- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-20
- Bylos Nr.
- e2A-1852-601/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04794-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- D. Č.
- Ieškovas
- A. L.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui D. Č., dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą duodanti institucija: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė ieškiniu prašė pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2011-03-102 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-62-876/2011 dalį, dėl išlaikymo priteisimo iš D. Č., dukrai I. Č., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kasmet indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją iki dukros pilnametystės. Priteistų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti A. L.. Ieškovė nurodė, jog Šakių rajono apylinkės teismo 2011-03-02 sprendimu nepilnametei šalių dukrai I. Č. buvo priteistas išlaikymas iš atsakovo D. Č., po 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukros pilnametystės, uzufrukto teise lėšų tvarkytoja paskirta ieškovė. Nuo sprendimo priėmimo dienos praėjo septyneri metai, pasikeitė dukros poreikiai, jie išaugo. Dukra mokosi 5-oje klasėje, jai reikia daugiau drabužių, avalynės, sportinių drabužių, kadangi mergaitė juos išauga, taip pat reikia daugiau lėšų skirti maistui, laisvalaikiui, išvykoms su klase, įrengė ir naujais baldais apstatė dukros kambarį. Ieškovė šiuo metu augina sūnų D., gim. (duomenys neskelbtini), iš antrosios santuokos, ir yra motinystės atostogose, išmokų negauna, kadangi išeidama atostogų neturėjo reikalingo darbo stažo. Ieškovei dukrą padeda išlaikyti sutuoktinis. Ieškovė bendrosios jungtinės nuosavybės teise su dabartiniu vyru turi įsigujusi namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), Šakių r. Atsakovui nuosavybės teise priklauso pastatas-sodo pastatas, šiltnamis su kitais inžineriniais pastatais Kauno r. Dukros išlaikymui, kuriai jau 12 metų, per mėnesį išleidžia apie 413 Eur. Priteisto 57,92 Eur (200 Lt) išlaikymo per mėnesį nepakanka dukrai išlaikyti, todėl prašo išlaikymą padidinti iki 200 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovas su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Nurodė, kad šiuo metu gali mokėti išlaikymą dukrai po 100 Eur kas mėnesį. Tokių lėšų nepilnamečiui vaikui turi pakakti. Atsakovas ilgą laiką niekur nedirba, slaugo tėvus. Paties atsakovo sveikata yra prasta, serga įvairiomis ligomis. Pragyventi jam padeda tėvai iš savo gaunamų minimalių pajamų. Pats jokių pajamų negauna. Atsakovo vardu nuosavybės teise registruotas sodo namelis, kuris buvo įvertintas, priteisiant išlaikymą dukrai. Atsakovo turtinė padėtis per laiką, kai buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, nepagerėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai pakeitė Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-62-786/2011 nepilnametei I. Č., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukros I. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos – 2018 m. kovo 26 d., iki jos pilnametystės; išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; uzufrukto teise lėšų tvarkytoja palikti ieškovę A. L..
4. Teismas konstatavo, kad ieškovė savo reikalavimą grindžia vaiko poreikių pasikeitimu. Teismui pateiktoje vaiko poreikių skaičiuotėje nurodoma, jog vaikui reikia 413,20 Eur per mėnesį, tokio pobūdžio poreikiams patenkinti: maistui išleidžiama mėnesiui 135,00 Eur; dienpinigiai 2 Eur per dieną (mėnesiui 40,00 Eur); aprangai ir sportui 707,00 Eur per metus; avalynei apie 205,00 Eur metams; higienos reikmenys 30,00 Eur per mėnesį; vaistai, vitaminai 10,00 Eur per mėnesį; mokyklinė uniforma 80,00 Eur metams; kuprinei 30,00 Eur metams; kiti mokykliniai reikmenys metams 220,50 Eur; laisvalaikio ir poilsio išlaidoms 524,00 Eur metams; komunaliniai mokesčiai 600,00 Eur per metus arba 50,00 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu ieškovės nurodytos išlaidos minimalios, todėl jų dydžio pagrįstumo ieškovei nereikia papildomai įrodinėti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes laikytina, kad ieškovės nurodytos išlaidos skirtinos nepilnamečiui vaikui yra realios ir protingos.
