Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Olego Fedosiuko, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo :

A. B. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis, kuria nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

A. B. nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe kartu su N. M. ir N. M., neturėdami leidimo, įgijo, gabeno, laikė, realizavo ir pasikėsino realizuoti ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį šaudmenų, t. y. ne vėliau kaip 2008 m. gruodžio pradžioje, veikdami dėl savanaudiškų paskatų, turėdami tikslą nusikalstamai praturtėti, susitarė organizuota grupe daryti sunkų nusikaltimą - ne mažiau kaip trijų šaunamųjų ginklų bei didelio kiekio šaudmenų įgijimą, gabenimą, laikymą ir realizavimą neturint leidimo, su bendrininkais pasiskirstė vaidmenimis, susitarę, kad N. M. organizuos šias nusikalstamas veikas, iš Anglijos telefonu koordinuodamas ir derindamas veiksmus su A. B., kuris užsiims ginklų bei šaudmenų įgijimu ir pristatymu N. M., bei N. M., kuri užsiims ginklų ir šaudmenų realizavimu, betarpiškai juos pardavinėdama. Realizuodami nusikalstamą ketinimą ir veikdami organizuota grupe, bendrais suderintais veiksmais, N. M. telefonu koordinuojant ir derinant veiksmus su N. M. ir A. B., duodant jiems nurodymus ir patarimus bei suorganizavus, kad A. B. nuo 2008 m. gruodžio pradžios iki 2009 m. liepos 5 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo, įgytų šaunamuosius ginklus, jų priedėlius ir šaudmenis, bei pastarajam įgijus ir nugabenus šiuos ginklus, jų priedėlius bei šaudmenis N. M., o pastarajai neteisėtai laikant juos butuose, esančiuose Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), o vėliau dalį neteisėtai pardavus nusikalstamą veiką imituojantiems Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiajam tyrėjui Artūrui Makarevičiui ir 2-osios valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiajam tyrėjui Skirmantui Jurčiukoniui, likusius ginklus, jų priedelį ir šaudmenis N. M. toliau neteisėtai laikant bute, esančiame Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), ir 2009 m. liepos 5 d. pasikėsino neteisėtai parduoti nusikalstamą veiką imituojančiam Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiajam tyrėjui Artūrui Makarevičiui, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes tą pačią dieną šiame bute N. M. buvo sulaikyta policijos pareigūnų, o pistoletai, duslintuvas bei šoviniai 20 val. 34 min. buvo rasti ir paimti kratos metu.

Atsiliepime į nuteistojo A. B. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras A. Kazakovas siūlo kasacinį skundą atmesti. Jame nurodo, kad iš Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendžio matyti, jog įrodymus, kuriais grindžiama A. B. kaltė, teismas išanalizavo tinkamai ir detaliai, įvertino jų visumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Savo argumentus dėl neva netinkamo įrodymų vertinimo A. B. jau buvo išdėstęs apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir argumentuotai juos atmetė. Juolab, kad kasatoriaus teiginiai apie BPK 20 straipsnio pažeidimus yra deklaratyvaus pobūdžio – jokių konkrečių faktų, liudijančių apie įrodymų tyrimo spragas kasatorius nenurodė. Įvertinus pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nustatytas aplinkybes, kasatoriaus įsitikinimu, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, o įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų, todėl naikinti ar keisti A. B. priimto nuosprendžio bei nutarties nėra jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Dėl skundo teiginių, kuriais reiškiamos abejonės įrodymų patikimumu ir pakankamumu grindžiant A. B. kaltę

BPK 369 straipsnyje numatyta, jog įsiteisėjęs nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

Esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais laikomi tokie, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Nuteistojo A. B. kasacinis skundas grindžiamas teiginiais, jog neįrodyta, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, tvirtinama, jog nėra pagrindo remtis N. M. parodymais, nes ji pati padarė šį nusikaltimą, o kiti įrodymai yra tik hipotetinio pobūdžio.

Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti bei nuosekliai sujungiant visus faktus į loginę visumą ir po to daryti apibendrinančias išvadas.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, ištyrė ne tik tiesioginius, bet ir netiesioginius nusikaltimo padarymą patvirtinančius įrodymus, taip pat objektyviosios kilmės įrodymus. Ne tik pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų baudžiamojo proceso įstatymo numatytų priemonių išsiaiškinti visas bylos aplinkybes – nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pagal A. B. apeliaciniame skunde išdėstytus teiginius, buvo tikrinamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, šalinamos abejonės ir paneigtos nuteistojo apeliaciniame skunde iškeltos versijos. Nuteistojo kasaciniame skunde teisingai pažymima, jog tiesioginis jo kaltės įrodymas yra tik nuteistosios N. M. parodymai, tačiau nepagrįstai teigiama, kad toks įrodymas negali būti laikomas patikimu. BPK 301 straipsnio 2 dalyje numatyta tik viena išimtis, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. N. M. parodymai yra eilinis įrodymų šaltinis, kurio patikimumas tikrinamas įprastiniais būdais, taikomais vertinant subjektyviosios kilmės duomenų patikimumą.

