Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Bagdonavičiaus ir Jolantos Raščiuvienės,

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. E. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo J. E. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 straipsnį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, skirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir J. E. skirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. (imtinai) išbūtas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant J. E. nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos per visą šį laikotarpį: auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos (BK 75 straipsnio 2 dalies 4 punktas), dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas), neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Pradėjus vykdyti skundžiamą nuosprendį panaikinti J. E. Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d., nutartimi skirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo M. E. savo bute (duomenys neskelbtini), įpareigojant: nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju M. E. ir su E. E.; nesiartinti prie M. E. arčiau, kaip 50 metrų; nesilankyti bute (duomenys neskelbtini); taip pat panaikinti tyrėjos 2016 m. gruodžio 5 d., nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Visiškai tenkintas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. E. įgalioto atstovo advokato Antano Skrebutėno civilinis ieškinys ir iš J. E. M. E. priteista 4 500 eurų neturtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. E. nuteista už tai, kad piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis bei nesunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui mažamečiui sūnui, o būtent: būdama mažamečio nukentėjusiojo M. E. (gim. (duomenys neskelbtini)), motina ir turėdama pareigas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje, 1996 m. kovo 14 dienos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme Nr. 1-1234, taip pat turėdama teisę ir pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje - dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis savo vaikų sveikata, sudaryti vaikams palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 23 dienos, t. y. nuo tada, kai jos šeima 2014 m. rugsėjo 23 d., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. E. šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, iki 2016-12-05, tiksliau nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama ne vieną kartą socialinių darbuotojų perspėta dėl sūnaus M. E. nepriežiūros, būdama supažindinta su Vaikų ligoninės VšĮ (duomenys neskelbtini) specialistų 2015 m. kovo 31 d. posėdžio metu bei su šios įstaigos 2015 m. kovo 4 d. – 2015 m. kovo 31 d. epikrizėje pateiktomis rekomendacijomis, žinodama sūnaus raidos ir sveikatos problemas ir suvokdama savo pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, bei norėdama taip veikti, ilgą laiką fiziškai ir emociškai smurtavo prieš savo sūnų M. E., taikydama netinkamas ir neadekvačias auklėjimo priemones, naudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, sukeldama jam fizinį skausmą, o 2016 m. gruodžio 5 d., apie 8.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, tyčia sudavė mažamečiam sūnui M. E. tiksliai nenustatytą smūgių skaičių plastmasiniu kilimų daužikliu į įvairias kūno vietas, tuo sukeldama mažamečiui nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, ilgą laiką netenkino vaiko fizinių ir psichinių poreikių, sukeldama grėsmę mažamečio sūnaus pilnaverčiam vystymuisi ir funkcionavimui, nes nesitvarkydama buityje, nenupirkdama jam vaistų, neaprūpindama sūnaus maitinimu, neduodama rengtis drabužiais pagal sezoną, nesudarė jam normalių gyvenimo sąlygų, neužtikrino sūnui aiškios dienotvarkės ir veikos struktūravimo, sistemingos psichikos sveikatos priežiūros centro specialistų pagalbos, neužtikrino jo nuoseklaus ir sistemingo medikamentinio gydymo, ir taip nesirūpino jo sveikata, dėl ko mažametis jos sūnus M. E. augo emocinėje ir fizinėje nepriežiūroje, psichotraumuojančioje, emociškai žalojančioje aplinkoje, taip pat ji ne kartą vartojo sūnaus atžvilgiu fizinį smurtą, sukeldama jam fizinį skausmą, taip tyčia jį fiziškai ir psichiškai gniuždė, dėl ko nukentėjusiajam M. E. išsivystė emocijų sutrikimai vaikystėje, žymimas indeksu (duomenys neskelbtini), bei kitos patikslintos problemos, susijusios su auklėjimu, žymimos indeksu (duomenys neskelbtini)., ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais nesunkiai sužalojo savo mažametį sūnų M. E., nes jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, ir sistemingai piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.6 Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog dėl vaiko elgesio apeliantė iš tiesų susidūrė su tam tikromis jo auklėjimo problemomis, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog byloje duomenys patvirtina, kad bendraujant su vaiku gražiuoju, jo elgesys koreguojasi teigiama linkme, o tai rodo, jog vis tik pati apeliantė pasirinko netinkamus sūnaus auklėjimo metodus bei visiškai nekontroliavo savo netinkamo elgesio (nesirūpino vaiku, nesiekė apriboti kompiuterinės veiklos), kas neabejotina turėjo įtakos santykio tarp jos ir vaiko palaikymui ir kūrimui, atitinkamo elgesio išraiškai bei atsiradusioms pasekmėms. Nelieka nepastebėta ir tai, kad apeliantė, nors ir neigdama smurto atvejį, tam tikra prasme pateisina savo tokio elgesio modelį, sureikšmindama savo asmeninius poreikius ir sveikatos būklę.

