebeleisdavo skriausti. D. N. pasakojo, jog patėvis jį skriaudė iki 6 klasės, 6 klasėje jis pradėjo lankyti tinklinį, sportuoti namuose, nuo tada patėvis jo nebeskriausdavo. Vaiko teigimu, patėvis dažnai būdavo girtas, būdamas girtas, jis ant visų šaukdavo, mušdavo mamą, gąsdindavo, kad visus nušaus, pakas, mama važiuodavo jam pirkti alkoholio, jog prisigertų iki tiek, kad užmigtų, nes tada namuose būdavo ramybė. Vaikas pasakojo, jog patėvis labai nesutarė su broliu Ž. N., patėvis dažnai pykdavo ant brolio, jį mušdavo, tampydavo už plaukų, filmuodavo ir juokdavosi, jei kas Ž. N. nepasisekdavo, brolis bijojo pasilikti namuose, kai būdavo patėvis. D. N. pasakojo, kad patėvis dažnai nenuspėjamai jiems trenkdavo iš kumščio į paširdžius, vieną kartą patėvis žiūrėjo krepšinį labai pasigarsinęs televizorių, kitame kambaryje žaidė B. J. ir Ž. N., tada patėvis įlėkė į tą kambarį, pradėjo rėkti ant sesės ir brolio, jog patylėtų. Vaikas pasakojo, kad į namus ne kartą buvo kviesta policija, vieną kartą patėvis mamai laužė rankas, vaikai labai išsigando, nes mama verkė ir prašė pagalbos, kitą kartą patėvis ant mamos puolė su sienų grandikliu, tuo metu visi vaikai buvo savo kambariuose ir išgirdo, kaip rėkia, verkia mama, tada išbėgo į koridorių ir pamatė, kaip patėvis su sienų grandikliu puola ant mamos, mama vaikams liepė greitai išbėgti į laiptinę ir pati išbėgo, tada ji kvietė policiją, bet kol atvyko policija, patėvis jau buvo išbėgęs iš namų. D. N. pasakojo, kad patėvis jo ir brolio Ž. N. neleisdavo važiuoti pas tėtį, neleisdavo eiti į lauką, sakydavo, jog jie pradės gerti ir rūkyti, o gyvendami pas tėvą, jie su broliu gali išeiti į lauką, eina pasivaikščioti, pažaisti į aikštelę, vaikas teigė, kad jų laukas būdavo padėti dirbti pas patėvį sodyboje. Vaiko pasakojimu, kai jis ir jo brolis iš senelių gaudavo pinigų, patėvis liepdavo susimokėti už kompiuterinius žaidimus. D. N. pasakojo, jog patėvis mamą vadina ,,nuopisa, šliundra, kekše“, sakydavo, kad „nušaus, pakas“. Taip jis mamą vadindavo ir girdint kitiems žmonėms. Patėvis sakydavo: ,,N. šeima - dalbajobai ir dalbajobų giminės“. Vaikas pasakojo, jog, kai patėvis sužinojo, kad jie su mama išsikraustys iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), tada kasdien sesei B. J. pradėjo sakyti: ,,tu nebeturėsi draugų, nebesusitiksi su draugais“. D. N. teigė, kad šiuo metu jaučiasi saugus, nors kartais mato, kaip apie buto langus vaikšto jų patėvis, tada vaikas išsigąsta, bijo, jog ko nors nepadarytų jiems ir mamai, visada norėtų gyventi su tėčiu, nes žino, kad jis juos apsaugos. Pokalbio metu D. N. verkė, teigė, jog apie šeimoje esamą situaciją jis niekam nepasakojo, nes bijojo, kad patėvis nenušautų jų ir mamos, nes ne kartą grasino tai padaryti, taip pat bijojo, jog niekas nepradėtų tyčiotis. Vaikas taip pat pasakojo, kad yra užblokavęs patėvį, nes jis labai įkyriai skambinėja ir rašinėja net pamokų metu (5 t., b. l. 191-200). 2021 m. rugsėjo 23 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistės R. S. surašytame vaiko (B. J.) nuomonės išklausymo akte užfiksuota informacija, jog B. J. specialistei R. S. nurodė: ,,bijau pasakoti, nes bijau, kad sužinos tėtis ir tada vėl puls ant mamos su peiliu“ (5 t., b. l. 179-180).

16.24. Neteisus nuteistasis ir jo gynėja, apeliaciniame skunde teigdami, jog nukentėjusioji S. N. anksčiau dėl patiriamo smurto nesikreipė pagalbos. Šiuo atveju pažymėtina, kad liudytojos V. B., R. U. patvirtino, jog S. N. pagalbos į krizių centrą kreipėsi dar 2018 metais, taip pat kreipėsi ir 2020 metais, tada ji buvo konsultuota. Pažymėtina, kad iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo apie P. J. patraukimą baudžiamojon atsakomybėn matyti, jog 2018-08-10 jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl nusikalstamų veiksmų S. N. atžvilgiu, tačiau 2018-08-24 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu (9 t., b. l. 9, 14). Šie duomenys ne tik patvirtina nukentėjusiosios S. N. parodymus, jog pagal jos pareiškimą ankstesnis tyrimas buvo nutrauktas, bet ir tą faktą, kad ji ir anksčiau, t. y. ne tik 2021 m. rugsėjo mėnesį, kreipėsi pagalbos į policiją, bet reikiamos pagalbos nesulaukė.

17. Įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje surinkti įrodymai, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai vieni kitiems neprieštarauja, dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa, vieni kitus papildo, tuo pačiu patvirtina nukentėjusiųjų duotus parodymus dėl nuteistojo P. J. nusikalstamo elgesio nukentėjusiųjų atžvilgiu. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar siektų nepagrįstai apkalbėti P. J. dėl nusikaltimų įvykdymo.

18. Kolegijos vertinimu, sprendžiant P. J. kaltės klausimą, nėra pagrindo remtis liudytojų V. G., L. G., K. G., I. S., V. M., K. M., D. M., J. M. parodymais, nes šie liudytojai yra artimai susiję su nuteistuoju P. J. (giminaičiai, šeimos nariai, geri pažįstami). V. G. – nuteistojo teta, V. M. – motina, K. M. – patėvis, L. G. – pusseserė, K. G. – gera nuteistojo pažįstama, I. S. – kaimynė, D. M. – brolis, J. M. – taip pat brolis. Nors šie liudytojai teisme parodė, kad jie nepastebėjo, jog P. J. skriaustų vaikus ar pačią S. N., gyvūnus, teigė matę P. J. gražų tėvišką bendravimą su vaikais, džentelmenišką bendravimą su S. N., nei vaikai, nei S. N. jiems nesiskundė, jog yra skriaudžiami (14 t., b. l. 64-67, 67-70, 70-71; 15 t., b. l. 159-161; 16 t., b. l. 3-9), tačiau šie liudytojai patvirtino, kad P. J. ir S. N. su vaikais matydavo tada, kai jie atvažiuodavo į svečius, į (duomenys neskelbtini) kaimą pas P. J. tėvus, švenčių, gimtadienių metu ar retais atvejais viešėdami pas P. J. ir S. N. bute, t. y. matydavo epizodiškai, todėl liudytojų V. G., L. G., K. G., I. S., V. M., K. M., D. M., J. M., kaip betarpiškai susijusių su nuteistuoju giminystės, šeimyniniais bei kaimyniškais santykiais, parodymai nepatvirtina nuteistojo P. J. parodymų, jog kaltinime nurodytu laiku jis neatliko jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nukentėjusiųjų D. N., Ž. N. ir S. N. atžvilgiu.

19. Taip pat skunde nuteistasis ir jo gynėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojos L. D. parodymų. Liudytoja L. D. pirmosios instancijos teisme (16 t., b. l. 5-6) parodė, kad ji yra darželio, į kurį buvo vedamas Ž. N., auklėtoja, ji matė, jog P. J. atvesdavo į darželį Ž. N., vaikas laukdavo, kol jo ateis pasiimti, klausdavo P. J., kur eis, kur važiuos, vaikas gyrėsi, kad su „tėčiu“ buvo medžioklėje, ji, bendraudama su šeima, neturėjo jokių nusiskundimų ar nemalonumų, nematė ir neįtarė apie smurtą šeimoje, mano, kad, jei vaikas patirtų smurtą, jis nenorėtų ir nelauktų tiek P. J., tiek ir S. N.. Nors byloje nenustatytas liudytojos L. D. suinteresuotumas bylos baigtimi, ji nėra nuteistojo P. J. giminaitė ar kaimynė, tačiau šios liudytojos parodymai taip pat nepatvirtina nuteistojo P. J. parodymų, jog jis kaltinime nurodytu laiku neatliko inkriminuotų nusikalstamų veiksmų, pažymint, jog liudytoja pačiuose įvykiuose nedalyvavo, jai nukentėjusieji apie patiriamą fizinį ir psichologinį smurtą nepasakojo, minėta liudytoja tik matė P. J. ir nukentėjusiojo Ž. N. bendravimą, kuris vyko ne „už uždarų namų durų“, o viešai. Tuo pačiu atkreipiant dėmesį, jog nuteistasis P. J. vaikams drausdavo pasakoti apie tai, kas vyksta jų namuose.

