- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- e2S-197-324/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-01170-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- O. Š.
- Atsakovas
- A. D.
- Kategorijos
- 3.1.17.1Teisminės mediacijos taikymas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. Š. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. Š. ieškinį atsakovui A. D. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismo prašo neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią D. D., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, sustabdant atsakovo asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų.
2. Nurodė, kad nepaisant to, jog visi klausimai, susiję su šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąja vieta ir išlaikymu, buvo išspręsti šalių sudarytomis taikos sutartimis, kurios buvo patvirtintos įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, atsakovas nesilaikė susitarimų, neteikė išlaikymo sūnui, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į antstolį dėl priverstinio vykdymo. Atsakovas nepilnamečio sūnaus ieškovei negrąžina nuo 2020 m. rugsėjo 13 d. Dėl jo elgesio neteisėtumo ir jam gresiančios atsakomybės atsakovas buvo oficialiai įspėtas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštu, tačiau, neatsižvelgiant į tai, kad sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, sūnaus iki šiol negrąžino. Atsakovas neleidžia šalių sūnui eiti į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, yra linkęs į teisės pažeidimus ir nevengia to daryti vaiko akivaizdoje. Ieškovei žinoma, kad 2020 m. liepos mėn. atsakovas policijos pareigūnų buvo sulaikytas su narkotikais, kurie, kaip jis pats nurodė, buvo skirti jo asmeniniam vartojimui. Policijos pareigūnams darant kratą sode, kuriame jis nuolat būdavo su mažamečiu sūnumi, buvo rasti nelegaliai laikomi ginklai. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate dėl šių faktų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovei taip pat yra žinoma, kad 2020 m., jau po incidento su narkotinėmis medžiagomis, atsakovas sūnaus akivaizdoje užpuolė merginą, išvadino ją necenzūriniais žodžiais, apspjaudė jos automobilį. Atsakovas mažametį sūnų vežėsi ant motociklo, taip sukeldamas pavojų jo gyvybei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovui dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.
4. Nurodė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovė inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. šalims, norinčioms kreiptis į teismą dėl ginčų, kylančių iš šeimos santykių, turi būti taikoma privalomoji mediacija, išskyrus atvejus, jei dėl ginčijamų teisių ir pareigų šalys negali sudaryti taikos sutarties. Taikos sutartis dėl ieškovės suformuluoto reikalavimo neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus atžvilgiu tarp jos ir atsakovo negali būti sudaryta ir pareikšto reikalavimo pagrįstumas gali būti išspręstas tiktai teismo sprendimu, taigi mediacijos procesas šioje byloje yra negalimas.
5.2. Ieškovė dar 2020 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą su ieškiniu, kuriame buvo pareikšti trys reikalavimai. Be jau minėto reikalavimo neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, sustabdant jo asmeninės ir turtinės teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, buvo reiškiami reikalavimai pakeisti D. D. teikiamo išlaikymo dydį ir pakeisti atsakovo bendravimo su skyriumi gyvenančiu sūnumi tvarką. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7715-384/2020 atsisakė priimti ieškovės ieškinį, nes nebuvo pasinaudota privalomos mediacijos procedūra. Minimoje nutartyje buvo nurodyta, kad „nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė ieškinį ne tik dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, bet ir dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, tai yra tarp šalių ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių. Akivaizdu, jog galima taikiai išspręsti klausimus dėl išlaikymo dydžio vaikui pakeitimo ir dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo“. Cituojama formuluotė leidžia manyti, kad pareiškus tik reikalavimą neterminuotai apriboti tėvo valdžią, privalomos mediacijos procedūra neturėtų būti taikoma.
Atsiliepimas
6. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
6.1. pagal CPK IV dalies XIX skyriaus 5 skirsnį, bylos dėl tėvų valdžios apribojimo yra priskiriamos prie šeimos bylų ir nagrinėjamos ginčo teisenos tvarka. Ieškovė ieškiniu yra pareiškusi vieną reikalavimą - neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu, todėl šioje byloje yra taikytina privalomoji meditacija.
6.2. Nesutiktina su ieškovės argumentu, kad byloje dėl tėvo teisių apribojimo negalima taikos sutartis, todėl pagal Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – ir MĮ) 1 straipsnio 2 dalį šis įstatymas netaikomas. Pagal MĮ 2 straipsnio 3 dalį, mediacija - ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. Mediacijos metu mediatorius gali įtikinti mediaciją inicijavusią šalį atsisakyti kelti bylą dėl tėvo valdžios apribojimo arba kelti bylą dėl mažesnių apribojimų. Mediatorius gali taip pat įtikinti priešingą pusę sutikti su keliamais reikalavimas ar su sumažintais reikalavimais. Tokiu atveju šalys gali susitarti, kad nebus kreipiamasi dėl tėvo valdžios apribojimo ar bus kreipiamasi tik dėl tam tikrų apribojimų, kurių būsimas atsakovas neginčys, o tai įforminama taikos sutartimi. Nei civilinis kodeksas, nei civilinio proceso kodeksas, nei kiti įstatymai nenumato draudimo sudaryti taikos sutartį dėl tėvų valdžios apribojimo ar jų atskyrimo nuo vaikų. Tėvo teisių apribojimo klausimas nepatenka į CK 6.984 straipsnyje nurodytus atvejus, todėl taikos sutartis galima.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Sutiktina su ieškove, kad tokio pobūdžio bylose (dėl tėvo valdžios apribojimo) reikalavimas dėl privalomos mediacijos netaikytinas.
11. Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos nuo 2020 m. sausio 1 d. įtvirtino pasikeitusį šeimos bylų teisminį nagrinėjimą, t. y. šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, turi būti taikoma privaloma ikiteisminė mediacija (Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – ir Mediacijos įstatymas) 20 straipsnio 1 punktas). Tačiau Mediacijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šis įstatymas taikomas neteisminei ir teisminei civilinių ginčų mediacijai, išskyrus dėl tokių teisių ir pareigų iškilusius ginčus, dėl kurių sudarytos taikos sutartys pagal įstatymus laikomos negaliojančiomis. Taigi, mediacija galima tik dėl tokio ginčo, dėl kurio pagal įstatymus leidžiama ginčo šalims sudaryti taikos sutartį. Kilus ginčui dėl tėvų valdžios ribojimo jis iš karto sprendžiamas tik teisme, kadangi tokiuose ginčuose taikos sutartis negalima. Privalomoji mediacija tokiu atveju netaikoma, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir nepagrįstai atsisakė priimti jos ieškinį.
12. Remdamasis nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovui dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, todėl nutartis panaikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
13. Atsakovas apeliacinės instancijos teismo prašo iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).
15. Nagrinėjamu atveju, šalių ginčas nėra išspręstas iš esmės, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas apeliacinėje instancijoje nėra spręstinas ir dėl jų teismas nepasisako.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.