- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-08
- Bylos Nr.
- e2-480-1048/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05552-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Diržienė
- Ieškovas
- E. G.
- Atsakovas
- R. V.
- Advokatai
- Linas Jurevičius, Valė Televičienė
išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Eidvilei Jokubauskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovei R. V. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) pakeisti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022-09-23 nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP- 4551-1054/2022, rezoliucinės dalies 1.1. punktą dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos ir nustatyti, kad A. G. gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G. gim. (duomenys neskelbtini), a. nuolatinė gyvenamoji vieta iki pilnametystės nustatoma su tėvu E. G.; 2) pakeisti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022-09-23 nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-4551-1054/2022, rezoliucinės dalies 1.2. punktą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams, priteisiant iš atsakovės R. B. (šiuo metu pavardė – V.) išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. G. gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G. gim. (duomenys neskelbtini), po 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, jas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo teismui dienos atitinkamai iki A. G. ir A. G. pilnametystės; lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti tėvą E. G.; pervesti išmokas į E. G. nurodytą banko sąskaitą; 3) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad Plungės apylinkės teismo 2022-09-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-4551- 1054/2022, patvirtinus šalių taikos sutartį, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta iki jų pilnametystės nustatyta su motina (atsakove), iš ieškovo nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas po 100 Eur kiekvienam. Atsakovė netinkamai elgiasi nepilnamečių vaikų atžvilgiu, neužtikrina jų teisių ir teisėtų interesų. Nuo gimimo šalių nepilnamečiai vaikai gyveno ir augo, lankė ugdymo įstaigas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) miestelyje gyvena ne tik ieškovas kaip vaikų tėvas, bet ir vaikų artimieji giminaičiai, senelė (ieškovo mama), su kuria jie kartu augo nuo kūdikystės, ten yra užsimezgę jų socialiniai ryšiai, draugai, vaikams ten gyventi buvo ir šiuo metu yra užtikrintos visos tinkamos sąlygos. Nežiūrint to, 2023 metų vasarą, iki mokslo metų pradžios likus keliems mėnesiams, atsakovė neinformavusi ieškovo išsikėlė su savo gyvenimo draugu D. ir šalių nepilnamečiais vaikais gyventi į Klaipėdos miestą. Vaikai, o ypač sūnus A. G., yra išreiškęs aiškų norą gyventi su tėčiu, t. y. ieškovu E. G.. nustačius vaikų gyvenamąją vietą su motina, vaikų, o ypač sūnaus A. G. gyvenimo sąlygos iš esmės pablogėjo, ženkliai krito sūnaus A. G. mokymosi, bendrųjų gebėjimų rezultatai, stebimas sūnaus nerimas, nerimo spektro sutrikimai. Visa tai teikia pagrindą išvadai, kad augti su motina vaikams nėra palanku. Ieškovas ne kartą girdėjo iš sūnaus nusiskundimus, kad mama prieš jį kelia ranką, šių aplinkybių neneigia ir pati atsakovė, netgi ne kartą jas pripažino prie specialistų (atvejo vadybininkų, socialinių darbuotojų). Atsakovė savo fizinį, jau nekalbant apie emocinį ir psichologinį, smurtą (nesirūpinimą, apleidimą, poreikių ignoravimą) prieš sūnų teisina tuo, kad ji pati yra užaugusi vaikų namuose. Be to, kaip minėta, sūnus ne kartą užsiminė, kad smurtą patiria ir iš motinos sugyventinio D., kuris taip pat paima iš sūnaus telefoną ir tokiu būdu neleidžia jam bendrauti su tėčiu, t. y. ieškovu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vietoje to, jog motina laikytųsi specialistų nurodytų rekomendacijų, t. y. pritaikyti kalbų, matematikos, pasaulio pažinimo bendrąsias programas; teikti logopedo, spec. pedagogo, psichologo, socialinio pedagogo, mokytojo padėjėjo pagalbą, ji išsivežė sūnų kartu su savimi j Klaipėdą, kur nėra aišku nei kokiomis sąlygomis sūnus ir dukra gyvena, nei tai ar pažymose nurodytos rekomendacijos sūnui bus teikiamos Klaipėdos ugdymo įstaigoje. Tokiais savo veiksmais atsakovė akivaizdžiai savo interesus iškelia aukščiau vaikų, o ypač sūnaus, kuriam nustatytas vidutinis specialiųjų ugdymosi poreikių lygis, interesų ir tai neatitinka prioritetiniais laikomų vaikų teisių ir teisėtų interesų bei prieštarauja prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo nuostatoms. Iš Vertinimo anketų atsakovė pati nurodo, kad ji šiuo metu nedirba, registruota užimtumo tarnyboje, kas reiškia, jog darbo užmokesčio negauna. Ieškovas E. G. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, neteistas, dirbantis. Ieškovas pragyvenimui užsidirba, gauna pastovias pajamas bendrovėje (duomenys neskelbtini) į k. (duomenys neskelbtini), jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro vidutiniškai po 732,19 Eur/mėn 2022 m. ir po 806,86 Eur/mėn 2023 metais. Šios sumos, gyvenant (duomenys neskelbtini) miestelyje pakaktų pragyventi ne tik ieškovui, bet ir jo nepilnamečiams vaikams, juolab, kad ieškovas palaiko puikius santykius su savo mama, t. y. vaikų senele, kuri nuo pat vaikų gimimo padėjo rūpintis vaikais tiek šalims dar vedant bendrą ūkį, tiek ir santykiams iširus. Ieškovas nuolat rūpinasi vaikais, tai darė nuo gimimo, tai daro ir iširus santykiams su vaikų motina, perka jiems būtinuosius ir laisvalaikio poreikiams reikalingus daiktus, rūbus, esant poreikiui yra pasirengęs apmokėti stovyklas, būrelius ir kt. Kaip matyti iš teikiamų Vertinimo anketų, jose nustatyta, kad „Pas tėvą gyvenamoji aplinka tvarkinga, saugi. Vaikas turi žaislu, yra vieta žaidimams ir poilsiui“. Ieškovas turi visas galimybes ne tik materialiai aprūpinti vaikus, suteikti jiems tinkamas ir saugias, psichologiškai/emociškai palankias sąlygas vystytis visavertėmis asmenybėmis, bet ir suteikti jaukius namus, asmeninę erdvę vaikams, kas yra itin būtina.
Suprantant realias atsakovės galimybes teikti šalių vaikams išlaikymą, ieškovo manymu, yra teisinga prašyti teismo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams: A. G. gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G. gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis 100 Eur dydžio išmokomis kiekvienam, atitinkamai iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo dydis, mokant po 100 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, nors ir akivaizdžiai per mažas, tačiau ieškovas supranta, kad atsakovė tiesiog neturi galimybių mokėti didesnio išlaikymo, ko pasėkoje didesnio išlaikymo iš jos nereikalauja, o visus vaikų materialinius poreikius, kiek to nepakaks iš motinos teikiamo išlaikymo, užtikrins pats ieškovas. Nustačius nepilnamečių vaikų A. G. ir A. G. gyvenamąją vietą su tėčiu E. G., ieškovas nereikalaus atskirai nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Ieškovas netrukdys motinai bendrauti su vaikais ir stengsis, kad ji turėtų visas galimybes dalyvauti judviejų vaikų gyvenime.
Išvadą teikianti institucija pateikė preliminarią rašytinę išvadą dėl ieškinio reikalavimų, kurioje nurodė, kad buvo apsilankyta atsakovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, jog gyvenimo sąlygos tinkamos, vaikų poreikių tenkinimui sudarytos tinkamos sąlygos, kambariai tvarkingi, švarūs, kambaryje yra vaikų žaislų, vaikų augintinis. Pokalbio metu A. G., gim. (duomenys neskelbtini), papasakojo, kad su abiem tėvais sutaria gerai, taip pat sutaria ir su mamos draugu D.. Berniukas sako, kad jam patinka gyventi ir Klaipėdoje, ir (duomenys neskelbtini). A. G. teigia, kad jog norėtų gyventi su tėčiu, nes tėtis dažniau vežasi į pramogas ir jam patinka padėti tėčiui darbuotis ūkyje. Berniukas sako, kad su mama nenorėtų gyventi tik dėl to, kad mama nesiveda į pramogas. Tarp vaikų ir mamos matosi stiprus ir gražus ryšys, vaikai glaudžiasi prie mamos, apsikabina. Pažymėjo, kad galutinė išvada bus pateikta po įrodymų ištyrimo.
Atsiliepimas
2023-10-24 atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį teismas pripažino priešieškiniu. Priešieškiniu atsakovė pareiškė reikalavimus: 1) pakeisti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022-09-23 nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-4551-1054/2022 1.2.p., kuriuo tėvo E. G. išlaikymas nepilnamečiams vaikams numatytas po 100 Eur kiekvienam vaikui, ir priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams - sūnui A. G. gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrai A. G., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 228 Eur kiekvienam, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; ieškovas nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas perveda į atsakovės nurodytą banko sąskaitą banke „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė vaikams skirtas lėšas tvarko uzufrukto teise; 2) nustatyti ieškovui atsakovės siūlomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutinka. Kaip matyti, sudarydami taikos sutartį su ieškovu, jie susitarė dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove, t.y. vaikų motina, tačiau nesitarė, kad atsakovė neturi teisės keisti savo, tuo pačiu ir nepilnamečių vaikų, gyvenamosios vietos. Dabar, praėjus vos metams nuo tos dienos, kai teismas patvirtino šalių sudarytą Taikos sutartį, ieškovas staiga sugalvojo, neturėdamas tam jokio pagrįsto pagrindo, pakeisti vaikų gyvenamąją vietą, t.y: grąžinti juos atgal į (duomenys neskelbtini). Pradžioje šalys su vaikais gyveno (duomenys neskelbtini) miestelyje pas ieškovo motiną, nes vaikų tėvas nenorėjo išeiti kitur gyventi, tačiau, kai ieškovo motina 2022-08-17 panaikino atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimą adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė su vaikais paliko ieškovo motinos namus ir apsigyveno nuomojamame name adresu (duomenys neskelbtini). Jau atsakovei su vaikais gyvenant naujoje vietoje, t.y. 2022m. rugsėjo mėn. sūnus A. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) miestelio mokyklą, joje nebuvo galimybių tobulėti, po pamokų vaikas neturėjo jokių popamokinių veiklų. 2022m. gruodžio mėn. atsakovė susipažino su dabartiniu savo draugu D. V.. Būtent nuo to laiko ir prasidėjo ieškovo priekaištai dėl vaikų priežiūros ir pan.. 2023-01-20 anonimiškai buvo kreiptasi į Vaiko teisių apsaugos skyrių su pranešimu, kad atsakovei trūksta tėvystės įgūdžių, kad vedasi į namus skirtingus vyrus, palieka vaikus su nauju savo draugu ir pan., kaip vėliau paaiškėjo, anoniminį pranešimą pateikė ieškovo sesuo. Atsakovės sprendimą išvykti su vaikais gyventi į Klaipėdą nulėmė ne tik paminėtos aplinkybės, bet ir noras, kad vaikai turėtų geresnes sąlygas mokytis, tobulėti, turėti geresnį laisvalaikį, užsiimti kažkokia veikla po pamokų, be to, atsakovė negalėjo toliau kęsti vaikų tėvo (ieškovo) ir jo motinos L. G. nuolatinių priekaištų (tai vaikai nevalgę, tai neprižiūrėti ir t.t.) bei pastovaus persekiojimo dėl vaikų auklėjimo, atsakovės asmeninio gyvenimo (pas kitus asmenis domėdavosi atsakovės gyvenimu, buvo nuėjusi į atsakovės darbovietę ir t.t.).Nusprendusi išvykti gyventi į Klaipėdą, pradėjo ieškoti gyvenamosios vietos, kurią surado 2023m. liepos mėn. ir pagal 2023-08-01 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį išsimuomojo dviejų kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), į kurį faktiškai persikraustė liepos mėn. 30 d. Ieškovui E. G. apie vaikų pasikeitusią gyvenamąją vietą atsakovės pranešė iškart, kai tik tapo aišku, kur ta vieta bus, t.y.: pirmą kartą, likus kelioms dienoms iki persikėlimo gyventi į Klaipėdą, informavo žodžiu, girdint socialinei darbuotojai J. J., o po to - iškart po persikėlimo dar kartą ieškovui pranešė apie atsakovės ir vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą SMS žinute (facebook).Atsakovės ir vaikų gyvenamoji vieta nuo 2023-08-03 yra deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), tai patvirtina pridedama Klaipėdos m. sav. administracijos 2023-09-28 Pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Atsakovės nedarbo draudimo išmoka už laikotarpį nuo 2023-08-10 iki 2023-10-31 sudaro 1402,10 Eur Šias aplinkybes patvirtina pridedamas VSDF valdybos Panevėžio skyriaus 2023-08-16 Sprendimo dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką išrašas. Be to, atsakovę pastoviai finansiškai remia kartu gyvenantis draugas D. V., kuris vidutiniškai per mėnesį perveda į atsakovės sąskaitą apie 580 Eur. Jis dirba mechaniku įmonėje (duomenys neskelbtini), UAB, įm. kodas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinis uždarbis per mėn. sudaro apie 2543 Eur. Iš viso abiejų vaikų išlaikymo išlaidos per metus sudaro 11204, 40 Eur - 272,44 (išmoka vaikams) = 10931,96 Eur ~ 10932 : 2 = 5466 Eur, t.y. po 455,50 Eur ~ 456 Eur abiem vaikams kiekvienam iš tėvų, po 228 Eur vienam vaikui. Atsakovė pageidauja, kad atsakovui būtų nustatyta jos siūloma bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka.
Šalies argumentai
2024-03-08 teisme gautas atsakovės prašymas dėl priešieškiniu pareikšto reikalavimo dėl bendravimo su vaikais tvarkos patikslinimo. Atsakovė prašo ieškovui nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:
1. Ieškovas E. G. su sūnumi A. G., gim. 2015-10-20, ir dukra A. G., gim. 2018-11-24, bendrauja kas antrą savaitgalį (lyginėmis metų savaitėmis), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 19 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val.
2. Nuo 2024-01-03per vaikų žiemos, pavasario bei vasaros mokyklines atostogas su sūnumi A. G. ir dukra A. G. ieškovas E. G. ir atsakovė R. V. bendrauja po lygiai, t.y. 50:50 procentų laiko. Konkretų bendravimo su vaikais laiką tėvai suderina tarpusavio sutarimu, o dėl bendravimo vasaros atostogų metu E. G. ir R. V. tarpusavyje susiderina, atsižvelgdami į jų kasmetinių atostogų darbe laiką.
3. Per Sv. Kalėdas ir Sv. Velykas, Naujuosius metus ir vaikų gimtadienius lyginiais metais su vaikais bendrauja ieškovas E. G., o nelyginiais metais - atsakovė R. V..
4. Atsakovas E. G. turi teisę pasiimti vaikus pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną) iš vaikų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas vaikus į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val.
5. Atsakovas turi teisę pasiimti vaikus per savo gimtadienį - balandžio 24 d. - iš jų gyvenamosios vietos 10 val., jei ši diena yra ne darbo diena, arba 17 val. , jei ši diena yra darbo diena, ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20 val. , jei sekanti diena yra ne darbo diena, arba iki 19 val., jei sekanti diena yra darbo diena. Apie sprendimą pasiimti vaikus ieškovas E. G. informuoja atsakovę R. V. SMS žinute ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas.
6. Ieškovas E. G. turi teisę dalyvauti įvairiose vaikų šventėse ugdymo įstaigose: mokslo metų pradžios šventėje ir kitose šventėse, atsižvelgiant į vaikų norus.
5. Kiekvienas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra vaikai, privalo sudaryti kitai šaliai galimybes susisiekti su vaikais ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaikų ugdymo procesą ir miego bei poilsio režimą.“
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad nežiūrint to, jeigu teismas nuspręstų netenkinti ieškovo ieškinio, atsižvelgiant į realiai susiklosčiusias aplinkybes, t. y. kad vaikai nori gyventi su tėčiu, kad tėtis nuo pat gimimo vaikus augino ir jais rūpinosi, ieškovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais turėtų būti maksimalus, t. y. tiek jis, tiek atsakovė su vaikais turėtų praleisti iš esmės vienodai laiko, ko pasėkoje joks išlaikymas iš ieškovo neturėtų būti taip pat mokamas. Atsakovė pateikdama atsiliepimą į ieškinį nepaneigė ir juolab nepateikė jokių rašytinių įrodymų, paneigiančių ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes, kurios suponuoja, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta iki pilnametystės turi būti nustatyta su tėvu. Kartu su atsiliepimu atsakovė nepateikė jokių duomenų apie realiai vaikų lankytinus užsiėmimus Klaipėdoje, turiningą laisvalaikio praleidimą ir kt. Atsakovė su nurodytu draugu D. V. gyvena nesusituokę, ko pasėkoje nėra aišku nei jų tarpusavio santykiai, nei ar vieną dieną atsakovė nebus išprašyta iš nuomojamo būsto. Be to netgi nėra aišku, kokiam terminui sudaryta nuomos sutartis, kokia nuomos kaina, kas ją moka, kaip moka ir pan. Nors atsakovė reikalauja iš ieškovo priteisti kiekvienam iš vaikų išlaikymą po 228 Eur, o ieškovas su tokiu reikalavimu nesutinka, nes prašo tenkinti jo ieškiniu keliamus reikalavimus, tačiau atkreiptinas dėmesys į kelias svarbias aplinkybes: pirma, atsakovė nepateikė absoliučiai jokių, tariamas išlaidas pagrindžiančių duomenų, ko pasėkoje jos teiginiai apie patiriamas išlaidas yra nepagrįsti. Antra, akivaizdu, kad atsakovė pati neturi galimybės teikti tokio dydžio išlaikymo vaikams, kokio reikalauja iš ieškovo. Trečiai, atsakovės atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad jos draugas uždirba apie 2543 Eur per mėnesį, viena vertus yra nepagrįstos, kita vertus, tai yra svetimo asmens pajamos.
2024-02-12 teisme gauti ieškovo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodė, jog nusprendus netenkinti ieškiniu pareikštų reikalavimų, ieškovas siūlo atsakovui nustatyti šiuose rašytiniuose paaiškinimus numatytą bendravimo su vaikais tvarką. 2024-03-28 teisme gautas ieškovo atsiliepimas į prašymą dėl bendravimo tvarkos patikslinimo, kuriuo patikslino 2024-02-12 ieškovo rašytinių paaiškinimų 1.4 punktą (bendravimo su vaikais tvarkos).
Šalies argumentai
Išvadą teikianti institucija (Skyrius) pateikė preliminarią rašytinę išvadą dėl priešieškiniu pareikštų reikalavimų, kurioje nurodė, kad buvo apsilankyta (2023-11-15 šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas) ieškovo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir buvo nustatyta, kad ieškovas kartu gyvena su mama L. G. jai nuosavybės teise priklausančiame name, kuriame kiekvienas vaikas turi atskirą kambarį. Gyvenimo ir vaikį poreikių tenkinimui yra sudarytos tinkamos sąlygos, kambariai tvarkingi, švarūs, šilti. Įvertinus motinos ir mažamečių vaikų A. G. ir A. G. gyvenimo sąlygas, išklausius vaikų nuomones, Skyrius mano, kad vaikų gyvenimo sąlygos gyvenant su mama, nėra pablogėjusios, vaikų interesai nėra pažeisti ir yra tinkamai užtikrinami. Skyriaus manymu, jei vaikų gyvenamoji vieta nebūtų pakeista ir palikta su mama, vaikų geriausi interesai nebūtų pažeisti.
Išvadą teikianti institucija (Skyrius) pateikė preliminarią išvadą dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, kurioje nurodė, kad tiek atsakovės prašoma, tiek ieškovo pasiūlyta bendravimo su vaikais tvarka yra koreguotina.
Šalies argumentai
Ieškovas E. G. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė ieškinį tenkinti, su priešieškiniu nesutiko, prašė priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad vaikai yra išsakę savo nuomonę, kad nori gyventi pas tėtį, mama pirmiau mušė sūnų, dabar – dukrą, patys vaikai tai sako, nenori važiuoti pas mamą, verkia. Jis nori, kad vaikai gyventų pas jį ir toliau lankytų tas pačias ugdymo įstaigas. Jis su ieškove santuokos nebuvo sudarę, jie kartu gyveno kartu su ieškovo mama (duomenys neskelbtini), ten gimė ir vaikai, jie išsiskyrė prieš dvejus metus, atsakovė išėjo su vaikais, išsinuomojo (duomenys neskelbtini) kitą gyvenamąjį būstą. A. dažnai ateidavo pas jį, o A. dažniau būdavo pas mamą. Jie susitarė, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su mama. Sūnus lankė Ylakių gimnaziją, dukra lankė Ylakių darželį. 2023-08-01 atsakovė išvažiavo į Klaipėdą. Po mėnesio pranešė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Vaikai jo pasiilgsta, juos pasiima kas antrą savaitgalį. Buvo, kad 3-4 savaitgalius iš eilės pasiėmė. Vaikus pasiima penktadienį ir grąžina sekmadienio vakarą. Šiais metais vaikai pas jį prabuvo ir visas žiemos atostogas. Jis turi draugę J. Z., ji su dukromis gyvena (duomenys neskelbtini). Retai, bet būna, kuomet jis su vaikais nakvoja draugės namuose. Tuomet A. su juo miega viename kambaryje, J. – kitame, o A. su S. miega S. kambaryje (dviaukštėje lovoje). J. taip pat atvažiuoja ir pas jį. Kai vaikai pas jį atvažiuoja, pas juos atvažiuoja ir jo draugė J. su dukromis. Jo mama gyvena kartu, dirba kiekvieną dieną kelias darbas iš ryto („(duomenys neskelbtini)“ laborante). Močiutė ir užaugino vaikus. Jis dirba vairuotoju-ekspeditoriumi, dirba kiekvieną dieną, kartais tenka dirbti ir savaitgaliais, tuomet vaikus prižiūri jo mama, bet dažniausiai savaitgaliais būna laisvas. Su vaikais keliauja po Lietuvą, buvo išvykę ir į Jurmalą, Rygą. Pažymėjo, kad stengiasi laikytis vaikams nustatyto režimo. Jo darbo užmokestis – 750-800 Eur. Išsilavinimas – vidurinis, yra įgijęs profesiją. Jis šiuo metu vaikams teikia išlaikymą po 110 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Iš atsakovės prašo išlaikymo įvertinęs atsakovės turtinę padėtį. Į A. mokyklą (tėvų susirinkimą) rudenį buvo nuvykęs, tačiau auklėtoja jo atžvilgiu buvo priešiškai nusiteikusi, todėl jam ten nėra ką veikti. Taip pat ir su darželiu, tėčio niekas ten nepažįsta, nuvykęs nebuvo. Vaikai nori toliau lankyti mokyklą ir darželį Ylakiuose, vaikai nenori grįžti pas mamą. Ieškovui taikoma atvejo vadyba, visus jam paskirtus įpareigojimus vykdo, jis dalyvavo šeimos konferencijoje, jį konsultavo gerovės konsultantė (psichologė), jis ruošiasi lankyti pozityvios tėvystės kursus. Šiuo metu su vaikais jis bendrauja kas antrą savaitgalį ir per atostogas, darbo dienomis nėra galimybės. Ieškovas siūlo vasaros atostogų metu tėvams su vaikais bendrauti pusę laiko viena ir pusę laiko – kitam. Trumpąsias metų atostogas (pavasario, rudens, papildomas žiemos) siūlo kiekvienam tėvui bendrauti kas antrus metus, per pusę dalinti būtų netikslinga. Ilgąsias žiemos atostogas (per Kalėdas ir Naujuosius) siūlo atostogas dalinti per pusę. Vaikų gimtadienius siūlo švęsti kiekvienam tėvui kas antrais metais. Siūlo su vaikais bendrauti tėvo dieną, ieškovo gimtadienį.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Linas Jurevičius palaikė ieškovo poziciją, prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.
