Utenos apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiojo nepilnamečio ir civilinio ieškovo M. E. įgaliotajam atstovui, advokatui Antanui Skrebutėnui ir jo atstovei pagal įstatymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau Skyrius) vyriausiajai specialistei Jūratei Mieželytei,

neviešame teismo teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: J. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, rusų tautybės, nedirbanti, turinti vidurinį – profesinį išsilavinimą, nesimokanti, išsituokusi, neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Visagine, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 163 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. E., būdama mažamečio nukentėjusiojo M. E., gimusio (duomenys neskelbtini), motina ir turėdama pareigas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje, 1996 m. kovo 14 dienos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme Nr. 1-1234, taip pat turėdama teisę ir pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje - dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis savo vaikų sveikata, sudaryti vaikams palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 23 dienos, t. y. nuo tada, kai jos šeima 2014-09-23, Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮV-1035 „Dėl J. E. šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, iki 2016-12-05, tiksliau nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Visagine, būdama ne vieną kartą socialinių darbuotojų perspėta dėl sūnaus M. E. nepriežiūros, būdama supažindinta su Vaikų ligoninės VšĮ „Vilniaus universitetinės ligoninės filialo Vaiko raidos centro“ specialistų 2015-03-31 posėdžio metu, bei su šios įstaigos 2015-03-04 – 2015-03-31 epikrizėje pateiktomis rekomendacijomis, žinodama sūnaus raidos ir sveikatos problemas ir suvokdama savo pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, bei norėdama taip veikti, ilgą laiką fiziškai ir emociškai smurtavo prieš savo sūnų M. E., taikydama netinkamas ir neadekvačias auklėjimo priemones, naudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, sukeldama jam fizinį skausmą, o 2016-12-05, apie 8.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, tyčia sudavė mažamečiam sūnui M. E. tiksliai nenustatytą smūgių skaičių plastmasiniu kilimų daužikliu į įvairias kūno vietas, tuo sukeldama mažamečiui nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, ilgą laiką netenkino vaiko fizinių ir psichinių poreikių, sukeldama grėsmę mažamečio sūnaus pilnaverčiam vystymuisi ir funkcionavimui, nes nesitvarkydama buityje, nenupirkdama jam vaistų, neaprūpindama sūnaus maitinimu, neduodama rengtis drabužiais pagal sezoną, nesudarė jam normalių gyvenimo sąlygų, neužtikrino sūnui aiškios dienotvarkės ir veikos struktūravimo, sistemingos psichikos sveikatos priežiūros centro specialistų pagalbos, neužtikrino jo nuoseklaus ir sistemingo medikamentinio gydymo, ir taip nesirūpino jo sveikata, dėl ko mažametis jos sūnus M. E. augo emocinėje ir fizinėje nepriežiūroje, psichotraumuojančioje, emociškai žalojančioje aplinkoje, taip pat ji ne kartą vartojo sūnaus atžvilgiu fizinį smurtą, sukeldama jam fizinį skausmą, taip tyčia jį fiziškai ir psichiškai gniuždė, dėl ko nukentėjusiajam M. E. išsivystė emocijų sutrikimai vaikystėje, žymimas indeksu F. 93.8, bei kitos patikslintos problemos, susijusios su auklėjimu, žymimos indeksu Z62.8., ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais nesunkiai sužalojo savo mažametį sūnų M. E., nes jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, ir sistemingai piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis,

t. y. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 punkte.

