Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorei Eglei Privenienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas:

1. 2010 m. rugsėjo 20 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį bauda (20 MGL) 2 600 Lt, kuri 2011 m. sausio 4 d. sumokėta;

2. 2020 m. lapkričio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (2021 m. balandžio 1 d. išbrauktas iš Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus duomenų registro pasibaigus laisvės apribojimo bausmės laikui),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. vengė pareigos išlaikyti vaiką, t. y. nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. vengė mokėti lėšas ar teikti kitą būtiną materialią paramą savo nepilnamečiui sūnui D. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. rugpjūčio 24 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimą privalėdamas mokėti pinigines išmokas sūnaus D. D. išlaikymui po 120 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, dėl ko 2020 m. rugpjūčio 1 d. susidarė įsiskolinimas 2 581 Eur.

Iš antstolės N. G. pateikto rašto matyti, kad skolininkas A. D. nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. nemokėjo alimentų. Įsiskolinimas per šį laikotarpį 2 581,23 Eur (1 t., b. l. 14).

Iš 2021 m. balandžio 8 d. O. Š. daiktų pateikimo protokolo matyti, kad savanoriškai pateikė du mokėjimo kvitus, iš kurių matyti, kad A. D. 2018 m. lapkričio 9 d. pervedė 942,40 Eur (išieškojo antstolė N. G.) ir 2019 m. rugsėjo 19 d. MB (duomenys neskelbtini) pervedė 150 Eur kaltinamojo sūnaus D. D. rūbams (1 t., b. l. 55–60).

Pagal 2021 m. kovo 5 d. užklausą valstybės įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras pateikė MB „(duomenys neskelbtini) metines finansines ataskaitas už 2019 m. (1 t., b. l. 63–66, 91–113) ir už 2018 m. (1 t., b. l. 65–90). Iš pateiktų dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos MB (duomenys neskelbtini) metinės finansinės ataskaitos už 2019 m. ir už 2018 m. Iš aiškinamųjų raštų matyti, kad MB (duomenys neskelbtini) įregistruota 2018 m. spalio 31 d. Bendrovės pagrindinė veikla krovininis kelių transportas, užsiima krovinių pervežimu. Įmonėje dirba vienas darbuotojas.

Iš 2018 m. metinės finansinės ataskaitos matyti, kad ataskaitinis laikotarpis nuo 2018 m. spalio 31 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Veiklos rūšis – krovininis kelių transportas. Ataskaitos sudarymo diena 2019 m. vasario 21 d. MB „(duomenys neskelbtini) turi ilgalaikio, materialaus turto ataskaitiniame laikotarpyje už 16 352 Eur. Trumpalaikio turto už 2 517 Eur. Nurodoma kad per metus gautinos sumos (-1 356 Eur). Iš viso sumokėta avansų, vykdomi darbai už 758 Eur. Turto iš viso nurodyta 18 869 Eur. Savininkų įnašas 20 000 Eur. Nepaskirstytas pelnas (nuostoliai) -1 692 Eur. Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų 18 869 Eur. Peržiūrėjus pelno (nuostolių) ataskaitą matyti, kad per ataskaitinį laikotarpį pardavimo pajamos 3 500 Eur, pardavimo savikaina -2 581 Eur. Bendras pelnas (nuostoliai) 919 Eur. Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai) -1 495 Eur. Kita veikla -197 Eur, grynasis pelnas (nuostoliai) -1 692 Eur. 2019 m. dividentai bus išmokami.

Iš 2019 m. metinės finansinės ataskaitos matyti, kad MB (duomenys neskelbtini) turi ilgalaikio, materialaus turto ataskaitiniame laikotarpyje už 16 433 Eur. Praėjus ataskaitiniam laikotarpiui 16 352 Eur. Trumpalaikio turto už 24 990 Eur. Praėjusiam ataskaitiniam laikotarpyje 2 517 Eur. Nurodoma kad per metus gautinos sumos 535 Eur, praėjus ataskaitiniam laikotarpiui (-1 356 Eur). Turto iš viso nurodyta 41 423 Eur. Praėjusiam ataskaitiniame laikotarpyje 18 869 Eur. Savininkų įnašas 6 025 Eur, praėjusiam ataskaitiniame laikotarpyje 20 000 Eur. Nepaskirstytas pelnas (nuostoliai) 3 158 Eur, praėjusiam laikotarpyje -1 692 Eur. Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų 41 423 Eur. Praėjusiam laikotarpyje 18 869 Eur. Peržiūrėjus pelno (nuostolių) ataskaitą matyti, kad per ataskaitinį laikotarpį pardavimo pajamos 78 962 Eur, o praėjusiam ataskaitiniame laikotarpyje 3 500 Eur. Bendras pelnas (nuostoliai) 37 368 Eur. Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai) 6 402 Eur. Pelno mokestis -168 Eur. Kita veikla -1 348 Eur, grynasis pelnas (nuostoliai) 4 850 Eur. Ataskaitose nurodomas direktorius A. D., įgaliotas asmuo T. S.. 2020 m. dividentai bus išmokami.