4.7 Neabejojama, jog apeliantei yra suprantama, jog netinkama vaiko priežiūra (vaiko nemaitinimas, nesirūpinimas tinkama jo apranga bei avalyne, bendravimo įgūdžiais, psichine ir fizine sveikata), tuo labiau neadekvačios auklėjimo priemonės bei metodai, nėra laikoma teisingu bei toleruotinu elgesiu. Be to, atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog byloje esantys užfiksuoti duomenys tiek apie apeliantės gyvenant kitoje šalyje aplinkybes, tiek apie grįžimo į gimtinę priežastis, jai buvo gerai žinomos ir aiškiai suprantamos, tačiau akivaizdu, jog ji jokių išvadų dėl to nedarė. Dar daugiau, tai, kad ji iš tiesų nesirūpino sūnumi, netinkamai su juo elgėsi, fiziškai ir psichiškai jį gniuždė – jos elgesys darėsi vis labiau neadekvatus, sustiprina ir praeityje turimas baustumas už pareigos auklėti savo vaikus nevykdymą, užtraukęs jai administracinę atsakomybę (pagal anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalį (t. 2, b. l. 88-89). Prie viso to, svarbu pažymėti ir tai, kad Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutartimi skyrė apeliantei stacionarinę kompleksinę teismo psichiatrinę - psichologinę ekspertizę, kadangi kilo pagrįstos abejonės dėl jos psichinės sveikatos būklės apskritai, tačiau iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad apeliantė jai inkriminuotų nusikaltimų metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Nors jai nustatyti (duomenys neskelbtini) asmenybės sutrikimai, tačiau nusikalstamų veikų padarymo metu jie netrukdė suprasti savo veiksmų esmės bei juos valdyti (t. 4, b. l. 88-93). Reiškia, ji veikdama tiesiogine tyčia, puikiai suvokė savo nusikalstamų veikų pobūdį – visišką sūnaus nepriežiūrą ir nesirūpinimą juo, dar gi taikant psichiškai gniuždančias auklėjimo priemones, numatė, kad dėl jos tokio veikimo gali atsirasti neigiami padariniai – nes nereagavo į rekomendacijas, nepriėmė siūlomos pagalbos, vengė susitikimų su socialiniai darbuotojais ir norėjo taip veikti. Nors apeliantė akcentuoja savo sveikatos problemas (nuolatos patiriamą skausmą rankų, kojų, stuburo ir kitose kūno srityse), kurios, anot jos, apsunkina vaiko priežiūrą, tačiau anksčiau analizuoti bylos duomenys niekaip nepatvirtino fakto, jog dėl minėtų priežasčių ji negalėjo prižiūrėti sūnaus ar auklėti jo tinkamai. Akivaizdu, jog tokie argumentai nepagrįsti, todėl atmetami. Kita vertus, nagrinėjamos bylos kontekste užfiksuotos aplinkybės dėl vaikų nepriežiūros, nesirūpinimo ir kt., atsirado žymiai anksčiau. Tai patvirtina, kaip jau minėta, duomenys apie tai, kad šeimai grįžus iš (duomenys neskelbtini), buvo perduoti duomenys, apie šeimoje egzistuojančias problemas, susijusias su apeliantės socialinių įgūdžių trūkumu, vaikų nepriežiūra ir pan.