20. Nuteistojo ir jo gynėjos skundo teiginiai, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (8 t., b. l. 38-39) užfiksuotas nuteistojo dukters garso skambutis, kuriame B. J. teigė, jog yra skriaudžiama brolio ir mamos, nuteistojo pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuota, kaip nuteistasis ir nukentėjusieji kartu leidžia laiką, vaikai apsirengę medžiokliniais rūbais (17 t., b. l. 173-174), ar tai, kad 2021 m. rugsėjo 21 d. (duomenys neskelbtini) lopšelio–darželio „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame pranešime dėl B. J. Nr. VS-99 nurodyta, jog tos pačios mokytojos ugdė ir Ž. N., B. J. broliuką, tuomet buvo jaučiamas tėvo (P. J. Ž. N. patėvis) rūpestis, dėmesys ir meilė (8 t., b. l. 44), teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia nukentėjusiųjų parodymų, jog P. J. smurtavo nukentėjusiųjų atžvilgiu, bet patvirtina nukentėjusiųjų ir liudytojos D. J. parodymus, kad P. J. viešumoje elgėsi gražiai, mandagiai, jog draudė pasakoti kitiems asmenims apie tai, kas vyksta namuose „už uždarų durų“.

21. Skunde nuteistasis ir jo gynėja teigia, kad ši baudžiamoji byla buvo pradėta tik po to, kai P. J., siekdamas apginti savo pažeistas teises dėl bendravimo su dukra B. J. ir teisę dėl turto, kreipėsi su ieškiniais į Telšių apylinkės teismą. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas, nes iš baudžiamosios bylos matyti, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje dėl P. J. neteisėtų veiksmų, atliktų nukentėjusiųjų atžvilgiu, buvo pradėtas 2021 m. rugsėjo 17 d., t. y. po to, kai 2021 m. rugsėjo 9 d. policijos įstaigoje buvo gautas nukentėjusiosios S. N. pareiškimas (1 t., b. l. 1-17, 58-59), o iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad P. J. į teismą dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir turto dalių nustatymo bendrojoje dalinėje nuosavybėje (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) su ieškiniu kreipėsi 2021 m. rugsėjo 20 d., o dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, skyrium gyvenančios motinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) su ieškiniu kreipėsi 2021 m. spalio 13 d., t. y. jau po to, kai jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje. Antstolio R. K. 2022 m. birželio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame pateikta 2021 m. spalio 4 d. vykusio telefoninio pokalbio tarp P. J. ir S. N. išklotinė (8 t., b. l. 34-35), taip pat nepatvirtina, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas vėliau, nei P. J. su ieškiniais kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus. Dėl to nėra pagrindo vertinti, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimas jo atžvilgiu buvo nukentėjusiosios S. N. kerštas dėl turto padalijimo.

22. Nuteistojo ir jo gynėjos apeliaciniame skunde teigiama, kad 2021 m. birželio 11 d. apklausiami nukentėjusieji D. ir Ž. N. Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams nenurodė, jog P. J. jų atžvilgiu būtų smurtavęs (6 t., b. l. 104-110, 111-117). Tai, kad šiuose pranešimuose apie galimą vaiko teisių pažeidimą D. ar Ž. N. tiesiogiai nenurodė, jog P. J. jų atžvilgiu smurtavo, nepaneigia nukentėjusiųjų duotų parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui apie patirtą fizinį ir psichologinį smurtą, pažymint, kad šiuose pranešimuose užfiksuota, jog pokalbių metu vaikai nurodė, kad P. J. barasi, šaukia, jei jie gauna pastabas mokykloje, į kiemą išeina retai, laisvalaikį leidžia sodyboje, P. J. jiems yra sakęs jo nevadinti vardu, teigė, jog patėvis yra impulsyvus, sunkiai valdo emocijas, Ž. N. nurodė, kad jam būtų lengviau, jei P. J. kartu negyventų.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiųjų parodymai yra nuoseklūs, juos patvirtina liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį P. J. atžvilgiu grindė nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais, jog P. J., naudodamas fizinį ir psichologinį smurtą nukentėjusiųjų D. ir Ž. N. atžvilgiu, padarė jiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajai S. N., ne mažiau nei dešimt kartų suspausdamas rankas, sukėlė fizinį skausmą. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino P. J. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 5 punktuose, 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl terorizavimo ir sistemingo bauginimo naudojant psichinę prievartą

24. Taip pat P. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

24.1. BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Pagal teismų praktiką sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą suprantamas ne vien tik kaip grasinimai nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, bet ir kaip kiti baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliantys veiksmai (pvz., besikartojantys įžeidinėjimai, grasinimai kaip nors pakenkti, priekabiavimas, atviras sekimas, gąsdinantys naktiniai skambučiai, amoralaus pobūdžio SMS žinutės ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-198/2013, 2K-347/2014, 2K-88-942/2016, 2K-328-648/2017). Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327-696/2016, 2K-90-689/2018). Pažymėtina, kad grasinimų vertinimui, be kita ko, taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, jog kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų, ir kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-347/2014). Taigi, vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebūtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013, 2K-347/2014). Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad sistemingu žmogaus bauginimu gali būti pripažinti pasikartojantys, ne vien tik žodžiu ar raštu, bet ir įvairiais kitais atvirais ar užmaskuotais būdais padaryti poelgiai, kuriais siekiama sukelti arba palaikyti baimės ir nesaugumo jausmą nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2014, 2K-65-648/2016, 2K-346-942/2018).

24.2. P. J. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis, veikdamas vieninga tyčia, siekdamas sukelti nuolatinės baimės, nerimo ir nesaugumo atmosferą, tyčia terorizavo ir sistemingai baugino nukentėjusiuosius D. N., Ž. N. ir S. N., naudodamas psichinę prievartą, tai yra: 1) laikotarpiu nuo 2014 metų iki 2021 m. rugpjūčio 28 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), matant nukentėjusiesiems D. N. ir Ž. N., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų grasino sugyventinei S. N. ją nužudyti, sakydamas žodžius: „nušausiu“, „pakasiu, kad niekas tavęs neras“, „pasigausiu aš tave”, grasino pakenkti jos psichinei sveikatai, sakydamas, kad padarys ją „psiche”, „kad ji savo noru iššoks per balkoną”; 2) 2017-2018 metais sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), grasino sugyventinei S. N. ją nužudyti, sakydamas: „nušausiu“, „pakasiu“; 3) 2021 m. gegužės mėnesio pabaigoje bute, esančiame (duomenys neskelbtini), matant nukentėjusiajam Ž. N., grasino sugyventinei S. N., užsimojęs statybiniu grandikliu, sparčiai eidamas link jos ir sakydamas: „ar tu nori”; 4) laikotarpiu nuo 2014 metų iki 2021 m. rugpjūčio 28 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip septynis kartus grasino mažamečiui Ž. N., sakydamas: „trenksiu tave į sieną, tu numirsi arba sulūš visi kaulai”; 5) 2021 m. nuo gegužės mėnesio iki birželio mėnesio pabaigos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), suėmęs rankomis Ž. N., sėdinčiam prie kompiuterio, už plaukų, tempė atgal ir stūmė į priekį, sakydamas jam žodžius: „sumūrysiu į sieną“; 6) 2021 m. birželio mėnesį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje grasino mažamečiui Ž. N. išmesti jį pro daugiabučio namo penkto aukšto langą, sakydamas jam, kad „išlaužys rankas ir išmes per langą”, „dėl tokio išgamos ilgai nesėdės“; 7) 2022 m. sausio 6 d. apie 15 val. prie (duomenys neskelbtini) krizių centro pastato, esančio (duomenys neskelbtini), esant kardomosios priemonės sąlygai nesiartinti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiaisiais D. ir Ž. N., priėjęs prie jų, pakeltu tonu nukentėjusiajam Ž. N. pagrasino pasodinti jį į kalėjimą dėl jo parodymų, duotų pas ikiteisminio tyrimo teisėją; 8) sistemingai, tai yra: 2021 m. rugsėjo 24 d. 15.58 val., 2021 m. spalio 6 d. 19.19 val., 2022 m. balandžio 1 d. 18.39 val., 2022 m. gegužės 6 d. 14.12 val., 2022 m. gegužės 7 d. 19.19 val., 2022 m. gegužės 25 d. 13.08 val., 2022 m. birželio 21 d. 09.25 val., 2022 m. rugpjūčio 13 d. 13.19 val., skambino skubios pagalbos numeriu 112, nepagrįstai kvietė policiją į nukentėjusiųjų S. N., Ž. N. ir D. N. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), o 2022 m. rugsėjo 1 d. 19.22 val., 2022 m. rugsėjo 24 d. 20.57 val. į gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), keldamas jiems nuolatinę įtampą ir stresą, nepagrįstai pranešdamas ir kaltindamas nukentėjusiąją S. N. bendros dukros B. J. nepriežiūra, netinkamu auklėjimu, sergančios palikimu be priežiūros, psichologiniu, fiziniu smurtu, draudimu bendrauti su juo, nukentėjusiuosius Ž. ir D. N. nepagrįstai kaltindamas psichologiniu ir fiziniu smurtu prieš dukrą B. J.; 9) sistemingai, tai yra: 2021 m. rugsėjo 1 d., 2021 m. rugsėjo 8 d., 2021 m. rugsėjo 15 d., 2021 m. spalio 26 d., 2022 m. sausio 6 d., 2022 m. sausio 28 d., 2022 m. balandžio 6 d., 2022 m. gegužės 26 d., 2022 m. rugpjūčio 23 d., 2022 m. rugpjūčio 31 d., nepagrįstai teikdamas pranešimus VTAS specialistams ir juose nepagrįstai kaltindamas nukentėjusiąją S. N. bendros dukros B. J. teisių pažeidimu, jos nepriežiūra, terorizavimu, psichologiniu ir fiziniu smurtu, nesudarymu bendravimui su juo sąlygų, netinkamu dantų gydymu, nukentėjusiuosius Ž. ir D. N. psichologiniu ir fiziniu smurtu prieš B. J., dėl to VTAS specialistai pastoviai tikrindavo dėl galimų vaiko teisių pažeidimų S. N. šeimoje.