Iš VĮ Registrų centro pranešimo matyti, kad MB (duomenys neskelbtini) neturi nekilnojamojo turto (1 t., b. l. 125).

2021 m. balandžio 16 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodoma, kad pagal VRIS naršyklės gautus duomenis matyti, jog A. D. vardu registruotos 4 transporto priemonės, MB (duomenys neskelbtini) vardu – 3 transporto priemonės (1 t., b. l. 126–141).

Iš VĮ Regitra pateiktų A. D. vardu įregistruotų–išregistruotų transporto priemonių pirkimo sutarčių kopijų, nustatyta, jog 2019 m. balandžio 18 d. A. D. perka transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kaina 1 300 Eur (1 t., b. l. 144–147).

2021 m. balandžio 30 d. daiktų pateikimo protokolo fiksuojama, kad T. S. pateikė MB (duomenys neskelbtini) finansinius dokumentus, t. y. avansinę apyskaitą už laikotarpį 2019 m. rugsėjo 19 d. (2 t., b. l. 1–44).

2021 m. gegužės 10 d. daiktų apžiūros protokole fiksuojama, kad apžiūrimi dokumentai: MB (duomenys neskelbtini) „Luminor“ banko sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d., iš kurio matyti, kad per šį laikotarpį nurodytos išlaidos 66 234,98 Eur, įplaukos 66 823,06 Eur. Iš mokėjimo operacijų matyti, kad atliekami daugiausiai mokėjimai banko viduje, pervedimai tarp sąskaitų, mokėjimai už paslaugas, papildymai. 2019 m. rugsėjo 19 d. yra išeinantis mokėjimas O. Š. 150 Eur D. D. drabužiams. Daugiau O. Š. pervedimų nėra. Iš kasos išlaidų orderių matyti, kad A. D. laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. spalio 15 d. kas mėnesį išduota po 1 000 Eur. Iš avansinės apyskaitos už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d. matyti, kad iš atskaitingų asmenų gautinų sumų vertė 850 Eur, išleista 79,76 Eur. Darbuotojo skola įmonei: 3 165,51 Eur. Atskaitingas asmuo A. D., buhalteris T. S. (2 t., b. l. 45–46).

Iš kaltinamojo A. D. daiktų pateikimo protokolo matyti, kad jis pateikė atspausdintas žinutes, susirašinėjimus su O. Š., kuriose yra jų tarpusavio bendravimas, ginčai dėl sūnaus auklėjimo, jo nepriežiūros (2 t., b. l. 81–126).

Iš 2018 m. rugpjūčio 16 d. Valstybinės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skyriaus rašto matyti, kad O. Š. įspėjama, jog ji neturi teisės kliudyti sūnui maksimaliai bendrauti su kartu negyvenančiu tėvu (2 t., b. l. 127).?

Iš 2020 m. lapkričio 16 d. „Šiaulių banko“ pateiktos pažymos matyti, kad A. D. sąskaitose, esančiose šiame banke nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. piniginių lėšų judėjimo nebuvo (3 t., b. l. 9).

Iš 2020 m. lapkričio 30 d. „Swedbank“ banko pateiktos pažymos matyti, kad A. D. sąskaitoje, esančioje šiame banke nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. operacijų nebuvo atlikta (3 t., b. l. 12).

Iš Sodra duomenų bazės išrašo matyti, kad A. D. nuo 2018 m. spalio 31 d. draustinas MB (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 14).

Iš MB (duomenys neskelbtini) vyr. finansininko pateiktos pažymos kopijos matyti, kad A. D. nebuvo išmokėti dividendai už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 31 d. iki 2020 m. kovo 1 d. (3 t., b. l. 20).

Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto 2021 m. vasario 24 d., Nr. 10TSD-665, matyti, kad apsilankyta A. D. gyvenamojoje vietoje, įvertinta vaiko D. D. gyvenimo sąlygos, bendravimas su tėvu. Akte pažymima, jog tėvo A. D. gaunamų pajamų dydis 1 000 Eur (3 t., b. l. 45–47).

2020 m. lapkričio 11 d. nukentėjusioji pagal savanoriško daiktų pateikimo protokolą pateikė dokumentus: 2017 m. rugpjūčio 24 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartį Nr. e2-1411-523/2017, 2018 m. lapkričio 14 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartį Nr. e2-7167-523/2018 bei pretenziją su priedais (3 t., b. l. 63–71).

2017 m. rugpjūčio 24 d. Jurbarko apylinkės teismo nutarties Nr. e2-1411-523/2017 kopijoje fiksuojama, jog teismas patvirtina taikos sutartį, pagal kurią nepilnamečio D. D. gyvenamoji vieta nustatoma su motina O. Š.. Ieškovė O. Š. sutinka ir atsakovas A. D. sutinka, kad iš A. D. būtų priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 120 Eur iki sūnaus D. D. pilnametystės, paskiriant ieškovę O. Š. priteistų išlaikymo išlaidų tvarkytoja uzufrukto teise (3 t., b. l. 65–66).

2018 m. lapkričio 14 d. Marijampolės apylinkės teismo nutarties Nr. e2-7167-523/2018 kopijoje fiksuojama, jog nustatoma A. D. bendravimo su sūnumi D. D. tvarka (3 t., b. l. 67–69).

2020 m. rugsėjo 25 d. Marijampolės AVPK tyrėjo oficialaus įspėjimo kopijoje fiksuojama, kad A. D. įspėjamas, kad turi laikytis 2018 m. lapkričio 14 d. Marijampolės apylinkės teismo nutarties sąlygų civilinėje byloje Nr. e2-7167-523/2018 (3 t., b. l. 83).

Iš 2021 m. kovo 29 d. O. Š. daiktų pateikimo protokolo kopijos matyti, kad ji kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje dėl teismo nutarties nevykdymo, vaiko negražinimo į jo gyvenamąją vietą (3 t., b. l. 88–97).

MB (duomenys neskelbtini) nuostatai, kuriuose pažymima, jog vienasmenis valdymo organas yra mažosios bendrijos vadovas ir jei bendrijoje yra vienas narys, jo raštiški sprendimai prilyginami narių susirinkimo sprendimams. Bendrijos lėšos narių asmeniniams poreikiams išmokamos vadovo sprendimu (3 t., b. l. 101–108).

A. D. pateikė 6 kasos išlaidų orderius, iš kurių matyti, kad 2020 m. kovo, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais pagal vadovavimo sutartį jam buvo išmokama po 1 000 Eur (3 t., b. l. 138–143).

Iš nekilnojamojo turto registro pažymų matyti, kad A. D. savo vardu nekilnojamojo turto neturi (3 t., b. l. 144–160).

Susirašinėjimo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios žinutės kopija (4 t., b. l. 21).

2020 m. gruodžio 30 d. ir 2021 m. birželio 8 d. PVM sąskaitos faktūros, iš kurių matyti, kad MB (duomenys neskelbtini) pardavė vilkiką (duomenys neskelbtini) už 10 285 Eur ir puspriekabę (duomenys neskelbtini) už 4 000 Eur (4 t., b. l. 69–70).

Mokėjimo nurodymo kopijos laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. vasario 21 d., iš kurių matyti, kad N. K. nukentėjusiajai pervesdavo po 60 Eur (4 t., b. l. 96–107).

Iš antstolės N. G. pateikto rašto matyti, kad skolininkas A. D. nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. nemokėjo alimentų. Įsiskolinimas per šį laikotarpį yra 4 464,66 Eur (4 t., b. l. 114).

2019 m. metinė gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos nuorašas (4 t., b. l. 131–132).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir išvados.

Šioje byloje nekyla ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi iš kaltinamojo A. D. priteistas išlaikymas vaikui D. D. po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės; taip pat dėl to, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. kaltinamasis A. D. priteisto išlaikymo nemokėjo.