5. Teismas sprendė, kad šiuo metu priteista išlaikymo suma – 57,92 Eur (200 Lt), akivaizdžiai per maža. Nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, priėmimo, praėjo daugiau nei septyneri metai – 2011 metais vaikui buvo penkeri metai, bylos nagrinėjimo teisme metu vaikui yra beveik dvylika metų. Nors pagal teisės aktų reikalavimus priteistas išlaikymas yra indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau indeksavimas nekompensuoja dėl išaugusių poreikių atsiradusių/padidėjusių išlaidų. Vaikui augant jo poreikiai maistui, rūbams, laisvalaikiui, pomėgiams, lavinimuisi didėja. Šalių nepilnametė dukra yra 12 metų, jos poreikiai jau yra susiję ne tik su būtinųjų poreikių tenkinimu, tačiau yra ir papildomi poreikiai susiję su kultūriniu vystymusi, laisvalaikiu ir kt. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes sprendžia, kad 400 Eur per mėnesį suma šiuo metu yra pakankama šalių nepilnametės dukros poreikiams patenkinti, todėl laikytina, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pastebėtina, kad nuo to laiko, kai buvo priteistas išlaikymas nepilnamečio vaikui pasikeitė ir šalies ekonominė situacija, t. y. 2011 m. išlaikymo priteisimo metu minimali mėnesinė alga sudarė 231,70 Eur (800 Lt), šiuo metu siekia 400 Eur. Duomenų, kad atsakovas papildomai prisidėtų prie dukters išlaikymo nėra pateikta, teismo posėdžio metu šalys nurodė, kad tarp atsakovo ir nepilnamečio vaiko nėra jokio bendravimo, atitinkamai papildomai atsakovas visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo.
6. Atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukros amžių, jos poreikius (400 Eur per mėnesį), įvertinus tėvų turtinę padėtį (apylygė) ir tai, kad šalys pajamų negauna, tačiau tokia šalių būsena yra laikina, ieškovė ateityje dirbs, o atsakovas privalo susirasti darbą, teismas iš atsakovo dukters išlaikymui priteisė po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018-03-26) iki dukters pilnametystės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas D. Č. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-62-786/2011 nepilnametei I. Č., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį, priteisiant iš apelianto D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukros I. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos - 2018 m. kovo 26 d., iki jos pilnametystės. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. teismas nesivadovavo teismų praktika bei neteisingai taikė civilinės teisės normas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo;
1.2. teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė, teikdama, jog išleidžia 413 Eur dukros išlaikymui, nurodo, kad pati neturi jokių pajamų, t. y. ieškovė nurodo išleidžianti daugiau, nei pati turi. Nesiaiškinta tikroji ieškovės turtinė padėtis (kiek ji išleidžia antro vaiko išlaikymui, kokia yra jos šeimos turtinė padėtis, kokį turtą turi jos vyras);
1.3. teismas turėjo konstatuoti, kad apeliantas nebendrauja su dukra dėl ieškovės kaltės, nes ji draudžia bendrauti, sukelia konfliktus;
1.4. ieškovė nepateikė įrodymų pagrįsti nepilnametės dukros poreikiams reikalingos sumos (413 Eur) (pvz.: drabužiams ir higienai nurodytos išlaidos aiškiai per didelės);
1.5. teismas neįvertino, kad apeliantas serga ne viena liga ir dėl sveikatos būklės negali užtikrinti tokių vaiko poreikių (200 Eur kas mėnesį), negali dirbti pagal specialybę, yra užsiregistravęs darbo biržoje. Neatsižvelgta į tai, kad apeliantas slaugo savo tėvus;
1.6. apelianto turtinė padėtis nepagerėjo, o pablogėjo, nes jam priklausantis pastatas-sodo pastatas ir žemės sklypas yra itin prastos būklės, apleisti. Turima automobilinė priekaba nėra adekvatus turtas pinigine išraiška, kurio pagrindu galima būtų didinti išlaikymą vaikui keturis kartus. Tuo tarpu ieškovės turtinė padėtis pagerėjo – ji įgijo nekilnojamojo turto gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą, esančius Draugystės g. 35, Lekėčiai, Šakių r.;
1.7. Priteistos bylinėjimosi išlaidos (700 Eur už advokatės suteiktas teisines paslaugas ir kitos išlaidos) aiškiai per didelės.
