- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-27
- Bylos Nr.
- e2A-314-894/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-01232-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- A. D.
- Ieškovas
- O. Š.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. Š. patikslintą ieškinį atsakovui A. D. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, ir atsakovo A. D. patikslintą priešieškinį ieškovei O. Š. dėl prievolės įvykdymo pripažinimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tretieji asmenys antstolė N. G., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, institucija teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė O. Š. (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu atsakovui A. D. (toliau – atsakovas) prašė: 1) pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1411-523/2017 nustatytą išlaikymo dydį ir iš atsakovo nepilnamečiui vaikui D. D., gim. (duomenys neskelbtini) , (toliau ir vaikas) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos priteisti 300,00 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis, nustatant, kad nurodyta suma pinigų turi būti pervedama iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į ieškovės sąskaitą (duomenys neskelbtini), ieškovę paskirti priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 2) pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7167-523/2018 nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti, kad atsakovas su skyriumi gyvenančiu nepilnamečiu D. D. bendrauja laisvai visomis ryšio priemonėmis, atsakovui grįžus į Lietuvą jo susitikimų su vaiku klausimus tėvai privalo spręsti geranoriškai tarpusavio susitarimu, vadovaujantis vaiko poreikiais ir interesais, siekiant užtikrinti maksimalų vaiko bendravimą su abiem tėvais.
2. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, jog Jurbarko rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1411-523/2017 patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o atsakovas vaiko išlaikymui turėjo mokėti kas mėnesį po 120,00 Eur nuo 2017 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7167-523/2018 patvirtino šalių taikos sutartį, kuria nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka. Nurodė, kad priteistas išlaikymas neatitinka vaiko poreikių, nes vaiko būtinų poreikių patenkinimui per mėnesį reikia 728 Eur. Ieškovės manymu, nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka nėra suderinama su vaiko interesais ir turi būti pakeista. Atsakovo atžvilgiu priėmus du apkaltinamuosius nuosprendžius jo elgesys pasikeitė į teigiamą pusę.
Atsiliepimas
3. Ieškovė atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, jog neprieštarauja su atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimų atsisakymu. Kitus priešieškinio reikalavimus dėl atsakovo pareigos išlaikyti vaiką nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 15 d. 2 824,00 Eur apimtyje įvykdymo ir dėl 1 525,00 Eur „vaiko pinigų“ skolos priteisimo atsakovė laikė nepagrįstais. Nurodė, kad šiais reikalavimais atsakovas siekia gauti turtinės naudos. Patikslintame priešieškinyje keliamas reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ieškovės įsitikinimu, yra nepagrįstas.
4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko su ieškovės reikalavimu dėl bendravimo tvarkos nustatymo, sutiko su išlaikymo padidinimu nuo 2022 m. balandžio 1 d., nes laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 15 d. vaikas buvo pas atsakovą, todėl jis vienas visiškai išlaikė vaiką. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė priimti atsisakymą dėl reikalavimo pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1411-523/2017 ir Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7167-523/2018 patvirtintų taikos sutarčių sąlygas dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, jo turto valdytojo uzufrukto teisėmis paskyrimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, ir toje dalyje bylą nutraukti; prašė pripažinti, kad atsakovas įvykdė pareigą išlaikyti vaiką laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 15 d. 2 824,00 Eur apimtimi; priteisti iš ieškovės 1 525,00 Eur „vaiko pinigų“ skolą; priteisti iš ieškovės 2 824,00 Eur vaiko išlaikymo skolą; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