2017-06-15, Visagino socialinių paslaugų centro raštas Nr. Sr-354, Policijos įstaigai, kur nurodyta, kad M. E. Visagino socialinių paslaugų centro Vaikų dienos centrą lanko nuo 2015 metų. Su vaiku nuo 2016-06-01, dirba socialiniai darbuotojai Loreta Leonovienė ir Lina Simonovičienė. Į centrą vaikas purvinas, išsiblaškęs, alkanas. Ne vieną kartą į centrą buvo atėjęs basas. Spalio mėnesį buvo atėjęs be striukės, kepurės pirštinių, nors lauke buvo tik pora laipsnių šilumos. Sakė, kad neturi šių daiktų. Striukė purvina, neranda jos. Mamos bijojo paklausti, nes ji miegojo. Vaikas išsikalbėjo, kad mama juo nesirūpina. Jis dažnai būna alkanas, nepusryčiauja namie. Mama su juo nebendrauja, nesidomi vaiko mokslais bei kitais reikalais. Namuose vyrauja netvarka, mama nuolat sėdi prie kompiuterio. Vakarienę vaikas gaminasi pats, mama nereaguoja į jo prašymus. Į mokyklą vaikas keliasi pats, niekas jo nekontroliuoja (2 tomas, b. l. 38-39).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas 2017-02-14 – 04-07, Nr. 103MS-24/2017, kurio išvadose konstatuota, kad ambulatorinės teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės metu atliktas psichologinis ir psichiatrinis ištyrimas (išanalizuota baudžiamosios bylos medžiaga, medicininė dokumentacija, atlikta gyvenimo bei socialinės raidos duomenų analizė). Konstatuota, jog VšĮ Visagino PSPC M. E. registruotas nuo 2013-08-14. 2014 metais porą kartų konsultuotas vaikų neurologo dėl neramumo, hiperaktyvumo, sutrikusio miego, socialinės adaptacijos bei bendravimo, 2014-09-10 vaikų psichiatro jam nustatyta diagnozė: kiti hiperkineziniai sutrikimai F90.8; aprašyti anamnestiniai duomenys: tiriamasis judrus, aktyvus, neklusnus nuo mažens. 2015 m. kovo mėnesį tiriamasis gydytas vaikų psichiatrijos skyriuje, diagnozės: kiti emocijų sutrikimai vaikystėje F93.8, prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas F91.3, kitos patikslintos problemos, susijusios su auklėjimu Z62.8, neorganinė enurezė F98.0. Stacionariam gydymui palydėjo mama, nurodydama, jog tiriamasis nenori mokytis, nesusikaupia, yra judrus, impulsyvus, pykčio reakcijų metu mušasi, kartais žaloja save; taip pat žinoma, jog tiriamasis, pradėjo lankyti vaikų kolektyvą Anglijoje 3 metų amžiaus, jo adaptacija buvo sunku dėl opoziciško, agresyvaus elgesio, 6-ių metų amžiuje, jam pradėjus lankyti mokyklą, elgesio sunkumai sustiprėjo, dėl to buvo perkeltas į specialiąją mokyklą. 2014 m. vasarą su šeima grįžo į Lietuvą, nuo rudens pradėjo mokytis Gerosios Vilties mokyklos 2-oje klasėje, tačiau dėl ryškių elgesio problemų po dviejų mėnesių buvo perkeltas į kitą mokyklą, kurioje mokosi iki šiol. Psichologinio vertinimo rezultatai atskleidė daug požymių, liudijančių apie tiriamojo emocinės įtampos dėl šeimos iširimo ir besitęsiančių tėvų nesutarimų išgyvenimą, jo emocinį apleistumą šeimoje, nuoseklių ribų neužtikrinimą, kas trukdo jam įgyti brandesnius savo emocijų ir elgesio reguliavimo mechanizmus. Buvo rekomenduotas aiškus dienotvarkės ir veikos struktūravimas, padėsiantis tiriamajam jaustis saugiau, išmokti kontroliuoti savo elgesį ir emocijas, taip pat tęsti medikamentinį gydymą tab. Tiapridi 0,1 po tab. 2 arba 3 k./d. Po gydymo stacionare, kur buvo rekomenduota sisteminga psichikos sveikatos priežiūros specialistų pagalba bei nuoseklus, sistemingas medikamentinis gydymas, medicininėje dokumentacijoje rasti tik trys gydytojo psichiatro įrašai, viename iš jų (2015-05-14 gyd. J. Zakarevičienė) aprašyta, kad atėjęs tėvas nurodė, jog mama nenupirkusi vaistų, todėl tiriamasis tapęs neramus, dirglus. 2016-12-05 12:50 val. apžiūrėtas gydytojo traumatologo: „šiandien vaiko mama be aiškios priežasties sudavė į dešinę galvos pusę ties viršutine akies dalimi su kilimams dulkinti pritaikyta lazda. Vaikas be sąmonės nebuvo. Nepykino, nevėmė. Obj.: neurologinė būsena - nieko ypatingo. Ties dešinės akies viršutine lateraline dalimi, akiduobės viršutine dalimi yra mėlynė - sumušimo žymė“, atliktoje rentgenogramoje lūžių nekonstatuota.

Ambulatorinės TPPE metu atlikus psichologinį tyrimą ir jį apibendrinus, konstatuojama, kad tiriamojo protinio išsivystymo lygis bei pažintinės veiklos ypatumai atitinka jo amžiaus normas, jis gali suprasti konkrečias faktines reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir byloje nagrinėjamas, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus. Tiriamojo 2016-12-05 ir 2017-01-09 d., duoti parodymai byloje yra realistiški, atitinkantis jo žodyną; galima pagrįstai manyti, jog juos davė remdamasis asmenine patirtimi. Negauta jokių duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį jo parodymams bei nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų (tokių kaip padidintas polinkis fantazuoti ar padidintas polinkis į įtaigumą), dėl kurių tiriamasis negalėtų duoti parodymų. Tiriamasis pasakoja tik apie močiutės daromą poveikį jo broliui D., ir šią nurodomą aplinkybę patvirtina bylos analizė - yra matoma, jog močiutė emociškai palaiko įtariamąją, o ne nukentėjusįjį byloje. Tačiau analizuojant tiriamojo parodymus, yra matoma, kad jis vengia įvardinti aplinkybes, susijusias su jo veiksmais, t. y., ką jis daręs iki įtariamajai paimant mušeklį, dėl ko kilęs jų konfliktas ar pan., taip pat - ką jam sakiusi įtariamoji. (Pažymėtina, jog jokių atminties sutrikimų tiriamajam nenustatyta.) Tiriamojo vengimą nurodyti šias aplinkybes paaiškina jo negebėjimas prisiimti atsakomybės už savo netinkamą elgesį. Tuo tarpu tiriamojo negebėjimą prisiimti atsakomybę paaiškina jo ir įtariamosios, arba sūnaus-motinos tarpusavio santykių, analizė: yra žinoma, jog tiriamojo elgesys nuo mažens buvo probleminis, ir nemaža dalimi - dėl jo aktyvumo, prieštaravimų. Taip pat yra žinoma, jog motina stokoja socialinių bei savitvarkos įgūdžių, santykiuose su tiriamuoju - stokojo tėvystės įgūdžių (vienas pavyzdžių - motina sutvarkydavusi sūnaus sukurtą betvarkę, nes taip yra greičiau, lengviau) ir nors ji kreipėsi pagalbos (gydymas VRC), tačiau specialistų išvadų nepaisė. Tuo tarpu yra daug informacijos, jog adekvačiai struktūruojant tiriamąjį, nustačius aiškias elgesio taisykles, suteikiant pozityvaus dėmesio, jo elgesys keičiasi teigiama linkme. Konkrečiai analizuojant byloje nagrinėjamą įvykį, galima susidaryti įspūdį, jog tiriamasis nakties dalį praleidžia prie kompiuterio - jo mokytoja, liudytoja I. N. kalba apie tai, kad atėjęs į mokyklą jis dažnai miega. Kitaip tariant, tiriamojo negebėjimas atsikelti laiku ir galėtų būti įtariamosios pykčio priežastis. Vis dėlto, nepriklausomai nuo to, koks tiriamojo elgesys paskatino įtariamosios pykčio protrūkį, akivaizdu, kad jis buvo neadekvatus ir netinkamas. Taigi bylos analizė rodo, jog tiriamojo elgesys yra tiesiogiai susijęs ir priklauso nuo įtariamosios elgesio (bylos duomenimis, ji turi neigiamą požiūrį į visus socialinius darbuotojus, daug laiko praleidžia prie kompiuterio arba miega, nesugeba tinkamai pasirūpinti savo vaiku, stokoja socialinių įgūdžių). Vertinant tiriamojo galimybes priešintis fiziniam smurtui, konkrečių įvykių metu yra reikšminga tiek jo būsena (išgąstis, fizinis silpnumas), tiek ir jo santykis su įtariamąja (motina) - visa tai riboja jo galimybes aktyviau priešintis tokio pobūdžio veiksmams.

