Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. U. ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Karseda“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. N. ieškinį atsakovui E. U. dėl priverstinio akcijų dalies pardavimo; tretieji asmenys - S. Š. ir uždaroji akcinė bendrovė „Karseda“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimo dalies, kuria išspręstas atsakovo E. U. ir trečiojo asmens UAB „Karseda“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas D. N. pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje prašė įpareigoti UAB „Karseda“ akcininką atsakovą S. Š. už teismo ekspertų nustatytą kainą nupirkti iš ieškovo 1 959 vienetus paprastųjų vardinių UAB „Karseda“ akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 100 Lt (28,96 Eur) ir kurios sudaro 33,3 procentus balsų UAB „Karseda“ visuotiniame akcininkų susirinkime.Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme paaiškėjo, kad pradinis atsakovas S. Š. jam priklausiusias UAB „Karseda“ akcijas 2015 m. rugsėjo 8 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu perleido E. U., kurį teismas įtraukė atsakovu vietoje pradinio atsakovo S. Š.. Teismas pradinį atsakovą S. Š. paliko dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, 2016 m. sausio 29 d. sprendimu ieškovo D. N. ieškinį, pareikštą atsakovui E. U., atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje pareikšto ieškinio pagrindas yra fizinio asmens (buvusio atsakovo S. Š.) neteisėti veiksmai. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškinyje pareikšti teisiniai motyvai naujam įmonės akcininkui – atsakovui E. U. – netaikytini. Taip pat jam negali kilti atsakomybė už buvusio įmonės vadovo veiksmus. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ginčo esmės apeliacine tvarka nebuvo skundžiama. Pirmosios instancijos teismas, išsprendęs proceso dalyvių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, konstatavo, kad ieškovas nėra atsakingas už atsakovo ir trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi pradiniam atsakovui S. Š. priklausančios akcijos naujajam atsakovui E. U. buvo perleistos dėl ne nuo jo (ieškovo) priklausančių priežasčių.Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reguliuojančias civilinio proceso normas. Apeliantų nuomone, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas turėjo įvertinti, ar po akcijų perleidimo sandorio sudarymo teisminis procesas pagal ieškovo reikalavimus pagrįstai buvo tęsiamas. Teisėjų kolegija šiuos apeliantų argumentus pripažįsta pagrįstais. CPK 93 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis); jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis); šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys moka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus (3 dalis); teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (4 dalis); jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (5 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.Teismų praktikoje pripažįstama, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Pagal priežasties teoriją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-104/2013).Šioje byloje atmetus ieškovo D. N. ieškinį, pagal bendrą CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę turėjo būti atlyginamos priešingos šalies, t. y. atsakovo E. U. ir jo pusėje dalyvavusio trečiojo asmens UAB „Karseda“ patirtos bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas lemią išvadą, jog teismas gali nukrypti nuo nurodytos bendros bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, tačiau atsižvelgdamas tik į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Toks teisinis reguliavimas sudaro pagrindą išvadai, jog bendros bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės išminčiai reikšmingas tik šalių procesinis elgesys.Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pastaba, jog akcijų perleidimo sandorio sudarymas, lėmęs tai, jog ieškovas neteko reikalavimo teisės į pradinį atsakovą, nepriklausė nuo ieškovo veiksmų ar neveikimo. Įvertinus pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais ieškovo ieškinys buvo atmestas, konstatuotina, kad tokią šalių ginčo procesinę baigtį (ieškinys atmestas dėl to, jog E. U. nėra atsakingas už pradinio atsakovo veiksmus) lėmė įvykęs pradiniam atsakovui priklausančių akcijų perleidimas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioms materialinį ginčo pagrindą, jo pasikeitimą identifikuojančioms aplinkybėms suteikė šalių procesinio elgesio reikšmę. Teisėjų kolegija nenustatė atsakovo E. U. ir trečiojo asmens UAB „Karseda“ nesąžiningo procesinio elgesio požymių, leidžiančių nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Kita vertus, šalių ginčo materialinio turinio aplinkybė, nulėmusi bylos procesinę baigtį (tai, jog naujasis atsakovas nėra atsakingas už pradinio atsakovo veiksmus), taip pat nesudaro pagrindo abejoti naujojo atsakovo ir trečiojo asmens procesiniu elgesiu, nulėmusių bylinėjimosi išlaidų turėjimą, kadangi minėti asmenys taip pat nėra atsakingi už tai, jog įvyko faktas, sąlygojęs pradinio atsakovo pasitraukimą iš ginčo šalies procesinio statuso.Vertinant proceso dalyvių elgesį priežasties teorijos, apibūdintos šios nutarties 15 punkte, kontekste, būtina atsižvelgti į jų procesinį elgesį po duomenų apie įvykusį akcijų perleidimo sandorį gavimo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pradinis atsakovas S. Š. pirmosios instancijos teismą apie įvykusį akcijų perleidimą E. U. informavo 2015 m. rugsėjo 14 d. Pradinio atsakovo pateikto teismui procesinio dokumento turinys patvirtina atsakovo poziciją, jog jis dėl įvykusio akcijų perleidimo neteko suinteresuotumo ginčo baigtimi. 2015 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje pradinis atsakovas S. Š. ieškovo iniciatyva pakeistas naujuoju atsakovu E. U., kuris 2015 m. rugsėjo 30 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nesutikimą su jam pareikštais reikalavimais grįsdamas esminiu argumentu – atsakomybės už pradinio atsakovo veiksmus nebuvimu. 