Šalies argumentai
Atsakovė R. V. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti, priešieškinio reikalavimus palaikė prašė juos tenkinti. Paaiškino, kad tarp šalių santuoka nebuvo sudaryta, jie su vaikais gyveno pas ieškovo motiną Ylakiuose, nes ieškovas nenorėjo išeiti iš mamos, ten gimė vaikai, ten pragyveno beveik 10 metų. Atsakovei gavus pinigus iš vaikų namų, šalys įsirengė antrą aukštą. Ieškovui susiradus kitą moterį ir išėjus iš namų, 2022 m. rugsėjo mėn. atsakovė su vaikais išsinuomojo atskirtą būstą Ylakiuose, kur pragyveno metus laiko. Po metų laiko atsakovė su vaikais išvyko į Klaipėdą, nes nebeįmanoma buvo gyventi, ieškovas kabinėdavosi, manipuliuodavo vaikais, visur pasiimdavo tik A., dukros niekur neveždavo. Į Klaipėdą ji išvyko kartu su draugu (šiuo metu sutuoktinis), Klaipėdoje išsinuomotame bute gyvena nuo 2023-08-01. Ieškovas sužinojęs apie jos draugą, ir iškvietė „vaikų teises“ (kad vežiojasi svetimus vyrus). Atsakovė (duomenys neskelbtini) dirbo, tačiau prieš išvykstant į Klaipėdą išėjo iš darbo, atvykus į Klaipėdą užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. Dukrai darželį surado greitai, sūnui mokyklą keitė kelis kartus, nes norėjo, kad mokykla būtų arčiau namų. Šiuo metu dukra lanko darželį „(duomenys neskelbtini)“, sūnus lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją (2 klasę). Pažymėjo, kad ieškovas į darželį nebuvo nuvykęs nei karto. Į mokyklą ieškovas buvo nuvykęs vieną kartą. Dukrai diagnozuotas dermatitas, sūnui diagnozuotas nepatikslintas dermatitas. Ji nuo 2024-02-21 įsidarbino (duomenys neskelbtini) valytoja. Jos išsilavinimas – vidurinis profesinis, įgijusi viešbučio darbuotojos profesiją. Pilno darbo užmokesčio dar negavo, bet žadėjo mokėti 750 Eur ir priedus, darbo grafikas – darbo dienomis nuo 8 iki 17 val., savaitgaliai ir šventės laisvos. Jis susitarusi iš darbo išeiti 16.30 val. todėl spėja dukrą iš darželio pasiimti iki 17 val. Sūnus mokykloje lanko prailgintą grupę iki 17 val., bet pareina ir 16 val. (kelias iš mokyklos 5 minutės), neužilg ir ji su dukra pareina. Sūnus pavalgo mokykloje pietus, o prailgintoje grupėje valgo jos įdėtą maistą. Sūnus A. šiuo metu papildomų būrelių nelanko, o dukra A. futbolo nebelanko (nebenori), lanko šokių būrelį (laisvalaikio klube „(duomenys neskelbtini)“, mokestis 6 Eur per mėnesį), kuris vyksta pirmadieniais (16.30 val.) ir penktadieniais (18.15 val.), tačiau lanko kas antrą penktadienį, nes kas antrą penktadienį ją pasiima tėtis. A. nori lankyti anglų būrelį, bet šiuo metu nėra vietos, turėtų vieta atsilaisvinti ateinančiais metais. Mokykloje nėra A. patinkančių būrelių. Pamokų metu sūnus lanko baseiną. Į robotikos būrelį sūnus eiti nebenori. Ji sūnų buvo užrašiusi į gatvės šokius, tačiau nuėjo vieną dieną ir daugiau nebenori. Krepšinio būrelis mokykloje tik nuo trečios klasės. Dukra ir sūnus lanko logopedo užsiėmimus, sūnus mokykloje lankosi pas psichologę. Atsakovė įpareigota lankyti tėvystės kursus, juos lankė kas savaitę tris mėnesius (turėjo lankyti pusę metų), tačiau jų nepabaigė, nutraukė dėl darbo. Ji su psichologe pradėjo bendrauti Ylakiuose, su ta pačia psichologe bendravo nuotoliniu būdu persikėlus į Klaipėdą, o vėliau paskyrė Klaipėdoje kitą psichologę. Su dabartine psichologe šiuo metu padaryta pertrauka, kadangi reikia suderinti grafiką po darbo. Reikalauja iš atsakovo išlaikymą atsižvelgiant į ieškovą. Šiuo metu 100 Eur tikrai neužtenka, už darželį moka 100 Eur , už prailgintą sūnaus grupę moka 30 Eur. Per mėnesį vaikų pramogoms išleidžia apie 60 Eur. Vaikus išlaikyti jai padeda jos sutuoktinis, ieškovas papildomų piniginių lėšų neduoda. Atsakovės vardu yra registruota pusė vieno kambario buto Skuode, automobilių neturi. Pastaruoju metu ieškovas su vaikais bendrauja telefonu, tačiau A. pats kartais tėčiui neatsiliepia ir neatrašo į žinutes (jo tokia natūra). Ieškovas nuo 2023 m. spalio mėn. vaikus pasiima kas antrą savaitgalį. Paskutines Velykines atostogas vaikai praleido pas tėtį. Taip pat ir žiemos visas atostogas vaikai praleido pas tėtį. Ji niekada nedaro kliūčių tėčiui pasiimti vaikus. Vaikai noriai važiuoja pas tėtį, bet noriai grįžta ir namo, pasiilgsta ir mamos. Siūlo ieškovui su vaikais bendrauti kas antrą savaitgalį. Pažymėjo, kad ji vaikų kiekvieną dieną nemato, vaikai lanko ugdymo įstaigas, lieka tik vakarai, todėl nesąžininga būtų, jog ieškovas su vaikais bendrautų kiekvieną savaitgalį, nesudarant galimybės ir atsakovei su vaikais pabendrauti savaitgaliais. Nesutinka ir su tuo, kad darbo dieną vaikai važiuotų pas tėvą švęsti jo gimtadienio. Jos nuomone, protingiau, kad vaikai pas kiekvieną pabūtų ilgiau. Siūlo ilgąsias žiemos atostogas dalinti per pusę, o trumpas – kiekvienam kas antrus metus. Arba siūlo per žiemos ilgąsias atostogas pirmas dvi dienas – Kūčias ir pirmąją Kalėdų dieną - pas vieną tėvą, o likusias atostogų dienas - pas kitą tėvą (kitais metais – atvirkščiai). Jos nuomone, A. išreiškė norą gyventi su tėčiu, nes ieškovas vaikus papirkinėja, lepina, A. perka telefonus ir kt., vaikų nuomonė keičiasi, jie nori gyventi ir su tėčiu, ir su mama.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė advokatė Valė Televičienė teismo posėdžio metu palaikė atsakovės poziciją, prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.
Liudytojas D. V. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra atsakovės sutuoktinis, yra dirbantis, prisideda prie atsakovės vaikų išlaikymo. Atsakovės vaikai jį kartais vadina tėčiu, jis su vaikais stengiasi palaikyti gerus santykius, su vaikais eina į lauką, piešia, žaidžia stalo žaidimus, padeda A. ruošti namų darbus. Tačiau namuose yra ir taisyklės, kurių laikomasi(pvz. dėl telefono – A. duodamas tik tuomet kai persirengiama, pavalgoma, paruošiamos pamokos).Jei vaikas blogai elgiasi, tuomet iš jo telefonas būna paimamas valandai. Vaikai su tėvu visada skatinami kalbėti telefonu, nedraudžiama jiems važiuoti pas tėvą. Vaikai pas tėvą važiuoja dėl dovanų. Vaikų apie tėvą neklausinėja, tačiau yra pasakoję, kad kartais nuvykus pas tėvą jo nebūna, būna tik močiutė. Iš tėvo pusės trūksta vaikų auklėjimo ir ugdymo, A. parvažiuoja iš tėvo neparuošęs namų darbų. Vaikai iš tėvo noriai grįžta namo, A. gal kiek niūresnis grįžta, bet greitai viskas susitvarko. Mama vaikų tikrai nemuša.
Liudytoja L. G. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra ieškovo mama. Anūkai pas ją gyveno nuo gimimo, po A. gimimo atsakovė pasikeitė, tapo grubi. A. sakė, kad ją mama mušė, už plaukų tampė. Paskutinį kartą A. sakė, kad jai rankytę išbėrė, kad jai skauda. A. skundėsi Ylakiuose gyvenant, kad jį mama per ranką mušė. A. verkia, kai reikia namo važiuoti, vaikai nenori namo važiuoti, nori pas tėtį gyventi. Sūnus antrame aukšte gyvena, ji – pirmame, virtuvė pirmame aukšte, valgo visi kartu. Vaikams atvykus jie visi kartu su vaikais bendrauja, juos prižiūri, kartais tėvui tenka išvykti į darbą, tuomet ji vaikus prižiūri. Atvykus vaikams pas tėtį, jo draugė J. su dukromis atvyksta pas juos. Tėvas su vaikais žaidžia slėpynėmis, važinėja rogutėmis.
Liudytoja J. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad ji su ieškovu yra pora, jie pora dvejus metus, bendro ūkio neveda. Ji žino, kad E. nori auginti vaikus, kad vaikams nėra saugu gyventi su mama, vaikai yra sakę, kad juos mama muša, ji yra mačiusi A. sumuštą galvytę ir rankytę. Tėtis kažkiek vaikus lepina, bet yra ir taisyklės. Ji padeda rūpintis E. vaikais, o E. padeda jai su vaikais. Ji su E. dirba vienoje darbovietėje, ji gyvena Skuode, E. – Ylakiuose. Jie kiekvieną dieną kartu važiuoja pietauti pas E. mamą. Kai E. parsiveža vaikus, ji su dukromis (11 ir 13 metų) važiuoja pas E.. Per atostogas ji būna taip pat pas E.. Kai E. vaikai būna pas mamą, E. būna pas ją. E. vaikai yra nakvoję pas ją ir ji su dukromis yra nakvojusios pas E..