Visa tai apibendrinus, tiriamojo daugiau apklausti, jam dalyvauti kituose ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdyje, nerekomenduojama. Klausinėjimas apie byloje tiriamus motinos veiksmus jo atžvilgiu jam kelia neigiamas emocijas ne kiek dėl pačių byloje tiriamų veiksmų, kiek dėl kylančių prieštaringų, dviprasmiškų jausmų.

Objektyvių duomenų, kad M. E. iki nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo metu būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra. Jam 2014 metais diagnozuotas hiperkinezinis elgesio sutrikimas, 2015 metais - emocijų bei prieštaraujančio elgesio sutrikimai.

Šiuo (ekspertizės atlikimo) metu M. E. emocinėje būsenoje vyrauja nerimastingumas, labilumas, dirglumas, disforiška nuotaika, kintanti, priklausomai nuo pokalbio temos. Noriai, detaliai, kiek smulkmeniškai atsako į su byla nesusijusius klausimus, tačiau temos apie bendravimą bei santykius su abiem motina, ypatingai smurtinius, sukelia tiriamojo pasipriešinimą, gynybiškumą, vengiantį elgesį. Iškart po byloje nagrinėjamo įvykio buvo stebėta adekvati tiriamojo emocinė reakcija - liūdesys, verksmas, bejėgiškumas. Pažymėtina, jog po 2016-12-05, kuomet tiriamasis apsigyveno pas tėvą, M. pradėjo geriau elgtis mokykloje, pagal galimybes ruošia namų darbus, nevėluoja į pamokas, nesijaučia alkanas, į mokyklą ateina tvarkingai apsirengęs (VTAS duomenimis), teigiamus savo elgesio pokyčius atžymi ir pats nukentėjusysis M. E..

Tiriamojo asmenybės bei aprašytų elgesio sutrikimų (prieštaraujančio elgesio sutrikimas) formavimuisi neabejotinai reikšmingos įtakos turėjo ligšiolinis gyvenimas psichotraumuojančioje, emociškai žalojančioje aplinkoje (fizinis ir emocinis motinos smurtas, nepriežiūra, nuoseklių ribų nebuvimas). Jam patekus į emociškai saugią, jo poreikius atliepiančią ir užtikrinančią aplinką, stebima teigiama elgesio sunkumų dinamika. Prognostiškai, jeigu tiriamajam bus užtikrinta emociškai saugi, jo poreikius atliepianti ir užtikrinanti aplinka bei sistemingas bendradarbiavimas su įvairių sričių specialistais (psichikos sveikatos priežiūros, mokyklos, VTAS), tikėtinas M. E. sėkmingesnė adaptacija bei socializacija.

Apibendrinus visa tai, šiuo metu M. E. konstatuojami kiti emocijų sutrikimai vaikystėje F93.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę ne tik dėl byloje nagrinėjamo epizodo, bet susiję ir su kitais psichotraumuojančiais faktoriais (ilgalaikis motinos fizinis ir emocinis smurtas, nepriežiūra). Patirti stresogeniniai išgyvenimai padarė žalą M. E. psichikos sveikatai ir nesunkiai ją sutrikdė. Be to, M. E. konstatuojama kitos patikslintos problemos, susijusios su auklėjimu Z62.8.

1. M. E. galimai atliktos prieš jį nusikalstamos veikos jo atžvilgiu darymo metu (t. y. 2016-12-05) lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu nesirgo, nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje;

2. M. E. nusikalstamos veikos jo atžvilgiu darymo metu (2016-12-05 apie 8 val.) galėjo suprasti su juo atliekamų veiksmų esmę, tačiau negalėjo aktyviau su juo atliekamiems veiksmams priešintis;

3. Konstatuojama, jog pagal LR sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro (duomenys neskelbtini) m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles“ M. E. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1, nes po byloje nagrinėjamo įvykio M. E. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų t. y. ambulatorinės ekspertizės, atliktos 2017-02-14 metu konstatuoti kiti emocijų sutrikimai vaikystėje F93.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę ne tik dėl byloje nagrinėjamo epizodo, bet susiję ir su kitais psichotraumuojančiais faktoriais (ilgalaikis motinos fizinis ir emocinis smurtas, nepriežiūra), bei kitos patikslintos problemos, susijusios su auklėjimu Z62.8.

4. M. E. nenustatyti tokie psichikos sutrikimai ar tokie individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių jis negalėtų suprasti konkrečių faktinių reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti apie tai parodymus apklausų metu.