Pagal BK 164 straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Vengimas išlaikyti vaiką (BK 164 straipsnis) yra pavojinga nusikalstama veika ne tik dėl to, kad nevykdomi teismo paskirti įpareigojimai, tačiau pirmiausia dėl to, kad ją padarius kyla grėsmė normaliam, visaverčiam vaiko aprūpinimui. Priteisto išlaikymo mokėjimas teismo nustatyta tvarka yra būtinas nuolat, nes augančio vaiko poreikiai yra nuolatiniai ir nenutrūkstami. Priteisto išlaikymo nemokėjimas ilgesnį laikotarpį gali būti pateisinamas tik esant itin svarbioms priežastims, kaip nedarbas, liga, ilgalaikė nelaimė ir pan., tačiau kartu pažymėtina, kad išlaikymą vaikui teikiantis asmuo privalo dėti pastangas, kad tokią pareigą įvykdytų nustatyta tvarka.

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką pagal BK 164 straipsnį kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių šios pareigos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-238/2011, Nr. 2K-164-699/2017 ir kt.). Tokiais atvejais kaltininkas, nors ir turi galimybę, tačiau tyčia vengia atlikti teismo nustatytą pareigą, supranta, kad neužtikrina vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir nori taip veikti. Vengimas išlaikyti vaiką konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Toks vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-139/2011, 2K-20/2014). Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo netraukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių – priverstinės bedarbystės, nedarbo dėl ligos, įkalinimą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-246-648/2016 ir kt.).

Kaltinamasis teismo posėdžio metu pripažino, kad išlaikymo vaikui teismo nustatyta forma ir dydžiu neteikė, todėl esminis nusikalstamos veikos sudėties požymis, kurį ginčija kaltinamasis, yra kaltė. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltė pasireiškia kaltininko tiesiogine tyčia – asmuo, žinodamas (suvokdamas), kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti (būdamas darbingas ir turėdamas turtines galimybes teikti vaikui išlaikymą), jos sąmoningai nevykdo, t. y. supranta savo elgesio pavojingumą ir nori taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-489/2020).

Kaltinamojo gynybinė pozicija šioje byloje buvo grindžiama tuo, kad A. D. kaltinime nurodytu laikotarpiu neturėjo pajamų iš savo vykdomos veiklos – nors 2018 m. spalio 31 d. įkūręs transportavimo paslaugų įmonę MB „(duomenys neskelbtini) siekė pagerinti savo ir šeimos interesus, tačiau įmonei buvo sunkus laikotarpis, kurį laiką ji nebuvo pelninga, o gautos pajamos neatspindi patirtų išlaidų, todėl ir mokėti priteisto išlaikymo vaikui jis neturėjo galimybių.

Asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti iki teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas. Teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus baudžiamoje byloje, sprendžia, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamasis A. D., žinodamas apie pareigą pagal 2017 m. rugpjūčio 24 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartį teikti savo sūnui išlaikymą po 120 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d., nemokėjo iš jo priteisto nurodyto išlaikymo, vengė mokėti lėšas vaiko išlaikymui, dėl ko 2020 m. rugpjūčio 1 d. susidarė įsiskolinimas 2 581 Eur.