4.8 Apeliaciniu skundu apeliantė nesutinka ir su priteista neturtine žala, teigdama, kad ji nusikalstamų veikų nepadarė, be to, yra nedirbanti, gaunamą socialinę pašalpą valdo socialinis darbuotojas, tačiau tokie argumentai nelaikytini pagrįstais ir sudarančiais pagrindą šią skundžiamo nuosprendžio dalį esmingai keisti. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, pagal kuriuos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

4.9 Analizuojamu aspektu, nukentėjusiojo mažamečio interesus atstovaujantis įgaliotas atstovas Antanas Skrebutėnas pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš apeliantės priteisti 4 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nagrinėjamos bylos kontekste nustatyta, kad apeliantė piktnaudžiavo savo motinos teisėmis ir pareigomis bei nesunkiai sutrikdė sveikatą savo mažamečiui sūnui. Akivaizdu, kad mušamas kilimų daužykle mažametis jautė skausmą, įtampą ir baimę. Be to, apeliantė, ilgą laiką netenkino sūnaus fizinių ir psichinių poreikių, sukeldama grėsmę mažamečio sūnaus pilnaverčiam vystymuisi ir funkcionavimui, dėl ko mažametis jos sūnus augo emocinėje ir fizinėje nepriežiūroje, psichotraumuojančioje, emociškai žalojančioje aplinkoje, dėl ko nukentėjusiajam išsivystė (duomenys neskelbtini) bei kitos patikslintos problemos, susijusios su auklėjimu (duomenys neskelbtini). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad apeliantės veiksmai (suduotas smūgis kilimų daužykle bei visiška vaiko nepriežiūra) sukėlė nukentėjusiajam ne tik fizinį skausmą, nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau ir psichinius sutrikimus, dėl ko jis nedvejotinai patyrė itin neigiamus dvasinius bei emocinius išgyvenimus. Atsižvelgiant į tai, kad minėtame teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam konstatuoti psichikos sutrikimai (duomenys neskelbtini) bei specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotas sužalojimas - nedidelė (apie 1 cm skersmens) poodinė kraujosruva dešinio antakio srityje, yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje, pasireiškusio dėl byloje nagrinėjamų įvykių, dėl ko mažamečiui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jis neabejotinai patyrė daugybę stiprių neigiamų vidinių išgyvenimų, baimės jausmą, todėl skundžiamu nuosprendžiu teismas pagrįstai priteisė neturtinę žalą mažamečiui.

4.10 Antra vertus teigti, jog priteistas neturtinės žalos dydis - 4 500 Eur, šiuo atveju yra pagrįstas ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo. Tiesa, nors remiantis pastaruoju metu besiformuojančia teismų praktika nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (kasacinės nutartys: Nr. 2K-139-895/2017 (700 Eur), 2K-24-895/2017 (1200 Eur), 2K-36-895/2017 (1000 Eur), 2K-P-135-648/2016 (1448,10 Eur), 2K-221-648/2016 (1737,72 Eur), 2K-258-699/2015 (579,24 Eur), ir skundžiamu nuosprendžiu priteista neturtinė žala tam neprieštarauja, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, taip pat įvertinus jau minėtas, išsamiai išanalizuotas, nagrinėjamos bylos aplinkybes, taip pat mažamečiui nustatytus sveikatos sutrikimus, bei į tai, jog apeliantė, nors ir yra jauno amžiaus, ir gali imtis visų priemonių finansinei naudai gauti ir kompensuoti skriaudą, tačiau vis tik šiuo metu nedirba, ir nors gauna socialinę pašalpą, tačiau šiomis pajamomis pati nedisponuoja. Kita vertus, vaikui apsigyvenus jam saugioje aplinkoje (su tėvu), jo elgesys, sveikatos būklė pagerėjo, tad nėra abejonių, jog nustatyti sveikatos sutrikimai yra labiau laikinojo nei ilgalaikio pobūdžio. Pažymėtina, kad piniginė satisfakcija turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo mažamečio patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą, o ne ką kitą, o teismo priedermė - teisingos piniginės kompensacijos už patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, skausmą nustatymas. Šiuo atveju, atsižvelgus į tai, kas aptarta, apylinkės teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 1 000 Eur, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl ne visiškai tinkamai išspręsto atlygintinos neturtinės žalos dydžio, keistina (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