5. Jokių duomenų, jog M. E. fantazuotų apie byloje nagrinėjamus įvykius, negauta.

6. Turimais duomenimis, M. E. frustruojančiose ar subjektyviai sudėtingose situacijose yra būdinga agresiją reikšti tiek aktyviai, tiek ir pasyviai, tiek nukreipiant ją į kitus, tiek ir į save.

7. Šiuo metu duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį M. E. parodymams negauta. M. E. duodamų parodymų turinį veikia jo ryšio su įtariamąja ypatingumas (ji yra jo motina, t. y. emociškai reikšmingas asmuo). Be to, tikėtinai M. E. neatskleidžia kai kurių aplinkybių savo iniciatyva (galimai savo netinkamo elgesio).

8. Turimų duomenų analizė leidžia pagrįstai manyti, jog įtariamoji M. E. taiko (taikė) netinkamas ir neadekvačias auklėjimo priemones.

Teismo vertinimu, visi šie baudžiamojoje byloje esantys ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie buvo patikrinti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu atitinka BPK 20 straipsnyje nurodytus požymius ir todėl teismo įvertinti, kaip įrodymai, pagrindžiantys kaltinamosios J. E. kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

Bylą nagrinėjant teisme, kaltinamoji J. E. teismui pateikė 2017-08-23, 11:06 val., parduotuvėje „Norfa“, adresu Taikos pr. 10, Visagine, tarp J. E. ir M. E. rusų kalba pokalbio iššifravimą, kuris buvo įrašytas į J. E. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nous“. Pokalbio metu užfiksuota, kad M. E. nori atsiprašyti J. E., jog jis primelavo sakydamas, kad ji jį mušė (3 tomas, b. l. 5-6) ir kompaktinę plokštelę „optimal“ su minimu garso įrašu. Kompaktinė plokštelė laikoma atskirame voke šioje baudžiamojoje byloje.

Šį kaltinamosios pateiktą įrodymą, teismas vertina kritiškai, kaip jos gynybinę poziciją atsakomybės švelninimo prasme. Be to, šiame vaiko ir motinos pokalbyje užfiksuota informacija, prieštarauja visai šioje byloje esančiai objektyviai medžiagai ir joje užfiksuotoms objektyvioms aplinkybėms. Kaltinamosios vaikui užduodami klausimai yra menami ir tikslingi.

Be to, remiantis šia kaltinamosios pateikta medžiaga, jos atžvilgiu buvo pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas, kuris šiuo metu yra baigtas ir baudžiamoji byla perduota teismui (LITEKO duomenys).

Nors teismo teisiamajame posėdyje kaltinamoji J. E. savo kaltės dėl jai pareikšto kaltinimo ir nepripažino, tačiau, kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrinti ir ištirti įrodymai, kuriuos teismas yra aprašęs šiame nuosprendyje, įrodo jos kaltę dėl jai pareikštų kaltinimų.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto 2017-02-14 – 04-07, Nr. 103MS-24/2017, išvadose tiksliai yra nurodyta, koks sužalojimas buvo padarytas mažamečiui nukentėjusiajam M. E. ir kas jį sukėlė. Abejoti šiomis ekspertų išvadomis nėra jokio pagrindo, nes jos padarytos remiantis baudžiamosios bylos medžiaga, kuri buvo ištirta ir šios bylos nagrinėjimo teisme metu. Ekspertų ištirtos ir įvertintos aplinkybės, sutampa su baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuotomis aplinkybėmis dėl M. E. sužalojimo, jos tiksliai aprašytos. Šias išvadas, taip pat baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu palaikė ir jas padariusios ekspertės Sigutė Stanaitienė ir Agnė Šiaulytė. Be to, šiose minimose ekspertų išvadose taip pat nurodyta, kad apibendrinus visas su M. E. elgesiu susijusias aplinkybes, šiuo metu M. E. konstatuojami kiti emocijų sutrikimai vaikystėje F93.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę ne tik dėl byloje nagrinėjamo epizodo, bet susiję ir su kitais psichotraumuojančiais faktoriais (ilgalaikis motinos fizinis ir emocinis smurtas, nepriežiūra).

Be to, teismui nėra pagrindo abejoti ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G352/2017(01), nurodytomis aplinkybėmis, kad M. E. kūno sužalojimas – kraujosruva dešinio antakio srityje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, ir taip pat teismas neturi pagrindo abejoti, kad šį jam sveikatos sutrikdymą padarė kaltinamoji J. E..

Netikėti šiais mažamečio nukentėjusiojo parodymais, teismas neturi pagrindo, nes jie sutampa su kitais šioje byloje surinktais įrodymais ir juose užfiksuotais duomenimis, jų visetu.

Apie M. E. nepriežiūrą paliudijo visi šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme apklausti liudytojai. Jie visi patvirtino, kad kaltinamosios J. E. namuose buvo antisanitarinės sąlygos, o tai reiškia, kad jos buvo netinkamos oriam vaiko M. E. gyvenimui ir vystymuisi.

Be to, vaikas, bendraudamas su socialiniais pedagogais, pats tiksliai yra apibūdinęs savo gyvenimo sąlygas su motina, ir jos elgesį su juo.