Nagrinėjamoje byloje A. D. tyčios turinį, jo sąmoningą vengimą teikti sūnui išlaikymą atskleidžia jo elgesys. Kaltinamasis kaltės nepripažino ir nurodė, kad jis žinojęs, apie jam priteistą sūnui išlaikymą ir supratęs, kad turi teikti išlaikymą sūnui, tačiau to nedarė, išlaikymo nemokėjo, nes tam neturėjo finansinių galimybių. Tai, kad A. D. neteikė išlaikymo pagal teismo sprendimą patvirtina nukentėjusiosios O. Š. parodymai, taip pat patvirtina byloje esanti 2020 m. rugsėjo 21 d. pažyma iš antstolės N. G., kad nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. išlaikymo įsiskolinimas sudaro 2 581,23 Eur (1 t., b. l. 14) bei 2021 m. lapkričio 18 d. pažyma, kurioje nurodyta, jog nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. išlaikymo įsiskolinimas sudaro 4 464,66 Eur (4 t., b. l. 114). Nors kaltinamasis nurodo, jog jo finansinė padėtis nebuvo gera, jo valdoma įmonė patirdavo dideles išlaidas, dėl ko stengdamasis taupyti, jis gyvendavo iš skiriamų dienpinigų, tačiau kaltinamojo elgesys prieštarauja tokiems jo paties duotiems parodymams. Kaltinamasis nurodė, kad 2019 m. jo mėnesines pajamas sudarydavo apie 404 Eur gaunamų dienpinigių, suma, kuri atitinka ir byloje esančią MB „(duomenys neskelbtini) metinėje finansinėje ataskaitoje už 2019 m. nurodyta grynąjį pelną (1 t., b. l. 66). Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad tiek pats kaltinamasis (4 t., b. l. 90), tiek liudytoja T. S. nurodė (4 t., b. l. 125), jog vienintelis kaltinamasis turėjo prieigą prie įmonės atsiskaitomosios sąskaitos, todėl galėjo laisvai ja disponuoti. Šiame kontekste reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad 2019 m. balandžio 18 d. kaltinamasis įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini) už 1 300 Eur, kai pirkimo–pardavimo sutartyje ir jį įregistruodamas, pirkėju ir savininku nurodė save, kaip fizinį asmenį, t. y. automobilis buvo įsigytas ne įmonės MB (duomenys neskelbtini) nuosavybėn, bet kaltinamojo. Pažymėtina, kad 1 300 Eur sudaro beveik tokią išlaikymo sumą, kurią kaltinamasis pagal teismo sprendimą turi suteikti per metus (12 x 120 Eur = 1 440 Eur). Nors kaltinamasis ir teigė, kad jo valdomos įmonės finansinė padėtis buvo sunki, tačiau atsižvelgus į automobilio įsigijimą, su tuo negalima sutikti, nes pats kaltinamasi teismo posėdžio metu nurodė, jog ši transporto priemonė buvo pirkta už „apyvartines lėšas“ (4 t., b. l. 87). Šie paaiškinimai ir kaltinamojo elgesys įgalina teismą spręsti, kad kaltinamasis nesąžiningai elgėsi nukentėjusiosios ir savo vaiko atžvilgiu, vengdamas iš įmonės veiklos gautas pajamas ar turimas santaupas pervesti į savo asmeninę sąskaitą. Tokį kaltinamojo elgesį patvirtina ir kita jo nurodyta aplinkybė teismo posėdžio metu, t. y. 2018 m. pabaigoje kaltinamasis pervedė apie 1 000 Eur į savo asmeninę sąskaita, iš kurios jau buvo atliekamas išieškojimas kaltinamajam to nežinant (4 t., b. l. 85–86), dėl ko 2018 m. lapkričio 9 d. antstolė N. G. atliko išieškojimą jau susidariusiai išlaikymo skolai padengti išieškant 942,40 Eur (1 t., b. l. 60). Per visą laikotarpį nuo 2018 m. pabaigos iki 2020 m. sausio–kovo mėnesių, iki kol vaikas pradėjo gyventi kartu su kaltinamuoju, A. D. vengė atlikti piniginius pervedimus į savo asmeninę banko sąskaitą ar kitokiu būdu deklaruoti pinigų išmokėjimą sau. Taip pat atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, jog būtent iš įmonės sąskaitos pervedė 2019 m. rugsėjo mėnesį 150 Eur sūnui, nors ir teigdamas, kad tai ne alimentai, bet drabužiams įsigyti (4 t., b. l. 87). Net ir tada, kai vaikas apsigyveno su juo, kaltinamasis galimai dėl to, kad žinojo, jog iš jo asmeninės sąskaitos vykdomas išieškojimas, iš įmonės uždirbtas pajamas išsimokėdavo grynaisiais pinigais, ką patvirtina byloje esantys kasos išlaidų orderiai (3 t., b. l. 138–143). Taip pat, kai 20021 m. birželio 8 d. nutartimi Kauno apygardos teismas byloje Nr. e2S-1155-775/2021, kaltinamojo naudai priteisė iš nukentėjusiosios 300 Eur, kaltinamasis šią sumą prašė pervesti ne į jo asmeninę banko sąskaitą, tačiau jo motinai N. K. (4 t., b. l. 68). Byloje esantys bankų duomenys apie kaltinamojo asmenines sąskaitas patvirtina, kad nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. piniginių lėšų judėjimo nebuvo (3 t., b. l. 9, 12). Teismas daro pagrįstą išvadą, jog ši loginė grandinė suponuoja kaltinamąjį vengus naudotis savo asmenine banko sąskaita dėl 2018 m. pabaigoje atlikto išieškojimo ir naudojusis grynaisiais pinigais arba įmonės apyvartinėmis lėšomis. Tai, kad 2019 m. balandžio 18 d. kaltinamasis asmeninėn nuosavybėn įsigijo transporto priemonę iš įmonės apyvartinių lėšų, kai byloje esančiose tiek įmonės, tiek kaltinamojo banko sąskaitų išrašuose ir pažymose nefiksuota atliktų piniginių pervedimų su paskirtimi automobilio įsigijimui, spręstina, jog kaltinamasis galėjo pakankamai laisvai disponuoti įmonės lėšomis, o įmonės finansinė padėtis buvo tinkama kaltinamajam gauti tokias pajamas, kurių dalį skirtų sūnaus išlaikymui. Net ir tuo atveju laikant, jog kaltinamasis klaidingai nurodė esą automobilis (duomenys neskelbtini) pirktas už įmonės lėšas, tai nepaneigia to fakto, kad kaltinamasis disponavo bent 1 300 Eur suma, iš kurios būtų galėjęs teikti savo sūnui išlaikymą. Konstatuotina, jog kaltinamajam su darbu susijusias pajamas gaunant dienpinigiais ar kitokiu būdu, taip pat jų nepervedant į savo asmeninę sąskaitą ar sąmoningai neteikiant teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio ir formos, buvo apsunkintas sprendimo dėl išlaikymo priteisimo įvykdymas ir antstolė neturėjo galimybių iš A. D. išieškoti lėšų vaikui išlaikyti.