Atsiliepimas
8. Ieškovė A. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Priteisti ieškovei iš atsakovo išlaidas už advokatės pasaugas, surašant atsiliepimą apeliacinį skundą. Nurodo:
2.1. apeliantui turėtų būti suprantama, jog dukra auga ir kad tiek rūbus, tiek avalynę per 7 metus ji tikrai išaugo, kad jai netinka ir lova bei kiti baldai, kuriais dukra naudojosi prieš 7 metus. Neturėtų apeliantas abejoti ir tuo, kad jo dukra būdama beveik 12 metų, daugiau sunaudoja maisto nei prieš 7 metus. Tai, kad ieškovė neišsaugojo jokių kvitų dėl dukrai perkamų rūbų, avalynės, vaistų ir kitų dalykų, nepaneigia aplinkybės, jog dukters poreikių lentelėje nuodytos kainos yra teisingos. Į poreikių lentelę neįrašyti dukrai ieškovės šeimos lėšomis pirkti baldai, patalynė, dukrai reikalingas jau ir kompiuteris. Pagal pateiktą poreikių lentelę išlaidos dukrai per mėnesį sudaro 413,20 Eur, o ieškovė iš apelianto prašo 200 Eur. Teismas, spręsdamas nepilnametės I. Č. poreikių klausimą, pagrįstai ir teisingai nurodė, jog nepilnametės dukros, kuriai yra beveik 12 metų, poreikiai jau yra susiję ne tik su būtinųjų poreikių tenkinimu, tačiau yra ir papildomi poreikiai, kurie susiję su kultūriniu vystimusi, laisvalaikiu ir kt.;
2.2. nepagrįsti apelianto teiginiai, kad ieškovė turėjo pateikti papildomus duomenis apie savo šeimos turtinę padėtį. Ieškovė nurodė, jog ją ir vaikus dabar išlaiko jos dabartinis sutuoktinis. Pareiga išlaikyti vaikus tenka jų tėvams, todėl ieškovės sutuoktinio turtinė padėtis nėra šiuo atveju aktuali. Apeliantas taip pat nepateikė duomenų apie savo sugyventinės gaunamas pajamas;
2.3. pirmosios instancijos pagrįstai nurodė, kad apeliantas neturi tokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių jam būtų nustatytas nedarbingumo lygis, taip pat pagrįstai nurodė, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog slaugo savo tėvus;
2.4. apelianto turtinė padėtis, lyginant su 2011 m., pagerėjo, nes jis 2017-11-04 įsigijo automobilinę priekabą, nors ir nedirbdamas. Apeliantas jau daug metų dirba neoficialiai ir pajamų nerodo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinis skundas atmestinas.
10. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Apelianas su skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, t. y. diplomo kopiją, medicinos dokumentų išrašą, VĮ Registrų centro išrašus apie D. J. L. nekilnojamąjį turtą.
12. Taigi, apeliantas apeliaciniam teismui teikia naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti (teikiami) pirmosios instancijos teismui. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
13. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto pateiktus naujus įrodymus, t. y. diplomo kopiją, VĮ Registrų centro išrašus apie D. J. L. nekilnojamąjį turtą, nes duomenys apie ieškovės nekilnojamąjį turtą byloje yra, o kiti dokumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes jie negali patvirtinti vaiko poreikių dydžio, neturi įtakos, nustatant reikalingo išlaikymo dydį. 2018 m. liepos 17 d. medicinos dokumentų išrašas priimtinas į bylą, nes šis dokumentas padeda įvertinti apelianto sveikatos būklę ir jis gautas po teismo sprendimo paskelbimo.
Dėl išlaikymo nepilnametei dukrai padidinimo
14. Apeliacinio skundo esmė, - apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes teismas netinkamai nustatė vaiko poreikius ir priteisė išlaikymą, neatsižvelgdamas į apelianto sveikatos būklę ir turtinę padėtį.