24.3. Nuteistasis P. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu (9 t., b. l. 54-61, 71-72), tiek ir pirmosios instancijos teisme (16 t., b. l. 72-79, 115-121, 122-123) pripažino, kad jis teikė pranešimus VTAS, kvietė policiją į S. N. gyvenamąją vietą, teigė, jog visa tai darė, nes jam buvo neramu dėl dukters B. J. saugumo, kadangi, S. N. su vaikais iš (duomenys neskelbtini) išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini), jis nežinojo, kur yra jo dukra, jai negalėjo prisiskambinti, pakalbėti, niekas nereagavo į jo siųstas SMS žinutes, jis tris dienas ieškojo savo dukros, žinojo, kad ji yra (duomenys neskelbtini), vaikščiodamas po kiemus, ieškojo S. N. automobilio, skambino (duomenys neskelbtini) krizių centro darbuotojoms, kurios informaciją perdavė VTAS, tada specialistė R. S. penktadienį suorganizavo telefoninį pokalbį su dukra, to pokalbio metu dukra jam skundėsi, jog jai blogai, ji nori namo, pokalbio metu motina atėmė telefoną, S. N. blokavo bet kokį jo bendravimą su dukra, suprato, kad S. N. visai nerūpi B. J. savijauta ir jos norai. Taip pat nuteistasis nurodė, jog vėlesnių pokalbių metu dukra jam skundėsi, kad mama ją skriaudžia, gąsdina, jai grasina, ją palieka pas močiutę, kurios dukra bijo, brolis Ž. N. trenkė jai į pilvą, pats matė, jog šaltu oru dukra buvo priversta eiti pas psichologę, todėl jis, rūpindamasis savo dukra, jos sveikata, kreipėsi pagalbos, nei vieno nepagrįsto jo kreipimosi į institucijas nebuvo.

24.4. Tokius P. J. paaiškinimus paneigia nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, rašytiniai bylos duomenys.

24.5. Nukentėjusioji S. N. parodė, kad P. J., matant vaikams, jai ne kartą grasino, sakydamas: ,,nušausiu“, „pakasiu, kad niekas neras“, grasino pakenkti jos psichinei sveikatai, sakydamas, jog ją padarys „psiche”, „kad ji savo noru iššoks per balkoną”, 2021 m. gegužės mėnesio pabaigoje jai grasino užsimojęs statybiniu grandikliu, sparčiai eidamas link jos ir sakydamas: „ar tu nori”. Nukentėjusioji taip pat parodė, jog P. J. ne kartą grasino jos sūnui Ž. N., sakydamas: „trenksiu tave į sieną, tu numirsi arba sulūš visi kaulai”, Ž. N., sėdinčiam prie kompiuterio, buvo suėmęs rankomis už plaukų, tempė atgal ir stūmė į priekį, sakydamas, kad „sumūrys į sieną“, 2021 m. birželio mėnesį grasino mažamečiui Ž. N. išmesti jį pro daugiabučio namo penkto aukšto langą, sugriebęs Ž. N. už plaukų, viena ranka tempė link lango, kita ranka pilnai atvėrė langą, sakydamas jam, kad „išlaužys rankas ir išmes per langą”, „dėl tokio išgamos ilgai nesėdės“. Nukentėjusioji taip pat parodė ir tai, jog 2022 m. sausio 6 d. P. J. pagrasino Ž. N. pasodinti jį į kalėjimą dėl jo parodymų, duotų pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Kaip teismui tvirtino nukentėjusioji S. N., po nepagrįstų pranešimų policijai, VTAS, specialistai pradėjo tikrinti jos šeimą, lankėsi jos gyvenamojoje vietoje, kvietėsi į skyrių, vertino jos vaiko gyvenimo sąlygas, nenustatė, jog vaikas neprižiūrėtas ar skriaudžiamas. Tokius nukentėjusiosios S. N. parodymus patvirtina nukentėjusiųjų D. ir Ž. N. parodymai, jog P. J. grasino jų mamai nušauti, trankė jų galvas, tempė už plaukų, jiems grasino fiziniu smurtu. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktus pateikusios ekspertės Ž. V. ir D. B., teisme patvirtinusios ekspertizės aktuose duotas išvadas, nurodė, kad, atliekant ekspertizes, iš to, kaip tiriamieji pasakojo, reagavo, graudinosi, ašarojo, nerimavo, bandė slopinti visas neigiamas emocijas, kurias jiems sunku jausti, vėl ir vėl kalbant apie tuos išgyventus psichotraumuojančius įvykius, matė, jog emocinis reagavimas atitiko pasakojimo turinį, būtent kalbant apie byloje nagrinėjamus įvykius, o tai yra tiesioginis priežastinis ryšys, taip ir nustatoma, kai būtent kalbama tam tikra tema apie tam tikrus įvykius, dėl kurių sprendžiamas tiesioginis priežastinis ryšys, stebima emocinė būsena ir psichinė būsena, tyrimo metu tiriamųjų reakcijos į tiriamus įvykius nebuvo suvaidintos, viskas atitiko pasakojimą, t. y. reakcijos ir emocijos buvo autentiškos, tikroviškos, jos nepastebėjo, jog tiriamieji būtų linkę meluoti, ar, kad būtų buvęs motinos poveikis tiriamųjų parodymams, nes tiriamųjų pasakojimai sutapo su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, Ž. ir D. N. emocinis reagavimas atitiko jų pasakojimus apie įvykius, patvirtino, jog tiriamieji nuolat gyveno baimėje, ilgalaikiame smurte. 2022 m. rugsėjo 5 d. - spalio 3 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 86TPK-165/2022 išvadose nurodyta, jog nukentėjusioji S. N., atsižvelgiant į jos psichikos būseną, amžiaus ypatybes ir individualias psichologines savybes, gali suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, ir gali duoti apie jas parodymus; S. N. dėl savo psichikos būklės, amžiaus ypatumų ar individualių psichologinių savybių galėjo suvokti jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdį, reikšmę ir jiems pasipriešinti; S. N. galimai patirto fizinio smurto iš P. J. ir P. J. smurto prieš kitus šeimos narius - sūnus Ž. N., D. N., bei naminius gyvūnus matymo metu psichikos sutrikimas nekonstatuojamas; S. N., atsižvelgiant į jos psichikos būseną, amžių ir intelektą, sugeba atskirti fantazijų turinį nuo realybės (3 t., b. l. 190-199).

24.6. Be to, nukentėjusiųjų parodymus patvirtina liudytojų R. U., G. Š., V. B., T. V., G. Ž. parodymai, jog jos, kaip (duomenys neskelbtini) apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ar (duomenys neskelbtini) krizių centro specialistės, dirbo su S. N. šeima, nukentėjusioji jautėsi terorizuojama buvusio sugyventinio, visada gyveno baimėje, P. J. teikė ne vieną pranešimą apie neva pažeistas dukters teises, skundėsi, kad jam neleidžiama bendrauti su dukra ir pan. Minėtos liudytojos parodė, jog jos, kiekvieną kartą gavusios informaciją, užfiksuodavo pranešimą kaip galimą vaiko teisių pažeidimą ir atlikdavo tyrimą. Netikėti nukentėjusiųjų ar minėtų liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes tiek nukentėjusiųjų, tiek ir liudytojų parodymai tarpusavyje sutampa, be to, juos patvirtina byloje surinkti rašytiniai duomenys (1 t., b. l. 30-31; 5 t., b. l. 179-180, 181-190, 191-200; 7 t., b. l. 9-20).

