- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-15
- Bylos Nr.
- e2A-616-221/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07429-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- R. D.
- Ieškovas
- A. D.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui R. D. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė teismo pakeisti išlaikymo M. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo po 190 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis nepilnametės dukros M. D. išlaikymui iš visų rūšių pajamų iki ji sulauks pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės sąskaitą už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 15 dienos, nustatant, kad ieškovė tvarkys lėšas uzufrukto teise, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka, patvirtina santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Šia sutartimi atsakovas sutiko vaikų išlaikymui iki jų pilnametystės mokėti po 200 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šalių dukros M. D. poreikiai per šešerius metus žymiai išaugo. Šiuo metu M. D. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, gyvena su ieškove nuomojamame bute. M. D. pradėjo eiti į mokyklą, mokykloje valgo pietus, ieškovė turi pirkti mergaitei mokyklinę uniformą, pratybas, mokėti įnašą į klasės fondą. Taip pat atsirado išlaidos kanceliarinėms prekėms, ekskursijoms ir pan., mergaitė lanko baseiną. Šalių dukra sparčiai auga, todėl nauji rūbai ir avalynė reikalinga kiekvienais metais. Ieškovės skaičiavimu, mergaitei per mėnesį reikalinga skirti 380 Eur. Atsakovas dukros išlaikymui pagal santuokos nutraukimo sutartį skiria tik 200 Lt (57,92 Eur) per mėnesį, todėl ieškovei prie dukros išlaikymo reikia prisidėti didesne dalimi. Toks išlaikymo paskirstymas yra neproporcingas ir nepagrįstai apsunkinantis ieškovės padėtį. (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė trečia dukra, taip pat ieškovė viena išlaiko ir pilnametystės sulaukusią dukrą. Atsakovas yra sveikas, darbingas, šiuo metu dirba Jungtinėje Karalystėje, gauna nemažas pajamas, kitų išlaikytinių neturi, todėl prie nepilnametės dukros išlaikymo gali prisidėti didesne dalimi ar bent lygiomis dalimis.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė sutinkantis su tuo, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka, pasikeitė vaiko poreikiai, nes duktė M. D. paaugo ir lanko ugdymo įstaigą, todėl išlaidos jos aprūpinimui padidėjo. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas sutiko padidinti mokėjimus dukters išlaikymui iki 150 Eur per mėnesį sumos. Atsakovas teigė, kad ši suma yra objektyvi, atitinka ir atsakovo turtinę padėtį, kuri šiuo metu nėra labai gera. Atsakovas dirba vairuotoju pagal verslo liudijimą, todėl neturi nuolatinio darbdavio ir negauna pastovių pajamų. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto, nuosavybės teise valdo tik automobilį, kurio vertė 3 000 Eur, nuomojasi būstą, išlaiko sergančią motiną, todėl negali skirti dukters išlaikymui daugiau negu 150 Eur per mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu patenkino ieškinį: pakeitė nustatyto išlaikymo M. D. dydį ir nuo ieškinio gavimo teisme dienos (2017 m. balandžio 5 d.) priteisė iš atsakovo nepilnametės dukros M. D. išlaikymui po 190 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis iš visų rūšių pajamų iki ji sulauks pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės sąskaitą už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 15 dienos, nustatant, kad ieškovė tvarkys lėšas uzufrukto teise; priteisė iš atsakovo ieškovei 907,5 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei 51,15 Eur žyminį mokestį ir 4,17 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas sumas, išleidžiamas vaiko poreikiams patenkinti, nustatė, kad didžiausia išlaidų dalis tenka maistui, rūbams, buto nuomai, komunaliniams mokesčiams, t. y. būtiniesiems vaiko poreikiams, šias išlaidas ieškovė pagrindė pateiktais mokėjimo kvitais, paaiškinimais. Teismas pažymėjo, kad nors šiuo metu ieškovė būsto nenuomoja, tačiau ieškosi kito būsto ir ketina su vaikais išeiti gyventi savarankiškai, su nepilnamečiais vaikais gyvendama pas motiną naudojasi būstui teikiamomis paslaugomis, už kurias taip pat moka. Teismas sprendė, kad, siekiant vaiką maitinti visaverčiu, kokybišku maistu ieškovės nurodytos išlaidos (130 Eur per mėnesį, 4,3 Eur per dieną) maistui yra protingos ir atitinkančios vaiko amžių, taip pat negalima laikyti, jog neatitinkančios tikrovės yra vaiko išlaidos maitinimui mokykloje (1,1 Eur per dieną). Teismas nurodė, kad, teigdamas, jog maitinimo išlaidos neatitinka tikrovės, atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų. Įvertinęs kitas ieškovės nurodytas išlaidas, teismas sprendė nesant pagrindo teigti, jog jos yra nepagrįstai padidintos ir neatitinka tikrovės.