15. Nustatyta, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. sprendimu dukrai I., gim. (duomenys neskelbtini), iš apelianto priteistas išlaikymas po 200 Lt (57,92 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tenkindamas ieškovės ieškinį, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pasikeitusius (padidėjusius) vaiko poreikius ir minimalios mėnesinės algos dydį, 20011 m. kovo 2 d. teismo sprendimu nustatytą išlaikymą padidino iki 200 Eur.
16. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
17. Byloje nėra ginčo, kad nepilnamečio vaiko poreikiai yra pasikeitę, dėl ko išlaikymo dydis turi būti padidintas, tačiau nesutariama iki kokio dydžio (apeliantas sutinka jį padidinti iki 100 Eur).
18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, jog ieškovei tenka pareiga nurodyti ir pagrįsti prašomo priteisti išlaikymo dydį. Taip pat pažymėtina, jog minimalios mėnesinės algos dydis nėra ta išlaikymo suma, kuri bet kuriuo atveju turi būti priteisiama iš tėvų. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tačiau, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad „minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Kitoje kasacinio teismo nutartyje taip pat pasisakyta, kad „minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d.. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas vaiko poreikius, pagrįstai atsižvelgė į šalyje nustatytą minimalią mėnesinę algą, kuri leidžia orientuotis apie šalies pragyvenimo lygį ir reikalingą pinigų sumą tenkinti žmogaus minimalius, būtinuosius poreikius.
19. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
20. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
21. Ieškovė pateikė vaiko poreikių skaičiuotę, kurioje nurodytas išlaidas pirmosios instancijos teismas pripažino realiomis ir protingomis, užtikrinančiomis tik minimalius vaiko poreikius, dėl ko jų dydžio pagrįstumo papildomai nereikia įrodinėti. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, o juos papildydamas pažymi, kad: pirma, vertinant vaiko, kuriam yra jau 12 metų, būtinuosius poreikius teismas turi teisę vadovautis, kaip orientaciniu, minimalios mėnesinės algos kriterijumi, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Apeliacinio skundo nagrinėjimo dienai minimali mėnesinė alga yra 400 Eur, todėl išlaikymo padidinimas iki 200 Eur iš apelianto, negali būti vertinama, kaip nepagrįstai didelė, reikalaujanti ypatingo, išsamaus pagrindimo (pateikiant dokumentus, pateisinančius išlaidas) suma; antra, ieškovės nurodytų dukros išlaikymui reikalingų mėnesiui išlaidų dydžiai (maistui 135 Eur, dienpinigiai – 2 Eur, avalynė ir drabužiai – 76 Eur, higienos reikmenys – 30 Eur, vaistai ir vitaminai – 10 Eur, mokyklinė uniforma – 80 Eur ir kt.) nėra aiškiai per dideli, priešingai galima vertinti, jog nurodytos išlaidos gali užtikrinti tik būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir neturėtų būti susietas išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos), ypatingai tais atvejais, kai siekiama pigiau įsigyti tam tikras prekes; trečia, į ieškovės nurodytas išlaidas, kaip matyti, nėra įtrauktos dukrai skirtų baldų įsigijimo išlaidos, būrelių lankymo išlaidos, išlaidos kompiuteriui, telefonui, internetui, išlaidos mergaitės kosmetikai (gal būt jos įtrauktos prie higienos reikmenų) ir kitos galimos išlaidos. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dukros I. poreikiams tenkinti yra pagrįsta ir reikalinga 400 Eur suma.
22. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos, nedarbo ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni.
23. Pažymėtina ir tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010).
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta tokia šalių turtinė padėtis: 1) apelianto vardu nuosavybės teise registruota automobilinė priekaba NIEWIADW, pirmos registracijos data: 2017-11-04 (t. y. įsigyta po 2011 m. ir laikotarpiu, kai atsakovas niekur nedirbo); pastatas - sodo pastatas (1989 m.) ir žemės sklypas, esantys Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini). Atsakovas niekur nedirba, nuo 2017-07-11 yra registruotas darbo biržoje, diagnozuota liga – hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo, nedarbingumas nenustatytas; 2) ieškovei sukūrus naują šeimą, bendrosios jungtinės nuosavybės teise registruotas gyvenamasis namas (1926 m. statybos) su priklausiniais ir žemės sklypas, esantys Šakių r., (duomenys neskelbtini). Ieškovės asmeninės nuosavybės teise nekilnojamo ir kilnojamo turto neregistruota. Ieškovė nedirba, kadangi yra išėjusi motinystės atostogų ir augina vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini); pajamų negauna, kadangi išeinant motinystės atostogų trūko darbo stažo.