24.7. 2022 m. gruodžio 5 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešime Nr. 9SD-4389 dėl informacijos pateikimo užfiksuoti P. J. teikti pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus:

- skyriuje gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, reg. 2021-09-01, Nr. 9VTP-832, pranešime informuojama, kad P. J. dukros B. J. mama S. N. kartu su dukra B. J. šeštadienį, t. y. 2021-08-28, išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) (adreso nežino) ir jam nesudaro sąlygų bendrauti su dukra, nieko nežino apie savo vaiką, į skambučius neatsiliepia nei vaiko mama, nei dukra. Pareiškėjas teigia, jog dukrą labai myli ir jų santykiai su dukra yra labai geri. Gautas pranešimas nagrinėtas teisės aktų nustatyta tvarka. Išnagrinėjus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą (reg. 2021-09-06, Nr. 9IGP-1452), priimtas sprendimas užbaigti pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimą, nevertinti vaiko situacijos, nes nėra duomenų (arba jų nepakanka), patvirtinančių vaiko teisės (-ių) ir geriausių interesų neužtikrinimo – pranešimo nagrinėjimo metu vaiko mama sudarė galimybes vaiko tėvui susisiekti su dukra telefonu 2021-09-03, o 2021-09-04 vaiko tėvas su dukra kartu praleido laiką nuo 14 val. iki 21 val. Abu tėvai sutarė kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Mama pasižadėjo sudaryti sąlygas tėčiui bendrauti su dukra. Tėvui suteikta informacija, kad jo dukra lanko (duomenys neskelbtini) lopšelį–darželį „(duomenys neskelbtini)“;

- skyriuje gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, reg. 2021-09-14, Nr. 9VTP- 857, pranešime informuojama, kad 2021-09-08 iš P. J. gautas pranešimas, jog 2021-09-06 11.00 val. buvo susitaręs apžiūrėti nuomojamą butą, (duomenys neskelbtini), išnuomoti jį savo lėšomis, apie tai informavo S. N., bet ji neatvyko ir neatsiliepė. Pranešėjas iš pagarbos nuomotojai butą apžiūrėjo. Butas buvo labai tvarkingas ir šiuolaikiškai suremontuotas. Tada pranešėjas suprato, jog S. N. visai nerūpi B. J. savijauta ir jos norai, jai visai nereikia jokio buto nuomai ir galimai nebuvo jokio atšaukto išnuomoto buto (pranešėjas informavo, kad jam S. N. buvo pasakiusi, jog šiuo metu gyvena jos buvusio vyro D. N. namuose kartu su buvusiu vyru, kadangi jos planuojamą nuomotis butą paskutinį vakarą prieš įsikraustant, nuomininkai pernuomojo kažkokiai įmonei. P. J., supratęs kokioje sudėtingoje situacijoje yra jo dukra, dukters broliai ir mama, pats pradėjo ieškoti nuomojamo buto ir planavo už buto nuomą mokėti savo lėšomis). Pranešėjas informavo, jog S. N. stengiasi blokuoti jo bendravimą su dukra B. J., meluoja jam ir VTAS. Į prašymą atsiųsti B. J. darželio auklėtojų numerius, pasakyti, kada pranešėjas gali pasiimti dukrą iš darželio, nereaguoja ir neatsako, kol neįsikiša VTAS specialistai. Auklėtojos numerį atsiuntė ir nors iš darželio dukros B. J. vis tiek neleido pasiimti, bet 2021-09-08 vakare, nuo 18 val. leido susitikti žaidimų aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) muziejaus. Susitikimas buvo labai keistas, pranešėjas su dukra jautėsi kaip kalėjime, vos tik dukra pradėdavo kalbėti tyliau, jos mama, stovėdama už 10 metrų, pradėdavo šaukti: „nesišnibždėkite, tu neturi teisės nuteikinėti vaiko“. Gautas pranešimas nagrinėtas teisės aktų nustatyta tvarka. Išnagrinėjus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą (reg. 2021-09-14, Nr. 9IGP-1499), priimtas sprendimas vertinti vaiko situaciją – S. N. ir P. J. nuo 2021-08-28 gyvena skyriumi. 2021-09-14 vertinta vaiko situacija (reg. 2021-09-14, Nr. 9VSV-819). Priimtas sprendimas - nenustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį;

- skyriuje gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, reg. 2021-09-15, Nr. 9VTP- 879, pranešime informuojama: „vyras teigia, kad vakar, t. y. 2021-09-14, apie 16.30 val. pasiėmė B. J. iš darželio, dukra slogavo, čiaudėjo, akys buvo stiklinės. Vyras pergyvena dėl dukros sveikatos, jos gyvenimo sąlygų“. Gautas pranešimas nagrinėtas teisės aktų nustatyta tvarka. Išnagrinėjus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą (reg. 2021-09-23, Nr. 9IGP-1537), priimtas sprendimas vertinti vaiko situaciją – vyksta nesutarimas tarp vaiko tėvų dėl bendravimo su mažamete dukra. 2021-09-23 vertinta vaiko situacija (reg. 2021-09-23, Nr. 9VSV-844). Nustatyti apsaugos veiksniai – mama užtikrina saugią aplinką vaikui, rūpinasi dukra. Priimtas sprendimas – nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, inicijuota atvejo vadyba;

- skyriuje gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, reg. 2021-10-26, Nr. 9VTP- 1017, pranešime nurodyta, kad P. J. informuoja, jog S. N. neatvežė naujos prabangios striukės, batų ir kitų rūbų, kuriuos jis nupirko prieš porą dienų. Išnagrinėjus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą (reg. 2021-10-29, Nr. 9IGP-1765), priimtas sprendimas vertinti vaiko situaciją – tarp atskirai gyvenančių vaiko įstatyminių atstovų kyla nesutarimai dėl bendravimo su vaiku. P. J. teigia, kad mama nesudaro sąlygų bendrauti su dukra, jis nežino, kur būna jo dukra. 2021-10-29 vertinta vaiko situacija (reg. 2021-10-29, Nr. 9VSV-995). Nustatyti apsaugos veiksniai – mama užtikrina saugią aplinką vaikui, rūpinasi dukra, priima pagalbą. Tėtis rūpinasi dukra. Priimtas sprendimas – nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį;

- skyriuje gautas P. J. prašymas, užregistruotas kaip galimas vaiko teisių pažeidimas, reg. 2022-01-06, Nr. 9VTP-23. Prašyme nurodoma, kad dėl to, jog mergaitė su broliais ėjo pėsčiomis nuo namų iki psichologės šaltą dieną, visų vaikų nosys „varvėjo“, jis prašo perleisti jam B. J. globą, nes S. N. tinkamai negali pasirūpinti mergaite. 2022-01-17 vertinta vaiko situacija (reg. 2022-01-17, Nr. 9VSV-61). Priimtas sprendimas – nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį;

- skyriuje gautas P. J. elektroninis laiškas, užregistruotas kaip galimas vaiko teisių pažeidimas, reg. 2022-01-28, Nr. 9VTP-83. Pranešime nurodoma, kad 2022-01-21 B. J. su broliu Ž. N. žaidė virtuvėje ir garsiai patriukšmavo, į virtuvę atbėgo dėdė D. N. ir piktu veidu bei grėsmingu balsu pradėjo rėkti ant B. J. dėl triukšmo. Laiške prašoma užtikrinti dukters teisę į saugų gyvenimą, kad dėdė D. N. nebegąsdintų jo dukters. Skyriuje gautas P. J. elektroninis laiškas, užregistruotas kaip galimas vaiko teisių pažeidimas, reg. 2022-02-01, Nr. 9VTP-98. Pranešime nurodoma, kad P. J. ir B. J. kartu karantinavosi dėl ligos, po ligos abu su dukra jautėsi silpnai, mergaitę po karantino iš jo namų pasiėmė S. N.. 2022-01-31 dukra skundėsi P. J., kad 2022-01-29 vakare jai miegoti trukdė Ž. N., nes kambaryje žaidė kompiuteriu ir jai švietė ekrano šviesa. 2022-01-30 mama B. J. neleido paskambinti tėčiui, 2022-01-31 vakarą, P. J. kalbant telefonu su dukra, prie telefono pripuolė S. N. ir išjungė jų pokalbį. Atlikus vaiko situacijos vertinimą, 2022-02-10 užpildyta anketa Nr. 9VSV-151 ir nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį;

- skyriuje gautas Telšių rajono policijos komisariato pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, reg. 2022-04-06, Nr. 9VTP-325, kuriame nurodoma, jog kreipėsi P. J., kuris nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021-08-28 iki pat šių dienų įvairiomis dienomis S. N. naudoja įvairaus pobūdžio psichologinį smurtą prieš jų bendrą mažametį vaiką B. J.. P. J. teigimu, psichologinis smurtas pasireiškia tuo, jog S. N. B. J. su juo neleidžia kalbėtis telefonu, ant jos pastoviai šaukia, iš vaiko grubiai atima telefoną, ją gąsdina įvairiais dalykais, kai tik duktė nori pakalbėti su tėčiu ar pabūti kartu, prieš vaiką naudoja psichologinį spaudimą, dėl to dukra dažnai yra išsigandusi, verkia, bijo savo mamos ir jos sugyventinio D. N.. Bendravimo su mama metu pastebėta, kad mama su dukra bendrauja natūraliai, švelniai. Mergaitė atbėgusi glaudėsi prie mamos, mama kuteno jos padus. Bendravimo su šeima metu nepastebėta, jog mergaitė bijotų mamos ar kitų šeimos narių. 2022-04-13 vertinta vaiko situacija (reg. 2022-04-13, Nr. 9VSV-363). Priimtas sprendimas – nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį;