6. Teismas konstatavo, kad šiuo metu priteista 57,92 Eur išlaikymo suma yra akivaizdžiai per maža, nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, priėmimo praėjo septyneri metai, (duomenys neskelbtini) metais nutraukiant šalių santuoką, šalių dukrai buvo nepilnai (duomenys neskelbtini) metai, bylos nagrinėjimo teisme metu vaikui yra (duomenys neskelbtini) metų. Teismas pažymėjo, kad nors pagal teisės aktų reikalavimus priteistas išlaikymas yra indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau indeksavimas nekompensuoja dėl išaugusių poreikių atsiradusių/padidėjusių išlaidų. Vaikui augant, didėja jo poreikiai maistui, rūbams, laisvalaikiui, pomėgiams, lavinimuisi. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad 380 Eur per mėnesį suma šiuo metu yra pakankama šalių nepilnametės dukros poreikiams patenkinti, todėl laikė, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių. Teismas pažymėjo, jog atsakovas, ginčydamas ieškovės pateiktą vaiko poreikių lentelę ir tvirtindamas, jog nurodytos išlaidos yra nepagrįstos, neteikė įrodymų ir paskaičiavimų apie vaiko poreikius, todėl teismas jo argumentus laikė deklaratyviais. Teismas atkreipė dėmesį, kad nuo to laiko, kai buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, pasikeitė ir šalies ekonominė situacija – (duomenys neskelbtini) metais, išlaikymo priteisimo metu, minimali mėnesinė alga sudarė 231,7 Eur, šiuo metu ji siekia 400 Eur, be to, išaugo prekių ir paslaugų kainos. Prie dukters išlaikymo papildomai atsakovas prisideda tik epizodiškai, ieškovė, teikdama išlaidų vaiko poreikiams tenkinti paskaičiavimus, tai yra įvertinusi.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė neturi jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, jos mėnesinės pajamos sudaro apie 700 Eur, ji turi (duomenys neskelbtini) metais gimusią dukrą M., (duomenys neskelbtini) metais gimusią dukrą L. Atsakovas taip pat neturi nekilnojamojo turto, turi komercinę transporto priemonę, jo mėnesinės pajamos, kaip teigia atsakovo atstovė, sudaro apie 1 000 Eur, jis turi vieną išlaikytinį – dukrą M. Atsakovo atstovei teisminio nagrinėjimo metu nurodžius, kad atsakovas iš gaunamų pajamų sunkiai pragyvena, taip pat turi išlaikyti sunkiai sergančią savo motiną, pats yra blogos sveikatos, teismas pažymėjo, jog atsakovas nepateikė patikimų įrodymų šiems teiginiams pagrįsti. Teismas nurodė, kad atsakovo pateiktos pažymos apie gaunamas pajamas nepatvirtina aplinkybės, jog tai yra visos atsakovo gaunamos mėnesinės pajamos, taip pat nepateikti duomenys, jog, atsakovo teigimu, jam sunkiai pragyvenant, atsakovas deda visas pastangas gauti geriau apmokamą darbą, byloje nėra ir duomenų, jog atsakovas negali dirbti dėl sveikatos būklės, jam suteikta invalidumo grupė ar jis yra dalinai darbingas. Teismas konstatavo, kad nėra objektyvaus pobūdžio duomenų, jog atsakovas negali uždirbti didesnių pajamų, todėl atsakovo nurodytas aplinkybes laikė neįrodytomis. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas išlaiko savo motiną, atsakovo motina nepajėgi pati savęs išlaikyti (nėra duomenų apie motinos turtinę padėtį), priešingai, atsakovo atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog atsakovo motina prisideda prie savo anūkės išlaikymo. Taip pat teismas nurodė, jog, teikdamas atsiliepimą į ieškinį, atsakovas nenurodė aplinkybės, jog turi išlaikytinių. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovas turi komercinę transporto priemonę, už kurią moka 688,8 svarų draudimą, yra sudaręs buto nuomos sutartį, pagal kurią kas mėnesį moka 675 svarų nuomos mokestį, siunčia perlaidas dukrų išlaikymui, turi pragyventi pats ir, kaip teigia, pilnai išlaiko sergančią motiną, taigi atsakovui realiai pragyventi, turint nurodytas išlaidas, reikalingos žymiai didesnės pajamos, negu jis nurodo. Teismas sprendė, kad atsakovas buvo nesąžiningas, neatskleidė teismui tikrosios savo turtinės padėties, o jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.