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių turimą turtą, amžių ir sveikatos būklę, sprendžia, kad šalių turtinė padėtis iš esmės yra panaši arba apelianto netgi geresnė, nes apeliantas yra jaunas, iš esmės sveikas (nedarbingumo lygis nenustatytas), darbingas asmuo, kuriam tenka pareiga išlaikyti vieną vaiką (duomenų apie būtinybę išlaikyti tėvus byloje nėra), neturint kasdienių rūpesčių vaiku. Tuo tarpu ieškovei tenka pareiga rūpintis dviem vaikais, užtikrinant jiems nuolatinį, kasdienį materialinį aprūpinimą. Taigi, nėra pagrindo spręsti, jog 200 Eur išlaikymo dukrai nustatymas gali pažeisti paties apelianto teises, ar, kad apeliantas neturi galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą.
26. Apelianto argumentai, susiję su ieškovės sugyventinio turtine padėtimi, šiuo atveju, nėra reikšmingi, nes pareigą išlaikyti vaikus tenka jų tėvams. Tik tėvų turtinė padėtis (tėvo, motinos) gali lemti išlaikymo dydį, bet ne trečiųjų asmenų (motinos sutuoktinio, tėvo sugyventinės ir pan.). Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to, kokia dalimi prie vaiko išlaikymo prisideda ieškovės sutuoktinis, apeliantas nepraranda pareigos (ji nesumažėja) savo dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Nepagrįstai apeliantas siekia sureikšminti aplinkybę, jog ieškovė pagal savo turtinę padėtį negali tiek skirti pinigų (dviem vaikams), kiek yra priteista iš apelianto. Kaip matyti, išlaikymas tarp šalių yra paskirstytas lygiomis dalimis (po 200 Eur), ieškinio reikalavimas - išlaikymo priteisimas iš apelianto, o ne iš ieškovės (byloje nėra duomenų, jog ieškovė nesirūpina savo dukra, jos neišlaiko), todėl apeliantas turėtų įrodinėti aplinkybes, susijusias su savo turtine padėtimi, o ne kelti abejones dėl ieškovės turtinės padėties (juo labiau, jog ieškovės turtinė padėtis yra pakankamai išsamiai nustatyta; ji gyvena šeimoje ir kartu su sutuoktiniu išlaiko vaikus). Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad išsamiau pasisakyti, dėl ieškovės turtinės padėties ir šių aplinkybių įtakos išlaikymo dydžiui, netikslinga.
27. Kiti apelianto argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės šio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
28. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Apeliantas nurodo, kad iš jo priteistos 700 Eur išlaidos už advokatės suteiktas teisines paslaugas ieškovei yra aiškiai per didelės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apelianto pozicija, nes: 1) apeliantas nenurodė jokių motyvų, kodėl šios išlaidos yra aiškiai per didelės, 2) 700 Eur išlaidos (už ieškinio surašymą ir atstovavimą byloje (pateikti trys prašymai dėl įrodymų prijungimo, vyko du teismo posėdžiai)) yra aiškiai mažesnės, negu nustatyti rekomenduojami maksimalūs dydžiai už advokatų teikiamas teisines paslaugas civilinėse bylose (LR Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymas Nr. 1R-77; šiuo atveju už ieškinio surašymą – maksimalus rekomenduojamas dydis – 2127 Eur, prašymo dėl įrodymų prijungimo parengimas, viena valanda atstovavimo teisme – 85,08 Eur).
30. Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė prašo priteisti 600 Eur išlaidų už advokatės teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas). CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – rekomendacijos). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į rekomendacijose nurodomus maksimalius užmokesčio dydžius, į bylos sudėtingumą (byla nėra sudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių, nėra sprendžiamų teisinių klausimų naujumo, advokatė dalyvavo pirmosios instancijos teisme ir pan.), į advokato reikalingas darbo ir laiko sąnaudas, sprendžia, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos iki 400 Eur.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.