- skyriuje gautas Telšių rajono policijos komisariato pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, reg. 2022-05-26, Nr. 9VTP-489. Pranešime nurodoma, kad P. J. atvyko pasiimti savo dukters B. J. iš darželio, vyras paaiškino, jog jam dukra pasakojo, kad 2022-05-21 buvo (duomenys neskelbtini) kaime pas senelius, pas S. N. tėvus K. M. ir S. M.. B. J. būnant pas senelius, jie ant jos pradėjo šaukti, pradėjo įžeidinėti jos tėvą P. J., dėl to B. J. išsigando ir pradėjo verkti. Taip pat, P. J. teigimu, tai vyksta jau ne pirmą kartą. Išnagrinėjus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą (reg. 2022-05-27, Nr. 9IGP-842), priimtas sprendimas vertinti vaiko situaciją. 2022-05-30 vertinta vaiko situacija (reg. 2022-05-30, Nr. 9VSV-522). Priimtas sprendimas – nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį;

- skyriuje gautas P. J. elektroninis laiškas, kuriuo prašoma persiųsti S. N. P. J. tetos, UAB „(duomenys neskelbtini) odontologijos klinika“ odontologės išaiškinimą, kuris yra laiške, jog mama nebežalotų B. J. sveikatos, gydydama dantukus antibiotikais ir dantukų ,,tvarkymu“ pas ,,trečių šalių lygio specialistus“, kuriems rūpi tik uždarbis, o ne vaiko sveikata ir vaiko baimė ateityje lankytis pas odontologus. Gauta informacija užregistruota kaip galimas vaiko teisių pažeidimas (reg. 2022-08-23, Nr. 9VTP-821). Dėl gauto pranešimo 2022-08-30 B. J. atliktas vaiko situacijos vertinimas (reg. 2022-08-30, Nr. 9VSV-1110). Priimtas sprendimas - nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį;

- skyriuje gautas P. J. elektroninis laiškas, užregistruotas kaip galimas vaiko teisių pažeidimas, reg. 2022-08-31, Nr. 9VTP-850. Pranešime nurodoma, kad P. J. gavo vaizdo žinutę iš dukros B. J., kuri nurodė, jog dabar atsibudo ir nėra mamos, yra tik broliai, ji labai bijo, kad broliai vėl prieš ją nesmurtautų. 2022-09-01 atliktas vaiko situacijos vertinimas (reg. 2022-09-02, Nr. 9VSV-1128). Priimtas sprendimas - nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį (7 t., b. l. 27-36).

24.8. Be to, policijoje registruotų pranešimų suvestinėse užfiksuoti duomenys taip pat patvirtina P. J. veiksmus, teikiant pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus:

- 2021 m. rugsėjo 24 d. 15.58 val. policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas įvykis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl P. J. pranešimo iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kad jis visą savaitę negali susisiekti su dukra. Pranešėjo žiniomis, (duomenys neskelbtini) metų mergaitė B. J. serga ir yra neprižiūrima arba paliekama su nepilnamečiais, pranešėjas vyksta į įvykio vietą (7 t., b. l. 41- 43);

- 2021 m. spalio 6 d. 19.19 val. policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas įvykis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl P. J. pranešimo iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kad jam parvežus vaiką iš darželio, buvusi sugyventinė S. N. vaiką paėmė labai susijaudinusi, vakar buvo atvejo vadybininkė, mano, jog sugyventinei kažkas atsitiko, nerimauja dėl (duomenys neskelbtini) metų dukros, atvykus sugyventinės nebuvo namuose, nerimauja dėl dukros. Prašo patikrinti, ar yra sugyventinė, prašo informuoti apie dukros saugumą. Įtaria, kad jos (duomenys neskelbtini) metų sūnus, kuris gyvena kartu, serga „Covid“ (7 t., b. l. 44-46);

- 2022 m. balandžio 1 d. 18.39 val. policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas įvykis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl P. J. pranešimo iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kad smurtas vyksta beveik kiekvieną dieną, kai B. J. yra pas mamytę, t. y. pas S. N., nuo dukrytės išvežimo iš jų namų (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 47-52);

- 2022 m. gegužės 6 d. 14.12 val. policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas įvykis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl P. J. pranešimo iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), jog po 2022 m. balandžio 8 d. pranešimo policijai apie fizinį smurtą iš mamos S. N. ir brolių Ž. N. bei D. N. prieš jo dukrytę S. N. vėl grasino B. J. ir ją gąsdino (7 t., b. l. 53-55);

- 2022 m. gegužės 7 d. 19.19 val. policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas įvykis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl P. J. pranešimo iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kad tarp pranešėjo ir žmonos vyksta teismo procesai, paskirta kardomoji priemonė nesiartinti. Pranešėjas baiminasi dėl (duomenys neskelbtini) metų dukros saugumo, galimai ji palikta pas močiutę S. M., močiutė ir mama prieš dukrą ne kartą smurtavo, pranešėjas yra parašęs pareiškimą. Su dukra telefonu negali susisiekti, aiškina, jog dabar mama, atvykusi pasiimti dukros, ją puls, tardys, nes ši pamatė, kad pranešėjas priglaudė pas save ukrainiečių šeimą (7 t., b. l. 56-58);

- 2022 m. gegužės 25 d. 13.21 val. policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas įvykis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl P. J. pranešimo iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kad, nuvykus pas S. N. tėvus, S. N. grubiai metė B. J. telefoną ant stalo virtuvėje, B. J. labai išsigando. Po to B. J. nuėjo į svetainę, kur buvo jos brolis Ž. N.. Neužilgo į svetainę atėjo „bočius“ (K. M.) ir grubiai pradėjo rėkti ant B. J.: „tavo tėvas yra šiknius, jis man smirda net per telefoną, tavo močiutė irgi yra šiknė, kokia ji mokytoja, ji neturi jokio išsilavinimo, aš nuvažiuosiu pas ją ir pasikalbėsiu“. B. J. labai išsigando ir pradėjo verkti, o šalia buvęs brolis Ž. N. šaipėsi iš verkiančios mažos sesutės ir juokėsi. Tada į svetainę atėjo „babytė“ (S. M.) ir labai grubiai pradėjo rėkti ant B. J.: „tu esi melagė, tu viską meluoji“. Ž. N. toliau šaipėsi. Tuo metu S. N. viską matė ir girdėjo, nes buvo už kelių metrų, bet nieko nesakė, net nebandė apginti B. J. nuo smurto. B. J., kuriai tik (duomenys neskelbtini) metukai, labai verkė, jautėsi bejėgiška prieš smurtaujančius suaugusius žmones. Po įvykio, važiuojant į (duomenys neskelbtini), B. J. verkė, bet S. N. net nepaguodė mažamečio vaiko. Apie šitą įvykį jam dukra papasakojo 2022-05-23, kai ją pasiėmė iš darželio (7 t., b. l. 59-63);

- 2022 m. birželio 21 d. 09.25 val. policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas įvykis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl P. J. pranešimo iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad 2022 m. birželio 18 d. apie 15.40 val. jis gavo vaizdo žinutę iš dukros B. J., dukra papasakojo, jog ką tik brolis Ž. N. trenkė jai į pilvo sritį, ji labai išsigando, verkė, bėgo prašyti pagalbos pas mamą S. N., bet mama uždengė jai burną, kad ji nešauktų. Žinutę dukra atsiuntė būdama WC, buvo labai išsigandusi, kalbėjo pašnibždomis, verkė, prašė jai paskambinti. Jis žinutės iš karto nepamatė, dukra, vis dar būdama pasislėpusi, pati jam paskambino vaizdo skambučiu. Pokalbio metu dukra verkė ir atrodė labai išsigandusi, jis bandė nuraminti dukrą, o po to išsiaiškinti, kas įvyko, kodėl brolis jai trenkė. Iš pasakojimo suprato, kad mama iš brolio atėmė telefoną bei uždraudė žaisti su kompiuteriu, dėl to jis buvo piktas ir galimai savo pyktį išliejo trenkdamas jo dukrai į saulės rezginį. Iš karto į policiją jis pagalbos nesikreipė, kadangi žino, jog dukra labai bijo policijos, nes mama ją nuolat gąsdina policija ir gydytojais. Vėliau vakare, apie 19 val. susiskambino su dukra, iš pokalbio suprato, kad tuo metu mama dukrą su jos broliu buvo nusivežusi pas savo draugę į (duomenys neskelbtini), pokalbio metu šalia dukros buvo mama ir brolis, todėl dukra bijojo kalbėti ir jam tai rodė ženklais, jis paprašė jos išeiti į lauką, išėjusi į lauką, dukra papasakojo, jog po jų pokalbio mama iš dukros paėmė jos asmeninį telefoną ir peržiūrėjo vaizdo žinutę, kurią jam dukra atsiuntė, tuomet atėmė dukros asmeninį telefoną ir jį pakėlė aukštai ant spintos, kad dukra jo negalėtų pasiekti, taip pat pradėjo barti dukrą, kodėl ji jam pasakojo tai, kas įvyko. Dukra labai išsigando, jog nebegalės išsikviesti pagalbos, jeigu vėl prieš ją bus smurtaujama, pradėjo verkti, garsiai kviesti pagalbą. Tada mama pradėjo grasinti iškviesti policiją ir medikus, imitavo skambučius policijai ir medikams. Dukra dar labiau išsigando, bet labai bijojo policijos ir medikų, kad jie nedurtų į pirštą, todėl nustojo kviesti pagalbą ir toliau verkė tyliai. Tai jau nebe pirmas smurto atvejis, tokie ar panašūs smurto atvejai kartojasi beveik kas savaitę nuo 2021 m. vasario 27 dienos. Apie nuolatinį smurtą žino ir (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos tarnyba, o šios tarnybos darbuotojai ne tik dangsto mamos smurtą, bet, girdint dukrai, patarinėja mamai, kaip apriboti dukros bendravimą su juo, kad jam negalėtų pasiskųsti (7 t., b. l. 64-67);