Išvadą teikiančios institucijos (Skyriaus) atstovė teismo posėdžio metu pateikė galutinę išvadą, kurioje nurodė, kad iš viso gauti 4 pranešimai apie vaikų teisių galimą pažeidimą, buvo nustatyti nesmurtinio pobūdžio vaikų teisių pažeidimai, atsakovės šeimai taikoma atvejo vadyba Klaipėdos mieste, ieškovui taikoma taip pat atvejo vadyba. Ieškovas ir atsakovė įgyvendino pagalbos plane numatytas priemones. Specialistai nurodo, kad šalių santykiai konfliktiški, vaikai įtraukiami į tėvų konfliktus, savo emocijas perduoda vaikams. Pažymėjo, kad šeimai kyla sunkumų savarankiškai funkcionuoti, bendrus sutarimus rasdavo tarpininkaujant socialiniam darbuotojui. Pažymėjo, kad vaiko gyvenamoji vieta gali būti keičiama, jei pasikeičia aplinka, kurioje vaikas gyvena, ir jam tampa aplinka nebesaugi. Buvo apsilankyta ieškovo ir atsakovės gyvenamosiose vietose, jos atitinka vaikų gyvenimo sąlygas. Vaikam gyvenant Klaipėdoje vaikų nuomonės buvo išklausytos net 4 kartus, A. – 3 kartus. Visais atvejais vaikų nuomonės skirdavosi. Tik atsikrausčius į Klaipėdą A. nurodė, kad mama leidžia važiuoti pas tėtį, jai patinka pas tėtį, nes ten turi kačiuką, ten gyvena močiutė. Mergaitė nurodė, kad tėvai pykstasi tarpusavyje. A. nurodė, kad mama išleidžia pas tėtį, jis norėtų ilgiau būti Ylakiuose, kad tėvai pykstasi. Kuomet pati su A. bendravo Klaipėdoje, vaikas nurodė, kad jis sutaria gerai su abiem tėvais ir su mamos draugu. Vaikas nurodė, kad jam patinka gyventi tiek Klaipėdoje, tiek Ylakiuose. Tą sykį vaikas nurodė, kad jis norėtų gyventi su tėčiu, nes tėtis jį dažniau vežasi į pramogas, taip pat nurodė, kad pasiilgsta mamos ir tėčio, kai būna su vienu iš tėvų. Darsyk vaikai buvo išklausyti po pusmečio apsigyvenus Klaipėdoje, tuomet A. nurodė, kad jai patinka darželis, kurį lanko Klaipėdoje, kad ji myli ir mamą, ir tėtį. A. nurodė, kad jam patinka mokykla Klaipėdoje, patinka gyventi Klaipėdoje, bet jam taip pat patinka gyventi Ylakiuose, nes ten gyvena močiutė, su ja jis daugiausiai laiko ir praleidžia. A. teigė, kad jam patinka gyventi su mama, taip pat patinka būti pas tėtį. A. nuomonė buvo išklausyta ir per teismo psichologą, tą sykį vaikas nurodė, kad norėtų gyventi su tėčiu, ne ten yra jo kačiukas ir jis turi savo kambarį. Vaikas pasakojo, kad būnant pas mamą ir tėtį, jis žaidžia telefonu, bet žaidžia vienas. Vaikas nurodė, kad jam būnant pas tėtį pasiilgsta mamos, savo santykius su tėvų antromis pusėmis apibūdino teigiamai. Vasario mėnesį buvo dar sykį išklausyta A. nuomonė, ji nurodė, kad myli ir mamą, ir tėtį, mergaitė teisė, jog jai patinka svečiuotis pas tėtį, vėliau noriai važiuoja namo, mama ją myli ir nešaukia. Skyriuje gauti ugdymo įstaigų raštai, kuriuose vaikai charakterizuojami teigiamai, lanko mokyklą, darželį, jei vaikai suserga, mama iš karto informuoja, vaikai turi visas reikiamas priemones, aprengti tvarkingai, vaikų interesus ugdymo įstaigose atstovauja tik mama. Taigi, įvertinus visos bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, vaikų nuomones, socialinių partnerių pateiktą informaciją apie šeimą bei motinos ir tėvo sąlygas, taip pat atkreipiant dėmesį, kad vaikai adaptavosi jau naujose ugdymo įstaigose, vaikams jose patinka, todėl pakartotinis įstaigų keitimas vaikams gali sukelti neigiamų emocijų, Skyrius mano, kad vaikų gyvenimo sąlygos nėra pablogėjusios ar iš esmės pasikeitusios į blogąją pusę, vaikų interesai nėra pažeisti. Skyrius neturi jokių duomenų, kad mama naudotų fizinį smurtą vaikų atžvilgiu, dėl to nebuvo kreiptasi į policiją. Įvertinus vaikų situaciją, smurtas nepasitvirtino. Atkreipiant dėmesį į A. išreikštą nuomonę, galima daryti išvadą, kad A. pas tėtį nori, nes ten nereikia laikytis nustatytų taisyklių, daugiau pramogaujama. Remiantis vaiko nuomone, A. nurodė, kad tėtis geras, nebaudžia, o mama taiko drausminimo priemones, jei vaikas neklauso, namuose yra nustatytos taisyklės. Pažymėjo, kad abu tėvai turi taikyti vienodas auklėjimo priemones. Taigi įvertinus visą informaciją ir atsižvelgus į vaikų nuomonę, priimtas sprendimas turi atitikti geriausius vaiko interesus, kurie ne visada sutampa su vaiko nuomone ir jo ateities vizija. Skyriaus nuomone, jei vaikų gyvenamoji vieta nebūtų pakeista, vaikų geriausi interesai nebūtų pažeisti. Reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo atitiktų vaikų būtinųjų poreikių tenkinimą. Dėl bendravimo tvarkos Skyrius jau plačiai pasisakė, todėl apibendrinant siūlomas tvarkas, jos turėtų būti koreguotinos, jos turėtų būti nustatytos kuo detalesnės, turi atitikti vaikų interesus.
Byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės.
Ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečių vaikų A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės apylinkės teismo 2022-09-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-4551-1054/2022 patvirtinta ieškovo ir atsakovės sudaryta taikos sutartis, pagal kurios 1.1 punktą šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su mama R. B. (šiuo metu pavardė V.); pagal 1.2 punktą Ttvas E. G. skiria po 100 Eur (viso du šimtus eurų) A. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. G. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui, išlaikymo dydį indeksuojant valstybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį kol vaikui sueis 18 metų.
Skuodo rajono savivaldybės Pedagoginės psichologinės tarnybos 2023-04-27 pažyma patvirtina, kad A. G., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių lygis, rekomenduotina teikti logopedo, spec. Pedagogo, psichologo, socialinio pedagogo, mokytojo padėjėjo pagalbą.
Motyvuojamoji dalis
Iš Skyriaus pateiktos medžiagos, šalių paaiškinimų, šalių pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys santuokos nebuvo sudarę, šalims gyvenant kartu pas ieškovo mamą, adresu (duomenys neskelbtini), šalims gimė du vaikai - A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini). Šalys gyveno kartu iki 2022 m. rugsėjo mėnesio, po to atsakovė su vaikais išsinuomojo būstą atskirai Ylakiuose, o nuo 2023-08-01 atsakovė su šalių nepilnamečiais vaikais išvyko gyventi į Klaipėdos miestą, gyvena išnuomotame bute, adresu (duomenys neskelbtini) (tai patvirtina pateikta nuomos sutartis). Santuokos sudarymo įrašas patvirtina, kad 2023-12-22 įregistruota santuoka tarp R. B. (po santuokos sudarymo V.) ir D. V..
Iš Klaipėdos (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės 2024-01-12 pažymos matyti, kad šalių sūnus A. G., gim. (duomenys neskelbtini) d., gyv. (duomenys neskelbtini), mokosi Klaipėdos (duomenys neskelbtini)progimnazijos 2b klasėje. Mokinio interesus mokykloje dažniausiai atstovauja mokinio mama R. V.. Tėtis E. G.. Mokinys gyvena kartu su mama. Mama rūpinasi vaiko ugdymu, domisi jo pasiekimais, elgesiu. Klasės susirinkimuose dalyvauja tik mama. Tėtis nedalyvauja ugdyme, nesidomi vaiku, jo mokymosi sunkumais ir sėkmėmis, nedalyvauja susirinkimuose ir renginiuose. Mokinys į mokyklą ateina švariais ir tvarkingais rūbais. Mokinys visada turi mokyklines priemones bei uniformą. A. yra draugiškas, linksmas, labai judrus, sumanus berniukas. Lengvai sutaria su visais klasės draugais, įsitraukia į mokykloje vykdomas veiklas. Nelanko jokio būrelio, tačiau noriai sportuoja bei dalyvauja visose pamokose. A. mokosi vidutiniškai. Mokinys yra vertintas pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, jam nustatytas kompleksinis sutrikimas: bendrieji mokymosi, aktyvumo ir dėmesio bei emocijų (nerimo spektro) sutrikimai. Mokinys dažnai būna sutrikęs ir nenori dirbti pamokose po apsilankymo pas tėtį. Problemų dėl elgesio su bendraklasiais ar mokytojais neturi. Mokykloje mokiniui teikiama psichologo, socialinio pedagogo, specialiojo pedagogo, logopedo, mokytojo padėjėjo pagalba. Mokinys lankomumo problemų neturi, mama visada informuoja, jei mokinys suserga.
Iš Klaipėdos lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktorės 2024-01-15 pažymos matyti, kad šalių dukra A. G., gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini) lanko nuo 202j m. rugsėjo 1 d. Vaiku rūpinasi mama R. B.. Mergaitė turi visas ugdymui reikalingas priemones, rūbai tvarkingi ir švarūs. Mama dalyvauja grupės susirinkimuose, domisi A. pasiekimais, bendradarbiauja su grupės mokytojais. Dalyvavo atvirų durų renginiuose, aktyviai įsitraukia į įstaigos bendruomenės veiklą. Vaikas lanko įstaigą nuolat, dėl neatvykimo į darželį pranešama iš anksto. Mergaitės elgesys nepakitęs, aktyvi, bendraujanti, dalyvauja veiklose, emociškai stabili. Vaikui nustatyti mokymosi sunkumai dėl sulėtėjusios kalbos raidos (vidutiniai spec. ugdymo(si) poreikiai). A. G. tėvas nebuvo atvykęs į darželį nė karto, nesidomėjo jos pasiekimais.
Iš BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro (toliau Centras) 2024-02-12 pažymos matyti, kad R. V. šeima žinioje yra nuo 2023-08-16. R. V. augina du nepilnamečius vaikus A. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini). 2023-08-01 gautas prašymas iš BĮ Skuodo socialinių paslaugų centro R. B. šeimai paskirti atvejo vadybininką. 2023-08-28 atlikus šeimos socialinės rizikos veiksnių vertinimą, nustatytas – antras socialinės rizikos veiksnių reiškimosi lygis. Probleminės sritys išryškėja ties vaiko fizine ir psichine sveikata – vaikui A. G. nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai. Šeimos socialiniai santykiai – šeima nusprendžia skirtis, gyventi skyriumi, vaikai įtraukiami į konfliktą, vyko mediacijos procesas dėl vaiko A. G. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, galimai vaikas yra nuteikinėjamas prieš motiną (daiktais, pramogomis); emocinė ir elgesio raida - vaikas patiria sunkumų, kuriuos tėvai stengiasi įveikti, dėl neaiškių priežasčių pakinta požiūris į aplinką ar save, vaiko fizinis saugumas – vaikai tampa trikdančių ir traumuojančių įvykių liudininkai, kalbant apie santykius ir bendravimą tarp vaikų tėvų; pozityvus auklėjimas - tėvams nepavyksta kalbėtis su vaikais apie elgesio pasekmes, teikti vaikui grįžtamąjį ryšį ar rodyti jam pavyzdį, stresinėse ar kitose sudėtingose situacijose tėvai sunkiai nusiramina, yra linkę perduoti savo jausmus ar emocijas vaikui; šeimos patirtys – šeimoje yra buvę reikšmingų įvykių (tėvų skyrybos), kurie padarė įtaką vaikui, tačiau nepastebimi vaiko elgesio pokyčiai; šeimos funkcionavimas - šeimai kyla sunkumų savarankiškai funkcionuojant, tačiau mama yra motyvuota pagalbos priėmimui.
2023-08-29 vyko atvejo vadybos posėdis. Mamai skirtos pagalbos priemonės: užsiregistruoti psichologo konsultacijose ir jose dalyvauti, užtikrinti vaikui A. G. psichologo konsukltacijų lankymą, kreiptis dėl šeimos konferencijos, siekiant konstruktyviai spręsti šeimos narių problemas, lankyti pozityvios tėvystės kursus, tęsti mediacijos procesą, kurti emočiškai, fiziškai saugią aplinką vaikams, nekonfliktuoti vaikų akivaizdoje, tinkamai vykdyti tėvų pareigas, rekomenduojama laikytis tarpusavio susitarimo dėl tėvo ir vaikų matymosi ir bendravimo. Mama iš esmės yra įgyvendinusi visas pagalbos priemones.
Nuo 2023-08-16 R. V. šeimai teikiama socialinės priežiūros namuose paslauga. Visą paslaugų teikimo laikotarpį moteris su socialiniu darbuotoju bendrauja geranoriškai, bendradarbiauja, rūpinasi vaikų A. G. ir A. G. ugdymo įstaigų lankymu, sveikatos priežiūra. Paslaugų gavėja aktyviai bendradarbiauja su vaikų ugdymo įstaigos specialistais, atsižvelgia į jų rekomendacijas. R. V. nuolat konsultuojasi su socialiniu darbuotoju apie šeimoje kylančias problemas dėl nesutarimų su vaikų tėvu E. G. sprendžiant lankymosi tėvo namuose klausimus, įžvelgiama, kad po savaitgalio tėvo namuose A. G. yra emociškai sudirgintas, galimas vaiko nuteikinėjimas prieš motiną.
Atsižvelgiant į įvykusias tėvų skyrybas ir konfliktiškus tėvų santykius po jų bei mokymosi sunkumus R. V. kreipėsi į sūnaus A. G. ugdymo įstaigą dėl sūnaus psichologo konsultacijų. Prie vaikų auklėjimo ir priežiūros prisideda R. V. sutuoktinis D. V., kuris taip pat gerina šeimos finansinę gerovę. Moteris siekia gilinti tėvystės įgūdžių žinias, užsiregistravo ir reguliariai lanko tėvų grupę Psichologinėje ir pedagoginėje tarnyboje taip pat kreipėsi dėl šeimos konferencijos metodo taikymo šeimai.
Atsakovės šeima gyvena numotame dviejų kambarių bute, kuriame yra visi šeimai reikalingi baldai ir daiktai, aplinka tvarkinga ir švari. Vienas kambarys yra skirtas vaikams, kuriame yra atskiros vaikų lovos, spinta, žaislai, skirta vieta pamokų ruošai. Pastebima, kad R. V. namuose vaikams yra nustatytas dienos rėžimas, pamokų ruošos bei poilsio laikas, taip pat taikomi paskatinimo ir pasekmių metodai, kurie padeda vaikams laikytis namų elgesio taisyklių.
Iš 2024-02-15 pagalbos plano matyti, kad atsakovės šeima bendrauja ir bendradarbiauja, sudaro sąlygas lankytis namuose. Pagrindinė problema dėl tėvų tarpusavio santykių išlieka, tėvai negeba bendrauti konstruktyviai. Pastebima, kad mama yra linkusi nusileisti vaikų tėvui. A. grįžęs iš tėvo namų jaučiasi išderintas, sudirgęs, reikia su vaiku padirbėti, reikia padirbėti tuo klausimu. Nustatytos pagalbos priemonės atsakovei: tęsti psichologo konsultacijų lankymą, lankyti pozityvios tėvystės kursus, vaikui A. tęsti psichologo konsultacijų lankymą.
Iš 2024-03-07 pagalbos plano matyti, kad ieškovui nustatytos pagalbos priemonės: dalyvauti pozityvios tėvystės kursuose; taikia bendrauti su vaikų mama; savarankiškai dalyvauti seminaruose.
Ieškovas nuo 2022-03-11 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi, jo darbo užmokestis – apie 800 Eur per mėnesį. Pateikta darbovietės charakteristija ieškovą charakterizuoja teigiamai. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovo nuosavybės teise įregisrtuotos 3/16 dalys pastato- gyvenamojo namo ir pastato – ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), pagal paveldėjimo teisės liudijimą.
Darbo sutartis patvirtina, kad atsakovė nuo 2024-02-21 dirba UAN „(duomenys neskelbtini)“ valytoja, jos paaiškinimu, jos sutartas darbo užmokestis – apie 750 Eur per mėnesį. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovės nuosavybės teise registruota ½ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini).
E.sveikatos išrašo duomenys pateikti patvirtina, kad A. G. 2024-02-21 diagnozuotas atopinis dermatitas; A. G. diagnozuotas nepatikslintas atopinis dermatitas.
Iš pateiktų šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktų nustatyta, kad tiek pas ieškovą, tiek pas atsakovą nepilnamečiams vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos.
Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Dėl ieškinio reikalavimų.
Dėl reikalavimo pakeisti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą.
Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).
Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 23 punktas).
Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.
Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko kaip sveikos, dorovingos, tvirtos ir intelektualios asmenybės raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.
Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vaiko nuomonė yra viena iš bylai svarbių aplinkybių, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-511-378/2016, 37 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 28 punktas).
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).
Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia reikalavimą pakeisti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu. Šį reikalavimą grindžia aplinkybėmis, kad vaikai nuo pat gimimo gyveno Ylakiuose, vaikai, o ypač sūnus A., nori gyventi su tėvu (ieškovu), vaikai pabendravę su tėvu nenori grįžti pas mamą, kad atsakovė vaikų atžvilgiu naudoja fizinį smurtą, gyvenant su motina vaikų gyvenimo sąlygos pablogėjo.
Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, šalims gyvenant kartu pas ieškovo mamą, adresu (duomenys neskelbtini), šalims gimė du vaikai - A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini). Šalys gyveno kartu iki 2022 m. rugsėjo mėnesio, po to atsakovė su vaikais išsinuomojo atskirai būstą Ylakiuose. 2022-09-23 teismas patvirtino šalių taikos sutartį, pagal kurią susitarė, jog šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su mama (atsakove). Nuo 2023-08-01 atsakovė su šalių nepilnamečiais vaikais išvyko gyventi į Klaipėdos miestą, iki šiol gyvena išnuomotame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Atvejo vadyba ieškovui inicijuota nuo 2022-11-04, atsakovės šeima atvejo vadyba taikoma nuo 2022-06-16 (Klaipėdoje nuo 2023-08-16) .
Klaipėdos (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės pažyma patvirtina, kad šalių sūnus A. G., gim. (duomenys neskelbtini) d., mokosi Klaipėdos (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2b klasėje. A. interesus mokykloje dažniausiai atstovauja mama, ji rūpinasi vaiko ugdymu, domisi jo pasiekimais, elgesiu, klasės susirinkimuose dalyvauja tik mama, tėtis nedalyvauja ugdyme, nesidomi vaiku, jo mokymosi sunkumais ir sėkmėmis, nedalyvauja susirinkimuose ir renginiuose. Mokinys visada turi mokyklines priemones bei uniformą, yra judrus, linksmas, sutaria su visais klasės draugais, įsitraukia į mokykloje vykdomas veiklas, mokosi vidutiniškai, lankomumo problemų neturi. Mokykloje mokiniui teikiama psichologo, socialinio pedagogo, specialiojo pedagogo, logopedo, mokytojo padėjėjo pagalba. Taigi, pažyma patvirtina, kad atsakovė tinkamai rūpinasi sūnaus A. ugdymu, be to, akcentuotina, jog atsakovė įgyvendina Skuodo rajono savivaldybės Pedagoginės psichologinės tarnybos 2023-04-27 pažymoje nurodytas rekomenduotina teikti sūnui A. logopedo, spec. pedagogo, psichologo, socialinio pedagogo, mokytojo padėjėjo pagalbą. Minėtoje pažymoje pažymėta, jog A. tėtis nedalyvauja vaiko ugdyme, nedalyvauja susirinkimuose ir renginiuose, mokinys dažnai būna sutrikęs ir nenori dirbti pamokose po apsilankymo pas tėtį.
Klaipėdos lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pažyma patvirtina, kad šalių dukra A. G., gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini) lanko nuo 202j m. rugsėjo 1 d., vaiku rūpinasi mama. Mergaitė turi visas ugdymui reikalingas priemones, rūbai tvarkingi ir švarūs. Mama dalyvauja grupės susirinkimuose, domisi A. pasiekimais, bendradarbiauja su grupės mokytojais. Dalyvavo atvirų durų renginiuose, aktyviai įsitraukia į įstaigos bendruomenės veiklą. Mergaitė aktyvi, bendraujanti, dalyvauja veiklose, emociškai stabili. Taigi, minėta pažyma patvirtina, kad atsakovė tinkamai rūpinasi dukros A. ugdymu. Pažymėjo pažymėta, kad A. G. tėvas nebuvo atvykęs į darželį nė karto, nesidomėjo jos pasiekimais.
Bylos duomenimis, šalių sūnus A. šiuo metu papildomai būrelių nelanko, jis mokykloje lanko prailgintą grupę, pamokų metu lanko baseiną. Atsakovės paaiškinimais, mokykloje nėra jam patinkančio būrelio, į robotikos būrelį sūnus nebenori, jis norėtų lankyti anglį kalbos būrelį, tačiau šiuo metu nėra vietų, laukia pranešimo dėl atsilaisvinusios vietos; buvo užrašytas į gatvės šokius, tačiau nuėjęs vieną kartą daugiau nebenori; krepšinio būrelis tik nuo trečios klasės. Šalių dukra A. lankė du būrelius – futbolą ir šokių būrelį, šiuo metu lanko tik šokių būrelį Klaipėdos laisvalaikio centre (mokestis 6 Eur kas r mėnesį).
Santuokos sudarymo įrašas patvirtina, kad 2023-12-22 įregistruota santuoka tarp atsakovės R. B. (po santuokos sudarymo V.) ir D. V.. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas patvirtina, kad atsakovė, jos nepilnamečiai vaikai ir atsakovės sutuoktinis gyvena išnuomotame bute, adresu (duomenys neskelbtini), būstas 2 kambarių, yra visi patogumai, namai tvarkingi, švarūs, vaikai gyvena viename kambaryje, kuriame yra 3 viengulės lovos, rašomas stalas, TV, kompiuteriai. Namuose yra visi namų apyvokos daiktai, baldai, vaikams sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos.
Bylos duomenimis, atsakovės sutuoktinis D. V. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)” mechaniku, darbo užmokestis 1386,00 Eur per mėnesį (tai patvirtina pateikta darbo sutartis). Byloje pateiktos atsakovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad D. V. nuolat į atsakovės sąskaitą perveda pinigines lėšas, tokiu būdu prisidėdamas prie šeimos išlaikymo.
Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas patvirtina, kad ieškovas E. G. gyvena su mama L. G. jai priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Namas 2 aukštų, yra 4 kambariai, virtuvė. Patalpos tvarkingos, šiltos, švarios. Vaikams skirti atskiri kambariai. Namuose yra reikalingi daiktai, baldai, sudarytos tinkamos sąlygos vaikams augti, ilsėtis.