2015 m. lapkričio 9 d. teismo posėdis atidėtas tenkinant ieškovo prašymą dėl galimybės patikslinti ieškinį. Ieškovas ieškinio nepatikslino (nepateikė papildomų argumentų dėl teisinės atsakomybės taikymo naujajam atsakovui) ir 2016 m. sausio 4 d. teismo posėdyje byla buvo išnagrinėta iš esmės. Ieškinio nepatikslinęs, ieškovas nagrinėjant bylą iš esmės laikėsi pozicijos, jog sudarius 2015 m. rugsėjo 8 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį E. U. perėmė pradinio atsakovo materialiąsias subjektines teises. Apskųstame pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, kad ši ieškovo pozicija buvo nepagrįsta – šiame ginče materialiųjų subjektinių teisių perėmimas nebuvo galimas. Nurodytas aplinkybes įvertinusi priežasties teorijos aspektu, teisėjų kolegija pritaria apeliantų argumentui, jog jų bylinėjimosi išlaidų atsiradimą iš esmės sąlygojo ieškovo apsisprendimas tęsti bylinėjimąsi iš ginčo pasitraukus pradiniam atsakovui, kurio neteisėti veiksmai sudarė pareikšto ieškinio pagrindą. Ieškovo iniciatyva įvykęs atsakovo pasikeitimas sukūrė situaciją, kuomet į bylą atsakovu įtrauktas E. U. turėjo gintis nuo jam pareikšto ieškinio, grindžiamo pradinio atsakovo neteisėtais veiksmais. Savo poziciją turėjo pareikšti bei atitinkamai ją modifikuoti (atsižvelgiant į nurodytas procesines aplinkybes) ir trečiasis asmuo UAB „Karseda“. Ieškovas, įvertinęs materialinį ginčo dalyką keičiančias aplinkybes, laisva valia apsisprendė tęsti bylinėjimąsi su atsakovu E. U., palaikydamas pradiniame ieškinyje (pareikštame S. Š.) išdėstytus argumentus ir reikalavimus, naujojo atsakovo atsakomybę grįsdamas tariamai įvykusiu materialiųjų subjektinių teisių perėmimu. Pirmosios instancijos teismas tokią ieškovo nuostatą pripažino nepagrįsta ir šiuo pagrindu ieškinys buvo atmestas, todėl ieškovas turi atlyginti atsakovo ir trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nurodytos materialinio pobūdžio aplinkybės nesudarė pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir atleisti ieškovą nuo pareigos atlyginti kitų proceso dalyvių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai nurodė pirmosios instancijos teisme patyrę po 605 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Iš apeliantų pateiktų įrodymų nustatyta, kad prašomos priteisti išlaidos susijusios su atsakovo ir trečiojo asmens atstovavimu pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog atsakovą ir trečiąjį asmenį pirmosios instancijos teisme atstovavo pas pats atstovas. Taip pat nustatyta, kad visi procesiniai dokumentai parengti ir teismui pateikti iki atstovavimo santykių pradžios (2015 m. lapkričio 9 d.), todėl šiuo atveju spręstinas klausimas dėl advokato atstovavimo teismo posėdyje patirtų išlaidų atlyginimo. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.19 punkte numatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokestis yra 0,1 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio šalies ūkyje. Iš bylos duomenų matyti, kad teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo atsakovo ir trečiojo asmens atstovas, truko apie tris valandas. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo ir trečiojo asmens pozicijos dėl ginčo esmę (iš esmės – viena argumentų grupė dėl E. U. atsakomybės sąlygų nebuvimo), sprendžia, kad ši byla nelaikytina sudėtinga ir reikalaujanti specialiųjų žinių. Todėl atsižvelgusi į Rekomendacijose nurodytą už atstovavimą teisme maksimaliai priteistiną užmokesčio dydį, advokato atstovavimo teismo posėdžiuose faktinę trukmę, į aplinkybę, jog atsakovą ir trečiąjį asmenį atstovavo tas pats atstovas, kolegija nusprendžia, jog šiuo atveju bus protinga ir teisinga atsakovui bei trečiajam asmeniui atlyginti po 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reguliuojančias procesinės teisės normas, atmetęs ieškinį nepagrįstai atleido ieškovą nuo pareigos atlyginti kitų proceso dalyvių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeičiamas, priteisiant atsakovo E. U. ir trečiojo asmens UAB „Karseda“ naudai iš ieškovo D. N. 400 Eur (po 200 Eur kiekvienam) bylinėjimosi išlaidų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas)Apeliantai prašo jų naudai iš ieškovo priteisti po 151,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su apeliacinio skundo parengimu. Nors prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimaliai priteistino užmokesčio dydžio (8.9 punktas), tačiau įvertinusi aplinkybę, jog abiejų apeliantų išlaidos apsiribojo tik vieno (bendro abiems apeliantams) nedidelės apimties procesinio dokumento parengimu, o šias teisines paslaugas suteikė juos pirmosios instancijos teisme atstovavęs advokatas, atsižvelgusi, jog apeliaciniame procese buvo sprendžiamas tik vienas išimtinai procesinio pobūdžio klausimas, teisėjų kolegija prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumažina iki bendros 100 Eur sumos (po 50 Eur kiekvienam apeliantui).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimą.

Pašalinti teismo sprendimo motyvus, kuriais remiantis nebuvo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimo rezoliucinę dalį papildyti nurodymu apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, išdėstant ją taip: „Priteisti iš ieškovo D. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo E. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Karseda“ (j. a. k. 171043421) naudai 400 Eur (po 200 Eur kiekvienam) bylinėjimosi išlaidų“.

Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo D. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo E. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Karseda“ (j. a. k. 171043421) naudai 100 Eur (po 50 Eur kiekvienam) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.