Kaltinamasis teismo posėdžio metu teigė buvus tarp jo ir nukentėjusiosios susitarimą dėl išlaikymo teikimo sustabdymo tam tikram laikui, tačiau nepateikė į bylą jokių tai patvirtinančių įrodymų, todėl šis argumentas teismo atmetamas. Nors tai ir išeina iš kaltinimo laikotarpio ribų, tačiau kartu pasakytina, kad bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis vis dar nėra padengęs susidariusio įsiskolinimo, bet kaip minėta, jau nuo 2020 m. kovo iki spalio mėnesių buvo išsimokėjęs kiekvieną mėnesį po 1 000 Eur (4 t., b. l. 3–10). Toks kaltinamojo elgesys suponuoja išvadą, kad jo sprendimas neteikti teismo sprendimu numatyto išlaikymo vaikui yra nesusijęs su jo gaunamomis darbo pajamomis ir įmonės finansiniu stabilumu. Atsižvelgiant į kaltinamojo ir nukentėjusiosios tebesitęsiančius ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos, byloje esančių tarp jų įvykusių susirašinėjimų turinį (2 t., b. l. 87–126), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybų įspėjimus ar kitus aktus (2 t., b. l. 127; 3 t., b. l. 45–47), teismas sprendžia, kad kaltinamojo tyčia neteikti savo sūnui išlaikymo teismo sprendimu nustatyta forma ir dydžiu susiformavo dar iki kaltinimo laikotarpio, tęsiasi iki šiol ir nėra tiek susijusi su finansinėmis galimybėmis, kiek su asmeniniais interesais. Taip pat kaltinamasis akcentuoja aplinkybę, jog išlaikymą teikė parveždamas sūnui žaislų, drabužių, pirkdamas maisto, vaistų ir pan. Su tokiais kaltinamojo paaiškinimais iš esmės sutiko liudytojai ir pati nukentėjusioji. Tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog kaltinamasis vengė pareigos išlaikyti vaiką, nes, asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui konkrečia suma, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti, kol teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas. Šiuo atveju teismo sprendimas, kuriuo nustatytas išlaikymo, kurį privalo kaltinamasis teikti savo vaikui, būdas ir dydis, nepakeistas ir nepanaikintas, todėl teismo sprendimu paskirtą pareigą A. D. privalėjo vykdyti taip, kaip nustatyta.