Vertinant atskirų įrodymų šaltinių patikimumą ir savarankišką įrodomąjį turinį bei jų sąsają su kitais bylos duomenimis, būtina atsižvelgti į subjektyviosios kilmės įrodymų šaltinio (asmens) santykį su kaltinamuoju, teikiamos informacijos svarbą paties įrodymų šaltinio padarytos nusikalstamos veikos apimčiai bei padarytų veiksmų pavojingumo laipsniui.

Byloje nėra jokių duomenų ir A. B. nepateikė argumentų, kad tarp N. M. ir A. B. buvo susiklostę priešiški ar kitokie negatyvūs santykiai, kurie sudarytų pagrindą N. M. apkalbėti A. B., nepagrįstai apkaltinant jį nusikaltimo padarymu. N. M., duodama parodymus apie A. B. dalyvavimą nusikaltime, nesiekė sumažinti savo padarytų nusikalstamų veiksmų apimties ar perkelti atsakomybę kitiems nusikaltimo padaryme dalyvavusiems asmenims, taip pat ji davė parodymus ir apie savo sūnaus N. M. dalyvavimą nusikaltimo padaryme. Šios aplinkybės rodo, jog N. M. davė nuoširdžius ir objektyvius parodymus. Be to, A. B. dalyvavimas nusikaltimo padaryme yra patvirtinamas ne tik subjektyviosios kilmės įrodymų duomenimis, bet ir objektyviosios kilmės faktiniais duomenimis. Specialisto išvadoje dėl rankraštinių įrašų – „AGRAM 4 VNT. 3500 eur. Su gal WALTER 7,6 kalibr. 2500 LT“ – nurodyta, kad tikėtina, jog tekstas parašytas A. B.. Pateikta tikėtina išvada, nes nebuvo gauti laisvieji A. B. rašysenos pavyzdžiai (ikiteisminio bylos tyrimo metu paimti rašysenos pavyzdžiai laikytini sąlyginai laisvaisiais pavyzdžiais) ir įrašai buvo trumpi, surašyti pagrinde didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis. Tačiau, atsižvelgiant į N. M. parodymus apie teksto surašymo aplinkybes, visuma šių duomenų yra patikimi.

Nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai, jog telefoninių pokalbių įrašuose tarp A. B. ir N. M. bei N. M. yra kalbama apie prekybą automobiliais. Ši versija (dėl prekybos automobiliais) yra niekuo neparemta ir paneigiama pačių nuteistųjų pokalbių turinio analize, N. M. ir N. M. kontaktais su A. B. iš karto po to, kai nusikalstamos veikos imitavimo modelį atliekantys asmenys pateikdavo užsakymą dėl ginklų įsigijimo. Nežiūrint to, jog, kaip pripažino N. M., dėl ginklų prekybos jie buvo susitarę bendrauti kodiniais terminais, įvairių ginklų pavadinimus kuoduojant automobilių markių pavadinimais, kaip: pistoletą TT vadinant AUDI TT, pistoletą WALTHER – VOLKSWAGEN automobiliu, šaudmenis – tepalais ir pan., tačiau ne visais atvejais pavykdavo bendrauti kodiniais pavadinimais. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, išanalizavę telefoninių pokalbių turinį, motyvuose nurodė telefoninių pokalbių fragmentus, iš kurių matyti, jog kai nuteistieji užsimiršta, jie tiesiogiai prasitaria apie ginklus ir jų markes. Visuma šių duomenų, kurie gauti iš įvairių šaltinių, sudaro nuoseklų įrodomąjį pagrindą, patvirtinantį A. B. dalyvavimą nusikaltimo padaryme. Duomenys, kuriais grindžiamas nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis, yra gauti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, išsamiai ir nešališkai išnagrinėti teismo proceso metu, įvertinti laikantis BPK 20 straipsnio nuostatų ir bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų. Teismų baigiamuosiuose aktuose konstatuotos aplinkybės patvirtina, jog nuteistieji suvokė nusikalstamą savo veiksmų pobūdį, veikė suderintai, bendrai, pasiskirsčius vaidmenimis, organizuota grupe.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. B. kasacinį skundą atmesti.