Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui R. D. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė A. D. (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo pakeisti nustatyto išlaikymo M. D. dydį ir priteisti iš atsakovo R. D. (toliau – atsakovas), a. k. (duomenys neskelbtini) po 190 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis, nepilnametės dukros M. D., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iš visų rūšių pajamų, iki ji sulauks pilnametystės, pinigus pervedant į A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) sąskaitą už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 15 dienos, nustatant, kad A. D. tvarkys lėšas uzufrukto teise, išlaikymą priteisti nuo ieškinio teisme gavimo dienos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžių metu ieškovės atstovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu santuoka tarp šalių yra nutraukta. Šia sutartimi atsakovas sutiko vaikų išlaikymui iki jų pilnametystės mokėti po 200 Lt kas mėnesį. Per šiuos metus ženkliai išaugus šalių nepilnametės dukters M. D. poreikiams ieškovė prašo sumą šalių dukters išlaikymui padidinti iki 190 Eur kas mėnesį (1 t., b. l. 1-4, 2 t. 114-116).

Atsakovas su pateiktu ieškiniu sutinka iš dalies. Atsiliepime į ieškinį, teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas sutinka, jog nuo to laiko kai buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai, jos poreikiai išaugo, todėl natūralu, kad padidėjo išlaidos jos išlaikymui. Atsižvelgiant į tai atsakovas sutinka mokėti dukters išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį (2 t., b. l. 34-37).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) išvadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog šalių dukrai buvo priteistas 200 Lt išlaikymas, šiuo metu nepilnametės dukters poreikiai yra išaugę ir priteistas išlaikymo dydis nėra pakankamas vaiko poreikių tenkinimui, ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas (1 t., b. l. 63-64).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta šalims santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. D. (1 t., b. l. 8-11). Santuoka tarp šalių yra nutraukta (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu. Teismo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje atsakovas įsipareigojo dukters M. D. išlaikymui mokėti po 200 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį (1 t., b. l. 9-11). (duomenys neskelbtini) ieškovei yra gimusi dukra L. D. (1 t., b. l. 17). Pažymose apie asmens valstybinį socialinį draudimą nurodyta, jog ieškovei mokama vaiko priežiūros išmoka (1 t., b. l. 20-24, 2 t., 118-134). Valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo duomenimis šalys Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių neturi (1 t., b. l. 27, 143 ). Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovė ir atsakovas jiems priklausančio nekilnojamojo turto neturi (1 t., b. l. 26, 73). Atsakovo gaunamų pajamų išrašai (1 t., b. l. 65, 70, 2 t., 87-88, 110, 113). Išraše iš gyventojų registro departamento nurodyta, jog atsakovas yra deklaravęs apie išvykimą gyventi į Jungtinę Karalystę (1 t., b. l. 69). Kauno Pilėnų pagrindinės mokyklos pažymoje nurodyta, jog šalių nepilnametė dukra mokosi 2A klasėje (1 t., b. l. 25). 2016-08-24 buto nuomos sutartyje, nurodyta, jog ieškovė iki (duomenys neskelbtini) yra sudariusi buto nuomos sutartį (1 t., b. l. 29-31). Mokėjimo kvitai už suteiktas paslaugas buto išlaikymui (1 t., b. l. 32-52). Internetinio susirašinėjimo tarp ieškovės ir atsakovo išklotinės (2 t., b. l. 135-157). Atsakovo motinos sveikatos būklės medicininiai išrašai (2 t., b. l. 94, 97, 100-101, 166-168).