Bylos nagrinėjimo metu ištirti ir įvertinti įrodymai, kuriuos teismas jau yra išvardinęs, įrodo, kad nukentėjęs mažametis M. E. gyvendamas su savo motina J. E. ilgą laiką buvo neprižiūrimas, buvo fiziškai ir psichiškai gniuždomas. Pats vaikas lankydamasis Visagino socialinių paslaugų centre, bendraudamas su socialine darbuotoja Loreta Leonoviene jai skundėsi, kad mama jo neprižiūri. Jis dažnai būna alkanas, nepusryčiauja namie. Pavalgo mokykloje bei vaikų dienos centre. Mama su juo nebendrauja, nesidomi jo mokslais ir kitais reikalais. Namuose vyrauja netvarka, mama nuolat sėdi prie kompiuterio. Ji vaiką nusiunčia į parduotuvę būtiniausių maisto produktų, cigarečių. Vakarienę vaikas dažniausiai gaminasi pats, makaronus (greito paruošimo) ir pan. Mama nereaguoja į vaiko prašymus, todėl, kad nuolat sėdi prie kompiuterio, prie jo rūko, kartais valgo. Į mokyklą M. keliasi pats, niekas jo nekontroliuoja. Kada atsikelia, tada ir nueina (2 tomas, b. l. 23).

Netikėti šiomis vaiko nurodytomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo, nes tokios jo išviešintos aplinkybės šeimoje visiškai sutampa su kita, jau paminėta, baudžiamosios bylos medžiaga ir joje užfiksuotomis aplinkybėmis, jų visetu.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad vaikas nelinkęs fantazuoti. Jo apklausų metu paaiškintos aplinkybės atitinka tikrovę, todėl, kaip jau minėta, netikėti M. E. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, nėra jokio pagrindo.

J. E. nesitvarkymas namuose, nesidomėjimas sūnaus M. E. pasiekimais, negaminimas jam maisto, nesirūpinimas jo higiena, nebendravimas su juo, neatsižvelgimas į jo realius norus bei pageidavimus (neragavimas į vaiko poreikius) įrodo, kad kaltinamoji J. E. piktnaudžiavo savo motinos teisėmis ir pareigomis ir jos neveikimas gniuždė vaiką M. E., darė žalą jo psichiniam ir socialiniam vystymuisi.

Būdamas be ilgalaikės kaltinamosios J. E. priežiūros, vaikas M. E. jautė fizinį ir psichologinį nepatogumą (buvo alkanas, neišsimiegojęs, neišspraustas, aprengtas nešvariais drabužiais, nedarydavo namų darbų, su motina bardavosi, jautė baimę motinai (kada ji miegojo, bijojo ją žadinti, kad paklaustų, kur yra jo drabužiai)), diskomfortą (betvarkė namuose, motinos nesiėmimas pakankamų veiksmų, kad vaikas nebesišlapintų į lovą, jam skirtų gydymuisi vaistų nekankamas vartojimo užtikrinimas, išstūmimas iš namų pro duris, kalbėjimas su juo pakeltu tonu, fizinis smurtas pasireiškęs net nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 tomas, b. l. 88), higienos stoka) ir dėl to kilo grėsmė jo psichologinei būsenai, fizinių, psichinių ir socialinių poreikių patenkinimui.

Byloje nustatytos aplinkybės neabejotinai įrodo, kad J. E. suvokė savo teises ir pareigas savo vaikui M. E. ir sąmoningai jomis piktnaudžiavo.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų teismui manyti, kad kaltinamoji šių teisių ir pareigų negalėjo vykdyti dėl sveikatos sutrikimo ar kitų svarbių priežasčių.

Dėl kaltinamosios prašymų

Taip pat ji nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jai neatstovavo advokatas, nors jai nemokant ir nesuprantant lietuvių kalbos, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas.

Taip pat ji nurodė, kad savo vaiko M. E. ji nemušė, o vaikas apie jo mušimą melavo.

Nurodė, kad dėl jos 2017-08-23, susitikimo su sūnumi ir jų pokalbio įrašymo ir jo pateikimo teismui, buvo pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas ir jai jame 2017-09-06, buvo įteiktas įtarimas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį (3 tomas, b. l. 62-74).

Teismas gavęs šį prašymą, jį išnagrinėjo dalyje dėl prokurorės Liudmilos Galič nušalinimo 2017-11-22, vykusio teisiamojo posėdžio metu, jį atmesdamas. O dėl prašymo nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamosios J. E. atžvilgiu, teismas kaltinamajai J. E. paaiškino, kad šį klausimą galės išspręsti tik tada, kada bylos nagrinėjimas teisme bus baigtas ir visi joje esantys įrodymai bus ištirti (3 tomas, b. l. 122-126).

Kaltinamosios J. E. prašymas nutraukti teisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje, kuriame ji kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 3 punkte ir 163 straipsnyje padarymu, ir ją išteisinti, kadangi ji šių nusikalstamų veikų nepadarė, atmetamas, nes teismas nenustatė, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistos kaltinamosios J. E. procesinės teisės, ir kad šioje baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti nesilaikant įstatymų reikalavimų.

Be to, teismas nustatė, kad byloje esantys įrodymai, priešingai negu savo minėtame prašyme nurodo kaltinamoji, patvirtina kaltinamosios kaltę dėl jai pareikštų kaltinimų.

Pažymėtina tai, kad kaltinamosios J. E. procesinės teisės numatytos BPK 22 straipsnyje, buvo užtikrintos šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu ir taip pat jai buvo sudarytos visos sąlygos šias teises realizuoti šios bylos nagrinėjimo teisme metu.

Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu ji žinojo, kuo ji yra kaltinama, jai buvo įteiktas, išverstas į rusų kalbą, kaltinamasis aktas, taip pat visuose teismo posėdžiuose dalyvavo vertėjas, kuris užtikrino jai vertimą žodžiu ir raštu, taip pat ji turėjo gynėją.

Motyvuojamoji dalis

Be to, I. E., kuri yra buvusi kaltinamosios J. E. anyta, bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad kaltinamoji J. E. puikiai kalba ir supranta lietuviškai, o kaltinamosios motina L. V., bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad kaltinamoji J. E. kalba lietuviškai.