8. Įvertinęs šalių turtinę padėtį, teismas laikė, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė už ieškovės – jis gauna didesnes pajamas, turi vieną išlaikytinį, ieškovės pajamos mažesnės, ji turi du išlaikytinius, materialiai prisideda prie pilnametės studijuojančios dukters išlaikymo. Nesant pagrindo teigti, jog atsakovo padėtis yra sunkesnė, įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad abiejų tėvų teiktinas išlaikymas nepilnametei dukrai turėtų būti po 190 Eur per mėnesį, todėl iš atsakovo dukters išlaikymui priteisė po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. balandžio 5 d.) iki dukters pilnametystės. Teismas kaip nepagrįstą ir neįrodytą atmetė atsakovo prašymą skirti ieškovei 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Patenkinęs ieškinį, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 907,5 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį, priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Neįvertinta, kad atsakovas neprieštaravo, jog būtų padidintas išlaikymas jo nepilnametei dukrai M. D. Suprasdamas, kad nuo (duomenys neskelbtini) išaugo nepilnametės dukros poreikiai, dėl to padidėjo išlaidos, skirtos jos išlaikymui, atsakovas sutiko mokėti dukters išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis.
1.2. Nepagrįsta išvada, kad atsakovas galbūt slepia gaunamas pajamas. Teismas akcentavo draudimo sumą už komercinį automobilį, tačiau, įvertinus, kad 688,8 svarų draudimo mokestis yra taikomas metams, apskaičiavus draudimo kainą vienam mėnesiui, gaunasi 57,4 svarų per mėnesį, o tai laikytina nedidele draudimo suma. Atsakovas nurodė, kad jo gaunamos pajamos per mėnesį siekia 1 000 Eur, minėtas pajamas jis gauna dirbdamas ir teikdamas paslaugas iš komercinio automobilio. Atsakovas nesistengia apgauti teismo ir ieškovės, teismui pateikė tikrus dokumentus apie gaunamas pajamas, tačiau vertinant teismo sprendimą galima suprasti, kad yra manoma, jog galbūt atsakovas nepateikė visų duomenų apie pajamas, o sprendime nėra nurodyti šios teismo iškeltos versijos motyvai ir tai pagrindžiantys įrodymai.
1.3. Nevertinta aplinkybė, kad atsakovas gauna pastovias pajamas, kurios yra vidutiniškos ir užtenka pagrindiniams poreikiams patenkinti, visgi supranta ir turi norą ieškoti kito darbo, iš kurio gautų didesnes pajamas, tačiau objektyviai vertinant Jungtinės Karalystės ekonominę padėtį ir jos pasitraukimą iš Europos Sąjungos, šiuo metu yra sunku gauti geriau apmokamą darbą. Atsakovas stengiasi gerinti savo finansinę būklę, bet išlaikymo nepilnametei dukrai M. D. priteisimas po 190 Eur per mėnesį atsakovui bus per didelė našta, kadangi atsakovas neturės finansinių galimybių kas mėnesį mokėti nurodytos sumos savo dukters išlaikymui. Teismo sprendimas yra priimtas neatsižvelgus į atsakovo finansinę situaciją, vienašališkai įvertinus ieškovės nuomonę ir prašymus.