Teismas nurodo, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 str. 5 d.). CK 3.201 str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2009; 2009-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Taigi CK 3.201 str., reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Pagal CK 3.201 str. priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimas siejamas su dviem sąlygomis, t. y. iš esmės pasikeitusia tėvų turtine padėtimi, taip pat atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Teismai formuodami praktiką dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo, kaip pagrindą išlaikymui pakeisti vertina ir pasikeitusius vaiko poreikius, susijusius su amžiumi, mokslais, pomėgiais ir pan. Darytina išvada, kad dėl pasikeitusių nepilnamečio vaiko poreikių galima kreiptis į teismą ir prašyti padidinti priteisto išlaikymo sumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013; 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Ieškiniu prašydama padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą, ieškovė savo reikalavimą grindžia vaiko poreikių pasikeitimu. Nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga apie 380 Eur suma per mėnesį, iš atsakovo vaiko išlaikymui priteista 57,92 Eur (200 Lt), todėl prašo padidinti priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai sumą iki 190 Eur.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Teismui pateiktoje M. D. poreikių lentelėje ieškovė nurodė tokias išlaidas mėnesiui: maitinimas mokykloje - 33 Eur, pratybos – 5 Eur, kūno kultūra (baseinas) – 9,50 Eur, edukacinės programos - 7,75 Eur, kanceliarinės prekės/priemonės konkursams – 15 Eur, mokyklinė uniforma - 5 Eur, klasės fondas – 2,50 Eur, apranga/avalynė (įskaitant tai, jog atsakovas du kartus metuose apipirkdavo papildomai) – 30 Eur, maistas – 130 Eur, higienos priemonės/buitinė chemija – 20 Eur, buto nuoma - 66 Eur, komunaliniai mokesčiai – 40 Eur, vitaminai/vaistai – 15 Eur. Iš viso vienam mėnesiui nurodytos išlaidos sudaro 380 Eur. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sumą, reikalingą dukters poreikių tenkinimui – 190 Eur.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma Civilinio kodekso 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2018-01-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 400 Eur. Tačiau ši suma nėra konstanta, nes išlaikymas turi būti priteisiamas realus ir atitinkantis tėvų galimybes.

Pagal ieškovės nurodomas sumas, išleidžiamas vaiko poreikiams patenkinti, didžiausia dalis tenka maistui, rūbams, buto nuomai, komunaliniam mokesčiams, t. y. būtiniesiems vaiko poreikiams. Šias išlaidas ieškovė pagrindė byloje pateiktais mokėjimo kvitais, paaiškinimais. Savaime suprantama, jog vaikui reikalingi rūbai, avalynė, būstas. Ieškovės nurodytos sumos būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti teismo vertinimu nėra padidintos bei laikytinos realiomis. Nors šiuo metu ieškovė būsto jau nenuomoja, tačiau ieškosi kito būsto ir ketina su vaikais išeiti gyventi savarankiškai. Taip pat pažymėtina, jog gyvendama su nepilnamečiais vaikais pas motiną, naudojasi būstui teikiamomis paslaugomis už kurias taip pat moka. Atsakovas nurodė, kad išlaidos vaiko maitinimui yra gerokai padidintos. Ieškovės paskaičiavimu vaikui maisto išlaidos mėnesiui yra 130 Eur, kas dienai sudaro 4,3 Eur. Teismo nuomone, siekiant vaiką maitinti visaverčiu, kokybišku maistu ieškovės nurodytos išlaidos maistui yra protingos ir atitinkančios vaiko amžių. Taip pat negalima laikyti, jog neatitinkančios tikrovės yra vaiko išlaidos maitinimui mokykloje, kurios sudaro 1,1 Eur dienai. Teigdamas, jog maitinimo išlaidos neatitinka tikrovės atsakovas į bylą jokių įrodymų teismui nepateikė (CPK 178 str.). Vertinant kitas ieškovės nurodytas išlaidas teismas neturi pagrindo teigti, jog jos yra nepagrįstai padidintos ir neatitinka tikrovės.

Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, kaip minėta, laikoma Civilinio kodekso 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2018-01-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 400 Eur. Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo metu priteista 57,92 Eur išlaikymo suma, akivaizdžiai per maža. Nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, priėmimo praėjo septyneri metai – 2011 metais nutraukiant šalių santuoką, jų dukrai buvo nepilnai trys metai, bylos nagrinėjimo teisme metu vaikui yra 10 metų. Nors pagal teisės aktų reikalavimus priteistas išlaikymas yra indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau indeksavimas nekompensuoja dėl išaugusių poreikių atsiradusių/padidėjusių išlaidų. Vaikui augant jo poreikiai maistui, rūbams, laisvalaikiui, pomėgiams, lavinimuisi didėja. Nepilnametis vaikas pradėjo lankyti mokyklą, todėl jo poreikiai susiję ne tik su būtinųjų poreikių tenkinimu, tačiau yra ir papildomi poreikiai susiję su kultūriniu vystymusi, laisvalaikiu ir kt. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad 380 Eur per mėnesį suma šiuo metu yra pakankama šalių nepilnametės dukros poreikiams patenkinti, todėl laikytina, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 str. 2 d.). Taip pat pažymėtina, jog atsakovas ginčydamas ieškovės pateiktą vaiko poreikių lentelę bei tvirtindamas, jog nurodytos išlaidos yra nepagrįstos, jokių įrodymų bei paskaičiavimų apie vaiko poreikius į bylą neteikė, todėl jo argumentai laikytini deklaratyviais.