Iš ieškovo paaiškinimų, liudytojų J. Z., L. G. parodymų ir kitos bylos medžiagos matyti, kad ieškovas turi draugę J. Z.. Nors ieškovo teigimu, jis su drauge kartu negyvena, tačiau liudytoja J. Z. teismo posėdžio metu patvirtino, jog kuomet E. vaikai būna pas mamą, E. būna pas ją. Ieškovas pripažino, jog kartais jis su vaikais nakvoja draugės J. namuose. Šią aplinkybę nurodė ir šalių sūnus A. (teismo posėdžio metu išklausant jo nuomonę su psichologe). Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas (apsilankius J. Z. gyvenamajame būste, adresu (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad E. G. gyvena jo draugei priklausančiame bute (ne nuolat). Tiek ieškovas, tiek jo draugė J. Z. patvirtino, kad atvykus šalių vaikams į Ylakius, kartais ieškovo draugė J. su savo nepilnametėmis draugėmis nakvoja pas ieškovo mamą. Pažymėtina, jog ir šalių nepilnametė dukra A. ir sūnus A., 2024-02-16 išklausant jų nuomonės nurodė, kad jų tėtis gyvena su J. S. (tai užfiksuota 2024-02-16 Vaiko situacijos vertinimo anketose). Ieškovo paaiškinimu, liudytojų L. G., J. Z. parodymais, šalių vaikų išsakytomis nuomonėmis, ieškovas vaikus parsiveža ir su jais bendrauja ieškovo mamai priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, namo Ylakiuose dalis registruota ieškovo vardu pagal paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau didžioji namo dalis registruota ieškovo motinos L. G. nuosavybės teise, kas leidžia teigti, jog ieškovas yra paveldėjęs tėvo palikimo dalį. Šios aptartos aplinkybės leidžia teigti, jog ieškovas iki šios dienos nėra savarankiškai įgijęs būsto, gyvena kartu su mama iš esmės jai priklausančiame name (po sutuoktinio mirties ieškovo mamai priklauso didžioji dalis, kita dalis – ieškovui ir kitam įpėdiniui). Pradėjęs gyventi kartu su drauge J. Z., ieškovas periodiškai gyvena ir pas draugę J. Z. jai priklausančiame būste Skuode. Šalių vaikams atvykus pas tėvą, ieškovas grįžta bendrauti su vaikais pas mamą (į Ylakius). Taigi, nors ieškovo gyvenamoji vieta deklaruota Ylakiuose, tačiau šiuo metu tai nėra vienintelė gyvenamoji vieta. Dar daugiau, bylos duomenimis, būna ir taip, kad atvykus šalių vaikams pas ieškovą, ieškovas su savo nepilnamečiais vaikais vyksta pas draugę J. į Skuodą, ten su vaikais pasilieka nakvoti ir būna taip, kad atvykus vaikams pas ieškovą, į Ylakius su dukromis atvyksta ieškovo draugė su dukromis ir lieka nakvoti.
Pabrėžtina, kad šalių sūnus A. 2024-01-16 patvirtino, jog Ylakiuose patinka, nes ten gyvena močiutė, jis nuvykęs pas tėtį daugiausiai laiko praleidžia su močiute (2024-01-16 Vaiko situacijos vertinimo anketa). Teismo posėdžio metu išklausytas su psichologe A. patvirtino, kad tėčio namuose gyvena močiutė ir tėčio draugė, valgyti daro močiutė ir J., tėtis valgyti nedaro.
A. nurodė, kad nori gyventi su tėčiu, ten yra kačiukas. A. teigė, jog pas tėtį žaidžia su telefonu, tačiau kartu su tėčiu nežaidžia.
2023-10-04 išklausant vaikų nuomonės (atsakovės gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini)), A. išreiškė norą gyventi su tėčiu, todėl, kad tėtis jį dažnai vežasi į pramogas, o su mama nenorėtų gyventi, nes ji nesiveda į pramogas. A. nurodė, kad jam patinka gyventi tiek Klaipėdoje, tiek Ylakiuose, teigė, jog jam mokykloje sekasi gerai, labiausiai patinka anglų kalbos pamokos. Jis pasiilgsta mamos ar tėčio, kai būna su vienu iš tėvų. Tą kartą dukros A. nuomonės išklausyti nepavyko, nes mergaitei suskaudo pilvuką.
2024-01-16 išklausant vaikų nuomonės (2024-01-16 Vaiko situacijos vertinimo aktas), A. teigė, jog lanko darželį (Klaipėdoje), jai ten labai patinka, Ylakiuose gyvena močiutė ir ji ten svečiuojasi. Kartais važiuoja pas tėtį, kuris gyvena su J. S.. Su jais gyvena D., kuris yra geras. Mergaitė myli ir mamą ir tėtį. Jai visur gerai, kur yra tėvai. A. nurodė, kad jam mokykloje (Klaipėdoje) patinka, vaikui patinka gyventi Klaipėdoje. Berniukui Ylakiuose patinka, nes ten gyvena močiutė. A. sakė, kad tėvas gyvena Skuode pas J.. Daugiausiai laiko praleidžia su močiute. Vaikas sako, kad jam patinka gyventi su mama ir būti pas tėtį.
2024-02-05 gavus pranešimą iš tėvo, kad jo dukra verkė, nenorėjo važiuoti pas mamą ir sakė, kad ją mušė, buvo išklausyta A. nuomonė (2024-02-12 Vaiko situacijos vertinimo anketa). Mergaitė buvo ant mamos rankų, nenorėjo atsitraukti. Mergaitė sakė, kad lanko darželį, jai ten labai patinka. Mergaitė myli ir tėvą, ir mamą. A. patinka svečiuotis pas tėvą. Pabuvusi pas tėvą, mergaitė teigė, kad noriai važiuoja namo. Mergaitė sakė, kad mama ją myli ir jos neskriaudžia. Mergaitės rankytės švarios, gražios, jokių įbrėžimų.
Iš pateiktų fotonuotraukų (darytų ieškovo ir pateiktų Skyriui kartu su pranešimu) matyti, kad ant vaiko rankyčių nesimato jokių sužalojimų. Pažymėtina, kad pati mergaitė 2024-02-12 patvirtino, kad mama jos neskriaudžia, ją myli, Skyriaus darbuotojai ant A. rankų nepastebėjo jokių sužalojimų. E.sveikatos išrašo duomenys pateikti patvirtina, kad A. G. 2024-02-21 diagnozuotas atopinis dermatitas.
Teismo posėdžio metu buvo išklausytas ieškovo darytas garso įrašas, kuriame girdėti vaiko (šalių dukros A.) verkimas, vaiko tariamos frazės „nenoriu pas mamą“. Tėvas (ieškovas) klausia dukros, „ar tave mama mušė? Su kuo mušė?“ Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad garso įrašas darytas 2024-02-04, kuomet vaikai pas tėvą buvo savaitgalį. Ruošiantis vaikams vykti pas mamą, dukra pasislėpė už šaldytuvo, pradėjo verkti, nenorėjo grįžti namo. Pažymėtina, kad šį garso įrašą, fotonuotraukas su dukros užfiksuotomis rankytėmis ieškovas 2024-02-05 pateikė Skyriui. Vertinant šį garso įrašą, teismas akcentuoja, kad nėra žinoma, kokiomis aplinkybėmis vaikas pradėjo verkti, kas prieš tai bendravo su vaiku, koks pokalbis buvo su vaiku, ką prieš tai vaikas veikė, kaip vaikas buvo nuteiktas, ar vaikas nebuvo įteigtas, kokie asmenys dalyvavo pokalbyje su vaiku. Pastebėtina, jog verkiant dukrai ieškovas nesistengė dukros raminti, o uždavinėjo pasikartojančius menamus klausimus (ar tave mama mušė? Su kuo mušė?), nors dukra tokių aplinkybių pati pirma neišsakė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismui kyla pagrįstų abejonių, ar ieškovas sąmoningai nesiekė sudaryti tokios situacijos. Teismo nuomone, šis pateiktas įrodymas negali būti vertinamas objektyviai ir tokiu būdu gautas įrodymas prieštarauja mažametės dukros interesams.
Be to, teismo posėdžio metu buvo peržiūrėta ieškovo pateikta filmuota medžiaga, iš kurios matyti, jog filmuotas šalių sūnus A., kuris teigia, jog nenori važiuoti namo. Ieškovas paaiškino, kad buvo filmuojama metai atgal (vaikams dar gyvenant Ylakiuose), filmavo draugė J. jos telefonu, o ieškovas buvo tame pačiame kambaryje prie kompiuterio. Vertinant šį įrodymą, teismas taip pat akcentuoja, jog nėra žinomos aplinkybės, kaip prieš filmavimą vaikas buvo nuteiktas, koks pokalbis ir veiksmai buvo atliekami su vaiku, ar vaikas nebuvo prikalbintas, įteigtas. Be to, kaip matyti, vaikas buvo filmuojamas jam svetimoje aplinkoje, svetimo asmens, o tai prieštarauja mažamečio vaiko interesams. Teismo nuomone, šis įrodymas taip pat negali būti vertinamas objektyviai ir tokiu būdu gautas įrodymas prieštarauja mažamečio sūnaus interesams.
Ieškovas byloje pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ psichologės I. V. psichologinio tyrimo išvadas, iš kurių matyti, kad 2024-01-20 buvo atlikti šalių mažamečių vaikų – A. G. ir A. G. psichologiniai tyrimai siekiant įvertinti individualius psichologinius ypatumus. Vertinant šiuos pateiktus įrodymus, teismas atsižvelgia į tai, kad teismo posėdžio metu teismas nutarė 2024-02-06 šalių nepilnamečius vaikus išklausyti dalyvaujant teismo psichologei. Pažymėtina, jog 2024-02-06 teismo posėdžio metu buvo išklausytas šalių mažametis sūnus A., dukra A. į teismo posėdį neatvyko, kadangi atsakovės paaiškinimu, dukra susirgo. Taigi, ieškovas gerai žinodamas, jog mažamečių vaikų nuomonė bus išklausoma 2024-02-06 teismo posėdžio metu, vaikams savaitgalį būnant pas tėvą, ieškovas 2024-01-20 su vaikais nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur vaikai buvo klausinėjami psichologės. Teismo vertinimu, toks dažnas vaikų apklausinėjimas niekaip nėra suderinamas su mažamečių vaikais interesais, toks ieškovo elgesys yra priešingas vaikų interesams. Teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, pagrindžiančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ psichologės kompetenciją vertinti mažamečius vaikus, be to, pas psichologę su vaikais vykstant tik vienam tėvui (nepranešus vaikų motinai), tokia išvada negali būti vertinama objektyviai.
Kaip teismas aukščiau nurodė, teismo posėdžio metu teismas nutarė 2024-02-06 šalių nepilnamečius vaikus išklausyti dalyvaujant teismo psichologei. Pažymėtina, jog 2024-02-06 teismo posėdžio metu buvo išklausytas šalių mažametis sūnus A., dukra A. į teismo posėdį neatvyko, kadangi atsakovės paaiškinimu, dukra susirgo. Išklausius mažamečio A., atsakovė nurodė, kad ji nebesutinka, jog dukra A. būtų apklausta teismo posėdžio metu dėl dukros mažo amžiaus, negebėjimo išlaikyti dėmesį ir nerišlios kalbos. Teismas nutarė šalių mažametės dukros nuomonės nebeklausyti. Pažymėtina, kad šioje byloje pateikti duomenys patvirtina, jog šalių nepilnametės dukros A. nuomonė buvo išklausyta net tris kartus (2023-10-04 vaiko nuomonės išklausymo aktas; 2024-01-16 ir 2024-02-12 Vaiko situacijos vertinimo aktai), todėl atsižvelgiant į mažametės A. motinos (atsakovės) poziciją, Skyriaus poziciją, teismo vertinimu, nagrinėjant šią bylą mažametė A. yra tinkamai išklausyta.
Bylos duomenimis, tiek ieškovas, tiek atsakovė vykdo jiems Pagalbos plane numatytus įpareigojimus. Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro pažyma patvirtina, kad R. V. nuolat konsultuojasi su socialiniu darbuotoju apie šeimoje kylančias problemas dėl nesutarimų su vaikų tėvu E. G. sprendžiant lankymosi tėvo namuose klausimus. Tačiau pažymoje akcentuota, jog įžvelgiama, kad po savaitgalio tėvo namuose A. G. yra emociškai sudirgintas, galimas vaiko nuteikinėjimas prieš motiną. Be to, progimnazijos direktorės pažyma patvirtina, kad šalių sūnus A. dažnai būna sutrikęs ir nenori dirbti pamokose po apsilankymo pas tėtį.
Nors tiek ieškovas paaiškino, tiek liudytojos L. G. ir J. Z. parodė, kad vaikai yra sakę, jog juos mama mušė, tačiau byloje duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovė vaikų atžvilgiu būtų naudojusi fizinį smurtą, nėra. Patys vaikai ne kartą yra išklausyti, jie nei karto nepatvirtino, kad mama juos muša ar kitaip skriaudžia, priešingai, A. teigė, jog mama ją myli ir jos neskriaudžia, A. teigė, kad jis pasiilgsta mamos ir jam patinka gyventi su mama. Šiuo atveju liudytojų L. G. ir J. Z. parodymai byloje vertinami kritiškai, kadangi jas su ieškovu sieja artimi ryšiai, todėl jos turi suinteresuotumą ieškovo atžvilgiu.
Taigi, bylos duomenimis, nepilnamečiai šalių vaikai nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios nepertraukiamai gyvena su motina (atsakove), byloje duomenų apie tai, kad ieškovė per tą laiką netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas ar kitaip pažeidinėtų vaikų interesus, nėra. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė yra sukūrusi šeimą, dirbanti, išlaikanti nepilnamečius savo vaikus, nepilnamečiams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, sudaryta saugi aplinka, atsakovė tinkamai rūpinasi vaikų ugdymu ir sveikata. Nėra byloje duomenų apie tai, kad vaikų santykiai su atsakovės sutuoktiniu būtų blogi, vaikai patys nurodė, kad su D. sutaria gerai. Atsakovė vykdo visus jai pagalbos plane numatytus įpareigojimus, bendradarbiauja su socialine darbuotoja. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė vaikus nuteikinėtų prieš tėvą, kad neleistų vaikams bendrauti su tėvu. Teismas vertina ir tai, kad šalių vaikai nuo 2023-08-01 gyvena Klaipėdoje, lanko ugdymo įstaigas Klaipėdoje. Be to, teismas atsižvelgia į aplinkybes, kad atsakovė turi pastovią gyvenamąją vietą, o ieškovas šiuo metu gyvena keliose gyvenamosiose vietose ir net atvykus vaikams pas tėvą, šalių vaikai kartais nakvoja ieškovo draugei priklausančiame bute. Teismo vertinimu, tokia situacija nėra palanki nepilnamečiams vaikams. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas gyvena kartu su mama iš esmės jo mamai priklausančiame name, atvykus šalių vaikams pas tėvą, vaikus padeda prižiūrėti ieškovo mama. Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro pažymoje akcentuota, jog įžvelgiama, kad po savaitgalio tėvo namuose A. G. yra emociškai sudirgintas, galimas vaiko nuteikinėjimas prieš motiną.
Šalių nepilnametis sūnus A. G. išklausomas ne kartą išreiškė norą gyventi pas tėtį, tačiau dėl savo amžiaus tinkamai pagrįsti tokios nuomonės vaikas negeba. Vaikas vieną kartą nurodė, kad nori gyventi pas tėtį, nes tėtis jį dažnai vežasi į pramogas, kitą kartą nurodė, kad Ylakiuose jam patinka, nes ten gyvena močiutė, trečią kartą sakė, jog nori gyventi su tėčiu, nes ten pažaistų su kačiuku. A. teigė, kad pasiilgsta mamos ir tėčio, kai būna su vienu iš jų, jam patinka tiek Klaipėdoje, tiek Ylakiuose, mokykloje jam sekasi gerai. Teismas akcentuoja, kad išklausant mažametės dukros A. nuomonę, dukra nėra pasakiusi, kad nori gyventi su tėčiu. Mergaitė nurodė, kad jai visur gerai, kur tėvai, mergaitė myli ir mamą, ir tėtį, ji lanko darželį Klaipėdoje, ten jai labai patinka, ją mama myli ir jos neskriaudžia ir nemuša. Vertinant šalių nepilnamečio sūnaus A. išsakytą norą gyventi su tėvu, teismas atsižvelgia į vaiko amžių, į tai, kad vaikas dar negeba pagrįsti tokio noro, atsižvelgiant į vaikų išsakytas aplinkybes, jog jiems gyventi Klaipėdoje patinka, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų ryšį su mama, į tai, kad atsakovė, kaip motinos pareigas savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu įgyvendina tinkamai, į tai, kad vaikai su mama kartu gyvena nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, o nuo 2023-08-01 su mama ir jos sutuoktiniu gyvena Klaipėdoje, vaikai Klaipėdoje lanko ugdymo įstaigas, teismas sprendžia, kad šiuo atveju vaiko noras nėra lemianti aplinkybė nustatant vaiko gyvenamąją vietą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą pakeisti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, todėl ieškovo reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo atmestinas.
Dėl reikalavimo priteisti išlaikymą iš atsakovės. Atmetus ieškovo reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, nėra pagrindo tenkinti ir ieškovo reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš atsakovės priteisimo, todėl ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo atmestinas.
Dėl priešieškinio reikalavimų.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo.
Atsakovė priešieškiniu pareiškė reikalavimą pakeisti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022-09-23 nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-4551-1054/2022 1.2.p., kuriuo tėvo E. G. išlaikymas nepilnamečiams vaikams numatytas po 100 Eur kiekvienam vaikui, ir priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams - sūnui A. G. gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrai A. G., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 228 Eur kiekvienam, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; ieškovas nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas perveda į atsakovės nurodytą banko sąskaitą banke „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė vaikams skirtas lėšas tvarko uzufrukto teise.
Ieškovas nesutinka su šiuo reikalavimu, nurodydamas, jog atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių išlaidas vaikų išlaikymui. Bylos duomenimis, akivaizdu, kad atsakovė neturi galimybės pati teikti tokio dydžio išlaikymo vaikams, kokio reikalauja iš ieškovo.
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, tai yra tokia situacija, kai teismo sprendimu jau nustatytas išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų.
Pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2022-09-23 teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, pagal kurią atsakovas E. G. įsipareigojo nepilnamečiams vaikams A. G. ir A. G. teikti išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį kiekvienam iki vaikai sulauks pilnametystės, priėmimo praėjo vieneri metai ir septyni mėnesiai, akivaizdu, jog šalių nepilnamečių vaikų poreikiai yra pasikeitę. Be to, atsižvelgtina ir į pasikeitusią ekonominę situaciją bei į reikšmingą aplinkybę, jog ieškovo teikiamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis yra tik 100 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Remiantis formuojama teismų praktika, teiktino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis negali būti mažesnis už pusę MMA. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovo teikiamas 100 Eur kas mėnesį išlaikymo dydis šiuo metu nebegali užtikrinti net minimalių kasdienių vaikų poreikių tenkinimo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą priteisto išlaikymo dydžio pakeitimui (CK 3.201 straipsnio 1, 2 dalis).
Pažymėtina, kad nuo 2023-01-01 MMA nustatytas dydis buvo 840,00 Eur (atskaičius mokesčius - 633,00 Eur), nuo 2024-01-01 MMA nustatytas dydis yra 924,00 Eur (atskaičius mokesčius – 709,00 Eur).
Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. – 96,25 Eur. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).
Atsižvelgiant į tai, kad minimalus vaikui teiktinas išlaikymo dydis nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 612,75 Eur (709 Eur – 96,25 Eur), šiuo atveju neįrodinėtinas teiktinas vaikui išlaikymo dydis yra 306 Eur (612,75 / 2) per mėnesį.
Kaip matyti iš pateikto priešieškinio, atsakovė reikalauja priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis po 228 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Taigi, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo dydį, kuris yra ženkliai mažesnis už neįrodinėtiną išlaikymo dydį (306 Eur).
Bylos duomenimis, ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis apie 800 Eur per mėnesį. Ieškovo nuosavybės teise įregisrtuotos 3/16 dalys pastato- gyvenamojo namo ir pastato – ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini).
Atsakovė nuo 2024-02-21 dirba UAN „(duomenys neskelbtini)daržel“ valytoja, jos darbo užmokestis apie 750 Eur per mėnesį. Atsakovės nuosavybės teise registruota ½ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini).
Taigi, šalių turtinė padėtis yra apylygė.
Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į abiejų šalių turtinę padėtį, šalių nepilnamečių vaikų amžių, į tai, kad ieškovės prašomas išlaikymo dydis periodinėmis išmokomis yra mažesnis už pusę MMA (atskaičius vaiko pinigus neįrodinėtinas išlaikymo dydis – 306 Eur), teismas pripažįsta, jog atsakovės prašomas priteisti išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis atitinka šalių nepilnamečių vaikų poreikius ir užtikrina abiejų šalių turtinių interesų pusiausvyrą, todėl iš ieškovo priteistinas atsakovės prašomo dydžio išlaikymas nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis.
Kadangi išlaikymo tikslas yra vaiko poreikių tenkinimas, tais atvejais, kai nustatomi didesni vaiko poreikiai ar didesnės tėvo (motinos) finansinės galimybės tenkinti vaiko poreikius, didesnis išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes tai gali užvilkinti tinkamą vaiko interesų užtikrinimą. Ieškinio dėl išlaikymo vaikui padidinimo pareiškimo metu jau egzistavo teisės požiūriu (CK 3.192, 3.201 straipsniai) reikšmingos faktinės aplinkybės, dėl kurių vaikas turėjo teisę gauti didesnį negu jam buvo priteistas išlaikymą, tačiau jo negavo. Vadinasi, pažeista vaiko teisė turi būti ginama nuo jos atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis), ir tokia diena šiuo atveju laikytina ieškinio dėl išlaikymo dydžio padidinimo pareiškimo diena, o ne ieškinį tenkinančio teismo sprendimo įsiteisėjimo diena (Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-314-894/2024). Taigi, nagrinėjamu atveju padidintas išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteistinas nuo priešieškinio teismui padavimo dienos.
Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažintina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaikų poreikius ir ieškovo galimybes teikti išlaikymą tokia forma (CK 3.196 straipsnio 1 dalis).
Nepilnamečiams vaikams priteistų piniginių išmokų tvarkytoja skirtina atsakovė (CK 3.185, 3.190 straipsniai).
Atsižvelgiant į tai, kad Plungės apylinkės teismo 2022-09-23 nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties 1.3 punktas nekeičiamas, tenkinant atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, banko sąskaita nenurodoma.
Dėl atsakovės reikalavimo nustatyti ieškovui bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
Atsakovė pareiškė reikalavimą nustatyti atsakovui bendravimo su nepilnamečiais vaikais jos nurodyta tvarka. Ieškovas nesutiko su atsakovės reikalavime nurodyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, jis rašytiniuose paaiškinimuose (ir prašyme dėl bendravimo tvarkos patikslinimo) pateikė savo siūlomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
Teismo posėdžio metu ieškovas ir atsakovė sutiko, kad ilgosios moksleivių žiemos atostogos būtų tėvams dalinamos lygiomis dalimis arba Kūčių ir pirmąją Kalėdų dieną su vaikais bendrautų vienas tėvas, o antrą Kalėdų dieną ir likusias žiemos atostogas (įskaitant ir Naujuosius Metus) bendrautų kitas tėvas; pavasario, rudens ir papildomos žiemos atostogos paskirstomos tėvams kas antrus metus. Šalys taip pat sutarė dėl bendravimo per vaikų gimtadienius, t.y. kas antrus metus, ir dėl bendravimo per tėvo gimtadienį, tėvo dieną.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).
Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.
Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019).
Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jiems. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Atsakovė siūlo bendravimo tvarkoje ieškovui su vaikais bendrauti kas antrą savaitgalį. Ieškovas su tuo nesutinka, siūlydamas nustatyti jam su vaikais bendravimą kiekvieną savaitgalį. Atsakovės teigimu, vaikai darbo dienomis lanko ugdymo įstaigas, todėl ji nori taip pat kas antrą savaitgalį bendrauti su vaikais. Atsižvelgdamas į tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai darbo dienomis lanko ugdymo įstaigas (dukra lanko lopšelį-darželį, sūnus mokosi progimnazijoje ir po pamokų lanko prailgintą grupę), o mama (atsakovė) dirba kasdien iki 17 val. ir su vaikais susitinka namuose tik vakare, o vakare mama daugiausiai užsiima namų ruoša, teismas pripažįsta, jog atsakovė su vaikais produktyviai bendrauti, leisti laisvalaikį turi galimybę tik savaitgaliais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovui nustatytinas bendravimas su vaikais kas antrą savaitgalį. Nustatytina, kad ieškovas su vaikais bendrauja lyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 19,00 val. ir grąžindamas vaikus sekmadienį į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 18.00 val. Teismas akcentuoja, kad ieškovės paaiškinimu, dukra A. penktadieniais lanko šokių būrelį, kuris prasideda 18.15 val., todėl atsižvelgiant į vaiko užimtumą nustatytinas penktadienį vaikų pasiėmimo laikas būtent 19.00 val.
Ieškovas nepageidavo su vaikais bendrauti darbo dienomis, atsakovė jos pateiktoje bendravimo tvarkoje nesiūlo ieškovui su vaikais bendrauti darbo dienomis, todėl nenustatytinas ieškovui su vaikais bendravimas darbo dienomis.
Atsižvelgiant į teismo posėdžio metu išsakytą šalių poziciją apie tai, kad kiekvienas iš tėvų norėtų per Kalėdas pabendrauti su vaikais, įteikti jiems dovanėles ir pan., atsižvelgiant į vaikų interesus, teismo vertinimu, tinkamiausia bendravimo su vaikais tvarka moksleivių ilgųjų žiemos (Kalėdų) atostogų metu būtų tokia: lyginiais metais ieškovas su vaikais bendrauja Kūčių ir pirmąją Kalėdų dieną, atsakovė su vaikais bendrauja antrąją Kalėdų dieną ir likusią atostogų dalį (iki atostogų paskutinės dienos). Ieškovui lyginiai metai priskiriami atsižvelgiant į šalių posėdžio metu pateiktus paaiškinimus apie tai, kad praeitais 2023 metais vaikai metų didžiąsias šventes ir visas žiemos atostogas praleido su tėvu (ieškovu). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui lyginiais metais priskirtinas bendravimas tik Kūčių ir pirmąją Kalėdų dieną, atitinkamai nelyginiais metais trumposios žiemos atostogos (vasario mėnesį) ir rudens atostogos priskirtinos ieškovo bendravimui su vaikais; atsakovei nelyginiais metais priskirtinos pavasario atostogos bendravimui su vaikais.
Atitinkamai nelyginiais metais bendravimo su vaikais tvarka moksleivių ilgųjų žiemos (Kalėdų) atostogų metu būtų tokia: atsakovė su vaikais bendrauja Kūčių ir pirmąją Kalėdų dieną, ieškovas su vaikais bendrauja antrąją Kalėdų dieną ir likusią atostogų dalį (iki atostogų paskutinės dienos). Lyginiais metais trumposios žiemos atostogos (vasario mėnesį) ir rudens atostogos priskirtinos atsakovės bendravimui su vaikais; ieškovui lyginiais metais priskirtinos pavasario atostogos bendravimui su vaikais.
Atsižvelgiant į šalių išsakytą poziciją teismo posėdžio metu, vaikų vasaros atostogų metu šalys su vaikais bendrauja lygiomis dalimis.
Atsižvelgiant į šalių išsakytą poziciją teismo posėdžio metu, ieškovas su vaikais pagal galimybę (atsižvelgiant į vaikų ugdymo užimtumo grafiką) bendrauja ieškovo gimtadienio dieną (balandžio 24 d.). Vaikų gimtadienių dienomis ieškovas su vaikais bendrauja lyginiais metais (atsižvelgiant į vaikų ugdymo užimtumo grafiką). Ieškovas su vaikais bendrauja Tėvo dieną.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė kaip nors trukdytų, neleistų ieškovui bendrauti su vaikais, nustatant ieškovui bendravimo su vaikais aukščiau aptartą tvarką, nenustato vaikų paėmimo ir grąžinimo laiko (išskyrus bendravimą savaitgaliais), kadangi teismo vertinimu, šalys gebės pačios sutarti dėl vaikų paėmimo ir grąžinimo laiko atsižvelgiant į vaikų ugdymo užimtumo grafikus.
Pažymėtina, kad atsakovės pateiktos bendravimo tvarkos 6, punktas laikytas pertekliniu, kadangi vaikų tėvas turi teisę dalyvauti vaikų šventėse ugdymo įstaigose.
Ieškovui nustatytinas bendravimas su vaikais telefonu ir kitomis telekomunikacinėmis priemonėmis laisvu nuo vaikų ugdymo proceso metu, atsižvelgiant į vaikų miego ir poilsio režimą.
Ieškovo siūlytina bendravimo su vaikais tvarka pasiimant vaikus į giminaičių šventes netenkintina, kadangi bendravimas nustatomas su tėvu, o ne su kitais giminaičiais. Teismo vertinimu, atsakovė pagal galimybes, atsižvelgiant į vaikų ugdymo užimtumo grafiką ir kitas aplinkybes, sudarys ieškovui sąlygas pasiimti vaikus į giminaičių organizuojamas šventes. Ieškovo siūlomos tvarkos 1.10 punktas taip pat neįtrauktinas į bendravimo tvarką, kadangi vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su mama, todėl vaikams būnant pas mamą, būtent mama atsakinga už vaikų priežiūrą. Teismo vertinimu, ieškovo pasiūlytos bendravimo tvarkos 1.10 punktas yra perteklinis, kadangi vaikų mama apie vaikų sveikatos būklę ir taip privalo pranešti vaikų tėvui ir sudaryti sąlygas bendrauti su sergančiais vaikais, be to, akcentuotina, jog ieškovas ir pats turi galimybę apie vaikų sveikatos būklę sužinoti prisijungęs prie „e.Sveikata“.
Taigi, šalių pasiūlyta bendravimo tvarka koreguotina, atsižvelgiant į šalių nepilnamečių vaikų interesus, ieškovo ir atsakovės teismo posėdyje išsakuytą poziciją. Teismo vertinimu, tokia bendravimo tvarka labiausiai atitiks šalių nepilnamečių vaikų poreikius ir sudarys galimybę skyrium gyvenančiam tėvui (ieškovui) maksimaliai bendrauti su vaikais.
Atkreiptinas dėmesys, kad šalys turi stengtis bendradarbiauti ir, kiek įmanoma, sklandžiau komunikuoti, dėti maksimaliais pastangas išvengti konfliktinių situacijų, atsižvelgiant į jų nepilnamečio sūnaus interesus ir būtinybę bendrauti su abiem tėvais. Pažymėtina, kad šalys bendru sutarimu gali keisti šią bendravimo tvarką, atsižvelgdami į objektyvias aplinkybes, vaiko poreikius ir savo galimybes, apie tai informuodami vienas kitą iš anksto.
Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023-09-27 sprendimu atsakovei suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant 100 procentų nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pateikta pažyma patvirtina, kad išlaidos už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 846,25 Eur.
Pažymėtina, kad už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo mokėtinas žyminis mokestis – 70,00 Eur (228 Eur – 100 Eur = 128 Eur; (128 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) – 75 proc. = 35 Eur; 35 Eur x 2 = 70 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo tenkintinas visiškai, žyminis mokestis priteistinas iš ieškovo valstybės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tenkintas iš dalies, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas siūlė savo bendravimo tvarką, teismo posėdžio metu šalys iš dalies sutarė dėl bendravimo tvarkos, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, iš atsakovo priteistina pusė išlaidų už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybei, t. y. 423,00 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsniu, 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi, straipsniais, teismas
nusprendžia:
Atmesti ieškinį. Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-4551-1054/2022 patvirtintos tarp šalių sudarytos taikos sutarties 1.2 punkte numatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš ieškovo E. G., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 228,00 Eur (po du šimtus dvidešimt aštuonis Eur) kas mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymą priteisiant nuo priešieškinio teismui padavimo dienos – 2023 m. spalio 24 d. iki kiekvieno vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti atsakovę R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas pinigines lėšas.
Nustatyti ieškovo E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) (tėvo), bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką ir bendravimo tvarką išdėstyti tokiomis sąlygomis:
1. Tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja lyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas
vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 19.00 val. ir grąžindamas vaikus sekmadienį į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 18.00 val.
2. Lyginiais metais tėvas su vaikais bendrauja Kūčių ir pirmąją Kalėdų dieną, atsakovė su
vaikais bendrauja antrąją Kalėdų dieną ir likusią vaikų atostogų dalį (iki atostogų paskutinės dienos). Atitinkamai nelyginiais metais atsakovė su vaikais bendrauja Kūčių ir pirmąją Kalėdų dieną, ieškovas su vaikais bendrauja antrąją Kalėdų dieną ir likusią vaikų atostogų dalį (iki atostogų paskutinės dienos).
3. Nelyginiais metais tėvas su vaikais bendrauja per vaikų trumpąsias žiemos atostogas
(vasario mėn.) ir rudens atostogas. Mama bendrauja su vaikais per vaikų pavasario atostogas.
4. Lyginiais metais tėvas su vaikais bendrauja per vaikų pavasario atostogas. Mama su
vaikais bendrauja per vaikų trumpąsias žiemos atostogas (vasario mėn.) ir rudens atostogas.
5. Tėvas ir motina per vasaros atostogas su vaikais bendrauja lygiomis dalimis (atsižvelgiant
į vaikų ugdymo užimtumą ir tėvų darbo bei atostogų grafikus).
6. Tėvas su vaikais pagal galimybę (atsižvelgiant į vaikų ugdymo užimtumo grafiką)
bendrauja ieškovo gimtadienio dieną (balandžio 24 d.).
7. Vaikų gimtadienių dienomis tėvas su vaikais bendrauja lyginiais metais (atsižvelgiant
į vaikų ugdymo užimtumo grafiką).
8. Tėvas su vaikais bendrauja Tėvo dieną.
9. Tėvas su vaikais bendrauja telefonu ir kitomis telekomunikacinėmis priemonėmis laisvu
nuo vaikų ugdymo proceso metu, atsižvelgiant į vaikų miego ir poilsio režimą.
10. Bendravimo su vaikais tvarka gali būti koreguojama abipusiu tėvų sutarimu.
Priteisti iš ieškovo E. G., a.k. (duomenys neskelbtini), 70,00 Eur (septyniasdešimt Eur) žyminio mokesčio valstybės naudai. Šios priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-480-1048/2024.
Priteisti iš ieškovo E. G., a.k. (duomenys neskelbtini), 423,00 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris Eur) išlaidų valstybei už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5630.
Sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.