- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-17
- Bylos Nr.
- e2A-1699-603/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05552-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- E. G.
- Atsakovas
- R. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovei R. V. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas pateikė ieškinį, prašydamas: 1) pakeisti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022-09-23 nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP- 4551-1054/2022, rezoliucinės dalies 1.1. punktą dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos ir nustatyti, kad A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta iki pilnametystės nustatoma su tėvu E. G.; 2) pakeisti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022-09-23 nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP- 4551-1054/2022, rezoliucinės dalies 1.2. punktą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams, priteisiant iš atsakovės R. B. (šiuo metu pavardė – V.) išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. G. ir A. G. po 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, jas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo teismui dienos atitinkamai iki A. G. ir A. G. pilnametystės; lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti tėvą E. G.; pervesti išmokas į E. G. nurodytą banko sąskaitą; 3) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė tokias faktines aplinkybes:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-4551- 1054/2022 patvirtinta šalių taikos sutartimi nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta iki jų pilnametystės nustatyta su motina (atsakove), iš ieškovo nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas po 100 Eur kiekvienam. Tačiau atsakovė netinkamai elgiasi nepilnamečių vaikų atžvilgiu, neužtikrina jų teisių ir teisėtų interesų. Nepilnamečiai vaikai nuo gimimo gyveno ir augo, lankė ugdymo įstaigas (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, kuriame gyvena ne tik ieškovas kaip vaikų tėvas, bet ir vaikų artimieji giminaičiai, senelė (ieškovo mama), su kuria jie kartu augo nuo kūdikystės, ten yra užsimezgę jų socialiniai ryšiai, draugai. Vaikams ten gyventi buvo ir šiuo metu yra užtikrintos visos tinkamos sąlygos;
1.2. atsakovė 2023 metų vasarą, iki mokslo metų pradžios likus keliems mėnesiams, neinformavusi ieškovo, išsikėlė su savo gyvenimo draugu D. ir šalių nepilnamečiais vaikais gyventi į (duomenys neskelbtini) miestą. Tačiau vaikai, o ypač sūnus, yra išreiškęs aiškų norą gyventi su tėčiu, t. y. ieškovu. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su motina, vaikų, o ypač sūnaus, gyvenimo sąlygos iš esmės pablogėjo, ženkliai krito sūnaus mokymosi, bendrųjų gebėjimų rezultatai, stebimas sūnaus nerimas, nerimo spektro sutrikimai. Tai teikia pagrindą išvadai, kad augti su motina vaikams nėra palanku;
1.3. be to, ieškovas ne kartą girdėjo iš sūnaus nusiskundimus, kad mama prieš jį kelia ranką, šių aplinkybių neneigia ir pati atsakovė, netgi ne kartą jas pripažino prie specialistų (atvejo vadybininkų, socialinių darbuotojų). Atsakovė savo fizinį, jau nekalbant apie emocinį ir psichologinį, smurtą (nesirūpinimą, apleidimą, poreikių ignoravimą) prieš sūnų teisina tuo, kad ji pati yra užaugusi vaikų namuose. Sūnus ne kartą užsiminė, kad smurtą patiria ir iš motinos sugyventinio, kuris taip pat paima iš sūnaus telefoną ir tokiu būdu neleidžia jam bendrauti su tėčiu, t. y. ieškovu. Atkreiptinas dėmesys, kad vietoje to, jog motina laikytųsi specialistų nurodytų rekomendacijų, t. y. pritaikyti kalbų, matematikos, pasaulio pažinimo bendrąsias programas; teikti logopedo, spec. pedagogo, psichologo, socialinio pedagogo, mokytojo padėjėjo pagalbą, ji išsivežė sūnų kartu su savimi j (duomenys neskelbtini), kur nėra aišku, kokiomis sąlygomis sūnus ir dukra gyvena, ar pažymose nurodytos rekomendacijos sūnui bus teikiamos (duomenys neskelbtini) ugdymo įstaigoje;
1.4. atsakovė akivaizdžiai savo interesus iškelia aukščiau vaikų, o ypač sūnaus, kuriam nustatytas vidutinis specialiųjų ugdymosi poreikių lygis, interesų, kas neatitinka prioritetiniais laikomų vaikų teisių ir teisėtų interesų bei prieštarauja prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo nuostatoms;
1.5. Vertinimo anketose atsakovė nurodo, kad ji šiuo metu nedirba, registruota užimtumo tarnyboje, taigi, negauna darbo užmokesčio. Ieškovas galiojančių administracinių nuobaudų neturi, neteistas, dirbantis. Ieškovas pragyvenimui užsidirba, gauna pastovias pajamas bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro vidutiniškai po 732,19 Eur/mėn 2022 m., ir po 806,86 Eur/mėn 2023 metais. Šios sumos, gyvenant (duomenys neskelbtini) miestelyje pakaktų pragyventi ne tik ieškovui, bet ir jo nepilnamečiams vaikams, juolab, kad ieškovas palaiko puikius santykius su savo mama, t. y. vaikų senele, kuri nuo pat vaikų gimimo padėjo rūpintis vaikais tiek šalims dar vedant bendrą ūkį, tiek ir santykiams iširus. Ieškovas nuolat rūpinasi vaikais nuo gimimo iki šiol, perka jiems būtinuosius ir laisvalaikio poreikiams reikalingus daiktus, rūbus, esant poreikiui yra pasirengęs apmokėti stovyklas, būrelius ir kt. Vertinimo anketose nurodyta, kad „Pas tėvą gyvenamoji aplinka tvarkinga, saugi. Vaikas turi žaislu, yra vieta žaidimams ir poilsiui“. Ieškovas turi visas galimybes ne tik materialiai aprūpinti vaikus, suteikti jiems tinkamas ir saugias, psichologiškai/emociškai palankias sąlygas vystytis visavertėmis asmenybėmis, bet ir suteikti jaukius namus, asmeninę erdvę vaikams, kas yra itin būtina;
1.6. įvertinant realias atsakovės galimybes teikti šalių vaikams išlaikymą, periodinis išlaikymas kiekvieną mėnesį turėtų sudaryti po 100 Eur kiekvienam vaikui iki pilnametystės. Ieškovas supranta atsakovės finansines galimybes, todėl nereikalauja didesnio išlaikymo, o visus vaikų materialinius poreikius, kurių nepatenkins atsakovės teikiamas išlaikymas, užtikrins savo lėšomis;
1.7. nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, nereikalauja atskirai nustatyti atsakovės bendravimo su vaikais tvarkos. Nurodė, kad netrukdys atsakovei bendrauti su vaikais ir stengsis, kad ji turėtų visas galimybes dalyvauti judviejų vaikų gyvenime.
2. Išvadą teikianti institucija pateikė preliminarią rašytinę išvadą dėl ieškinio reikalavimų, nurodydama, kad buvo apsilankyta atsakovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, jog gyvenimo sąlygos tinkamos, vaikų poreikių tenkinimui sudarytos tinkamos sąlygos, kambariai tvarkingi, švarūs, kambaryje yra vaikų žaislų, vaikų augintinis. Pokalbio metu A. G. papasakojo, kad su abiem tėvais sutaria gerai, taip pat sutaria ir su mamos draugu D.. Berniukas nurodė, kad jam patinka gyventi ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), tačiau norėtų gyventi su tėčiu, kadangi tėtis dažniau vežasi į pramogas ir jam patinka padėti tėčiui darbuotis ūkyje. Su mama nurodė nenorintis gyventi tik dėl to, kad mama nesiveda į pramogas. Išvadą teikiančios institucijos teigimu, tarp vaikų ir mamos matomas stiprus ir gražus ryšys, vaikai glaudžiasi prie mamos, apsikabina. Pažymėjo, kad galutinė išvada bus pateikta po įrodymų ištyrimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateiktame atsiliepime, kuris teismo pripažintas priešieškiniu, nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašė: 1) pakeisti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-4551-1054/2022 1.2.punktą, kuriuo tėvo E. G. išlaikymas nepilnamečiams vaikams numatytas po 100 Eur kiekvienam vaikui, ir priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis po 228 Eur kiekvienam, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; ieškovas nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas perveda į atsakovės nurodytą banko sąskaitą banke „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė vaikams skirtas lėšas tvarko uzufrukto teise; 2) nustatyti ieškovui atsakovės siūlomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Rėmėsi šiais argumentais:
3.1. sudarydami taikos sutartį su ieškovu susitarė dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove, t. y. vaikų motina, tačiau nesitarė, kad atsakovė neturi teisės keisti savo, tuo pačiu ir nepilnamečių vaikų, gyvenamosios vietos. Praėjus vos metams nuo teismo patvirtintos taikos sutarties, ieškovas be jokio pagrįsto pagrindo ketina pakeisti vaikų gyvenamąją vietą, t. y: grąžinti juos atgal į (duomenys neskelbtini) miestelį. Šalys su vaikais gyveno (duomenys neskelbtini) miestelyje pas ieškovo motiną, kadangi vaikų tėvas nenorėjo kitur gyventi, tačiau ieškovo motinai 2022 m. rugpjūčio 17 d. panaikinus atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimą adresu (duomenys neskelbtini) mstl., atsakovė su vaikais paliko ieškovo motinos namus ir apsigyveno nuomojamame name adresu (duomenys neskelbtini) mstl. Atsakovei su vaikais gyvenant naujoje vietoje, sūnus pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini)miestelio mokyklą, tačiau joje nebuvo galimybių tobulėti, o po pamokų vaikas neturėjo jokių popamokinių veiklų;
3.2. priekaištai dėl vaikų priežiūros prasidėjo nuo 2022 m. gruodžio mėn., kai atsakovė susipažino su dabartiniu savo draugu D. V.. Buvo anonimiškai kreiptasi į Vaiko teisių apsaugos skyrių su pranešimu dė to, kad atsakovei trūksta tėvystės įgūdžių, kad į namus vedasi į namus skirtingus vyrus, palieka vaikus su nauju savo draugu ir pan. Atsakovės sprendimą išvykti su vaikais gyventi (duomenys neskelbtini) nulėmė ne tik paminėtos aplinkybės, bet ir noras, kad vaikai turėtų geresnes sąlygas mokytis, tobulėti, turėti geresnį laisvalaikį, užsiimti kažkokia veikla po pamokų, be to, atsakovė negalėjo toliau kęsti vaikų tėvo (ieškovo) ir jo motinos nuolatinių priekaištų ir nuolatinio persekiojimo dėl vaikų priežiūros, auklėjimo, atsakovės asmeninio gyvenimo. 2023 m. rugpjūčio 1 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu išsinuomojo dviejų kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini), į jį faktiškai persikraustė liepos mėn. 30 d., ten yra deklaruota atsakovės ir vaikų gyvenamoji vieta, o ieškovas apie pasikeitusią vaikų gyvenamąją vietą buvo informuotas žodžiu iš karto, kai tik paaiškėjo gyvenamoji vieta, girdint socialinei darbuotojai, o persikrausčius ieškovas apie tai informuotas dar kartą SMS žinute;
3.3. atsakovės pajamas sudarė nedarbo draudimo išmoka, kuri už laikotarpį nuo 2023-08-10 iki 2023-10-31 sudarė 1402,10 Eur. Atsakovę pastoviai finansiškai remia kartu gyvenantis draugas D. V., kuris vidutiniškai per mėnesį perveda į atsakovės sąskaitą apie 580 Eur; jis dirba mechaniku įmonėje (duomenys neskelbtini), UAB, ir vidutinis uždarbis per mėn. sudaro apie 2543 Eur. Abiejų vaikų išlaikymo išlaidos per metus sudaro 11204,40 Eur - 1272,44 (išmoka vaikams), kas sudaro 10931,96 Eur, kuri dalinama į dvi dalis ir sudaro 5466 Eur, t. y. kiekvienam iš tėvų tenka apytiksliai po 456 Eur abiem vaikams, o vienam vaikui - po 228 Eur;
3.4. atsakovė prašė nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:
3.4.1. ieškovas E. G. su sūnumi A. G. ir dukra A. G. bendrauja kas antrą savaitgalį (lyginėmis metų savaitėmis), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 19 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val.;
3.4.2. nuo 2024-01-03 per vaikų žiemos, pavasario bei vasaros mokyklines atostogas su sūnumi A. G. ir dukra A. G. ieškovas E. G. ir atsakovė R. V. bendrauja po lygiai, t. y. 50:50 procentų laiko. Konkretų bendravimo su vaikais laiką tėvai suderina tarpusavio sutarimu, o dėl bendravimo vasaros atostogų metu E. G. ir R. V. tarpusavyje susiderina, atsižvelgdami į jų kasmetinių atostogų darbe laiką;
3.4.3. per Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas, Naujuosius metus ir vaikų gimtadienius lyginiais metais su vaikais bendrauja ieškovas E. G., o nelyginiais metais - atsakovė R. V.;
3.4.4. ieškovas turi teisę pasiimti vaikus pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną) iš vaikų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas vaikus į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val.;
3.4.5. ieškovas turi teisę pasiimti vaikus per savo gimtadienį - balandžio 24 d. - iš jų gyvenamosios vietos 10 val., jei ši diena yra ne darbo diena, arba 17 val. , jei ši diena yra darbo diena, ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20 val. , jei sekanti diena yra ne darbo diena, arba iki 19 val., jei sekanti diena yra darbo diena. Apie sprendimą pasiimti vaikus ieškovas E. G. informuoja atsakovę R. V. SMS žinute ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas;
3.4.6. ieškovas turi teisę dalyvauti įvairiose vaikų šventėse ugdymo įstaigose: mokslo metų pradžios šventėje ir kitose šventėse, atsižvelgiant į vaikų norus;
3.4.7. kiekvienas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra vaikai, privalo sudaryti kitai šaliai galimybes susisiekti su vaikais ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaikų ugdymo procesą ir miego bei poilsio režimą.
4. Ieškovas pateiktame atsiliepime su priešieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Rėmėsi tokiais argumentais:
4.1. net jei teismas nuspręstų netenkinti ieškovo ieškinio, atsižvelgiant į realiai susiklosčiusias aplinkybes, t. y. kad vaikai nori gyventi su tėčiu, kad tėtis nuo pat gimimo vaikus augino ir jais rūpinosi, ieškovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais turėtų būti maksimalus, t. y. tiek jis, tiek atsakovė su vaikais turėtų praleisti iš esmės vienodai laiko, dėl ko išlaikymas iš ieškovo neturėtų būti priteisiamas;
4.2. atsakovė nepaneigė ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų, paneigiančių ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta iki pilnametystės turi būti nustatyta su tėvu. Atsakovė nepateikė jokių duomenų apie realiai vaikų lankytinus užsiėmimus (duomenys neskelbtini), turiningą laisvalaikio praleidimą ir kt. Atsakovė su nurodytu draugu gyvena nesusituokę, todėl nėra aiškūs jų tarpusavio santykiai. Taip pat nėra aišku, kuriam terminui sudaryta nuomos sutartis, ar atsakovė nebus išprašyta iš nuomojamo būsto, neaiški nuomos kaina bei apmokėjimas;
4.3. su atsakovės prašomu priteisti išlaikymu kiekvienam iš vaikų po 228 Eur nesutiko. Atsakovė nepateikė jokių tariamas išlaidas pagrindžiančių duomenų, todėl teiginiai apie patiriamas išlaidas yra nepagrįsti. Akivaizdu, kad atsakovė pati neturi galimybės teikti tokio dydžio išlaikymo vaikams, kokio reikalauja iš ieškovo. Atsakovės nurodytos aplinkybės apie draugo uždirbamus apie 2543 Eur per mėnesį yra nepagrįstos, be to, tai yra svetimo asmens pajamos.
Šalies argumentai
5. Ieškovas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad netenkinus ieškinio, turėtų būti nustatyta jo siūloma bendravimo su vaikais tvarka.
6. Išvadą teikianti institucija (Skyrius) pateikė preliminarią rašytinę išvadą dėl priešieškiniu pareikštų reikalavimų, kurioje nurodė, jog apsilankymo ieškovo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) rajone metu buvo nustatyta, kad ieškovas kartu gyvena su mama L. G. jai nuosavybės teise priklausančiame name, kuriame kiekvienas vaikas turi atskirą kambarį. Nurodė, kad vaikų gyvenimo ir poreikių tenkinimui yra sudarytos tinkamos sąlygos, kambariai tvarkingi, švarūs, šilti. Skyriaus manymu, įvertinus motinos ir mažamečių vaikų gyvenimo sąlygas, išklausius vaikų nuomones, vaikų gyvenimo sąlygos gyvenant su mama nėra pablogėjusios, vaikų interesai nėra pažeisti ir yra tinkamai užtikrinami. Skyriaus manymu, jei vaikų gyvenamoji vieta nebūtų pakeista ir palikta su mama, vaikų geriausi interesai nebūtų pažeisti. Skyriaus nuomone, tiek atsakovės prašoma, tiek ieškovo pasiūlyta bendravimo su vaikais tvarka yra koreguotina.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gegužės 8 d. sprendimu nusprendė ieškinio netenkinti, o priešieškinį tenkinti iš dalies ir:
7.1. pakeitė Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-4551-1054/2022 patvirtintos tarp šalių sudarytos taikos sutarties 1.2 punkte numatytą išlaikymo dydį ir priteisė iš ieškovo E. G. išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. G. ir A. G. mokamą periodinėmis išmokomis po 228,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymą priteisiant nuo priešieškinio teismui padavimo dienos – 2023 m. spalio 24 d. iki kiekvieno vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;
7.2. paskyrė atsakovę R. V. tvarkyti A. G. ir A. G. išlaikymui skirtas pinigines lėšas;
7.3. nustatė ieškovo E. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. G. ir A. G., tvarką ir bendravimo tvarką išdėstė tokiomis sąlygomis:
7.3.1. tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja lyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 19.00 val. ir grąžindamas vaikus sekmadienį į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 18.00 val.;
7.3.2. lyginiais metais tėvas su vaikais bendrauja Kūčių ir pirmąją Kalėdų dieną, atsakovė su
vaikais bendrauja antrąją Kalėdų dieną ir likusią vaikų atostogų dalį (iki atostogų paskutinės dienos). Atitinkamai nelyginiais metais atsakovė su vaikais bendrauja Kūčių ir pirmąją Kalėdų dieną, ieškovas su vaikais bendrauja antrąją Kalėdų dieną ir likusią vaikų atostogų dalį (iki atostogų paskutinės dienos);
7.3.3. nelyginiais metais tėvas su vaikais bendrauja per vaikų trumpąsias žiemos atostogas (vasario mėn.) ir rudens atostogas. Mama bendrauja su vaikais per vaikų pavasario atostogas;
7.3.4. lyginiais metais tėvas su vaikais bendrauja per vaikų pavasario atostogas. Mama su vaikais bendrauja per vaikų trumpąsias žiemos atostogas (vasario mėn.) ir rudens atostogas;
7.3.5. tėvas ir motina per vasaros atostogas su vaikais bendrauja lygiomis dalimis (atsižvelgiant
į vaikų ugdymo užimtumą ir tėvų darbo bei atostogų grafikus);
7.3.6. tėvas su vaikais pagal galimybę (atsižvelgiant į vaikų ugdymo užimtumo grafiką) bendrauja ieškovo gimtadienio dieną (balandžio 24 d.);
7.3.7. vaikų gimtadienių dienomis tėvas su vaikais bendrauja lyginiais metais (atsižvelgiant į vaikų ugdymo užimtumo grafiką);
7.3.8. tėvas su vaikais bendrauja Tėvo dieną;
7.3.9. tėvas su vaikais bendrauja telefonu ir kitomis telekomunikacinėmis priemonėmis laisvu
nuo vaikų ugdymo proceso metu, atsižvelgiant į vaikų miego ir poilsio režimą;
7.3.10. bendravimo su vaikais tvarka gali būti koreguojama abipusiu tėvų sutarimu;
7.4. priteisė iš ieškovo E. G. 70,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai ir 423,00 Eur išlaidų valstybei už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
8. Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą pakeisti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, todėl ieškovo reikalavimo dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo netenkino.
9. Spręsdamas ieškovo prašymą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika ir pažymėjo, kad reiškiant tokį reikalavimą reikia įrodyti iš esmės pasikeitusias aplinkybes, dėl kurių vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vienu iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas); kad tokios aplinkybės nėra apibrėžtos, tačiau teismų praktikoje pateikiama jų pavyzdžių, tokių kaip tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio ir materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas, vaiko notų pasikeitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003), kad esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
10. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus teismas nenustatė, kad atsakovė netinkamai rūpintųsi vaikais. Remdamasis berniuko lankomos mokyklos direktorės pažyma teismas nustatė, kad vaiko interesus mokykloje dažniausiai atstovauja mama, ji rūpinasi vaiko ugdymu, domisi jo pasiekimais, elgesiu, klasės susirinkimuose dalyvauja tik mama, kai tuo tarpu tėtis nedalyvauja ugdyme, nesidomi vaiku, jo mokymosi sunkumais ir sėkmėmis, nedalyvauja susirinkimuose ir renginiuose, nustatė, kad vaikas visada turi reikiamas priemones, sutaria su visais klasės draugais, įsitraukia į mokykloje vykdomas veiklas, mokosi vidutiniškai, lankomumo problemų neturi, jam teikiama psichologo, socialinio pedagogo, specialiojo pedagogo, logopedo, mokytojo padėjėjo pagalba. Remdamasis mergaitės lankomo lopšelio – darželio direktorės pažyma nustatė, kad mergaite rūpinasi mama, ji turi visas ugdymui reikalingas priemones, rūbai tvarkingi ir švarūs, mama dalyvauja grupės susirinkimuose, domisi A. pasiekimais, bendradarbiauja su grupės mokytojais, mergaitė aktyvi, bendraujanti, dalyvauja veiklose, emociškai stabil, o tuo tarpu tėtis nebuvo atvykęs į darželį nė karto, nesidomėjo jos pasiekimais. Teismas taip pat vertino byloje esančius rašytinius įrodymus apie vaikų gyvenamąją aplinką, nurodydamas, jog Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas patvirtina, jog atsakovės kartu su nepilnamečiais vaikais ir atsakovės sutuoktinio gyvenamajame būste, kuris nuomojamas, yra visi patogumai, namai tvarkingi, švarūs, namuose yra visi namų apyvokos daiktai, baldai, vaikams sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos.
11. Teismas taip pat remdamasis byloje pateiktais duomenimis vertino ieškovo gyvenamąją aplinką, pažymėdamas, jog pagal Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą ieškovas gyvena su mama L. G. jai priklausančiame name, vaikams taip pat sudarytos tinkamos sąlygos augti, ilsėtis. Pažymėjo, kad ieškovas iki šios dienos nėra savarankiškai įgijęs būsto, gyvena kartu su mama iš esmės jai priklausančiame name (po sutuoktinio mirties ieškovo mamai priklauso didžioji dalis, kita dalis – ieškovui ir kitam įpėdiniui), o pradėjęs gyventi kartu su drauge, ieškovas periodiškai gyvena ir pas draugę jai priklausančiame būste (duomenys neskelbtini); vaikams atvykus pas tėvą, ieškovas grįžta bendrauti su vaikais pas mamą (į (duomenys neskelbtini)). Pažymėjo, kad pagal bylos duomenis būna, jog atvykus šalių vaikams pas ieškovą, ieškovas su savo nepilnamečiais vaikais vyksta pas draugę į (duomenys neskelbtini), ten su vaikais pasilieka nakvoti arba į (duomenys neskelbtini) su dukromis atvyksta ieškovo draugė ir lieka nakvoti.
12. Teismas įvertino vaikų nuomones, išreikštas 2023 m. spalio 4 d., 2024 m. sausio 16 d. UAB „Andoka“ psichologės I. V. psichologinio tyrimo išvadas (2024 m. sausio 20 d. buvo atlikti šalių mažamečių vaikų psichologiniai tyrimai siekiant įvertinti individualius psichologinius ypatumus), išklausyto 2024 m. vasario 6 d. teismo posėdžio metu dalyvaujant psichologei šalių mažamečio sūnaus nuomonę ir pažymėjo, kad nors šalių sūnus ne kartą išreiškė norą gyventi pas tėtį, tačiau dėl savo amžiaus tinkamai pagrįsti tokios nuomonės vaikas negeba (vieną kartą nurodė, kad nori gyventi pas tėtį, nes tėtis jį dažnai vežasi į pramogas, kitą kartą - kad (duomenys neskelbtini) jam patinka, nes ten gyvena močiutė, trečią kartą - nori gyventi su tėčiu, nes ten pažaistų su kačiuku). Atkreipė dėmesį į tai, kad vaikas teigė pasiilgstantis abiejų tėvų, kad patinka tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad išklausant mažametės dukros nuomonės, nebuvo išsakytas noras gyventi su tėčiu, kad mergaitė nurodė, kad jai visur gerai, kur tėvai, kad mergaitė myli ir mamą, ir tėtį. Įvertinęs šalių nepilnamečio sūnaus amžių, kad vaikas dar negeba pagrįsti tokio noro, atsižvelgęs į tai, jog vaikams patinka gyventi ir (duomenys neskelbtini), į vaikų ryšį su mama, į tai, kad atsakovė, kaip motinos pareigas savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu įgyvendina tinkamai, kad vaikai su mama kartu gyvena nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, laikė, jog nagrinėjamu atveju vaiko noras nėra lemianti aplinkybė nustatant vaiko gyvenamąją vietą.
13. Teismas kritiškai vertino ieškovo pateiktas fotonuotraukas, kuriomis ieškovas įrodinėjo mergaitės sužalojimus. Pažymėjo, jog ant vaiko rankyčių nesimato sužalojimų, jų nepastebėjo ir Skyriaus darbuotojai, o mergaitė patvirtino, kad mama jos neskriaudžia, ją myli, Atkreipė dėmesį, kad išrašas iš e.sveikatos patvirtina mažametei 2024 m. vasario 21 d. diagnozuotą atopinį dermatitą. Kritiškai vertino ir teismo posėdžio metu išklausytą ieškovo darytą garso įrašą, kuriame girdėti vaiko (šalių dukros A.) verkimas, vaiko tariamos frazės „nenoriu pas mamą“. Teismas pažymėjo, kad šio garso įrašo nėra pagrindo vertinti objektyviai, kadangi nėra žinoma, kokiomis aplinkybėmis vaikas pradėjo verkti, kas prieš tai bendravo su vaiku, koks pokalbis buvo su vaiku, ką prieš tai vaikas veikė, kaip vaikas buvo nuteiktas, ar vaikas nebuvo įteigtas, kokie asmenys dalyvavo pokalbyje su vaiku. Kartu pastebėjo, jog verkiant dukrai ieškovas nesistengė dukros raminti, o uždavinėjo pasikartojančius menamus klausimus (ar tave mama mušė? Su kuo mušė?), nors dukra tokių aplinkybių pati pirma neišsakė. Teismo vertinimu, ieškovo tokiu būdu gautas įrodymas prieštarauja mažametės dukros interesams. Analogiškai teismas vertino ir teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtą ieškovo pateiktą filmuotą medžiagą apie šalių sūnų.
14. Teismas nenustatė duomenų, jog atsakovė vaikų atžvilgiu būtų naudojusi fizinį smurtą. Pažymėjo, kad vaikai ne kartą yra išklausyti, tačiau jie nei karto nepatvirtino, kad mama juos muša ar kitaip skriaudžia, priešingai, vaikai pasiilgsta mamos ir ją myli. Teismas liudytojų parodymus byloje vertino kritiškai, kadangi liudytojas su ieškovu sieja artimi ryšiai ir jos turi suinteresuotumą ieškovo atžvilgiu.
15. Spręsdamas nesant pagrindo pakeisti nustatytos vaikų gyvenamosios vietos teismas vertino, jog nepilnamečiai šalių vaikai nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios nepertraukiamai gyvena su motina (atsakove), kad byloje duomenų apie ieškovės per tą laiką netinkamai vykdytas savo kaip motinos pareigas ar kitaip pažeidinėtus vaikų interesus. Vertino ir tai, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė yra sukūrusi šeimą, dirbanti, išlaikanti nepilnamečius savo vaikus, nepilnamečiams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, sudaryta saugi aplinka, atsakovė tinkamai rūpinasi vaikų ugdymu ir sveikata. Nenustatė, kad vaikų santykiai su atsakovės sutuoktiniu būtų blogi, vaikai patys nurodė, kad su D. sutaria gerai. Vertino ir tai, kad atsakovė vykdo visus jai pagalbos plane numatytus įpareigojimus, bendradarbiauja su socialine darbuotoja, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė vaikus nuteikinėtų prieš tėvą, kad neleistų vaikams bendrauti su tėvu. Atsižvelgė teismas ir į tai, kad šalių vaikai nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. gyvena (duomenys neskelbtini), lanko ugdymo įstaigas (duomenys neskelbtini), kad atsakovė turi pastovią gyvenamąją vietą, o ieškovas šiuo metu gyvena keliose gyvenamosiose vietose ir net atvykus vaikams pas tėvą, šalių vaikai kartais nakvoja ieškovo draugei priklausančiame bute, kas nėra palanku nepilnamečiams vaikams. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovas gyvena kartu su mama iš esmės jo mamai priklausančiame name, kad vaikus padeda prižiūrėti ieškovo mama, o (duomenys neskelbtini) miesto šeimos ir vaiko gerovės centro pažymoje akcentuota įžvalga, kad po savaitgalio tėvo namuose berniukas yra emociškai sudirgintas, galimas vaiko nuteikinėjimas prieš motiną.
16. Kadangi netenkintas ieškovo reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, teismas laikė nesant pagrindo tenkinti ir ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš atsakovės priteisimo.
17. Spręsdamas dėl atsakovės reikalavimo padidinti vaikams 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nustatytą po 100 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui periodinį išlaikymą, teismas pažymėjo, kad nuo nustatyto išlaikymo praėjo vieneri metai ir septyni mėnesiai ir laikė, jog šalių nepilnamečių vaikų poreikiai yra pasikeitę. Teismas taip pat atsižvelgė į pasikeitusią ekonominę situaciją, į tai, kad ieškovo teikiamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis yra tik 100 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, kas pagal teismų formuojamą praktiką nesiekia net pusės MMA. Todėl sprendė, jog ieškovo teikiamas 100 Eur kas mėnesį išlaikymo dydis šiuo metu nebegali užtikrinti net minimalių kasdienių vaikų poreikių tenkinimo.
18. Teismas nurodė, kad nuo 2023-01-01 MMA nustatytas dydis buvo 840,00 Eur (atskaičius mokesčius - 633,00 Eur), nuo 2024-01-01 MMA nustatytas dydis yra 924,00 Eur (atskaičius mokesčius – 709,00 Eur). Rėmėsi kasacinio teismo suformuota praktika ir nurodė, jog visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Nustatė, kad minimalus vaikui teiktinas išlaikymo dydis nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 612,75 Eur (709 Eur – 96,25 Eur), taigi, neįrodinėtinas teiktinas vaikui išlaikymo dydis yra 306 Eur (612,75 / 2) per mėnesį.
19. Teismas nurodė, kad atsakovės reikalaujamas priteisti iš atsakovo po 228 Eur per mėnesį kiekvienam nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymas yra ženkliai mažesnis už neįrodinėtiną išlaikymo dydį (306 Eur).
20. Teismas nustatė, kad ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis apie 800 Eur per mėnesį. Ieškovo nuosavybės teise įregisrtuotos 3/16 dalys pastato- gyvenamojo namo ir pastato – ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini)rajonas. Nustatė, kad atsakovė nuo 2024 m. vasario 21 d. dirba UAN „(duomenys neskelbtini)“ valytoja, jos darbo užmokestis apie 750 Eur per mėnesį. Atsakovės nuosavybės teise registruota ½ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini). Remdamasis tuo, padarė išvadą, kad šalių turtinė padėtis yra apylygė.
21. Įvertinęs šalių gaunamas pajamas, kitus duomenis apie šalių turtinę padėtį, šalių nepilnamečių vaikų amžių, tai, kad ieškovės prašomas išlaikymo dydis periodinėmis išmokomis yra mažesnis už pusę MMA, teismas pripažino, jog atsakovės prašomas priteisti išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis atitinka šalių nepilnamečių vaikų poreikius ir užtikrina abiejų šalių turtinių interesų pusiausvyrą. Todėl atsakovės prašymą tenkino, priteisdamas atsakovės prašomo dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis. Padidintą išlaikymą nepilnamečiams vaikams sprendė priteisti nuo priešieškinio teismui padavimo dienos.
22. Spręsdamas dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu abu tėvai sutiko, kad ilgosios moksleivių žiemos atostogos būtų tėvams dalinamos lygiomis dalimis arba Kūčių ir pirmąją Kalėdų dieną su vaikais bendrautų vienas tėvas, o antrą Kalėdų dieną ir likusias žiemos atostogas (įskaitant ir N. M.) bendrautų kitas tėvas; pavasario, rudens ir papildomos žiemos atostogos paskirstomos tėvams kas antrus metus. Šalys taip pat sutarė dėl bendravimo per vaikų gimtadienius, t.y. kas antrus metus, ir dėl bendravimo per tėvo gimtadienį, tėvo dieną.
23. Atsižvelgdamas į tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai darbo dienomis lanko ugdymo įstaigas (dukra lanko lopšelį-darželį, sūnus mokosi progimnazijoje ir po pamokų lanko prailgintą grupę), o mama (atsakovė) dirba kasdien iki 17 val. ir su vaikais susitinka namuose tik vakare, o vakare mama daugiausiai užsiima namų ruoša, teismas pripažino, jog atsakovė su vaikais produktyviai bendrauti, leisti laisvalaikį turi galimybę tik savaitgaliais. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsakovui nustatė bendravimą su vaikais kas antrą savaitgalį. Nustatė, kad ieškovas su vaikais bendrauja lyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 19,00 val. ir grąžindamas vaikus sekmadienį į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 18.00 val. Teismas pasiėmimo laiką nurodė įvertinęs tai, kad dukra penktadieniais lanko šokių būrelį, kuris prasideda 18.15 val.
24. Teismas nenustatė ieškovui su vaikais bendravimo tvarkos darbo dienomis, kadangi ieškovas nepageidavo su vaikais bendrauti darbo dienomis, atsakovė jos pateiktoje bendravimo tvarkoje nesiūlė ieškovui su vaikais bendrauti darbo dienomis.
25. Įvertinęs šalių pozicijas, jog kiekvienas iš tėvų norėtų per Kalėdas pabendrauti su vaikais, įteikti jiems dovanėles ir pan., atsižvelgdamas į vaikų interesus, teismas sprendė, jog tinkamiausia bendravimo su vaikais tvarka moksleivių ilgųjų žiemos (Kalėdų) atostogų metu būtų tokia: lyginiais metais ieškovas su vaikais bendrauja Kūčių ir pirmąją Kalėdų dieną, atsakovė su vaikais bendrauja antrąją Kalėdų dieną ir likusią atostogų dalį (iki atostogų paskutinės dienos). Ieškovui lyginius metus priskyrė atsižvelgdamas į šalių posėdžio metu pateiktus paaiškinimus apie tai, kad 2023 metais vaikai metų didžiąsias šventes ir visas žiemos atostogas praleido su tėvu (ieškovu). Kadangi ieškovui lyginiais metais priskirtinas bendravimas tik Kūčių ir pirmąją Kalėdų dieną, atitinkamai nelyginiais metais trumpąsias žiemos atostogos (vasario mėnesį) ir rudens atostogas priskyrė ieškovo bendravimui su vaikais; atsakovei nelyginiais metais priskyrė pavasario atostogos bendravimui su vaikais.
26. Atitinkamai nustatė nelyginiais metais bendravimo su vaikais tvarką moksleivių ilgųjų žiemos (Kalėdų) atostogų metu, nustatydamas, kad atsakovė su vaikais bendrauja Kūčių ir pirmąją Kalėdų dieną, ieškovas su vaikais bendrauja antrąją Kalėdų dieną ir likusią atostogų dalį (iki atostogų paskutinės dienos). Lyginiais metais trumposios žiemos atostogos (vasario mėnesį) ir rudens atostogos priskirtinos atsakovės bendravimui su vaikais; ieškovui lyginiais metais priskirtinos pavasario atostogos bendravimui su vaikais.
27. Įvertinęs šalių išsakytą poziciją teismo posėdžio metu, vaikų vasaros atostogų metu šalims bendravimą su vaikais nustatė lygiomis dalimis.
28. Įvertinęs šalių išsakytą poziciją teismo posėdžio metu nustatė, kad ieškovas su vaikais pagal galimybę (atsižvelgiant į vaikų ugdymo užimtumo grafiką) bendrauja ieškovo gimtadienio dieną (balandžio 24 d.). Nustatė, kad vaikų gimtadienių dienomis ieškovas su vaikais bendrauja lyginiais metais (atsižvelgiant į vaikų ugdymo užimtumo grafiką). Ieškovas su vaikais bendrauja Tėvo dieną.
29. Kadangi teismas byloje nenustatė, jog atsakovė kaip nors trukdytų, neleistų ieškovui bendrauti su vaikais, nustatydamas ieškovui bendravimo su vaikais aukščiau aptartą tvarką teismas sprendė nenustato vaikų paėmimo ir grąžinimo laiko (išskyrus bendravimą savaitgaliais). Vertino, kad šalys gebės pačios sutarti dėl vaikų paėmimo ir grąžinimo laiko atsižvelgiant į vaikų ugdymo užimtumo grafikus.
Atsiliepimas
30. Atsakovės pateiktos bendravimo tvarkos 6 punktą teismas laikė pertekliniu, nurodydamas, kad vaikų tėvas turi teisę dalyvauti vaikų šventėse ugdymo įstaigose.
Žemesnės instancijos teismas
31. Teismas taip pat nustatė ieškovui bendravimą su vaikais telefonu ir kitomis telekomunikacinėmis priemonėmis laisvu nuo vaikų ugdymo proceso metu, atsižvelgiant į vaikų miego ir poilsio režimą.
32. Teismas netenkino ieškovo siūlomos bendravimo su vaikais tvarkos pasiimant vaikus į giminaičių šventes, pažymėdamas, kad bendravimas nustatomas su tėvu, o ne su kitais giminaičiais. Vertino, kad atsakovė pagal galimybes, atsižvelgiant į vaikų ugdymo užimtumo grafiką ir kitas aplinkybes, sudarys ieškovui sąlygas pasiimti vaikus į giminaičių organizuojamas šventes. Ieškovo siūlomos tvarkos 1.10 punkto taip pat neįtraukė į bendravimo tvarką, kadangi vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su mama, todėl vaikams būnant pas mamą, būtent mama atsakinga už vaikų priežiūrą. Teismo vertinimu, ieškovo pasiūlytos bendravimo tvarkos 1.10 punktas yra perteklinis, kadangi vaikų mama apie vaikų sveikatos būklę ir taip privalo pranešti vaikų tėvui ir sudaryti sąlygas bendrauti su sergančiais vaikais, kartu akcentavo, jog ieškovas ir pats turi galimybę apie vaikų sveikatos būklę sužinoti prisijungęs prie „e.Sveikata“.
33. Netenkinęs ieškinio, teismas nepriteisė ieškovui bylinėjimosi išlaidų. Nustatė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimu atsakovei suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant 100 procentų nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išlaidos už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 846,25 Eur. Nustatė, kad už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 70,00 Eur (228 Eur – 100 Eur = 128 Eur; (128 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) – 75 proc. = 35 Eur; 35 Eur x 2 = 70 Eur). Tenkinęs atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, sprendė žyminį mokestį priteisti iš ieškovo valstybės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi atsakovės reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tenkino iš dalies, kad ieškovas siūlė savo bendravimo tvarką, kad teismo posėdžio metu šalys iš dalies sutarė dėl bendravimo tvarkos, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendė iš atsakovo priteisti pusė išlaidų už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybei, t. y. 423,00 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
34. Ieškovas E. G. apeliaciniu skundu su Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
34.1. spręsdamas netenkinti ieškovo prašymo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos sprendžiant tokio pobūdžio klausimą, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą, kurį palaikė ir Išvadą teikianti institucija, teismo posėdžio metu dalyvaujant teismo psichologui apklausti nepilnametę dukrą, kas lėmė nepagrįstą ieškovo teisės įrodinėti suvaržymą, apribojant teisę pasinaudoti rungimosi principu, ir dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė ir nepašalinti esminiai prieštaravimai byloje. Kadangi šalių dukra nebuvo išklausyta teisme, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, be to, nesudaro pagrindo laikyti, jog šalių dukros nuomonė buvo išklausyta tinkamai, kadangi dukros klausinėjimas motinos namuose, betarpiškai dalyvaujant pačiai motinai (atsakovei), nedalyvaujant teismo psichologui, neturint galimybių proceso šalims užduoti klausimų vaikui, nėra ir negali būti prilyginamas tinkamu vaiko nuomonės išklausymu teisme. Prašymas apklausti nepilnametę dukrą buvo atmestas po šalių nepilnamečio sūnaus apklausos, kurios metu sūnus nurodė, kad nori gyventi su tėčiu, o paklaustas psichologės dėl sesers, taip pat nurodė, kad ji norėtų gyventi su tėčiu. Toks teismo sprendimas atsisakyti apklausti nepilnametę dukrą nesuprantamas, juolab nurodant, kad nepilnametė dukra negeba formuluoti minčių;
34.2. tai, kad dukra turėjo būti išklausyta teismo posėdyje dalyvaujant teismo psichologui, pagrindžia ir byloje kelti ieškovo klausimai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, sūnaus paaiškinimai teismo posėdyje, jog sesuo irgi nori gyventi su tėvu, ieškovo nurodomos galimo smurto aplinkybės, liudytojų parodymai, kad dukra nenori gyventi su motina ir verkia, kai reikia važiuoti pas ją, byloje pateiktas 2024 m. vasario 4 d. garso įrašas su jame girdimu dukros verkimu ir teigimu, kad nenori pas mamą. Teismas nepagrįstai ignoravo byloje esančius įrodymus ir juos laikė nepatikimais, juolab kad byloje nėra duomenų apie vaikų nuteikinėjimą, neįvertindamas įrodymų tarpusavio prieštaravimo, kuomet apklausiama dukra šalia motinos nurodo visiškai priešingas aplinkybes;
34.3. atsisakymas pakeisti vaikų gyvenamąją vietą lemia tolesnes neigiamas pasekmes kasdieniame vaikų gyvenime, nes po teismo sprendimo ne tik, kad situacija nepasikeitė, bet dar labiau pablogėjo, be kita ko, sūnui kartą pasišalinus iš motinos namų;
34.4. teismas nepagrįstai sumenkino nepilnamečio sūnaus išsakytą poziciją dėl gyvenamosios vietos su tėvu, laikė ją nepagrįsta, motyvuodamas vaiko amžiumi ir nurodydamas, jog vaikas nesugeba pagrįsti tokio noro. Priešingai nei teigė teismas, sūnus geba aiškiai išreikšti savo norus, atskiria juos nuo užgaidų, o jo sprendimai yra pagrįsti asmeninės patirties faktais paremtais įsitikinimais, yra pajėgus atskirti savo patirtį ir kilusius ryšium su ja pojūčius, nuo kieno nors iš suaugusiųjų teigiamų ar bandomų įteigti. Minėtos aplinkybės pagrindžiamos pateikta UAB „Andoka“ A. G. psichologinio įvertinimo išvada. Nepagrįsti ir teismo argumentai, kuriais kritikuojama UAB „Andoka“ A. G. psichologinio įvertinimo išvada, nurodant, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių UAB „Andoka“ psichologės kompetenciją vertinti mažamečius vaikus, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti šio dokumento patikimumu ar psichologės kompetencija, be to, teismas, būdamas aktyvus, turėjo teisę užklausti dėl psichologės kompetencijos. Teismas neturėjo jokio pagrindo neatsižvelgti į vaiko išsakytą nuomonę, juolab ją sumenkinti ar vadinti nepagrįsta, juolab kad tiek medicinos klinikos UAB „Andoka“ pateikta psichologinio vertinimo išvada, tiek ieškovo paaiškinimai, liudytojų J. Z. bei L. G. parodymai teikia visiškai priešingas išvadas, o byloje nėra aplinkybių, teikiančių pagrindą išvadai, kad sūnaus noras prieštarautų jo paties interesams;
34.5. teismas nepagrįstai konstatavo nesant įrodytų aplinkybių, teikiančių pagrindą pakeisti vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą, nustatant ją su tėvu. Nežiūrint aiškiai išsakyto sūnaus noro gyventi su tėčiu, teismo posėdžio metu sūnaus nurodytų aplinkybių, kad ir sesuo nori gyventi su tėčiu, kas yra laikoma savaime pagrindu keisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, ieškovas pagrindė egzistuojant aplinkybių visumą, kuriai esant keistina vaikų gyvenamoji vieta:
34.5.1. vaikai nuo gimimo gyveno ir augo ieškovo – tėvo namuose, ten yra jiems įprasta socialinė aplinka, o šalims nustojus vesti bendrą ūkį, vaikai ir toliau didžiąją dalį laiko praleisdavo tėvo namuose;
34.5.2. atsakovei nusprendus perkelti į (duomenys neskelbtini), sūnus nelanko jokių būrelių, laiką leidžia kieme su tariamais draugais, neužsiimdamas jokia jo asmenybę ugdančia popamokine veikla;
34.5.3. iki atsakovei išvežant vaikus, jie neturėjo jokių odos ligų, kai išsivežus jiems abiems nustatytas atopinis dermatitas, kurio viena iš priežasčių – patiriamas stresas;
34.5.4. nustačius vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, vaikų, o ypač sūnaus gyvenimo sąlygos iš esmės pablogėjo, ženkliai krito sūnaus A. G. mokymosi, bendrųjų gebėjimų rezultatai, stebimas sūnaus nerimas, nerimo spektro sutrikimai;
34.5.5. ieškovas turi įgijęs nuosavybės teise gyvenamąjį būstą, kai tuo tarpu atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini) nuomojame bute, kurio nuomos sutartis pasibaigė dar bylą nagrinėjant teisme. Nepagrįstai ignoruota, kad tuo pačiu adresu ir ten pat, nepriklausomai nuo teisinės nuosavybės dalies, tiek ieškovas (su atsakove), tiek jo vaikai gyveno nuo gimimo, ten augo, buvo ir yra prižiūrimi, turi savo asmenines erdves ir atskirus kambarius, kad likusi namo dalis priklauso ieškovo mamai, kuri yra vaikų močiutė ir kuri vaikais rūpinosi ir padėjo ieškovui su atsakove juos auginti, dėl ko nėra jokio pagrindo teiginiams, kad ieškovas neturi galimybės tinkamai auginti vaikų;
34.5.6. vaikams gyvenant su ieškovu nėra patiriamos jokios būsto nuomos išlaidos, priešingai nei gyvenant su atsakove, todėl vaikams gyvenant su tėčiu, jo namuose, be kita ko, vaikams turint savo atskirus kambarius, vaikų poreikiai papildomai dar gali būti tenkinami ta suma, kurios nereikia išleisti nuomai;
34.6. priimant sprendimą byloje nebuvo duomenų, pagrindžiančių realią atsakovės materialinę padėtį. Ieškovo prašomas teismas atsisakė įpareigoti atsakovę pateikti duomenis apie gaunamą darbo užmokestį, nurodydamas, kad tai nėra aktualu. Pagal bylos duomenis, atsakovė gauna nedarbo išmoką, kuri vidutiniškai per mėnesį sudaro 407,92 Eur, ir nors atsakovė pateikė į bylą duomenis, kad nuo 2024 m. vasario 21 d. ji įsidarbino valytojos pareigose ir uždirbs minimalią algą 709 Eur/mėn., tačiau byloje tokių duomenų nėra, o teismas padarė bylos medžiagai prieštaraujančias išvadas, jog atsakovės gaunamas darbo užmokestis yra apie 750 Eur/mėn. Net jeigu atsakovė gauna minimalų (bet ne teismo nurodytą) darbo užmokestį, jos gaunamas darbo užmokestis iš esmės nedengia ieškinyje nurodytų vaikų išlaidų. Kadangi pragyvenimas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miestelyje skiriasi, nepaisant atsakovės deklaruojamo noro vaikams suteikti geresnes sąlygas (duomenys neskelbtini), iš esmės yra pablogėjusi atsakovės materialinė padėtis. Taigi, motinos materialinės padėties pablogėjimas yra vienas pagrindų keisti vaikų gyvenamąją vietą, o atsakovė materialinės padėties pablogėjimo, išvykusi gyventi į (duomenys neskelbtini) vienasmeniu sprendimu, negali perkelti ieškovui. Be to, teismas neįvertino, kad ieškovė yra sudariusi santuoką su D. V., todėl jos gaunamas darbo užmokestis dalinamas abiems sutuoktiniams. Tuo tarpu byloje duomenų apie jos sutuoktinio realiai gaunamas pajamas ir turtinę padėtį nėra, jis apklausiamas byloje liudytoju atsisakė teikti į bylą duomenis, kurie patvirtintų jo gaunamą darbo užmokestį, o teismas vėlgi nepagrįstai atsisakė tokius duomenis išreikalauti. Taigi, priešingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės sutuoktinio turtinės padėties nustatymas yra vienas esminių, sprendžiant dėl atsakovės materialinės padėties pablogėjimo, kaip vienos iš sąlygų pakeisti vaikų gyvenamąją vietą;
34.7. vaikų gyvenamosios vietos nustatymui reikšmės turi ir duomenys apie būstą, kuriame su atsakove gyvena vaikai. Atsakovės į bylą pateikta nuomos sutartis galiojo iki 2024 m. balandžio 1 d., naujos redakcijos nuomos sutarties atsakovė nepateikė, atsisakė tai padaryti. Nėra aišku, ar nuomos sutartis pratęsta, kokiomis sąlygomis pratęsta, todėl teismo išvados, kad „nepilnamečiams vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, sudaryta saugi aplinka yra visiškai nepagrįsta. Net jeigu ir laikyti, kad nuomos sutartis sudaryta, priešingai negu gyvendami pas tėtį, vaikai neturi savo atskirų kambarių. Už būsto nuomą tariamai yra mokami 350 Eur/mėn nuompinigiai, komunalinės paslaugos, kurių dalies prašoma priteisti iš ieškovo, kai tuo tarpu ieškovas turi nuosavybės teise valdomą būstą, už kurį nereikia mokėti nuomos mokesčio. Šios lėšos galėtų būti skiriamos kitiems būtiniems vaikų poreikiams, papildomam ugdymui, užklasinei veiklai;
34.8. vaikų gyvenamosios vietos nustatymui turi ir jų kasdienė aplinka. Atsakovė nuo pat persikėlimo į (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. vasario 21 d. nedirbo jokio darbo, gyveno iš bedarbio išmokos. Jos sugyventinis, vėliau tapęs sutuoktiniu, taip pat ilgą laiką nedirbo, buvo namuose, ką patvirtino apklausiamas liudytoju. Vaikams formuojasi nuostatos ir atitinkamas gyvenimo būdo suvokimas, kad dirbti nėra svarbu ir reikalinga, kad galima gyventi iš socialinių išmokų, kas nėra suderinama su prioritetiniais laikomais vaikų interesais, su siekiu vaikus auginti tokioje aplinkoje, kuri skatintų darnų, visavertės asmenybės vystymąsi. Be to, ieškovas, priešingai nei atsakovės sutuoktinis, yra įgijęs ir profesiją, ir amatą, su juo vaikai nori būti ir gyventi, jis leidžia laiką su vaikais ir juos moko gyvenimiškų dalykų;
34.9. sprendimas dalyje padidinti periodinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams priimtas nesant pakankamo pagrindo, nepaisant galiojančio teisinio reguliavimo ir nukrypstant nuo jį aiškinančios kasacinio teismo praktikos. Teismas neatsižvelgė ir nevertino aplinkybių, kad atsakovė iš esmės neįrodė ir net neįrodinėjo egzistuojant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnyje nurodytų sąlygų, t. y. nei tėvų turtinės padėties pasikeitimo, nei nepilnamečių vaikų poreikių pasikeitimo. Atsakovė priešieškinyje pateikė deklaratyvų paskaičiavimą apie tariamas išlaidas vaikų poreikiams, tačiau jų faktiškai neįrodinėjo, atsisakė pateikti į bylą tariamas išlaidas patvirtinančius kvitus, o teismas ieškovo prašymus įpareigoti atsakovę pateikti duomenis apie realiai patiriamas padidėjusias išlaidas vaikų išlaikymui, atmetė, motyvuodamas tuo, kad šie poreikiai esą neįrodinėtini, nes atsakovės prašoma priteisti suma neviršija pusės MMA ir dėl to esą pasikeitę vaikų poreikiai savaime preziumuotini;
34.10. pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra padidėję vaiko poreikiai. Atsakovei atsisakius įrodinėti pasikeitusius nepilnamečių vaikų poreikius, laikytina, kad neįrodyti priešieškiniu keliami reikalavimai ir dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimo. Teismas nepagrįstai ignoravo aplinkybes, jog būtent 2022 m. rugsėjo 23 Plungės apylinkės teismo nutartimi civ. byloje Nr. 2SP-4551-1054/2022 iš ieškovo vaikų išlaikymui priteista po 100 Eur/mėn suma, kas buvo laikoma pakankama suma vaikams gyvenant (duomenys neskelbtini) rajone. Tuo tarpu atsakovė vienasmeniškai nusprendė išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini) su vaikais, su ieškovu toks sprendimas nebuvo derintas, todėl vaikų išlaikymo išlaidos padidėjo išskirtinai dėl vienasmenio atsakovės sprendimo ir išlaikymo našta neturėtų būti perkeliama tam iš tėvų, kuris nepriėmė tokio sprendimo. Teismui pripažinus, kad vaikų poreikiai yra padidėję (byloje nėra tai pagrindžiančių duomenų) ir atsakovė neturi galimybių dengti vaikų papildomų išlaidų, atsiradusių dėl jos vienasmenio sprendimo gyventi (duomenys neskelbtini), be kita ko, nurodant, jog ieškovo teikiamas 100 Eur kas mėnesį išlaikymo dydis šiuo metu nebegali užtikrinti net minimalių kasdienių vaikų poreikių tenkinimo, yra pagrindas išvadai, kad motinos (atsakovės) materialinė padėtis neleidžia jai auginti vaikų. Taigi pačiam teismui konstatavus, kad motinai persikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini) jos materialinė padėtis pablogėjo, sudaro pagrindą keisti pačią vaikų gyvenamąją vietą, nustatant ją su tėvu;
34.11. spręsdamas, jog atsakovės persikėlimas gyventi į (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais ir dėl to savaime išaugusios vaikų poreikių išlaidos yra laikytinos pagrindu keisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, teismas byloje turėjo pareigą atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų tiek CK 3.192 straipsnyje, tiek CK 3.201 straipsnyje, vertinimą. Teismas byloje padarė niekuo nepagrįstas išvadas, jog atsakovės gaunamas darbo užmokestis yra apie 750 Eur/mėn., kai tuo tarpu byloje yra tik duomenys, kad atsakovė gauna 407,92 Eur/mėn nedarbo išmoką, taigi, neįvertino ir pačios atsakovės materialinės padėties. Sprendžiant dėl atsakovės kaip motinos materialinės padėties, taigi ir keistino išlaikymo dydžio, teismas turėjo įvertinti ir atsakovės galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą, kokio ji reikalauja iš ieškovo. Byloje nėra duomenų apie atsakovės gaunamas pajamas, jos sutuoktinio D. V. turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, todėl akivaizdu, kad atsakovė neturi galimybės vaikams teikti bendroje sumoje 456 Eur/mėn dydžio išlaikymo. Šios aplinkybės patvirtina, kad teismas itin aplaidžiai tyrė, tiksliau netyrė ir nevertino byloje esančių įrodymų, o išvadas grindė duomenimis, kurie prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Teismui nepagrįstai nepaisius CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto įtvirtinto teisinio reguliavimo ir nusprendus, jog atsakovė gali skirti vaikams, kiekvienam po 228 Eur/mėn, taigi bendroje sumoje 456 Eur/mėn išlaikymą, iš esmės nusprendė dėl į bylą trečiuoju asmeniu neįtraukto jos sutuoktinio D. V. teisių ir pareigų, kadangi jo dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje iš atsakovės gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų, sumažėja po 456 Eur/mėn.;
Motyvuojamoji dalis
34.12. kadangi sprendimas naikintinas ir ieškinys dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo tenkintinas, ieškovas nepasisako dėl teismo priimto sprendimo dalies, kuria nustatyta jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka;
34.13. nepagrįstas nepilnamečio sūnaus poreikių ir aiškiai išsakytos pozicijos gyventi su tėčiu ignoravimas iššaukė itin nepageidaujamas pasekmes. Ieškovas 2024 m. gegužės 29 d. buvo informuotas policijos apie nepilnamečio sūnaus pasišalinimą iš motinos namų. Vakare ieškovui vykstant į (duomenys neskelbtini) ieškoti sūnaus, sūnus atsirado. Sūnus nurodė, kad nenori gyventi su motina jos aplinkoje, o ši informacija, siekiant apsaugoti vaiką, yra perduota Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai tyrimui atlikti;
34.14. ieškovas prašo apeliacinės instancijos teismo, atsižvelgiant į tai, kad byla išskirtinai susijusi su nepilnamečių vaikų teisėmis ir tesėtais interesais, o klausimas pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėtas iš esmės ignoruojant arba itin selektyviai vertinant ieškovo į bylą pateiktus įrodymus, priimti ieškovo teikiamą į bylą sūnaus susirašinėjimą su motina (atsakove) žinutėmis kopijas. Susirašinėjimas įvyko po teismo sprendimo priėmimo, susirašinėjime atsispindi sūnaus pozicija apie nenorą gyventi (duomenys neskelbtini), atsakovės aplinkoje, jos bute, kad jis nenori eiti į mokyklą (duomenys neskelbtini), kad nebeisiąs į ją.
35. Atsakovė atsiliepime su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Remiasi tokiais argumentais:
35.1. Plungės apylinkės teismo patvirtintoje 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi taikos sutartyje nėra numatyta pareiga atsakovei keičiant savo ir vaikų gyvenamąją vietą ją derinti su ieškovu. Ieškovo priekaištai atsakovės atžvilgiu nepasitvirtino, atsakovė pateikė teismui buto, kuriame gyvena su nepilnamečiais vaikais, nuomos sutartį, o Vaiko teisių apsaugos skyrius, 2023 m. spalio 4 d. patikrinęs gyvenimo sąlygas, nustatė, kad bute yra visi namų apyvokos daiktai, vaikams sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos. Atsakovė nėra asociali, nepiktnaudžiauja nei alkoholiniais gėrimais, nei narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nėra teista. Bylos nagrinėjimo laikotarpiu atsakovė ištekėjo už savo draugo, dirba nuo 2024 m. vasario 21 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, prieš tai jai buvo mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka. Atsakovė įgyvendino visas atvejo vadybos posėdyje numatytas pagalbos priemones, aktyviai bendradarbiauja su vaikq ugdymo įstaigos specialistais, atsižvelgia į jų rekomendacijas, nuolat konsultuojasi su socialiniu darbuotoju apie šeimoje kylančias problemas dėl nesutarimų su vaikų tėvu, sprendžiant lankymosi tėvo namuose klausimus. Gerovės centro rašte pažymima, kad prie vaikų auklėjimo ir priežiūros prisideda ir atsakovės sutuoktinis. Ieškovė gilina tėvystės įgūdžių žinias ir reguliariai lanko tėvų grupę (duomenys neskelbtini) miesto psichologinėje pedagoginėje tarnyboje;
35.2. byloje nėra duomenų, kad atsakovė dėl savo gyvenimo būdo ar asmeninių savybių negalėtų rūpintis vaikais, kad blogai juos auklėja ar daro jų vystymuisi neigiamą įtaką, kad pablogėjo vaikų auklėjimas. Priešingai, atsakovė sudarė vaikams tinkamas, visapusiškai geras gyvenimo, lavinimosi bei vystymosi sąlygas;
35.3. byloje nepasitvirtino ieškovo teiginiai dėl smurto naudojimo dukters atžvilgiu, tai paneigė ir Vaiko teisių skyrius 2024 m. vasario 12 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 5VSV-689 nurodydamas, jog vaiko rankytes švarios, gražios, jokių įbrėžimų nėra;
35.4. nepasitvirtinus ieškovo teiginiams, iš visų ieškovo nurodytų argumentų lieka vienintelis argumentas, dėl kurių, ieškovo teigimu, turi būti pakeista vaikų gyvenamoji vieta, sūnaus nuomonė ir aplinkybė, jog teismo posėdyje nebuvo apklausta dukra dalyvaujant psichologui. Tačiau gyvenamosios vietos keitimas visų pirma susijęs su vaikų interesais ir ginčai tarp tėvų turėtų kiek įmanoma mažiau daryti įtakos nusistovėjusiam vaikų gyvenimo būdui ir aplinkai, kai tuo tarpu ieškovas visai įmanomais būdais kenkia vaikų interesams, jie įtraukiami į procesą, o ypatingai sūnus;
35.5. vaiko prisirišimas prie kiekvieno iš tėvų yra svarbi sąlyga, nustatant vaiko gyvenamąją vietą, jei toks prisirišimas yra natūralus ir nėra nulemtas netinkamo tėvo ( motinos) elgesio, tik dėl savanaudiškų paskatų siekiant paveikti vaiko nuomonę. Tuo tarpu sūnaus išreikšto noro gyventi su ieškovu susiformavimui turėjo ieškovo įtaka gyvenimui su atsakove, užkariaujant vaikų dėmesį dovanomis ir pramogomis. Ieškovo teikti garso įrašai sudaro surežisavimo įspūdį;
35.6. civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laikotarpiu šalių mažamečių vaikų nuomonė buvo išklausyta ne kartą, sūnaus – keturis kartus, o dukros – tris kartus. Vaikų nuomonė išklausyta nedalyvaujant atsakovei, gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), sūnus išreiškė norą gyventi su tėčiu, kadangi tėtis dažnai vežasi pramogauti, o su mama nenorėtų gyventi, nes ji nesiveda pramogauti, o patinka gyventi tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini). Vaiko teisių skyriaus vyriausioji specialistė E. J. paskutinio teismo posėdžio metu, teikdama galutinę išvadą patvirtino skyriaus poziciją, kad dukra tinkamai išklausyta ir jos nuomonės išklausymas teisme nebūtinas. Be to, pagal teismų praktiką vaikai iki 7 metų pripažįstami kaip nesugebantys pareikšti nuomonės, jų nuomonė prieštaringa, priklauso nuo supančių žmonių reakcijos, todėl į ją paprastai neatsižvelgtina, o dėl nebrandumo, vaiko charakterio, amžiaus vaiko norai ir geriausi interesai ne visada sutampa;
35.7. apeliacinio skundo argumentai, susiję su nepilnamečiams vaikams teiktinu išlaikymo padidinimu, nepagrįsti. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra vaiko poreikiai, o teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga nustatyta 924 Eur su mokesčiais, o atskaičius mokesčius - 709 Eur, todėl išlaikymo orientacinis dydis yra pusė šios sumos.
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
36. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pasisakys žemiau nurodytais argumentais.
37. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimo, kuriuo spręsta nekeisti nustatytos nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos bei išspręstas nepilnamečių vaikų išlaikymo periodinėmis išmokomis padidinimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
38. Byloje nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP- 4551-1054/2022 patvirtinta ieškovo ir atsakovės taikos sutartis, pagal kurios:
i) 1.1. punktą nepilnamečių vaikų A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta iki pilnametystės nustatyta su motina R. B. (šiuo metu V.);
ii) 1.2. punktą išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. G. ir A. G. priteistas periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį, jas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo teismui dienos atitinkamai iki A. G. ir A. G. pilnametystės; lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirta motina R. B..
39. Ieškovas teikė ieškinį, prašydamas nustatyti nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovu, o iš atsakovės priteisti 100 Eur periodinį išlaikymą kiekvienam iš nepilnamečių vaikų. Tuo tarpu atsakovė savo ruožtu suformulavo reikalavimus padidinti periodinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki 228 Eur kiekvienam (šį dydį taip pat indeksuojant) bei nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais.
40. Pirmosios instancijos teismas sprendė palikti nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakove, padidino ieškovo mokėtiną nepilnamečiams vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis ir nustatė ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais. Ieškovas su teismo sprendimu nesutinka, skundžia pirmuosius du išspręstus klausimus, t. y. išspręstą nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios pakeitimo klausimą bei išlaikymo periodinėmis išmokomis padidinimo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys šiais klausimais. Tuo tarpu dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo aspektu apeliantas nurodo, kad argumentų neteikia, kadangi mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, todėl apeliacinės instancijos teismas, šio klausimo ieškovui nekeliant apeliacinės instancijos teisme, nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nevertins ir atskirai dėl to nepasisakys.
Dėl papildomų rašytinių įrodymų
41. Apeliantas (ieškovas) apeliacinės instancijos teisme kartu su apeliaciniu skundu prašo prijungti nepilnamečio vaiko susirašinėjimą su atsakove sms žinutėmis, kuris, ieškovo teigimu, vyko po skundžiamo sprendimo priėmimo ir pagrindžia nepilnamečio sūnaus nenorą gyventi su atsakove.
42. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
43. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad susirašinėjimas, apelianto teigimu, vyko po skundžiamos sprendimo priėmimo, kad šiais įrodymais apeliantas įrodinėja nepilnamečio vaiko nenorą gyventi su atsakove ir ginčija skundžiamą sprendimą, kad šeimos bylose egzistuoja viešas interesas, o teismo vaidmuo aktyvus, kad atsakovei šie duomenys yra žinomi, kadangi teikti kartu su apeliaciniu skundu, be to, susirašinėjimas vyko tarp atsakovės ir nepilnamečio sūnaus, kad atsakovė prieštaravimų atsiliepime į apeliacinį skundą dėl šių prašomų prijungti rašytinių įrodymų nepareiškė, apeliacinės instancijos teismas sprendžia prijungti papildomus rašytinius įrodymus ir juos vertinti visų bylos aplinkybių kontekste.
Dėl reikalavimo pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą
44. Kaip jau minėta, Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-4551-1054/2022 patvirtintos ieškovo ir atsakovės taikos sutarties 1.1. punktu nepilnamečių vaikų A. G. ir A. G. nuolatinė gyvenamoji vieta iki pilnametystės nustatyta su motina R. B. (šiuo metu V.).
45. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).
46. Tėvų ginčo atveju, vienas iš teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 23 punktas).
47. Kasacinis teismas savo praktikoje suformavęs tokius esminius vertinimo kriterijus sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo:
47.1. teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų;
47.2. pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas);
47.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje;
47.4. kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko kaip sveikos, dorovingos, tvirtos ir intelektualios asmenybės raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.;
47.5. tais atvejais, kai reikalaujama keisti vaiko šeimos aplinką, būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010);
47.6. sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
48. Taigi, kaip matyti iš aptartos kasacinio teismo praktikos, sprendžiant klausimą dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo, vertinama visa eilė kriterijų, tarp jų aplinka, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, vaiko interesai, priežastys, dėl kurių vienas iš tėvų reikalauja pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, taip pat vertintina ir nepilnamečio vaiko nuomonė, tėvo, reikalaujančio pakeisti nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, aplinką, tai, ar ji atitinka nepilnamečio vaiko interesus.
49. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nėra pagrindo pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kadangi taip pat nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, jog nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimas yra pateisinamas ir būtinas.
50. Visų pirma, pastebėtina tai, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės gyvenamosios vietos yra tinkamos vaikams gyventi, užtikrina jų tinkamą vystymąsi. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte, kuriame apibūdinta ieškovo aplinka, pažymėta, jog ieškovas gyvena su mama L. G. jai priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini) rajonas; namas 2 aukštų, yra 4 kambariai, virtuvė, patalpos tvarkingos, šiltos, švarios, vaikams skirti atskiri kambariai, o namuose yra reikalingi daiktai, baldai, sudarytos tinkamos sąlygos vaikams augti, ilsėtis. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte, kuriame apibūdinta atsakovės gyvenamoji aplinka, pažymėta, jog atsakovė kartu su nepilnamečiais vaikais ir dabartiniu atsakovės sutuoktiniu gyvena išnuomotame bute, adresu (duomenys neskelbtini), būstas 2 kambarių, yra visi patogumai, namai tvarkingi, švarūs, vaikai gyvena viename kambaryje, kuriame yra 3 viengulės lovos, rašomas stalas, TV, kompiuteriai; namuose yra visi namų apyvokos daiktai, baldai, vaikams sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos. Nors apeliantas įrodinėja, kad šiuo atveju vaikams geriau gyventi ir augti su juo dėl geresnių gyvenimo sąlygų (atskirų kambarių vaikams, erdvesnio ir nenuomojamo būsto), tačiau tokios išvados nėra pagrindo daryti, kadangi ir atsakovės gyvenamoji vieta yra pritaikyta vaikams, namuose yra visi reikalingi vaikų mokymuisi ir gyvenimui daiktai. Nors iš tiesų, vaikai gyvendami su atsakove neturi po savo atskiro kambario, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo laikyti, jog atsakovės gyvenamoji vieta nėra tinkama vaikams gyventi, juolab kad tokia aplinkybė nenurodyta ir Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte. Kita vertus, kaip matyti, teismas yra nustatęs bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal ją vaikai pas ieškovą praleidžia ir savaitgalius, ir atostogas, taigi, vaikai turės galimybę būti ir erdvesniuose namuose. Apelianto argumentai, susiję su tuo, kad atsakovė gyvena nuomojamame bute, nuomos sutartis terminuota, nėra aišku, ar ji pratęsta, kokiomis sąlygomis pratęsta ir pan., nepaneigia nustatytos aplinkybės, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su atsakove ir jos dabartiniu sutuoktiniu nėra tinkama vaikams gyventi. Pastebėtina, kad ir teikianti išvadą institucija teismo posėdyje nenurodė, jog vaikų gyvenimo sąlygos būtų pablogėjusios persikėlus atsakovei su vaikais gyventi į (duomenys neskelbtini) m.
51. Antra, kaip matyti iš apelianto argumentų, akcentuojama aplinkybė, jog nepilnamečiai vaikai gyvendami su atsakove nėra prižiūrimi. Tačiau ir šių argumentų nepatvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Visų pirma, vaikai lanko ugdymo įstaigas: sūnus – (duomenys neskelbtini)progimnaziją, mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, dukra - (duomenys neskelbtini) lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, iš šių įstaigų pateiktų duomenų matyti, kad vaikais rūpinasi mama, vaikai turi reikiamas priemones, berniukas turi uniformą, mergaitės drabužiai tvarkingi ir švarūs. Taip pat nustatyta, kad berniukui teikiama reikalinga pagalba (psichologo, socialinio pedagogo, specialiojo pedagogo, logopedo, mokytojo padėjėjo pagalba), lankomumo problemų neturi. Tuo tarpu darželio pažymoje nurodoma, kad atsakovė tinkamai rūpinasi mergaitės ugdymu. Įstaigų pažymose taip pat nurodoma, jog atsakovė rūpinasi vaiko ugdymu, domisi jo pasiekimais, elgesiu, dalyvauja klasės ir darželio susirinkimuose, bendradarbiauja su dukros grupės mokytojais, įsitraukia į įstaigos bendruomenės veiklą. Antra, nors sūnus nelanko papildomų būrelių, tik pamokų metu baseiną, tai nesudaro pagrindo laikyti, jog nėra rūpinamasi nepilnamečiu vaiku. Viena vertus, atsakovė paaiškino, dėl kokių priežasčių sūnus nelanko papildomų būrelių, nurodydama, jog vieni nepatinka, o į kitus (pvz. anglų) laukia atsilaisvinančių vietų, kita vertus, būreliai yra popamokinė veikla, jų (ne)lankymas priklauso ne tik nuo tėvų (ar vieno iš jų), bet ir nuo paties vaiko noro, todėl jų (ne)lankymas nėra kriterijus išvadai, jog nesirūpinama nepilnamečiu vaiku. Tuo tarpu nepilnametė dukra lanko šokių būrelį. Trečia, nors byloje buvo keliamas ir galimo smurto vaikų atžvilgiu klausimas, tačiau šios aplinkybės byloje nebuvo nustatytos, o išvadą teikianti institucija taip pat nurodė, jog pranešimai nepasitvirtino. Ketvirta, nors apeliantas įrodinėja, jog vaikams atopinis dermatitas atsirado atsakovei persikėlus į (duomenys neskelbtini), kas, apelianto manymu, taip pat pagrindžia jų patiriamą stresą gyvenant su atsakove, tačiau pastebėtina (ką nurodė ir pats apeliantas), jog atopinis dermatitas sąlygojamas ne tik streso, bet ir kitų veiksnių, todėl vienareikšmiškai nėra pagrindo daryti išvados, jog tai atsakovės nesirūpinimo vaikais pasekmė. Kita vertus, vaikai dalyvauja ir šalių ginče dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo bei sprendžiant kitus su vaikais susijusius klausimus, taigi, natūralu, jog vaikai, tėvams tarpusavy nesutariant, gali patirti stresą, kuris turėtų įtakos dermatito atsiradimui. Penkta, nesirūpinimo vaikais nepagrindžia ir apelianto nurodoma aplinkybė, jog nustačius vaikų gyvenamąją vietą su atsakove dėl iš esmės pablogėjusių sūnaus gyvenimo sąlygų ženkliai krito sūnaus mokymosi, bendrųjų gebėjimų rezultatai, stebimas sūnaus nerimas, nerimo spektro sutrikimai. Atsakydamas į šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad mokymosi, bendrųjų gebėjimų rezultatai ar nurodomas nerimas neišvengiamai sąlygojami ir tėvų nesutarimų, tarpusavio ginčų, ypač esant konfliktinei situacijai dėl su vaikais susijusių klausimų sprendimų. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju šalys nesutaria pirmiausia dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, todėl bendra aplinka (ypač vaikams girdint suaugusiuosius kalbant apie tai kalbant) bei vyraujanti atmosfera neabejotinai sukelia vaikams nerimą, stresą, kas atsiliepia ir mokymosi rezultatams ar bendrai vaikų savijautai. Kita vertus, rekomendacijos dėl sūnaus mokslų buvo nurodomos dar Skuodo rajono savivaldybės Pedagoginės psichologinės tarnybos 2023 m. balandžio 27 d. pažymoje, nurodant, kad A. G. nustatytas vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių lygis, rekomenduotina teikti logopedo, spec. pedagogo, psichologo, socialinio pedagogo, mokytojo padėjėjo pagalbą. Taigi, priešingai nei įrodinėja apeliantas, papildoma pagalba nepilnamečiam vaikui dėl mokslų numatyta dar mokantis pirmoje klasėje. Kita vertus, atsakovė laikosi rekomendacijų ir nepilnamečiam vaikui lankomoje mokykloje teikiama papildoma pagalba.
52. Trečia, apeliantas dalį argumentų, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, skiria kritikuodamas neįvertintą nepilnamečio vaiko norą gyventi su ieškovu (tėčiu) bei tai, kad pirmosios instancijos teismas neišklausė nepilnametės dukros nuomonės teismo posėdyje.
53. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Pagal CPK 380 straipsnio 1 dalį, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 86, 87 punktai).
54. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus savo nuomonę byloje sprendžiamu klausimu išreiškė kelis kartus. Berniuko nuomonė aprašyta 2024 m. sausio 16 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) jam patinka, nes gyvena močiutė ir nuvažiavęs pas tėtį daugiausiai laiko praleidžia su močiutė. Taip pat berniuko nuomonė išklausyta ir 2023 m. spalio 4 d. atsakovės gyvenamojoje vietoje, berniukas nurodė, kad nori gyventi su tėčiu, kadangi tėtis jį dažnai vežasi pramogauti, o su mama nenori gyventi, kadangi ji nesiveda pramogauti, taip pat nurodė, kad patinka gyventi ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Nepilnametis sūnus buvo išklausytas su psichologo pagalba 2024 m. vasario 6 d. teismo posėdyje. Taigi, nepilnametis sūnus nuomonę pareiškė kelis kartus, tačiau, kaip pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas, noras gyventi su ieškovu paremtas nurodant skirtingas priežastis, kurios iš esmės susiję su kitokiu laisvalaikio leidimo būdu (nurodė, kad su tėčiu dažniau pramogauja), dėl to, kad gyvena artimas žmogus – močiutė, gali pažaisti su kačiuku. Pastebėtina, kad berniukas neįvardino ir nenurodė priežasčių, dėl kurių nenori gyventi su mama, o priešingai, teigė, jog pasiilgsta ir mamos, gerai sutaria su mamos dabartiniu sutuoktiniu. Taigi, vertintina, jog vaikas iš esmės gerai ir saugiai jaučiasi ir gyvendamas su mama. Priešingos išvados nesuponuoja ir ieškovo kartu su apeliaciniu skundu teiktas susirašinėjimas, kadangi iš jo nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis nepilnametis išreiškė tokią nuomonę, kada ji išreikšta ir pan. Pasisakydamas dėl apelianto argumentų, jog teismo posėdyje nebuvo apklausta dukra, apeliacinės instancijos teismas pritaria, jog nagrinėjant bylą nepilnametės dukros nuomonės išklausymas net tris kartus (2024 m. spalio 4 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas, 2024 m. sausio 16 d. ir 2024 m. vasario 12 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos) pakankamas vertinti, jog mergaitė yra tinkamai išklausyta. Vėlgi, iš mergaitės nuomonės nėra pagrindo daryti išvados, jog vaikui gyvenant kartu su mama nėra užtikrinami vaikų interesai ar sukuriama nesaugi aplinka. Priešingai, mergaitė nurodo, kad myli mamą, (duomenys neskelbtini) jai patinka, lanko darželį, ją mama myli ir jos neskriaudžia ir nemuša. Taigi, apibendrinant vaikų išsakytas nuomones nėra pagrindo išvadai, jog vaikų interesai gyvenant su atsakove būtų pažeidžiami, jų gyvenamoji aplinka jiems būtų nesaugi ar nestabili, o, kaip matyti, vaikai yra prisirišę prie atsakovės.
55. Kaip jau buvo minėta, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma; vaiko nuomonė yra tik viena iš jų, tačiau ne visa lemianti; įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę, tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai jo noras prieštarauja jo interesams. Taigi, nors ieškovas akcentuoja apeliaciniame skunde vaikų norą gyventi su juo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo argumentai dėl vaikų nuomonės yra tik vienas iš kriterijų vertinant vaikų gyvenamosios vietos nustatymą (šiuo atveju tiksliau - pakeitimą), tačiau, pagal byloje esančių įrodymų visumą, nėra pagrindo konstatuoti byloje esant nustatytas tokias aplinkybes, sudarančias pagrindą keisti vaikų, nuo pat gimimo gyvenančių su savo motina, gyvenamąją vietą, ją nustatant su ieškovu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ir vertino visų kriterijų, reikšmingų šiam klausimui išspręsti, visumą, ir pagrįstai nenustatė egzistuojančių pagrindų pakeisti vaikų gyvenamąją vietą.
56. Teisėjų kolegija laiko, jog ieškovas, nurodydamas, jog yra pagrindas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, turėjo įrodyti, jog dabartinė aplinka, kurioje vaikai gyvena, jiems tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaikų normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jiems būtų sukurta pakeitus vaikų gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš tėvų. Apelianto teiktas įrodymas dėl garso įrašo išsamiai įvertintas pirmosios instancijos teismo, tokiam vertinimui apeliacinės instancijos teismas pritaria. Taigi pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas tiek materialiosios teisės normų dėl sąlygų pakeisti vaikų gyvenamąją vietą nustatymo, tiek proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
57. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP- 4551-1054/2022 patvirtintos ieškovo ir atsakovės taikos sutarties 1.2. punktu išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. G. ir A. G. priteistas periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį, jas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo teismui dienos atitinkamai iki A. G. ir A. G. pilnametystės; lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirta motina R. B..
58. Pirmosios instancijos teismo sprendimu išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis padidintas iki 228 Eur dydžio per mėnesį kiekvienam. Apeliaciniu skundu ieškovas su padidintu išlaikymo dydžiu nesutinka išskirdamas šiuos esminius argumentus: 1) atsakovė nepagrindė pasikeitusių vaikų poreikių; 2) nepagrindė, jog atsakovė gali prisidėti ta pačia dalimi prie vaikų išlaikymo; 3) atsakovei įrodinėjant, kad ieškovo teikiamas išlaikymas nėra pakankamas, yra pagrindas išvadai, jog atsakovės materialinė padėtis neleidžia auginti vaikų. Apeliantas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas šių esminių aplinkybių nevertino, todėl nepagrįstai sprendė padidinti nepilnamečiams vaikams išlaikymą.
59. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
60. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).
61. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas padidinti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, laikė, jog esminė aplinkybė, sudaranti pagrindą padidinti išlaikymą, yra per beveik du metus nuo šalių susitarimo dėl ieškovo teiktino išlaikymo pasikeitę nepilnamečių vaikų poreikiai, kurių, atsižvelgiant ir į pasikeitusią ekonominę situaciją, net minimaliai negali užtikrinti ieškovo mokamas 100 Eur kiekvieną mėnesį išlaikymas kiekvienam iš vaikų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiais argumentais.
62. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio, sprendė laikytis minimalios mėnesinės algos kriterijaus ir nustatė, kad atsakovės prašomas padidinti išlaikymas kiekvienam iš vaikų, išskaičiavus nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriamą ir mokamą 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoką pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, nesiekia net pusės minimalios algos dydžio. Iš tiesų, teismų praktikoje suformuota, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikėsi teismų praktikoje pripažįstamo orientaciniu būtiniems poreikiams patenkinti minimalaus atlyginimo kriterijaus ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovės prašoma padidinti suma iki 228 Eur yra ženkliai mažesnė už pusę minimalaus atlygio.
63. Apeliantas, ginčydamas padidintą išlaikymo dydį periodinėmis išmokomis, nepagrįstai teigia, jog atsakovė nepagrindė padidėjusių vaikų poreikių. Viena vertus, vaikams augant, didėja ir vaikų poreikiai, juolab kad, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, per beveik du metus pasikeitė ir ekonominė situacija, didėjo kainos. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės nurodomas išlaidas, pastebi, kad nepilnamečių vaikų poreikiams nurodytos sumos per metus yra adekvačios, poreikiai nėra išskirtiniai (maistas, vitaminai, dukros būrelis, darželis, apranga ir pan.), o priešingai, būtinieji, bendri ir reikalingi augant vaikams ir jiems vystantis, skirti patenkinti vaikų poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimali mėnesio alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Taigi, jeigu tėvas (motina) įrodinėja, jog vaiko poreikiams per mėnesį užtenka ne didesnės nei minimali mėnesio alga sumos, tokios sumos pagrįstumo įrodinėjimo pareiga neturėtų būti pasunkinta, nes detalus vaiko poreikiams patenkinti reikalingos sumos pagrindimas rašytiniais įrodymais dažnai yra objektyviai neįmanomas. Taigi, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, atsakovė pareigos detaliai įrodinėti prašomo priteisti išlaikymo dydžio neturėjo. Trečia, kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas minimalų orientacinį išlaikymo dydį, išskaičiavo ir valstybės mokamą išmoką, kuri skirta vaikų poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba vaikus auginantiems tėvams. Ketvirta, apeliantas, neigdamas prašomą priteisti išlaikymo dydį, nepateikė jokių įrodymų, jog minimaliems vaikų poreikiams patenkinti pakankama ir mažesnė suma, juolab kad pagal plėtojamą kasacinio teismo praktiką tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 ir 22 punktai).
64. Ginčydamas didesnio išlaikymo teikimo poreikį apeliantas vadovaujasi niekuo nepagrįstu argumentu, jog gyvenant (duomenys neskelbtini) miestelyje sutartas su atsakove vaikų išlaikymo dydis buvo pakankamas jų poreikiams patenkinti, o vienašališkai nusprendusi persikraustyti atsakovė į (duomenys neskelbtini) turi prisiimti ir tenkančią didesnę nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą. Kaip jau minėta, apeliantas susiformavęs neteisingą subjektyvią nuomonę, jog augant vaikams jų poreikių patenkinimui ir (duomenys neskelbtini) miestelyje būtų pakankama kiekvieno išlaikymui mokama 100 Eur suma. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių net ir neįrodinėjant atskirų poreikių, jog vaikams augant didėja ne tik jų būtinieji, bet ir kiti vaikų visapusišką vystymąsi užtikrinantys poreikiai, juolab kad berniukas yra mokyklinio amžiaus, jam nustatytas atitinkamų papildomų pagalbos priemonių poreikis, o mergaitė beveik mokyklinio amžiaus, o sutarto 100 Eur išlaikymo pakanka tik mokėjimams už lankomą darželį (tą nurodė ir pati atsakovė). Iš dalies sutiktina su apeliantu, jog mažesniame miestelyje vaikų išlaikymo išlaidos, tikėtina, būtų mažesnės, tačiau jos neabejotinai vaikams augant ir vystantis taip pat didėtų. Pastebėtina ir tai, kad apeliantas savo pareigą teikti būtinuosius vaikų poreikius užtikrinantį išlaikymą nepagrįstai bando paneigti atsakovės sprendimu persikraustyti gyventi į (duomenys neskelbtini). Apeliantas turi pareigą teikti išlaikymą vaikams, kuris atitiktų tinkamam vaikų vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, ir šios pareigos negali paneigti vidiniu savo įsitikinimu pagrįstais pasvarstymais. Klaidingas vertinimas, jog atsakovė turėtų prisiimti didesnę nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą, kadangi nustačius nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakove jai ir taip tenka didesnė priežiūros ir rūpinimosi nepilnamečiais vaikais našta, atsakovė neabejotinai patiria kasdienių, nenumatytų išlaidų vaikų poreikiams patenkinti, kadangi atsakovei, su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, tenka prievolė apmokėti ne tik kasdienes ar periodines, bet ir vienkartines išlaidas, reikalingas vaikų poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Taigi, apelianto argumentai, susiję su tuo, kad atsakovė nepagrindė padidėjusių vaikų poreikių, atmestini kaip nepagrįsti.
65. Apelianto argumentas, jog atsakovei įrodinėjant, kad vaikų išlaikymui reikalinga didesnė suma, gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu, kadangi atsakovė nepajėgi išlaikyti nepilnamečių vaikų, apskritai nesuderinamas nei su tėviška pareiga išlaikyti vaikus, nei su geriausiais vaikų interesais. Ne kartą buvo akcentuota, jog ieškovas, kaip nepilnamečių vaikų tėvas, turi teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kad teikti išlaikymą vaikams turi pareigą abu tėvai lygiomis dalimis (išskyrus tam tikras išimtis, kuomet dėl objektyvių aplinkybių yra apsunkinta galimybė prisidėti lygiomis dalimis prie išlaikymo), o šios pareigos negali paneigti subjektyvus apelianto vertinimas. Kita vertus, kaip jau buvo minėta, sprendžiant nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą vertinami kiti kriterijai (tokie kaip saugi aplinka, susiformavusi socialinė aplinka, ryšys su vienu iš tėvų, ir pan; jie nurodyti aukščiau, sprendžiant gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą), nėra susiję su išlaikymo dydžiu ir aplinkybė, jog vienas iš tėvų prašo padidinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nelemia vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Šiuo atveju, gi vertintini vaiko poreikiai ir jų užtikrinimas, kas ir turėtų būti laikoma prioritetu.
66. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).
67. Spręsdamas dėl ieškovo galimybių teikti didesnį išlaikymą teismas vertino, jog ieškovo ir atsakovės turtinė padėtis yra apylygė. Nors apeliantas kelia klausimą dėl atsakovės gaunamų pajamų (teigia, jog atsakovė nepagrindė dirbanti), nėra aišku, kokios pajamas gaunamos atsakovės sutuoktinio, tačiau pastebėtina, kad šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl ieškovo finansinių galimybių teikti vaikams išlaikymą, o ne tai, kokias pajamas gauna atsakovės sutuoktinis. Pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus tenka būtent ieškovui. Kita vertus, byloje pateikta 2024 m. vasario 20 d. atsakovės darbo sutartis, kurioje nurodyta, kad atsakovė dirba valytoja, jai mokamas minimalus valandinis atlyginimas ir gali būti mokami priedai. Taigi, teismas pagrįstai spręsdamas dėl turtinės atsakovės padėties rėmėsi atsakovės teiktais duomenimis apie darbo užmokestį ir vertino, kad ieškovo bei atsakovės turtinė padėtis yra apylygė.
68. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, ginčydamas padidintą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, iš esmės rėmėsi teiginiais, jog byloje neįvertintos atsakovės galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą vaikams, tačiau nepagrindė, jog neturi galimybių teikti teismo priteisto išlaikymo ar imtis papildomų priemonių, kad gauti lėšų, siekiant teikti vaikams būtiną, iš esmės minimalų išlaikymą. Įrodymų apie blogą ieškovo sveikatą, trukdančią dirbti ir uždirbti reikiamas pajamas, ar kitų objektyvių duomenų, dėl kurių negalėtų būti teikiamas teismo nustatyto dydžio išlaikymas vaikams, byloje iš esmės nėra. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, jog atsakovas negali šalių nepilnamečiams vaikams teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą, todėl jis paliekamas nepakeistas.
69. Teisėjų kolegija apibendrindama tai, kas išdėstyta, pažymi, kad šalių turtinė padėtis, gebėjimas išlaikyti nepilnamečius vaikus, vaikų poreikių būtinumas, jų poreikių išaugimas, pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai įvertinti vaikų naudai. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad teismo skundžiamu sprendimu pakeistas vaikų išlaikymo dydis atitinka atsakovo turtines galimybes ir vaikų, kuriems priteistas išlaikymas, pakitusius poreikius, todėl mažinti išlaikymą nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
70. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, nenukrypo nuo jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
71. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese
72. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
73. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, ieškovo (apelianto) apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
74. Atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. birželio 14 d. sprendimu spręsta paskirti antrinę teisinę pagalbą, atleidžiant 100 procentų nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismui pateikta 2024 m. rugsėjo 11 d. pažyma patvirtina, kad išlaidos už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 287,50 Eur. Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo apeliacinio skundo netenkinti.
Palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo E. G. 287,50 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt septynis Eur 50 ct) išlaidų valstybei už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5630.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.