Be šių argumentų teismas atkreipia dėmesį, kad nuo to laiko, kai buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui pasikeitė ir šalies ekonominė situacija, t. y. 2011 m., išlaikymo priteisimo metu, minimali mėnesinė alga sudarė 231,70 Eur, šiuo metu siekia 400 Eur, be to išaugusios prekių bei paslaugų kainos. Prie dukters išlaikymo papildomai ieškovas prisideda tik epizodiškai ir ieškovė teikdama išlaidų vaiko poreikiams tenkinti paskaičiavimus tai yra įvertinusi. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad (duomenys neskelbtini) sprendimu priteista 57,92 Eur suma neatitinka vaiko poreikių.

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovė jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi, jos mėnesinis pajamos sudaro apie 700 Eur, turi (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą Medą, (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą Leticiją.

Atsakovas nekilnojamojo turto taip pat neturi, turi komercinę transporto priemonę, jo mėnesinės pajamos, kaip teigia atsakovo atstovė, sudaro apie 1 000 Eur, turi vieną išlaikytinį - (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą Medą. Atsakovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovas iš gaunamų pajamų sunkiai pragyvena, taip pat turi išlaikyti sunkiai sergančią savo motiną, bei pats yra blogos sveikatos. Teismas pažymi, jog atsakovas šiems teiginiams patikimų įrodymų teismui nepateikė. Pateiktos atsakovo pažymos apie gaunamas pajamas nepatvirtina aplinkybių, jog tai yra visos atsakovo gaunamos mėnesinės pajamos. Teismui nepateikti duomenys, jog atsakovo teigimu jam sunkiai pragyvenant, atsakovas deda visas pastangas gauti geriau apmokamą darbą. Taip pat nėra byloje ir duomenų, jog atsakovas negali dirbti dėl sveikatos būklės, jam suteikta invalidumo grupė ar yra dalinai darbingas. Objektyvaus pobūdžio duomenų, kad atsakovas negali uždirbti didesnių pajamų nėra, todėl atsakovo nurodytos aplinkybės laikytinos neįrodytomis (CPK 178 str.). Teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Atsakovas yra jauno amžiaus, sveikas ir darbingas. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms laikytina, kad vien ta aplinkybė, kad atsakovas uždirba tik 1 000 Eur, iš kurių turi pragyventi pats ir išlaikyti savo sergančią motiną, nesudaro pagrindo pripažinti jo padėtį sunkesne, nes nėra jokių duomenų apie aktyvias geriau apmokamo darbo paieškas. Atmestini ir atsakovo argumentai, jog jis negali skirti didesnių lėšų dukters išlaikymui, nes išlaiko savo sergančią motiną. Duomenų, jog atsakovas išlaiko savo motiną byloje pateikta nėra. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovo motina serga, tačiau šie duomenys nepatvirtina atsakovo nurodytų aplinkybių. Byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovo motina nepajėgi pati savęs išlaikyti (duomenų apie motinos turtinę padėtį nėra), priešingai, atsakovo atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovo motina prisideda prie savo anūkės išlaikymo. Taip pat pažymėtina, jog teikiant teismui atsiliepimą atsakovas aplinkybės, jog turi išlaikytinių teismui nenurodė. Sutiktina su ieškovės atstovo nuomone, jog šie atsikirtimai vertintini, kaip neįrodyti bei kaip gynybinė atsakovo pozicija. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovas turi komercinę transporto priemonę, už kurią moka 688,80 svarų draudimą (2 t., b. l. 90-92), taip pat yra sudaręs buto nuomos sutartį, pagal kurią kas mėnesį moka 675 svarų nuomos mokestį (2 t., b. l. 107). Atsakovo teigimu jis gauna tik 1 000 Eur per mėnesį pajamų, o iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas išlaiko transporto priemonę, nuomojasi būstą, siunčia perlaidas dukrų išlaikymui, turi pragyventi pats ir, kaip teigia, pilnai išlaiko sergančią motiną. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog atsakovui realiai pragyventi, turint nurodytas išlaidas, reikalingos žymiai didesnės pajamos, negu jis nurodo. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, teismo įsitikinimu, atsakovas buvo nesąžiningas, neatskleidė teismui tikrosios savo turtinės padėties, o jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Taip pat pažymėtina, kad vertinant galimybes išlaikyti nepilnametį vaiką (LR CK 3.198 str.), tėvai turi prisiimti ir socialinę riziką dėl visų nepilnamečių vaikų išlaikymo. Be to atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog vienas iš tėvų, su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai patiria vaiko išlaikymui didesnes išlaidas.