- 2022 m. rugpjūčio 13 d. 13.19 val. policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas įvykis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl P. J. pranešimo iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kad pranešėjo dukra B. J. serga ir vartoja vaistus, o jos mama S. N. dabar su ja galimai išvyko į (duomenys neskelbtini) festivalį. Pranešėjas mano, jog taip dukrai keliamas pavojus, nes turi būti gydoma ir slaugoma (7 t., b. l. 68-70);

- 2022 m. rugsėjo 1 d. 19.22 val. policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas įvykis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl P. J. pranešimo iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kad 7 metų dukra vaizdo skambučio metu verkdama tėvui guodėsi, jog namuose yra skriaudžiama galimai mamos ar vyresnių vaikų, namuose yra trys nepilnamečiai, vyras negali prie jų artintis, turi apribojimą (7 t., b. l. 71-73);

- 2022 m. rugsėjo 24 d. 20.57 val. policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas įvykis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl P. J. pranešimo iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), jog dabar pranešėjas negali susisiekti su savo (duomenys neskelbtini) metų dukra, paskutinį kartą pranešėjas su ja telefonu bendravo 18.30 val., dukra minėjo, kad mama nuolat grasina, gąsdino uždaryti į gydymo įstaigą, smurtauja prieš dukrą. Dar namuose yra (duomenys neskelbtini) metų brolis. Pranešėjas nori, jog pareigūnai nuvyktų į dukros namus. Tėvai yra išsiskyrę (7 t., b. l. 74-76).

24.9. Kaip matyti iš šių duomenų, gautuose pareiškimuose ir pranešimuose nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, t. y. specialistai, atlikę tyrimus (pabendravę su asmenimis, apsilankę jų gyvenamojoje vietoje), nenustatė, kad B. J. atžvilgiu būtų buvę smurtauta, nenustatyta, kad mergaitė būtų buvusi neprižiūrėta ar, kad sąlygos vaikui gyventi netinkamos ir pan. Kaip liudytojos apklaustos Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistės, (duomenys neskelbtini) krizių centro darbuotojos G. Š., R. U., D. P., V. B., R. B. patvirtino, kad jos, gavusios pranešimus, reagavo, atliko tyrimą, lankėsi nukentėjusiųjų gyvenamojoje vietoje, bendravo su nukentėjusiaisiais ir B. J., taikė atvejo vadybą (14 t., b. l. 53-57, 72-75, 82-83, 161-163; 16 t., b. l. 1-3). Liudytojos teisme patvirtino, kad pareiškimuose nurodyta informacija nepasitvirtino. Nors skunde nuteistasis ir jo gynėja teigia, jog apylinkės teismas neįvertino P. J. artimųjų Vaiko teisių apsaugos tarnybai teiktų pareiškimų, tačiau iš Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2023 m. sausio 26 d. pažymos dėl V. M. skundo tyrimo matyti, kad 2022-06-27 pareiškimu-prašymu V. M. pranešė apie galimo smurto prieš anūkę B. J. atvejus, dėl jos globos perdavimo jai. Dėl šio kreipimosi tarnyba nusprendė V. M. skundą dalyje dėl galimai pažeidžiamų nepilnametės B. J. teisių ir teisėtų interesų motinos S. N. šeimoje pripažinti nepagrįstą; nusprendė siūlyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui pagal kompetenciją ieškoti teisinių, organizacinių ir administracinių priemonių, siekiant užtikrinti tinkamą nepilnamečių B. J., Ž. N. ir D. N. teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimą, aktyviai veikti, vertinant paslaugų vaikams ir tėvams poreikį (13 t., b. l. 158-177). Iš Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2023 m. kovo 9 d. pažymos dėl M. J. skundo tyrimo Nr. (6.1.-2022-166) PR-29 taip pat matyti, kad M. J. skundo dalis, jog jos dukterėčia B. J. patiria psichologinį ir fizinį smurtą iš savo motinos S. N., jos buvusio vyro, dukterėčios brolių, senelių, pripažinta nepagrįsta (14 t., b. l. 151-160). Be to, iš bylos matyti, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal P. J. pareiškimą S. N. ir Ž. N. atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, 163 straipsnį, tačiau prokuroro 2022 m. liepos 14 d. nutarimu bei 2022 m. rugsėjo 30 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu (14 t., b. l. 126-131).

24.10. Pažymėtina, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal S. N. ieškinį atsakovui P. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečiam vaikui išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo buvo patvirtinta S. N. ir P. J. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią nustatyta P. J. bendravimo su dukra B. J. tvarka, kurios, kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, P. J. ir S. N. bendravimo SMS žinutėmis, nepavyko laikytis, ir P. J. su ieškiniu kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus, prašydamas pakeisti šalių sudarytą taikos sutartį, patvirtintą 2020 m. birželio 2 d. nutartimi, tačiau minėto teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartimi šis P. J. ieškinys (prašymas) buvo atmestas (13 t., b. l. 156-157, 178-190). Aplinkybę, jog nuteistasis nesilaikė nustatytos bendravimo su dukra tvarkos, patvirtina byloje pateikta 2023 m. kovo 14 d. (duomenys neskelbtini) progimnazijos (duomenys neskelbtini) klasės mokinės B. J. charakteristika, kurioje nurodyta, kad tada, kai tėvas dukrą lydi į mokyklą, tai mokinė įeina į klasę su skambučiu arba kelias minutes pavėlavusi, P. J., kas antrą savaitgalį atvykęs į mokyklą, pasakoja ne tik tai, kaip jis auklėja savo dukrą, bet bando įtraukti ir į asmeninio pobūdžio pokalbius, ypač pabrėždamas, kad mama S. N. netinkamai atlieka pareigas, netinkamai auklėja dukrą, jis nevengia grubių epitetų, apibūdindamas S. N., yra išsakęs, jog B. J. mama yra psichinė ligonė, kuri už vaikus daro pamokas ir nemoko skaityti (13 t., b. l. 153-154). Be to, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 9 d. – rugsėjo 6 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-178/2022 išvadose nurodyta, kad dėl mažo amžiaus ir menkos gyvenimiškos patirties B. J. vis dar nėra pajėgi suvokti byloje tiriamų veiksmų esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės, B. J. nenustatyti tokie kalbos ir pažintinės veiklos ypatumai, dėl kurių ji negalėjo suprasti konkrečių (kas, ką darė) įvykių iš asmeninės patirties ir duoti apie tai parodymų, tačiau nagrinėjamoje byloje B. J. negalėjo/negali būti liudytoja, nes patiria tiesioginį ir netiesioginį tėčio poveikį; ekspertizės metu emocinių reakcijų, atitinkančių B. J. pasakojimą apie mamos elgesį, nestebėta; ekspertizės metu nustatyta, jog pokalbių su tėčiu metu B. J. jo tendencingai yra klausinėjama apie mamą bei procesinius veiksmus, yra formuojamos negatyvios, vertinančios jos nuostatos mamos bei jos aplinkos, institucijų, dirbančių su šeima, atžvilgiu, kuriamas pasaulio kaip nesaugaus, nepatikimo vaizdas, visa tai B. J. kelia baimės, nesaugumo jausmus, verčia nepasitikėti aplinka, t. y. psichologiniu požiūriu atitinka psichologinio smurto kriterijus; šiuo metu B. J. psichikos sutrikimas, kilęs sąsajoje su byloje tiriama nusikalstama veika (įtariamosios S. N. veiksmais) nekonstatuojamas (14 t., b. l. 132-149).

25. Nuteistojo ir jo gynėjos apeliaciniame skunde minimas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo P. M. 2021 m. lapkričio 11 d. nutarimas, kuriuo pagal D. N. pareiškimą dėl galimai neteisėtų P. J. veiksmų, kai, esant paskirtai kardomajai priemonei nesiartinti prie nukentėjusiųjų, P. J. kasdien lankėsi jų gyvenamosios vietos kieme, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 245 straipsnyje, požymių (4 t., b. l. 53-57), nepatvirtina nuteistojo P. J. parodymų, jog jis psichologiškai nesmurtavo nukentėjusiųjų atžvilgiu, jų sistemingai neterorizavo. Šiame procesiniame dokumente nurodyti duomenys patvirtina, kad nuteistasis, prisidengdamas siekiu bendrauti su dukra, ne tik pažeidinėjo jam skirtos kardomosios priemonės sąlygas, bet kasdien lankydamasis (duomenys neskelbtini), naujoje nukentėjusiųjų gyvenamojoje vietoje, kai jo paties gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), kėlė konfliktus, sistemingai baugino nukentėjusiąją S. N. bei nepilnamečius D. ir Ž. N..

