Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. D. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-2446-523/2021 pagal ieškovės O. Š. ieškinį atsakovui A. D. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

III. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

15. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Nagrinėjamu atveju Marijampolės apylinkės teismas ieškovės ieškinį atsakovui dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, priėmus pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, 2021 m. vasario 9 d. nutartimi laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei, t. y. civilinė byla buvo baigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės. Po šios nutarties priėmimo atsakovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurį Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi atmetė.

17. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir paduodant ieškinį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Skirstant bylinėjimosi išlaidų naštą šalims, kai ieškovas atsiėmė ieškinį, yra svarbu nustatyti ieškinio atsiėmimo priežastis, t. y. ar ieškinio atsiėmimas buvo sąlygojamas atsakovo veiksmų. Pažymėtina, kad priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-104/2013; 2016 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-682-330/2016).

18. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi nurodo, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl ieškovės veiksmų nerūpestingai naudojantis procesinėmis teisėmis. Ieškovė ieškinį atsiėmė tik po to, kai buvo tenkintas jos atskirasis skundas dėl nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį. Jei ieškovė po ieškinio padavimo norėjo jį atsiimti, galėjo neskųsti teismo nutarties dėl atsisakymo priimti ieškinį. Tokiu atveju atsakovui nebūtų reikėję rašyti atsiliepimo į atskirąjį skundą ir jis nebūtų dėl to patyręs išlaidų.

19. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškinys dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo pateiktas 2020 m. lapkričio 19 d. (civilinės bylos Nr. e2-1418-670/2021). Ieškiniu ieškovė prašė neterminuotai apriboti A. D. valdžią šalių nepilnamečio sūnaus atžvilgiu sustabdant jo asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti. Ieškovė dėl šios nutarties 2020 m. lapkričio 24 d. pateikė atskirąjį skundą. 2020 m. lapkričio 25 d. atsakovui išsiųsta atskirojo skundo kopija, nurodyta teisė teikti atsiliepimą į atskirąjį skundą. 2020 m. gruodžio 3 d. atsakovas sudarė atstovavimo sutartį su byloje jį atstovavusiu atstovu V. R. (dokumento reg. Nr. DOK-42327 priedas). Atsiliepimas į atskirąjį skundą parašytas 2020 m. gruodžio 8 d, teismui pateiktas 2020 m. gruodžio 9 d. (reg. Nr. DOK-43149). Civilinė byla su ieškovės atskiruoju skundu į apeliacinę instanciją išsiųsta 2020 m. gruodžio 11 d. Tuo tarpu iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad 2020 m. lapkričio 30 d. ieškovė vėl pateikė ieškinį dėl neterminuoto valdžios apribojimo (civilinės bylos Nr. e2-460-523/2021 (senas Nr. e2-8180-523/2020), kuriuo prašė pakeisti 2017 m. rugpjūčio 24 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1411-523/2017 nustatytą išlaikymo dydį ir 2018 m. lapkričio 14 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7167-523/2018 nustatytą bendravimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad įvardijimas dėl ko reiškiamas ieškinys bei pareikšti reikalavimai nesutampa, taip pat nustačius kitus trūkumus, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. 2021 m. vasario 15 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį (priimtas 2021 m. vasario 16 d.), kuriuo reiškė reikalavimus tik dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo. Tuo tarpu Kauno apygardos teismui 2021 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-197-324/2021 panaikinus Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškovė 2021 m. vasario 4 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, kuris 2021 m. vasario 9 d. teismo nutartimi buvo patenkintas.

20. Byloje sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą priteisimo. Kaip jau nurodyta, ieškovė ieškinį atsiėmė Kauno apygardos teismui 2021 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-197-324/2021 panaikinus Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl sprendžiant klausimą atsižvelgtina į kasacinio teismo išaiškinimą, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tai šis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, paskirsto bylinėjimosi išlaidas, susidariusias apeliacinės instancijos teisme, pagal pakartotinio bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos tvarka rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 20 punktas).

21. Iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškinys pareikštas ieškovės iniciatyva. Kauno apygardos teismui 2021 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-197-324/2021 panaikinus Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškovė ieškinį atsiėmė, t. y. procesas baigtas ieškovės iniciatyva. Pareiškime dėl ieškinio atsiėmimo ieškovė nenurodė ieškinio atsiėmimo priežasčių. Ieškinio atsiėmimo priežastis, t. y. kad ieškinį atsiėmė siekiant užtikrinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, kad nebūtų teisme nagrinėjamos trys bylos, susijusios su tuo pačiu nepilnamečiu vaiku, ieškovė nurodė tik atsiliepime į atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Tuo tarpu atsakovas, pasinaudodamas įstatymu suteikta teise pateikti atsiliepimą į atskirąjį skundą, patyrė bylinėjimosi išlaidų. Nors po ieškinio šioje civilinėje byloje atsiėmimo ieškovė tikslino ieškinio reikalavimus kitoje civilinėje byloje, kurioje kaip ji pati nurodo yra keliami su šalių nepilnamečiu vaiku susiję klausimai, tačiau reikalavimo dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo nepateikė. Šio atskirojo skundo nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta, kad minėtoje civilinėje byloje e2-460-523/2021 ieškovė būtų pareiškusi reikalavimą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti už procesinio dokumento parengimą buvo sąlygotos ieškovės inicijuoto teisminio proceso, kuris baigėsi ieškovei atsiėmus ieškinį. Byloje nenustatyta, kad ieškovė ieškinį atsiėmė dėl atsakovo veiksmų. Taip pat byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti dėl atsakovo nesąžiningumo, todėl ieškovė turi atlyginti atsakovo patirtas advokato išlaidas.

22. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

23. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, pagrįstumo ir pakankamumo. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-686/2017 31 punktą). Sprendžiant išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumą pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs (žr. minėtos nutarties 20 punktą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-421/2020, 11 punktas).

24. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė 2020 m. gruodžio 17 d. „Perlo“ terminalo mokėjimo kvitą, iš kurio matyti, kad už advokato paslaugas buvo sumokėta 300 Eur. Taip pat pateikė panaudotų lėšų ataskaitą, kurioje nurodyta, kad 300 Eur suma 2020 m. gruodžio 17 d. yra sumokėta už atsiliepimo į atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. e2-799-670/2020 (e2-1418-670/2021) dėl neterminuoto tėvystės valdžios apribojimo paruošimą, bei sąskaitos išrašą, kad 300 Eur įmokėti į sąskaitą. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė advokato ataskaitą, kurioje nurodyta advokato suteikta paslauga (atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimas), suma už paslaugos suteikimą bei bylos numeris, taip pat įrodymą, kad šios išlaidos faktiškai patirtos. Pažymėtina, kad atsakovo atsiliepimas į atskirąjį skundą parašytas 2020 m. gruodžio 8 d., teismui pateiktas 2020 m. gruodžio 9 d. (reg. Nr. DOK-43149), mokėjimas atliktas 2020 m. gruodžio 17 d., t. y. po paslaugos suteikimo. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, konstatuotina, jog atsakovas pateikė tinkamus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

25. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.16 punktą, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikomas 0,4 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (VDU) šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsakovo teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos 2020 m. gruodžio 17 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2020 m. II ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 398,50 Eur. Taigi, maksimali už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą advokatui priteistina suma sudaro 559,40 Eur (1 398,50 Eur x 0,4). Atsakovo prašoma priteisti 300 Eur išlaidų suma neviršija rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl nėra pagrindo teigti kad jos yra neproporcingai ir neprotingai didelės. Nors ginčas nėra sudėtingas, tačiau atsiliepimą į atskirąjį skundą rengė advokatas, kuris patyrė realias darbo ir laiko sąnaudas.

26. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, kai byla baigiama nepriimant teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnis), dėl to nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atskirasis skundas yra pagrįstas, todėl tenkinamas. Pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

27. Atskiruoju skundu atsakovas prašė priteisti šioje byloje jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jos nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo A. D. prašymą ir priteisti iš ieškovės O. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trys šimtai eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.