Vertinant šalių turtinę padėtį laikytina, jog atsakovo turtinė padėtis už ieškovės yra geresnė - jis gauna didesnes pajamas, turi vieną išlaikytinį, ieškovės pajamos mažesnės, ji turi du išlaikytinius, materialiai prisideda prie pilnametės studijuojančios dukters išlaikymo. Nesant pagrindo teigti, jog atsakovo padėtis yra sunkesnė, įvertinus nurodytas aplinkybes, abiejų tėvų teiktinas išlaikymas nepilnametei dukrai turėtų būti po 190 Eur per mėnesį, todėl iš atsakovo dukters išlaikymui priteistina po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017-04-05) iki dukters pilnametystės (CPK 178 str., 185 str., 197 str., CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Išlaikymas indeksuotinas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 str.).

Sprendimas dėl priteisto išlaikymo vykdomas skubiai (CPK 282 str. 2 d. l p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Atsakovas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis prašo ieškovei skirti baudą. Atsakovas nurodo, jog ieškovė nenurodydama atsakovo tikrojo gyvenamosios vietos adreso, kuris jai buvo žinomas, sąmoningai užvilkino bylos nagrinėjimą, dėl ko atsakovas patyrė nuostolių – dėl sąmoningų nesąžiningų ieškovės veiksmų susidarė įsiskolinimas.

Atsakovo prašymas ieškovei A. D. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 300 Eur baudą atmestinas kaip nepagrįstas bei neįrodytas.

Kaip teismui nurodė ieškovė, atsakovo gyvenamoji vieta Jungtinėje Karalystėje buvo nepastovi, keitėsi, todėl tikslios gyvenamosios vietos ieškovė nežinojo. Ant dukroms atsiųstų siuntinių buvo nurodyta tik pristatymo adresas, atgalinio adreso atsakovas nenurodydavo. Bendravimas tarp šalių buvo pasyvus ir tik internetu. Dukros pas atsakovą paskutinį kartą viešėjo 2015 metais, todėl tikėtina, jog keičiantis atsakovo gyvenamajai vietai, tikslus adresas ieškovei nebuvo žinomas. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, jog atsakovo tikslios gyvenamosios vietos nežinojo net artimiausi atsakovo giminaičiai (1 t., b. l. 86). Vykdant atsakovo paiešką byloje su atsakovu pavyko susisiekti telefonu, jis buvo informuotas apie teismo procesą. Teismui 2018-02-27 atsakovui elektroniniu paštu išsiuntus procesinius dokumentus dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, atsakovas atsiliepimą į ieškinį teismui pateikė tik 2018-04-30, praleidęs teismo nustatytus atsiliepimui pateikti terminus. Be to iš elektroninio susirašinėjimo tarp šalių matyti, jog atsakovas dar 2017 m. kovo mėnesį buvo informuotas, jog ieškovė kreipsis į teismą dėl vaiko išlaikymo.

Kaip minėta, įstatymas numato galimybę pasikeitus aplinkybėms vienam iš tėvų su ieškiniu kreiptis pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio (CPK 279 str. 5 d.), kuria ieškovė ir pasinaudojo.

Vertinant nurodytas aplinkybes teismui nėra pagrindo daryti išvados, jog dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis buvo užvilkintas bylos nagrinėjimas, ar į teismą ji kreipėsi nepagrįstai, todėl, kaip minėta, atsakovo prašymas skirti ieškovei baudą yra atmestinas.

Ieškinį patenkintus iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą (2 t., b. l. 182-186) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str.).

Ieškinį patenkinus iš atsakovo valstybės naudai priteistina 51,15 Eur žyminio mokesčio už išlaikymo dydžio padidinimą bei 4,17 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (b. l. 2) (CPK 88 str., 92 str., 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti nustatyto išlaikymo M. D. dydį ir priteisti iš atsakovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis išmokomis, nepilnametės dukros M. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iš visų rūšių pajamų iki ji sulauks pilnametystės, pinigus pervedant į A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) sąskaitą už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 15 dienos, nustatant, kad A. D. tvarkys lėšas uzufrukto teise. Išlaikymą priteisti nuo ieškinio gavimo teisme dienos (2017-04-05).

Priteisti iš atsakovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 907,50 Eur (devynis šimtus septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 51,15 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 15 ct) žyminį mokestį ir 4,17 Eur (keturis eurus 17 ct) bylinėjimosi išlaidas, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.