26. Įvertinus tai, kad iš esmės per vienerius metus nuteistasis į policiją ir Vaiko teisių apsaugos tarnybą kreipėsi net dvidešimt kartų, dėl to specialistai atliko tyrimus, o pranešimuose nurodyta informacija nepasitvirtino, daroma išvada, jog tokiu sistemingu kreipimusi į policiją ir Vaiko teisių apsaugos tarnybą nuteistasis sistemingai nukentėjusiajai S. N. kėlė nuolatinę įtampą ir stresą, nepagrįstai pranešdamas ir kaltindamas ją dukros B. J. nepriežiūra, netinkamu auklėjimu, sergančios palikimu be priežiūros, psichologiniu, fiziniu smurtu, draudimu bendrauti su juo, nukentėjusiuosius Ž. ir D. N. nepagrįstai kaltindamas psichologiniu ir fiziniu smurtu prieš jo dukrą B. J., nepagrįstai kaltindamas nukentėjusiąją S. N. B. J. teisių pažeidimu, jos nepriežiūra, terorizavimu, psichologiniu ir fiziniu smurtu, nesudarymu sąlygų bendravimui su juo, netinkamu dantų gydymu, nepagrįstai kaltindamas nukentėjusiuosius Ž. ir D. N. psichologiniu ir fiziniu smurtu prieš B. J.. Kaip matyti iš byloje surinktų ir aptartų įrodymų, S. N. šeima buvo tikrinama ne vieną kartą, o stebima ilgą laiko tarpą, šeimos ilgalaikio stebėjimo metu nukentėjusioji S. N. turėjo pagrindo bijoti, kad iš jos P. J. gali atimti vaiką. Bylos duomenys rodo, kad tokius veiksmus, t. y. nepagrįstų pranešimų teikimą policijai ir Vaiko teisių apsaugos tarnybai, nuteistasis atliko sąmoningai, siekdamas sukelti ir palaikyti baimę nukentėjusiesiems, kad jie nerimautų, jaustųsi nesaugiai, t. y. atliko tyčia, suprato savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti neigiami padariniai ir jų norėjo.

27. Apygardos teismo vertinimu, byloje nustatyti nuteistojo P. J. veiksmai, kuriais jis terorizavo ir sistemingai baugino nukentėjusiuosius, buvo pakankamai intensyvūs – grasino ir žodžiu, ir aktyviais fiziniais veiksmais, taip pat sistemingai kreipdamasis į policiją ir Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Įvertinęs nuteistojo veiksmų pobūdį, intensyvumą, duomenis apie nuteistojo asmenybę, jo ir nukentėjusiųjų tarpusavio santykius, teismas pagrįstai konstatavo, jog nukentėjusieji turėjo realų pagrindą bijoti, o nuteistasis suvokė, jog savo veiksmais sukelia nukentėjusiesiems nuolatinės baimės, nerimo, nesaugumo atmosferą, psichologinę įtampą, ir norėjo tokių rezultatų, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo. Dėl to P. J. pagrįstai pripažintas kaltu padarius BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei P. J. dėl šios nusikalstamos veikos išteisinti, kaip to prašoma nuteistojo ir jo gynėjos apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Dėl P. J. paskirtos bausmės

28. Apeliantai skunde iš esmės prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, jog apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos apeliacinės instancijos teismą įpareigoja patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

28.1. Pažymėtina, kad bausmė asmeniui turi būti teisinga ir tinkamai individualizuota. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę.

28.2. Skirdamas nuteistajam P. J. bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54 ir 61 straipsnių nuostatų nepažeidė, bausmę individualizavo tinkamai. Įvertinus tai, kad P. J. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo išsituokęs, turintis dvi nepilnametes dukras, dirbo, baustas administracine tvarka, turintis galiojančių administracinių nuobaudų (9 t., b. l. 16-20), neteistas, tačiau 2010 m. rugpjūčio 26 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtintas 2010 m. rugpjūčio 12 d. prokuroro nutarimas atleisti P. J. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą, o 2014 m. liepos 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo teistas pagal BK 245 straipsnį, tačiau teistumas yra išnykęs (9 t., b. l. 6-10), įvertinus ir tai, jog savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų nepripažino, savo elgesio kritiškai nevertino, byloje nenustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, jis padarė prieš mažametį (BK 60 straipsnio 1 dalies 5 punktas), taip pat įvertinus veikų pobūdį ir pavojingumą, tai, kad padarytas vienas nesunkus nusikaltimas ir du apysunkiai nusikaltimai, nuteistajam už BK 145 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktuose, 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą pagrįstai buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios savo dydžiais yra žymiai mažesnės nei minėtų straipsnių sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Be to, įvertinus tai, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktuose, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir realią nusikaltimų sutaptį su nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, bendrinant paskirtas bausmes nuteistajam, pagrįstai buvo vadovautasi BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis bei 5 dalies 1 punktu. Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertindamas tai, jog P. J. yra dirbantis, turi išlaikytinių, laikomas neteistas, jo atžvilgiu nėra pradėta kitų ikiteisminių tyrimų, teismuose nėra nagrinėjamų kitų baudžiamųjų bylų, pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, ir, vadovaudamasis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę bei įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį.

29. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad nuteistasis buvo nubaustas aiškiai per griežtai. Be to, P. J. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio normas negalima, nesant sąlygų visumos, o BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas, nesant jokių išimtinių aplinkybių, būtų netikslingas, kadangi sankcijose numatytų bausmių paskyrimas, be kita ko, aiškiai neprieštarauja teisingumo principui.

Dėl priteistos neturtinės žalos

30. Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų D. ir Ž. N. atstovė advokatė Juta Kareivė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl nukentėjusiesiems D. ir Ž. N. priteistos neturtinės žalos dydžio, prašo priteistą neturtinės žalos dydį padidinti nuo 8 000 Eur iki 15 000 Eur kiekvienam nukentėjusiajam.

30.1. Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalis ir yra nagrinėjamas pagal BPK 109–117 straipsniuose įtvirtintas taisykles.

30.2. Nukentėjusiųjų D. ir Ž. N. bei jų atstovės pagal įstatymą S. N. atstovė advokatė Juta Kareivė 2023 m. vasario 3 d. apylinkės teismui pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš P. J. nukentėjusiesiems D. ir Ž. N. priteisti po 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (13 t., b. l. 57-60). Ieškinyje nurodoma, kad Ž. N. ir D. N. dėl artimo šeimos nario, t. y. P. J., tyčinių veiksmų patyrė fizinį ir psichologinį smurtą, nepatogumus, jie nuolat buvo skriaudžiami fiziškai, jiems buvo išsakomi realūs grasinimai sužaloti, išmesti pro langą, Ž. N. ir D. N. nustatyti sveikatos sutrikdymai – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), išliekantis psichotraumuojantis ilgalaikis smurto poveikis, rekomenduojama psichologinė pagalba, nepilnamečiai jaučia baimę, nerimą, pyktį, beviltiškumą, liūdesį, o nustatyti sveikatos sutrikdymai tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję su byloje tiriamais P. J. veiksmais. Taip pat ieškinyje nurodama, kad nusikalstamų veikų pasekmes nukentėjusieji jaus ilgą laiką, gal net visą gyvenimą turės lankytis pas psichoterapeutus, nukentėjusieji po įvykio jaučia baimę, nerimą, jog vėl gali būti užpulti ir net sužaloti, yra įskaudinti, pažeminti, sužlugdyti, baimė buvo keliama ir žiauriai elgiantis su gyvūnais.

30.3. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsniu ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.283 straipsnyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju šis dydis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018 ir kt.).

30.4. Taip pat pažymima, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, nesunkus ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., suprastėja gyvenimo kokybė, dėl sveikatos sutrikimo, atsiradusio po patirto sveikatos sužalojimo, ribojama įprasta veikla ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma, būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų.

30.5. Pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiųjų D. ir Ž. N., atstovaujamų atstovės pagal įstatymą S. N. bei atstovės advokatės Jutos Kareivės, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, iš nusikalstamas veikas padariusio asmens - P. J. priteisė nukentėjusiesiems D. N. ir Ž. N. po 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

30.6. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, nukentėjusiesiems D. ir Ž. N. iš nuteistojo priteisdamas po 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgė į tai, kad P. J. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems D. ir Ž. N. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiesiems buvo nustatytos kitos reakcijos į stiprų stresą, nukentėjusieji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, pablogėjo jų psichinė sveikata, dėl to reikėjo kreiptis į specialistus, atsižvelgė į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiesiems atsirado dėl tiesiogine tyčia atliktų P. J. veiksmų, įvertino P. J. turtinę padėtį (darbingo amžiaus, dirba), sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, teismų praktiką panašiose bylose.

30.7. Nukentėjusiųjų D. ir Ž. N. atstovė advokatė Juta Kareivė apeliaciniame skunde teigia, kad teismo priteista neturtinė žala turėtų būti didinama, nes nusikaltimų pasekmes nukentėjusieji jaus visą gyvenimą, be to, prašoma įvertinti tai, jog D. ir Ž. N. matė smurtą savo motinos atžvilgiu.