1.4. Nevertinta aplinkybė, kad 2017 m. rugsėjo 1 d. baigėsi ieškovės buto nuomos sutartis, nuo to momento ieškovė su vaikais gyveno pas savo motiną. Nepagrįstas argumentas, kad nors ieškovė nagrinėjamu metu nesinuomojo buto, tačiau, gyvendama pas motiną, taip pat mokėjo dalį mokesčių, ateityje planuoja ieškoti kito būsto. Ieškovė, nesinuomodama būsto ir gyvendama pas motiną, turėjo mokesčių naštą padalinti į daugiau dalių, kadangi viename būste gyveno vienu asmeniu daugiau, taigi vienam asmeniui tenkanti mokesčių dalis turėjo žymiai sumažėti. Patiriamos išlaidos turi būti egzistuojančios ir aktualios, todėl negalima įtraukti į poreikių lentelę apskaičiavimus ateityje atsiransiančių mokesčių, šiuo atveju, ateityje planuojamo būsto nuomos ar pirkimo, kadangi ieškovė neturi tikslių duomenų, kiek bus mokama už nuomą ir už komunalinius mokesčius. Dėl to laikytina, kad ieškovės pateikti duomenys neatitinka tikrovės, o teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė ir netinkamai vertino šiuos duomenis.
1.5. Neatsižvelgta, kad ieškovė, teigdama, jog išleidžia 380 Eur dukros išlaikymui, nurodo, kad pati gauna apie 700 Eur, turi dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini) metais, kuriai skiria išlaikymą, taip pat turi (duomenys neskelbtini) metais gimusią dukrą, taigi ieškovė neturi pajamų, reikalingų trijų vaikų išlaikymui. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovė siekia pasipelnyti iš atsakovo, reikalaudama žymiai per didelės išlaikymo sumos. Teismas nesiaiškino tikrosios ieškovės turtinės padėties (kiek ji išleidžia kitų vaikų išlaikymui, kokia yra jos šeimos turtinė padėtis).
1.6. Neįvertinta, kad 2017 m. balandžio 5 d., kai ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, tą pačią dieną teismui buvo pateiktas ieškinys dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo (civilinė byla Nr. e2-1197-528/2019). Abiejose civilinėse bylose atsakovas yra tas pats, todėl tikslinga buvo šias dvi tapačias bylas sujungti, nes bylos būtų išspręstos efektyviau, greičiau, ekonomiškiau ir būtų nustatyti visi byloms reikšmingi faktai, tačiau teismas, dirbdamas aplaidžiai, nesujungė nagrinėjamų bylų. Civilinėje byloje Nr. e2-1197-528/2019 nustatyta, kad atsakovas turi sveikatos problemų, nebegali dirbti, todėl laikinai negauna pajamų. Teismas privalėjo atsižvelgti, kad yra nagrinėjamos dvi tapačios civilinės bylos ir jeigu abiejuose būtų patenkinti ieškiniai, atsakovas vaikų išlaikymui turėtų sumokėti po 355 Eur per mėnesį, o tai sudaro per didelį finansinį įsipareigojimą atsakovui. Atsakovas pagal savo išgales gali skirti mergaitės poreikiams tenkinti 100 Eur, atsižvelgiant į aplinkybę, kad yra nagrinėjama civilinė byla dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiam vaikui, todėl galbūt atsakovas turės mokėti išlaikymą pilnamečiam vaikui.
1.7. Nepagrįstas teismo motyvas, kad atsakovas turi vieną išlaikytinį. Kadangi Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1197-528/2019 dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui padidinimo, atsakovas turi dvi išlaikytines, kurioms turi skirti išlaikymą.
Atsiliepimas
1.8. Nepagrįstai išlaikymas nepilnametei dukrai priteistas nuo ieškinio gavimo teisme dienos (2017 m. balandžio 5 d.). Atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., kai pateikė atsiliepimą į ieškinį, teikė išlaikymą M. D., todėl pagal teismo sprendimą atsakovas privalo už M. D. išlaikymą laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. mokėti du kartus. Ieškovės informavimas, kad ji kreipsis į teismą, nėra pagrindas laikyti, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie civilinės bylos iškėlimą ir turėjo ruošti atsiliepimą į ieškinį.