5. Patikslintame priešieškinyje atsakovas nurodė, kad šalių susitarimu nuo 2020 m. kovo pradžios iki 2021 m. gruodžio 15 d. vaikas buvo pas atsakovą. Kol vaikas gyveno su juo, atsakovui iškilo būtinybė pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, todėl byloje buvo pareikšti reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Po to, kai vaikas grįžo pas motiną, jis išvyko dirbti į užsienį, todėl pasikeitus iš esmės aplinkybėms, nebeliko būtinybės keisti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, todėl atsakovas atsisako šių reikalavimų. Nurodė, kad vaikas nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 15 d. buvo išlaikomas tik atsakovo, todėl minėtu laikotarpiu prievolę išlaikyti vaiką jis įvykdė natūra. Dėl to išlaikymas vaikui iš atsakovo papildomai nebegali būti išieškomas. Ieškovė nesutinka geruoju pripažinti tokios prievolės įvykdymą, o antstolis be ieškovės sutikimo neturi teisės pats atimti šios sumos iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo. Teismo pripažinimas, kad atsakovas įvykdė išlaikymo pareigą, būtų pagrindas antstoliui sumažinti išieškomo išlaikymo skolą. Nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 15 d. išlaikymo suma sudaro 2 824,00 Eur. Nurodytu laikotarpiu ieškovė be pagrindo gavo 1 525,00 Eur vaiko pinigus. Vaikas laikotarpiu, kai jis gyveno su atsakovu ir tik jo buvo visiškai išlaikomas, tai reiškia, kad atsakovas vaiko atžvilgiu įvykdė išlaikymo pareigą ir už ieškovę, todėl atsakovas turi teisę regreso tvarka reikalauti atlyginti vaiko išlaikymo dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. spalio 16 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino, pakeitė Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1411-523/2017 priteistą išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. D. dydį, jį padidinant: priteisė iš atsakovo išlaikymą vaikui po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. gruodžio 15 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad nurodyta suma pinigų turi būti pervedama iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į ieškovės sąskaitą (duomenys neskelbtini), ieškovę paskiriant vaikui priteisto padidinto išlaikymo piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;
pakeitė Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7167-523/2018 nustatytą bendravimo tvarką ir nustatė, kad atsakovas su skyriumi gyvenančiu vaiku bendrauja laisvai visomis ryšio priemonėmis, ieškovui grįžus į Lietuvą jo susitikimų su vaiku klausimus tėvai privalo spręsti geranoriškai tarpusavio susitarimu, vadovaujantis vaiko poreikiais ir interesais, siekiant užtikrinti maksimalų vaiko bendravimą su abiem tėvais;
priėmė atsakovo atsisakymą nuo patikslinto priešieškinio reikalavimų dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, jo turto valdytojo uzufrukto teisėmis paskyrimo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir šioje patikslinto priešieškinio reikalavimų dalyje civilinę bylą nutraukė;
likusioje dalyje patikslintą priešieškinį atmetė;
priteisė iš atsakovo 4 875,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei.
grąžino atsakovui 8,73 Eur žyminio mokesčio.
7. Teismas nustatė, kad šalys yra 6 metų amžiaus D. D. tėvai. Šalių santykiai yra sudėtingi. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, iš atsakovo priteistas 120,00 Eur/mėn. išlaikymas vaikui nuo 2017 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtinta detali atsakovo bendravimo su vaiku tvarka. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi ieškovei išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš atsakovo. Išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo išieškomas vykdomojoje byloje Nr. 0166/18/01566. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi ieškovei išduotas vykdomasis raštas dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1411-523/2017 patvirtintos taikos sutarties 1 punkto, kuriuo vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove priverstinio vykdymo. Nuo 2021 m. gruodžio 15 d. vaikas vėl gyvena su ieškove. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. 1-67-829/2022) atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje dėl pareigos išlaikyti vaiką vengimo nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d., dėl ko 2020 m. rugpjūčio 1 d. susidarė 2 581,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. 1-105-443/2022) atsakovas pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 245 straipsnyje, už tai, kad pasiėmė vaiką į savo namus, nuo 2020 m. rugsėjo 13 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. neperdavė vaiko ieškovei ir tokiu būdu tyčia nevykdė teismo sprendimo. 2022 m. rugsėjo 9 d. nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00318-21 dėl ieškovės galimo fizinio ir psichologinio smurto naudojimo prieš vaikus A. Š. ir D. D., nenustačius padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje ir BK 163 straipsnyje.
8. Teismas nustatė, kad ieškovė prašo iš atsakovo priteisti padidintą išlaikymą vaikui po 300 Eur/mėn. nuo 2021 m. gruodžio 15 d. dėl iš esmės padidėjusių vaiko poreikių, o atsakovas sutinka su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu nuo 2022 m. balandžio 1 d., motyvuodamas tuo, kad pradėjo dirbti nuo 2022 m. balandžio 1 d., o 2022 m. pradžioje buvo nedirbantis, neturėjo pajamų, ieškojosi darbo.
9. Teismas, įvertinęs, kad padidinto išlaikymo suma vaikui yra mažesnė nei pusė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytos rekomenduojamos minimalios išlaikymo sumos, gaunamos iš abiejų tėvų, atsižvelgdamas į vaiko amžių, poreikius, pasikeitusią ekonominę situaciją, kylančias prekių ir paslaugų kainas, į tai, kad atsakovas sutinka su prašomu priteisti padidintu išlaikymu bei į tai, kad byloje nėra rašytinių įrodymų patvirtinančių tai, jog atsakovas iki 2022 m. balandžio 1 d. neturėjo pajamų, buvo bedarbis bei į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog vaikas nuo 2021 m. gruodžio 15 d. gyvena su ieškove, taip pat atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendė, kad yra pagrindas ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinti.
10. Teismas nustatęs, kad vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina (ieškove), kad dabartiniu metu tarp šalių nėra problemų dėl vaiko tarpusavio bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu, nėra duomenų, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka prieštarautų vaiko interesams, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka sudaro galimybes skyrium gyvenančiam atsakovui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, atsižvelgęs į vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, kad ginčo dėl bendravimo tvarkos pakeitimo nėra bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo.
11. Teismas priėmė atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, vaiko turto valdytojo uzufrukto teisėmis paskyrimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, atsisakymą ir šioje dalyje bylą nutraukė, nustatęs, kad šie atsakovo veiksmai neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, jais nėra pažeidžiami vaiko interesai ir tam neprieštarauja ieškovė.
12. Teismas nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog vaikas nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 15 d. gyveno su atsakovu. Teismo vertinimu, atsakovo pateikti garso ir vaizdo įrašų turiniai nėra informatyvūs, neaiškūs jų kontekstai, neaiškios padarymo aplinkybės, todėl jie savaime nepatvirtina įrodinėjamų aplinkybių, jog šalių bendru sutarimu nuo 2020 m. kovo pradžios vaikas buvo pas atsakovą. Nurodė, kad byloje nustatyta, jog įsiteisėjusiais nuosprendžiais atsakovas buvo nuteistas už tai, kad vengė pareigos išlaikyti vaiką, taip pat už tai, kad pasiėmė vaiką į savo namus, ir tyčia nevykdė teismo sprendimo bei jo neperdavė motinai. Nėra ginčo dėl fakto, kad nuo 2021 m. gruodžio 15 d. vaikas gyvena su motina ir byloje nėra duomenų, kad teismo nutartimi nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta būtų pakeista. Pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, atsakovas savo teisių nerealizavo ir sureguliuotų klausimų nesprendė teisiniais keliais. Nurodė, kad iš neteisėtų atsakovo veiksmų jokie teisėti lūkesčiai negali būti tenkinami. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis nustatyta, jog tuo metu kai vaikas buvo pas atsakovą, ieškovė nupirkdavo vaikui maisto ir rūbų, kurie būdavo perduodami atsakovui, be to, teismo posėdžio metu pats atsakovas patvirtino, jog išnaudojo dalį „vaiko pinigų“ vaikui reikalingoms prekėms. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes bei atsižvelgęs į trečiojo asmens išdėstytą poziciją, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti patikslinto priešieškinio reikalavimų dėl prievolės pripažinimo įvykdyta, „vaiko pinigų“ skolos ir išlaikymo skolos priteisimo ir šioje dalyje priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
13. Teismas ieškovei iš atsakovo priteisė visas jos patirtas 4 875,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidų nepriteisė, kadangi ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai, o priešieškinio atmesti. Teismas nurodė, kad atsakovui turėtų būti grąžinama 94,25 Eur dalis sumokėto žyminio mokesčio: 38,00 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei 56,25 Eur (75 procentai sumokėto žyminio mokesčio už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos pakeitimo). Iš šios sumos teismas užskaitė valstybei mokėtiną 49,00 Eur žyminį mokestį ir 36,52 Eur pašto išlaidas, todėl atsakovui grąžino 8,73 Eur žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimą: dalyje dėl išlaikymo padidinimo, ieškinį tenkinti iš dalies ir išlaikymą padidinti nuo 2022 m. balandžio 1 d., o ieškinį dalyje dėl reikalavimo neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui atmesti; dalyje dėl priešieškinio atmetimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priešieškinį patenkinti: pripažinti, kad ieškovas įvykdė pareigą išlaikyti vaiką laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 15 d. 2 824,00 Eur apimtimi; priteisti iš ieškovės atsakovui 1 525,00 Eur „vaiko pinigų“ skolą ir 2 824,00 Eur vaiko išlaikymo skolą; priteisti iš ieškovės visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas; pakeisti bylinėjimo išlaidų paskirstymą ir šalims nepriteisti vienai iš kitos bylinėjimosi išlaidų, teismo bylinėjimosi išlaidas priteisti į valstybės biudžetą lygiomis dalimis iš abiejų šalių bei grąžinti atsakovui 94,25 Eur žyminio mokesčio. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas nepagrįstai išlaikymą vaikui padidino nuo 2021 m. gruodžio 15 d., o ne nuo 2022 m. balandžio 1 d. Patikslintu ieškiniu iš pradžių buvo prašoma padidinti išlaikymą nuo ieškinio padavimo momento. Toks reikalavimas pareikštas 2022 m. lapkričio 30 d. Vėliau ieškovė patikslino reikalavimą ir prašė padidinti išlaikymą nuo momento, kada vaikas grįžo gyventi pas ieškovę, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 15 d. Teismas išlaikymo padidinimo pradžią siejo tik su vaiko poreikių padidėjimu. Išlaikymą padidinti galima tik esant kelių elementų visumai: padidėja vaiko poreikiai (su kuo atsakovas sutiko) ir tai leidžia tėvų turtinė padėtis (atsakovo turtinė padėtis leido padidinti išlaikymą tik nuo to momento, kai jis gavo naują darbą, t. y. nuo 2022 m. balandžio 1 d.). Jei nėra bent vieno iš šių elementų, tai išlaikymo padidinimas nėra galimas. Neleidžiama priteisti išlaikymą didesnį, nei asmuo pajėgus teikti.
1.2. Teismas nepagrįstai netenkino priešieškinio reikalavimų dėl išlaikymo skolos ir „vaiko pinigų“ skolos priteisimo nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 15 d. Teismas sudarė tokią situaciją, kad atsakovas išlaikė vaiką kol jis buvo pas jį, bet vis tiek privalėjo mokėti priteistą išlaikymą, t. y. teikti dvigubą išlaikymą. Ieškovė be jokio teisinio pagrindo gavo „vaiko pinigus“ ir buvo atleista nuo vaiko išlaikymo pareigos. Už minėtą laikotarpį iš atsakovo išlaikymas bus išieškotas dvigubai. Preziumuojama, kad vaikas yra tinkamai ir visiškai išlaikomas to iš tėvų, su kuriuo jis gyvena. Aplinkybę, kad nurodytu laikotarpiu vaiką išlaikė atsakovas, patvirtinta vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadose. „Vaiko pinigai“ turi būti skiriami tam tėvui, su kuriuo gyvena vaikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-164-687/2020). Ieškovei paėmus „vaiko pinigus“, o valstybės prisiimtą vaiko išlaikymo naštos dalį atsakovui įvykdžius, ieškovė privalo kompensuoti šią sumą kaip solidari skolininkė bendraskoliui.
1.3. Pakeitus teismo sprendimą, bylinėjimosi išlaidos turi būti perskirstomos. Patikslinto ieškinio pateikimas buvo sąlygotas priešieškinio reikalavimų atsisakymo. Pradinis ieškinio reikalavimas buvo dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo, kuris buvo pareikštas 2020 m. lapkričio 30 d. ir nuo kurio ieškovė atsisakė, nors teismas šioje dalyje bylos nenutraukė. Pakeitus teismo sprendimą iš esmės laikytina, kad vienas ieškinio reikalavimas yra atmestas, o kitas tenkintas, o taip pat vienas priešieškinio reikalavimas yra atmestas, o kitas tenkintas. Tokiu būdu yra pagrindas šalims vienai iš kitos nepriteisti jų turėtų bylinėjimosi išlaidų, o teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstyti šalims lygiomis dalimis ir atsakovui grąžinti visą žyminį mokestį.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Skundo argumentai, kuriais bandoma pagrįsti nuomonę, jog sprendimas dalyje nuo kada turėtų būti teikiamas padidintas išlaikymas, yra nepagrįsti. Spręsdamas dėl išlaikymo padidinimo teismas atsižvelgė ne tik į vaiko poreikių padidėjimą, bet rėmėsi visuma byloje nustatytų aplinkybių, kurios paneigia skundo argumentus apie atsakovo faktines galimybes realiai teikti vaikui reikalingą išlaikymą ir sudaro faktinį pagrindą kritiškai vertinti jokiais kitais įrodymais nepagrįstus jo paaiškinimus. Atsakovas nepateikė nei vieno su jo darbine veikla ir gaunamomis pajamomis susijusio rašytinio įrodymo. Atsakovui priklausanti MB „Domtransportas“ iki 2023 m. gegužės 10 d. nebuvo bankrutavusi. Atsakovas yra linkęs slėpti tikrąsias savo pajamas ir gal būt dirba nelegaliai.
2.2. Skundo argumentai dėl vaiko išlaikymo pareigos įvykdymo, „vaiko pinigų“ ir išlaikymo skolos priteisimo iš ieškovės yra nepagrįsti. Vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su motina (ieškove). Byloje nėra duomenų, kad teismo nutartimi nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta būtų pakeista. Atsakovas savo teisių nerealizavo ir sureguliuotų klausimų nesprendė teisiniais veiksmais, todėl iš neteisėtų veiksmų jokie teisėti atsakovo lūkesčiai negali būti tenkinami.
2.3. Skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra nepagrįsti. Vien tai, kad atsakovas atsisakė reikalavimo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo ir dėl šio reikalavimo teismas nepasisakė, leidžia teigti, kad šiuo atveju būtent atsakovas yra atsakingas dėl esminės dalies bylinėjimosi išlaidų atsiradimo, neatsižvelgiant į tai, kaip jis pats vertina šias aplinkybes.
2.4. 2020 m. lapkričio 30 d. ieškinyje buvo suformuluoti du procesinio pobūdžio reikalavimai (iš valstybinių institucijų išreikalauti reikalingą informaciją) ir du materialūs teisiniai reikalavimai. Pirmasis - pakeisti nustatytą išlaikymo dydį, antrasis - pakeisti nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti minimalų atsakovo bendravimą su vaiku. Ieškinyje reikalavimas dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo reiškiamas nebuvo. Šioje byloje atsakovui nereikėjo gintis nuo tokio reikalavimo, ir teismas dėl tokio reikalavimo kaip nors pasisakyti neprivalėjo. Vien tai, kad ieškinio pavadinime buvo klaidingai nurodyta „dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo“, nepatvirtina skundo teiginių pagrįstumo. 2020 m. lapkričio 30 d. ieškinio atsakovas negavo, nes teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi konstatavo, kad pateiktas ieškinys įvardijamas, kaip dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, tačiau tokių reikalavimų teismui nepateikta, todėl teismas ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Šalinant nurodytus trūkumus buvo pateiktas 2020 m. gruodžio 14 d. patikslintas ieškinys, įvardijamas kaip ieškinys „dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo“, kuriame buvo patikslintas materialusis teisinis reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos pakeitimo ir būtent šį ieškinį gavo atsakovas.
2.5. Esminis ginčas šioje byloje vyko ne dėl bendravimo tvarkos nustatymo, o dėl atsakovo priešieškinyje pareikšto reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, todėl esminės su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atsirado būtent šioje bylos stadijoje. Galutinis reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo buvo suformuluotas 2022 m. lapkričio 30 d. patikslintame ieškinyje. Ginčo dėl šio reikalavimo nekilo, atsakovas su juo sutiko. Poreikį tikslinti reikalavimą susijusį su bendravimo tvarka lėmė būtent pasikeitęs atsakovo elgesys ir nuo jo priklausančių aplinkybių pasikeitimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalių, kuriomis nustatytas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo momentas, netenkinti priešieškinio reikalavimai, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apelianto (atsakovo) apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo momento
19. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
20. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškė reikalavimą pakeisti šalių sūnui teikiamo išlaikymo dydį jį padidinat nuo 120 Eur iki 300 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šį reikalavimą ieškovė grindė esminiu sūnaus poreikių pasikeitimu (padidėjimu). Taigi, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį sūnui, turėjo nustatyti ir įvertinti aplinkybes, susijusias su šalių sūnaus poreikių pasikeitimu – padidėjimu.
21. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nėra ginčijamas priteisto išlaikymo dydis. Apeliantas ginčija išlaikymo padidinimo momentą. Atsakovas prašo pakeisti sprendimo dalį, kuria padidintas išlaikymas priteistas nuo 2021 m. gruodžio 15 d., nustatant, kad padidintas išlaikymas priteisiamas nuo 2022 m. balandžio 1 d.
22. Apelianto teigimu, padidindamas išlaikymą teismas išlaikymo padidinimo pradžios momentą siejo tik su vaiko poreikių padidėjimu, bet neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas iki 2022 m. balandžio 1 d. negavo pajamų, nes jo verslas subankrutavo ir jam teko ieškotis kito darbo. Apeliacinės instancijos teismas tokius atskovo argumentus pripažįsta nepagrįstais.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą pateikti valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenys patvirtina, kad atsakovo 2018 m. spalio 31 d. įregistruota mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Domtransportas“ 2023 m. gegužės 10 d. buvo registruota Juridinių asmenų registre, jokie šios įmonės veiklos apribojimai nebuvo įregistruoti. Į bylą pateikta antstolės N. G. 2023 m. gegužės 11 d. pažyma Nr. S-23-166-11541 patvirtina, kad atsakovas MB „Domtransportas“ nepertraukiamai dirbo nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki pažymos parengimo datos (2023 m. gegužės 11 d.) (dokumento numeris DOK-25333 priedai). Todėl atsakovo teiginiai, susiję su jo verslo subankrutavimu ir (ar) darbo neturėjimu pripažintini deklaratyviais ir nepagrįstais.
24. Iš į bylą pateikto 2022 m. vasario 28 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-67-829/2022 (teisminio proceso numeris 1-01-1-39044-2020-7) matyti, kad į baudžiamąją bylą pateiktame 2021 m. vasario 24 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte pažymėta, jog A. D. gaunamų pajamų dydis yra 1 000 Eur (dokumento numeris DOK-49691 priedai). Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartimi 2022 m. vasario 28 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis buvo paliktas nepakeistas. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pažymėjo, kad atsakovui nuo 2018 m. priklausiusios MB „Domtransportas“ finansinė padėtis leido A. D. gauti pakankamas pajamas, kurių dalį galėtų skirti sūnaus išlaikymui. Šios įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytos aplinkybės laikytinos turinčiomis prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje.
25. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. D. v. R. D. , bylos Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-189/2009).
26. Atsakovo atstovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teismo posėdžiuose nurodė, jog atsakovas 2022 m. pradžioje buvo nedirbantis, neturėjo pajamų, ieškojosi darbo. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, todėl būtent atsakovui teko įrodinėjimo pareiga pagrįsti, kad jo iki 2022 m. balandžio 1 d. buvusi turtinė padėtis neleido teikti sūnui D. D. 300 Eur/mėn. dydžio išlaikymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, kurį procese atstovauja profesionalus teisininkas advokatas, nei pirmosios instancijos teismui nei apeliacinėje instancijoje nepateikė objektyvių duomenų, kurie leistų daryti vienareikšmę išvadą, jog ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 15 d. iki 2022 m. balandžio 1 d. buvusi atsakovo turtinė padėtis neleido jam teikti sūnui 300 Eur/mėn. išlaikymą (CPK 12, 178 straipsniai).
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovo nurodoma aplinkybė, kad ginčo laikotarpiu jis neturėjo pakankamų pajamų, vertintina kaip jo paties subjektyviai pasirinkta. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas į bylą nėra pateikęs įrodymų, kad ginčo laikotarpiu jam dėl sveikatos būklės buvo apribotas darbingumas, nėra nustatytos kitos objektyvios aplinkybės, trukdžiusios atsakovui gauti didesnių pajamų.
29. Pagal kasacinio teismo praktiką tol, kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, modifikuojama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas. Tai reiškia, kad pakeistos vaiko išlaikymo prievolės pradžia yra naujo teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, nes pagal bendrąją taisyklę teisinius padarinius teismo sprendimas sukelia nuo įsiteisėjimo momento. Tačiau kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai yra tik bendroji taisyklė, kuri gali turėti išimčių. Tai, kad CK 3.201 straipsnyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) išimčių nenustatyta, savaime nereiškia, kad jos negali būti taikomos, jeigu išimtinio reglamentavimo pagrindas gali būti konstatuojamas remiantis bendraisiais šeimos teisės principais ir atsižvelgiant į analizuojamos normos esmę (CK 3.3, 3.4 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
30. Kadangi išlaikymo tikslas yra vaiko poreikių tenkinimas, tais atvejais, kai nustatomi didesni vaiko poreikiai ar didesnės tėvo (motinos) finansinės galimybės tenkinti vaiko poreikius, didesnis išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes tai gali užvilkinti tinkamą vaiko interesų užtikrinimą. Ieškinio dėl išlaikymo vaikui padidinimo pareiškimo metu jau egzistavo teisės požiūriu (CK 3.192, 3.201 straipsniai) reikšmingos faktinės aplinkybės, dėl kurių vaikas turėjo teisę gauti didesnį negu jam buvo priteistas išlaikymą, tačiau jo negavo. Vadinasi, pažeista vaiko teisė turi būti ginama nuo jos atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis), ir tokia diena šiuo atveju laikytina ieškinio dėl išlaikymo dydžio padidinimo pareiškimo diena, o ne ieškinį tenkinančio teismo sprendimo įsiteisėjimo diena.
31. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui padidinimo nuo 120 Eur iki 250 Eur buvo pareikštas 2020 m. lapkričio 30 d. Todėl teismui nustačius padidėjusius šalių vaiko poreikius, kurių neginčijo ir atsakovas, buvo pagrindas iki 250 Eur padidintą išlaikymą priteisti nuo 2020 m. lapkričio 30 d. Minėta, jog atsakovas sutinka kad padidintas išlaikymas iš jo būtų priteisiamas nuo 2022 m. balandžio 1 d. Teisėjų kolegija, vertindama byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, kai ieškinio reikalavimas nuo ieškinio pateikimo dienos padidinti išlaikymą vaikui iki 300 Eur buvo pareikštas 2022 m. lapkričio 30 d., svarbia aplinkybę pripažįsta tai, kad vėliau patikslinusi šį reikalavimą ieškovė padidintą išlaikymą prašė priteisti už 12,5 mėnesio trumpesnį terminą, t. y. ne nuo 2020 m. lapkričio 30 d., bet nuo 2021 m. gruodžio 15 d.
32. Apibendrindamas tai, kas nurodyta nutarties 22-31 punktuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo ginčijamu klausimu daryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas.
Dėl priešieškinio atmetimo (ne)pagrįstumo
33. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad teismas priešieškinio reikalavimus: pripažinti, kad atsakovas įvykdė pareigą išlaikyti vaiką laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 15 d. 2 824 Eur apimtimi; priteisti iš ieškovės atsakovui 1 525 Eur „vaiko pinigų“ skolą ir 2 824 Eur vaiko išlaikymo skolą, atmetė motyvuodamas tik tuo, kad taip būtų pakeistas prieš tai galiojęs teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo, priteistas išlaikymas yra vaiko turtas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visų pirma sprendė, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina atsakovo įrodinėtos aplinkybės, kad šalių bendru sutarimu nuo 2020 m. kovo pradžios iki 2021 m. gruodžio 15 d. šalių sūnus gyveno su atsakovu. Apeliantui nepateikus argumentų dėl minėtos teismo išvados nepagrįstumo ir (ar) proceso taisyklių, susijusių su įrodymų vertinimu, pažeidimo, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas.
34. Papildomai teismas pažymi, kad iš į bylą pateikto 2022 m. kovo 10 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-105-443/2022 (teisminio proceso numeris 1-01-1-20587-2021-0) matyti, kad O. Š. paaiškino, jog A. D. šalių sūnaus motinai negrąžina nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio (dokumentas numeris DOK-45305). Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1411-523/2017 O. Š. išduotas vykdomasis raštas dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1411-523/2017 patvirtintos taikos sutarties 1 punkto, kuriame nustatyta: „1. Nepilnamečio sūnaus D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su motina O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverstinio vykdymo. O. Š. minėtą vykdomąjį raštą pateikus antstolei, 2021 m. kovo 1 d. užvesta vykdomoji byla. Tokie aktyvūs ieškovės veiksmai siekiant, kad sūnus D. D. būtų sugrąžintas į jo gyvenamąją vietą, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ieškovės tiek baudžiamojo proceso metu, tiek ir nagrinėjamoje byloje nuosekliai palaikytą poziciją, kad šalių susitarimo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nebuvo.
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovui neįrodžius, kad šalių sūnaus gyvenamoji vieta nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 15 d. buvo teisėtai pakeista, nustatant ją su tėvu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vadovaudamasis teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis) bei bendruoju teisės principu ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė nekyla) atmetė priešieškinio reikalavimus, kuriais buvo prašoma pripažinti, kad ieškovas įvykdė pareigą išlaikyti vaiką laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 15 d. 2 824 Eur apimtimi; priteisti iš ieškovės atsakovui 1 525Eur „vaiko pinigų“ skolą ir 2824 Eur D. D. išlaikymo skolą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
36. Apeliaciniu skundu atsakovas ginčija teismo sprendimo dalį, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad patikslinto ieškinio pateikimas buvo sąlygotas priešieškinio reikalavimų atsisakymo. Nurodoma, jog pradinis ieškinio reikalavimas buvo dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo, kuris buvo pareikštas 2020 m. lapkričio 30 d. ir nuo kurio ieškovė atsisakė, nors teismas šioje dalyje bylos nenutraukė. Teisėjų kolegija tokius atsakovo argumentus atmeta, kaip nepagrįstus.
37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei pradiniu 2020 m. lapkričio 30 d. ieškiniu, nei patikslintu ieškiniu ieškovė nėra pareiškusi materialinio reikalavimo dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo. Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovė nuo tokio reikalavimo atsisakė. Teisėjų kolegija pažymi, kad neterminuotas tėvo valdžios apribojimas nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apelianto suformuluoto prašymo ieškinį dalyje dėl reikalavimo neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui atmesti.
38. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, atsakovui atsisakius dalies patikslinto priešieškinio reikalavimų šią bylos dalį nutraukdamas, o likusią patikslinto priešieškinio dalį atmesdamas bei tenkindamas patikslintą ieškinį, pagrįstai nustatė, kad bylą laimėjusi šalis yra ieškovė.
39. CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo išimtį – teismas gali nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
40. Aiškindamas CPK 93 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CPK 93 straipsnio 4 dalies tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 17 punktas). Taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023, 116 punktas). Teismai taip pat turi taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį tuo atveju, kai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas nulemtų visišką šaliai pagrįstai priklausančios piniginės kompensacijos netekimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-943/2022, 39 punktas; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023, 51 punktas).
41. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šios nutarties 40 punkte nurodytą teismų praktiką, atsakovo nurodytos aplinkybės nelaikytinos pagrindu CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymui. Apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia buvus ieškovės nesąžiningus procesinius veiksmus, nulėmusius bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Atsakovo argumentai, kad patikslinto ieškinio pateikimas buvo sąlygotas dalies priešieškinio reikalavimų atsisakymo, vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Vien tai, kad teismo nustatytos šalių reikalavimų patenkinimo proporcijos netenkina atsakovo, nesudaro pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apelianto reikalavimas šalims vienai iš kitos nepriteisti jų turėtų bylinėjimosi išlaidų, reiškia reikalavimą teismui neskirstyti šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, kuris prieštarauja žemiau nurodytoms teismų praktikos nuostatoms. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas turi pareigą savo iniciatyva, t. y. net be atskiro šalies prašymo ar pareiškimo, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias atitinkamos bylos procese. Bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (pagal pareigas). Ši procesinė pareiga (paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias konkrečia instancine tvarka) saisto visų instancijų teismus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-684/2023). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad CPK 93 straipsnio 4 dalyje nėra nurodyta, jog teismas gali neskirstyti bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
43. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, kurie galėjo turėti įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Atsakovo apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei jį pakeisti ar panaikinti. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
44. Ieškovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo dėl apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl tokių išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.