30.8. Asmens sveikata kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes.

30.9. Nukentėjusiesiems D. ir Ž. N. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą patvirtina byloje esantys 2022 m. liepos 1 d. – liepos 29 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktai Nr. 103MS-154/2022 ir Nr. 103MS-153/2022, kurių išvadose nurodyta, jog D. ir Ž. N. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl konstatuojamų (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kuris tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje tiriamais P. J. veiksmais, kad dėl išliekančio psichotraumuojančio ilgalaikio smurto poveikio Ž. ir D. N. rekomenduojama tęstinė psichologinė pagalba, kad byloje tiriamų įvykių metu nukentėjusiųjų emocinėje būsenoje vyravo baimė, nerimas, pyktis, beviltiškumas, liūdesys (3 t., b. l. 60-72, 99-112). Teisme apklaustos ekspertės Ž. V. ir D. B. patvirtino šias išvadas bei paaiškino, jog nukentėjusiųjų patirtas emocinis smurtas gali būti įveiktas nukentėjusiesiems teikiant psichologinę pagalbą, tačiau viskas priklauso nuo to, kaip teikiamą pagalbą priims nukentėjusieji. Kaip liudytojos apklaustos psichologės T. V. ir I. B. patvirtino, kad jos teikė nukentėjusiesiems D. ir Ž. N. psichologinę pagalbą. Psichologė I. B. nurodė, jog jos prašė pakonsultuoti Ž. N., kad labiau pasitikėtų savimi (14 t., b. l. 52-53), o psichologė T. V. patvirtino, jog, nukentėjusiesiems persikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini), vaikų emocinė būsena pagerėjo, nes iš pradžių buvo sunku sukurti ryšį, tvirtino, kad pasekmės gali tęstis ilgą laiką (14 t., b. l. 58-62). Nors ekspertės Ž. V. ir D. B. bei kaip liudytojos apklaustos psichologės I. B. ir T. V. patvirtino, jog dėl išliekančio psichotraumuojančio ilgalaikio smurto poveikio nukentėjusiesiems D. ir Ž. N. rekomenduojama tęsti psichologinę pagalbą, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiesiems ir šiuo metu yra teikiama psichologinė pagalba, byloje nėra. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ekspertės teisme paaiškino, jog po išėjimo iš namų, kuriuose gyveno su nuteistuoju, po atsiskyrimo nuo P. J. D. ir Ž. N. apie dabartinį gyvenimą su mama pasakė, jog jaučiasi emociškai ramūs, yra saugesni, labiau atsipalaidavę, gali įgyvendinti kitus savo tikslus, savo sprendimus gali priimti be baimės (14 t., b. l. 163-167; 15 t., b. l. 156-159; 16 t., b. l. 25).

30.10. Įvertinusi tai, kad naujų duomenų, kurie pagrįstų prašomos didesnės neturtinės žalos atlyginimą, ir kurie nebūtų buvę įvertinti pirmosios instancijos teismo, byloje nebuvo pateikta, teisėjų kolegija neturi pagrindo byloje nustatytas aplinkybes, į kurias atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vertinti kitaip ir tuo pagrindu padidinti nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydį. Be to, pagal susiformavusią teismų praktiką nukentėjusiesiems priteistas neturtinės žalos dydis, atitinkantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, nėra per mažas. Pažymėtina, jog nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne dvigubai viršijantis įprastai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio didžiausią sumą tipinių situacijų bylose. Teismų formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai nesunkiai sutrikdoma žmogaus sveikata, yra labai įvairi, nes žalos dydžio nustatymo kriterijai yra įvairūs, o priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 500 Eur iki 6 000 Eur (kasacinėje byloje Nr. 2K-268-942/2022 priteista 6 000 Eur; kasacinėje byloje Nr. 2K-265-976/2017 priteista 2 000 Eur, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-89-255/2021 priteista 1 000 Eur, Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-89-768/2019 priteista 1 000 Eur, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-218-606/2019 priteista 2500 Eur).

30.11. Byloje besąlygiškai nustatyta, jog P. J., būdamas nukentėjusiųjų D. ir Ž. N. šeimos narys, t. y. vaikų motinos sugyventinis, su kuriais gyveno nuo mažens, jų atžvilgiu smurtavo nuo jų mažametystės tiek fiziškai, tiek psichologiškai ne vieną kartą, o sistemingai, smurtavo savo šeimos narių atžvilgiu, matant kitiems šeimos nariams, dėl to jie patyrė beviltiškumo jausmą, D. N. ir Ž. N. buvo konstatuoti psichikos sveikatos sutrikimai, kas sukėlė realų pavojų jų fiziniam, dvasiniam vystymuisi ir saugumui, nes bet koks smurtinis elgesys suformuoja tam tikrą nepilnavertiškumo ir nepasitikėjimo savimi jausmą, kuris gali išlikti ir sulaukus pilnametystės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta, jog nukentėjusieji D. N. ir Ž. N. patyrė smurtą artimoje aplinkoje, be to, jiems žala buvo padaryta ne tik jų atžvilgiu fiziškai ir psichologiškai smurtaujant, bet ir juos terorizuojant, t. y. žala padaryta ne viena nusikalstama veika, dėl to nukentėjusiesiems D. ir Ž. N. buvo padarytas psichikos sveikatos sutrikdymas - (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Šie sužalojimai tiesiogiai priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais tyčiniais nuteistojo veiksmais, nuteistajam sistemingai veikiant prieš nukentėjusiuosius. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog smurtas artimoje aplinkoje yra pavojingas dėl to, kad jame dalyvauja vienas kitam artimi asmenys, o kelių nusikalstamų veikų padarymas didina neteisėtų veiksmų pavojingumą.

30.12. Teisėjų kolegija, įvertinusi nusikaltimų trukmę, t. y. tai, kad P. J. nusikalstami veiksmai truko palyginti ilgą laiko tarpą (septynerius metus), įvertinusi nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą (nukentėjusiųjų D. ir Ž. N. atžvilgiu padaryti du apysunkiai nusikaltimai), liekamąsias pasekmes nukentėjusiųjų psichinei sveikatai, nuteistojo turtinę padėtį (dirba, turi išlaikytinių), teismų praktiką panašios kategorijos bylose, taip pat ir kitų anksčiau aptartų aplinkybių visumą, pasvėrusi kiekvienos jų reikšmę bei įtaką, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju adekvati, atitinkanti įstatyme numatytus ir šioje byloje nustatytus neturtinės žalos dydžio kriterijus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei teismų praktiką piniginė kompensacija už neturtinių vertybių pažeidimą yra pirmosios instancijos teismo nustatyta 8 000 Eur dydžio suma kiekvienam nukentėjusiajam.

30.13. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems D. ir Ž. N. nustatytas padarytos neturtinės žalos dydis nėra per mažas, jį didinti nukentėjusiųjų atstovės advokatės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

30.14. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai nukentėjusiajai S. N. priteistas neturtinės žalos atlyginimas iš nusikalstamas veikas jos atžvilgiu padariusio P. J., nustatytas neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per mažas ar aiškiai per didelis, atitinka suformuotą teismų praktiką bylose, nagrinėjamose pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ar BK 145 straipsnio 2 dalį, todėl keisti jį nėra pagrindo.

31. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl nuteistojo P. J. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktuose, 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, dėl nuteistajam P. J. paskirtos bausmės ir jos vykdymo atidėjimo bei neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems D., Ž. ir S. N. yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl išlaidų už advokato pagalbą išieškojimo

32. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

32.1. Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. rugpjūčio 26 d. gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymos Nr. APD-2024-08235 ir Nr. APD-2024-08239 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 11., 14.4.1., 14.4.3.2.; 14.4.4. punktais, prašoma valstybės naudai priteisti 462,50 Eur už nukentėjusiajam Ž. N. ir 481,25 Eur už nukentėjusiajam D. N. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (17 t., b. l. 169-170, 171-172).

32.2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-322/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama ne tik pagal nuteistojo P. J. ir jo gynėjos apeliacinį skundą, bet ir pagal nukentėjusiųjų D. ir Ž. N. atstovės advokatės Jutos Kareivės apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė apeliacinius skundus atmesti. Atstovė advokatė Juta Kareivė nukentėjusiųjų D. ir Ž. N. atstove buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gegužės 3 d. sprendimais (17 t., b. l. 115-118). Atsižvelgusi į tai, jog nors byla apeliacine tvarka išnagrinėta trijų teismo posėdžio metu, tačiau byloje įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, buvo apsiribota baigiamosiomis kalbomis, apeliaciniai skundai netenkinami, įvertinusi ir tai, kad nuteistasis yra darbingo amžiaus ir dirba, duomenų apie jo sunkią turtinę padėtį byloje nėra, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už nukentėjusiesiems D. ir Ž. N. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme tenkinamas ir šios išlaidos priteisiamos iš nuteistojo.

33. Atsiliepimu į nuteistojo P. J. ir jo gynėjos apeliacinį skundą nukentėjusiosios ir nukentėjusiųjų D. ir Ž. N. atstovės pagal įstatymą S. N. atstovė advokatė Aurelija Puzinienė prašė priteisti nukentėjusiosios turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme, tačiau nei nukentėjusioji S. N., nei jos atstovė advokatė apygardos teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Nesant byloje patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti patvirtinančių duomenų, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo P. J. ir jo gynėjos advokatės Ritos Roščenkovienės bei nukentėjusiųjų D. N. ir Ž. N. atstovės advokatės Jutos Kareivės apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendžio.

Priteisti iš nuteistojo P. J. valstybės naudai 462,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiojo Ž. N. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš nuteistojo P. J. valstybės naudai 481,25 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiojo D. N. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme.