Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Audronei Glambienei, Monikai Šulcaitei, Ilonai Kaziukevičienei, Vitalijai Martinkėnaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. U. ieškinį atsakovui J. S. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindų

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias CK normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti.

13. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

14. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

15. Vaiko išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimai reglamentuojami CK 3.201 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

16. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.): bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

17. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

18. Kasacinis teismas akcentuoja, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

19. Nagrinėjamu atveju ieškovė grindžia savo reikalavimą dėl išlaikymo dydžio šalių nepilnametėms dukroms pakeitimo tuo, kad pasikeitė šalių nepilnamečių vaikų poreikiai bei pagėrėjo atsakovo turtinė padėtis.

Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimu priteisto išlaikymo formos

20. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas bei jos atstovė teigė, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtina Santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi, šalys sutarė, kad atsakovas nepilnamečių vaikų išlaikymui mokės kasmėnesinį išlaikymą, mokėdamas sutartas periodines išmokas ir išlaikymą konkrečiu turtu, t. y. likusią ¼ dalį namo bei žemės sklypo vertės. Taip pat tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu teigė, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo 5.2. punkte nurodyta, jog viso bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausančio turto vertė yra 428 671 Lt (124 151,70 Eur), tačiau minėtas šalių santuokoje įgytas ir dalintinas turtas, buvo įsigytas už atsakovo asmeninės lėšas. Pažymėjo, kad šį faktą patvirtina minėto (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo 6.6. punktas, kuriuo ginčo šalys susitarė, kad tuo atveju, jei J. S. tėvai N. S. ir/ar A. S. ateityje pareikštų reikalavimą K. U. dėl ½ dalies gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nupirkimo, grąžinimo, tokį piniginį reikalavimą besąlygiškai įsipareigojo grąžinti J. S.. Atsakovo teigimu, santuokos nutraukimo metu ginčo šalims faktiškai priklausė turto po 428 671 Lt sumą (124 151,70 Eur), nes kita dalis (1/2) dalintino turto priklausė ieškovei asmeninės nuosavybė teise. 2015 m. sausio 26 d. teismo sprendimo 6.1.4 punktu ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovui kompensaciją už ieškovei 6.1. punktu atitekusį nekilnojamojo turto komplekso dalį, o nepilnamečių vaikų išlaikymui atsakovas skyrė konkrečiu turtu, t. y. likusią ¼ dalį namo bei žemės sklypo vertės. Be to, atsakovas pažymėjo, kad iki šiol yra skolingas savo tėvams už pastarųjų panaudotas pinigines lėšas dalies namo bei žemės sklypo įsigijimui, kurį visą (turtą) perleido po ¼ dalį ieškovei ir vaikams.

21. Kaip matyti iš Teismų informacinė sistemos Liteko duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), šalių santuoką nutraukė ir patvirtino pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir Sutartis). Ieškovė ir atsakovas minėtos sutarties 4.1 punktu sutarė, kad atsakovas šalių dukrų išlaikymui mokės po 750 Lt (217 Eur) kiekvienai. Taip pat sutarė, kad sutartas išlaikymas periodinėmis išmokomis bus mokamas nuo 2019 m. gruodžio mėn. 1 d., laikantis Sutarties 6.1.2 p. numatyto užskaitymo.

22. Sutarties 5.1 punktu šalys sutarė, kad santuokos nutraukimo metu bendrą turtą, kuris priklausė šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir kuris buvo dalintinas Sutartimi, sudarė – a) 1/2 žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); b) 15/68 žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); c)1/2 dalis pastato - gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Viso bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausiusio turto vertė buvo 428 671 Lt (124 151,70 Eur). Teismo posėdžio metu šalys paaiškino, kad kita pusė (1/2) turto, priklausė ieškovei asmeninės nuosavybės teise ir santuokos nutraukimo byloje nebuvo dalintinas tarp sutuoktinių turtas. Taigi, santuokos nutraukimo metu ieškovei priklausė ¾ dalys dalintino turto (1/2 asmeninės nuosavybės teise, ir ¼ bendros jungtinės nuosavybės teise), o atsakovui ¼ dalis turto, tad po santuokos nutraukimo atsakovui turėjo atitekti turto už 214 335,50 Lt (62 076 Eur).

23. Kaip matyti iš Sutarties, šalys sutarė taip padalinti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą - K. U. asmeninės nuosavybės teise atiteks – a) 1/4 žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); b) 15/68 žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); c) 1/4 dalis pastato - gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys taip pat susitarė, kad ¼ dalis pastato - gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei ¼ žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis atitenka šalių nepilnamečiams vaikams S. O. S. ir S. P. S., t.y po 1/8 dalį dalintino turto, o vaikų motina turi teisę uzufrukto teise valdyti tą turto dalį iki kol vaikai sulauks pilnametystės. Taigi, atsakovui priklausanti turto dalis (¼) atiteko šalių nepilnamečiams vaikams. Atmestini, kaip nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo 6.1.4 punktu ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovui kompensaciją už ieškovei 6.1. punktu atitekusį nekilnojamojo turto komplekso dalį, nes minėtas punktas numato, kad ieškovė už atsakovui priklausiusią turto dalį išmoka kompensaciją, t. y. už jam priklausiusią ¼ dalį.

24. Pažymėtina, kad pagal Sutarties 6.1.4. punktą atsakovui ieškovė, už jam priklausiusią turto dalį įsipareigojo sumokėti Šalių sutartą piniginę kompensaciją tokia tvarka: 1) 90 000 Lt (26 065,80 Eur) dydžio kompensacija padengiama iš nepilnamečiams vaikams mokėtino išlaikymo sumos, kaip tai numatyta Sutarties 4.1 punkte, mokėtinos iki 2019 m. lapkričio mėn. 30 d. (1500 Lt/mėn. x 60 mėn.); 2) 110 00 Lt (31 858,20 Eur ) dydžio kompensacija sumokama iki 2015 m. vasario mėn. 28 d. į J. S. sąskaitą. Taigi, po santuokos nutraukimo atsakovui turėjo atitekti turto už 214 335,50 Lt (62 076 Eur), o gavo 200 000 Lt (57 924 Eur). Tačiau tame pačiame sutarties 6.1.4 punkte yra nurodyta, kad „J. S. patvirtina, kad kompensacijos suma yra pagrįsta, protinga ir sąžininga, įvertinant turto likvidumą, paklausą rinkoje ir nepilnamečių vaikų interesus.

25. Atmestini, kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad šalys (duomenys neskelbtini) sprendimu sutarė, kad atsakovas teiks išlaikymą dukroms mokėdamas ir kasmėnesines periodines išmokas ir teiks išlaikymą turtu. Minėtame sprendime yra aiškiai nurodyta, kad atsakovas įsipareigoja mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis, o išlaikymas turtu nėra numatytas. Priešingai, atsakovui už santuokos metu įgytą neįklojamą turtą, t.y. už jo dalį, buvo išmokėta 200 000 Lt (57 924 Eur) dydžio kompensacija. Tad jei šalys būtų sutarę, kad atsakovas teiks išlaikymą ne tik periodinėmis išmokomis, bet ir turtu, pagal tuomet ir dabar galiojančią teismų praktiką, šalys, priteisiant išlaikymą turtu, turėjo išdėstyti periodinius mokėjimus, nurodant iki kurios datos išlaikymas įsiskaičiuos, įvertinus turto vertę (turto, kurį ne va atsakovas paliko dukroms kaip išlaikymą turtu), t.y. nustatyti analogiškai, kaip buvo šalių sutarta kompensacijos dalies išmokėjimui taikoma užskaitymo tvarka Sutarties 6.1.4 p.

26. Taip pat atsakovo teiginiai, kad pinigus įsigyti ½ namui paskolino jo tėvai ir, kad visas santuokos nutraukimo metu dalintinas turtas buvo asmeninė atsakovo nuosavybė, atmestini, kaip nepagrįsti, nes šalys Sutartyje aiškiai nurodė, kad santuokos nutraukimo metu bendrą turtą, kuris priklausė šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir kuris buvo dalintinas Sutartimi, sudarė – a) 1/2 žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); b) 15/68 žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); c)1/2 dalis pastato - gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Be to, jei minėtas dalintinas turtas būtų buvęs asmenine atsakovo nuosavybe, jis nebūtų dalintinas Santuokos nutraukimo byloje. Pažymėtina ir tai, kad šalys santuokos nutraukimo byloje nurodė, kad neturi jokių kreditorių.

27. Teismas pažymi, kad nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurią teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog šalių sudaryta ir teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis savo esme prilygsta taikos sutarčiai, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu sutarties sąlygose pačios nusistato savo teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1 dalis) (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1864-273/2021, 2020 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-182-324/2020; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2162-855/2021; Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-867-227/2018). Tokia sutartimi šalys susitaria dėl viso komplekso reikalavimų, kurių patenkinimas pagal savo pobūdį gali reikšti ir civilinių teisinių santykių modifikavimą (pvz., santuokos nutraukimas), ir ko nors priteisimą (pvz., žalos atlyginimas ar tam tikrų kilnojamųjų daiktų paskyrimas vieno iš sutuoktinių nuosavybėn ir pan.). Nurodyti klausimai santuokos nutraukimo byloje privalomai spręstini nepriklausomai nuo sutuoktinių pasirinkto santuokos nutraukimo būdo, todėl tais atvejais, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tam tikros teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygos pagal savo turinį gali reikšti sprendimą dėl priteisimo.

28. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, į tai, kad šalių sudaryta ir teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis savo esme prilygsta taikos sutarčiai, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu sutarties sąlygose pačios nusistato savo teises ir pareigas, į tai, kad šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad sudarant Sutartį naudojosi profesionalių teisininkų pagalba, į tai, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, apskųstas šalių nebuvo, duomenų, jog atsakovas per beveik 10 metų, kai buvo nutraukta šalių santuoka, būtų kreipęsis į ieškovę, teigdamas, kad jis dukroms išlaikymą teikia ne tik periodinėmis išmokomis bet ir turtu, ir todėl pagrindo reikalauti didesnio išlaikymo, byloje nėra, konstatuoja, kad atsakovo teiginiai, jog (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, šalys sutarė, jog atsakovas teiks išlaikymą dukroms mokėdamas ir kasmėnesines periodines išmokas bei išlaikymą turtu, yra nepagrįsti. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo rezoliucinės dalies IV „VAIKŲ IŠLAIKYMAS“ 4.1 punkte yra aiškiai nurodyta, kad atsakovas šalių dukrų išlaikymui mokės po 750 Lt (217 Eur) kiekvienai. Taip pat sutarė, kad sutartas išlaikymas periodinėmis išmokomis bus mokamas nuo (duomenys neskelbtini), laikantis Sutarties 6.1.2 p. numatyto užskaitymo. Kitokio išlaikymo būdo, šalys nesutarė.

Dėl nepilnamečių vaikų poreikių (ne)pasikeitimo

29. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

30. Iš bylos duomenų ir šalių teiktų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių S. O. S. ir S. P. S. tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp šalių bendru sutarimu bei šalys sutarė dėl išlaikymo dydžio nepilnametėms dukroms – po 750 Lt (217,22 Eur). Ieškovė ieškiniu prašo teismo padidinti išlaikymo dydį kiekvienai dukrai iki 1004,50 Eur per mėnesį. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutinka, teigia, kad prašomas išlaikymo dydis yra per didelis, dukros neturi tokių poreikių. Sutiktų kiekvienai dukrai mokėti po 350 Eur kas mėnesį.

31. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo metu, šalių dukroms buvo 1,5 metai , o šiuo metu joms yra po 11 metų, jos lanko mokyklą. Teismas pažymi, kad gausioje kasacinio teismo praktikoje yra įtvirtinta prezumpcija, jog vaikams augant, jų poreikiai didėja, t. y. didėja jų poreikiai maistui, rūbams, laisvalaikiui, pomėgiams, lavinimui ir kt. (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011.). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog nepilnamečiam vaikui pradėjus lankyti mokyklą, jo poreikiai jau nebėra susiję tik su būtinųjų poreikių tenkinimu (maistui, būstui, aprangai ir kt.), tačiau jau yra susiję ir papildomais poreikiais kultūriniam vystymuisi, laisvalaikiu ir kt. (Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1622-848/2018; Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-616-221/2019).

32. Teismų praktikoje yra suformuluotas tik orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 924 Eur (atskaičius mokesčius apie 709 Eur), atsižvelgiant į tai, laikytina, kad vaiko būtinųjų minimalių poreikių tenkinimui yra reikalinga ne mažesnė kaip 709 Eur suma, t. y. kiekvienas iš tėvų turi prisidėti ne mažesne nei 353 Eur suma. Pažymėtina, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. minimalus mėnesinis atlyginimas bus 1038 Eur (atskaičius mokesčius apie 777 Eur).

33. Plėtodamas praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo klausimais, kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

35. Ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad minimalūs šalių vaikų poreikiai, kuriuos sudaro maistas, dienpinigiai, sveikatos išlaidos, apranga, higienos prekės, draudimas, išlaidos laisvalaikiui, stovyklos, kanceliarinės prekės, būsto komunalinės išlaidos, yra būtinosios, kurių nereikia įrodinėti. Iš pateiktos vieno vaiko poreikių lentelės (ieškinio priedas Nr. 23) matyti, kad ieškovė minimiems minimaliems vienos dukros poreikiams patenkinti, skiria 840 Eur per mėnesį. Teismas nesutinka su tokiais ieškovės atstovės teiginiais, kad ieškovei nereikia pagrįsti jos nurodomų, taip vadinamų minimalių poreikių. Teismas ne kartą teismo posėdžio metu atkreipė ieškovės dėmesį, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Nagrinėjamu atveju, ieškovė teigia, kad vienos dukters poreikiai per mėnesį yra apie 2009 Eur, o vadinamiems minimaliems poreikiams patenkinti reikia 840 Eur. Taigi, ieškovės prašoma padidinti išlaikymo suma gerokai viršija orientacinę minimalią išlaikymo sumą, kurios nereikia įrodinėti pagal kasacinio teismo praktiką.

37. Ieškovė nurodo, kad sveikatos išlaidos sudaro apie 80 Eur per mėnesį, į jas įeina vaistai, papildai, vitaminai, akių patikra, tyrimai, nes dukra turėjo akių operaciją, tad dažnai teko vykti pas gydytojus ir pan., pateikė išlaidas pavirtinančius įrodymus (DOK 85359, DOK-107550, DOK-87165). Atsakovo teigimu šios išlaidos turėtų būti mažintinos per pusę, nes sveikatos paslaugos vaikams Lietuvoje yra nemokamos. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad šalių dukrai buvo reikalinga akių operacija, todėl buvo patirtos papildomos išlaidos, buvo darytas galvos smegenų MRT tyrimas. Tačiau šalių dukros specialių, nuolatinių poreikių (pvz. lėtinių ligų), kas susiję su sveikata neturi, duomenų, kad dukrų gydytojas yra paskyręs nuolat gerti vitaminus, taip pat nėra. Teismas pažymi, kad sutinka su atsakovo teiginiais, kad sveikatos paslaugos vaikams Lietuvoje yra nemokamos. Vaikai Lietuvoje turi teisę gauti visas sveikatos priežiūros paslaugas nemokamai, nes jie draudžiami valstybės, o jiems suteiktos paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Vaikai iki 18 metų gali nemokamai gauti pirminės priežiūros, ambulatorinės specializuotos ir stacionarinės sveikatos priežiūros, medicininės reabilitacijos, slaugos paslaugas. Taip pat jiems apmokamos ir kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos priemonių bei ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidos. Sutartį su teritorine ligonių kasa sudariusioje sveikatos priežiūros įstaigoje, atsižvelgiant į vaikų amžių, turi būti reguliariai atliekami sveikatos patikrinimai bei laboratoriniai tyrimai. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad 40 Eur per mėnesį sveikatos išlaidoms yra pagrįsta ir pakankama.

38. Dukrų aprangai, avalynei ieškovė skiria apie 80 Eur. Paaiškino, kad dukros dabar auga, tampa paauglėms, praktiškai kiekvienam sezonui, o kartai per sezoną kelis kartus, reikia pirkti naują avalynę, drabužius. Atsakovo nuomone išlaidos aprangai, avalynei yra per didelės ir turi būti mažintinos iki 40 Eur per mėnesį. Teismas nesutinka su tokiais atsakovo teiginiais. Teismas pažymi, kad šalių dukros yra 11 metų, jos tuoj bus paauglės. Kaip nurodė ieškovė, jos dabar intensyviai auga, dažnai tenka pirkti, keisti drabužius avalynę per sezoną net keletą kartų. Atsakovas teigė, kad kartais nuperka kokį nors drabužį dukroms, kai jos paprašo. Duomenų byloje, kad tai darytų nuolatos, dažnai nėra. Pažymėtina, kad atsakovas pateikė teismui įrodymus, banko pavedimus, iš kurių matyti, kad buvo perkami drabužiai, atsakovo teigimu dukroms. Pažemėtina, kad vien per 2023 m. gruodžio mėnesį atsakovas išleido vienu pirkimu išleido 90,14 Eur (DOK-85341) vaikų drabužiams. Teismo nuomone, ieškovės nurodoma 80 Eur suma visai aprangai ir avalynei, yra pakankama ir atitinka teismų praktiką.

39. Teismas pažymi, kad atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu, procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su ieškovės nurodytoms išlaidoms – higienos prekėms (30 Eur), kanceliarinėms prekėms (30 Eur), dienpinigiais (50 Eur), stovykloms (40 Eur) iš esmės sutinka. Kadangi ginčo tarp šalių dėl šių poreikių nėra, teismas plačiau nepasisako.

40. Ieškovė paaiškino, jog mergaitės yra apdraustos gyvybės ir investiciniais draudimais, ir kiekvieną mėnesį ieškovė moka po 70 Eur, duomenys byloje yra pateikti (ieškinio priedas Nr. 24-27). Atsakovas paaiškino, kad ieškovė savavališkai nusprendė dukras apdrausti, su juo nesitarusi ir tai nėra būtinosios išlaidos. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad su atsakovu dėl mergaičių draudimo sutarčių sudarymo nesitarė. Teismas pažymi, kad tokios išlaidos, kaip gyvybės draudimo ir investicinis draudimai, negali būti traktuojamos, kaip būtinosios išlaidos vaikui. Pažymėtina, kad abi šalys patvirtino, jog ieškovė pati savavališkai nutarė apdrausti dukras dviem draudimais, nepasitarusi su atsakovu. Todėl pagal galiojančią teismų praktiką, šaliai, neįrodžius, jog vaiko tėvas (motina) sutiko, kad vaikai būtų apdrausti privačiais draudimais, ji ir turėtų prisiimti didesnę vaiko išlaikymo naštą.

41. Ieškovė nurodė, kad dukrų laisvalaikiui – kinas, teatras, draugų šventės, išleidžia apie 50 Eur. Atsakovas su šiomis išlaidomis nesutiko, nes jis taip pat turi išlaidų leisdamas su dukromis laisvalaikį, tad ieškovė pati turi apsimokėti savo laisvalaikį su dukromis. Teismas iš dalies sutinka su atsakovu, kad už laisvalaikį su dukromis ieškovė pati turi susimokėti. Tačiau dukros leidžia laisvalaikį ne tik su ieškove, bet ir su draugais, eina su jais į kiną, kavines ar švenčia draugų gimtadienį. Todėl teismas konstatuoja, kad išlaidoms laisvalaikiui su draugais, kas mėnesį po 30 Eur, yra pakankama ir pagrįsta suma.

42. Ieškovė paaiškino, kad kiekvienai dukrai tenka apie 110 Eur komunalinių mokesčių. Teismas pažymi, kad byloje įrodymų, kokio dydžio išlaidas dėl komunalinių išlaidų patiria, ieškovė nepateikė. Atsakovas mano, kad išlaidos komunaliniams mokesčiams turi būti mažintinos iki 50 Eur. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino kas sudaro komunalines išlaidas – elektra, vanduo, dujos, taip pat ji moka ir su dukrom priklausiančiu nekilnojamuoju turtu, susijusius mokesčius, bet įrodymų į bylą nepateikė. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad šalys abi patvirtino, kad namas, kuriame gyvena ir kuris priklauso ieškovei ir šalių dukroms, yra didelis (apie 316 kv.), kad ieškovė viena moka visus mokesčius, susijusius su nekilnojamuoju turtu, kurio dalis priklauso ir šalių dukroms, mano, kad 110 Eur išlaidų nekilnojamam turtui išlaikyti yra pakankama ir pagrįsta suma.

45. Teismas pažymi, teismų praktikoje pripažįstama, jog pagrindas pripažinti vaiko poreikių padidėjimą, gali būti ir poreikis didesnių išlaidų vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog lemiamą reikšmę parenkant ugdymo įstaigą turi tėvų susitarimas, t. y. jų abiejų suderinta valia. Taigi, vienas iš tėvų, nesant objektyvios būtinybės, negali vienašališkai nuspręsti dėl privačios ugdymo įstaigos nepilnamečiam vaikui parinkimo. Dėl vaiko lankomų privačių ugdymo įstaigų (darželio, mokyklos), privalo spręsti abu vaiko tėvai, atsižvelgiant į abiejų finansines galimybes bei vaiko poreikius, sąmoningai suprantant ir prisiimant padidėsiančių vaiko išlaikymo išlaidų naštą (Vilniaus miesto apygardos teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-545-580/2017, 2019 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1469-340/2019). Taigi, šaliai besiremiančia šia aplinkybe, neįrodžius, jog kitas vaiko tėvas sutiko, kad vaikas lankytų privačią ugdymo įstaigą ar neįrodžius objektyvių priežasčių, kodėl vaikas gali lankyti tik privačią ugdymo įstaigą, tas iš tėvų, kuris sprendė leisti vaiką į privačią ugdymo įstaigą turėtų prisiimti ir didesnę vaiko išlaikymo naštą.

46. Atsižvelgiant tai, kad šalių dukros nuo mažens lankė tik privačias ugdymo įstaigas, į tai, kad pats atsakovas yra mokėjęs už dukrų mokymąsi privačioje mokslų įstaigoje (duomenys neskelbtini), į tai, kad atsakovas nėra niekada išreiškęs prieštaravimo, kad dukros lankytų privačią mokyklą, sprendžia, kad ieškovės pateiktos išlaidos, susijusios su privalomu ugdymu yra pagrįstos. Tačiau sutiktina su atsakovu, kad šalys dėl sprendimų, susijusių su vaikų mokymusi privačiose įstaigose, turi daugiau komunikuoti bei atsižvelgti į abiejų tėvų finansines galimybes. Teismas taip pat atkreipia atsakovo dėmesį, kad atsakovas taip pat turi dėti visas pastangas komunikuoti su ieškove bei domėtis dukrų mokslais ir pasiekimais, bei dėti visas pastangas, siekiant užtikrinti geriausias sąlygas dukroms mokytis, lavintis, juolab, kad tokios sąlygos joms yra suteikiamos nuo mažens, jos yra prie jų pripratę.

48. Atsakovo atstovė nurodė, kad vaiko išlaikymo dydis kiekvienais metais yra indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, tokiu būdu įvertinant besikeičiančią socialinę, ekonominę situaciją, kainų augimą ir kitas svarbias aplinkybes, kurios daro įtaką vaiko išlaikymo kokybei. Tačiau atkreiptinas atsakovo atstovės dėmesys, kad nors pagal teisės aktų reikalavimus priteistas išlaikymas yra indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau indeksavimas nekompensuoja dėl išaugusių poreikių atsiradusių/padidėjusių išlaidų (Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-616-221/2019; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1852-601/2018).

Dėl atsakovo (realios) turtinės padėties ir komandiruočių

49. Kaip jau buvo minėta, viena iš CK 3.201 straipsnyje numatytų sąlygų pakeisti teismo sprendimu vaikui priteistą išlaikymą yra tėvų (vieno iš jų) turtinės padėties pasikeitimas, kuris vertinamas po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, įsiteisėjimo momento iki ieškinio pateikimo dienos, apart atvejus, kuomet vaikui išlaikymas priteistas teismo įsakymu. Vis tik vadovaujantis kasacinio teismo praktika, ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – turtinės padėties pasikeitimas turi būti esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

50. Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-32/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; kt.).

51. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), t. y. kai buvo nutraukta šalių santuoka bendru sutarimu, atsakovas tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini), o jo darbo užmokestis buvo 870 Eur neatskaičius mokesčių (2024-03-19 Teismų informacinė sistemos Liteko išrašas apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir šalys patvirtino, kad po santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) jokio nekilnojamojo turto atsakovas neturėjo.

52. Po santuokos nutraukimo atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo dviejose darbovietėse - (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) yra ir (duomenys neskelbtini) savininkas (2024-03-19 Teismų informacinė sistemos Liteko išrašas apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos). Šiuo metu atsakovo gaunamos pajamos (darbo užmokestis) yra apie 1586 Eur neatskaičius mokesčių (2024-11-05 Teismų informacinė sistemos Liteko išrašas apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos). Atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) yra įmonės (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas, savininkas, jam priklauso 100 procentų įmonės akcijų (VĮ Registrų centro 2024-03-19 duomenų apie asmenį, kuris yra juridinių asmenų dalyvis, išrašas). Atsakovas savo vardu registruotų transporto priemonių neturi (2024-03-19 Teismų informacinė sistemos Liteko išrašas apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones). Remiantis VĮ registrų centro duomenimis, atsakovas po santuokos nutraukimo įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė remiantis viešai prieinamais VĮ Registro centro duomenimis yra apie 317 000 Eur (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovui priklauso ir 701/14100 dalis automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė sudaro 1078,84 Eur). Bylos nagrinėjimo metu tai pat nustatyta, kad atsakovas kiekvieną mėnesį moka 620,10 Eur kredito įmoką už įsigytą nekilnojamą turtą (DOK-85341).