Todėl teismo vertinimu, kaltinamoji suprato visus su ja atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Patį kaltinamosios minimą prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, teismas vertiną, kaip kaltinamosios gynybinę poziciją dėl jai pareikšto kaltinimo.

Šioje baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina kaltinamosios J. E. kaltę dėl jai pareikštų kaltinimų.

Pagrindų kaltinamosios išteisinimui ir baudžiamosios bylos nutrukimui, nenustatyta.

Todėl daroma išvada, kad visos paminėtos aplinkybės ir visi šioje baudžiamojoje byloje aptarti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis buvo padarytos J. E. inkriminuotos nusikalstamos veikos ir kad jas padarė kaltinamoji J. E.. Veikos atitinka BK 163 straipsnio ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 3 punkto dispoziciją.

Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad kaltinamosios J. E. kaltė dėl jai pareikšto kaltinimo padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 163 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 punkte, yra įrodyta, veikos kvalifikuotos teisingai.

Šiuo atveju BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė netaikoma, nes byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taip pat baudžiamoji byla nebuvo baigta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamoji dėl jai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinio ieškovo M. E., gimusio (duomenys neskelbtini) m., įgaliotasis atstovas advokatas Antanas Skrebutėnas, šioje baudžiamojoje byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį kaltinamajai J. E.. Ieškinio suma 4500,00 Eur (1 tomas b. l. 76; 77). Civiliniame ieškinyje advokatas Antanas Skrebutėnas nurodė, kad J. E. yra civilinio ieškovo motina. Ieškovas yra mažametis. Atsakovei pareikštas įtarimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir pagal 163 straipsnį. Atsakovė įtariama dviejų apysunkių nusikalstamų veikų padarymu prieš ieškovą. Atsakovė būdama mažamečio savo vaiko, ieškovo motina juo tinkamai nesirūpino. Kaip nurodoma medicinos specialisto akte, atsakovė netinkamai rūpinosi ieškovu, todėl ieškovo sveikatai buvo padaryta žala. Atsakovė faktiškai sužalojo ir susargdino bejėgiškos būklės žmogų. Atsakovė ilgą laiką psichologiškai smurtavo prieš ieškovą. Dėl tokių neteisėtų nusikalstamų atsakovės veiksmų, ieškovui buvo sukeltas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, todėl neturtinė žala įvertinama 4500,00 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109-112 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu, prašo priteisti iš atsakovės J. E. nusikalstamomis veikomis ieškovui M. E. padarytą 4500,00 Eur neturtinę žalą.

Teisiamojo posėdžio metu, civilinio ieškovo M. E. įgaliotasis atstovas advokatas Antanas Skrebutėnas civilinio ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti.

Kaltinamoji J. E. su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi.

Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis)), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus, pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Civiliniam ieškovui M. E. įvykio metu, kaltinamosios veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, nežymiai sutrikdyta sveikata, o dėl kaltinamosios J. E. vaiko M. E. ilgalaikės nepriežiūros, fizinio ir emocinio smurto, jo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Todėl natūralu, kad tai M. E. sukėlė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, jis buvo pažemintas, todėl jam yra padaryta neturtinė žala. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtina įvertinti ir kitus kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nusikalstamos veikos, įvykdytos nukentėjusiojo M. E. atžvilgiu, numatytos BK 163 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 punkte, baudžiamajame įstatyme priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai.

Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo medžiagoje, J. E., kaltinime nurodytu laiku, smurtavo savo vaiko M. E. atžvilgiu. Smurtas buvo tiek momentinis, tiek ir ilgalaikis.

Neabejojama, kad dėl dažnos motinos agresijos, konfliktų, nepriežiūros, patiriamo psichologinio ir fizinio smurto, nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, gėdą.

Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes.

Nagrinėjamu atveju pakanka duomenų konstatuoti, kad nusikalstamomis veikomis pažeista viena iš vertingiausiu asmeniniu neturtinių vertybių – M. E. sveikata.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo reikia paminėti, kad neturtinė žala atlieka kitokią funkciją, t. y. kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Be to, itin didelis neturtinės žalos priteisimas iš kaltininko neleidžia pasiekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, kitomis teisės normomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, tenkinant tokio pobūdžio civilinius ieškinius. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką šios kategorijos bylose mažamečiams nukentėjusiesiems, kuriems nusikalstamais veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, priteisiama iki 1000,00 - 1200,00 Eur, o nukentėjusiesiems, kuriems nusikalstamais veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama iki 3000,00 - 4000,00 Eur.

Kad mažametis M. E. patyrė neturtinę žalą, baudžiamojoje byloje yra įrodyta, byloje esančiais ir jau aptartais įrodymais, todėl teismas jų nebekartoja.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Mažametis M. E. šiuo metu su kaltinamąja negyvena, o gyvendamas su ja ilgą laiką turėjo kęsti kaltinamosios jo atžvilgiu naudojamą fizinį ir emocinį smurtą, nepriežiūrą. Toks kaltinamosios elgesys turėjo neigiamos įtakos M. E. psichikos sveikatai. Nors kaltinamoji ir nedirba, tačiau yra jauno amžiaus ir gali imtis visų įmanomų teisėtų priemonių finansinei naudai gauti, ir tokių būdų skurti materialinę gerovę ne tik sau, bet ir nukentėjusiajam savo vaikui, ir tokiu būdu nors šiek tiek kompensuoti jam padarytą skriaudą.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, teismų praktikos aktualijas tokio pobūdžio bylose, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais manoma, kad ieškovo M. E. įgaliotojo atstovo prašomas M. E. priteisti 4500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis šiuo atveju atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Visa tai įvertinęs, ir turėdamas diskrecijos teisę, teismas mano, kad 4500,00 Eur suma, yra teisinga kompensacija susidariusiai ginčo situacijai stabilizuoti ir apginti nukentėjusiojo mažamečio M. E. teises ir teisėtus interesus. Todėl civilinio ieškovo M. E. įgaliotojo atstovo advokato Antano Skrebutėno reikalaujama priteisti suma yra priteisiama iš kaltinamosios J. E. ir civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinė plokštelė „Verbatim“ – su garso įrašu „M. E. apklausa IT 01-1-56609-16“; kompaktinė plokštelė „extreme“ – su garso įrašu „01-1-56609-16 D. I. E. apklausa“; kompaktinė plokštelė „Verbatim“ – su garso įrašu „01-1-56609-16 I. E. apklausa“ ir kompaktinė plokštelė „acme“, kurioje yra užfiksuota 2017-01-09, M. E. apklausa pas IT teisėją. Visos šios 4 (keturios) kompaktinės plokštelės yra laikomos atskirame voke šioje baudžiamojoje byloje (2 tomas). Šiam nuosprendžiui įsiteisėjus jos ir toliau turi būti laikomos šioje baudžiamojoje byloje.