Teismas pripažįsta, kad kaltinimo laikotarpiu kaltinamasis A. D. buvo atsidūręs keblioje situacijoje: viena vertus jis siekė plėtoti naujai pradėtą verslą, kita vertus turėjo vykdyti teismo sprendimu nustatytą prievolę – materialiai išlaikyti vaiką. Vystyti ekonominę veiklą, siekiant savo ir vaiko gerovės, interesų užtikrinimų yra neginčijama, tačiau, teismo vertinimu, ji negali būti prioritetinė prieš prievolę – teismo sprendimu nustatytą pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką. Tokia pareiga kyla ne tik iš nurodyto teismo sprendimo, bet ir iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą tinkamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir padarinius tenka patiems tėvams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2014). Taigi, A. D. privalėjo vykdant minėtas veiklas ir pareigas rasti pusiausvyrą ir finansinės gerovės pagrindais vykdyti ne tik ekonominę veiklą, bet ir išlaikyti nepilnametį vaiką. Nagrinėjamoje situacijoje, kaltinamasis turėjo ne apsiriboti žaislų, maisto, dovanų pirkimu sūnui, bet ir vykdyti teismo sprendimą dėl išlaikymo, pervedant nustatytą pinigų sumą nukentėjusiajai, o ne pinigų panaudojimo pirmenybę skiriant tik įmonės veiklai.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad A. D., žinodamas apie teismo sprendimą, įpareigojantį jį teikti išlaikymą savo vaikui ir turėdamas pajamų, tai yra turėdamas realią galimybę, vengė teikti lėšas nepilnamečiui vaikui išlaikyti, nesistengė nustatyta forma ir dydžiu išlaikyti savo sūnaus D. D.. Nagrinėjamoje byloje A. D. tyčios turinį, jo sąmoningą vengimą teikti vaikui išlaikymą atskleidžia anksčiau išanalizuotas jo elgesys tiek dėl pajamų gautų iš darbo santykių, įmonės veiklos tinkamu nedeklaravimu, tiek jo veiksmų dėl įsigyto automobilio. Taigi, nustatytos veikos padarymo aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad A. D. suvokė veikęs neteisėtai (vengęs laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. mokėti D. D. periodines išmokas pagal teismo sprendimą) ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia, todėl konstatuotina, kad jo veiksmai pagal BK 164 straipsnį kvalifikuoti tinkamai.

Dėl skirtinos bausmės.

A. D. atsakomybę už nusikalstamą veiką lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant A. D. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nusikaltimas nors ir tyčinis, tačiau nesunkus, anksčiau teistas, tačiau nagrinėjama nusikalstama veika padaryta anksčiau ir yra kitokio pobūdžio; baustas administracine tvarka, informacijos apie visų baudų sumokėjimą nėra, šiuo metu vadovauja MB „(duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į visa tai, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai A. D. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, paskyrus laisvės apribojimo bausmę, mažesnę už laisvės apribojimo bausmės vidurkį, be intensyvios priežiūros (BK 48 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai pagal BK 48 straipsnio 4 dalį, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis šio straipsnio 5 dalyje numatytus draudimus bei šio straipsnio 6 dalyje įtvirtintus įpareigojimus. Laivės apribojimo bausme skiriamų įpareigojimų bei draudimų tikslas – įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, be kita ko, pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, tai yra savo tikslų ateityje siektų tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. D. skirtini įpareigojimai: visą laisvės apribojimo laikotarpį pradėti (tęsti) darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 6 dalis; 75 straipsnio 5 dalies 4, 5 punktai, 6 dalis), kurie padės įgyvendinti bausmės tikslus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Byloje prašoma iš kaltinamojo A. D. priteisti nukentėjusiajai O. Š. 600 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, rengiant procesinius dokumentus, pagalba. Advokatui mokėtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas, šios išlaidos yra realios. Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo teisminiame procese formų. Patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai yra pateikti byloje, tai sąskaita už teisines paslaugas ir atlikti mokėjimai (4 t., b. l. 136–138). Pažymėtina, jog nukentėjusiosios atstovas dalyvavo ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje, teikė prašymus ir kitus procesinius dokumentus. Nukentėjusiosios atstovas bylos nagrinėjimo metu buvo aktyvus, teikė bylai reikšmingus procesinius dokumentus. Įvertinus bylos pobūdį, teisme vykusių posėdžių skaičių ir trukmę, nukentėjusiosios atstovo advokato darbo ir laiko sąnaudas ginant nukentėjusiosios interesus teisme, suteiktų paslaugų apimtį, taip pat atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį, daroma išvada, kad yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jos priteistinos iš kaltinamojo A. D. nukentėjusiosios naudai (BPK 106 straipsnis).

Kiti klausimai.

Kaltinamajam kardomųjų priemonių, laikino nuosavybės teisių apribojimo byloje skirta nebuvo. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, byloje nėra. Kaltinamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 297–298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 164 straipsnyje ir jam paskirti bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti (tęsti) darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką.

Priteisti iš kaltinamojo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešių šimtų eurų) jos patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

A. D. kardomųjų priemonių iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.