4.11 Teisėjų kolegijos vertinimu, keistina ir skundžiamo nuosprendžio dalis, susijusi su apeliantei skirtų įpareigojimų nustatymu. Skundžiamu nuosprendžiu, teismas, taikydamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir parinkdamas BK 75 straipsnyje numatytus bei savo nuožiūra skiriamus įpareigojimus - auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos (BK 75 straipsnio 2 dalies 4 punktas), dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas), neišeiti iš namų nuo 22.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas), ne tik neatsižvelgė į kiekvieno iš įpareigojimų prasmę nagrinėtinos bylos kontekste, tačiau nenurodė ir jokių tokių įpareigojimų skyrimo motyvų. Visų pirma, teismas, skirdamas įpareigojimą auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, neįvertino tai, jog apeliantė pripažinta kalta ir nuteista ne tik už savo mažamečio sūnaus nesunkaus sveikatos sutrikdymą, tačiau ir už piktnaudžiavimą savo, kaip motinos, teisėmis ir pareigomis, tad akivaizdu, jog toks įpareigojimas nesuderinamas su viena iš bausmės paskirčių – apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Manyti, kad paskirtas įpareigojimas bus veiksmingas, atsižvelgiant į apeliantes asmenybę bei jos turimus socialinius įgūdžius, požiūrį į problemų, susijusių su buitimi bei vaiko auklėjimu, jo priežiūra, sprendimo būdą, nėra jokio pagrindo.

4.12 Teisėjų kolegijos nuomone, teismas neįvertino aplinkybės, kad tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į vaiko interesus arba kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota arba vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų. Kai tėvai ar globėjai (rūpintojai) vaikų teises pažeidinėja, priemonių vaikų teisėms užtikrinti gali imtis valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras. (CK 3.160, 3.163, 3.180 straipsniai).

4.13 Skundžiamu nuosprendžiu teismas taip pat įpareigojo apeliantę neišeiti iš namų nuo 22.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslu, tačiau šiuo aspektu taip pat nėra aišku, kaip šie nuteistajai nustatyti įpareigojimai ją galėtų paveikti teigiamai ir kodėl jie yra apskritai taikomi. Skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone apeliantė, vertinant jos padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nėra tiek pavojinga, kad ją būtų būtina įpareigoti tam tikru laiku būti namuose.

4.14 Teisėjų kolegijos nuomone, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, turi būti parenkami tinkami įpareigojimai tam, kad būtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įvirtinti bausmės tikslai. Šiuo atveju spręstina, kad bausmės tikslai bus pasiekti apeliantei vietoje panaikintų įpareigojimų paskyrus įpareigojimą, numatytą BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte, kadangi akivaizdu, jog užimtumas apeliantei yra ne tik rekomenduotinas dėl veiklos trūkumo ir galimos priklausomybės kompiuterinei veiklai, tačiau net ir būtinas, be kita ko, siekiant atlyginti priteistą neturtinę žalą nukentėjusiajam.

5. Taigi, aukščiau išdėstytų duomenų visuma pagrįstai leidžia teigti, jog apeliantė, galėdama suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, savo veiksmais kaltinime nurodytu laikotarpiu nesunkiai sutrikdė savo mažamečio sūnaus sveikatą. Jos elgesys su sūnumi peržengė visas moralias ir toleruotinas vaiko priežiūros bei auklėjimo ribas, kas laikoma, jog toks elgesys yra pavojingas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę. Šiuo konkrečiu atveju, ištirti įrodymai patvirtina, jog apeliantė piktnaudžiavo savo teisėmis ir pareigomis auklėjant sūnų, psichiškai ir fiziškai jį gniuždė, tai tęsėsi išties ilgą laiką ir tai sukėlė nukentėjusiajam mažamečiui psichinės sveikatos problemų, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ji visiškai pagrįstai nuteista pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus ir BK 163 straipsnį.

5.1 Tačiau skundžiamas nuosprendis keistinas dalyse dėl netinkamai paskirtos bausmės bei netinkamai nustatyto neturtinės žalos dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

pakeisti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. sausio 17 d. nuosprendį:

panaikinti J. E. paskirtus įpareigojimus - auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos ir neišeiti iš namų nuo 22.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

vadovaujantis BK 75 straipsniu 2 dalies 5 punktu, įpareigoti nuteistąją J. E. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje;

nukentėjusiajam M. E. priteistus 4 500 Eur (keturi tūkstančiai penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.