Kompaktinė plokštelė „OPTIMAL“, kurioje yra 2017-08-23, garso įrašas darytas J. E. mobiliojo ryšio telefonu „Nous“, jai kalbantis su sūnumi M. E., yra laikoma atskirame voke šioje baudžiamojoje byloje (3 tomas). Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus ji ir toliau turi būti laikoma šioje baudžiamojoje byloje.

J. E. ambulatorinė asmens sveikatos istorija, laikoma šioje baudžiamojoje byloje. Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus ji turi būti grąžinta VšĮ „Visagino pirminės sveikatos priežiūros centrui“.

Kilimu mušiklis laikomas prie šios baudžiamosios bylos, atskirai įpakuotas.

Kilimų mušiklis turi būti konfiskuotas BK 72 straipsnio pagrindu, ir nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti sunaikintas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nėra taikytas.

Kaltinamoji J. E., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo laikinai sulaikyta.

Kaltinamajai J. E., 2016-12-05, tyrėjos nutarimu skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 tomas, b. l. 111-112).

Kaltinamajai J. E. 2016-12-06, Visagino miesto apylinkės teismo teisėjo Giedriaus Avino nutartimi paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo M. E. savo bute (duomenys neskelbtini), Visagine, nuo 2016-12-06 iki 2017-01-06. Įpareigojant: nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju M. E. ir su E. E.; nesiartinti prie M. E. arčiau, kaip 50 metrų; nesilankyti bute (duomenys neskelbtini), Visagine (2 tomas, b. l. 116-117). 2017-01-05, Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi šios kardomosios priemonės terminas pratęstas iki 2017-03-06 (2 tomas, b. l. 119-120); 2017-03-06, Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi šios kardomosios priemonės terminas pratęstas iki 2017-05-06 (2 tomas, b. l. 123-124); 2017-04-20, Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi šios kardomosios priemonės terminas pratęstas iki 2017-07-19 (2 tomas, b. l. 130-131); 2017-07-14, Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi šios kardomosios priemonės terminas pratęstas iki 2017-09-19 (2 tomas, b. l. 151-154); 2017-09-18, Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi šios kardomosios priemonės terminas pratęstas iki 2017-12-19 (3 tomas, b. l. 46-51); 2017-12-15, Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi šios kardomosios priemonės terminas pratęstas iki 2018-03-19 (3 tomas, b. l. 151-154); 2018-03-16, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nutartimi šios kardomosios priemonės terminas pratęstas iki 2018-06-19 (3 tomas, b. l. 207-210); 2018-06-18, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nutartimi šios kardomosios priemonės terminas pratęstas iki 2018-09-19 (4 tomas, b. l. 43-46); 2018-08-30, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nutartimi šios kardomosios priemonės terminas pratęstas iki 2018-12-19 (4 tomas, b. l. 76-79); 2018-12-13, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nutartimi šios kardomosios priemonės terminas pratęstas iki 2019-03-19 (4 tomas, b. l. 142-145).

Kaltinamosios J. E. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamosios J. E. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Visagine (2 tomas, b. l. 83-84).

Nukentėjusysis M. E. yra kaltinamosios J. E. sūnus (2 tomas, b. l. 85-87).

Ankstesnėje darbovietėje kaltinamoji J. E. charakterizuota teigiamai (2 tomas, b. l. 92).

Kaltinamoji J. E. 2015-10-29, bausta administracine tvarka už pareigos auklėti savo vaikus nevykdymą (2 tomas, b. l. 94).

Kaltinamoji J. E. neteista (2 tomas, b. l. 95-96).

Kaltinamoji J. E. nedirba (4 tomas, b. l. 154).

Kaltinamai J. E. 2017-09-06, buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 233 straipsnio 1 dalį (3 tomas, b. l. 37-39).

2018 m. rugpjūčio 7 – rugpjūčio 22, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-89/2018, konstatuota, kad kaltinamoji J. E. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jai nustatyti mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Objektyvių duomenų, kad J. E. po nusikalstamos veikos padarymo sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, nenustatyta. Šiuo metu J. E. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jai nustatyta mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai bei adaptacijos sutrikimas, kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ji gali būti apklausiama, gali dalyvauti teismo posėdžiuose, su ja galima atlikti kitus procesinius veiksmus. J. E. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones. J. E. prieinama produktyviam kontaktui, ji orientuojasi laike, vietoje ir savyje (4 tomas, b. l. 87-93).

2018-07-13, Utenos apylinkės teismo nutartimi kaltinamajai J. E. buvo nustatytas 3 (trijų) mėnesių laikymo ekspertinėje įstaigoje terminas, šį terminą skaičiuojant nuo jos atvykimo į ekspertinę įstaigą dienos (4 tomas, b. l .56-59).