1.9. Neteisingai atmestas atsakovo argumentas, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, teismo sprendime dėl jo pasisakyta neargumentuotai, neišsamiai, nepateikti teismo motyvai, dėl kokių priežasčių buvo atmestas atsakovo prašymas skirti ieškovei baudą.
1.10. Ieškovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai yra nepagrįstai didelės, kadangi byla nebuvo sudėtinga, byloje nebuvo reikalingos specialios teisinės žinios, advokatas neteikė paslaugų ne savo darbo vietoje, sprendžiamam klausimui yra seniai suformuota teismų praktika, atsakovas pripažino faktą, kad išlaikymo dydis turi didėti, spendžiami klausimai negali būti traktuojami esantys teisiškai nauji. Advokato darbo ir laiko sąnaudos negalėjo būti didelės, nes ieškinio apimtis nedidelė (4 puslapiai teksto, didelę dalį ieškinio turinio sudaro Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normų perrašymas). Teisingas ir protingas ieškovės išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydis yra 400 Eur, kuris ir turėtų būti priteisiamas iš atsakovo. Teismas nevertino, ar ieškovės prašomos atlyginti išlaidos, patirtos už advokato teisinę pagalbą, yra tinkamos ir atitinka Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
10. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovas pateikė deklaracijas tik dėl vykdomos individualios veiklos, byloje nėra duomenų ar įrodymų, kad atsakovas nėra įsidarbinęs pagal darbo sutartį ir gauna papildomas pajamas. Visose teismui pateiktose deklaracijose atsakovas kiekvienais metais deklaruoja tokią pajamų sumą, kuri būna šalia apmokestinamos ribos. Pajamų deklaracijose yra nurodoma, kad deklaruojamos pajamos, o ne pelnas, o tai prieštarauja atsakovo pozicijai, jog jam lieka apie 1 000 Eur per mėnesį, atskaičius visas sąnaudas. Iš atsakovo nurodomų pajamų atėmus 675 svarus (apie 770 Eur) per mėnesį už būsto nuomą, 57,4 svarų (apie 65 Eur) už automobilio civilinės atsakomybės draudimą, 57 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai, atsakovui praktiškai nelieka pinigų pragyvenimui. Darytina išvada, kad atsakovo tikroji turtinė padėtis yra geresnė, nei jis nurodo.
2.2. Atsakovas nurodo, kad turi sveikatos problemų ir šiuo metu nebegali dirbti, tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų nedarbingas, neįgalus ar būtų kažkokia kita priežastis, kuri trukdytų jam dirbti ir gauti pajamas. Taip pat atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis realiai išlaiko savo motiną.
2.3. Byloje nėra duomenų ar viešai prieinamos informacijos, kad dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos Jungtinėje Karalystėje yra pablogėjusi ekonominė padėtis ir/ar yra sunkiau gauti darbą.
2.4. Atsakovo nurodomas 100 Eur per mėnesį išlaikymas yra akivaizdžiai per mažas tenkinti pačius elementariausius ir būtiniausius poreikius, jau nekalbant apie papildomus vaiko poreikius.
2.5. Dėl to, kad nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, yra jos prižiūrimas ir išlaikomas, ieškovė patiria didesnes išlaidas ir sąnaudas tenkindama vaiko poreikius. Priteistas 190 Eur per mėnesį išlaikymo dydis laikytinas užtikrinančiu proporcingą pusiausvyrą tarp atsakovo galimybių teikti paramą ir šalių nepilnametės dukters teisėtų interesų gauti jos poreikius tenkinantį išlaikymą.
2.6. Atsakovas nuolat vengė mokėti išlaikymą savo nepilnametei dukrai, per 2018 metus dukros išlaikymui nereguliariais mokėjimais yra sumokėjęs 900 Eur, kas sudaro 75 Eur per mėnesį.