53. Remiantis tiek šalių į bylą teiktais duomenims, paaiškinimais bei remiantis viešai prieinamais duomenimis (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) finansinius veiklos rodiklius, matyti, kad atsakovo turima įmonė, kurios vienintelis akcininkas jis ir yra, veikla yra pelninga. 2023 metais įmonės grynasis pelnas buvo – 139 583 Eur, įmonės pardavimo pajamos – 2 433 390 Eur. Šias aplinkybes, kad įmonė veikia pelningai, patvirtino ir pats atsakovas. Pažymėtina, kad atsakovas taip pat teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis pats nusistato, kokį atlyginimą sau mokėsis, pats sprendžia ar bus mokami dividendai ir kokio dydžio. Teismui paklausus, kodėl atsakovas nenusistato didesnio atlygimo – atsakovas teismo posėdžio metu atsakė, kad „neapsimoka“. Pažymėtina, kad remiantis viešai prieinamais duomenimis matyti, kad atsakovo įmonės metinis vidutinis darbuotojų atlyginimo vidurkis yra 2123 Eur (neatskaičius mokesčių), t. y. įmonės vadovo atlyginimas yra mažesnis nei įmonės darbuotojų atlyginimų vidurkis (duomenys neskelbtini). Kodėl taip yra, atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) yra transporto priemonių – automobilių (duomenys neskelbtini) valdytojas bei motociklo (duomenys neskelbtini) savininkas (DOK-43080). Minėtų automobilių pirmosios registracijos metai yra 2023 m., jie visai nauji. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad jo įmonei priklauso prabangus elektrinis automobilis (duomenys neskelbtini), kuriuos jis naudojasi visą parą, o už automobilio „pakrovimą“ moka taip pat įmonė. Atsakovas taip pat patvirtino, kad naudojasi įmonei priklausiančiu motociklu savo laisvalaikiui.

54. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad jo gaunamas pajamas per mėnesį sudaro jo gaunamas darbo užmokestis - apie 1040 į rankas. Taip pat, kadangi jis yra vienintelis įmonės akcininkas, jis sprendžia kokio dydžio dividendus jis išsimokės. Pavyzdžiui 2022 metais išsimokėjo 8000 Eur dydžio (neatskaičius mokesčių) dividendus, t.y. kažkur apie 566 Eur „į rankas“. Byloje duomenų, ar 2023 metais išsimokėjo dividendus, nėra. Daugiau jokių pajamų, pasak atsakovo, jis negauna. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu kas mėnesį moka apie 620 Eur dydžio kreditą už būstą, taip pat moka kiekvienai dukrai po 323 Eur (su pritaikyta indeksacija) išlaikymą, iš viso – 646 Eur. Teismas pažymi, kad vien kredito mokėjimas bei mokamas išlaikymas dukroms, kas mėnesį atsakovui sudaro apie 1266 Eur išlaidų, t. y. daugiau nei jo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį. Paklausus atsakovo iš ko jis moka komunalinius mokesčius už savo būstą, už kokias lėšas perka sau maistą, darbužius, avalynę, atostogauja ir pan. paaiškino, kad jam padeda šeima, nes turi didelę šeimą ir ji jam padeda. Teismas pažymi, jog įrodymų byloje, kad atsakovą išlaiko, jam padeda finansiškai šeimos nariai, giminaičiai, byloje nėra.

55. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovo pateiktais duomenimis, jis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) 15 kartų vyko į komandiruotes, darbo reikalais. Komandiruotės vyko tokiose šalyse kaip Ispanija, Vokietija, Indonezija, Marokas, Gruzija, Šveicarija, Prancūzija, JAV, Meksika ir pan. (DOK-153525). Iš pateiktų (duomenys neskelbtini) įsakymų dėl komandiruočių matyti, kad įsakymuose dažniausiai nurodytas tikslas būdavo – paroda, mokymai, susitikimas su tiekėjais, susitikimais su klientais, dažniausiai nedetalizuojant kokios tai parodos, mokymais ar su kuo konkrečiai vyksta susitikimas (DOK – 153525).

56. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė ir nuotraukas iš atsakovo paskyros (duomenys neskelbtini) socialiniame tinkle (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 31) ir bylos nagrinėjimo metu teigė, kad atsakovo gyvenimo būdas rodo, kad jis turi pakankamai lėšų gyventi patogiai, pramogauti, nes pvz., vien per paskutinius kalendorinius metus atsakovas praleido mėnesį Indonezijoje, beveik dvi savaites Kanarų salose, vyko atostogų į Šveicariją, Pietų Afrikos Respubliką; dalyvauja prestižiniuose prabangiuose festivaliuose kaip, pvz., (duomenys neskelbtini) (JAV), į kurį vien bilietai kainuoja virš 1000 JAV dolerių, ar tik išskirtinei publikai skirtame festivalyje (duomenys neskelbtini) Nidoje ir pan. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad į bylą ieškovės teiktos fotonuotraukos iš socialinių tinklų yra jo, paaiškino, kad komandiruočių metu jis derina darbą ir laisvalaikį bei pramogas tuo pačiu metu.

57. Teismo posėdžio metu aiškinantis apie atsakovo komandiruotes, atsakovas paaiškino, kad komandiruotė į Indoneziją 2023 metais buvo (duomenys neskelbtini), o likusį laiką, t. y. iki (duomenys neskelbtini) atsakovas atostogavo. Teismui paaiškinti, kodėl pateiktame komandiruotės į Indoneziją įsakyme (DOK-160651) nurodyta, kad komandiruotė truks (duomenys neskelbtini) negalėjo. Kaip negalėjo paaiškinti, ir to, kad jei jis atostogavo, kodėl pateiktame darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraštyje už 2023.11., skiltyje „ kasmetinių atostogų apmokėjimas“ nenurodyta, kad jam buvo mokėti atostoginiai. Taip pat negalėjo paaiškinti už kokias lėšas jis turėjo galimybę atostogauti daugiau nei 2 savaites Indonezijoje. Atsakovo paaiškinimas buvo, kad jam padeda giminaičiai, nors įrodymų byloje nėra.