Kaltinamoji J. E. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje buvo tiriama nuo 2018-08-07 iki 2018-08-22 (4 tomas, b. l. 87-93).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai atsižvelgia į kaltinamosios J. E. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (kaltinamosios padarytos dvi nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai); į kaltės formą ir rūšį (nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai); padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (kaltinamoji J. E. darydama nusikaltimus siekė savanaudiškų tikslų), į nusikalstamų veikų stadiją (J. E. padaryti nusikaltimai yra baigti), į kaltininkės asmenybę (J. E. nedirba, anksčiau yra neteista, bausta administracine tvarka už pareigos auklėti savo vaikus nevykdymą. Po 2016-12-05, padarytos nusikalstamos veikos, jai buvo pareikštas įtarimas dėl naujos nusikalstamos veikos galimo padarymo. Kritiškai vertinama tai, kad J. E. ilgą laiką smurtavo savo sūnaus M. E. atžvilgiu ir tai turėjo neigiamos įtakos jo sveikatai. Ji atsisakydavo jai siūlomos socialinės pagalbos, nedarė jokių teigiamų išvadų dėl savo netinkamo elgesio. Tokio jos elgesio negalima pateisinti. Toks jos elgesys įrodo, kad jis nesugeba savęs suvaldyti, objektyviai įvertinti situacijos ir rasti teisingo, neprieštaraujančio įstatymams sprendimo, ji nepaiso moralinių nuostatų reikalaujančių gerbti įstatymo saugomas vertybes, o tai reiškia, jog ji nepilnai supranta jų paskirtį, todėl vertinant tai, kad J. E. jai inkriminuotas nusikaltimas padarė savo mažamečio šeimos nario atžvilgiu, jos padarytos nusikalstamos veikos yra priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, o už vienos tokios veikos padarymą yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, bei siekiant sulaikyti J. E. nuo neteisėto elgesio ateityje, paveikti ją, kad ji laikytųsi įstatymų ir juos gerbtų, suprastų jų tikslus, įvertintų savo poelgį, ir vėl nenusikalstų, kaltinamajai J. E. skirtina bausmė susijusi su laisvės atėmimu, kaip ir numatyta jai inkriminuotų straipsnių sankcijose, parenkant bausmės terminą artimą vidurkiui sankcijose numatytam (nėra atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių), jos vykdymą atidedant įstatyme numatytam galimam terminui – 2 (dvejiems) metams (manoma, kad toks terminas yra optimalus bausmės įgyvendinimo tikslams pasiekti), bei atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, jos elgesį po nusikaltimų padarymo, į ją teigiamai charakterizuojančius duomenis (anksčiau neteista, buvusioje darbovietėje charakterizuojama teigiamai), manoma, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo ir per nustatytą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Pagrindo taikyti J. E. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalį, 62 straipsnį nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusią (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

J. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusią (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 punkte ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu skirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir J. E. skirti galutinę subendrintą bausmę – 2 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Į šiuo nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti J. E. laiką išbūtą Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje nuo 2018-08-07 iki 2018-08-22 (imtinai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, J. E. šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės - 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, skirti J. E. šias pareigas: auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos (BK 75 straipsnio 2 dalies 4 punktas), dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas), neišeiti iš namų nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Šias pareigas nuteistoji J. E. privalo įvykdyti per 2 (dvejų) metų laikotarpį, jį skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. nuo 2019-01-17.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. nuo 2019-01-17.

Iki šio teismo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos palikti galioti J. E. 2016-12-06, Visagino miesto apylinkės teismo teisėjo Giedriaus Avino nutartimi paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo M. E. savo bute (duomenys neskelbtini), Visagine, įpareigojant: nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju M. E. ir su E. E.; nesiartinti prie M. E. arčiau, kaip 50 metrų; nesilankyti bute (duomenys neskelbtini), Visagine, o šį teismo nuosprendį pradėjus vykdyti, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Šį teismo nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti J. E. 2016-12-05, tyrėjos nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinio ieškovo M. E., gimusio (duomenys neskelbtini), įgaliotojo atstovo advokato Antano Skrebutėno pareikštą civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš J. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4500,00 eurų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui M. E., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinę plokštelę „Verbatim“ – su garso įrašu „M. E. apklausa IT 01-1-56609-16“; kompaktinę plokštelę „extreme“ – su garso įrašu „01-1-56609-16 D. I. E. apklausa“; kompaktinę plokštelę „Verbatim“ – su garso įrašu „01-1-56609-16 I. E. apklausa“ ir kompaktinę plokštelę „acme“, kurioje yra užfiksuota 2017-01-09, M. E. apklausa pas IT teisėją, laikomos atskirame voke šioje baudžiamojoje byloje (2 tomas), ir šiam nuosprendžiui įsiteisėjus laikyti šioje baudžiamojoje byloje.

Kompaktinę plokštelę „OPTIMAL“, kurioje yra 2017-08-23, garso įrašas darytas J. E. mobiliojo ryšio telefonu „Nous“, jai kalbantis su sūnumi M. E., laikomą atskirame voke šioje baudžiamojoje byloje (3 tomas), ir šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus laikyti šioje baudžiamojoje byloje.

J. E. ambulatorinę asmens sveikatos istoriją, laikomą šioje baudžiamojoje byloje, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti VšĮ „Visagino pirminės sveikatos priežiūros centrui“.

Kilimų mušiklį laikomą prie šios baudžiamosios bylos, konfiskuoti BK 72 straipsnio pagrindu, ir šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų), nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.