2.7. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme nesiekia Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytų dydžių. Ieškovės atstovas yra PVM mokėtojas, todėl prie ieškovės patirtų išlaidų sumos prisideda ir į valstybės biudžetą mokėtinas PVM. Atsakovas nenurodo nė vieno argumento, kodėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, jo deklaratyviai nurodomas 400 Eur dydis yra grįstas tik jo paties įsitikinimu.
2.8. Atsakovas ginčija ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas 750 Eur (be PVM) bylinėjimosi išlaidas (ieškinio ir kitų procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose) kaip per dideles, tačiau už apeliacinį skundą prašo priteisti 500 Eur išlaidas, kas akivaizdžiai prieštarauja apeliacinio skundo argumentacijai ir logikai. Be to, atsakovas prie skundo nėra pridėjęs įrodymų, kad patyrė 500 Eur išlaidas už apeliacinio skundo parengimą.
11. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo padidintas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
14. Šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu, kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Sutartyje atsakovas įsipareigojo dukters M. D., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti po 200 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį.
15. 2017 m. balandžio 5 d. A. D. kreipėsi į teismą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai padidinimo iki 190 Eur. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį. Su sprendimu nesutinka atsakovas.
Dėl išlaikymo pakeitimo
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis).
17. Minėta, kad Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu dukros išlaikymui iš atsakovo priteista po 200 Lt (57,920 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tačiau tėvų galimybės teikti išlaikymą ir vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir formą (CK 3.201 straipsnis). Nagrinėjamu atveju vaiko motina kreipėsi į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo iki 190 Eur.
18. Taigi išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (-ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti.
19. Išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
20. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
21. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis pripažino, jog dukros poreikiai išaugo ir sutiko mokėti po 150 Eur; padarė nepagrįstą išvadą, kad jis neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties; nevertinta aplinkybė, kad jis gauna pastovias pajamas, kurių užtenka pagrindiniams poreikiams tenkinti; supranta ir turi norą ieškoti kito darbo, bet sunku rasti geriau apmokamą darbą; nevertinta aplinkybė, kad ieškovė su vaikais gyvena pas motiną, todėl nereikia nuomoti butą; neįvertinta, kad ieškinį dėl išlaikymo pateikusi ir pilnametė dukra, jis turi dvi išlaikytines; neįvertintos aplinkybės, kad ieškovė siekia pasipelnyti iš atsakovo; nepagrįstai išlaikymas priteistas nuo 2017 m. balandžio 5 d.; nepagrįstai atmestas prašymas skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; nepagrįstai priteistos per didelės bylinėjimosi išlaidos.
22. Apeliacinis teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus. Atmestini apelianto argumentai dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos padarė kitokias išvadas nei tikėjosi apeliantas, nereiškia, jog įrodymai vertinti netinkamai.
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus (šalių atstovų paaiškinimus, šalių pateiktus rašytinius įrodymus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą ir kt.), sprendė, kad vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį priteistas mokėti išlaikymas po 57,92 Eur yra per mažas. Apeliacinės instancijos teismas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad šalių dukrai M. (duomenys neskelbtini) sukaks (duomenys neskelbtini) metų, sutinka su minėta pirmosios instancijos teismo išvada, pritaria teismo motyvams.
24. Akivaizdu, kad nuo išlaikymo priteisimo momento praėjus septyneriems metams, pasikeitė ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų kainos, nepilnametei dukrai natūraliai augant ir vystantis, pradėjus lankuti mokyklą, padidėjo jai išlaikyti reikalingų lėšų suma. Tai leidžia pripažinti, kad priteistas išlaikymas buvo padidintas pagrįstai.
25. Pirmosios instancijos teismas išsamiai analizavo šalių dukros poreikius, nurodytų sumų realumą, atsižvelgė į visuotinai žinomas kainas, į vaiko amžių. Nagrinėjamu atveju išlaikymas šalių nepilnametei dukrai buvo priteistas prieš daugiau nei aštuonerius metus, kuomet jai buvo nepilnai (duomenys neskelbtini) metai. Išlaikymas turi užtikrinti vaiko teisę į tinkamas vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, komunalinėms paslaugoms patenkinimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pripažintina, kad į šalių dukros poreikius neįtraukta jokių prabangos prekių ar protingas lavinimo bei laisvalaikio išlaidas peržengiančių poreikių. Atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat į nepilnametės dukros amžių, tam, kad sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui, 380 Eur išlaikymo suma nustatyta pagrįstai.