58. Teismas pažymi ir tai, kad praktiškai visuose atsakovo pateiktuose komandiruočių dokumentuose (DOK-153525) pateikta informacija apie išmokėtą darbo užmokestį žiniaraščiuose, nesutampa su duomenimis iš Sodros apie išmokėtą darbo užmokestį (2024-03-19 Teismų informacinė sistemos Liteko išrašas apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos). Taip pat atsakovas 2024-10-14 rašytiniuose paaiškinimuose (3 punkte) nurodo, kad darbo užmokesčio žiniaraščiuose skiltyje „komandiruočių apmokėjimas“ nurodyta suma yra atsakovo darbo užmokestis užsienyje. Tad remiantis atsakovo pateiktais darbo užmokestį žiniaraščiais bei paaiškinimais teismo posėdžio metu, atsakovui komandiruočių metu yra mokama – mėnesinė alga, dienpinigiai bei darbo užmokestis užsienyje („komandiruočių apskomėjimas“). Tačiau teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad jo darbo sutartyje yra numatytas stabilus darbo užmokestis, jis nėra diferencijuotas - darbo užmokestis Lietuvoje ir darbo užmokestis užsienyje. Paaiškinti, kodėl tokia informacija yra nurodyta pateiktuose darbo užmokesčio žiniaraščiuose negalėjo. Atsakovas patvirtino, kad komandiruočių metu jam yra mokamas tik darbo užmokestis ir dienpinigiai, kaip priklauso pagal įstatymą.

59. Teismas pažymi ir tai, kad 2024 m. rugsėjo 7 d. pateiktoje pažymoje apie atsakovu sumokėtus dienpinigius (DOK-135273) nurodyta, kad 2023 metais atsakovui buvo sumokėta 3653 Eur dienpinigių. Tačiau remiantis 2024 m. spalio 3 d. pateikta komandiruočių suvestine (DOK- 147948) yra nurodyta, kad 2023 metais išmokėjo 2700 Eur. Neatitikimai yra ir dėl kitų likusių metų komandiruočių, kurių atsakovas negalėjo paaiškinti.

60. Teismas sutinka su ieškovės teiginiais, kad negali visos atsakovo darbo kelionės būti vien tik pramogos prabangiausiuose ir brangiausiuose pasaulio kraštuose ir renginiuose, prabangiuose slidinėjimo kurortuose (duomenys neskelbtini), vietoj pelno generavimo ir dividendų išsimokėjimo bei adekvataus atlyginimo nusistatymo su visomis mokestinėmis prievolėmis. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo gaunamas pajamas, jo turimą turtą bei gyvenimo būdą, konstatuoja, kad atsakovo turtinė padėtis de facto yra geresnė nei atsispindi viešuosiuose registruose ir Sodros pažymose. Atsakovo teiginiai, kad jam pinigų pragyvenimui duoda tėvai, giminaičiai yra niekuo nepagrįsti.

61. Taigi, atsakovo darbo užmokestis nuo santuokos nutraukimo momento padidėjo beveik dvigubai (nuo 870 Eur neatskaičius mokesčių iki 1586 Eur neatskaičius mokesčių), taip pat atsakovas įsigijo nekilnojamą turtą. Ir nors, kaip nurodo atsakovas, jis šiuo metu moka kredito įmokas kas mėnesį už butą ir patiria papildomas išlaidas, tačiau pažymėtina, kad kasacinis teismas yra suformulavęs taisyklę, jog „kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Be to, kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Pažymėtina ir tai, kad po santuokos nutraukimo atsakovas tapo įmonės (duomenys neskelbtini) vieninteliu akcininku, savininku bei įmonės direktoriumi, jam priklauso 100 procentų įmonės akcijų. Minėtos įmonės veikla yra pelninga. 2023 metais įmonės grynasis pelnas buvo – 139 583 Eur, įmonės pardavimo pajamos – 2 433 390 Eur. Taip pat remiantis 2024-11-05 Teismų informacinė sistemos Liteko išrašu apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atsakovas yra nuo (duomenys neskelbtini) yra ir (duomenys neskelbtini) savininkas, nors teismo posėdžio metu teigė, kad jau nebėra savininkas, o paaiškinti, kodėl Sodros duomenimis vis dar yra nurodomas savininku, negalėjo.

62. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus konstatuoja, kad atsakovo turtinė padėtis nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, įsiteisėjimo momento iki ieškinio pateikimo šioje byloje dienos, pagerėjo iš esmės, t.y. jo darbo užmokestis padidėjo, atsakovas įsigijo nekilnojamojo turto, taip pat įsteigė pelningai veikiančia įmonę, kuri turi taip pat nekilnojamojo turto, jos vardu registruoti prabangūs automobiliai. Taip pat, atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas, jo turimą turtą bei gyvenimo būdą, konstatuoja, kad atsakovo turtinė padėtis de facto yra geresnė nei atsispindi viešuosiuose registruose ir Sodros pažymose.

Dėl išlaikymo dydžio

63. Pažymėtina, kad vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

65. Spręsdamas klausimą dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali dirbti ir gauti pajamų, iš kurių galėtų teikti dukroms reikalingo dydžio išlaikymą. Priešingai, bylos nagrinėjimo metus teismas konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis pagėrėjo ir de facto yra geresnė nei atsispindi viešuosiuose registruose ir Sodros pažymose. Atsakovo turtinė padėtis per jam priklausančios ir jo paties valdomą įmonę gaunamas pajamas ir naudą yra kur kas geresnė, nei deklaruojama viešai per gaunamą darbo užmokestį, kuris, be kita ko, neleistų atsakovui gyventi tokio gyvenimo būdo, kaip jis įpratęs ir kurį demonstruoja socialiniuose tinkluose, ir jis turi visas galimybes teikti didesnį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams.

66. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės pateiktą išlaidų pagrindimą ir jos paaiškinimus, į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs realią šalių turtinę padėtį, į tai, kad duomenų apie atsakovo turimus sveikatos sutrikimus, dėl kurių jis neturėtų realių galimybių ieškoti geriau apmokamo darbo, jeigu jo gaunamos pajamos nėra pakankamos skirti vaikui reikalingo dydžio išlaikymą, nėra, į tai, kad šalių nepilnametės dukros šiuo metu faktiškai gyvena su ieškove, todėl ieškovei neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu, bei atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybės, konstatuoja, kad ieškovė įrodė, jog iš esmės padidėjo vaikų poreikiai yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies, padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnametės dukroms išlaikyti po 750 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

67. Šalių nepilnametėms dukroms išlaikyti skiriamas lėšas ieškovei ir toliau pavestina tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškovės turtinės padėties ir nelygios išlaikymo teikimo dalies (ne)nustatymo

70. Tiek atsakovas, tiek jo atstovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė, o atsakovo turtinė padėtis net pablogėjo. Ieškovės gaunamos darbinės pajamos yra keturis kartus didesnės, taip pat ji turi daugiau nekilnojamo turto, o turimos įmonės akcijos yra daug pelningesnės nei atsakovo, tad ir išmokami dividendai yra didesni, todėl ieškovė turėtų skirti didesnę dalį dukroms išlaikyti.

71. Teismas atmeta, kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, kad ieškovė turėtų procentaliai daugiau prisidėti prie dukrų išlaikymo. Teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, tais atvejais, kai abiejų tėvų turtinė padėtis yra pakankamai gera, nėra esminio skirtumo, kurio iš jų yra geresnė, o turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis. Nustatyti nelygias išlaikymo teikimo dalis būtų pagrindas tik nustačius labai reikšmingą turtinį neatitikimą tarp tėvų turtinės padėties. Kadangi nuo lygių dalių principo skirstant išlaikymo pareigą tarp tėvų galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių, tai nustatyti nelygias išlaikymo teikimo dalis būtų pagrindas tik nustačius labai reikšmingą turtinį neatitikimą tarp tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1699-603/2024).

72. Taigi, nors ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis nėra identiška, tačiau tai savaime nelemia, kad šalys prie savo nepilnamečių vaikų poreikių turi prisidėti ne po lygiai, nes šiuo atveju abiejų šalių turtinė padėtis yra gera ir objektyviai leidžia prisidėti prie faktinių vaikų poreikių tenkinimo.

Dėl vaiko pinigų

73. Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė kiekvieną mėnesį gauna vaiko pinigus, skiriamus valstybės, todėl priteistas išlaikymo suma turi būti mažintina.

74. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

75. Teismas, pažymi, kad ieškovei gyvenant kartu su vaikais, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, tenka rūpintis kasdiene vaikų priežiūra, kasdienės vaiko veiklos ir laisvalaikio organizavimu, užtikrinant jų emocinių ir kitų poreikių tenkinimą, priežiūrą jas slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Ieškovė atlieka namų ruošos darbus, užtikrina vaikų gerbūvį (gaminant maistą, tvarkant namus, vežiojant, leidžiant savaitgalius ir atostogaujant bei pan.), kas sunkiai įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant vaikus. Taigi jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ne visada prisideda. Paminėtina ir tai, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad su dukromis matosi du kartus darbo dienomis po kelias valandas ir kas antrą savaitgalį, bet ir tai ne visada. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, kad atsakovo pajamos yra pakankamos, kad galėtų išlaikyti vaikus, tenkinat bylos nagrinėjimo metu nustatytus jų poreikius, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo mažinti priteisino išlaikymo dydį pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis.

76. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

77. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

78. Šalims nurodytina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis).

79. Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

80. Vadovaujantis CPK 93 str. 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies. Nors ieškiniu ieškovė ir prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų, patvirtinančių šias išlaidas, į bylą nepakeikė.

81. Bylos duomenimis nustatyta, kad šioje byloje atsakovas patyrė iš viso 968 Eur bylinėjimosi išlaidų (DOK-24754), susijusių su sutektomis teisinėmis paslaugomis. Prašomos priteisti sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių rekomenduojamų dydžių.

82. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas 75 proc., atsakovui iš ieškovės priteistina 242 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsakovui suteiktą advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

83. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo valstybei priteistina 288 Eur žyminio mokesčio suma ((750 Eur - 217 Eur ) × 12 mėn. × 3 proc. × 75 proc.) x 2) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1dalies 6 punktas).

84. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudaro 13,28 Eur. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas 75 proc., iš atsakovo priteistina 9,96 Eur Teismo turėtos pašto išlaidų. Likusi pašto išlaidų dalis nepriteistina iš ieškovės, nes neviršija 8,00 Eur dydžio sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406-407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dalies 4.1 punktą dėl išlaikymo priteisimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant iš atsakovo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams S. O. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir S. P. S., (duomenys neskelbtini), iki jų pilnametystės, išlaikymą po 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (duomenys neskelbtini) iki vaikų pilnametystės, išlaikymą sumokant į ieškovės K. U., a. k. (duomenys neskelbtini), nurodytą sąskaitą banke, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečių vaikų motinai K. U., a. k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimą nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš ieškovės K. U., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 288 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 9,96 Eur (devynis eurus ir 96 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma Valstybei, turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.