26. Pastebėtina, kad tėvas pripažįsta, jog dukros poreikiai išaugo, tačiau nesutinka su teismo nustatytu 190 Eur išlaikymo dydžiu, teigdamas, kad jo finansinės galimybės neleidžia sumokėti priteisto išlaikymo. Apeliacinis teismas su tuo nesutinka ir sprendžia, kad byloje pateikti įrodymai leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovas pajėgus dukros išlaikymui skirti po 190 Eur.
27. Atmestini apelianto argumentai dėl šalių turtinės padėties nustatymo. Pažymėtina, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas buvo tik šalių nepilnametei dukrai reikalingo išlaikymo nustatymas, kuris būtų proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir šalių turtinei padėčiai.
28. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).
29. Pirmosios instancijos teismas vertino ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog atsakovas galimai nepateikė visų įrodymų apie jo gaunamas pajamas, nemotyvavo šios išvados. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos (paaiškinimų, turto išlaikymo išlaidų, nuomos sutarties, perlaidų ir kt.) pagrįstai nustatė, kad atsakovo nurodomos išlaidos yra didesnės negu jo pajamos, kas leido pripažinti, kad atsakovas galimai gauna didesnes pajamas negu jis nurodo.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
31. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).
32. Apelianto teigimu, jis turi norą ieškoti kito darbo, iš kurio gautų didesnes pajamas, tačiau objektyviai vertinant Jungtinės Karalystės ekonominę padėtį, jos pasitraukimą iš Europos Sąjungos, šiuo metu sunku gauti geriau apmokamą darbą. Tačiau apeliantas nepateikia jokių įrodymų, kad jis bandė ieškoti kito darbo, ką sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Apeliantas nepagrindžia teiginių, kad jis turi sveikatos problemų, yra nedarbingas, kas trukdo jam dirbti ir gauti pajamas, teiginių, kad išlaiko savo sergančią motiną.
33. Niekuo nepagrįstas apelianto teiginys, kad ieškovė reikalauja per didelės išlaikymo sumos, siekdama pasipelnyti iš atsakovo. Minėta, kad išlaikymo suma nustatyta pagrįstai. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dukra gyvena su motina, kuriai tenka kasdieniniai dukros aprūpinimo ir išlaikymo rūpesčiai.
34. Pažymėtina, kad tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
35. Nesutiktina su apeliantu, kad neargumentuotai buvo atmestas jo prašymas skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jų nekartoja.
36. Atmestini apelianto argumentai, kad padidintas išlaikymas nepilnametei dukrai nepagrįstai priteistas nuo kreipimosi į teismą dienos ir kad jis išlaikymą dukrai turės mokėti du kartus. Pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Teisė reikalauti išlaikymo už ankstesnį laikotarpį pripažįstama tik tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdė tokios pareigos. Byloje nekonstatuota, kad ieškovė atsakovui reikalavimą padidinti teikiamą išlaikymą reiškė anksčiau nei kreipdamasi į teismą su ieškiniu 2017 m. balandžio 5 d., todėl padidintas išlaikymas iš atsakovo pagrįstai priteistas būtent nuo šios datos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008; kt.). Bylos nagrinėjimo metu apelianto teikta išlaikymo suma bus įskaityta į nuo 2017 m. balandžio 5 d. priteistą išlaikymą.
37. Pažymėtina, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).
38. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas (907,50 Eur). Jo įsitikinimu, teisingas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas būtų 400 Eur.
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismui tenkinus ieškinį, teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir priteisė jų atlyginimą iš atsakovo. Pažymėtina, kad ieškovės turėtos išlaidos žymiai mažesnės už Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.1, 8.16, 8.19 punktuose nustatytą sumą.
40. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisako.
41. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sprendimo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
42. Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas ieškovės prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (484 Eur), pateikus tai patvirtinančius įrodymus (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytos sumos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 484 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.